Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendžio, kuriuo D. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-02-14, apie 19 val. 57 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo J. S. priklausantį automobilį „Mercedes- Benz E-230“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas girtumas 2,10 promilės alkoholio.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Žylius prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: D. A. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skiriant laisvės atėmimą 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nutartimi, ir galutinę bausmę D. A. skirti laisvės atėmimą 2 metus ir 8 mėnesius; Taikyti BK 75 straipsnį, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 68 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigoti jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną – nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15; Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą; vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavus minėtą automobilį, panaikinti;pripažinti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) turėtas išlaidas – 143 eurus bei nuo 2017-04-01 už vienos paros saugojimą po 3 eurus iki automobilio grąžinimo – procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš D. A.. Išieškotas lėšas pervesti į Tauragės apskrities VPK sąskaitą.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 9.1 punktą, kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekis kraujyje ir šlapime nustatomas dujų chromatografijos metodu. Kiti alkoholio kiekio kraujyje ir šlapime nustatymo metodai gali būti pagalbiniai. LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Metodika, kuria rėmėsi apylinkės teismas, skirta tiksliai alkoholio kiekio koncentracijai kraujyje nustatyti, tačiau atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tuomet, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promiles, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti tiksli alkoholio koncentracija kraujyje reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės. Teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu ištirti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad etilo alkoholio koncentracija D. A. kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daugiau negu 1,5 promilės. Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kuris grindžiamas vienos rūšies įrodymo – ekspertizės akto ar specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo – nebuvimu, neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.Atsiliepime į apeliacinį skundą D. A. nurodo, jog nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvais. Teigia, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendis yra teisingas, prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir nebloginti jo padėties.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. D. A. ir jo gynėjas prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl D. A. veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, prokuroras nesutinka su Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendžiu, nesutikimą grindžia tuo, jog išteisinamasis nuosprendis grindžiamas vienos rūšies įrodymo – ekspertizės akto ar specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo – nebuvimu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Analizuojant šią teisęs normą, matyti, jog įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą, tokiu būdu prioritetas nustatant asmens neblaivumą teikiamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (tinkamai įvertinus prietaiso matavimo paklaidą, kuri gali turėti reikšmės veikos klasifikavimui), liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltinamuoju iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, parodymai. Darytina išvada, jog tai nepažeidžia įstatymo reikalavimo BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste, nes asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu būtų sudaromos prielaidos kaltinamiems asmenims, vengiantiems medicininio patikrinimo apsvaigimui nustatyti, išvengti griežtesnės atsakomybės, lyginant su asmenimis, kurie tokį tyrimą atlieka, taip asmenys, įtariami padarę BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir atsisakydami atlikti kraujo tyrimą atsidurtų palankesnėje situacijoje, negu asmenys, įtariami padarę BK 281 straipsnio 7 dalyje nusikalstamą veiką ir vykdydami teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, t. y. atlikę kraujo tyrimą neblaivumui nustatyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog tai, ar gauti kiti duomenys, ne kraujo tyrimo rezultatai, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu, daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.Iš byloje esančio 2017-02-14 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. t. 1, b. l. 1) matyti, jog 2017-02-14 apie 19 val. 57 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., D. A. vairavo automobilį „Mercedes Bens E 230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas vidutinis 2,10 promilių girtumo laipsnis. VšĮ Šilalės r. ligoninės priėmimo skyriuje D. A. atsisakė duoti kraujo mėginį tyrimui. Iš byloje esančio alkotesterio šaknelės (b. t. 1, b. l. 48) matyti, jog D. A. alkotesteriu nustatytas 2,10 promilės girtumas, pasirašyti D. A. atsisakė.Iš 2017-02-14 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. MA-9 (b. t. 1, b. l. 34) matyti, jog atlikus D. A. apžiūrą, nustatyta, jog jis eidamas svyruoja, mėto kojas, atlikdamas posūkius griūva, Rombergo pozoje griūva, tikslūs judesiai apsunkinti, nepataiko į nosies galą, nesugeba atlikti Šultės mėginio, mąstymas nenuoseklus, kalba sutrikusi, artikuliacija atliekama su klaidomis, gestikuliavimas padidintas, jaučiamas alkoholio kvapas (Akto 5, 6, 16, 17, 18, 19, 20 punktai).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. būklę 2017-02-14 vertinęs gydytojas G. M. nurodė (b. t. 1, b. l. 45), jog siekiant atlikti klinikinę ekspertizę dėl galimo apsvaigimo pavartojus alkoholio nustatymui buvo įvertinta piliečio klinikinė būklė pagal eilę simptomų. Apžiūros metu tiriamasis buvo nerimastingas, dirglus, nekritiškas savo būklės atžvilgiu, negalėjo tiksliai nurodyti savo sulaikymo aplinkybių, nesugebėjo atlikti Šultės mėginio, stebėtas abipusis horizontalus nistagmas, negalėjo pataikyti pirštu į nosies galą, eidamas svyravo, atlikdamas posūkius griuvo, iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas, taip pat buvo sutrikusi artikuliacija. Minėtais simptomais remiantis buvo konstatuota, kad tiriamasis apžiūros metu buvo neblaivus. Atlikti biologinius mėginius kategoriškai atsisakė. Iš byloje esančio 2017-03-20 įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 69) nustatyta, jog D. A. 2017-02-14 savo namuose gėrė alkoholinį alų, išgėrė nepilnai vieną litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Eidamas pas kaimyną J. S. nusinešė alaus likutį, kurį kartu su kaimynu išgėrė, galėjo būti apie 500 ml alaus.Iš byloje esančio 2017-05-05 Proceso veiksmo protokolo specialiojo priedo (b. t. 1, b. l. 148) nustatyta, jog su proceso veiksmo protokolu D. A. susipažino, jam išaiškinta apie sutrumpintą įrodymų tyrimą, jis sutinka, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas būtų taikomas.Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2017-06-26 vykusiame teismo posėdyje D. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sutiko duoti paaiškinimus.2017-10-02 teismo posėdžio metu liudytojas G. M. papildomai parodė, jog „iš praktikos skaičiai panašūs, jei 1,50 – 2 promilės įpūsta, tai apie ± 2 promilės būtų tiriamojo kraujo kiekyje. 0,4 promilės – tai reikia skalauti burną, tai gali parodyti nedidelius skaičius po 15-20 min., jei 1-2 promilės, detoksikacija labai ženkli. Pagal klinikinį variantą atitinka vidutinį girtumo laipsnį, jis tai atitiktų ir kraujyje“. Liudytojas E. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog D. A. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau jis atrodė girtesnis negu vidutinio girtumo.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi 2017-02-14) (toliau – Taisyklės) 2.3 punktas nustato, jog neblaivumo tikrinimas (toliau – tikrinimas) – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, pataisos pareigūnų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Nagrinėjamu atveju D. A. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 buvo nustatytas 2,10 prom. girtumo laipsnis. Pažymėtina, jog tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Drager Alcotest 7510 instrukcijoje nustatyta, jog alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,00 iki 6,00 ‰ (etilo alkoholio masė kraujo tūryje arba kraujo masėje, esant 20? C ir 1013hPa. Pateikiant šiuos duomenis alkoholio koncentracija kraujyje perskaičiuojama iš alkoholio koncentracijos iškvėptame ore taikant koeficientą 2100). Nors alkotesteriu D. A. buvo nustatytas didesnis negu 1,5 prom. girtumo laipsnis, tačiau jis, pristatytas į gydymo įstaigą, atsisakė duoti kraujo mėginį. Dėl to, kad D. A. transporto priemonę vairavo neblaivus, ginčo nėra. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atliktas kraujo mėginio ištyrimas, nėra galimybės nustatyti, jog D. A. būklė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą veiką, t. y., kad D. A. kraujyje, o ne kitose organizmo terpėse yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. kai nustatomas 1,5 promilės girtumas išimtinai kraujyje, o ne iškvėptame ore.Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Vairuotojas D. A. buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jo medicininę apžiūrą. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 10 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš išdėstytų nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 10.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas, tačiau, kaip minėta, jis nėra vienintelis, o nagrinėjamu atveju, tiriamajam atsisakius duoti kraujo mėginį, net neįmanomas. Tačiau vien aplinkybė, jog nebuvo paimtas tiriamojo kraujo mėginys negali lemti išvados, jog nėra galimybės nustatyti, kad D. A. girtumo laipsnis buvo didesnis negu 1,5 prom.Taip pat pažymėtina, jog medicininės apžiūros metu nustatyti D. A. klinikinės būklės požymiai (nerimastingas, dirglus, nekritiškas savo būklės atžvilgiu, negalėjo tiksliai nurodyti savo sulaikymo aplinkybių, nesugebėjo atlikti Šultės mėginio, stebėtas abipusis horizontalus nistagmas, negalėjo pataikyti pirštu į nosies galą, eidamas svyravo, atlikdamas posūkius griuvo, iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas, taip pat buvo sutrikusi artikuliacija) būdingi vidutiniam arba sunkiam girtumui.Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog D. A. atsisakydamas duoti kraujo mėginį kai jam alkotesteriu nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jo kraujyje buvo mažiau negu 1,5 promilės alkoholio.Apibendrinant išdėstytus motyvus, kad vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,10 promilės neblaivumas, liudytojų parodymus, jog D. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, atrodė girtesnis negu vidutinio girtumo laipsnio, į D. A. medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę, į tai, jog D. A. medicininės apžiūros metu nustatyti jo klinikinės būklės požymiai būdingi būtent vidutiniam arba sunkiam girtumui, į tai, jog D. A. su padaryta nusikalstama veika sutiko, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į tai, jog jis atsisakydamas duoti kraujo mėginį nepasinaudojo galimybe įrodyti, jog kraujyje buvo mažiau negu 1,5 promilės alkoholio, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-13 raštas Nr. (5.17) SD-03-628 „Dėl atsisakymo atlikti ekspertizę ir baudžiamosios bylos grąžinimo“ (1 b. t., b. l. 188), kuriame teismo medicinos ekspertas G. P. nurodo, jog dujinės chromatografijos metodu, nustatančiu alkoholio koncentraciją kraujyje, vadovaujantis Vidmarko formule, galima atlikti atgalinį alkoholio koncentracijos apskaičiavimą įvykio metu, taip pat galima apskaičiuoti išgerto alkoholio kiekį. Tačiau pagal alkotesteriu nustatytą alkoholio koncentraciją iškvėptame ore negalima apskaičiuoti alkoholio koncentracijos kraujyje, nes tam nėra patikimų metodikų. Ekspertas pažymi, jog iškvėptame ore ir kraujyje esančio alkoholio koncentracijos santykis vidutiniškai yra apie 1:2100, bet šis dydis labai svyruoja – tai priklauso nuo daug faktorių, todėl 2017-02-14 19 val. 57 min. alkotesteriu nustačius 2,10 promilės etilo alkoholio D. A. iškvėptame ore, negalima apskaičiuoti, kokia alkoholio koncentracija tuo metu buvo jo kraujyje. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tuomet, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promiles, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti tiksli alkoholio koncentracija kraujyje reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės. Kaip minėta, ištirti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad etilo alkoholio koncentracija D. A. kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daugiau negu 1,5 promilės, todėl apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kuris grindžiamas vienos rūšies įrodymo – ekspertizės akto ar specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo – nebuvimu bei neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Įvertinusi išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. A. nustatytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes- Benz E-230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Šių aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nesant nustatytai alkoholio kiekio koncentracijai D. A. kraujyje, teismas negali, o galimybės remtis kitais įrodymais (alkotesterio parodymais, medicininės apžiūros aktu ir kt.), nustatant D. A. neblaivumą, įstatymas nenumato. Dėl to apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl D. A. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, kuriuo D. A. pripažįstamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl D. A. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi D. A. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirtina bausmė ir už šio nusikaltimo padarymą. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs, taip pat ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, dirba, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, D. A. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, jog nustatyta lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įvertinus, jog jis yra dirbantis, teisėjų kolegijos vertinimu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus D. A. pusę BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos maksimalios arešto trukmės – 45 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. A. paskirto arešto trukmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 30 parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena – nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, nuo kurios vykdymo Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nutartimi D. A. atleistas pagal lygtinio paleidimo sąlygas, bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Šie apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini.Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo reikalavimą dėl bausmių subendrinimo pažymi, jog BPK 347 straipsnis nustato, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Atsižvelgiant į tai, jog Šilalės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017-11-16 nuosprendį, D. A. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisino, todėl bausmių bendrinimo klausimas nebuvo spręstas. BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniu skundu prokuroras prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau D. A. šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju subendrinus Šiaulių apygardos teismo 2012-06-25 nuosprendžiu (b. t. 1, b. l. 99-113), iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-16 nuosprendžiu (b. t. 1, b. l. 114-125), D. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios dalies atlikimo jis buvo atleistas Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nutartimi (b. t. 1, b. l. 95-98), bei šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, būtų pabloginta D. A. padėtis nesuteikiant jam galimybės pasinaudoti bausmių subendrinimo apskundimo teise, todėl Šiaulių apygardos teismo 2012-06-25 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-16 nuosprendžiu, paskirta bausmė, nuo kurios dalinio atlikimo D. A. buvo atleistas lygtinio paleidimo sąlygomis, siekiant nepabloginti nuteistojo D. A. padėties, nebendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme.BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog D. A. Šiaulių apygardos teismo 2012-06-25 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-16 nuosprendžiu, nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 261 straipsnyje ir 264 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi tenkino D. A. prašymą ir patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016-01-18 nutarimą Nr. 93-44 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A., skiriant pareigas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, t. y. 1) per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir 2) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pirmiausia pažymėtina tai, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, D. A. Šiaulių apygardos teismo 2012-06-25 nuosprendžiu nuteistas už labai sunkas ir sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl nagrinėjamu atveju net formaliai negali būti taikomas BK 75 straipsnis, nes jo taikymui nustatyti formalūs pagrindai – būtent neatsargūs, nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016). D. A. Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nutartimi buvo taikytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino, teistumui neišnykus bei nepasibaigus Šiaulių apygardos teismo paskirtam laisvės atėmimo bausmės, nuo kurios dalies vykdymo D. A. buvo atleistas, terminui, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje. Todėl, net jei ir būtų formalūs BK 75 straipsnio taikymo pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje nagrinėjamu atveju pritaikius BK 75 straipsnį nebūtų pasiekti. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas taikyti BK 75 straipsnį netenkintinas.Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę - automobilį „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Nagrinėjamu atveju D. A. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas, be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl D. A. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir laikytinas konfiskuotinu turtu. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. S., kuris nežinojo, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl iš nuteistojo D. A. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančios 2016-06-21 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. t. 1, b. l. 168) matyti, kad automobilio Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 2016-06-21 buvo 800 Eur, todėl iš nuteistojo D. A. turi būti išieškota ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavus konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, naikintinas.Apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas automobilio priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidas iki automobilio grąžinimo pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš D. A.. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Apygardų teismai laikosi praktikos, jog valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų.Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK už automobilio „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą patirtos 25 Eur išlaidos bei už minėto automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2017-03-31 patirtos 118 Eur išlaidos. Šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis bei priteistinos iš D. A.. Vadovaujantis 2016-05-02 Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo 1 priedu „Paslaugų įkainiai“, už vienos paros priverstinai nuvežto automobilio saugojimą mokėtina 3 Eur su PVM suma. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-09-05 nutartimi nutarė grąžinti automobilį „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo savininkui J. S. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutartis įsiteisėjo 2017-09-12. Pažymėtina, jog nuo 2017-09-13 teisė atsiimti automobilį suteikta tik automobilio savininkui J. S., o jei automobilio „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. neatsiėmė, jo saugojimo išlaidos nuo 2017-09-13 tenka J. S., nes D. A. negali būti atsakingas už galimą J. S. neveikimą. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti automobilio priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidas iki automobilio grąžinimo proceso išlaidomis bei jas priteisti iš D. A. tenkintinas iš dalies.Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, proceso išlaidomis pripažįstamos priverstinai nuvežto automobilio „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos po 3 Eur už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-09-12 (įskaitytinai), t. y. 495 Eur (165 dienos x 3 Eur), šios išlaidos priteistinos iš D. A..BK 67 straipsni 1 dalis nustato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Atsižvelgiant į tai, jog D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, byloje yra duomenų, jog jis anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. t. 1, b. l. 72), D. A. taikytina poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir jį nubausti 45 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 30 parų areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną – nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz E-230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo šio nuosprendžio priėmimo panaikinti.

Priteisti Tauragės apskrities VPK turėtas proceso išlaidas – 638 eurus (143 Eur + 495 Eur) iš D. A..