Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį atsakovams E. M. ir D. M. dėl avanso grąžinimo bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Miroda“

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. B. ir D. B. (toliau – ir ieškovai) 2022 m. gruodžio 28 d. ieškiniu (CBP-8726) prašė pripažinti, kad atsakovai E. M. ir D. M. (toliau – ir atsakovai) pažeidė 2021 m. balandžio 20 d. avansinio mokėjimo sutartį Nr. l, priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur avansinį mokėjimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai, atstovaujami UAB „Miroda“, 2021 m. balandžio 20 d. sudarė Avansinio mokėjimo sutartį Nr. 1 (toliau – ir avansinio mokėjimo sutartis). Sutartyje ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti žemės sklypą su gyvenamuoju karkasiniu namu, kurio plotas apie 78 kv. m (galima 2 kv. m paklaida). Ieškovai prašė atsakovų ištaisyti namo nurodytus trūkumus, informuoti, kada pateiks prašomus dokumentus ir suteiks galimybę ieškovams ir jų pasitelktiems specialistams patekti į namą. Šį ieškovų kreipimąsi atsakovai vertino kaip sutarties atsisakymą. Dėl žemės sklypo su gyvenamuoju karkasiniu namu pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo kalti atsakovai.

3. Atsakovai 2023 m. sausio 30 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK 4479) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai nurodė, kad jie sutartį įvykdė visiškai, o ieškovai be teisėtų priežasčių atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui buvo išaiškinta, kad bus statomas sodo namas, kuriam statyti įstatymas nereikalauja projekto. UAB „Miroda“ atstovas taip pat išaiškino ieškovams, kad sodo statiniui nereikalingas statybos leidimas ir projektas, vėliau tuo ieškovai įsitikino, gavę Statybos inspekcijos atsakymą į savo skundą. Ieškovai nepasitenkinimą pradėjo reikšti tik 2021 m. lapkričio mėnesį. Tik po statybos užbaigimo ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nepagrįstai pradėjo ieškoti menamų trūkumų. Siekdami sušvelninti ieškovams atsirasiančias neigiamas pasekmes dėl Sutarties nevykdymo, atsakovai pasiūlė pasirašyti 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimą, kuriuo ieškovai leistų UAB „Mirodai“ pardavinėti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą tretiesiems asmenims. Susitarime buvo nurodyta, kad gavus avansą iš trečiųjų asmenų, ieškovams bus grąžintas jų sumokėtas avansas – 15 000 Eur, tokiu atveju atsakovai nepatirtų nuostolių arba jie būtų mažesni. Tačiau ieškovai nebendradarbiavo su atsakovais, susitarimą pasirašyti atsisakė.

5. Atsakovai 2023 m. sausio 31 d. priešieškiniu (DOK-4493) prašė priteisti solidariai iš ieškovų 5 056,60 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad atsakovai sutartį įvykdė visiškai, o ieškovas be teisėtų priežasčių atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Statybos darbų užbaigimui 2021 m. lapkričio 17 d. iš M. J. buvo gauta 25 000 Eur paskola, kuri turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Nustatytu terminu negrąžinus paskolos buvo numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos, kas sudarė po 125 Eur per dieną. Ieškovams atsisakius pirkti gyvenamąjį namą už nustatytą 75 000 Eur kainą, paskola nebuvo grąžinta, todėl 2022 m. sausio 4 d. skolos padengimo sutartimi žemės sklypas su gyvenamuoju namu atiteko M. J. už 55 000 Eur, iš kurių 25 000 Eur sudarė negrąžinta paskola. Atsakovų nuostoliai dėl sutarties nevykdymo sudarė 20 000 Eur, iš kurių 15 000 Eur padengė bauda. Atsakovai patyrė nuostolius dėl apmokėjimo už notaro paslaugas - 56,60 Eur. Ieškovai turi prisiimti neigiamus padarinius, kylančius iš preliminarios sutarties nevykdymo - sumokėti 15 000 Eur baudą ir atlyginti nuostolius. Bauda yra sumokėta, todėl atsakovai reiškia reikalavimą priteisti tik tuos nuostolius, kurių nepadengė bauda.

7. Ieškovai 2023 m. kovo 7 d. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-10080) prašė priešieškinį atmesti.

8. Nurodė, kad iš pateiktų susitarimų turinio matyti, kad sutarties nutraukimo iniciatorius yra atsakovas. 2021 m. lapkričio 17 d. iš M. J. buvo paimta 25 000 Eur paskola, tikslinė paskirtis – statybos darbų užbaigimui, tačiau namas baigtas statyti 2021 m. lapkričio 19 d., todėl paskola nebuvo reikalinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 15 000 Eur avansinį mokėjimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 15 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 338 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 13,28 Eur su procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Grąžino ieškovui M. B. 113 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 23 d. Perlo terminale.

10. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai; vertino, kad atsakovai, sudarydami su ieškovais sutartį dėl gyvenamojo namo statybų, veikė kaip verslininkai. Teismas nustatė, kad atsakovas E. M. yra UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančios statyba, remontu, nuoma, pirkimu, pardavimu, direktorius (2023-06-12 DOK-24500). Atsakovas D. M. yra VšĮ (duomenys neskelbtini), užsiimančios statybos darbais, direktorius (2023-06-26 DOK-26740 priedas 4), todėl vertino, kad jie turi patirties, sugebėjimų ir kompetencijų statybų srityje. Be to, ginčo name darbus atliko liudytojas A. G., kuris tuo metu dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku. Šalys buvo susitarusios dėl atlygio atsakovams už namo statybas, atsakovai šios faktinės aplinkybės neneigė. E. M. patvirtino, jog šiomis statybomis siekė užsidirbti pajamų dukros studijoms. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad atsakovai ginčo teisiniuose santykiuose veikė kaip verslininkai, nepriklausomai nuo to, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad šiuose teisiniuose santykiuose atsakovai atstovavo kokią nors įmonę ar veikė kitais pagrindais.

11. Teismas nustatė, kad ginčo sutartyje susitarta tik dėl pagrindinių sąlygų ir stambių statybos darbų, t. y. dėl gręžinio, valymo įrenginių, šildymo sistemos įrengimo ir panašiai. Dėl vidaus bei išorės apdailos medžiagų, spalvų ir kitų detalių šalys papildomai tarėsi žodžiu, susirašinėdami elektroniniais laiškais. Šalys šių faktinių aplinkybių neginčijo.

12. Teismas sprendė, jog ieškovams būtų kilusi prievolė sudaryti žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį tik tuo atveju, jei atsakovai būtų laiku ir kokybiškai atlikę statybos darbus.

13. Teismas nustatė, kad ieškovai išreiškė savo pageidavimus dėl apdailos medžiagų ir pamatų šiltinimo, tuo tarpu atsakovai į prašymus niekaip nereagavo, darbus tęsė savo nuožiūra. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovams buvo nurodyta papildoma suma susimokėti už reiškiamus prašymus dėl medžiagų ar darbų, tačiau ieškovai atsisakė. Atsakovai jokiais leistinais įrodymais nenuginčijo ieškovų nurodytų namo statybos trūkumų. Pagrindinis atsakovų argumentas - kad jie atliko visus sutartyje susitartus darbus.

14. Teismas vertino, kad atsakovų - verslininkų inicijuota ir UAB „Miroda“ - savo srities specialisto parengta sutartis ydinga, nes nedetali, neaiški, sudaranti galimybes interpretacijoms ir ginčams. Šią teismo išvadą patvirtino liudytojas A. P., statybų techninis prižiūrėtojas, kuris 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad šalims sutartyje nesusitarus dėl jokių techninių specifikacijų, įvertinti situaciją labai sunku. Šalių pasirašytais dokumentais buvo suteikta laisvė improvizacijai, pirkėjai turėjo reikalauti detalesnių sąlygų. Įvertinus sutarties turinį, liudytojo A. P. parodymus, teismas sprendė, kad atsakovai netinkamai įvykdė informavimo pareigą, o atlikto darbo savybės neatitinka tokių, kokias vartotojai turėjo omenyje. Rangovo suteiktos informacijos nepakankamumas, netikslumas yra vienas iš pagrindų nutraukti sutartį neapmokant už atliktus darbus, jeigu darbas neatitinka to, ką užsakovas turėjo omenyje.

15. Ieškovai ne kartą reikalavo pašalinti jų nurodytus trūkumus, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakovas E. M. tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakė, kad šį ieškovų prašymą vertina kaip atsisakymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (2022-12-28 CBP-8726 priedas 3). Aplinkybę, kad ieškovai reiškė pretenzijas dėl statybos darbų trūkumų, kad jų netenkino darbų rezultatas, 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdyje patvirtino liudytojai UAB „Miroda“ vadovė R. M. ir vadybininkas P. J..

16. E. M. nurodė, kad mažareikšmius trūkumus pašalino, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, kitų ieškovų nurodytų trūkumų nepripažino ir neketino šalinti. Ieškovų teigimu, nuo 2021 m. spalio pabaigos namas buvo rakinamas, todėl jie negalėjo patekti į namą apžiūrėti, ar trūkumai pašalinti. Nors E. M. tvirtino, kad ieškovai galėjo bet kada patekti į namą, liudytojas A. G. 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sudėjus langus, duris ir darant vidaus apdailą, namas buvo rakinamas. 2021 m. gruodžio mėnesį šalys du kartus vyko pas notarę pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymui, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes ieškovai prašė įleisti juos su ekspertu į ginčo namą apžiūrai, tačiau E. M. neleido ieškovams su ekspertu patekti į namą apžiūrai ir teismo posėdžio metu šių faktinių aplinkybių neginčijo.

17. Teismas pripažino, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai ir neatitiko ieškovų lūkesčių. Teismui nekilo abejonių, kad namo fasado apdaila padaryta ne ieškovų pageidautomis kalibruotos medienos lentomis, o pačiu pigiausiu variantu, kuris ateityje kels daug nepatogumų, ir atliktas nekokybiškai – iš sudurtų lentų, matosi sukalti, užlinkę vinys. Neapšiltinti namo pamatai, kas įtakos didesnes šildymo sąnaudas ir finansines išlaidas. Itin nekokybiškai atlikta langų išorės apdaila ir vidaus durų apdaila, sutrūkę patalpų sienos. Akivaizdu, kad namo fasado estetinis vaizdas visiškai neatitinka paskelbto skelbime. Tokias teismo išvadas patvirtino liudytojo A. G. parodymai, kuris atliko namo išorės apdailos darbus ir paaiškino, kad medinės lentos buvo išpjautos kokybiškai, bet drėgnos, nes pjaunant lentas, bėgo vanduo, putos, o džiūdamos lentos pradėjo trūkinėti, krito šakos. Medinių lentų neimpregnavo, nes šlapių negalima. Atvykęs M. B. jam sakė, kad prašė kalibruotos medienos. Taip pat jis pastebėjo, kad langai buvo ne trijų, o dviejų stiklų. Liudytojas A. P. paliudijo, kad namo išorės fasado apdaila padaryta pigiausiu variantu, ateityje iš lentų bėgs sakai, kris šakos ir reikės nuolatos investuoti į fasado apdailos priežiūrą. Teismas sprendė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės. Todėl vadovaudamasis sutarties 7 punkto nuostatomis, vertino, jog ieškovų ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

18. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismui konstatavus, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, jau vien šiuo pagrindu priešieškinys atmestinas, tačiau teismas pasisakė ir dėl kitų atsakovų nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų įrodomosios galios.

19. Paskolos sutartis tarp atsakovo D. M. ir M. J. (kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kaip ir atsakovas E. M.) dėl 25 000 Eur, sudaryta 2021 m. lapkričio 17 d., atsakovų teigimu, ginčo namo statybų pabaigimui. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas 2021 m. lapkričio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog sudarant paskolos sutartį, ginčo namo statybos darbai jau buvo pabaigti (2023-01-30 DOK-4479 2 priedas). Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos panaudojimą ginčo namo statybai.

20. Teismas nustatė kad 2021 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodyta, jog ginčo turto vertė 75 000 Eur (2022-12-28 CBP-8726 priedas 3), tačiau 2022 m. sausio 4 d. skolos padengimo sutartyje ginčo turto vertė lieka tik 55 000 Eur (2023-01-31 DOK-4493). Teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, dėl kokių priežasčių per penkias dienas ginčo turtas nuvertėjo 20 000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovai, sutikdami su nepagrįstai mažesne ginčo turto kaina, turi prisiimti riziką ir nuostolius, nes iš bylos duomenų matyti, kad M. J. tą patį mėnesį – 2022 m. sausio 28 d., tą patį ginčo turtą pardavė už 80 000 Eur (2023-06-26 DOK 26740 priedas 1). Todėl dar ir dėl šių nurodytų faktinių aplinkybių bei motyvų priešieškinis atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (2023-08-14 DOK-33098) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1 Teismo sprendimas priimtas, pažeidus įrodymų vertinimo taikyles, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir aiškinimą, rangos ir vartojamosios rangos santykius, atsakomybę už preliminariosios sutarties pažeidimą, kasacinio teismo praktiką.

21.2 Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių privalomumo principą ir sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko neteisingai kvalifikavo sutartinius santykius. Avansinio mokėjimo sutartis, priešingai, nei nustatė teismas, kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalių tikslas buvo ne vykdyti statybos darbus, o parduoti ir pirkti daiktus už susitartą kainą. Pagal preliminarią sutartį, kurią teismas nepagrįstai kvalifikavo rangos sutartimi, šalys susitarė nupirkti (o ne pastatyti) du nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir pastatą. Preliminariąja sutartimi šalys sulygo dėl būsimo sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų, t. y. parduodamų žemės sklypo ir pastato perleidimo, kainos ir termino pagrindinei sutarčiai sudaryti.

21.3 Ieškovai ieškinyje aiškiai nurodė, kad jie sudarė ne rangos, o avansinio mokėjimo sutartį ir siekia ne nuostolių už rangos sutarties neįvykdymą priteisimo, o susigrąžinti avansą pagal sudarytą avansinio mokėjimo sutartį. Ieškovai ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jie sudarytą sutartį vertina preliminariąja sutartimi. Teismas sprendime nepasisakė dėl pagrindinių sudarytos sutarties elementų, aiškiai atitinkančių preliminarią sutartį: 1) šalys sutartyje save įvardija kaip pirkėjas ir pardavėjas; 2) šalys susitarė ne dėl pastato statybos, o dėl dviejų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo 3) šalys nustatė kainą ne pastato statybai, o dviejų objektų pirkimo-pardavimo kainą; 4) šalys netesybomis užtikrino ne statybos trūkumų šalinimą, o pirkimo-pardavimo sąlygų nesilaikymą; 5) šalys netgi susitarė dėl apmokėjimo už notaro paslaugas, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

21.4 Teismas sutarties sąlygų, atitinkančių preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nepaneigė ir nepasisakė, kodėl minėtas sąlygas laiko statybos rangos sutarties sąlygomis, o ne preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Teismas sprendime (8 psl.) pažymėjo, jog nustatė, kad ieškovai siekė ne pastatyti, o įsigyti namą savo reikmėms. Įsigyti žodžio atitikmuo yra gauti, kas reiškia, kad ieškovų valia buvo nukreipta ne į statybos procesą, o į pirkimą. Pirkimo sutartimi nustatoma mokėtina kaina už daiktus, tuo tarpu rangos sutartimi nustatoma prievolė atlikti darbą ir perduoti rezultatą. Iš to seka, kad teismas pripažino, jog ieškovai siekė įgyti (gauti, nupirkti), o ne pastatyti pastatą, kas atitinka ne statybos rangos sąlygas, o pirkimo-pardavimo sąlygas.

21.5 Ieškovai atsisakę įvykdyti pirkimo- pardavimo sutartį ir UAB „Miroda“ pasiūlius pasirašyti naują sutartį, pagal kurią daiktus įgytų tretieji asmenys ir jiems būtų grąžintas avansas, ieškovai teigė nesutikę pasirašyti naujos sutarties vien dėl to, kad buvo įrašyta „atsisakome pirkti“, kas reiškia, kad ieškovai pripažino sutartį organizacine pirkimo sutartimi. Sutarties galiojimo metu nė viena iš sutarties šalių neidentifikavo sutartinių santykių kaip statybos rangos santykių, nenustatė tokių teisių ir pareigų, kokias privalėjo nustatyti pagal rangos sutartį (CK 6.681 straipsnis).

21.6 Pardavėją (atsakovus) sudarant sutartį atstovavo nekilnojamojo turto agentūra UAB „Miroda“, kurios atstovavimas apėmė pirkimo-pardavimo, o ne statybos santykius. UAB „Miroda“ kaip sutarties projekto rengėjas aiškiai įvardijo, kad sutartis apima pirkimo-pardavimo sąlygas, o ne statybos sąlygas. Tai, kad ieškovai siekė ne pastatyti, o nupirkti nekilnojamuosius daiktus, įrodo rašytinis įrodymas - NT Registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis aplinkybę, kad toje pačioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), praėjus itin mažam laiko tarpui, 2022 m. liepos 28 d. ieškovai pirkimo (ne statybos) būdu įgijo 0,0567 ha žemės sklypą su sodo pastatu. Apie tai, kad ieškovai iki sutarties pasirašymo ketino pirkti, o ne statyti, paliudijo UAB „Mirodos“ vadovė R. M., kuri esant ikisutartiniams santykiams teikė konsultacijas ieškovams.

21.7 Ieškovų veiksmai rodo jų nesąžiningumą: reikalaudami projekto, statybos leidimo ir kitų dokumentų, reikalingų gyvenamojo namo statybai, ieškovai tuo pat metu toje pat vietoje už panašią kainą įsigijo sodo namą, akivaizdžiai pripažindami, kad jų pretenzijos atsakovams dėl namo kokybės, leidimo, projekto ir pan. tebuvo siekis pateisinti savo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pastato projekto ir statybos leidimo ieškovai pradėjo reikalauti po to, kai atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ką patvirtina R. M. paaiškinimai teismui apie ieškovės D. B. pareikštą apsisprendimą atsisakyti pirkti. Po susitikimo su R. M., įvykusio 2021 m. spalio mėn., UAB „Mirodos“ vadovė pasiūlė ieškovams leisti daiktus parduoti tretiesiems asmenims, tačiau ieškovai nesielgė pagal CK 1.5 str. įtvirtintus principus, nebendradarbiavo ir nesiekė išvengti žalos atsakovams atsiradimo. Nuo 2021 m. spalio iki gruodžio mėnesio pabaigos (terminas sutarčiai sudaryti) visi nežymūs statybos eigoje atsiradę defektai buvo ištaisyti, dėl ko nebuvo pagrindo atsisakyti sutarties. 2021 m gruodžio 23 d. ieškovams buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad gyvenamojo namo baigtumas yra 100 proc. ir kad jis yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas, atitinkantis parduodamam daiktus keliamus įprastus reikalavimus.

21.8 Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai, sudarydami sutartį su ieškovais, veikė kaip verslininkai. Tokia teismo išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams. Atsakovas E. M. teismui paaiškino, kad susitarė, jog statys namą kaip sau, t.y. kaip fizinis asmuo savo poreikiams. 2023 m. birželio 23 d. atsakovai teismui pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškino, kad 2023 m. birželio 6 d. JAR išplėstiniame išraše nurodyta, kad E. M. 2016 m. birželio 13 d. yra išrinktas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Tačiau teismo aptartas įrodymas nepatvirtina, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, veikė kaip verslininkas, nes dokumentas atspindi neaktualaus laikotarpio įvykius. Atsakovas E. M. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d. pažymą, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021-2022 m. statybos - remonto darbų nevykdė. Minėtą aplinkybę patvirtina ieškovų pateiktas JAR išrašas, kurio 10.1 p. yra atžyma „Numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 str. nustatyta tvarka“, nes juridinis asmuo veiklos nevykdo ir neteikia duomenų apie veiklos vykdymą. Veikla yra nevykdoma dėl to, kad atsakovas E. M. nuo 2020 metų turi didelių sveikatos sutrikimų, ką patvirtina teismui pateikti išrašai iš e.sveikata ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje. Teismas nepasisakė, kodėl nevertino paminėtų įrodymų, kurie yra objektyvūs ir atspindi ne 2016 m. situaciją, o 2021 m. buvusią situaciją, o atvirkščiai, pateiktus įrodymus vertina kaip įrodančius atsakovo dalyvavimą versle.

21.9 Avansinio mokėjimo sutarties šalys nėra juridiniai asmenys UAB (duomenys neskelbtini) ir VŠĮ (duomenys neskelbtini). Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismo nustatytą aplinkybę, kad tarp fizinių asmenų – pardavėjo ir pirkėjo – preliminari sutartis buvo sudaryta tarp verslininkų ir fizinių asmenų, nes jokių versliškumą patvirtinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš to seka, kad sudaryta sutartis neatitinka vartojimo sutarčių požymių. Teismas nenustatė, kad atsakovų sudaryta sutartis yra atsakovų verslo dalis. Šis aspektas yra svarbus sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo sutarties. Šiuo požiūriu nepakanka nustatyti, kad atsakovai tikėjosi gauti ekonominę naudą iš sudarytos sutarties – buvo būtina nustatyti, kad atsakovai, sudarydami sutartį, veikė kaip nuolatinės ūkinės komercinės veiklos vykdytojai, nes tik tokiu atveju ieškovams būtų taikomos vartojimo sutarties sąlygos.

21.10 Atsakovai sudarydami sutartį veikė kaip fiziniai asmenys, susieti ne verslo, o artimos giminystės ryšiais (tėvas ir sūnus). Sutarties sudarymo tikslas buvo parduoti žemės sklypą, priklausantį nuosavybės teise atsakovui E. M. su statiniu, kuris buvo statomas ūkio būdu, ir gauti iš to naudą. Minėtos sąlygos nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai yra stipresnioji teisinio santykio šalis, o ieškovai – silpnesnioji. Aplinkybė, kad statybos eigoje šalys papildomai susitarė dėl sienų spalvų, durų ir pan., tik įrodo, kad šalys, vykdydamos sutartį, laikėsi 9 p. nustatytos sąlygos: papildomi darbai buvo atliekami atskiru šalių susitarimu.

21.11 Sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurią šalys pavadino avansinio mokėjimo sutartimi, šalys susitarė ne dėl statinio statybos pagal projektą ir rezultato perdavimo-priėmimo bei apmokėjimo už rezultatą, bet dėl konkrečių daiktų (esamo žemės sklypo ir būsimo statinio - gyvenamojo namo) pardavimo-pirkimo. Teismas sprendime konstatavo, kad pagal rangos sutartį (sprendimo 7 psl.) užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti ir priimti rezultatą pagal sutartą kainą (CK 6.681 straipnio 1 dalis). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, kad statybvietės sklypas nepriklausė ieškovams, dėl ko jie nesuderino ir neturėjo galimybės suderinti sąlygų statybos darbų atlikimui.

21.12 UAB „Miroda“ yra įmonė, vystanti ne statybos, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą. Atsakovas E. M. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, pašydamas tarpininkauti dėl žemės sklypo ir būsimo daikto – sodo pastato pardavimo. Ieškovai kreipėsi į UAB „Miroda“ ne dėl statinio statybos, o dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo. Tai reiškia, kad ir ieškovų ir atsakovų reiškiama valia buvo parduoti ir pirkti nekilnojamuosius daiktus, o ne vykdyti statybos darbus rangos būdu.

21.13 Liudytojas P. J., kuris yra nekilnojamojo turto agentūros brokeris, patvirtino, kad UAB „Miroda“ skelbimo turinys apie parduodamą žemės sklypą su naujos statybos sodo pastatu skelbė pirkėjams žinią ne apie statybos rangą, o apie dviejų objektų – žemės sklypo su sodo pastatu (esamo objekto ir būsimo objekto) pardavimą. Jis padėjo šalims sudaryti sutartį, pateikdamas jos standartinę formą, šalys įvardintos ne kaip užsakovas ir rangovas (kas būtų rangos sutarties atveju), o kaip pirkėjas ir pardavėjas. Sutarties sąlygų lingvistinė reikšmė padeda atskleisti šalių valią, ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes. Sutarties 9 punktu aiškiai apibrėžė pirkimo-pardavimo sutarties objektą – statinį, identifikuodamos jo savybes.

21.14 UAB „Mirodos“ vadovė R. M. patvirtino, kad dar prieš sudarant sutartį ieškovams buvo išaiškinta, kad statomas sodo namas žemės sklype sodų bendrijoje su galimybe pakeisti paskirtį į gyvenamąją, dėl ko terminas buvo nustatytas ilgesnis - iki gruodžio 31 dienos. Dėl nurodytos priežasties buvo nustatyta mažesnė kaina ir trumpi terminai pagrindinei sutarčiai sudaryti. Apie gyvenamojo namo projektavimo darbus, statybos leidimą ir kitus dokumentus, kalbėta nebuvo, nes ieškovai žinojo ir suprato, kad jiems yra svarbu ne statybos eiga, o parduodamas daiktas, atitinkantis vizualizaciją skelbime ir prie sutarties pateiktą planą.

21.15 Rangos sutarties dalykas yra prievolė atlikti darbą ir perduoti-priimti darbo rezultatą, tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartimi egzistuoja prievolė perduoti konkretų daiktą, esantį pirkimo-pardavimo sutarties objektu, pirkėjo nuosavybėn. Atribojant pirkimo-pardavimo sutartį nuo rangos sutarties būtina atsižvelgti į šalių valią ir jų sudarytą susitarimą: jeigu šalys susitaria tik dėl būsimo daikto perdavimo pirkėjui už tam tikrą kainą ateityje, kaip yra šiuo atveju, tokia sutartis kvalifikuojama kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Rangos sutartimi atsiranda dar vienas elementas - prievolė atlikti tam tikrus darbus pagal tam tikrą dokumentaciją ir juos perduoti užsakovui, o užsakovas turi pareigą juos priimti, t.y. egzistuoja ne daikto, o rangovo atliktų darbų perdavimas užsakovui. Tokiu atveju šalys privalėjo suderinti statinio projektą ir kitas sąlygas, reikalingas statybos rangai.

21.16 Teismas nevertino atsakovų argumento ir įrodymų, kad papildomi pirkimo-pardavimo sutarties atribojimo nuo rangos sutarties pagrindai yra nustatyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, nustatančia, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Įstatymų leidėjas pagal šią normą numatė, kad tam tikrais atvejais turėtų būti vadovaujamasi papildomu rangos ir pirkimo-pardavimo sutarčių atribojimo kriterijumi – darbų pobūdžio ir vertės santykiu su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte. Atsakovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad atsakovų atliekamų darbų vertė dėl daikto sukūrimo, lyginant su parduodamu daiktu buvo itin maža – neviršijo 30 proc. daiktų vertės.

21.17 Statybos inspekcijai atlikus patikrinimą 2023 m. lapkričio 25 d. raštu ieškovai buvo informuoti, kad trūkumų nerasta. 2023 m. kovo 17 d. ypatingojo statinio statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo A. P. rašytiniame komentare nurodyta, kad nežymūs statybos eigoje buvę trūkumai nesuteikia galimybės atsisakyti pastato pirkimo. Ieškovų nurodyti trūkumai pagal sutartį negali būti traktuojami kaip trūkumai, nes šalys susitarė dėl sąlygų, kurios yra išpildytos. Pirkėjas statybos eigoje nesikreipė į atsakovus dėl trūkumų šalinimo. Darytina išvada, kad ne tik kad trūkumai pagal atsakovų išpildytą sutartį nebuvo nustatyti, tačiau, svarbiausia, teismas, priteisdamas 15 000 Eur iš atsakovų nenurodė, kokiu pagrindu patenkino ieškovų reikalavimą, nes anksčiau pasisakė, kad ieškovai turėjo teisę tik į trūkumų šalinimo išlaidas.

21.18 Išvadas apie pastato nekokybiškumą teismas padarė, remdamasis vien liudytojo A. G., kuris nėra kompetentingas spręsti klausimus dėl statinio kokybiškumo paaiškinimais ir nuotraukomis. Statybos darbininkas A. G. yra priešiškai nusiteikęs prieš atsakovus, dėl ko jo liudijimas buvo subjektyvus, siekiant kerštauti. Visas nuotraukas, susijusias su pastato statybos procesu, tyrė Statybos inspekcija, kuri jokių trūkumų nenustatė. Pateikti įrodymai patvirtino, kad pastatytas pastatas yra parduotas tretiesiems asmenims, kurie jokių pretenzijų dėl jo nekokybiškumo pardavėjams nėra pateikę, pastatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir yra naudojamas pagal jo paskirtį. Ieškovų pretenzijos atsakovams, kad jie negalėjo apžiūrėti namo, nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovai nepateikė pretenzijos dėl netik dėl esminių, bet ir dėl bet kokių trūkumų.

21.19 Pasirašę organizacinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad šios sutarties pagrindu atsiras statybos rangos santykiai. Teismas, vertindamas sutartį rangos sutartimi, privalėjo taikyti įstatymu nustatytą atsakomybę už statybos darbų trūkumus, jeigu tokie būtų ar atsirastų ateityje, kaip tai nustato CK 6.665 str., t.y. reikalauti pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir pan. Teismas sprendė, kad ieškovams būtų kilusi prievolė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarti tik tuo atveju, jei atsakovai būtų laiku ir kokybiškai atlikę statybos darbus. Iš to seka, kad teismas pripažino sutartį esant pirkimo-pardavimo organizacine sutartimi, kurios rezultatas būtų buvęs pagrindinės sutarties sudarymas. Dėl nurodyto, atsakomybė už sutarties pažeidimą, taikytina pagal preliminariosios sutarties sąlygas.

21.20 Teismo vertinimas apie ieškovų nurodytų trūkumų egzistavimą prieštarauja įrodymams. Teismas trūkumus vertino vadovaudamasis ieškovų pageidavimais, o ne sutartimi, kurios 9 p. aiškiai įvardija pirkimo-pardavimo objektą. Oficialus įrodymas, paneigiantis teismo vertinimą apie trūkumus, yra Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos dokumentai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinusi atsakovų pastatyto ir parduodamo namo statybą konstatavo, kad statinio trūkumų nėra, o projektas ir leidimas statybai nebuvo reikalingas, nes pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 4 p. pastatas priskiriamas 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustato, kad leidimas statyti neprivalomas. Institucijos išvada laikoma prima facie įrodymu ir teismas privalėjo juo remtis. Liudytojas A. P. teismui pateikė išvadą, kad pastatytas statinys atitiko visus gyvenamajam namui ir šalių sudarytai sutarčiai keliamus reikalavimus.

21.21 Vertindamas pastatyto statinio trūkumus teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas neaptarė, kodėl nevertina atsakovų paaiškinimų, A. P. rašytinės išvados, Statybos inspekcijos išvadų. Liudytojas A. G. teismui patvirtino, kad neesminiai trūkumai buvo ištaisyti, nes jis pats juos ištaisė. Apie lentų drėgnumą minėtas liudytojas negalėjo spręsti, nes teismas įsitikino, kad medienos drėgnumas turi būti pamatuotas specialiu prietaisu, ką nurodė liudytojas A. P., o liudytojas A. G. tokių prietaisų ir kompetencijos vertinti medienos drėgnumą neturi.

21.22 Ieškovai nepagrįstai kėlė klausimą dėl pastato energinio naudingumo, nurodydami, kad parduodamo pastato energinis naudingumas turi atitikti „A“ klasę. Dėl kitokios klasės nebuvo susitarta.

21.23 Sutartis pasibaigė taip pat ir įstatymo pagrindu. Ieškovai atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes jie neturėjo piniginių lėšų sumokėti sutartą kainą už perkamus objektus. Teismo posėdyje ieškovai vienareikšmiškai pripažino, kad sutarties sudarymo dienai jie neturėjo piniginių lėšų sumokėti sutartą kainą, nes nebuvo gavę banko paskolos. Teismas nurodytos aplinkybės nevertino ir būdamas neobjektyvus apie ją nepasisakė.

21.24 Teismas nevertino ieškovų elgesio: nebendradarbiavimo ir vengimo du mėnesius išspręsti susidariusią situaciją taikiai, suteikiant teisę parduoti daiktus tretiesiems asmenims.

21.25 Pirkėjo sumokėtas avansas šiuo atveju atliko baudos mokėjimo funkciją. Pardavėjas jį pasiliko kaip baudą už atsisakymą įvykdyti sutartį. Teismas sprendime nepasisakė, kokia materialiosios teisės norma remiasi, priteisdamas ieškovui avansinę įmoką. Priteisdamas avansinę įmoką ieškovams teismas netaikė rangos sutarteis ir atsakomybės už jų sąlygų pažeidimą reglamentuojančių teisės normų. Pasisakydamas apie kaltę dėl sutarties nevykdymo ir priteisdamas ieškovui pinigines lėšas, kurios turėjo užtikrinti sutarties vykdymą, teismas nepasisakė, kodėl tokiu atveju kaltai šaliai nenustato civilinės atsakomybės, nustatytos sutartyje.

21.26 Atmesdamas priešieškinį, teismas nevertino atsakovų paaiškinimų, kad paskolos sutartimi buvo įforminta piniginių lėšų paskola pagal vekselius, juos panaikinus. Teismas neaptarė atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktus apie nuostolius.

22. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-09-12 DOK-36937) prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

22.1 Apeliantų teiginiai, kad ginčo sutartimi buvo sutarta statyti sodo namą ir ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma, prieštarauja ginčo sutarties 2 ir 9 punktams, kadangi statybos ir pirkimo dalykas yra nurodytas gyvenamasis namas. Kyla klausimas, kodėl sutarties rengėjai ginčo sutarties objektu nenurodė sodo namo, jeigu dėl tokio buvo tartasi. Ieškovai sutarties rengime nedalyvavo ir jos sąlygų nenustatinėjo. Apie sodo namą kalbos nebuvo, ieškovai tokiu skelbimu nebūtų susidomėję. Jeigu ieškovai būtų informuoti, kad bus statomas sodo namas, jie nebūtų kreipęsi į Statybos inspekciją, nebūtų reikalavę namo statybos leidimo ir projekto ir niekada nebūtų pasirašę avansinio mokėjimo sutarties. Ginčo esmė ir priežastis yra ta, kad apeliantai statė ne gyvenamą namą, bet sodo pastatą. Apeliantai ginčo sutartį aiškina kitaip, nei patys ją parašė.

22.2 Apeliantai teigia, kad šalys sutarties 9 punktu aiškiai apibrėžė pirkimo-pardavimo sutarties objektą – statinį, identifikuodamos jo savybės. Tačiau nėra tokių objektų - pastatų ir statinių sutartyje. Sutarties 9 p., skirtingai nei apeliantai teigia, nėra jokio pastato, statinio ar sodo pastato, jame aiškiai nurodomas konkretus (pastatas ar statinys) - gyvenamasis namas. Apeliantai menkina sutarties 9 punkte apelianto E. M. prisiimtą įsipareigojimą užsakovui – ieškovui M. B. pastatyti gyvenamą namą, jį vadindami statybos procedūra. Tokiu būdu apeliantai siekia santykius pateikti, kaip organizacinius santykius - procedūrinius, atitinkančius preliminarią sutartį. Ieškovai manė esančius vartojimo statybos rangos santykius ir esančią vartojimo statybos rangos sutartį.

22.3 Teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

22.4 Ginčo sutartis – vartojimo statybos rangos sutartis, tai patvirtina lingvistinis sutarties aiškinimas, ir ne tik ieškovų, bet ir apeliantų veiksmai ir elgesys po sutarties sudarymo: gyvenamo namo planą suderinus (M. B. pasirašytas), apeliantai vykdė statybos darbus, ieškovai teikė pageidavimus dėl kai kurių sprendinių, spalvų parinkimo ir kitų statybos reikalų, reiškė pretenzijas dėl darbų, kas ir patvirtina buvusią statybos rangą. Sutarties 9 punkte yra fiksuoti ir rangos santykiai, kuriuose yra ir užsakovas, ir rangovas ir kiekvienas jų turi teises ir pareigas. Ginčo sutartyje vyrauja gyvenamojo namo statybos santykiai, nes be namo pastatymo atsakovai negali sutarties įvykdyti, o pardavėjo (atsakovų) elgesys susitarime dėl gyvenamo namo statybos sudarymo, jo statybos procese, statybos būdu sukurto daikto, jo būklės ir kokybės, daikto naudingųjų savybių pirkėjui (ieškovui) įvertinimo galimybėse ir pardavėjų (atsakovų) elgesyje nuo ginčo sutarties sudarymo iki statybos įteisinimo yra faktinių aplinkybių dėl neįvykusio sandorio šalies kaltės. Namo pastatymo sąlyga šioje sutartyje yra esminė sąlyga sutarties ketinimams įvykdyti. Koks gyvenamas namas bus pastatytas, ar jis tiks ieškovui, ar namo kokybė ir jo savybės jį tenkins, yra vieno jo interesas, nes pirkėjas yra įgyjantis daiktą. Nors apeliantas skunde teigia statęs sau, tačiau iš tikrųjų jis daiktą statybos būdu statė ne sau, bet pirkėjui.

22.5 Pagal M. B. paklausimą byloje yra Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. PL12-1223 dėl ginčo statinio. Kartu buvo pateikta ir avansinio mokėjimo sutartis. Institucija paaiškino, kad pagal Institucijai pateiktą ginčo sutartį, sutarties objektas gyvenamasis namas, o statytojas statė ir pastatė sodo pastatą ir jį perregistravo į gyvenamą namą – tokiu būdu Statybos inspekcija konstatavo sutarties pažeidimą.

22.6 Ginčo sutarties sudarymo metu, sutartos ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – gyvenamo namo, nebuvo, t.y. nebuvo turtinės vertybės, dėl kurios pardavimo ketinama ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ginčo sutartyje (9 p.) šalių buvo sutarta dėl gyvenamo karkasinio namo pastatymo, tai yra statymo ir pastatymo, o tai jau yra konkretūs veiksmai dėl ateityje ketintos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dalyko statybos būdu sukūrimo. Sutarties 9 punkte numatyta sąlyga nėra organizacinė. Jame numatyti konkretūs statybos veiksmai – apelianto įsipareigojimas sukurti daiktą – pastatyti gyvenamą namą. Jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti. Avansinio mokėjimo sutartyje yra neorganizacinė – ketinamos ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dalyko sukūrimo statybos būdu, sąlyga. Dėl tokios sąlygos buvimo, apeliantų vadinama preliminarioji sutartis netampa niekinė ir negaliojanti, tačiau ji vertintina ir kvalifikuotina kaip pagrindinė vartojimo statybos rangos sutartis.

22.7 2016 m. birželio 13 d. įsteigta ir įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), jos veiklos tikslai ir rūšys – statyba, remontas, nuoma, pirkimas, pardavimas. Įmonės direktorius 2016 m. birželio 9 d. paskirtas atsakovas E. M.. UAB (duomenys neskelbtini) išleido 100 vardinių paprastųjų akcijų, jos steigėjai ir akcininkai nuo 2016 m. liepos 13 d. lygiomis dalimis po 50 vnt. akcijų yra atsakovas E. M. ir M. J.. M. J. 2015 m. balandžio 2 d. ėmėsi atstovauti E. M., jis jau turėjo statybinę ir nekilnojamojo turto prekybinę patirtį. Įgaliojimo turinys tai jo kompetencija statybinėje veikloje. E. M. statybos verslo veiklą vykdęs įmonėje, 2021 m. tokią pačią veiklą vykdo kaip fizinis asmuo – statė ginčo namą. Tai, kad įmonės tokios veiklos nevykdo, nereiškia, kad atsakovas tapo neišmanantis statybų reikalo 2021 metais, kai buvo sudaryta ginčo sutartis, ir kai jis tapo ginčo objekto statytojas. Jis vienas pasirašo 2021 m. balandžio 20 d. ginčo sutartį, medžiagas sodo pastatui perka savo vardu. Kito atsakovo D. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) apmoka 2 000 Eur už medieną. Atsakovas E. M., būdamas profesionalas statybos versle, su tarpininke UAB „Miroda“ pirkimų-pardavimų versle, ir jos profesionalaus vadybininko pagalba pasirengė sau tinkamą ginčo sutartį standartinėmis sąlygomis, kurioje neaptarta daug statybos klausimų. Ginčo sutartyje (9 p.) nurodoma, kad namas statomas pagal žemes sklypo pirkėjų užsakymą – pirkėjas užsakovas. Suprantama, kad, tokiu atveju turi būti ir rangovas, tokią pareigą prisiėmė atsakovas E. M.. Teismas E. M. versliškumo aplinkybes nustatė pagrįstai.

22.8 Namo statybos darbai, tai apelianto E. M. veiksmai ir elgesys, kurie pagal kasacinio teismo išaiškinimą patvirtina vykusius statybos rangos darbus. Atsakovai niekada nepranešė ieškovui, kad tam tikrų reikalavimų įvykdyti negali, pvz. dėl lėšų stokos ir nekėlė papildomų išlaidų apmokėjimo. Apeliantai nepranešė apie statybos užbaigimą ir nepakvietė į namą, nuo 2021 m. spalio 23 d. atėmė galimybę patekti į namą, jį užrakino.

22.9 Ieškovai neatsisakė pirkti statyto ir pastatyto gyvenamo namo, tai patvirtina jų vykimai pas notarę. Ieškovai 2021 m. gruodžio 23 d. kviečiami pas notarę atvyko. Tačiau sutartis nebuvo parengta. Ieškovai reikalavo įleisti juos į maną įvertinti darbų būklę su specialistu. Pažadėjo leisti. Sutarties pasirašymą atidėjo 2021 m. gruodžio 29 d. Tačiau į ketinamą pirkti pastatą atsakovai ieškovų neįleido. Teisme 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas E. M. patvirtino kad neleido. Tokiu būdu ieškovai neturėjo galimybės sužinoti apie pastato būklę nei kaip užsakovai, nei kaip pirkėjai.

22.10 Ieškovų netenkino sutarties projekto 8 lape esantys pareiškimai ir įsipareigojimai, nes ieškovai neturėjo galimybės patekti į pastato vidų, įsitikinti notarinės sutarties projekto sąlygų atitikimo faktams, ir kad neturėjo galimybės (atsakovas neleido) su pasirinktu specialistu jį apžiūrėti, kad įsitikintų ir įvertintų perkamo daikto būklę ir naudingąsias pastato savybes. Sutartis dėl daiktų pirkimo-pardavimo nebuvo pasirašyta. Notarė išdavė liudijimą, kad šalys nesusitarė.

22.11 Skirtingai, nei aiškina atsakovai, Institucija netikrino sodo pastato statybinės kokybės trūkumų, nes tai ne Institucijos kompetencija, ir ieškovai paklausime to netgi neprašė. Apeliantai neturi pagrindo statyto pastato kokybę grįsti šiuo Institucijos atsakymu. Apeliantai, keldami abejones dėl liudytojo A. G. paaiškinimų, nenurodo priežasties, dėl ko jis turėtų apeliantams kerštauti. Jis paaiškino tik tai, kas jam dirbant akivaizdžiai matėsi, pavyzdžiui, medienos šlapumas, ir kad mediena neimpregnuota. Apeliantai remiasi apklaustu liudytoju A. P., pateikusiu teismui išvadą apie pastatytą statinį. Tačiau liudytojas ne apie visus, ieškovų rastus ir nuotraukose užfiksuotus, trūkumus paaiškino. O dėl medienos kokybės paliudijo, kad pastato apkalimo lentose esančios šakos gali ir ateityje iškristi. Teismo nustatytos aplinkybės dėl darbų ir medžiagų kokybės yra pagrįstos.

22.12 Atsakovas pažeidė CK 6.228⁴ str. 2 dalies 9 punktą – vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo – iki ginčo sutarties sudarymo ieškovas negalėjo susipažinti su ketinamu pirkti gyvenamu namu, nes jo nebuvo ir vėliau, pastačius statinį, atsakovas neleido patekti į namą su specialistu.

22.13 Atsakovas pažeidė CK 6.228⁴ str. straipsnio 2 dalies 13 punktą, nes verslininkui suteikiama teisė vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus, kadangi atsakovas vadovavosi įregistravimo aplinkybe ir neleido įsitikinti, kad statinys atitinka gyvenamo namo reikalavimus.

22.14 Atsakovas pažeidė CK 6.228 straipsnio 2 dalies 16 punktą, nes vartotojas (ieškovas) įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui (pirkti gyvenamą namą, kuris tėra sodo statinys) net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Atsakovas turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus – statyti gyvenamąjį namą, jį pastatyti ir parduoti. Jis gi statė sodo pastatą, išvengdamas gyvenamo namo statybos reikalavimų ir išvengdamas gyvenamo namo esminių savybių sukūrimo. Aktuali ieškovams buvo ketinamo pagal ginčo sutartį pirkti gyvenamo namo energinio naudingumo klasė. Ji ginčo sutartyje neaptarta. Ieškovai, manydami, kad energiniam naudingumui svarbu yra pamato iš išores šiltinimas, todėl jie reikalavo iš išorės šiltinti pamatą. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. Dl-754 Dėl statybos techninio reglamento 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtino reikalavimus naujai statomiems pastatams. Jo 20 punkte reikalaujama, kad statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. Sudarant sutartį atsakovas E. M. teigė, kad jam aišku ir visais atvejais pasakydavo, kad namo statybas žinantis, namas bus pastatytas pagal visus reikalavimus. Todėl, tai kas nesutarta ginčo sutartyje, turėjo būti statoma pagal privalomus STR 2.01.02:2016 gyvenamųjų namų energinio naudingumo reikalavimus. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas pats išaiškino, kad sodo pastatas statytas, todėl jog jam nereikia projekto, statybą leidžiančio dokumento, ir tokiu būdu nereikia taikyti kitų gyvenamo namo statybos technologijų, sukuriančių naudingąsias namo savybes, pvz., nereikia rekuperacijos. Rekuperacijos įrenginys būtinas gyvenamajam namui, tai gyvenamo namo ventiliacija, užtikrinanti pelėsio nesiveisimą name ir šilumos taupymą, kai išleidžiamo iš namo šiluma perduodama į namą patenkantį orą – nebūna šilumos nuostolio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl avanso priteisimo ir atmestas priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Ieškovas ir atsakovai, atstovaujami UAB „Miroda“, 2021 m. balandžio 20 d. sudarė Avansinio mokėjimo sutartį Nr. 1 (e. b. 1 t. 20 l.), kuria susitarė, kad pirkėjas M. B. įsipareigoja nupirkti, o pardavėjai E. M. ir D. M. įsipareigojo parduoti žemės sklypą su gyvenamuoju karkasiniu namu, kurio plotas apie 78 kv. m (galima paklaida + - 2 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2 punktas).

26. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas iki 2021 m. gruodžio 30 d. (Sutarties 3 punktas).

27. Pirkimo - pardavimo kaina 75 000 Eur (Sutarties 4 punktas).

28. Sutarties 5 ir 6 punktuose numatyta, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 15 000 Eur avansą: 6000 Eur - sutarties pasirašymo metu, 9000 Eur - pavedimu per dvi darbo dienas. Ieškovai šias sąlygas įvykdė ir visą avanso sumą sumokėjo sutarties pasirašymo dieną: 6 000 Eur sutarties pasirašymo metu, 9 000 Eur pervedė į E. M. sąskaitą banke (e. b. 1 t. 23-25 b.l.).

29. Sutarties 7 punkte numatytos sutarties neįvykdymo pasekmės.

29.1. Jei už sutarties neįvykdymą atsako davusi avansą šalis (pirkėjas), sumokėtas avansas 15 000 Eur lieka pardavėjui kaip bauda. Atsisakymo pirkti momentu pirkėjas sumoka 700 Eur netesybas pardavėjo atstovui UAB „Miroda“ (Sutarties 7.1 punktas).

29.2. Jei už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansinį mokėjimą šalis (pardavėjas), jis privalo grąžinti pirkėjui gautą avansu sumą - 15 000 Eur, ir avanso grąžinimo momentu sumokėti 15 000 Eur baudą. O pardavėjo atstovui UAB „Miroda“ avanso grąžinimo momentu sumokėti 700 Eur netesybas (Sutarties 7.2 punktas).

29.3. Šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, patirtus dėl sutarties sudarymo, t.y. išlaidas, susijusias su dokumentų paruošimu ir gavimu sandorio sudarymui (Sutarties 7.3 punktas).

30. Notaro paslaugas apmoka pirkėjas ir pardavėjas lygiomis dalimis (Sutarties 8 punktas).

31. Sutarties 9 punkte numatyta: pardavėjas įsipareigoja sklype pastatyti gyvenamąjį namą, jį inventorizuoti 100 procentų baigtumo, vandens gręžinys, valymo įrenginiai 4 asmenims, 6 kamerų langai, papildomai įrengiami du langai pirkėjo pageidavimu, oras vanduo šildymas, fasadas medinė apdaila, stogas skardinis su pakalimais, terasos įrengimas, sienos gipsas+ dažyta, elektra išvedžiota, sumontuota WC, vonia, kambarių durys. Namas statomas pagal žemės sklypo pirkėjų užsakymą, papildomi darbai atliekami atskiru susitarimu.

32. Atsakovas E. M. 2021 m. vasario 1 d. sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl sutikimo statyti sodo pastatą iki 79 kv. m jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 143 b. l.).

33. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-12-15 išrašo duomenimis, atsakovui D. M. nuosavybės teise priklauso minėtas žemės sklypas pagal 2021-11-03 dovanojimo sutartį ir jame esantis vieno buto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 2021, įregistravimo pagrindas - 2021-11-03 dovanojimo sutartis, 2021-11-19 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3, 2021-12-14 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9 (e. b. 1 t. 144-146 b. l.).

34. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta 2021 m. gruodžio 9 d. (e. b. 1 t. 147-161 l.).

35. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pirkėjas 2021 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu siuntė pardavėjui pageidavimus ir pastabas dėl patalpų išdėstymo plano pakeitimų, dėl išorės fasado apkalimo ne paprasta, bet kalibruota mediena, dėl jo pageidaujamų lauko durų (e. b. 1 t. 26 l.).

36. Pirkėjas 2021 m. spalio 7 d. el. paštu informavo pardavėją dėl atliekamų darbų kokybės: po terasa nebuvo užpilta pamato duobė, nekokybiškai įstatytos durys ir durų apvadai nekokybiški (e. b. 1 t. 29-31 l.).

37. Pirkėjas 2021 m. spalio 27 d. el. paštu paprašė pardavėjo pateikti statybos leidimą ir Objekto projektinę dokumentaciją bei papildomai informavo ir nurodė statomo gyvenamojo namo trūkumus: statomo gyvenamojo namo pamatai nėra apšiltinti iš išorės, name renkasi drėgmė, nuo ko kenčia vidaus apdaila, durys, durų apvadai, grindys, sienos ir lubos (e. b. 1 t. 32 l.).

38. Pirkėjas iš pardavėjo 2021 m. lapkričio 3 d. gavo tokį el. laišką: „malonu jog domitės savo būsimu būstu; esate pasirinkę stogo, sienų išorės bei vidaus spalvas taip pat darbai vyksta pagal sutartį...“; nuramino nepergyventi, kad namas pastatytas geriau nei tikėtasi, kad yra atlikta daugiau darbų, sunaudota medžiagų nei numatyta sutartyje. Dėl apdailininkų nepastebėtų klaidų, nurodė kreiptis į savo sūnų D. M., kaip numatyta sutartyje. Pažadėjo, kad visos klaidos bus sutvarkytos. Nurodė D. M. telefono numerį (e. b.1 t. 33 l.).

39. 2021 m. lapkričio 12 d. elektroninėmis priemonėmis pirkėjas gavo UAB „Miroda“ atstovės R. M. pasiūlymą ir priedą prie avanso sutarties Nr. 1. Pirkėjui buvo siūloma pasirašyti susitarimą, pagal kurį tuo atveju, jeigu visos šalys sutartų, Objektas, kol tvarkomi namo pakeitimo į gyvenamą ir pridavimo dokumentai, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d., būtų pardavėjo atstovo statomas į pardavimą ir jam ieškoma naujo pirkėjo (susitarimo 4 punktas) (e. b. 1 t. 34-38 l.).

40. Pirkėjas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Inspekcija), gavo 2021 m. lapkričio 25 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad sodininkų bendrojoje (duomenys neskelbtini), pastatytas sodo pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 4 punktą, šis sodo pastatas priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis Statybinio techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktu, statybą leidžiantis dokumentas statyti šį pastatą neprivalomas. Sutarties objektas - gyvenamasis namas, o statytojas pastatė ir įregistravo sodo pastatą. Sodo namams neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, statybų projektai taip pat neprivalomi bei nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai (e. b. 1 t. 39-41, 44-46 b. l.).

41. UAB „Miroda“ atsatovė R. M. elektroninėmis priemonėmis 2021 m. lapkričio 16 d. pirkėjui atsiuntė patikslintą 2021 m. lapkričio 17 d. susitarimą prie 2021 m. balandžio 20 d. avansinio mokėjimo sutarties Nr. l, kuris savo esme ir turiniu yra identiškas 2021 m. lapkričio 12 d. pateiktam susitarimui, tik jame papildomai buvo įvardinta, kad pirkėjas savo noru atsisako sutarties (Susitarimo 11 punktas) (e. b. 1 t. 75, 79 l.).

42. 2021 m. lapkričio 23 d. 14.38 val. iš UAB „Miroda“ atstovo P. J. pirkėjas gavo tokią žinutę „Sveiki paskambinkite kai galėsit suderinau su pardavėju, kad galim reklamuoti su Jūsų leidimu ir atsiradus pirkėją grąžins avansą. Taip pat suderinau, kad netraukiam to punkto kad jūs atsisakote pirkti“ (e. b. 1 t., b. l. 80).

43. 2021 m. gruodžio 2 d. pirkėjas iš UAB „Miroda“ gavo tokią žinutę „Sveiki, M.. Informuokite prašau, ar dar esate pasiruošę ieškoti taikių sprendimo būdų, surandant naują pirkėją namui, (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu (ne teisminiu keliu) išsprendžiant situaciją abiem pusėms priimtinu būdu. Informuoju Jus, kad UAB „Miroda“ yra apžiūrėjusi namą, atliktos visos namo vidaus ir išorės foto fiksacijos, pakeltas dronas. Esam pasiruošę pradėti darbą“ (e. b. 1 t. 81 l.).

44. 2021 m. gruodžio 23 d. 09.27 val. iš UAB „Miroda“ atstovo P. J. pirkėjas gavo žinutę „Labas rytas lauksime šiandieną pas notarę R. S. adresu (duomenys neskelbtini) 14.00“ (e. b. 1 t. 80 l.).

45. Tą pačią dieną notarų biure buvo sutarta, kad Objekto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašoma notarų biure 2021 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė R. S. 2021 m. gruodžio 29 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad su pirkimo-pardavimo sutarties projektu šalys supažindintos, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nesusiderino ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė (e. b. 1 t. 93 l.).

46. 2021 m. gruodžio 29 d. 12.54 val. pirkėjas išsiuntė pardavėjui el. paštu laišką, kuriame nurodė ištaisyti nurodytus trūkumus ir informuoti, kada pardavėjas pateiks pirkėjui nurodytą dokumentaciją bei suteiks galimybę pirkėjui ir jo pasitelktiems specialistams patekti į Objekto patalpas atliktų statybos darbų kiekiui ir kokybei įvertinti (e. b. 1 t. 94 l.).

47. 2021 m. gruodžio 31 d. el. paštu gautas E. M. atsakymas, kad pardavėjas pirkėjui buvo pateikęs visus jo reikalaujamus dokumentus ir pirkėjo 2021 m. gruodžio 29 d. raštą įvertino kaip atsisakymą sudaryti objekto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl patekimo į gyvenamąjį namą nurodė, kad galimybę patekti į gyvenamą namą pirkėjas turėjo bet kada (e. b. 1 t. 95 b. l.).

48. 2022 m. sausio 24 d. el.paštu pirkėjas gavo UAB „Miroda“ reikalavimą sumokėti 700 Eur netesybų, atsisakius pirkti turtą (e. b. 1 t. 96-97 l.).

49. Ieškovas 2022 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu gavo E. M. raštą, kuriame nurodoma, kad 2021 m. balandžio 20 d. avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1 yra pasibaigusi, nes dėl pirkėjo kaltės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (e. b. 1 t. 98 l.).

50. 2022 m. vasario 9 d. pirkėją atstovaujantis advokatas pateikė E. M. ir UAB „Miroda“ reikalavimą iki 2022 m. vasario 23 d. grąžinti M. B. 15 000 eurų avansą ir sumokėti 15 000 eurų baudą (e. b. 1 t. 100-103 b. l.).

51. Atsakovas E. M. yra UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančios statyba, remontu, nuoma, pirkimu, pardavimu, direktorius (2023-06-12 DOK-24500). Atsakovas D. M. yra VšĮ (duomenys neskelbtini), užsiimančios statybos darbais, direktorius (2023-06-26 DOK-26740 priedas 4).

52. Atsakovų pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021-2022 m. statybos-remonto darbų nevykdė pažymoje (2023-06-26 DOK-26740, (e. b. 4 t. 5 l.). Iš UAB (duomenys neskelbtini) JAR 2023-06-06 išrašo, 10.1 p., matyti, kad nuo 2023-05-10 iki 2023-05-19 buvo registruota žyma „Numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį“ (e. b. 3 t. 82-84 l.).

53. Atsakovas D. M. 2021 m. lapkričio 17 d. sudarė notarinę paskolos sutartį su kreditorium M. J. (UAB (duomenys neskelbtini) akcininku), kuria pasiskolino 25 000 Eur sumą ir įsipareigojo grąžinti ją ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. (e. b. 1 t. 172-173 l.).

54. Pagal 2022 m. sausio 4 d. notarinę skolos padengimo sutartį, sudarytą skolininko D. M. ir kreditoriaus M. J., žemės sklypas su gyvenamuoju namu atiteko M. J. už 55 000 Eur (e. b. 1 t. 174-182 l.). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad 25 000 Eur užskaitomi kaip grąžinama paskola pagal 2021 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartį, skolininkas 15 000 Eur gavo iš kreditoriaus iki sutarties pasirašymo mokėjimo pavedimu, o likusius 15 000 Eur gavo grynais pinigais sutarties sudarymo metu.

55. Atsakovai patirtos išlaidos už notaro paslaugas, ruošiant pirkimo pardavimo sandorį, sudaro 56,60 Eur, tą patvirtina Alytaus m. 2-ojo notaro biuro 2021-12-29 kvitas (e. b. 1 t. 183 l.).

56. Ginčo turtą M. J. ir A. J. pagal 2022 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 80 000 Eur (e. b. 4 t. 12-21 l.).

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

57. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių privalomumo principą ir sutarčių aiškinimo taisykles, todėl neteisingai kvalifikavo sutartinius santykius. Avansinio mokėjimo sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas sutarties sąlygų, atitinkančių preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nepaneigė ir nepasisakė, kodėl minėtas sąlygas laiko statybos rangos sutarties sąlygomis, o ne preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Ieškovai siekė įgyti (gauti, nupirkti), o ne pastatyti pastatą, kas atitinka ne statybos rangos sąlygas, o pirkimo-pardavimo sąlygas. Sutarties galiojimo metu nė viena iš sutarties šalių neidentifikavo sutartinių santykių kaip statybos rangos santykių, nenustatė tokių teisių ir pareigų, kokias privalėjo nustatyti pagal rangos sutartį. UAB „Miroda“ kaip sutarties projekto rengėjas aiškiai įvardijo, kad sutartis apima pirkimo-pardavimo sąlygas, o ne statybos sąlygas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

58. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. balandžio 20 d. Avansinio mokėjimo sutarties Nr. 1 kvalifikavimo: ieškovų teigimu, tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovų – preliminarioji (organizacinė) pirkimo – pardavimo sutartis.

59. Statybos rangos samprata pateikta CK 6.681 straipsnyje. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (1 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

60. Pažymėtina, kad esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu (CK 6.193 straipsnis).

61. Nagrinėjamu atveju avansinio mokėjimo sutartimi šalys tarėsi, kad ieškovas įsipareigoja nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti žemės sklypą su gyvenamuoju karkasiniu namu, kurio plotas apie 78 kv. m, pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. gruodžio 30 d. Sutarties 9 punktu pardavėjas įsipareigojo perkamame žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, jį inventorizuoti 100 proc. baigtumo, įrengti vandens gręžinį, valymo įrengimus 4 asmenims, 6 kamerų langus, papildomai du langus pirkėjo pageidavimu, oras vanduo šildymą, medinę fasado apdailą, skardinį stogą su pakalimais, terasą, sienas - dažytas gipsas, išvedžioti elektrą, sumontuoti tualeto (WC) ir vonios įrangą, sudėti kambarių duris; namas statomas pagal žemės sklypo pirkėjų užsakymą, papildomi darbai atliekami atskiru susitarimu.

62. Taigi, šalių sudaryta avansinio mokėjimo sutartis turi požymių, būdingų ir preliminariai pirkimo - pardavimo sutarčiai (objektas – žemės sklypas ir būsimas namas), ir statybos rangos sutarčiai (pardavėjas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą).

63. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011). Taigi, sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Be konkrečių sutarties sąlygų, kontrahentų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja imperatyviosios teisės normos. CK 6.157 straipsnio 1 nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo.

64. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

65. Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai: pirma, jis yra fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo sudaro sutartį su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties kaip vartojimo kvalifikavimui būtina nustatyti abu šiuos požymius.

66. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo, kad ieškovų tikslas, sudarant sutartį, buvo įsigyti namą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį.

67. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai veikė kaip verslininkai sudarydami sutartį su ieškovais. Jų teigimu tokia teismo išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams ir atsakovų paaiškinimams. E. M. paaiškino, kad jis statys namą savo poreikiams. Jis nuo 2016 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tačiau ši bendrovė 2021-2022 m. statybos-remonto darbų nevykdė, nes E. M. nuo 2020 metų turi didelių sveikatos sutrikimų. JAR išrašo 10.1 punkte yra atžyma „Numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį“. Avansinio mokėjimo sutarties šalys nėra juridiniai asmenys UAB (duomenys neskelbtini) ir VŠĮ (duomenys neskelbtini), nėra jokių įrodymų, kad atsakovai preliminarią sutartį sudarė kaip verslininkai, nebuvo nustatyta jokių versliškumą patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

68. Esminiu prekių (paslaugų) tiekėjo vartojimo teisiniuose santykiuose požymiu laikytina tai, kad asmuo veikia verslo tikslais. Taigi, verslininku vartojimo sutartyje gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

69. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. M. yra UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančios statyba, remontu, nuoma, pirkimu, pardavimu, direktorius (2023-06-12 DOK-24500). Atsakovas D. M. yra VšĮ (duomenys neskelbtini), užsiimančios statybos darbais, direktorius (2023-06-26 DOK-26740 priedas 4). Atsakovų nurodoma JAR išrašo 10.1 p. žyma, kad numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnį galiojo nuo 2023-05-10 iki 2023-05-19, t. y. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Registrų centrui (e. b. 3 t. 82-84 l.). Atsakovas E. M. statybos verslo veiklą vykdęs įmonėje, 2021 m. tokią pačią veiklą vykdė kaip fizinis asmuo – statė ginčo namą. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovai veikė kaip verslininkai, grindė aplinkybėmis, kad atsakovai turi patirties, sugebėjimų ir kompetencijų statybų srityje. Apeliantai šių aplinkybių nepaneigė. Apeliantai nepaneigė ir kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo name darbus atliko liudytojas A. G., kuris tuo metu dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku; jog šalys buvo susitarusios dėl atlygio atsakovams už namo statybas; E. M. patvirtino, jog šiomis statybomis siekė užsidirbti pajamų dukros studijoms.

70. Rangos rezultatas visada yra materialus, būtent rezultato materialumas yra pagrindinis rangos sutarčių atskyrimo nuo paslaugų sutarčių kriterijus.

71. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (šalys ją pavadino avansinio mokėjimo sutartimi), šalys susitarė ne dėl statinio statybos pagal projektą ir rezultato perdavimo-priėmimo bei apmokėjimo už rezultatą, bet dėl konkrečių daiktų (esamo žemės sklypo ir būsimo statinio - gyvenamojo namo) pardavimo-pirkimo. Liudytojas P. J. patvirtino, kad UAB „Miroda“ skelbimo turinys apie parduodamą žemės sklypą su naujos statybos sodo pastatu skelbė pirkėjams žinią ne apie statybos rangą, o apie dviejų objektų - žemės sklypo su sodo pastatu (esamo objekto ir būsimo objekto) pardavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia tarp šalių buvus vartojimo statybos rangos santykius.

72. Apeliantų nurodomus arumentus paneigia Sutarties 9 punktas, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja sklype pastatyti gyvenamąjį namą, detalizuoti statybos darbai ir įrengimas: inventorizuoti 100 procentų baigtumo, įrengti vandens gręžinį, valymo įrengimus 4 asmenims, 6 kamerų langus, papildomai du langus pirkėjo pageidavimu, oras vanduo šildymą, medinę fasado apdailą, skardinį stogą su pakalimais, terasą, sienas - dažytas gipsas, išvedžioti elektrą, sumontuoti tualeto (WC) ir vonios įrangą, sudėti kambarių duris. Sutartyje nurodyta, kad namas statomas pagal žemės sklypo pirkėjų užsakymą, papildomi darbai atliekami atskiru susitarimu.

73. Nagrinėjamo ginčo atveju, sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas dar nebuvo pradėtas statyti, todėl pagrindinio sutarties dalyko – gyvenamojo namo realiai apyvartoje dar nebuvo, ieškovai neturėjo galimybės jį apžiūrėti ir įsitikinti statinio kokybe. Kadangi ieškovai tarėsi dėl namo statymo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, sutarčiai taikytinos vartojimo rangos nuostatos. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalys tarėsi dėl individualaus gyvenamojo namo fiziniam asmeniui pastatymo, vertintina, kad taip šalys susitarė dėl vartojimo rangos santykių.

74. Apeliantų teigimu, teismas nevertino atsakovų argumento ir įrodymų, kad papildomi pirkimo-pardavimo sutarties atribojimo nuo rangos sutarties pagrindai yra nustatyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, nustatančia, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovų atliekamų darbų vertė dėl daikto sukūrimo, lyginant su parduodamu daiktu buvo itin maža - neviršijo 30 proc. daiktų vertės. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes jie nepaneiga fakto, kad atsakovai įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą ieškovams, ir vykdė statybos darbos.

75. Vartojimo statybos rangos sutarčiai pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi nepakanka atsakovų atliktų darbų vertę dėl daikto sukūrimo palyginti su parduodamo daikto verte, bet taip pat būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Byloje nustačius, kad sutarties dalykas, tikslai ir šalių valią buvo namo statyba, ginčo sutartis negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi.

76. Apeliantų teigimu, ieškovai siekė ne pastatyti, o nupirkti nekilnojamuosius daiktus, tą patvirtina NTR duomenys apie tai, kad toje pačioje sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) dar 2022 m. liepos 28 d. ieškovai pirkimo (ne statybos) būdu įgijo 0,0567 ha žemės sklypą su sodo pastatu. Ieškovams konsultacijas teikusi UAB „Mirodos“ vadovė R. M. patvirtino, kad ieškovai ketino pirkti, o ne statyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nurodomi apeliantų teiginiai nepaneigia nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

Dėl sutarties nevykdymo pasekmių

77. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, norint taikyti Sutarties 7 punkto „Avansinio mokėjimo užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės“ sąlygas, būtina nustatyti, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis.

78. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino ieškovų elgesio: nebendradarbiavimo ir vengimo du mėnesius taikiai išspręsti susidariusią situaciją, suteikiant teisę parduoti daiktus tretiesiems asmenims. Ieškovams atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jų sumokėtas avansas atliko baudos mokėjimo funkciją. Priteisdamas avansinę įmoką ieškovams, teismas netinkamai taikė atsakomybę už sutarties pažeidimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantų argumentais.

79. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

80. Minėta, kad sutartimi pardavėjas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą, jį inventorizuoti 100 procentų baigtumo, namas statomas pagal pirkėjų užsakymą. Statybos darbų apimtis detalizuota sutarties 9 punkte: vandens gręžinys, valymo įrenginiai 4 asmenims, 6 kamerų langai, papildomai įrengiami du langai pirkėjo pageidavimu, oras vanduo šildymas, fasadas medinė apdaila, stogas skardinis su pakalimais, terasos įrengimas, sienos gipsas+ dažyta, elektra išvedžiota, sumontuota WC, vonia, kambarių durys; papildomi darbai atliekami atskiru susitarimu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad dėl vidaus bei išorės apdailos medžiagų, spalvų ir kitų detalių šalys papildomai tarėsi žodžiu, susirašinėdami elektroniniais laiškais. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl konkrečių papildomų darbų būtų sudaryti rašytiniai papildomi susitarimai.

81. UAB „Miroda“ vadovė R. M. 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Miroda“ reklamoje buvo nurodyta, kad statomas naujas namas, nebuvo įvardinta, ar sodo, ar gyvenamasis namas, pabaigos terminas nurodomas iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; ar tai bus sodo, ar gyvenamasis namas, priklausys nuo pirkėjo poreikio. Ieškovams buvo reikalingas gyvenamasis namas, nes jie ketino pasinaudoti valstybės dotacija gaunant paskolą (lengvatinė paskola regionams, kuria yra padengiama nuo 15 iki 35 procentų priklausomai nuo šeimos dydžio), tam būtinas 100 procentų baigtumo gyvenamosios paskirties namas. Sutarties terminas prasitęsė, nes ieškovams reikėjo, kad būtų pakeista paskirtis į gyvenamą, o atsakovai nurodė, kad 100 procentų baigtumo gyvenamajam namui reikia daugiau laiko. Tas buvo aiškiai aptarta ir susitarta, kad rezultatas bus gyvenamasis namas. 2021 m. spalio 27 d. ieškovai pateikė pretenzijas raštu, klausė kaip elgtis. (garso įrašas nuo 33 min.). Teismo posėdyje 2023 m. birželio 5 d. liudytoju apklaustas UAB „Miroda“ vadybininkas P. J. (garso įrašas nuo 1 val. 10 min.) paaiškino, kad jis rengė sutartį; pirkėjai nurodė, kad jiems reikės kredito gyvenamajam namui, todėl sutartyje įrašyta „gyvenamasis namas“, o ne „sodo namas“; šalys tarėsi, kad bus keičiama paskirtis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovams buvo aktualu įsigyti gyvenamąjį namą, o ne sodo namą.

82. Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Iš atsakovams siųstų ieškovų elektroninių laiškų matyti, kad jau 2021 m. birželio 13 d. ieškovai derino gyvenamojo namo patalpų išdėstymo planą, durų, langų vietas; nurodė, kad išorės fasadui renkasi kalibruotą medieną, domėjosi dėl planuojamų įdėti lauko durų; 2021 m. spalio 7 d. teiravosi dėl namo pamatų šiltinimo iš išorės, išsakė pastabas dėl nekokybiškai sudėtų vidaus durų apvadų (2023-03-07 DOK-10080 priedas 38). Ieškovai parengė visų gyvenamojo namo trūkumų vizualizaciją ir aprašymą, kuriuos 2021 m. spalio 27 d. pateikė UAB „Miroda“ vadovei. Ieškovai paskutinį kartą reikalavo pašalinti jų nurodytus trūkumus 2021 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakovas E. M. tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakė, kad šį ieškovų prašymą vertina kaip atsisakymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (2022-12-28 CBP-8726 priedas 3). Aplinkybę, kad ieškovai reiškė pretenzijas dėl statybos darbų trūkumų, kad jų netenkino darbų rezultatas 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdyje patvirtino UAB „Miroda“ vadovė R. M. (garso įrašas nuo 33 min.) ir vadybininkas P. J. (garso įrašas nuo 1 val. 7 min. 10 s.).

83. Apeliantų vertinimu, ieškovų nurodyti trūkumai negali būti laikomi esminiais, nes šalių sutartos sąlygos yra įvykdytos. Statybos eigoje pirkėjas nesikreipė dėl trūkumų šalinimo. Liudytojas A. G. patvirtino, kad pats ištaisė neesminius trūkumus. Teismas šališkai ir neobjektyviai įvertino statinio trūkumus, išvadas apie statinio nekokybiškumą grindė nuotraukomis ir kompetencijos neturinčio liudytojo A. G. paaiškinimais; neaptarė, kodėl nevertina atsakovų paaiškinimų, A. P. rašytinės išvados, Statybos inspekcijos išvadų. Kaip nurodė liudytojas A. P., medienos drėgnumas matuojamas specialiu prietaisu; A. G. negalėjo vertinti medienos drėgnumo, nes neturi tam skirtų prietaisų ir kompetencijos.

84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi apeliantų argumentai nepaneigia ieškovų nurodytų trūkumų egzistavimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas E. M. nurodė, kad mažareikšmius trūkumus pašalino, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Tokių įrodymų apeliantai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, kad namo statyba buvo užbaigta, nereiškia, jog visi darbai buvo atlikti tinkamai, o ieškovų nurodyti trūkumai pašalinti.

85. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Atsakovai bendradarbiavimo pareigos nevykdė.

86. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2021 metų gruodžio mėnesį šalys du kartus vyko pas notarę pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes ieškovai prašė įleisti juos su ekspertu į ginčo namą apžiūrai, tačiau E. M. neleido ieškovams su ekspertu patekti į namą apžiūrai. Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas šios aplinkybės neneigė, nurodė, kad artėjant datai, namas buvo užrakintas, pakeista šerdis ir atsakovai laukė pinigų; kai ieškovai atvyko pas notarą pareiškė, kad norėtų apžiūrėti su ekspertu, atsakovas pareiškė, kad apžiūrėjo statybos inspekcija, nesutiko leisti apžiūrėti ieškovams (garso įrašas nuo 2 val. 24 min.).

87. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams būtų kilusi prievolė sudaryti žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį tik tuo atveju, jeigu atsakovai būtų laiku ir kokybiškai atlikę statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis išdėstytais motyvais, pagrįstai sprendė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės.

88. Aukščiau nustatytos aplinkybės, kad ieškovai vyko pas notarą, taip pat paneigia apeliantų argumentus, kad ieškovai neketino įsigyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

89. Apeliantų teigimu, teismas nepasisakė, kokia materialiosios teisės norma remiasi, priteisdamas ieškovui avansinę įmoką. Teismas, vertindamas sutartį rangos sutartimi, privalėjo taikyti įstatymu nustatytą atsakomybę už statybos darbų trūkumus, jeigu tokie būtų ar atsirastų ateityje, kaip tai nustato CK 6.665 straipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

90. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

91. Ieškovai turėjo teisę pasirinkti teisių gynimo būdą – reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur avansinį mokėjimą. Nustačius, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, teismas pagrįstai tenkino šį ieškinio reikalavimą.

Dėl priešieškinio reikalavimų

92. Apeliantų teigimu, atmesdamas priešieškinį, teismas nevertino atsakovų paaiškinimų, kad paskolos sutartimi buvo įforminta piniginių lėšų paskolos pagal vekselius, juos panaikinus. Teismas neaptarė atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktus apie nuostolius.

93. Paskolos sutartis tarp atsakovo D. M. ir M. J. (UAB (duomenys neskelbtini) akcininko) dėl 25 000 Eur sudaryta 2021 m. lapkričio 17 d., ir paskola turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Pagal 2022 m. sausio 4 d. skolos padengimo sutartį žemės sklypas su gyvenamuoju namu atiteko M. J. už 55 000 Eur. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistravimo pagrindas - 2021 m. lapkričio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad sudarant paskolos sutartį, ginčo namo statybos darbai jau buvo pabaigti. Be to, reikalingos lėšos objekto statybai yra rangovo rizika, kadangi jis yra atsakingas už objekto statybą.

Dėl įrodymų vertinimo

94. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

95. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių. Apeliantų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

96. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

97. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų ieškinį dėl avanso grąžinimo, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ginčo šalių veiksmus, lėmusius pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

99. Apeliantai prašo priteisti iš ieškovų apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas – 452 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už teisines paslaugas, grindžiamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu, 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitu (2023-08-14 DOK-33098). Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

100. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.