Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P., M. M. P. ir A. B. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys M. B., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)(intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš solidarių skolininkų: vykdomoji byla Nr. 0005/17/01749 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko A. B. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomoji byla Nr. 0005/17/01750 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko S. P., išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); ir vykdomoji byla Nr. 0005/17/01751 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarios skolininkės M. M. P. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 464,96 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 2 d. buvo paskelbtos pirmosios aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinę išvaržomo turto kainą nustatant – 156 800 Eur. 2020 m. balandžio 1 d. baigėsi pirmosios areštuoto turto varžytinės, kurios paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Išieškotojui atsisakius perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą, 2020 m. balandžio 2 d. buvo paskelbtos antrosios nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 188350, pradinę išvaržomo turto kainą nustatant – 117 600 Eur. 2020 m. gegužės 4 d. baigėsi antrosios areštuoto turto varžytynės, kurios taip pat buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų augimą, 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo, vykdymo procese realizuotinas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkainotas 13 proc. didesne suma, lyginant su pradine antrosiose varžytinėse Nr. 188350, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nustatyta pardavimo kaina, t.y. 133 000 Eur suma. 2022 m. liepos 20 d. paskelbtos pirmosios nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 229869, pradinę išvaržomo turto kainą nustatant – 106 400 Eur. Numatoma varžytynių pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis viešų registrų duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Nagrinėjamu atveju, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolės 2022 m. birželio 20 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-27421, kuriuo pareiškėjų turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti bendra 133 000 Eur suma, buvo išaiškinta, kad pagal CPK 682 str. 2 d. skolininkui ar išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, toks prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kuria gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo. Taip pat buvo informuota, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodytas patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjams. Iš vykdomojoje byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ siuntos įteikimo patvirtinimo matyti, kad S. P. ir M. M. P. siunta su 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo buvo pasirašytinai įteikti 2022 m. birželio 23 d. Tuo tarpu 2022 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo pareiškėjui A. B. išsiųstas 2022 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo pačiu elektroniniu pašto adresu, kurį pareiškėjas A. B. nurodė antstolei, todėl laikytina, kad 2022 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo yra tinkamai įteiktas A. B. 2022 m. birželio 25 d. Taigi, šiuo atveju, prieštaravimai dėl turto vertės galėjo būti pareikšti ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 29 d., tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo iš esmės yra prieštaraujama vykdymo procese nustatytai areštuoto nekilnojamojo turto kainai, pateiktas antstolei tik 2022 m. rugpjūčio 12 d., o tai reiškia, kad CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas prieštaravimas dėl turto vertės pareikšti yra praleistas daugiau nei vienuolika kartų, o tai neabejotinai laikina ženkliu imperatyvia įstatymo norma nustatyto termino nepaisymu.

Nors pareiškėjai nurodo, kad šis skundas teikiamas vadovaujantis CPK 512 straipsniu, kuriame nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, tačiau teismas pažymi, kad devyniasdešimties dienų terminas pagal aktualią teismų praktiką taikomas tik tuo atveju, jei dvidešimties dienų skundo padavimo terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurios pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus/paaiškinimus gali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju, pareiškėjai pateikdami 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų nepridėjo jokio prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių dvidešimties dienų skundo padavimo terminas buvo praleistas, todėl nėra galimybės vertinti ar minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėjai nesutikdami su 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto verte, skundą dėl antstolės veiksmų galėjo pareikšti ne vėliau nei iki 2022 m. liepos 15 d. Vėliau skundą dėl antstolės veiksmų galima pareikšti tik pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis. Šiuo atveju, pareiškėjai daugiau nei dvigubai praleido skundo padavimo terminą ir nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kuriais remiantis būtų galima vertinti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis.

Pažymėtina, kad procesiniai terminai užkerta kelią priverstinio išieškojimo vilkinimui bei drausmina proceso dalyvius. Procesiniai terminai bei jų paisymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas), todėl procesinių terminų paisymo svarba negali būti ignoruojama. Procesinių terminų paskirtis - užtikrinti operatyvų, koncentruotą ir ekonomišką ne tik bylų išnagrinėjimą teismuose, bet ir vykdymo procesą bei skatinti nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad pareiškėjai pateikdami 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl antstolės veiksmų nepaiso procesinių terminų, įtvirtintų tiek CPK 681 straipsnio 3 dalyje, tiek ir CPK 512 straipsnyje ir tuo pačiu nepateikia jokio prašymo atnaujinti praleistus terminus. Taip pat teismo vertinimu, nors pareiškėjai skunde nurodo, jog yra skundžiamas varžytynių paskelbimas, tačiau realiai 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundu dėl antstolio veiksmų yra kvestionuojamas išvaržomo turto įkainojimo klausimas, kuris nėra sprendžiamas paskelbiant turto varžytynes. Įvertinama ir tai, kad 2022 m. birželio 20 d. patvarkymo Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo 5 punkte vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta, kad ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų, skaičiuojant nuo šio patvarkymo išsiuntimo, atsižvelgiant į likusios skolos ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytynės vykdymo procese areštuotam turtui. Taigi, pareiškėjai, būdami įsitikinę, kad parduodamo turto kaina yra kita, nei nustatyta antstolės, t.y. kad ginčo turtas yra didesnės vertės, turėdami pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir būdami tinkamai informuoti apie teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdami įrodyti, jog ginčo turto vertė yra didesnė.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad skolininkai per teisės aktais nustatytus terminus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, ir apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų turto įkainojimo ginčijimo klausimu, konstatuotina, kad pareiškėjai per teisės aktų nustatytą terminą nesinaudojo savo teise pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Pareiškėjai per teisės aktais nustatytą terminą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o skundą dėl antstolės veiksmų pateikė ir prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė jau po varžytynių paskelbimo.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad neįvykus turto varžytynėms ir turto neperėmus išieškotojai, antstolė nepanaikino arešto turtui ir praėjus dagiau kaip metams laiko, skelbia varžytynes neatlikusi turto vertinimo kaip tai ją įpareigoja CPK; kad pareiškėjams neaišku kokiu teisiniu pagrindu buvo atlikta turto įkainojimo procedūra, nes tokios procedūros nenumato CPK.

Vertinant tokius pareiškėjų deklaratyvius teiginius pažymėtina, kad vykdymo procese realizuotiną turtą antstolis įkainoja vadovaujantis CPK 681 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. CPK 681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto kaina turi būti nustatyta kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų ar vilkinti vykdymo proceso. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko ar išieškotojų nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).

Antstolė 2022 m. birželio 20 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo pareiškėjams išaiškino, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nuo 2010 metų kiekvieną mėnesį viešai skelbia vyraujančias nekilnojamojo turto kainas šalyje, bei pateikia fiksuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius. Susipažinus su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas viešai skelbiama nekilnojamojo turto rinkos apžvalga nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto gyvenamuosiuose rajonuose esantys individualūs senos statybos (įrengti) gyvenamieji namai brango apie 13 proc. Kaip minėta anksčiau, 2020 m. gegužės 4 d. baigėsi antrosios areštuoto turto varžytynės. Šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2020 m. gegužės 4 d. pasibaigusiose antrosiose varžytynėse pradinė išvaržomo turto kaina buvo nustatyta - 117 600 Eur. Todėl atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų augimą, 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo, vykdymo procese realizuotinas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 13 proc. didesne suma, lyginant su pradine antrosiose varžytynėse Nr. 188350, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nustatyta pardavimo kaina. Turto pardavimas vykdymo procese kaip galima didesne kaina yra siektinas rezultatas, nes tai atitinka abiejų vykdymo proceso šalių interesus, todėl areštuotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tikslinga įkainoti mažesne piniginių lėšų suma lyginant su pradine antrosiose varžytynėse nustatyta turto pardavimo kaina. Todėl antstolė sprendė, kad šiuo atveju areštuotą ir vykdymo procese realizuotiną nekilnojamąjį turtą tikslingiausia įkainoti suma, lygia antrųjų varžytynių pradinei pardavimo kainai, šią kainą padidinant 13 proc. - atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų augimą, fiksuotą nuo 2020 m. gegužės mėn., t. y. nuo antrųjų varžytynių pabaigos, iki 2022 m. gegužės mėn., t.y. iki turto įkainojimo momento.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo antstolis yra kompetentingas asmuo ir įstatymai jam suteikia teisę įkainoti vykdymo procese areštuotą turtą. Ir tik tokiu atveju, jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju, vykdymo procese realizuotinas nekilnojamasis turtas buvo įkainotas atsižvelgiant į prieš tai vykusių varžytynių rezultatą bei įvertinus nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius, vykusius per laikotarpį nuo antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis iki turto perkainojimo. Vykdymo proceso šalys jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės antstolei nepateikė. Antstolei taip pat nekilo jokių abejonių dėl vykdymo procese realizuotino turto rinkos vertės, todėl šiuo atveju turto vertės nustatymo ekspertizė pagrįstai nebuvo paskirta. Teisės aktai neįpareigoja antstolio visais atvejai turto vertės nustatymui skirti ekspertizę, todėl pareiškėjų teiginiai, kad turto vertei turi būti paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė laikytini tik kaip subjektyvi pareiškėjų nuomonė, kuri prieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms.

Kita vertus, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

Įvertinus vykdomosios bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė įkainodama vykdymo procese realizuotiną turtą nepažeidė nei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nei vykdymo proceso šalių teisėtų interesų, todėl pareiškėjų argumentai, kad antstolė netinkamai įkainojo jiems priklausantį turtą, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad yra skelbiamos ne pirminės, o pakartotinės varžytynės pagal pirmųjų varžytynių vertinimą taikant antrųjų varžytynių kainą ją padidinant 13 procentų. Tačiau teismas su šiuo pareiškėjų teiginių taip pat nesutinka. Kaip jau minėta - 2020 m. gegužės 4 d. baigėsi antrosios areštuoto nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 188350. 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. S-20-5-18261 dėl neįvykusių varžytynių, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 1 punktu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. CPK 722 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis aplinkybių sąrašas, kurioms esant antstolis turi teisę skelbti pakartotines turto varžytynes, t.y. 1) jei varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl specialaus interneto tinklalapio, kuriame vykdomas turto realizavimas varžytynėse, esminio veiklos sutrikimo; 2) jei išieškotojas atsisako paimti turtą po to kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 3) jei išieškotojas atsisako paimti turtą po to kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis po to kai paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Kaip minėta anksčiau, 2020 m. gegužės 4 d. pasibaigusios antrosios varžytynės Nr. 188350 paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas). Vien dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo 2022 m. liepos 20 d. paskelbtos varžytynės negali būti laikomos pakartotinėmis. Be to, CPK 722 str. 4 d. reglamentuojama, kad antrosios pakartotinės varžytynės vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrosiose varžytynėse Nr. 188350, kurios vyko nuo 2020 balandžio 2 d. iki 2020 m. gegužės 4 d., pradinė išvaromo turto kaina buvo nustatyta - 117 600 Eur. Tuo tarpu pirmosiose varžytynėse Nr. 229869, kurios vyko nuo 2022 liepos 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., pradinė išvaromo turto kaina nustatyta - 106 400 Eur. Be to, CPK 721 str. 2 d. reglamentuojama, kad pakartotinės varžytynės skelbiamos ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Tuo tarpu antrosios varžytynės Nr. 188350 paskelbtos neįvykusiomis dar 2020 m. gegužės 4 d., o pirmosios varžytynės Nr. 229869 paskelbtos tik 2022 m. liepos 20 d., t. y. po to kai nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi buvo perkainotas priimant skundžiamą 2022 m. birželio 20 d. patvarkymą Nr. S-22-5-27421 dėl turto įkainojimo. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, jog pareiškėjų teiginiai, kad 2022 m. liepos 20 d. antstolė B. T. paskelbė pakartotines nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes - neatitinka tikrovės, todėl vertinami kritiškai.

Pareiškėjai reikalauja atšaukti 2022 m. liepos 20 d. paskelbtas nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 229869. Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatomis, taip pat VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1.3 E) patvirtintais dėl aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis). Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras. Apie varžytynių baigtį varžytynes organizavusiam antstoliui pranešama per vieną darbo dieną išsiunčiant pranešimą, kuriame nurodomi varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis (CPK 713 straipsnio 14 dalis, (duomenys neskelbtini) punktas).

Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pavyzdžiui CPK nustatytais atvejais antstolis varžytynes gali atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis.

CPK 703 straipsnis reglamentuoja antstolio teisę atšaukti varžytynes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka.

Šiai dienai minėtos varžytinės yra jau pasibaigusios, o pasibaigusios varžytinės negali būti atšaukiamos. Tai reiškia, kad ginčo kontekste neegzistuoja objektyvi galimybė tenkinti skundą, nes skundo reikalavimas dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytas. Pagal CPK 703 str. nuostatą gali būti atšaukiamos tik nepasibaigusios varžytinės, tuo tarpu esant pasibaigusioms varžytinėms, antstoliui tokios galimybės nėra numatyta. Tokios pačios nuomonės laikomasi ir aktualioje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Pagal aptariamą teisės normą atšauktos gali būti tik dar nepasibaigusios varžytynės, o varžytynėms jau esant pasibaigusioms, CPK 703 straipsnio 1 dalis nesuteikia antstoliui teisės jas atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Taigi, jau esant pasibaigusiomis varžytinėms jos galėtų būti paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, bet ne atšauktos.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjų išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pakankamo pagrindo varžytynių atšaukimui, net ir tuo atveju, jei varžytynės Nr. 229869 dar nebūtų pasibaigusios. Skolininkų prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet ir realiais, objektyviais skaičiavimais, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai tik nurodo, kad turto rinkos vertė antstolės nustatyta netinkamai, tačiau jokių konkrečių įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo, nepateikė. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjų teiginiai, jog turtas parduodamas per žema kaina, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.), yra nepagrįsti.

Įvertinant nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų skunde nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolė B. T. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės B. T. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų S. P., M. M. P., A. B. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01749, Nr. 0005/17/01750 ir Nr. 0005/17/01751 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.