Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau tekste – (duomenys neskelbtini)) pareikštu atsakovams P. K., V. K. prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas P. K., turėdamas 63793,78 Eur nesumokėto akcizo ir delspinigių įsiskolinimą valstybės biudžetui, kai įsiskolinimą turėjo sumokėti iki 2023 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. S., įkeitė atsakovei V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), sandorio šalių susitarimu įvertintą 40000 Eur suma. Minėta sutartinės hipotekos sutartimi V. K. pagal paskolos sutartį paskolino P. K. 40000 Eur sumą, tačiau atsakovas, paskolos sutartimi gavęs minėtus pinigus, mokestinės nepriemokos valstybei, atstovaujamai VMI, nesumažino. Įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas apsunkino kreditoriaus galimybes patenkinti reikalavimus iš turto. Kito registruotino nekilnojamojo turto atsakovas neturi.

6. Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus P. K. turėjo pareigą iki 2023 m. kovo 7 d. sumokėti valstybei 59037,10 Eur mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki rugpjūčio 21 d. jam paskaičiuoti 4756,68 Eur delspinigiai (b. l. 11-16);

6.2. atsakovas P. K. (duomenys neskelbtini) d. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2023 m. birželio 16 d. sumokėti V. K. 40000 Eur sumą. Vekselio formoje ranka įrašyta, jog iki 2023 m. birželio 16 d. kreditoriui neatidavus 40000 Eur skolos, vekselio davėjas įkeičia turimą nekilnojamąjį turtą ir sumoka 5 procentų palūkanas už kiekvienus metus (b. l. 41);

6.3. (duomenys neskelbtini) d. pinigų paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos davėja V. K. paskolino paskolos gavėjui P. K. 40000 Eur sumą, kurią P. K. įsipareigojo grąžinti iki 2038 m. birželio 1 d. bei mokėti 5 procentus metinių palūkanų (b. l. 42);

6.4. (duomenys neskelbtini) d. sutartine hipoteka skolininkas P. K. įkeitė kreditorei V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 40000 Eur vertės, nustatytos šalių susitarimu, siekiant užtikrinti prievolės pagal (duomenys neskelbtini) d. pinigų paskolos sutartį tinkamą įvykdymą (b. l. 43-45);

6.5. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso P. K., įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 357 (b. l. 70-71);

7. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

8. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

9. Kaip minėta, viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. A. P. gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

10. Spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo sudarant ginčijamus sandorius, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismui priimant sprendimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriui nebeturint galiojančios reikalavimo teisės, negalima konstatuoti, kad yra tenkinama actio Pauliana sąlyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nebelikus reikalavimo teisės, kreditorius netenka teisinio kreditoriaus statuso ir vienos iš kreditoriui suteikiamų priemonių jo pažeistoms teisėms ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-611/2017).

11. Iš į bylą patiktų duomenų matyti, kad atsakovas P. K. pateikė Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A) už 2023 m. kovo 6 d., atsakovas 59037,10 Eur mokestinę nepriemoką turėjo sumokėti valstybei iki 2023 m. kovo 7 d. Laiku nesumokėjus mokestinės nepriemokos, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki rugpjūčio 21 d. atsakovui paskaičiuoti 4756,68 Eur delspinigiai. Atsakovai neginčijo egzistuojančios atsakovo piniginės prievolės ieškovei, administruojančiai mokestinės prievolės sumokėjimą valstybei, neginčijo aplinkybės, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką P. K.. Spręstina, kad pirmoji būtinoji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta, šalių ginčo byloje dėl šios sąlygos nėra.

12. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

14. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta jai, kaip atsakovo kreditorei, patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio atsakovo, kaip skolininko, turto nepakanka atsiskaityti su ieškove.

15. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad vienintelį savo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. sutartine hipoteka atsakovas (skolininkas) P. K. įkeitė atsakovei (kreditorei) V. K., tokiu būdu užtikrindamas prievolės pagal (duomenys neskelbtini) d. pinigų paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą (b. l. 42-45, 70-71). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys apie iš P. K. gautas įplaukas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. sausio 10 d. atsakovo įplaukos sudarė 1008,90 Eur sumą (b. l. 15-16). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „F. F.“, pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 19). Duomenų apie kitą atsakovo turimą turtą į bylą nepateikta. Atsakovas, jo atstovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas prievolės ieškovei įvykdymas.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės ginčijamu sandoriu atsakovai sumažino galimybes ieškovei patenkinti reikalavimus iš atsakovo turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su ieškove, taigi, ieškovė įrodė būtinąją actio Pauliana sąlygą, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teises (CPK 178 str.).

17. Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio sudarymą atsakovai grindžia būtinumu įvykdyti atsakovo įsipareigojimus atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) d. atsakovo pasirašytą paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovė paskolino atsakovui 40000 Eur sumą iki 2023 m. birželio 16 d., o atsakovas įsipareigojo, laiku nesugrąžinęs skolos, įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą ir sumokėti 5 procentų palūkanų už kiekvienus metus nuo 2015-01-15 iki 2023-06-16.

19. Pagal CK 1.105 straipsnį, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalį dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.

20. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019). Įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Taigi, atsakovės išrašytas vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

22. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovo pasirašytas paprastasis vekselis yra notarinės formos, taigi, nagrinėjamu atveju vekselis laikytinas įrodymu, turinčiu rašytinio skolos raštelio požymius.

23. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

24. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).

25. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

26. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

27. Tam, kad nerealizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

32. Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Taigi, taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.).