Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis M. R. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad viskas prasidėjo prieš 2–3 metus. Kai reikėdavo eiti į darbą, kaimynas A. B., gyvenantis aukštu žemiau, naktimis daužydavo sienas, leisdavo muziką. Dėl to jo vaikas pašokdavo iš lovos, pradėdavo drebėti. Vaikui 7 val. reikia keltis į darželį, o atsikelti negali. Jis eidavo pas kaimyną ir gražiuoju paprašydavo, kad prisuktų muziką, tačiau A. B. liepdavo jam dingti į trečią aukštą. A. B. nuomone, jeigu jo vaikas, kuriam tuo metu buvo treji metai, laksto, tai šis gali daryti ką nori – daužyti sienas. Įvykio vakarą eilinį kartą A. B. gėrė su savo draugais. Jis miegojo, nes kitą dieną turėjo eiti į darbą. Pirmą valandą nakties išgirdo, kaip A. B. pasakė: „Nori, aš tą (necenzūrinis žodis) pažadinsiu?“. Iš pradžių jis galvojo kviesti policiją. Prieš tai policiją kvietė kokius 7–8 kartus. Atvažiavus policijai, A. B. išjungdavo šviesas, muziką ir policija nieko šiam negali padaryti. Jis nuėjo prie kaimyno buto. Duris atidarė A. B. sutuoktinė V., už kurios stovėjo A. B.. Jis kaimynui pasakė: „Norėjai pažadinti (necenzūrinis žodis), tai išeik į koridorių ir pasakyk, ko iš manęs nori“. Jis žengė žingsnį į kairę pusę ir per šoną, kadangi A. B. stovėjo už sutuoktinės, sudavė smūgį ranka A. B. į galvą. Jam atrodo, kad smūgį sudavė kaire ranka, apatine delno dalimi. Nėra tikras, ar galėjo suduoti kumščiu. Po smūgio nukentėjusysis nukrito. Jis nepastebėjo, ar ant nugaros, ar ant šono. Po to jis šiam dar keletą smūgių sudavė į nugaros sritį, kažkur ties kaklo sritimi, nugaros viršuje. Tuo metu nukentėjusysis kėlėsi nuo žemės. Antrą kartą smūgiavo galbūt delnu. Po pirmo smūgio jis buvo laiptinėje, nes galvojo, kad šis jam kažką nori padaryti ir šio bijojo. Po antrojo smūgio A. B. nuėjo ir atsisėdo ant lovos, kuri stovėjo kambaryje koridoriaus dešinėje. Matė, kaip šis atsisėdo ant lovos, kadangi įėjo į butą. A. B. stojosi pasiimti kažką nuo stalo, kažkaip užsuko koją ir parkrito ant žemės. Tada pradėjo šaukti: „koja, koja skauda“. Jis nukentėjusiajam padavė ranką, pasakė keltis. Su bute buvusiu kaimynu B., kurio pavardės nežino, norėjo A. B. pakelti, tačiau, atrodo, kad nebepakėlė ir jis išėjo į namus. Įvykio metu jis buvo blaivus. Nežino, kas iškvietė policiją. Tuo metu, kai nukentėjusiajam antrą kartą sudavė smūgius, jis stovėjo nukentėjusiajam iš šono. Neprisimena, ar buvo šį užsigulęs. Ne visas įvykio aplinkybes prisimena dėl streso būsenos. Pripažįsta, kad sudavė visus smūgius, nurodytus jam surašytame kaltinime. Tačiau tikrai nenorėjo sulaužyti kojos. Kas turi vaikų supras, kad taip elgėsi dėl vaiko. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Gailisi taip pasielgęs. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir pažada pas jį daugiau nebeiti. Buvo nuėjęs atsiprašyti, tačiau jį išvarė. Bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau negali sumokėti tiek, kiek nukentėjusysis prašo, nes jam bankas neduos tokios paskolos. Su TLK civiliniu ieškiniu sutinka ir jį pripažįsta visa apimtimi. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą, tik nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant žmonos E. R. atsakomybei. Jo santykiai su žmona puikūs, kartu augina 6 m. amžiaus vaiką. Jis atsižvelgia į žmonos nuomonę ir ji galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Žmona apie dvejus metus dirba (duomenys neskelbtini). Žmona nėra teista, jos atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, nebausta administracine tvarka. Jo atžvilgiu taip pat nebuvo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka buvo baustas vieną kartą. UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba apie dvejus su puse metų. Įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Apie tai sprendžia, nes būdamas blaivus šis net nebendrauja su žmonėmis.

3. Liudytoja E. R., apklausta kaip galima laiduotoja, teisme nurodė, jog nori laiduoti už sutuoktinį M. R.. Supranta, kad laiduotojo pareiga užtikrinti, kad asmuo, už kurį laiduoja, ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Su sutuoktiniu kartu yra 7 metus, o susituokę 4 metus. Jų santykiai geri, nesipyksta, vienas kitam jaučia pagarbą. Sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę gyvenimiškais klausimais, visą laiką jie tariasi, bendrauja. Mano, kad galėtų vyrui daryti teigiamą įtaką. Turi 6 metų amžiaus sūnų. Ji neteista, jos atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Taip pat nėra bausta administracine tvarka. Pusantrų metų dirba „GBF sofa“ siuvėja, yra pareiginga, atsakinga darbuotoja. Apie šioje byloje tiriamą įvykį ji sužinojo tą patį vakarą iš vyro. Vyras savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Jos vyras nekonfliktiškas. Jo veiksmus vertina blogai. Ji gauna 650 Eur atlyginimą, o vyras gauna 1300 Eur atlyginimą per mėnesį. Dar gauna vaiko pinigus. Gaunamas lėšas panaudoja būsto mokesčiams, maistui, drabužiams, darželio mokesčiams, logopedei. Mano, kad galėtų sumokėti užstatą, nors per mėnesį pajamų lieka nedaug.

4. Nukentėjusysis A. B. teisme, apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, audiniu apvelka baldus. Po įvykio nedarbingas jis buvo keturis mėnesius, tuo laikotarpiu išmokos iš „Sodros“ negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Vasario 6 d. grįžo į darbą. Jo darbas yra stovimas ir trunka 8 val. Visų 8 valandų jis neišstovi. Pasiilsi ir toliau dirba. Jam buvo nustatyti sužalojimai – kryžminio menisko plyšimas, raiščių patempimas, kaulo lūžis. Iki gruodžio 23 d. negalėjo atsistoti, nes kairė koja buvo įdėta į longetę ir įtvarą. Galima sakyti, kad šiuo metu gydymas baigtas. Gruodžio ar sausio mėn., tiksliai neprisimena, buvo taikoma reabilitacija, kuri truko 12 dienų. Po įvykio buvo paskirti kraują skystinantys vaistai. Prieš 4 metus jam buvo insultas, po kurio turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau neprisimenu, kokie vaistai dėl to buvo paskirti. Dar turi problemų su skrandžiu. Visos sveikatos problemos susijusios su insultu. Dar yra paskirti vaistai nuo cholesterolio, kuris padidėjo iki įvykio, ir paskirti vaistai nuo nervų ir nemigos, tačiau neprisimena, kada šiuos vaistus pradėjo vartoti. Nemiga pradėjo kankinti po insulto, o vaistus „Validolis“ pradėjo vartoti po traumos. Širdies permušimai atsirado po insulto, tačiau šeimos gydytoja sakė, kad po traumos širdies permušimai padidėjo. Prie civilinio ieškinio pateiktas kvitas dėl dyzelino. Dyzeliną pylė į savo automobilį, su kuriuo vyko į reabilitaciją bei pas gydytoją traumatologą Mažeiką, dirbantį Radviliškyje. Prašo priteisti ne tik turtinę žalą, bet ir 5500 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl patirto įvykio pablogėjo sveikata. Negalėjo nieko dirbti. Iki šiol jaučia skausmą, juda ramentų pagalba. Jeigu eina be ramentų, labai sutinsta koja. Gydytojas sakė, kad tam, kad visiškai atsistatytų koja, gali praeiti ir visi metai. Kadangi tiek ilgai nenori laukti, ketina operuotis. Prieš tai gydytojas sakė, kad, jeigu skaudės – operuos. Kadangi jam koja vis dar skauda, kreipėsi į gydytoją dėl operacijos. Gydytojas pasakė, kad iš jo pusės viskas gerai, kad jokia operacija nereikalinga, nors prieš tai visai kitaip kalbėjo. Reikės eiti pas kitą gydytoją. Dar dėl galvos skausmų, kurie prasidėjo po traumos. Laukia vizito pas nervų gydytoją. Prieš 2–3 mėn. taip pat buvo dar vienas įvykis, apie kurį kaltinamasis nepapasakojo. Šis jį buvo pastūmęs link sekcijos, tačiau tuo metu jis pareiškimo nerašė.

5. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. R. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

6. Be pačio kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

6.1. M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė savo kaltę pripažįstantis ir paaiškino, kad kaimynas A. B., kuris gyvena vienu aukštu žemiau, nuolat garsiai leidžia muziką. Nuolat triukšmauja, keikiasi. Visa tai girdisi pas jį namuose, visą tai girdi vaikas. Jam miegoti nuolat neleidžia. O jiems gi ryte reikia keltis į darbą, vaikui į darželį eiti. Ne išimtis ir šis kartas. 2022 m. spalio 29 d. apie 1.00 valandą, jis išgirdo, kaip kaimynas savo sugėrovui pasakė: „Nori, aš tą (necenzūrinis žodis) pažadinsiu?“. Tada šis ant viso garso paleido muziką, kad jį specialiai prižadintų. Neiškentęs, jis nusileido iki kaimyno buto durų. Pasibeldė, duris atidarė V.. Jos vyras buvo už jos. Tada jis to vyro ir paklausė, ko šis iš jo nori, ko šiam reikia jį žadinti. Šis jam atsakė, kad jam viskas yra „(necenzūrinis žodis)“, kad jam nepatinka, kaip jo vaikas bėgioja, o jis viską girdi ir t. t. Tas jį labai išprovokavo, ir jis šiam sudavė vieną smūgį į krūtinės ar galvos sritį, tiksliai nepamena. A. B. tuo metu buvo savo buto koridoriuje, o jis bendrajame namo koridoriuje, į butą jis nebuvo įėjęs. A. B. pargriuvo ant žemės, tada jis praėjo pro V., galėjo ją kiek ir stumtelti praeidamas. Tada jos vyrui jis vėl tris kartus trenkė į galvos ar krūtinės sritį. Tuo momentu buvo kiek pritūpęs. A. B. tuo metu gulėjo ar jau bandė stotis, ar sėstis. Po šių smūgių jis A. paliko ramybėje. A. B. atsistojo ir nuėjo iki lovos. Ten atsisėdo, o kai vėl norėjo stotis, šis pradėjo sakyti, kad šiam skauda koją ir nukrito ant žemės. Jis ant A. užlipęs nebuvo nė karto, atsigulęs taip pat. Kai pastebėjo, kad jau niekuo nebegali A. padėti, jis tiesiog išėjo namo. Kas toliau vyko, nežino. Gal A. galėjo tą koją pasisukti ir krisdamas, kai jis sudavė tą pirmą smūgį. Bet jis ant šio tikrai nebuvo užgulęs. Kai davė tuos tris smūgius buvo arti A. B., bet ne ant jo. Jokių smūgių į nugarą jis nesudavė tikrai, jie čia kažką maišo. Buvo 4 smūgiai koridoriuje ir viskas. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos jis labai nuoširdžiai gailisi. Tikrai bandys atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jo būtinai atsiprašys (1 t., b. l. 144–147). Apklaustas įtariamuoju papildomai, ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, jog pripažįsta, kad sužalojimai A. B. padaryti dėl jo kaltės. Paaiškino, jog jis tikrai sutinka dėl pačio įvykusio konflikto. Tiksliai nurodo, kad dar būdamas bendrųjų patalpų koridoriuje, jis A. trenkė vieną kartą rankos delnu į galvos sritį (A. tuo momentu buvo savo buto koridoriuje). Šis po šio smūgio parkrito ant žemės. Tada jis įėjo į buto koridorių ir gulinčiam ant žemės A. dar sudavė 3 smūgius rankos delnu į galvos, krūtinės sritis. Taip, buvo pritūpęs prie A., kai šiam sudavė tuos tris paskutinius smūgius, bet ant šio užlipęs jis tikrai nebuvo, savo kūnu šio jis tikrai nespaudė. Po tų trijų paskutinių smūgių, jis šį paliko ramybėje. Gali būti, kad A. krisdamas pats savo kairę koją dideliu svoriu ir prisispaudė, dėl ko ir buvo tokie sužalojimai. Jokios kairės kojos jis šiam nelaužė, čia jau dėl savo labai didelio girtumo ne taip prisimena įvykio aplinkybes. Jis pats tai blaivus buvo. Po visko šis atsistojo ir nuėjo atsisėsti ant lovos. O kai vėl norėjo stotis, jau nebegalėjo, nes pradėjo sakyti, kad šiam skauda koją. Jis mano, kad šis tą koją užsigavo, kai nukrito žemėn, kuomet jis šiam davė tą pirmą smūgį. Gal pastatė koją netinkamai, dėl ko šiam kilo tokie sužalojimai. A. jis tikrai į nugarą nedavė. Dėl šios situacijos labai nuoširdžiai gailisi, galėtų atsukti laiką atgal, tikrai būtų geriau iškvietęs policijos pareigūnus, kad šį sutramdytų. Padarytą turtinę ir neturtinę žalą A. B. jis atlygins tokią, kokia ji bus jam priteista teismo. Bet prašys mokėjimą išdėstyti dalimis (1 t., b. l. 154–157). M. R. paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis jau buvo du kartus apklaustas tyrėjos, pačią situaciją paaiškino, mano, detaliai. Sutinka su visomis aplinkybėmis, kurios rašomos jam įteiktame galutiniame pranešime apie įtarimą, su visais jame aprašytais suduotais smūgiais. Buvo tą kartą labai supykęs, galėjo būti, kad ir tą koją prispaudė, gal kiek ir stumtelėjo į nugarą nukentėjusiajam einant į kambarį. Nieko neginčija ir su viskuo sutinka. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Iš tikro jam labai gaila dėl šios situacijos, kitą kartą tikrai kvies policiją. Padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią jam priteis teismas, būtinai nukentėjusiajam atlygins. A. B. atsiprašys teisme. Iki to laiko nebuvo galimybės tą padaryti, nes šis jo neprisileido. Labai norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas jam taikant laidavimą. Laiduotoja būtų žmona E. R.. Ji neteista, dirbanti, neturi administracinių nusižengimų. Ji tikrai atitiktų visus laiduotojos reikalavimus (1 t., b. l. 163–166);

6.2. Nukentėjusysis A. B., pageidaudamas pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vakaro metu, kartu su kaimynu B., jis vartojo alkoholinius gėrimus ir žaidė kortomis. Taip pat namuose buvo blaivi žmona V. B.. Po vidurnakčio, apie 1.20 val., išgirdo, jog kažkas skambina į buto duris. Priėjęs prie durų ir pažvelgęs per durų akutę, daugiabučio namo koridoriuje pamatė kaimyną M.. Kadangi ir prieš tai yra buvę konfliktų su M., žmonai pasakė, kad už durų yra kaimynas M., tačiau durų jam nedarys. Tuo metu prie buto durų priėjo žmona ir jas atidarė. Žmona M. pasakė, kad vyrai namuose išgėrė alkoholio ir šiek tiek patriukšmavo. M. žmonai nieko neatsakė. Tada tarp jo ir M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą išplūdo necenzūriniais žodžiais. Po išsakytų žodžių, M. įpuolė į buto koridorių, žmoną nustūmė į šoną ir vieną kartą rankos kumščiu smogė jam į veido sritį. Šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje skalėje (10 skaudžiausia), vertina 10 balų. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės, tačiau sąmonės neprarado. Atsikėlęs nuo grindų, jis ėmė šalintis į kambarį, tačiau M. jį prisivijo ir parvertė ant žemės. Tada M. užgulė ir rankos kumščiais ne mažiau kaip tris kartus smogė jam į galvos sritį, tuo metu jam vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų. Kiek pamena, tada M. sugriebė jam už kairės kojos ir ėmė ją laužti. Kaip tik tuo metu pajuto didžiulį skausmą kairiame kelyje ir ėmė šaukti: „koja koja“. Šitokiu būdu jam vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje skalėje vertina 10 balų. Po to, kai ėmė šaukti, kaimynas koją paleido ir iš buto pasišalino. Po konflikto jis nebegalėjo atsistoti, jam stipriai skaudėjo kairės kojos kelio sąnarį. Dėl patirtos traumos, žmona trumpuoju pagalbos numeriu iškvietė medikus. Netrukus į butą atvyko medikai bei policijos pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją ir su greitosios medicinos ekipažu išvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas kairio kelio raiščių plyšimas. Po apžiūros, gydytis buvo išleistas į namus. Dėl patirtos traumos iki šiol negali atsikelti iš lovos, jam yra paskirtas gulimas režimas. Taip pat artimiausiu metu dėl patirtos traumos jam bus atlikta kelio sąnario operacija. Po įvykio su kaimynu M. susitikęs nebuvo. Šis taip pat pas jį užėjęs nebuvo ir neatsiprašė. Nurodo, kad konflikto metu, M. jis jokių smūgių nesudavė. Taip pat nurodo, jog sveikata yra nedrausta. Konfliktą bute matė žmona bei kitas kaimynas Bronius (1 t., b. l. 7–15);

6.3. liudytoja V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad viskas įvyko 2022 m. spalio 29 d. apie 1.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini). Vyras kartu su kaimynu B. šiek tiek „baliavojo“ ir žaidė kortomis. Jie abu išgėrė 0,7 litro degtinės, alaus. Jie ramūs vyrai buvo, tik gal kiek garsiai muziką buvo pasileidę. Ji dar bandė vyrui sakyti, kad jis prisuktų tą muziką, kad vėl M. iškvies policiją. Vyras tada buvo balkone, kai ji jam tą sakė, jie rūkė su B.. Tačiau vyras muzikos nepritildė. Netrukus pasigirdo beldimas į duris. Pasižiūrėjus pro akutę buvo matyti, kad atėjo M.. Duris šiam atidarė ji. M. buvo agresyviai nusiteikęs. Kai tik pradarė duris, M. šaukė: „Ko tu nori iš manęs, žąsine? Ji viską girdėjo, ką tu sakei balkone“. Vyras, rūkydamas balkone, M. pavadino kelis kartus negražiais žodžiais. Tada M. ją pastūmė ir įlėkė į koridorių. Ji atsitrenkė į sieną. Patyrė momentinį fizinį skausmą. Tačiau ji M. jokių pretenzijų pati neturi, jokio pareiškimo ji ant šio nerašys, nėra ji jokia nukentėjusioji. Kai tik M. įėjo į koridorių be leidimo, šis iš karto rankos kumščiu trenkė vyrui į veidą. Tas pargriuvo ant žemės. Vyrai vienas su kitu necenzūriniais žodžiais apsižodžiavo. Kai tik atsistojo vyras, jis ėjo link savo kambario, tada M. jam vieną kartą trenkė į nugarą. Vyras vėl pargriuvo ant žemės. O kai šį kartą pargriuvo, jis kažkaip ne taip koją padėjo. M. ant jo užgulė, dar sudavė jam kokius 3 kartus į galvos sritį. Tada vyras pradėjo šaukti, kad jam labai skauda koją. Kai tai vyras pasakė, M. atsistojo ir išėjo. Vyras šiaip ne taip atsistojo, tačiau ta sužalota koja linko per kelią. Nusprendė kviesti policiją, kuri iškvietė ir medikus. Po medikų pirminės apžiūros nustatyta, kad plyšo kelio raiščiai, o dabar rado dar ir lūžį ties tos kojos čiurna. Kitą dieną ji buvo sutikusi M., šis neatsiprašė. Tik paklausė, su tokia ironija, kaip vyro koja. Pati buvo blaivi (1 t., b. l. 75–78);

6.4. liudytojas B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas A., kuris yra kaimynas, jis atėjo 2022 m. spalio 28 d. truputį po 23.00 valandos. Jie nusprendė išgerti degtinės, pažaisti kortomis. Muzika grojo, bet tikrai ne taip garsiai, kad būtų galima prižadinti kaimynus. Tiksliai negali pasakyti, kokiu laiku visa tai buvo, bet jau buvo tikrai po vidurnakčio, kai į duris paskambino ar pabeldė, kaip vėliau paaiškėjo, kitas kaimynas. Duris atidarė A. žmona. Tuo momentu, kai pasibeldė į duris, abu sėdėjo kambaryje ir žaidė kortomis. A. nuėjo paskui žmoną, o jis dar sekundę pasiliko kambaryje. Kai išgirdo triukšmą, iš karto nuėjo pasižiūrėti. Per tą triukšmą užsidarė kambario durys, tad įvykio pradžios jis nematė. Matė tik, kaip koridoriuje ant žemės guli A., o ant jo keliais prispaudęs yra tas kitas kaimynas. A. pradėjo šaukti, kad jam labai skauda koją, kitas kaimynas jį paleido ir leido jam atsistoti. Nei vieno smūgio, suduoto A., jis nematė, atėjo jau po visko, tik girdėjo, kai A. nukrito žemėn. Po ko, kaip jau sakė, ir puolė žiūrėti, kas atsitiko. Kad būtų koks smūgis suduotas A. į nugarą, nematė. A., kai atsistojo, nuėjo šlubuodamas į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Paskui ėjo ir tas kitas kaimynas M., bet jau nebeagresyvus. A. bandė dar stotis, bet jam to padaryti nebeleido koja. Ji atrodė kažkaip išsuktai. M., pasižiūrėjęs į Audrių, kad jam negerai su ta koja, išėjo tiesiog namo. Tada buvo iškviesta greitoji, policija. Pats buvo neblaivus, tad gali visko tiksliai ir neprisiminti. Tikrai matė, kaip M. buvo keliais prispaudęs A. koją ar kojas. Visas nebuvo užgulęs. Matyt to užteko, kad A. ir raiščiai plyštų, ir koja lūžtų. Gal jis krisdamas tą koją ne taip pastatė. Dėl ko atėjo M. pas A., negali pasakyti, pradžios šio kivirčo nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 81–84);

6.5. 2022 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, esančios buto, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, apžiūra. Nusikalstamos veikos požymių ar objektų nerasta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 18–20);

6.6. 2022 m. lapkričio 2 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog, asmeniui sutikus, buvo apžiūrėtas A. B.. Apžiūrint asmenį matoma: ant kairės rankos apie 1,5 cm dydžio mėlynė; palei dešinę akį sumušimas bei patinimas; kairė koja sugipsuota (1 t., b. l. 48–56);

6.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1624/2022(04), kurioje nurodyta: A. B. padaryti sužalojimai: kairiojo šeivikaulio apatinės dalies lūžis, kairiojo šlaunikaulio apatinės dalies (vidinio krumplio) sužalojimas, kairiojo kelio vidinio kryžminio raiščio, girnelės raiščių plyšimai, m.plantarinis dalinis plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. A. B. tiek dėl čiurnos sužalojimo, tiek dėl kelio sužalojimų visumos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl to jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 71–72);

6.8. 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotų šešių vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_1029_013104_066“ matyti, kaip pareigūnams atvykus į butą pas pranešėją, kambaryje sėdi du senyvo amžiaus vyras ir moteris. Vyras nuo viršaus pusplikis, akivaizdžiai neblaivus, o moteris apsirengusi raudonai juodą megztinį. Pareigūnui paklausus kas nutiko, vyras atsako: „Nieko, normaliai“. O moteris pradeda pasakoti: „Susipyko su kaimynu, čia jau seniai tie pykčiai yra. Dabar atėjo vat tas kaimyns, iš trečio aukšto, čia atsinešė butelį, gėrėm tą butelį, kortom žaidžiam ir maniškis paleida biški muzika garsiau apie 11 valandą, nu gal 12 jau buvo, nu bet ta muzika tai, nu jis čia kažką pradėjo šnekėt, kad tam M. nedovanos, jis išgirda, paskambin į duris, aš atidariau tas duris, nu ir jisai puole ant mano vyro“. Pareigūnas klausia: „Kas nutiko vyrui?“. Moteris atsako: „nu ir nežinau dabar, koja ta. Negali atsistot, linksta, koja išnarina, kas jam čia ant tos kojos.“. Pareigūnas perklausia: „tai ką jis puole, tai ką jis darė vyrui?“. Moteris teigia: „Nu jis mušė. Davė va čia į žandą jam. O ant tos kojos nežinau, jisai a prireme tą koja ar kaip, nežinau kaip čia buvo“. Vyras įsikiša teigdamas: „Užšoko ant kojos“. Pareigūnas klausia: „Ir išėjo namo?“. Moteris atsako: „ Nu“. Vyras sako: „Viršuj gyvena“. Moteris toliau pasakoja: „Dar čia atsivijo į tą kambarį, da čia jam į tą žandą uždavė“. Pareigūnas klausia: „O tai kodėl paskambinot tik po pusės valandos?“. Moteris atsako: „Gal galvojom, kad nieko nėra, bet kad žiūr negal atsikelt. Dar išgėręs, sakau, gal.“. Toliau atvyksta GMP darbuotojai. Pareigūnas tikrina vyro blaivumą alkotesteriu. Girdisi kaip vyras pasakoja: „Ir puole mane ant ir puole ant manęs. Užmyne ant keliena, pastūme ant keliena. Čia ne pirms karts yra.“. Vaizdo įrašuose, pavadinimais „2022_1029_013605_067“, „2022_1029_014104_068“ ir „2022_1029_014603_069“ užfiksuota kaip bute, kambaryje, du pareigūnai ir GMP darbuotojai bando padėti atsistoti vyriškiui ir nuvesti jį iki GMP automobilio. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_1029_015102_070“ matyti, kaip pareigūnas grįžta į laiptinę ir laiptinėje apklausia galimai prieš kaimyną smurtavusį vyrą. Pareigūnas paklausia: „Kas nutiko šiandien čia?“. Vyras atsako: „Tai čia užtenka pasižiūrėti pranešimus prieš tai buvusius“. Pareigūnas pasitikslina: „Ar ne pirmą kartą čia taip?“. Vyras atsako: „Tai taip, dėl triukšmo“. Pareigūnas klausia: „Baliavoj jie, ane?“. Vyras patikina: „Tai taip, pastoviai“. Pareigūnas klausia: „Tai nesusitvardei biški?“. Vyras teigia: „Tai ten nieko išvis aš nedariau, pastūmiau, jisai pats nukrita, paskui dar atsistojo pats, paslydo.“. Pareigūnas klausia, ar jisai pats krito. Vyras atsako: „Nu aš biški pastūmiau jo prieš tai“. Pareigūnas pasitikslina: „Stūmei?“. Šis atsako: „Jo jo, bet jis paskui, dar aš norėjau pakelt, atsisėda ant lovos ir dar ar gert norėja pasiimt ir taip kažkaip nukrita“. Pareigūnas klausia, ar blaivus vyras šiuo metu, šis patikina, jog blaivus. Toliau vyras skundžiasi, jog nuolat kviečia ir atvažiuoja pareigūnai, tačiau tik įspėja garsiai muziką leidžiančius kaimynus, sako: „Kiek aš galiu čia kvietinėt?“. Vyras teigia, jog yra parašęs pareiškimų, ir dėl naktimis leidžiamos muzikos sunku eiti į darbą, nes kaimynai daužo į sieną. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_1029_020434_071“ ikiteisminiam tyrimui naudingos medžiagos neužfiksuota (1 t., b. l. 88–90);

6.9. 2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą 2022 m. spalio 29 d. 1.19 val. garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuota:112: „112“. Moteris: „Labas vakaras. Mes norėtume iškviesti policiją. (duomenys neskelbtini).“. 112: „Kas nutiko?“. Moteris: „Ai, nu mes čia... Nu, vienu žodžiu, atėjo kaimynas, primušė mano vyrą. Dabar koją išsuko ar ką, nežinau, negali atsistoti visai.“. 112: „Pas jus į namus atėjo?“. Moteris: „Taip.“.112: „Su kuo mušė?“. Moteris: „Su kaimynu iš viršaus.“. 112: „Su kuo?“. Moteris: „Su rankomis, rankomis.“. 112: „O tai kaip tą koją skauda?“. Moteris: „Nu, ant kojos užmynęs jis ten buvo... Aš gerai nemačiau, kaip ten buvo... Žandas sumuštas.“. 112: „Prieš kokį laiką įvyko?“. Moteris: „Nu, prieš kokį gerą pusvalandį.“. 112: „Sakykite dabar, ar reikia jam medikų? Skauda koja? Vyro vardas, pavardė?“. Moteris: „Manau, kad reikia. A. B..“. 112: „Tai dėl ko kviečiate? Kad priminti negali, taip?“. Moteris: „Nu, jis biški išgėręs ir jam biški per kelėną suka... Koja negali atminti, suka į šoną.“. 112: „Taip, (duomenys neskelbtini). Laiptinės durų kodą pasakykite? Kelintas aukštas?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini). Aukštas - pirmas.“. 112: „Jūsų vardas, pavardė?“. Moteris: „V. B..“. 112: „O tai kaimyno dabar nebėra, išėjo?“. Moteris: „Jau išėjo... Nu, buvo kiti kaimynai atėję, butelį gėrė vyrai, kortomis žaidė atsisėdę, nu ir čia...“. 112: Aš supratau jus ponia, perduodame informaciją policijai ir greitajai. Laukite ir pasitikite, gerai?“. Moteris: „Gerai.“ (1 t., b. l. 98–99).

7. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

11. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

22. Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2 885,98 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog kaltinamasis jam sužalojo kairę koją padarydamas: kairiojo šeivikaulio apatinės dalies lūžimą, kairiojo šlaunikaulio apatinės dalies (vidinio krumplio) sužalojimą, kairiojo kelio vidinio kryžminio raiščio, girnelės raiščio plyšimus, m.plantarinį dalinį plyšimą, čiurnos sužalojimą (išorinės kulkšnies lūžį). Prašo priteisti iš kaltinamojo patirtą turtinę žalą už gydymosi metu įsigytus medikamentus už 185,03 eurų sumą, už kelio sąnario tyrimus UAB „Affidea Lietuva“ sumokėtą 194,01 Eur. Nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti ir prarado darbines pajamas. Jo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. iki sužalojimo „į rankas“ buvo 637,83 Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 27 d. pajamų negavo, nes tebebuvo tęsiamas gydymas. Prašo teismo iš kaltinamojo priteisti turtinę žalą netekus darbinių pajamų už 2 551,32 Eur sumą. Nurodo, kad visa turtinė žala sudaro 2885,98 Eur. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti ir neturtinę žalą, nes dėl patirtų sužalojimų ateityje dar gali tekti patirti kelio sąnario operaciją. Iki šiol jaučia skausmus padarytų sužalojimų vietose. Dėl patirto sužalojimo patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pats negali niekur išeiti ir bendrauti su pažįstamais ir draugais. Dėl išliekamųjų reiškinių iki dabar negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, turi naudotis ramentais, dėl ko patiria nepatogumus. Dėl sutrikdytos sveikatos ir patirtų išgyvenimų vertina jam padarytą neturtinę žalą – 5 500 Eur, atsižvelgiant į tai, kad gydymas tęsiamas ir ateityje galima kelio sąnario operacija, nauji nepatogumai ir skausmai (2 t., b. l. 9–11).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.