Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-135-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-135-460/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: R. R.
Ieškovas: V. N.

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-135-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01957-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.1; 3.3.1.18.4–(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Autoburė“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškė ieškinį (jis buvo tikslinamas), juo prašė: 1) nustatyti 0,0367 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2019‑10‑15 parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini)– tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisti 308,2 eurų servituto vienkartinę kompensaciją; 2) arba nustatyti 0,0524 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020‑02‑19 parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini)– tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisti 528,36 eurų servituto vienkartinę kompensaciją; 3) arba nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020‑02‑19 parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisti 536,76 eurų servituto vienkartinę kompensaciją. Nurodė, kad ieškovei 2017-05-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas– susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Žemės sklypas yra šalia magistralinio kelio A13 Klaipėda – Liepoja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdai– komercinės paskirties objektų teritorija ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Nurodė, kad ji 2019-05-21 raštu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu išduoti projektavimo sąlygas kelio nuovažos įrengimui iš (duomenys neskelbtini) į ieškovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuri jai pateikė atsakymą, kad jos žemės sklypas yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatvė yra magistralinio kelio dalis, šiai daliai (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas yra suteiktas tik dėl adresų pastatams ir statiniams suteikimo, juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 sąlygas nėra, todėl patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą klausimus galima spręsti nustatant gretimuose žemės sklypuose kelio servitutą sandoriu ar teismo sprendimu. Be to, pagal Teritorijų planavimo dokumentų registre paskelbtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, šiame žemės sklype jau yra nustatyta kelio servitutų, kuriais galima būtų privažiuoti prie jos žemės sklypo. Nurodė, jog atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus 1,3565 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini), ir jame jau buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Iš atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų matyti, jog jo žemės sklype suplanuoti ir pažymėti servitutai, vienas iš jų kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), plotas 444 kv. m. Nurodė, jog ji kreipėsi į atsakovą dėl galimybės sandoriu nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovas nesutiko. Nurodė, jog pirminiu ieškiniu ji siūlė nustatyti servitutą, pagal T. B. projektavimo IĮ 2019‑10‑15 parengtą planą, tačiau atsižvelgdama į atsakovo pateiktus parengiamuosius dokumentus, pateikė teismui alternatyvius galimo nustatyti kitokio kelio servituto planus, kurie parengti, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą jo sklype suprojektuotą planuojamą eismo judėjimo schemą. Ji sutinka, kad teismas patvirtintų ir vieną iš pateikiamų kaip alternatyvių kelio servituto planų, kurių esmė tame, kad jos transportas juda sutinkamai su atsakovo nurodyta eismo judėjimo schema (pagal laikrodžio rodyklę) ratu ir viename iš dviejų taškų (vienos iš parkavimo vietų sąskaita) daromas posūkis į ieškovės sklypą (pietrytiniame kampe arba šiaurės-rytų kampe). Tokiu būdu nors nominaliai prašomo servituto plotas lyginant su pirminio ieškinio servituto plotu taptų didesnis (524 m2 ir 532 m2, lyginant su 367 m2), tačiau didžiąją jo dalį užimtų ir taip atsakovo keliui (skirto judėti transportui po jo žemės sklypą) plotui. Nurodė, jog prašomo nustatyti servituto plotas yra 0,0367 ha, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius yra 16 800 eurų, naudojimo laipsnis – 0.5, žemės sklypo vienas iš naudojimo būdų yra būtent „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija“, todėl atsakovui nustatytina 308,28 eurų vienkartinė kompensacija. Alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju kompensacijos sudarytų vienu atveju 440,16 eurų (524 m2 ploto servitutas), kitu 446,88 eurų (532 m2 ploto servitutas).

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. R. pateiktais atsiliepimais į pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo jo netenkinti. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, buvo suformuotas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T11-35 patvirtintu detaliuoju planu padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į tris atskirus žemės sklypus bei šio detalaus plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-15 sprendimu ir 2014-12-29 įsakymu patvirtinus naujai suformuoto atsakovo sklypo kadastro duomenis. Paminėtuose atsakovo sklypo formavimo dokumentuose yra numatyta autoserviso statyba, todėl jis parengė Automobilių plovyklos su autoservisu statybos projektą (toliau – Projektas), kuriam Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016-04-12 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-160412-00232 (šis objektas baigiamas statyti, jis nustatyta tvarka dar nėra pripažintas tinkamu naudoti). Nurodė, kad analizuojant detaliojo plano bei Projekto sprendinius bei gretinant juos su ieškovės siūlomu nustatyti kelio servitutu pagal T. B. projektavimo įmonės IĮ 2019-10-15 parengtą planą (toliau tekste – Servituto planas), matyti, kad toks kelio servitutas jo sklype negali būti nustatytas, nes tai prieštarautų detaliojo plano ir Projekto sprendiniams. Grįsdamas tokį teiginį, nurodė, kad detaliajame plane numatyta, kad planuojamoje teritorijoje lietaus nuotekų nėra galimybės išleisti į centralizuotą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, todėl išvalytas nuotekas, gavus Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – KRAAD) leidimą bei su jais suderinus techninį reglamentą, numatoma išleisti į netoli nuo planuojamo sklypo esantį melioracijos kanalą. Šis detaliojo plano sprendinys yra įgyvendintas ir labiau detalizuojamas Projekte. Pažymėjo, kad Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus 2016-02-03 išduotų sąlygų projektui rengti „Dėl prisijungimo (projektavimo) sąlygų“ 10 punkte yra nustatyta, kad lietaus nuotekų tinklų bei paviršinio vandens nuleidimo nuo planuojamos teritorijos į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja vandens nuvedimo griovus ir / ar įrenginius neprojektuoti, o 11 punkte nustatyta sąlyga, kad vandens nuvedimas nuo planuojamos teritorijos turi būti projektuojamas tik į savo žemės sklypą (ne į valstybinės reikšmės kelio vandens nuleidimo įrenginius). Nurodė, kad vykdant šiuos reikalavimus Projekte ir yra numatyta, kad lietaus nuotekos nuo planuojamų statyti pastatų stogų ir sklypo kietųjų dangų nuvedamos į sklypo žaliuosius plotus ir natūraliai susigers į gruntą atsakovo sklypo ribose. Be to, Projekte numatyta, kad pastačius pastatą ir įrengus inžinerines komunikacijas, statybos vietą numatoma apželdinti veja (naujai projektuojama veja 1157 kv. m, 37 proc. sklypo ploto), dekoratyviniais krūmais, gėlynais, žemaūgiais medžiais. Ieškovė, prašydama nustatyti kelio servitutą, kelią (jo dalį), jį būtent ir suprojektavo projekte numatytose žaliuosiuose plotuose, kurie turi atlikti lietaus nuotekų surinkimo funkciją ir kurie ateityje bus apželdinti augalais. Be to, Projekte yra numatytas įrengti kelio bordiūras 25 cm aukščio (H=25, projekto brėžinyje jis pažymėtas mėlyna punktyrine linija), ir šis sprendinys yra susijęs su Automobilių kelių direkcijos reikalavimu kiek įmanoma labiau minimalizuoti paviršinio lietaus nuotekų patekimą į valstybinės reikšmės kelio A13 vandens nuleidimo įrenginius, todėl, kad kelio servituto nustatymas ieškovės suprojektuotoje vietoje prieštarautų ir minėtam projekto sprendiniui. Be to, tiek detaliuoju planu, tiek ir Projekte numatyta, kad jo sklype eismo judėjimas vyksta ratu, todėl, nustačius ieškovės prašomą servitutą, išvažiavimas iš ieškovės sklypo prieš eismą tuo pačiu servitutiniu keliu nebūtų galimas, nes tai prieštarautų jo sklype suprojektuotiems eismo organizavimo sprendiniams. Pažymėjo, kad suprojektuoti privažiavimo kelią iki ieškovės sklypo kitoje jo sklypo vietoje nėra galimybės, nes pagal Projektą ties riba su ieškovės sklypu yra numatyti žalieji plotai, o kiek atokiau nuo ribos – automobilių parkavimo vietos, be to, eismas jo sklype vyks ratu vienpuse kryptimi, todėl, jo teigimu, nekeičiant detaliojo plano ir Projekto sprendinių, objektyviai nėra įmanoma jo sklype suprojektuoti ir įrengti kelią patekimui į ieškovės sklypą. Nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji įsigydama žemės sklypą, žinojo, kad prie jo nėra privažiavimo kelio, o iš 2017-05-30 pirkimo - pardavimo sutarties jis mato, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo iš O. S., kuris, jam rengiant detalųjį planą, buvo informuotas apie jo rengimą, tačiau jokių pastabų, pasiūlymų ar prašymų dėl privažiavimo kelio į jo sklypą suprojektavimo ir / ar servituto nustatymo nereiškė. Jis mano, kad reiškiamas reikalavimas nustatyti kelio servitutą ne tik prieštarauja detaliojo plano ir Projekto sprendiniams, bet tokio servituto nustatymas iš esmės pažeistų jo teises, nes, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatytas projektavimo sąlygas bei Projekto sprendinius, faktiškai iškiltų reali grėsmė jam įgyvendinti Projekte numatytų objektų statybą bei jų pripažinimą tinkamais naudoti, t. y. būtų sužlugdytas jo verslo planas teikti autoserviso paslaugas. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog nenustačius jo sklype kelio servituto, nėra jokios kitos alternatyvos jai patekti į savo sklypą. Jo teigimu, šių metų viduryje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link ieškovės sklypo šiaurinės pusės buvo pradėtas įrenginėti kelias, be to, šalia ieškovės sklypo buvo pradėta įrenginėti aikštelė, kuri šiuo metu padengta žvyro danga, todėl egzistuoja galimybė į ieškovės sklypą patekti kitu būdu – esamu keliu, nenustatant kelio servituto jo sklype. Į patikslintą ieškinį atsakovas atsiliepime nurodė, jog reikalavimo 2 atveju, kuriuo siūloma nustatyti kelio servitutą 0,0524 ha ploto, butų panaikintos trys jo Autoserviso projekte suprojektuotos automobilių parkavimo vietos, o reikalavimo 3 atveju, nustatant 0,0532 ha ploto servitutą būtų panaikinta ne parkavimo vieta, o teises aktais nustatyta privaloma elektromobilių įkrovimo vieta, kuri projekte pažymėta ženklu EM-KV. Nurodė, jog pagal Autoserviso projekto autorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,J ir A architektūros studija“ projektų vadovės J. B. projekto analizę, pagal privalomus teises aktų reikalavimus jo sklypui reikalingas minimalus automobilių parkavimo vietų skaičius yra 16 vietų, o suprojektuota 17 vietų, taip pat privaloma įrengti ir elektromobilių įkrovimo vietą, numatyti ir įrengti parkavimo vietas žmonėms su negalia. Be to, šioje analizėje pateikiami teises aktais nustatyti minimalūs atstumai nuo įvairios paskirties pastatų, inžinerinių įrenginių, kurių privaloma laikytis numatant bei įrengiant automobilių parkavimo vietas, tame tarpe ir vietas žmonėms su negalia. Pažymėjo, kad ieškovės siūloma kompensacija už prašomą nustatyti kelio servitutą jo sklype yra aiškiai per maža ir neadekvati galimiems atsirasti nuostoliams tuo atveju, jei būtų nustatytas servitutas. Be to, nors ieškovė ir teigia, jog privažiavimo kelias prie jos sklypo nėra suprojektuotas, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais – nėra pateiktas ieškovės sklypo planas, šio sklypo formavimo dokumentai, iš kurių būtų galia spręsti, ar tikrai sklypas buvo suformuotas nenumatant privažiavimo, o jei toks privažiavimas buvo, tai kada ir dėl kokių aplinkybių jis buvo panaikintas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovo atsiliepimo argumentai yra nepagrįsti, nes nei atsakovo nurodomas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T11-35 patvirtintas detalusis planas, nei šio plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-15 sprendimu ir 2014-12-19 įsakymu patvirtinti kadastro duomenys, nėra kliūtis atsakovo žemės sklype nustatyti servitutą. Nurodė, jog atsakovo teiginiai, neva kelio servitutas jo žemės sklype negalimas pagal teritorijų planavimo dokumentus, neatitinka tikrovės, nes ji į bylą pateikė paties atsakovo 2014-06-03 pasirašytą jo žemės sklypo planą, kuriame yra nustatytas planuojamas 444 kv. m ploto kelio servitutas. Be to, ji pateikė Automobilių kelių direkcijos atsakymą į prašymą išduoti projektavimo sąlygas nuovažai nuo magistralinio kelio A13 įrengti, kuriame direkcija nurodė, kad būtent atsakovui priklausančio žemės sklypo detaliajame plane jau yra nustatyta kelio servitutų, kuriais būtų galima privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Be to, servituto nustatymo galimybei negali būti kliūtimi žalia veja, dar nepasodintos gėlės, dekoratyviniai krūmai ir pan. Nurodė, jog iš jos pateikto servituto plano matyti, kad maždaug pusė jos siūlomo servitutinio kelio eina per jau atsakovo žemės sklype nustatytą planuojamą servitutą. Likusi dalis gruntinio kelio neturės jokios įtakos lietaus nuotekų susigėrimui į gruntą, ties šio servitutinio kelio riba taip pat galima įrengti 25 cm aukščio kelio bordiūrus Nurodė, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ankstesnis jos žemės sklypo savininkas atsakovui detaliojo planavimo metu pretenzijų nereiškė, yra teisiškai nereikšminga. Teigia, kad atsakovas vien savo prielaidomis grindžia savo teiginį, neva privažiavimas prie jos sklypo gali būti įrengtas iš šiaurinės pusės, kad ten pradėtas įrenginėti kelias ir aikštelė, be to, neva tai daroma jos iniciatyva, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad į jos sklypą visą laiką buvo ir yra patenkama būtent per atsakovo žemės sklypą taip, kaip prašoma šioje byloje pareikštu ieškiniu. Atsakovo žemės sklype jau yra nustatyti suplanuoti kelio servitutai, pats atsakovas yra suplanavęs transporto judėjimą savo žemės sklype, kuris iš esmės atitinka jos prašomą įvažiavimą į savo sklypą. Tuo tarpu patekimui prie jos žemės sklypo iš šiaurinės pusės reiktų nustatyti servitutus per kelis skirtingiems savininkams priklausančius žemės sklypus, nesant duomenų apie tų savininkų planuojamą žemės sklypų panaudojimo tikslą ir būdą, todėl servituto nustatymas būtent atsakovo žemės sklype yra racionaliausias. Nesutinka su atsakovo nurodytu teiginiu, kad jis niekada su ja dėl galimybės nustatyti servitutą nustatyti sandoriu nebendravo, nes toks teiginys yra nelogiškas ir deklaratyvus, kadangi ji neturi protingo pagrindo siekti privažiavimo prie savo sklypo kuo sudėtingesniu (t. y. teisminiu) būdu, o ir pats atsakovas atsiliepime nenurodo susitarimo galimybės, o atsikirtinėja teigdamas, kad prašomas servitutas negali būti nustatytas iš principo, kaip prieštaraujantis teritorijų planavimo dokumentams ir kt. Nurodė, kad jos žemės sklypo kadastro byla patvirtina, kad jokio privažiavimo prie jos žemės sklypo nėra suprojektuota.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad jo pozicija dėl pareikšto reikalavimo nesikeičia, ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti. Nurodė, jog kelio, kuriame prašoma nustatyti servitutą, detaliojo plano ir autoserviso Projekto sprendiniuose nėra, todėl jį, jei ieškinys būtų patenkintas, reikėtų įrengti, o pateikti Projekto Eismo organizavimo schemos bei Dangų planas leidžia spręsti, kad ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto vieta prieštarauja Projekto sprendiniams. Nurodė, kad jo užsakymu UAB „Vakarų valda“ sudarė jo sklypo schemą, kurioje grafiškai pavaizdavo, jog prašomas nustatyti kelio servitutas tik iš dalies patenka į detaliuoju planu nustatyto servituto plotą, kitos siūlomo kelio servituto dalys patenka į Projekte numatytus žaliuosius plotus, taip pat apima dalį suprojektuotos kiemo dangos, kurioje numatytos automobilių parkavimo vietos bei buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo į konteinerius vieta, taip pat bordiūras H25 aukščio. Todėl ieškovės reikalavimas prieštarauja Projekto, kuriam yra išduotas statybos leidimas, sprendiniams, todėl kelio įrengimas projektuotojo B. suprojektuotoje vietoje, neatlikus Projekto korektūros ir teisės aktų nustatyta tvarka negavus naujos laidos statybos leidimo, yra negalimas. Nurodė, kad jis ketina teritoriją aptverti tvora bei įdiegti technines apsaugos priemones, todėl, tuo atveju, jei servitutas būtų nustatytas, naudojimasis juo būtų labai apribotas ir problematiškas, o kai kuriais atvejais ir negalimas. Jo manymu, ieškovė neketina verstis žemės ūkiu, todėl nėra aišku, kokiam tikslui ir kokia apimtimi jai yra būtinas privažiavimas prie sklypo. Vertinant situaciją formaliai, ieškovė galėtų užsiimti tik žemės ūkio veikla, todėl žemės ūkio technikos naudojimas servitutiniu keliu autoserviso teritorijoje eismo saugumo požiūriu būtų komplikuotas. Taip pat nurodė, kad ieškovės nurodyti teiginiai, jog į jos sklypą buvo ir yra patenkama per jo žemės sklypą per prašomo nustatyti servituto vietą, neatitinka tikrovės. Ieškovės sklypas yra aptvertas tvora, tame tarpe ir ta sklypo dalis, kuri T. B. projektavimo IĮ plane pažymėta tarp taškų 1-2, todėl patekimas į ieškovės sklypą, neišmontavus tvoros, nebuvo ir dabar nėra galimas. Nurodė, jog kažkuriuo laikotarpiu įvažiavimas į ieškovės sklypą buvo pradėtas įrenginėti paraleliai prašomam nustatyti servitutui, bet už jo sklypo ribos. Šis kelias, tikėtina, nebuvo baigtas įrengti dėl to, jog tam leidimo nedavė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Be to, ieškovė pati nurodo, jog egzistuoja kita patekimo į jos žemės sklypą galimybė, todėl nėra pagrindo suvaržyti jo nuosavybės teises, nustatant jo žemės sklype servitutą.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau –Kelių direkcija) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Kelių direkcija nėra suinteresuota šios bylos dėl servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose baigtimi, todėl iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimų dalimi dėl kelio servituto nustatymo, o dėl ieškinio reikalavimų dalies konkrečioms kelio servituto sąlygoms nustatyti prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovei atsakyme į 2019 m. gegužės 21 d. pateiktą prašymą buvo nurodyta, kad jos žemės sklypas yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, todėl, atsižvelgiant į Kelių techninio reglamento (toliau – KTR) 1.01:2008, 163 punktą, nėra teisinių galimybių įrengti naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio į ieškovės žemės sklypą, o patekimo į žemės sklypą klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais teisiniais būdais, pavyzdžiui, gretimuose žemės sklypuose nustatant kelio servitutą. Tai atitiktų KTR 169 punkto reikalavimus, kad nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.

6. Trečiasis asmuo UAB „Autoburė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka visiškai, palaiko atsakovo poziciją ir argumentus išsakytus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismui išsprendus klausimą dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, servitutas galėtų būti nustatytas nerengiant DP keitimo ar korektūros teisės aktų nustatyta tvarka jei jis nebūtų reikalingas susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti (TPĮ 18 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų CK nurodytų būdų servituto nustatymui Inspekcija pagal kompetenciją nepasisakė. Taip pat inspekcija nurodė mananti, kad būtina atsižvelgti ir į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuomonę dėl kelio nuovažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini) į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Išvadoje, be to, nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 2 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Nurodė, jog informacijos apie ieškovės V. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)rengiamus ar parengtus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) nėra. TPDR duomenimis, su Žemės sklypu besiribojančioje teritorijoje yra parengtas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas, patvirtintas 2014-01-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-35 (toliau – DP). Planuojamo žemės sklypo DP rengimo metu bendras plotas buvo 1,4165 ha, kuris buvo padalintas į tris sklypus. Viename iš padalintų sklypų, t. y. šiuo metu R. R. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja prašo nustatyti servitutą, DP pagrindiniame brėžinyje nurodyti tarnaujantys servitutai: formuojamas sklypas Nr. 1, servitutinėje zonoje S1, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 2, servitutinėje zonoje S2, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 3, servitutinėje zonoje S3, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; Taip pat DP buvo numatyta ir eismo judėjimo kryptys. Ieškovės žemės sklypas į DP planuojamą teritoriją nepateko. DP sprendiniuose privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo servitutai nebuvo nustatyti. Nurodė, jog DP rengimo metu ieškovės žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėta paskirtis buvo įregistruota ir galiojo nuo 2005-12-30 iki 2018-10-15) ir nuosavybės teise priklausė piliečiui O. S. Žemės sklypo savininkas turėjo galimybę susipažinti su rengiamo DP sprendiniais, teikti prašymus ir / ar pretenzijas, pasiūlymus bei dalyvauti viešame susirinkime, kadangi 2013-05-23 buvo informuotas registruotu laišku pagal tuo metu deklaruotą gyvenamąją vietą, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nustatyta tvarka. Žemės sklypo savininkas O. S. iki viešo susirinkimo dienos ir viešo susirinkimo metu jokių prašymų, pretenzijų, pasiūlymų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020‑05‑15 parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovui R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantį adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš ieškovės V. N., tarnaujančio daikto savininkui atsakovui R. R., vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą – 3156,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus). Priteisė iš ieškovės V. N., tarnaujančio daikto savininkui atsakovui R. R., 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo. Kitą ieškovės V. N. patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. R. ieškovei V. N. 2613,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai argumentai:

8.1. Teismas reikalavimo dalį dėl servituto, suteikiančio teisę varyti gyvulius, nustatymo atmetė.

8.2. Teismas priėjo prie išvados , kad ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus privažiavimo į savo sklypą, todėl būtina nustatyti servitutą atsakovo sklype.

8.3. Teismas konstatavo , kad ieškovės patekimas į savo žemės sklypą iš šiaurės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra labiau apsunkintas, nes tokiu atveju servitutas turėtų būti nustatytas dviem žemės sklypams.

8.4. Teismas pažymėjo , kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai bei kiti bylos duomenys nepatvirtina fakto, jog iš šiaurės pusės kelias faktiškai egzistuoja, todėl, teismo nuomone, atsakovui nesutinkant dėl servituto nustatymo, jis nustatytinas teismo sprendimu ir tik jo sklype;

8.5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų 3 (trijų) alternatyvių kelio servituto vietos atsakovo sklype pagrįstumo, konstatavo, jog labiausiai priimtinas 3-sis ieškovės siūlomas variantas, kurį įgyvendinus įvažiavimą (nuovažą) į ieškovės sklypą reikėtų įrengti toje vietoje, kur pagal galiojantį Automobilių plovyklos su autoservisu statybos projektą (toliau tekste- ir Autoserviso projektas) numatyta įrengti elektromobilių įkrovimo vietą (projekte žymima EM-KV), nes tokiu atveju minimaliausiai būtų ribojamos atsakovo teisės

8.6. Teismo vertinimu, nustatytinas sąžiningas, protingas ir adekvatus mokėtinos vienkartinės kompensacijos už atlygintino kelio servituto 0,0532 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra ¼ (ketvirtadalis) 532 kv. m arba 5,32 a žemės sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija – 3156,00 Eur (74 000 / 31,18 = 2373 (1 aro kaina); 2373 x 5,32 = 12 624; 12 624 / 4).

8.7. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė sutiko dalinai apmokėti statybos projekto koregavimo išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad nustačius servitutą statybos projekto koregavimas yra neišvengiamas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovui priteisė iš ieškovės 500 Eur nuostolių už statybos projekto koregavimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Atsiliepimas

9.1. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus nustatyti jo sklype kelio servitutą, nuolat teigė ir teikė teismui įrodymus, jog faktiškai egzistuoja kelias, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės galima patekti (privažiuoti) iki ieškovės žemės sklypo.

9.2. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo kartu su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.-2 , b. l. 4-5) pateikto antstolės L. N. 2020-03-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0065/20/04 (atskirojo skundo priedas Nr. 2), kuriame konstatuota, jog aptariamas kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ieškovės sklypo ribos egzistuoja, jis yra naudojamas, matomos transporto provėžos. Šiame protokole, be kita ko, yra pateikti duomenys, kad šis kelias matomas ir iš palydovo.

9.3. Šią dieną atsakovo sklype jokio faktinio kelio su savo ribomis ir kitais parametrais, kuriuo būtų galima privažiuoti prie ieškovės sklypo, nėra, jis faktiškai galėtų atsirasti atsakovui sutvarkant sklypo teritoriją, kuri, kaip minėta, yra suprojektuota ir tam yra išduotas statybos leidimas.

9.4. Šiam ginčui spręsti iš esmės nėra aktualus tas faktas , jog atsakovo sklype yra nustatytas 444 kv. m ploto kelio servitutas. Kaip matyti iš atsakovo žemės sklypo plano (t.-l, b. l. 6), šio servituto konfigūracija yra netaisyklingos formos ir jis nesusiekia ne tik su ieškovės , bet ir su kokiu nors kitu žemės sklypu, todėl aplamai nėra aiški šio servituto praktinė paskirtis. Pažymėtinat, kad ir atsakovo žemės sklypo formavimo dokumentuose ji nėra aptarta.

9.5. Teismas turėjo ir privalėjo nustatyti, ar kelio įrengimas yra galimas ne tik techniškai, bet ir teisiškai (procedūriškai), t. y., ar nustačius servitutą pagal bet kurį ieškovės siūlomą variantą, bus galima Autoserviso projekto korektūra, išlaikant visus tokiam projektui teisės aktais keliamus reikalavimus.

9.6. Pažymi, kad nuo pat proceso pradžios atsakovas kėlė klausimą ir siekė išsiaiškinti, kokią veiklą ketina vykdyti savo sklype ieškovė. Tokios informacijos bei įrodymų ieškovė neteikė ir tik 2020-10-07 įvykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės metu, ieškovės atstovas nurodė, jog sklypą ketinama paversti aikštele, kuriame bus parkuojamos ieškovės ir / ar jos įmonės MB „Žalioji aikštelė“ transporto priemonės.

9.7. Teismas visiškai nepagrįstai savo paties nustatytą 12624 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją sumažino 1/4, iki 3156 Eur, kuri visiškai neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

9.8. Šiuo metu objektyviai neįmanoma apskaičiuoti visų būtinų išlaidų, kurios gali atsirasti ateityje koreguojant projektą, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl konkrečios sumos dydžio, šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, galėjo ir privalėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje numatyta, kad teismas gali įpareigoti skolininką atlyginti būsimą žalą, šiuo atveju- nustatyti ieškovės pareigą atlyginti atsakovui visas išlaidas, susijusias su Autoserviso projekto koregavimu.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismo išvados nėra prieštaringos, t. y. teismo motyvas, kad patekimas iš šiaurės pusės (pagal atsakovo siūlymą) apsunkintas žymiai labiau, nei per atsakovo žemės sklypą, nereiškia patvirtinimo, kad nagrinėjamu atveju patekimas į ieškovės žemės sklypą yra, t. y. servituto nustatyti nėra būtina. Minėta, kad turi būti reali, o nehipotetinė galimybė.

10.2. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad pravažiavimui iš šiaurinės pusės reiktų nustatyti servitutus ne vienam, o keliems žemės sklypams. Tai patvirtina, kad servitutą ieškovės patekimui į jos žemės sklypą nustatyti būtina, klausimas tik dėl alternatyvų pagrįstumo.

10.3. Atsakovas savo alternatyvų būdą grindė vien prielaidomis, kad galbūt ten kelias yra, kad galbūt jis skirtas per kelis svetimus žemės sklypus patekti į atsakovės žemės sklypą, kad galbūt kitų žemės sklypų savininkai neprieštarauja, jog ieškovė važiuotų per jų žemės sklypus ir pan. Tačiau atsakovui niekas netrukdė tuo pačiam pasidomėti, pateikti į bylą įrodymus, kitų žemės sklypų savininkus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Vietoje to, atsakovas užėmė pasyvią poziciją ir reikalauja ieškovę įrodinėti, ko nėra.

10.4. Atsakovo žemės sklype jau yra nustatytas (teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas) 0,0444 ha ploto kelio servitutas, atsakovo motyvai kad jis netaisyklingos formos, kad juo niekas nesinaudoja, servituto nepanaikina.

10.5. Apeliantas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad jis vykdo serviso statybos ir teritorijos tvarkymo darbus pagal galiojantį projektą.

10.6. Servituto nustatymo galimybei nebūtina keisti teritorijų planavimo dokumentų ar projektų.

Šalies argumentai

10.7. Apelianto teiginiai dėl ateityje galimų transporto srautų, gabaritų ir pan., taip pat grindžiami vien prielaidomis, kas galbūt galėtų įvykti ateityje. Tuo atveju, jeigu ateityje atsakovas manys, jog jo teisės pažeidžiamos, tuomet galės ginti savo pažeistas teises bendra tvarka, reikalauti nuostolių atlyginimo ir pan.

10.8. Apeliantas savo skunde visiškai neteikia jokių argumentų dėl priteistos jam iš ieškovės 3 156 Eur nuostolių kompensacijos už servitutą dydžio.

10.9. Teismas gali priteisti tik konkrečią žalos atlyginimo sumą, o ne hipotetinę, kadangi įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 str.). Apelianto teiginys, kad teismas turėjo įpareigoti ieškovę atsakovui atlyginti visas būsimas išlaidas, kurių nežinomas nei faktas nei dydis, atitinkamai, neįvertintas jų pagrįstumas, reikštų būtent sąlyginį, nuo atsakovo veiksmų/valios priklausantį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

13.1. Klaipėdos 2-jame notarų biure, notarinio reg. Nr. 3072, ieškovė iš O. S. nuosavybės teise įsigijo 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija.

13.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotas gretimas 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdai– komercinės paskirties objektų teritorija ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija.

13.3. Ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. raštu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu išduoti projektavimo sąlygas kelio nuovažos įrengimui iš (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ieškovei į 2019 m. gegužės 21 d. prašymą atsakė, kad prašyme nurodytas kelias yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos. Todėl nesant juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja sąlygų, mano, kad patekimo į žemės sklypą klausimus būtų galima spręsti nustatant gretimuose žemė sklypuose kelio servitutą sandoriu arba teismo sprendimu.

13.4. Nustatyta, kad atsakovo R. R. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus 1,3565 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui Apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 13.6-3828 yra įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis).

13.5. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-35 patvirtintu detaliuoju planu padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai bei šio detalaus plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtinti naujai suformuoto atsakovo sklypo kadastro duomenys. Atsakovo sklypo formavimo dokumentuose yra numatyta autoserviso statyba.

13.6. Klaipėdos rajono savivaldybes administracija 2016 m. balandžio 12 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-3 4-160412-00232 atsakovui (statytojui) R. R. statyti naują statinį – automobilių plovyklą su autoservisu, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nuolat teigė ir teikė teismui įrodymus, jog faktiškai egzistuoja kelias, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės galima patekti (privažiuoti) iki ieškovės žemės sklypo. Jo teigimu, antstolės L. N. 2020 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0065/20/04 (atskirojo skundo priedas Nr. 2), patvirtina, jog aptariamas kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ieškovės sklypo ribos egzistuoja, jis yra naudojamas, matomos transporto provėžos. Šiame protokole, be kita ko, yra pateikti duomenys, kad šis kelias matomas ir iš palydovo. Apeliantas pažymi, kad nuo pat proceso pradžios atsakovas kėlė klausimą ir siekė išsiaiškinti, kokią veiklą ketina vykdyti savo sklype ieškovė, tačiau visų duomenų negavo. Jo nuomone, teismas nepagrįstai savo paties nustatytą 12624 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją sumažino ¼. Apeliantas tikina, kad sprendimo dalis dėl priteistų 500 Eur nuostolių atlyginimo nepagrįsta, teismas galėjo įpareigoti skolininką atlyginti būsimą žalą, šiuo atveju- nustatyti ieškovės pareigą atlyginti atsakovui visas išlaidas, susijusias su Autoserviso projekto koregavimu.

15. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu laisvai negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir Direkcija) ieškovei į 2019 m. gegužės 21 d. prašymą išduoti projektavimo sąlygas kelio nuovažos įrengimui iš (duomenys neskelbtini) į ieškovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atsakė, kad prašyme nurodytas kelias yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, dėl to minėta nuovaža negalima. Direkcija nurodė, jog nesant juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja sąlygų, patekimo į žemės sklypą klausimus būtų galima spręsti nustatant gretimuose žemė sklypuose kelio servitutą sandoriu arba teismo sprendimu.

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Direkcija nurodė ir tai, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą (TPDR registracijos Nr. T00029543) ieškovei priklausantis sklypas buvo numatytas jungiamiesiems keliams (gatvėms) palei valstybinės reikšmės kelius įrengti (t. 1, b. l. 25-26).

20. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T11-270 buvo nutarta pradėti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano keitimo procedūras. Minėtame sprendime nurodoma, jog specialiojo plano tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijos dalyje, nustatyti plėtros kryptis; modernizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklą, užtikrinti inžinerinės infrastruktūros plėtrą planuojamoje teritorijoje, numatyti energijos išteklių ir energijos prieinamumą ir pakankamumą vartotojams.

21. Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad informacijos apie ieškovės V. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rengiamus ar parengtus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) nėra, tačiau anksčiau nurodoma aplinkybė dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T11-270 priėmimo ir santykis su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiuoju planu teismo nebuvo tirtas ir įvertintas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtinas aiškinimasis, kokiam tikslui ieškovės disponuojamo sklypo kontekste buvo parengtas minimas specialusis planas siekiant svarstyti galimybę bei būtinybę nustatyti ieškovės prašomą servitutą.

23. Kitas aspektas tas, kad iš bylos bei viešų duomenų matyti, kad yra pradėtas formuoti kelias / kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kelias praeina tarp (duomenys neskelbtini) g 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14 žemės sklypų ir baigiasi ties (duomenys neskelbtini) g. 16. Apelianto nuomone, čia yra suformuotas / formuojamas kelias, kuriuo ieškovė iš šiaurinės pusės gali patekti į savo sklypą ir juo patekdavo. Ši judėjimo schema pavaizduota ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą (3 lapas, judėjimo schema žymima raudona linija).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad egzistuoja kelio atšaka nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pažymi, kad šį aspektą būtina analizuoti ir nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiam tikslui susiformavo / yra įrengta kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16. Tikslinga nustatyti, ar tai šį kelią numatyta tęsti, jo plėtros etapus bei ribas, teismas šio aspekto nevertino.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nustatytos aplinkybės sudarytų pagrindą prieiti prie galutinės išvados, ar yra abi CK 4.126 straipsnyje nurodytos sąlygos teismo sprendimu nustatyti servitutą: atsakovai nesutaria dėl servituto būtinumo ir yra būtinybė nustatyti tokį servitutą tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai priklausantį sklypą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

27. Svarstant klausimą dėl servituto nustatymo dera pažymėti, kad atsakovas teikė įrodymus bei nuosekliai laikėsi pozicijos, kad faktiškai egzistuoja kelias, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės galima patekti (privažiuoti) iki ieškovės žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas dėl to nurodė, kad „ieškovės pateikimas į savo žemės sklypą iš šiaurės pusės yra apsunkintas žymiai labiau, ir kad tokiu atveju servitutas turėtų būti nustatytas net dvejiems žemės sklypams“ (spendimo l. 12, 2 pastraipa).

28. Pažymėtina, kad teismas, pasisakydamas dėl šios svarbios aplinkybes, vertino tik proceso šalių išsakytus paaiškinimus šiuo klausimu. Ieškovė dublike (t.-l , b. 1. 71-74) teigė, jog šis variantas nėra racionalus, nes reikėtų nustatyti servitutus per kelis sklypus, nėra žinomi tų sklypų savininkų planai, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, savo išvadų, kad šis patekimo į ieškovės sklypą variantas yra labiau apsunkintas, nepagrindė jokiais įrodymais ar kitais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų ar nuomonės, kad minėtų kitų dviejų sklypų savininkai (savininkas) iš šiaurinės - šiaurės rytų pusės nesutinka su servituto nustatymu, ar nesutinka su kompensacijos dydžiu, ar visiškai nesutinka su servituto nustatymu, ar yra kitos priežastys, dėl kurių servitutas per kitus du sklypus negali būti nustatytas. Kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad tektų servitutą nustatyti dviem sklypams, negali būti vienareikšmiška ir lemianti.

29. Kolegija pabrėžia, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms buvo tikslinga spręsti klausimą dėl kitų minimų dviejų sklypų savininkų pozicijos, o turint tokius duomenis galbūt buvo tikslinga minimų sklypų savininkus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (ieškovė su pradiniu ieškiniu buvo pateikusi informaciją apie juos (t. 1, b. l. 28-29), nes teismui išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes bei nustačius, kad privažiavimas per jų sklypus į ieškovės sklypą yra galimas, ar tai derybų klausimas, būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog šis klausimas nebuvo sprendžiamas.

30. Aktualu tai, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

31. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

32. Dera pažymėti, kad byloje buvo keliamas klausimas, kokią veiklą ketina vykdyti savo sklype ieškovė ir kokiu tikslu bei apimtimi jai reikalingas servitutas. Bylos duomenimis, ieškovės atstovas 2020 m. spalio 7 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės metu, nurodė, kad šioje aikštelėje stovės ieškovės įmonei priklausantys automobiliai, ne didesni kaip C kategorijos. Teismas dėl minėtų aplinkybių sprendime konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, nėra objektyvios galimybės nustatyti (įvertinti), kokios paskirties transporto priemonės naudosis prašomu nustatyti kelio servitutu, kokio intensyvumo bus kelio servituto besinaudojančių transporto priemonių srautas (pvz. juo per dieną / savaitę /mėnesį naudosis keli / keliasdešimt / automobilių. Taigi, teismas, neturėdamas jokių faktinių duomenų apie teisinę galimybę ieškovės sklype įsirengto aikštelę komerciniams automobiliams, neturėdamas jokių duomenų apie automobilių dydžius, masę, išskyrus tai, kad tai C kategorijos automobiliai (automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/egzaminai/kategorijos-kodai/kategoriju-apibudinimai). galbūt tempiamas priekabas, t. y. turėdamas informaciją apie važiuosiančius sunkvežimius, visgi išsprendė servituto nustatymo klausimą.

33. Kolegijos vertinimu, byloje nebuvo pakankamai išsiaiškinta dėl aptariamų aplinkybių. Svarbu ir tai, kad jeigu ieškovė paminėjo, kad ieškovės sklype bus statomos ieškovės ir / ar jos įmonės MB „Žalioji aikštelė“ transporto priemonės, turėjo būti svarstomas klausimas dėl MB „Žalioji aikštelė“ įraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Tokių faktų byloje nėra.

34. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas nuostolių atsakovui atlyginimo klausimą vėlgi pažymėjo, kad atsakovo nurodytos 2500 Eur + PVM projekto korektūros kainos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nenurodė projekto koregavimo apimties, tačiau teismas pripažino, kad ieškovė sutiko dalinai apmokėti statybos projekto koregavimo išlaidas bei tai, kad nustačius servitutą statybos projekto koregavimas yra neišvengiamas, atsakovui priteisė iš ieškovės 500 Eur nuostolių už statybos projekto koregavimą.

35. Kolegijos nuomone, klausimui dėl nuostolių atlyginimo vėlgi pritrūko byloje esančių įrodymų, kita vertus, ieškovė įrodymų apie jos / jos valdomos įmonės transporto priemones ir neteikė. Dėl to, kad dėl duomenų trūkumo nenustatyta korekcijos apimtis, galbūt netiksliai buvo išspręstas nuostolių atlyginimo klausimas.

36. Pažymėtina , kad šios svarbios visos nutartyje nurodomos aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl teismo išvada dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo yra padaryta neišsiaiškinus visų aplinkybių.

37. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė įrodė jos reikalavimo pagrįstumą (vieną iš alternatyvių variantų), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos spręsti dėl galbūt pažeistų jos teisių bei interesų. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra galima išvada, kad ieškovės teisės iš tikrųjų yra / gali būti pažeistos.

38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

39. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

41. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui.

42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, iki galo neišaiškino ir nenustatė visų pirmiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį bei pobūdį, apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė