- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1-171-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- E. J.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:
2019-08-06, apie 17.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), S. S., vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą-ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio bei partrenkė ten stovinčią, ką tik per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės perėjusią, pėsčiąją A. J.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.), 117 p. (<...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio metu, tai yra 2019-08-06, apie 17.40 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) plentu, ties (duomenys neskelbtini), prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo dvi stovinčias merginas, tačiau nesuprato, ar jos jau yra perėjusios gatvę, ar dar ne. Jos į jį, kaltinamąjį, nežiūrėjo, nežiūrėjo ir į kitą kelio pusę. Tada jis panaudojo garsinį signalą, norėdamas įspėti merginas, kad ne vieta čia stoviniuoti ir kalbėtis, kad išvengti eismo įvykio ir tikrai nesitikėjo, kad tas eismo įvykis nutiks jam. Moterys staiga pajudėjo į kelią, jis bandė išvengti susidūrimo, pasuko automobilį ir nusukant kliudė merginą, po to atsitrenkė į medį. Jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę buvo strese, nežinojo kaip elgtis, ką daryti. Mergina buvo po automobilio galu. Iš pradžių didelio skausmo jis nejuto, vėliau pradėjo skaudėti krūtinės srityje, jį dusino ir negalėjo išsitiesti. Atvyko greitoji medicinos pagalba, policija, juos išvežė į ligoninę. Po įvykio jis buvo gydomas reanimacijos skyriuje. Išėjęs iš ligoninės vyko į policijos komisariatą duoti parodymų. Buvo psichologiškai palūžęs, lankėsi pas psichologą. Teisę vairuoti (B kategorijos) transporto priemones įgijo 2018 metais. Jis, kaltinamasis, gyvena Nidoje, jo tėvai, seneliai taip pat ten gyvena. Buvo blaivus įvykio metu, alkoholio nevartoja. Su kaltinimu sutinka visiškai. Žino, kad reikia sustoti prie pėsčiųjų perėjos. Jis, kaltinamasis, važiavo apie 70 km/h greičiu. Nustatyto leistino važiavimo greičio neviršijo. Važiavo vienas. Merginas pamatė tiesiame kelyje stovinčias dešinėje pusėje ties pėsčiųjų perėja. Jos nežiūrėjo nei į jį, nei į kitą pusę, todėl pamanė, kad jos tiesiog grįžusios nuo jūros stovi ir kalbasi. Kai jis panaudojo garsinį signalą, viena liko stovėti, o antra mergina bėgo. Jis, norėdamas išvengti susidūrimo, susuko automobilio vairą į kairę pusę. Jos ėjo iš dešinės į kairę, ten yra dviejų eismo juostų, apie 4 m. pločio kelias. Nežino, kodėl nesuko vairo į dešinę, o nusuko į kairę- tiesiog tada tai pasirodė geriausia norint išvengti eismo įvykio. Dešinėje pusėje buvo didelis griovys. Manė, kad merginos jau buvo perėjusios per gatvę, todėl nesustabdė. Tuo metu, kai pamatė merginas, buvo ties kelio ženklu, iki 50 metrų atstumu nuo perėjos. Viena stovėjo arčiau perėjos, kita šiek tiek toliau, gal už pusės metro. Po įvykio su nukentėjusiosios A. broliu bendravo jo tėtis, jis, kaltinamasis, tuo metu buvo reanimacijoje. Tėtis norėjo bendrauti su nukentėjusiąja, bet atėjo metas, kai ji nebekėlė telefono ragelio. Pripažįsta, kad pažeidė KET reikalavimus. Labai galisi dėl šito įvykio, nori atsiprašyti, savo klaidą ir kaltę pripažįsta. Su nukentėjusiąja susisiekęs nebuvo, nežinojo jos nei vardo, nei pavardės, jam niekas informacijos neteikė. Policijoje nukentėjusiosios kontaktų taip pat niekas nedavė. Dėl pareikštų ieškinių sutinka iš dalies, prašo juos sumažinti, nes sumos labai didelės. Žalos dalį atlygino, 2020-06-15 pervedė 2000 Eur A. Daugiau atlyginti neturi galimybių. Jis pats kelias dienas dirba (duomenys neskelbtini) pardavėju, atlyginimas 650 Eur, yra studentas, jį išlaiko tėtis. Studijuoja Vilniuje, 1 kurse, mokslai yra mokami. Automobilis, kurį jis vairavo įvykio metu, priklauso jo tėčiui. 2018 m. spalio 10 d. tėtis apdraudė automobilį. Draudimo mokėjimo sumos buvo išskirstytos metams laiko, kiekvieną mėnesį sumokant po įmoką. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos N. S. laidavimą. Su mama sieja artimi santykiai. Mamos sveikata prasta, todėl turi ją nuolat prižiūrėti, mamai atlikta operacija. Mama negali pati savimi pasirūpinti, pati nuvykti pas gydytoją. Tėtis dirba Norvegijoje ir negali grįžti namo dėl paskelbto karantino.
Civilinė ieškovė E. J. parodė, kad nukentėjusioji A. J. yra jos dukra. Po minėto įvykio prižiūri ir slaugo savo suaugusią dukrą. Be to, pati dirba, pagalbos iš valstybės institucijų nesulaukia, turi daug problemų. Kol dukra gulėjo Klaipėdoje gydymo įstaigoje, iš karto gavo sąrašą priemonių, kokias turi nupirkti, nors dukra yra gydoma ligoninėje. Draudimo bendrovė nenori atsiskaityti nei už kurą, nei už priemones, nei už tai, kad ji neturi jokio gyvenimo. Ji visus tuos mėnesius neturi asmeninio gyvenimo, jos gyvenimas yra ligoninė, namai, dukros slaugymas. A. šiuo metu yra ligoninėje. Tyrimų rezultatai blogi, nustatytos įvairios sveikatos problemos, alergija. Rinko visus čekius ir juos pateikė draudimo bendrovei, tačiau draudimo bendrovė atsisakė apmokėti. Pavyzdžiui, pirko medžiagą, siuvo dukrai specialias kelnes, kad galėtų ją parsivežti iš ligoninės, kad į jas tilptų metalinės konstrukcijos, tačiau draudimo bendrovė atsisakė padengti šias išlaidas. Kasdien skalbia drabužius, valo dukrai žaizdas, jos kraujuoja, pūliuoja. Nuo dukros kilnojimo jai išsivystė rankų uždegimas, skauda nugarą. Tris savaites dukra būna namie, tris savaites – ligoninėje. A. buvo susiradusi darbą, norėjo eiti nuo rudens dirbti papildomai. Ji yra studentė, bet norėjo turėti savo pinigų. Dabar ji turi išlaikyti ir save, ir dukrą, padengti išlaidas psichologui, kineziterapeutui, tačiau nebeturi už ką vaistų, sauskelnių nupirkti. Rugpjūčio mėnesį A. dirbo (duomenys neskelbtini) kavinės virtuvėje. Ji baigė pirmą kursą, atliko praktiką toje pačioje Klaipėdos ligoninėje, kurioje po to gulėjo. Ji studijuoja (duomenys neskelbtini). Po praktikos A. iš karto išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti, ji jau prieš metus buvo dirbusi toje kavinėje, jai labai patiko. Įvykio dieną jai buvo išeiginė. Šiuo metu dukra dėl ligos yra akademinėse atostogose.
Dėl A. civilinio ieškinio gali paaiškinti, kad visi vaistai, kurių čekius ji renka, yra perkami iš jos, civilinės ieškovės, lėšų. Perka vaistus dukrai, ne sau. Ji kai kurių receptų neturi, tiesiog ką gydytojas pasako, tą nuperka. Kad visa tai turi būti įrašyta į ligos įrašą, ji sužinojo tik po 5 mėnesių. Kauno klinikų vaistinėje išduotuose kasos čekiuose prekės pavadinimo nenurodomas, tik suma, bet tai ji pastebėjo tik vėliau.
Draudimo bendrovė išmokėjo 5000 eurų neturtinę žalą. Po to buvo dar 4 ar 5 pervedimai. Draudimo bendrovė visas tas sumas sumokėjo tik prieš teismo posėdį. Kineziterapeutui reikia iš karto sumokėti, nes jis daugiau neateis, jei nesumokėsi, o draudimo bendrovė perveda pinigus tik po trijų mėnesių. Dukrai dabar 20 metų. Sveika, kokia buvo, ji niekada nebus. Didžiausia problema yra kaulų infekcija, kurią, kaip jai aiškino, turi kiekvienas žmogus. Buvo atviri lūžiai, infekcija yra labai stipri ir ji naikina kaulą. Vienoje kojoje yra išpjauta kaulo apie 6 cm, kitoje kojoje yra išimtas sąnarys, išimtos kremzlės ir sutrumpinti kaulai ir toliau tas kaulas genda į viršų. Vienoje kojoje yra nutraukti nervai. Dar laukia ir kitos operacijos, reikia ranką operuoti. Per visą šį laiką dukrai atlikta 16 operacijų, imunitetas labai nusilpo, alerginės reakcijos didžiulės. Jai leido stiprius antibiotikus, kaulai nuo infekcijos nyksta, o nuo kaulų infekcijos vaistų nėra. Į kaulą negalima suleisti antibiotikų ir tie kaulai po truputį nyksta. Yra du atviri kaulų lūžiai, vieno kaulo vidurį išpjovė, dabar kaulas yra stumiamas žemyn, kad užpildyti ertmę, nes buvo išdraskyti audiniai ir jie neatauga. Bando uždėti terpę, tikisi, kad užaugs. Bet vienoje kojoje nėra nervo. Kitoje kojoje yra persodinti audiniai, persodinta oda, kaulai sukalti vienas su kitu, ta koja nesilankstys. Gydytojai bandė tvirtinti varžtais, bet organizmas viską atmeta dėl kaulų infekcijos. Žaizdos atviros, šlapiuoja, kraujuoja, gydytojai nieko gero nežada. Jie siūlė kojas nupjauti, kad nereikėtų tiek vargo, kiek dabar yra. A. norėjo išsaugoti savo kojas. Ji yra gulinti, kineziterapeutas ateina, dirba su ja, sodina, raumenis tvirtina. Pas gydytojus dukrą veža pusiau pasisodinę į vežimėlį, nes kito varianto nėra. Ji, civilinė ieškovė, jos nepakelia, neturi galimybės išvežti į lauką, nors ji labai nori. Dabar A. yra ligoninėje.
K. yra A. tėvas, jie yra išsiskyrę, bet kiek jis gali, tiek padeda. Ji negali išeiti iš darbo, vadovas neleidžia. A. ištisai jai skambina, tačiau ji negali mesti darbo ir važiuoti, tuomet K. dienos metu užvažiuoja ir pamaitina dukrą.
A. ieškinys susideda iš tos dalies, kurios neatlygino draudimas. Jos, civilinės ieškovės, ieškinį sudaro patirtos kuro išlaidos, nes reikėjo daug kartų važinėti iš namų į ligonines, lankyti reanimacijoje du kartus per dieną. Jai taip pat padaryta neturtinė žala. Jei A. seksis gydymas, reikės protezo. Plastinių operacijų reikės, nes pas ją kojose nėra sveikos vietos. Gydytojai nedaro dabar kelio operacijos, nes bijo, kad infekcija neįsimestų į sąnarius. Nieko nedaro, kol nepanaikino infekcijos. Iš kojų nieko neliko, vien pjūviai, siūlės ir nubrozdinimai, taip pat rankos, galva. A. čiuožė žeme, visas kūnas išvien žaizdotas. Dar laukia operacijos, kad tą koją sutvarkytų, kelio, raiščių, rankos operacijos. Dukrai yra lūžusi klubo lūžduobė, operaciją reikėjo padaryti per vieną dieną, bet niekas netikėjo, kad ji išgyvens, nedarė tos operacijos. Jai, civilinei ieškovei, draudimo bendrovė nieko neatlygino, nei moralinės, nei materialinės žalos. Savo ieškinį palaiko.
K. J. taip pat pareiškė civilinį ieškinį. Draudimo bendrovė jiems kompensavo tik vieną važiavimą iš Kauno į Klaipėdą. Pirko dukrai įvarius vaistus, manydami, kad tai padės. Nupirko homeopatinius vaistus, kuriuos gydytojai rekomendavo, tai dabar rodikliai ženkliai pagerėjo. Homeopatinių vaistų niekas nekompensuoja. Dukra vartojo didelę dozę antibiotikų, jai slenka plaukai, antakiai. A. pažeistos balso klostės, ji kalba storu balsu, ištisai perka pastiles, nes vakare negali užmigti, kol negauna kažko nuryti, o draudimo bendrovė pareiškė, kad pastilės yra jų sveikatos apsisaugojimo reikalas ir tai nekompensuoja. Su dukra sieja artimas ryšys, gyvena kartu, Klaipėdoje dukra atliko praktiką ir išvažiavo užsidirbti. Rudenį planavo tęsti studijas, norėjo turėti savo pinigų, kad galėtų išsilaikyti. Dėl dukters sužalojimo ji, E. J., patyrė didžiulius išgyvenimus, lankėsi pas psichologus. K. J. gyvena netoli– padeda, kai jai reikia kur išeiti, jis ją išleidžia. Savo ir dukters ieškinius palaiko. Kaltinamasis su jais susisiekęs nebuvo, jokios pagalbos nesiūlė ir neatsiprašė. Jos sūnui tris kartus skambino kaltinamojo tėvas, prašydavo informacijos, klausdavo ar nėra šalia tėvų. Sūnus kaltinamojo tėvui davė jų telefonų numerius, tačiau šis taip pat ir nepaskambino. Paaiškėjo, kad A. darbdavys, pas kurį ji dirbo, pažįsta kaltinamojo S. tėtį ir jam buvo nurodyti jų telefonų numeriai. Po avarijos jie abu ( kaltinamasis ir nukentėjusioji ) gulėjo tame pačiame skyriuje. Jų šeima susitikti su kaltinamuoju nevengė, pats kaltinamasis nenorėjo. Ji, E. J., prašo priteisti patirtą 15 000 Eur neturtinę žalą, 403,07 Eur turtinę žalą ir 1888,80 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, bei 46 Eur kelionės į teismo posėdį išlaidas. A. J. prašo iš kaltinamojo priteisti 75 000 Eur neturtinę žalą, 1 689,98 Eur turtinę žalą bei 3008,54 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas G. T. paaiškino, kad nagrinėjamojoje byloje draudimo sutartis sudaryta 2018-10-10, o Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (11 str.) numato, kad visoms sutartims, sudarytoms iki 2018-11-01, draudiko atsakomybė dengiant neturtinę žalą yra ribota, tik 5000 eurų, kuri yra išmokėta ir ginčo dėl to nėra. Kadangi žmogus, kuris labiausiai nukentėjo, yra A. J., tai jai ir buvo sumokėta ši suma. Taigi, ši suma buvo išnaudota. Įstatymas, kuris pakeitė draudimo sumas, buvo priimtas 2017-11-16, tai yra prieš vienerius metus iki tos draudimo sumos pasikeitimo. Apie minėtus pasikeitimus buvo žiniasklaidoje daug rašyta, kas domėjosi, tikrai gavo informaciją. Nuo 2018-11-01 pasikeitus draudimo sumoms, buvo atvejų, kad žmonės nutraukdavo draudimo sutartis ir sudarydavo naujas, kad galiotų naujos draudimo sutartys. Dėl šio įvykio nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų ir kaip sunkiai jie sužaloti, išmokėta maksimali suma. Remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, laikoma, kad stacionarioje gydymo įstaigoje asmuo gauna visą priežiūrą, gydymą ir medikamentus. Remiantis tokia teismų praktika, už medikamentų pirkimą tuo metu, kai asmuo yra stacionare, nepriteisiama. Be to, remiantis ta pačia praktika, laikoma, kad asmuo gauna visą reikiamą priežiūrą, tam yra slaugės, tad važiavimas į gydymo įtaigą lankymui neapmokamas. Apmokamas atvažiavimas ir grįžimas iš gydymo įstaigos. Dėl maisto papildų gali pasakyti, kad tai nėra vaistiniai preparatai. Jei yra skiriami maisto papildai ar pagerintas maitinimas, tai turi būti gydytojo dietologo paskyrimas. „Lietuvos draudimo“ gydytojai ekspertai niekada nekvestionuoja gydančio gydytojo paskyrimo. Gydantis gydytojas mato asmenį, draudimo bendrovė niekada su juo nesiginčija. Šiuo atveju visos pagrįstos išlaidos buvo atlygintos, netgi mamai psichologo pagalba, kas yra retas atvejis, kad būtų atlyginama ne tik sužalotam asmeniui, bet ir šeimos nariams. Todėl K. J. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (kelionės išlaidos) prašo atmesti, o dėl neturtinės žalos atmesti, nes jau yra išmokėta visa suma. Kelionės čekiai nebuvo pagrįsti, nenurodyta, iš kur į kur važiuota.
A. J. ir E. J. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo prašo palikti nenagrinėtus. Pirmas mokėjimas buvo neturtinei žalai ir virš 1000 eurų dėl turtinės žalos. Po to buvo dar mokėjimai dėl turtinės žalos. Visas pagrįstas išlaidas draudimo bendrovė atlygina. Pateikus įrodymus, turtinė žala bus atlyginama. Pažymėjo, kad homeopatiniai vaistai nėra kompensuojami, nekompensuojamos ir pastilės gerklei. Gerklės traumos jis nukentėjusiosios sveikatos istorijoje nematė.
Liudytoja N. S. parodė, kad kaltinamasis S. S. yra jos sūnus. Sutinka būti laiduotoja. Su sūnumi S. gyvena kartu. Iki nelaimės sūnus nuobaudų neturėjo, po įvykio taip pat. S. S. ją prižiūri, nes jos sveikata prasta. Jos sutuoktinis yra išvykęs į užsienį dirbti. Žino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, visi dėl to išgyvena. Sūnus S. šiuo metu studijuoja. Ji, liudytoja, nedirba, nes jai atlikta operacija, nustatytas 45 proc. darbingumas, gauna neįgalumo pašalpą. Šeimą išlaiko sutuoktinis. Sūnui įvykio metu buvo 19 m., vasaros laikotarpiu jis dirbo pagal individualią veiklą, teikė pavėžėjimo paslaugas. Ne vasaros metu jis nedirba, sūnų jie išlaiko, moka už studijas. Po įvykio nukentėjusios merginos sveikata domėjosi, sutuoktinis skambino, jie važiavo į ligoninę, tačiau jokios informacijos jiems nesuteikė. Ligoninėje merginos tėvų nebuvo, jie neturėjo jokios galimybės su jais susitikti. Tyrimo metu su nukentėjusiąja ir jos tėvais nesusisiekė. Vėliau jos, liudytojos, sveikata labai pablogėjo, sutuoktinis išvyko, juos užpuolė žurnalistai. Neturi didelių galimybių padėti finansiškai. Automobilis, su kuriuo buvo padarytas įvykis, priklauso sutuoktiniui. Ji, liudytoja, neteista, administracine tvarka nebausta. Stengsis nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, buvo suklaidinti draudimo bendrovės. Sūnus studijuoja Vilniuje, universitete. Ji, liudytoja, dažnai būna su sūnumi Vilniuje, dabar ji su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). Vilniuje nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), o Neringoje gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:
nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2019-08-06 dienos įvykio neprisimena dėl patirtų sužalojimų. Prisimena, kad maždaug apie pietus ėjo prie jūros. Teisė kreiptis į „Lietuvos draudimą“ išaiškinta, dėl civilinio ieškinio pateikimo informuota (1 t., b. l. 73-74).
Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-08-06, apie 17.00 val., su drauge A. J. ėjo pėsčiųjų ir dviračių taku iš (duomenys neskelbtini), link jūros. Priėjusios prie sankryžos ties pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini) pl., prieš pėsčiųjų perėją sulėtino žingsnį, beveik sustojo ir pažiūrėjo į kairę kelio pusę, o po to į dešinę. Matė, kad važiuojamojoje kelio dalyje iš kairės pusės toli nuo jų važiuoja automobilis. Buvo įsitikinusi, kad automobilis labai toli. Iš dešinės važiavo automobilis, tačiau jis taip pat buvo toli. Buvo įsitikinusi, kad eiti yra saugu. Su drauge A. J. ėjo per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, ir, kai nuėjo iki pėsčiųjų perėjos vidurio, išgirdo garsą iš kairės pusės. Garso apibūdinti negali. Atsisukusios pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Tuo metu A. J. jau bėgo į priekį per pėsčiųjų perėją link kelkraščio, o ji išsigandusi žengė žingsnį į priekį. Atsisukusi pamatė, kad automobilis važiuoja priešpriešinėje kelio juostoje, todėl sustojo. A. J. jau stovėjo ant pėsčiųjų tako (šaligatvio), o automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dideliu greičiu, mano, kad nestabdydamas, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, partrenkė ten stovėjusią A. J.. Automobilis toliau nuvažiavo tiesiai per šalutinį kelią ir atsitrenkė į medį kitoje šalutinio kelio pusėje, maždaug už 30-40 metrų. Tuo metu A. J. nuo smūgio pakilo į orą ir skrido ta pačia važiuojančio automobilio trajektorija, nukrito ties automobilio galiniu buferiu, o automobilio kėbulo galas po smūgio į medį pakilo ir buferiu prispaudė A. J.. Kai pribėgo prie A. J., ji gulėjo ant kairio šono prispausta automobilio buferiu, buvo matomos jos kojos ir galva, krūtinė. Stengėsi padėti savo draugei A. J., tikrino pulsą, laikė jos galvą, žiūrėjo kvėpavimą. Automobilio vairuotojas po smūgio į medį iššoko iš automobilio, jis buvo labai išsigandęs, stovėjo susiėmęs galvą (1 t., b. l. 103-104).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. S. patvirtino duotus parodymus apklausos metu (1 t., b. l. 107-115).
Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-08-06, apie 17.00 val., ėjo namo nuo paplūdimio, esančio prie (duomenys neskelbtini) pl., prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kryptimi. Nepriėjusi sankryžos matė, kad kitoje kelio pusėje prie perėjos priėjo dvi merginos, jos lyg ir stabtelėjo. Po kurio laiko pamatė, kad viena mergina skrenda oru (duomenys neskelbtini) pl. kryptimi, ta pačia trajektorija skriejo ar važiavo automobilis, kuris po to atsitrenkė į medį, o mergina buvo prispausta po automobilio galiniu buferiu. Viskas įvyko labai greitai. 17 val. 37 min. bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietė greitąja pagalbą, antrą kartą į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 skambino 17 val. 39 min., prašė, kad greičiau atvažiuotų greitoji, nes suprato, kad mergina yra sunkiai sužalota. Automobilio vairuotojas po smūgio atsidarė automobilio dureles ir išgriuvo iš automobilio- jis gulėjo ant žolės. Nematė, kaip automobilis partrenkė merginą, nes iš už medžių tos kelio dalies ties pėsčiųjų perėja nesimatė. Spėja, kad automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Negali pasakyti, ar girdėjo automobilio stabdymo garsą. Įstrigo tik vaizdas, jokių garsų neatsimena (1 t., b. l. 119-120).
Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-08-06, apie 17.10-17.15 val., ėjo nuo Baltijos jūros paplūdimio, esančio ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kryptimi. Eidama keliu išgirdo du duslius smūgius. Iš pradžių pagalvojo, kad gal susitrenkė du automobiliai. Nubėgo link sankryžos prie važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad automobilis „Volvo S80“ priekine kėbulo dalimi yra atsitrenkęs į medį, dešinėje kelio kelkraščio pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, o po jo galiniu vairuotojo pusės ratu guli prispausta mergina. Šalia, ant pievos prie automobilio vairuotojo durelių, gulėjo vaikinas. Šalia prispaustos merginos buvo jos draugė, kuri prašė pagalbos, prašė pakelti automobilį ir ištraukti prispaustą merginą. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių, nematė (1 t., b. l. 125-127).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolų ir jų priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini), prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš dviejų priešingų krypčių eismo juostų. Didžiausias leistinas greitis - 70 km/h, kelio danga- asfaltas. Pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu. Automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kairėje pusėje (žiūrint Smiltynės link) nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato ašies iki kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 2,95 m atstumas, o nuo galinio kairiojo rato ašies iki važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 3,20 m atstumas. Nuo automobilio galinės dalies iki įvažiavimo į aikštele artimesniojo krašto yra 10,50 m atstumas. Įvažiavime į aikštelę yra nukentėjusiosios batai (1 t., b. l. 13-14, 18-24).
Iš 2019-08-06 tyrėjo M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-06, 17 val. 41 min., patruliuojant nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo vaikščiojantį asmenį, S. S., kuris prisistatė vairuotoju. Jis paaiškino, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį. Automobilio vairuotojui buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Po automobilio galiniu buferiu buvo prispausta mergina, kuria rūpinosi pribėgę kiti asmenys. Vairuotojas ir pėsčioji dėl sužalojimų buvo išvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 17)
Iš 2019-08-12 apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patiriant smūginį poveikį į priekinę dalį apgadinta priekinė dalis. Sugadinimai padaryti į vertikaliai orientuotą cilindro formos objektą. Didžiausias deformacijų įsigilinimas yra apie 25-49 cm aukštyje nuo pagrindo ir apie 70 – 103 cm kairiau kairiojo šono. Variklio dangtis sugniuždytas kryptimi nuo priekio link galo bei apie 26 cm ilgyje variklio dangčio priekinė dalis nulenkta iš viršaus žemyn. Žemiau esančioje įsigilinimo vietoje matomos medžio žievės atplaišos. Priekiniai žibintai, priekinis buferis, radiatoriaus grotelių apdaila, atidalinti. Automobilio variklis dėl smūgio poveikio į priekinę dalį pasislinkęs link automobilio galo ir įsirėmęs į variklio skyriaus galinį kraštą. Dėl priekinio smūgio į priekinę automobilio dalį deformuotas automobilio kėbulas bei ties abiem kraštais įdubęs stogas (1 t., b. l. 26-34).
2019-12-09 apžiūros protokole aprašytas 2019-08-06 tyrėjo M. R. tarnybos metu, eismo įvykio vietoje, naudoto mobilaus vaizdo įrašymo įrenginio („Body camera“) užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo turinys (1 t., b. l. 65-67).
Iš 2019-10-08 teismo medicinos išvados Nr. G 1710/2019(03) matyti, kad A. J. nustatyti sužalojimai: politrauma-daugybinės muštinės, pjautinės bei plėštinės kūno žaizdos, odos nubrozdinimai, plaučių sumušimas su hematoma, širdies sumušimas, kepenų sumušimas su hematoma, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, atviri abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžimai, atviras kairiojo šokikailio sąnario išnirimas, V juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, išilginis kryžkaulio lūžimas kairėje, kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, dešinės gūžduobės lūžimas. Ūmus kvėpavimo nepakankamumas, ūmi posthemoraginė anemija. Nustatytus sužalojimus A. J. patyrė 2019-08-06 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių dubens, kojų kaulų lūžimų A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87-88).
Automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė A. S. (1 t., b. l. 35)
Eismo įvykio metu automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią techninę apžiūrą (1 t., b. l. 36)
Automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas- J. B. g. 12, Vilnius. Sutartis sudaryta 2018-10-10 (1 t., b. l. 37).
Veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 117 punktas nustato, kad jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos, o KET 119 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2019-08-06, apie 17 val. 40 min., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą-ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio bei partrenkė ten stovinčią, ką tik per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės perėjusią pėsčiąją A. J., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino, parodė, kad įvykio metu važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Preilos gyvenvietėje artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ant pėsčiųjų tako, dešinėje pusėje, pastebėjo stovinčias dvi moteris. Pamanė, kad jos jau perėjo kelią. Paspaudė garsinį signalą ir tuo metu moterys pajudėjo iš vietos. Nukentėjusioji pradėjo bėgti per pėsčiųjų perėją į kitą kelio pusę. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis pasuko vairą į kairę, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ant šaligatvio ir kliudė nukentėjusiąją, nuvažiavo nuo kelio, po to atsitrenkė į medį. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, eismo įvykio schema, apžiūros protokolai ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo S. S. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent S. S. veiksmai, tai yra tai, kad jis, nesulėtino važiavimo greičio artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą-ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą - yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t.y. nukentėjusiajai A. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis S. S. būtų laikęsis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 30, 117, 119 p.), būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent S. S. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.
Įvertinus nukentėjusiosios A. J. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis S. S. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaltinamasis S. S. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, iš dalies atlygino padarytą žalą. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis S. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.
Kaltinamojo mama N. S. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Kaip minėta anksčiau, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Be to, tais atvejais, kai vairuotojo civilinė atsakomybė apdrausta, žalą sutarties ribose atlygina būtent draudikas ir tik tais atvejais, kai žala yra didesnė nei ta, kurią pagal sutartį yra įsipareigojęs atlyginti draudikas, jos dalį, kurios neapima draudiko įsipareigojimai, atlygina eismo įvykio kaltininkas.
Civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje pripažinta draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino jai padarytą turtinę žalą pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus bei 5000 Eur neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nei su nukentėjusiąja, nei su jos šeimos nariais susisiekęs nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis S. S. bei liudytoja apklausta jo motina. Po nagrinėjamo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tai yra 11 mėnesių. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo gynėją, taigi reikiama teisinė paslauga jam buvo suteikta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. S. laidavimą, nurodė, kad A. J. atlygino 2 000 Eur žalą- 2020-06-15 jo tėvas ir jis pervedė šią sumą į A. J. banko sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusiosios atstovė advokatė S. M.. Ši atlygintos žalos dalis yra nežymi lyginant su viso civilinio ieškinio reikalavimo dydžiu. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų susitaręs dėl žalos atlyginio su nukentėjusiąja ar įsipareigojęs tai padaryti. Taigi, toks kaltinamojo elgesys, tai yra 2000 Eur žalos atlyginimas teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje, teismo nuomone, yra simbolinis, padarytas siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje S. S. atžvilgiu negalima taikyti BK 40 straipsnio numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Atsižvelgiant į paminėtą, nesant visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas dėl galimo laiduotojo nepasisako. Be to, nukentėjusioji A. J., kaip nurodė jos atstovė, nesutinka, kad kaltinamajam būtų taikomas laidavimo institutas ir byla būtų nutraukta. Šioje byloje nukentėjusiosios nuomonė yra svarbi, nes, nors nusikaltimas padarytas ir dėl neatsargumo, nukentėjusiajai padarytas sunkus kūno sužalojimas su liekamaisiais reiškiniais. Kaip minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamasis S. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. S. S. neteistas, bylos duomenimis vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau administracinis nusižengimas nebuvo šiurkštus. S. S. nurodė, kad studijuoja, šiuo metu pradėjo dirbti, kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, S. S. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda, neviršijanti sankcijos vidurkio. Nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vairuotojas, kuris miesto teritorijoje nesustoja ir net nesumažina greičio prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to kyla eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdoma pėsčiojo sveikata, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, gyvenvietės teritorijoje. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos kaltinamasis ne tik kad nesustojo, bet ir nesumažino važiavimo greičio. Esant tokiai situacijai kaltinamajam skirtinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo teisėtam valdytojui.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje nukentėjusioji A. J. 2020-01-15 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti 75 000 Eur neturtinę žalą, 1544,33 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 560 Eur negautų pajamų ir 984,33 Eur, išleisti perkant civiliniame ieškinyje nurodytus vaistus, higienos ir maisto prekes, bei 3008,54 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo S. S. ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo 5000 Eur neturtinę žalą. Mano, kad ši suma per maža, tik nežymiai padengia nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Nurodė, kad įvykio metu buvo sunkiai sužalota, jos sveikata iki šiol sunkiai sutrikdyta, gydymas tęsiasi iki šiol, jai taikomas operacinis gydymas, atlikta eilė chirurginių intervencijų. Dėl patirtų sužalojimų – galūnių lūžių, imobilizacijos su Jalizarovo aparatais ant abiejų blauzdų, ji, nukentėjusioji, nevaikšto, sunku valgyti, gulėti, tuštintis. Jos gydymui taikomas gulimas rėžimas, ji vartoja antibiotikus, raminamuosius ir vaistus nuo skausmo, nuo ko nusilpo imunitetas, atsirado žaizdų infekcija, šlapimo takų infekcija, nuo dėvimų sauskelnių išsivystė alergija, bėrimai. Ji negali pati savimi pasirūpinti, bendrauti su draugais, tęsti mokslus ir kt. Ją nuolat kankina nemiga, ji lankosi pas psichologą. Iki šiol nėra aišku, ar ji ateityje galės vaikščioti, ar jai bu reikalingi protezai, invalido vežimėlis. 2019-08-22 ant dešinės blauzdos radus negyvybingus kraštus buvo atlikta rezekcija- sutrumpinta galūnė. Be to, ją prižiūrintys gydytojai neatmeta sprendimo, kad ateityje negyjančias galūnes galbūt reikės pašalinti. Jai nuolat atliekama kineziterapija, kuri po patirtų sužalojimų ir sunkiai gyjančių žaizdų yra skausminga. Dėl eismo įvykio psichologinė trauma paveikė jos balsą, kuris pasidarė kimus, taip pat atsirado ginekologiniai sutrikimai. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 80 000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė jai atlygino 5000 Eur, prašo priteisti iš kaltinamojo likusią 75 000 Eur neturtinę žalą.
Padarytą turtinę žalą vertina 1 544,33 Eur. Turtinę žalą sudaro 560 Eur negautų pajamų iš (duomenys neskelbtini) ir 984,33 Eur, kurias išleido perkant vaistus, higienos ir maisto prekes. 2019-10-07 jos įgaliotas asmuo E. J. kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama atlyginti po eismo įvykio patirtus nuostolius. Draudimo bendrovė kompensavo gydymo išlaidas (1011,38 Eur), kelionės išlaidas (159,87 Eur), išmokėjo 5 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė kompensavo ne visus jos patirtus nuostolius, kuriuos patyrė pirkdama jos 2020-01-15 civiliniame ieškinyje nurodytus vaistinius preparatus, maisto papildus, kitas higienos prekes, motyvuodama tuo, kad šios prekės nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, taip pat liko neatlygintos kineziterapeuto paslaugos. Pirkdama šias prekes išleido 984,33 Eur. Prašo turtinę žalą priteisti iš kaltinamojo S. S. ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės UAB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b.l. 15-27).
2020-02-06 nukentėjusioji A. J. patikslino ieškininius reikalavimus, pateikdama teismui patikslintą civilinį ieškinį. Nurodė, kad jos gydymas po 2019-08-06 patirtos traumos tęsiamas iki šiol. Galutinis liekamųjų ir negrįžtamų sveikatos sužalojimo padarinių mastas iki galo nėra aiškus. Ateityje bus reikalingos Ilizarovo aparatų šalinimo operacijos (kaului sugijus), galimos kartotinės intervencijos, aparatų korekcijos, potrauminės deformacijos, kontraktūras koreguojančios operacijos. Po 2020-01-15 pareikšto civilinio ieškinio AB „Lietuvos draudimas“ dalį turtinės žalos atlygino. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo 134,47 Eur už vaistus (kuriuos nurodė patikslintame ieškinyje) ir išmokėjo 343,33 Eur draudimo išmoką netektoms pajamoms kompensuoti. Pretenzijų dėl negautų pajamų ji nereiškia. Taigi, jai neatlygintina turtinė žala – 849, 86 Eur (1544,33-134,47-560). Nurodė, kad į draudimo bendrovę taip pat kreipėsi prašydama gauti kompensaciją už vaistus, kurie nebuvo nurodyti jos 2015-01-15 civiliniame ieškinyje, nepriteisiant ją teismo sprendimu, o tik kreipiantis į AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti kompensaciją už tam tikrus vaistinius preparatus ir maisto papildus. Juos nurodė savo patikslintame ieškinyje, jų bendra vertė – 164,37 Eur. Po pirminio civilinio ieškinio pareiškimo tęsiant gydymą ir 2020-01-29 atlikus operaciją jai, A. J., susidarė papildomos išlaidos, susijusios su vaistų pirkimu, kurias ji vertina kaip papildomą 675,75 Eur turtinę žalą. Apibendrinus išdėstytą, prašo priteisti 1 689,98 turtinę žalą (1544,33-134,47-560+164,37+675,75). Neturtinės žalos dydis ir bylinėjimosi išlaidų dydis nesikeičia (3 t., b.l. 177-181).
Taigi, nukentėjusioji A. J. iš kaltinamojo bei jo draudiko prašo priteisti jai padarytą 1 689,98 turtinę žalą.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Pareikšdama 2020-01-15 civilinį ieškinį A. J. nurodė, kad jai padarytą turtinę žalą vertina 1 544,33 Eur. Turtinę žalą sudaro 560 Eur negautų pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 984,33 Eur, kurias išleido perkant vaistus, higienos ir maisto prekes, apmokant kineziterapeuto procedūras. Draudimo bendrovė atsisakė šias išlaidas kompensuoti, motyvuodama tuo, kad šios prekės nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (2 t., b.l. 15-27, 180-200, 3 t., b.l. 2-3, 17-18).
2020-02-06 nukentėjusioji A. J. patikslino civilinį ieškinį (3 t., b.l. 114-117). Nurodė, kad draudimo bendrovė dalį (134,47 Eur) jos nuostolių atlygino, taip pat išmokėjo draudimo išmoką negautoms pajamoms kompensuoti ( 560 Eur). Taigi, jai neatlygintina turtinė žala – 849, 86 Eur. Be to, patyrė ir naujų nuostolių. Po pirminio ieškinio pareiškimo kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama išmokėti kompensaciją už vaistus, kurie nebuvo nurodyti jos 2015-01-15 civiliniame ieškinyje, tačiau draudikas ir vėl dalies prekių nekompensavo. Jų bendra vertė – 164,37 Eur. Po pirminio civilinio ieškinio pareiškimo tęsiant gydymą ir 2020-01-29 atlikus operaciją jai, A. J., susidarė papildomos išlaidos, susijusios su vaistų pirkimu, kurias ji vertina kaip papildomą 675,75 Eur turtinę žalą. Apibendrinus išdėstytą, prašo priteisti 1 689,98 turtinę žalą (1544,33-134,47-560+164,37+675,75).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji gydymo išlaidas patvirtinančius įrodymus teikė ne tik teismui, reikšdama civilinį ieškinį, be ir tiesiogiai AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ 2019-12-27 nukentėjusiajai išmokėjo 6 171,25 Eur draudimo išmoką, 2020-01-08 – 416,80 Eur išmoką, 2020-01-24 - 798,31 Eur išmoką, 2020-01-30 - 399,91 Eur (3 t., b.l. 110, 156, 157, 158, 159).
Susipažinus su AB „Lietuvos draudimas“ pateiktomis gydytojo eksperto 2019-12-17, 2020-01-08, 2020-01-24, 2020-01-30, išvadomis (3 t., b.l. 95, 97-98, 99, 100-101, 102-103, 104-107), matyti, kad draudimo bendrovė dalį nukentėjusiosios patirtų nuostolių atlygino. AB „Lietuvos draudimas“ A. J. kompensavo jos negautas pajamas (3 t., b.l. 95, 99), kompensavo 520 Eur už kineziterapeuto paslaugas (3 t., b.l. 100) bei sumokėjo draudimo išmoką už tam tikrus medikamentus, tai yra: Influcid (2020-01-08) – 8,99 Eur (3 t., b.l. 100); Seni Care drėgnas servetėles (2020-01-08) – 5,02 Eur (3 t., b.l. 100); Bella Medica drėgnas servetėles (2020-01-08) – 0,95 Eur (3 t., b.l. 100); Happy drėgnas servetėles (2020-01-08) – 1,82 Eur (3 t., b.l. 100); Lady Cotton drėgnas servetėles (2020-01-08) – 0,26 Eur (3 t., b.l. 100), Mastodynon (2020-01-08) – 9,30 Eur (3 t., b.l. 100); Seni Classic Plius Medium sauskelnes (2020-01-08) – 15,40 Eur (3 t., b.l. 100); Neuro 3 arbatą (2020-01-02) – 2,63 Eur (3 t., b.l. 100); Hypnozan miegui gerinti (2020-01-02) – 7,73 Eur (3 t., b.l. 100); maisto papildą Ambio, skirtą geresniam poilsiui (2019-12-27) – 1,28 Eur (3 t., b.l. 100); Bioderma Atoderm (2019-12-09) – 6,71 Eur (3 t., b.l. 102); Ambio lacto bifidobakterijų kompleksą (2019-11-11) – 3,03 Eur (3 t., b.l. 100); gerąsias bakterijas Omni biotic (2019-09-26) – 38,07 Eur (3 t., b.l. 100), draudimo bendrovė atlygino visą preparato kainą 42,30 Eur, nepritaikius suteiktos nuolaidos( 2 t., b.l. 188); gerąsias bakterijas Omni biotic (2019-08-21) – 35,90 Eur (3 t., b.l. 100, draudimo bendrovė atlygino visą preparato kainą 39,89 Eur, nepritaikius suteiktos nuolaidos ( 2 t., b.l. 187), bendrai 131,74 Eur sumai. Taigi, priešingai nei teigia nukentėjusioji 2020-02-06 patikslintame ieškinyje, jai neatlyginta turtinė žala patikslinto ieškinio pareiškimo dieną buvo 332,59 Eur (1544,33-131,74-560-520).
Pažymėtina, kad žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Iš tikrųjų 2020-01-15 civiliniame ieškinyje A. J. ne visos nurodytos išlaidos yra pagrįstos. 2019-09-02 kvitas Nr. 063376 (2 t., b.l. 199) nėra informatyvus, jame fiksuojamas pinigų sumokėjimas, tačiau neaišku, už kokią prekę. Teisme nepašalinus prieštaravimų ir neišsiaiškinus, ar šios aptartos išlaidos (27,37 Eur) tikrai buvo būtinos ir reikalingos, jos nukentėjusiajai nepriteistinos (332,59 - 27,37 = 305, 22).
2020-02-06 nukentėjusioji A. J. pareiškė papildomus reikalavimus, prašydama atlyginti papildomas jos išlaidas – 840,12 Eur (164,37 Eur +675,75 Eur), patirtas po pirmojo ieškinio pareiškimo (3 t., b.l. 182-206). Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų gydytojo eksperto 2020-03-19, 2020-02-25 išvadų (4 t., b.l. 65-66, 67-68) matyti, kad draudimo bendrovė dalį nukentėjusiosios patirtų nuostolių po patikslinto ieškinio pareiškimo atlygino. AB „Lietuvos draudimas“ A. J. išmokėjo draudimo išmoką už tam tikrus medikamentus, maisto papildus, tai yra:
Influcid (2019-09-27/10-29) – 25 Eur (4 t., b.l. 62); Isla-cassts herbal (2019-11-30) – 2,15 Eur (4 t., b.l. 62); Gelorevoice gerklės pastiles (2019-11-30) – 6,35 Eur (4 t., b.l. 62); Solpadeine Soluble (2020-01-30) – 4,44 Eur (4 t., b.l. 67); Hypnozan (2020-01-30) – 7,73 Eur (4 t., b.l. 67); Neuro 3 arbata (2020-01-30) – 3,22 Eur (4 t., 65), bendrai 48,89 Eur sumai.
Taip pat pažymėtina, kad A. J. patikslintame ieškinyje (3 t., b.l. 179) nurodant medikamento ACC (2020-01-02) kainą, padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, dėl ko neteisingai apskaičiuotas turtinės žalos dydis. Nurodyta, kad šio vaisto kaina – 27,71 Eur, o turėjo būti nurodyta – 2,71 Eur (3 t., b.l. 179). Todėl laikytina, kad nukentėjusioji papildomai reiškia reikalavimą dėl 815,12 Eur (139,37 Eur +675,75 Eur). ( 815, 12-48,89 =766,23). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, nukentėjusiajai padaryta ir neatlyginta turtinė žala yra 1 071,45 Eur (305,22+766,23).
Draudimo bendrovė prašo nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti, nurodo, kad kompensavo ne visas nukentėjusiosios išlaidas, kadangi jos susidarė jai perkant vaistus, maisto papildus ir pan., kurie nebuvo pagrįsti medicininiais dokumentais arba nesusiję su tiesioginiu eismo įvykio padarytų sužalojimų gydymu. Draudimo bendrovė atsisakė kompensuoti išlaidas dėl tam tikrų higienos priemonių, vitaminų, maisto papildų, homeopatinių preparatų, kadangi jų vartojimas nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, visos šios higienos ir slaugos priemonės buvo reikalingos tam, kad asmuo, esant nustatytam sunkiam sužalojimui, patyrus eilę operacijų, išsivysčius įvairioms komplikacijoms, kuris neturėjo galimybės atsikelti, atliktų elementarias higienos procedūras, kurios reikalingos kasdieninėms higienos reikmėms tenkinti, o papildomų preparatų (maisto papildų bei homeopatinių preparatų) vartojimu siekta greičiau fiziškai sustiprėti, palengvinti ir pagreitinti patirtų sužalojimų bei pooperacinių žaizdų gijimą.
Taigi, teismas mano, kad nukentėjusiajai A. J. dėl kaltinamojo S. S. neteisėtų veiksmų iš viso buvo padaryta 1 071,45 turtinė žala. Ši suma, kaip neviršijanti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumų, priteistina tik iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudikės).
Kitoje dalyje nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.
Nukentėjusioji A. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 75 000 Eur jai padarytą neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal formuojamą teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, negrįžtamus praradimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Specialisto išvadoje Nr. G 1710/2019(03) nustatyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai: politrauma-daugybinės muštinės, pjautinės bei plėštinės kūno žaizdos, odos nubrozdinimai, plaučių sumušimas su hematoma, širdies sumušimas, kepenų sumušimas su hematoma, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, atviri abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžimai, atviras kairiojo šokikaulio sąnario išnirimas, V juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, išilginis kryžkaulio lūžimas kairėje, kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, dešinės gūžduobės lūžimas. Ūmus kvėpavimo nepakankamumas, ūmi posthemoraginė anemija. Nustatytus sužalojimus A. J. patyrė 2019-08-06 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių dubens, kojų kaulų lūžimų A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87-88).
Iš byloje esančių medicininių dokumentų (medicininiai išrašai, 2 t., b.l. 166-179) matyti, kad nukentėjusioji A. J. stacionariose gydymo įstaigose buvo gydoma nuo 2019-08-06 iki 2019-12-08. Pagrindinė diagnozė – blauzdos kaulų lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: dermatitas, agranulocitozė, kryžkaulio lūžis, medialinio šalutinio raiščio plyšimas, dauginiai šeivikaulio lūžiai, balso kloščių ir gerklų paralyžius, odos kserozė, amenorėja, alkūnkaulio kūno lūžis, nepatikslinto sisteminio antibiotiko nepageidaujamas poveikis, šlapimo takų infekcija, kitas blauzdikaulio kūno lūžis, medialinės kulkšnies lūžis, šeivinio nervo sužalojimas blauzdos srityje, adaptacijos sutrikimai, žaizdos blauzdų srityse. A. J. atlikta eilė chirurginių intervencijų dėl atvirų blauzdikaulių lūžių (net 10), 2019-08-22 pašalinti 4 cm negyvybingo blauzdikaulio. Atlikta dešinės blauzdos žaizdų debridmentai, osteotomijos, fiksacija IFA, vėliau Ilizarovo aparatais, kairės blauzdos žaizdų debridmentas, odos plastika ir sintezė IFA, gaktikaulio ir kryžkaulio osteosintezės. Gydymui paskirtas gulimas režimas, antibiotikai, raminamieji ir vaistai nuo skausmo, konsultuojasi pas psichologą.
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotos pažymos Nr. DL-1 939 matyti, kad A. J. 2020-04-30 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (4 t., b.l. 100).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020-05-28 rašte Nr. S-(1.29)-4995 nurodyta, kad 2020-05-21 A. J. buvo stacionarizuota tolesniam operaciniam gydymui – Ilizarovo aparato pašalinimo operacijai nuo dešinės kojos ir kairės kojos blauzdikaulio distalinės dalies dalinei rezekcijai ir reartodezei Ilizarovo aparatu. Atliktos dubens kaulų osteosintezės (fiksacijos), kairiojo kelio sąnario stabilizacijos, atliktos dešiniojo blauzdikaulio sutrumpinimo ir palaipsnio ilginimo operacijos, kairės blauzdos odos defekto padengimas mikrochirurginiu lopu, kartotinės negyvibingų audinių šalinimo procedūros. Šiuo metu liekamieji ir negrąžinti sveikatos sužalojimo padariniai po patirto autoįvykio: abiejų kojų įgytas sutrumpėjimas, kairės čiurnos sąnario visiškas nejudrumas, dešiniojo šleivinio nervo pažeidimas, abiejų kelių sąnarių, pėdų, pirštų, dešinės čiurnos kontraktūros, dauginiai kosmetiniais defektai. Planuojama kairiojo blauzdikaulio rezekcija (4 t., b.l. 99). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020-06-18 rašte Nr. S-(1.29)-5672 nurodyta, kad A. J. gydymas tęsiamas, galutinis liekamųjų ir negrįžtamųjų sveikatos sužalojimo padarinių mastas iki galo nėra aiškus. Šiuo metu liekamieji ir negrąžinti sveikatos sužalojimo padariniai po patirto autoįvykio: dešinės kojos įgytas sutrumpėjimas, kairės blauzdos amputacija viduriniame – viršutiniame 1/3, dešiniojo šleivinio nervo pažeidimas, abiejų kelių sąnarių, dešinės čiurnos, dešinės pėdos, pirštų kontraktūros, dešinio klubo potrauminė artrozė, dauginiai kosmetiniais defektai. 2020-05-21 atlikta dešinės kojos Ilizarovo aparato pašalinimo operacija, po operacijos, 2020-05-27 įvyko komplikacija- dešinio blauzdikaulio lūžis kaulinio defekto zonoje. Įvertinus anamnezę, radiologinius radinius, mikrobiologinį ištyrimą, rekonstrukcines galimybes ir galimas iš to sekančias komplikacijas, esant blogai pasveikimo prognozei, nuspręsta atlikti kairio blauzdikaulio amputaciją. A. J. operuota 2020-06-11, atlikta kairės kojos amputacija žemiau kelio sąnario, 2020-06-11 atlikta dešinio blauzdikaulo osteosontezė intrameduline vinimi. Planuojama kairio alkūnkaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais, reabilitacinis gydymas, bigės formavimas, egzoprotezo pritaikymas kairei kojai ( 4 t. b.l, 151-152).
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
Kaip matyti, 2020-06-11 nukentėjusiajai A. J. atlikta kairės kojos amputacija žemiau kelio sąnario. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs ypač sunkias ir sunkiai atstatomas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir vis dar patiria didžiulį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, veiklos galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, iškentė daugybę operacijų, chirurginės intervencijos bus reikalingos ir ateityje, ji iki šiol negali judėti, turi vartoti daugybę medikamentų, taip pat raminamuosius vaistus, kasdienėje veikloje tapo priklausoma nuo artimųjų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Dėl patirtų traumų buvo priversta nutraukti studijas. Taigi, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo ir nėra tikimybės, kad jos sveikatos būklė pagerės ir bus kaip buvo iki eismo įvykio. Taip pat akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. J., teismas atsižvelgia ir į jai padarytos turtinės žalos dydį.
Kaltinamasis S. S. nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, jis studijuoja, nurodė, kad prieš kelias savaites pradėjo dirbti, uždirba 650 Eur.
Pažymėtina, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Teismas vertina ne tik dabartinę kaltinamojo turtinę padėtį, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Kaip matyti, kaltinamasis yra jauno amžiaus, galintis dirbti, duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiosios ir kaltinamojo – interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai A. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 35 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Iš šios sumos atėmus draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėtą sumą 5 000 Eur, kaltinamojo sumokėtus 2 000 Eur, nukentėjusiajai neatlyginta neturtinė žala yra 28 000 Eur.
Kaltinamojo S. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Sutartis sudaryta 2018-10-10 (1 t., b. l. 37).
Pagal teismų praktiką, civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta 2018 m. spalio 10 d., taigi nagrinėjamu atveju 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra maksimalus atsakovo kaip civilinės atsakomybės draudiko mokėtinas dydis.
Kaip matyti, draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo bei išmokėjo A. J. viso 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiajai A. J. padarytą žalą privalo atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir nepakankant draudimo atlyginimo – kaltas asmuo S. S..
Nukentėjusiajai A. J. nustatytas neturtinės žalos dydis (35 000 Eur) viršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą (iki 5 000 Eur dėl neturtinės žalos asmeniui), todėl iš kaltinamojo S. S. priteisiama 28 000 Eur (išminusavus 2000 Eur, kuriuos nukentėjusiajai pervedė kaltinamasis) neturtinės žalos atlyginimo A. J.. Kitoje dalyje nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Be to, nukentėjusioji A. J. prašo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei kaltinamojo priteisti 3008,54 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas priteisti 3008,54 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatei S. M., dalyvavusiai teisme kaip jos atstovei, paslaugoms apmokėti sudaro 3008,54 Eur (3 t., b.l. 22, 23). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajai A. J. priteistina 3008,54 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo S. S..
Be to, nukentėjusioji A. J. prašo iš kaltinamojo S. S. priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai A. J. priteistinos 5 % dydžio palūkanos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, 2K-P-75-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).
Nukentėjusiosios A. J. gydymas yra tęsiamas, todėl ir po nuosprendžio priėmimo dėl patirtų išlaidų ( turtinės žalos) nukentėjusioji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę.
Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nukentėjusiosios A. J. mama E. J. 2020-01-16 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, 594,69 Eur turtinę žalą bei 1012,8 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo S. S. ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ (3 t., b.l. 24-32).
2020-02-06 civilinė ieškovė E. J. civilinį ieškinį patikslino, nurodė, kad dalį turtinės žalos jai atlygino draudimo bendrovė. AB „Lietuvos draudimas“ neatlygino išlaidų (291,41 Eur), susijusių su kuro įsigijimu, kai dukra buvo gydoma gydymo ir reabilitacijos įstaigos stacionare ir ji vyko dukrą lankyti. 2020-01-29 atlikus A. J. operaciją, ji 2020-01-29 – 2020-02-05 laikotarpiu buvo gydoma LSMU KK Ortopedijos ir traumotologijos skyriuje. Slaugydama dukrą kurui išleido dar 71,37 Eur. Be to, draudimo bendrovė neatlygino maisto papildui Ambio Super Guarana išleistų 5,99 Eur bei 34,30 Eur, išleistų naudojantis „Bolt“ įmonės pavėžėjimo paslaugomis. Taip pat prašo atlyginti kurui išleistus 46 Eur, jai vykstant į teismo posėdį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Taigi, jai padarytos neatlygintos turtinės žalos dydis – 449,07 Eur ( 403, 07+ 46). Advokato paslaugoms apmokėti išleido dar 876 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 888,80 Eur (3 t., b.l. 170-173).
Civilinė ieškovė E. J. prašo priteisti išlaidas, susijusias su kuro įsigijimu (291,41 Eur + 71,37 Eur + 34,30 Eur). Dukrai besigydant stacionariose gydymo įstaigose, vyko dukrą lankyti, važiavo savo automobiliu, o kai jos automobilis buvo remontuojamas, naudojosi įmonės „Bolt“ pavėžėjimo paslaugomis.
Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo asmens mama E. J. patyrė nuostolius – kuro išlaidas, 2019-08-06 – 2019-12-08 ir 2020-01-29 – 2020-02-05 laikotarpiais vykdama pas A. J.į Klaipėdos universitetinę ligoninę, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) Ortopedijos ir traumotologijos skyrių. Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad kuras buvo perkamas nukentėjusiosios A. J. stacionaraus gydymo metu.
Draudimo bendrovės įgaliotas atstovas tvirtina, kad draudikas neturi atlyginti nuostolių dėl nukentėjusiosios A. J. lankymo, kadangi artimųjų lankymas gydymo įstaigoje nelaikomas nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis, laikoma, kad asmuo, gydomas gydymo įstaigos stacionare, gauna visą būtiną pagalbą ir gydymą. Teismo nuomone, civilinė ieškovė E. J. į gydymo įstaigas vykdavo ne tik aplankyti nukentėjusiąją, bet, kaip matyti iš bylos medžiagos, aptartos anksčiau, ji vežė A. J. papildomus maisto produktus, medikamentus, slaugos ir higienos prekes ir pan. Šie daiktai, nors ir nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios gydymu po nagrinėjamo eismo įvykio, tačiau be E. J. pagalbos A. J. gydydamasi stacionariai ligoninėje nebūtų galėjusi jų savarankiškai įgyti. Darytina išvada, kad E. J. kuro išlaidos (397,08 Eur) buvo susijusios su nukentėjusiosios gydymu, papildomu maitinimu, jos priežiūra, todėl jos pripažįstamos sveikatos grąžinimui būtinomis išlaidomis. Pažymima, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio išlaidos kurui apmokėti priteisiamos iš civilinio atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimas. Ši suma, kaip neviršijanti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumų, priteistina tik iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudikės).
Taip pat civilinė atsakovė E. J. teigia, kad dėl įvykio pablogėjo jos sveikata, siekdama sustiprinti organizmą, pirko maisto papildą Ambio Super Guarana, 5,99 Eur vertės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų susieti A. J. sveikatos sutrikimus su eismo įvykiu. Byloje nėra jokių medicininių įrašų, kurie leistų susieti jos sveikatos būklę su kilusiu eismo įvykiu, ir tokiu būdu nėra aišku, dėl kokių priežasčių šis vaistas pirktas. Šio savo reikalavimo rašytiniais įrodymais E. J. nepagrindė, todėl jos civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmestinas ir E. J. reikalavimas atlyginti kurui išleistus 46 Eur, jai vykstant į teismo posėdį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, kadangi teismo 2020-02-20 ir 2020-03-03 nutartimis (4 t., b.l. 16-24, 48-52) civilinei atsakovei visos jos turėtos kelionės į teismą išlaidos buvo atlygintos iš teismo lėšų.
Kaip minėta ankščiau, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų išgyvenimai yra tokio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą atlikti tyrimų ir operacijų bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Nukentėjusiosios mama E. J. prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur. Nurodo, kad nuo 2019-08-06 iki šiol labai jaudinasi ir jautriai išgyvena dėl savo dukters patirtų sužalojimų ir skausmo, dėl jos galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio jos gyvenimo kokybės. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, ypač jai gulint Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Nuo pat eismo įvykio visą laiką yra su dukterimi, išgyveno dėl dukros pavojingo vidaus organų sužalojimo, dėl jai atliekamų operacijų, ypač dėl 2019-08-22 atlikto dešinės blauzdos sutrumpinimo ( dabar ir dėl kairės kojos amputacijos žemiau kelio sąnario), nuolat palaiko ją morališkai, atstovauja tariantis gydytojų konsiliumui dėl tolesnio jos gydymo. A. J. po įvykio sunku užmigti, vargina skausmai, kurių analgetikais numalšinti nepavyksta, dėl ko atsiranda jos nuotaikos svyravimai, emocinis dirglumas, kas reikalauja ne tik psichologų konsultacijų, bet ir jos, E. J., moralinio palaikymo, kas ją pačią labai išsekina ir pati turi kreiptis į psichologą dėl pagalbos jai. Dėl patirtų sužalojimų dukra nevaikšto, jai sunku valgyti, tuštintis, dėl ko tenka dukrą slaugyti, keisti sauskelnes, gaminti specialų maistą, maitinti, pasirūpinti jos higiena. Dėl amputuotos kairės kojos žemiau kelio sąnario E. J. visą likusį gyvenimą gali tekti slaugyti A. J.. A. J. yra 20 metų amžiaus, yra (duomenys neskelbtini) studentė, savo pajamų ir būsto neturi, todėl gyvena kartu su ja, E. J.. Po eismo ji tapo ypač jautri, pervargusi, kas atsiliepė jos santykiams su aplinkiniais, kolegomis, darbinėje veikloje, dėl ko vartoja raminamuosius vaistus, lanko psichologo konsultacijas. Taigi, dėl dukros sveikatos sužalojimų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar jų patirs ateityje, nes A. J. numatomas ilgas gydymas, operacijos. Neabejotinai nepavyks jos dukrą sugrąžinti į tokią sveikatos būklę, kokios ji buvo iki eismo įvykio.
Eismo įvykio metu buvo sunkai sužalota nukentėjusioji A. J., kuri patyrė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos. Teismo nuomone, dėl sunkaus dukros sužalojimo neabejotinai neturtinė žala padaryta ir nukentėjusiosios motinai E. J.. Byloje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui ir iki šiol nukentėjusiąją A. J. slaugo ir prižiūri jos motina E. J., kuri neabejotinai išgyvena dėl dukros patirto skausmo, dėl jos tolesnio gyvenimo kokybės. A. J. buvo atliktos jau daugybė sudėtingų operacijų, taikant visišką nejautrą, jai buvo leidžiami itin stiprūs nuskausminamieji vaistai, antibiotikai ir kiti medikamentai. Dėl gydymo specifikos A. J. guli lovoje, visiškai nejudėdama, ilgą laiką negalėjo valgyti, tuštintis. A. J. laukia ilgas gydymas. Akivaizdu, kad psichologinius išgyvenimus patiria ne tik eismo įvykyje sužalota A. J., bet ir šalia esanti jos mama. Kilusios dėl eismo įvykio pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik intensyvių pačios nukentėjusiosios, tačiau ir jos artimųjų, ypač motinos, pastangų.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad E. J. dėl įvykusio eismo įvykio bei dukrai patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių. Nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai slaugant sunkiai sužalotą savo dukrą, patirtas stresas ir nerimas dėl jos išgyvenimo bei tolesnės sveikatos buvo ilgalaikio pobūdžio.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. J. su civiline atsakove E. J. iki eismo įvykio, o taip pat šiuo metu kartu gyvena, jų santykiai yra labai artimi. Sužalota nukentėjusiąja rūpinasi ir ją slaugo jos mama E. J.. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad emocinis ryšys tarp nukentėjusiosios A. J. ir jos mamos yra pakankamai stiprus. Todėl atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad civilinei ieškovei E. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 5 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Kadangi draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, remiantis TPSVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusiajai A. J. atlygino maksimalaus dydžio 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. J. priteisiama iš kaltinamojo S. S.. Kitoje dalyje civilinės atsakovės E. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Civilinei ieškovei E. J. priteistinos 5 % dydžio palūkanos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, 2K-P-75-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).
Civilinė ieškovė E. J. prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei priteisti iš kaltinamojo S. S. 1 888,80 Eur civilinei ieškovei E. J. (3 t., b.l. 72-74, 134). Civilinės ieškovės prašymas priteisti 1 888,80 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinei ieškovei E. J. priteistina 1 888,80 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo S. S..
Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nukentėjusiosios A. J. tėvas K. J. 2020-01-16 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, 43,51 Eur turtinę žalą bei 734,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo S. S. ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ (3 t., b.l. 75-82).
K. J. nurodė, kad nuo 2019-08-06 privalo rūpintis dukra A. J., ją slaugyti, nuolat lankytis ligoninėse, šiuo metu nuolat lanko dukrą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Už būtent šiam tikslui įsigytą kurą mokėjo 43,51 Eur.
K. J. prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur. Nurodo, kad 2019-08-06 įvykis jį labai paveikė, jis iki šiol jaučia nerimą dėl savo dukros, jos patirtų sužalojimų ir skausmo, dėl tolesnio jos gyvenimo kokybės. Išgyveno dėl dukros pavojingo vidaus organų sužalojimo, dėl jai atliekamų operacijų, ypač dėl 2019-08-22 atlikto dešinės blauzdos sutrumpinimo ( dabar ir dėl kairės kojos amputacijos žemiau kelio sąnario), nuolat palaiko ją morališkai, bendravo su gydytojais dėl tolesnio jos gydymo. Dukra tapo irzli, jaučia nuolatinį skausmą, kas jį labai slegia ir verčia nerimauti. Kadangi A. J. nevaikšto, jis kartu su E. J. dukrą slaugo, keičia sauskelnes, rūpinasi higiena. A. J. prižiūrintys gydytojai, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol jos galūnių sužalojimai sunkiai gyja, neatmeta sprendimo, kad ateityje negyjančias galūnes galbūt reikės pašalinti, kas reiškia, kad jam teks dukra rūpintis, jai pagelbėti dar daugelį metų. Dėl minėto įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinius išgyvenimus, yra ypač pervargęs ir išsiblaškęs.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. J. su civiliniu ieškovu iki įvykio kartu negyveno, negyvena ir šiuo metu, didžiausia A. J. slaugymo našta tenka būtent jos motinai E. J., kuri aprūpina nukentėjusiąją medikamentais, maisto papildais, slaugymo ir higienos prekėmis, vyksta su ja pas specialistus. Apklausta teismo posėdyje E. J. parodė, kad su civiliniu ieškovu išsituokė prieš 16 metų. Teismo nuomone, nukentėjusiosios A. J. ir civilinio atsakovo K. J. emocinis ryšys negalėjo būti pakankamai stiprus. Byloje nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą priteisti K. J. neturtinės žalos atlyginimą.
K. J. nepateikė teismui įrodymų, kad konkrečiu atveju buvo patirti didesni išgyvenimai, nei įprastas išgyvenimas ar rūpestis dėl artimo žmogaus patirto sveikatos sužalojimo. Šis atvejis nėra laikomas išimtiniu, nes tėvo išgyvenimai laikomi natūralia reakcija į artimam asmeniui įvykusią nelaimę. Teismas sutinka, kad K. J. neišvengiamai patiria neigiamų emocijų, išgyvenimų, nerimą dėl dukros sveikatos, be to, dėl dukros priežiūros ir slaugymo buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo būdas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir civilinis ieškovas atskirai vienas nuo kito gyveno iki eismo įvykio, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl dukros K. J. patyrė itin didelį neigiamą poveikį, kurį galima būti vertinti kaip neturtinę žalą ir įvertinti ją pinigine išraiška.
Atkreiptinas dėmesys, kad turtinė žala – tai objektyviai įrodytų faktų klausimas. Teismo nuomone, K. J. turėtos išlaidos kurui, kurį įsigijo lankydamas dukrą, nelaikytini civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais. Šios K. J. turėtos išlaidos nelaikytinos nukentėjusiosios sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis, todėl K. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į galutinį teisinį rezultatą byloje, į tai, kad civilinio ieškovo K. J. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas, K. J. turėtos atstovavimo išlaidos pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą nėra pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Kiti klausimai.
Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio transportavimo patyrė 50,34 Eur išlaidas (1 t., b. l. 4). Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis negalėjo vairuoti, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Iš kaltinamojo S. S. valstybės naudai priteistinos civilinės ieškovės E. J. kelionės išlaidos – 122,18 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmeninės laikmenos su nuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje; automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.
Nustatyti, kad S. S. paskirta 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 071,45 Eur nukentėjusiajai A. J. turtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 1 071,45 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. 28 000 Eur nukentėjusiajai A. J. neturtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 28 000 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą nukentėjusiosios A. J. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. A. J. 3008,54 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Civilinės ieškovės E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 397,08 Eur civilinei ieškovei E. J. turtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 397,08 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. 5 000 Eur civilinei ieškovei E. J. neturtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 5 000 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą civilinės ieškovės E. J. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. E. J. 1888,80 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį atmesti.
Automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam valdytojui.
Pripažinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 50,34 Eur išlaidas už automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. KPA3355, transportavimą proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo S. S. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant sąskaitą faktūrą TOM1 Nr. 0002511.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. 122,18 Eur proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.