- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2-913-911/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08260-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Viktorija Safošina
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2045 Eur įskaitymą pagal 2020-03-09 skolų dengimo ir įskaitymo suvestinę, priteisti iš atsakovo 2045 Eur nepagrįstai įgytas lėšas, 393,22 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas M. Š. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 607 Eur skolą, 1 825 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013‑05‑10 pasirašė skolos raštelį, kuris patvirtino, jog A. P. iš jo pasiskolino 9 000 Lt (2 607 Eur), kuriuos A. P. įsipareigojo grąžinti dalimis, mokėti 10 proc. metinių palūkanų, tačiau negrąžino net skolos dalies. A. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalis iš tiesų sieja paskolos teisiniai santykiai pagal 2013‑05‑10 paskolos raštelį, tačiau M. Š. meluoja teismui, teigdamas, neva nebuvo grąžinta net dalis skolos, kad skolininkas dingo iš akiračio, su juo negalima susisiekti ir pan. Iš tiesų šalys nuolat kontaktavo, palaikė teisinius santykius ir kitų sandorių pagrindu, A. P. turėjo M. Š. priešpriešinių reikalavimų dėl įrangos praradimo ir kt., kuriuos M. Š. pareikš atskiroje byloje. Pats M. Š. 2020‑03‑09 rašytu elektroniniu laišku atsiuntė skolos suvestinę, iš kurios matyti, kad A. P. M. Š. nuo 2016 metų kasmet mokėjo tam tikras sumas ir iš viso iki 2020 m. balandžio mėnesio yra sumokėjęs 2 045 Eur: 600 Eur 2016-05-10, 120 Eur 2016-09-10, 25 Eur 2017-01-10, 100 Eur 2018-08-10, 100 Eur 2019‑09‑10, 100 Eur 2018-10-10, 100 Eur 2018-11-10, 100 Eur 2018-12-10, 200 Eur 2019-07-10, 300 Eur 2019-09-10, 100 Eur 2019-11-10, 100 Eur 2020-02-10, 100 Eur 2020-03-10. Šių sumų gavimo faktą pats M. Š. minėtoje civilinėje byloje pripažino, tačiau nurodė, jog jos neįskaitytinos į skolos grąžinimą, kadangi yra apmokėjimai kitų A. P. skolų pagal įvairius kitus sandorius, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020-11-23 sprendimu M. Š. ieškinį tenkino visiškai. Teismas motyvavo, kad skolos raštelio buvimas pas M. Š. preziumuoja, jog A. P. yra skolingas. M. Š. sudarytoje skolos suvestinėje A. P. sumokėtos sumos yra grynaisiais, jis priešingų įrodymų ir banko pavedimų, iš kurių mokėjimo paskirties galima būtų matyti, už ką atliekami mokėjimai, nepateikė, nepatvirtino dalinio skolos grąžinimo pakvitavimais, kurių, būdamas atidus ir rūpestingas grąžindamas skolą galėjo reikalauti. A. P. su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – banko pavedimus, patvirtinančius, kad A. P. M. Š. sumokėjo daugiau, nei nurodyta M. Š. suvestinėje, t. y. A. P. jam sumokėjo 700 Eur bankiniais pavedimais: 200 Eur 2019-07-15, 200 Eur 2019-08-28, 100 Eur 2019-09-19, 100 Eur 2019-10-22, 100 Eur 2020-02-24. Šioje byloje patikslina, kad bankiniais pavedimais sumokėti 700 Eur yra ne papildomai grąžinta skola, bet dalis grąžintos 2 045 Eur skolos. Pažymėtina, kad visuose bankiniuose pavedimuose yra aiškiai paskirtyje nurodyta – „skolos grąžinimas“. Klaipėdos apygardos teismas 2021-04-01 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atsisakė priimti pateiktus rašytinius įrodymus motyvavęs, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2 607 Eur skola, 1 825 Eur palūkanos pagal 2013‑05‑10 šalių pasirašytą skolos raštelį, kiti sandoriai nebuvo šios bylos nagrinėjimo, atitinkamai ir įrodinėjimo, šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, A. P. nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teisme. Visas nurodytas sumas A. P. mokėjo atsakovui 2013‑05‑10 paskolos raštelio pagrindu pasiskolintai paskolai grąžinti, tačiau jos nei paties atsakovo, nei minėtą bylą išnagrinėjusio teismo į skolos grąžinimą taip ir nebuvo įskaitytos, motyvuojant, jog jos nesudaro bylos dalyko. Tokiomis aplinkybėmis paties atsakovo M. Š. skolos suvestinėje nurodyta ir pripažinta ieškovo A. P. grynaisiais ir bankiniais pavedimais sumokėta bendra 2 045 Eur suma, laikytini atsakovo gautais nepagrįstai ir turi būti ieškovui grąžinti. Atsakovas byloje nuo pareikšto ieškinio ginasi tuo, esą prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš A. P. pagal 2013-05-10 paskolos raštelį, teismai konstatavo, kad M. Š. atliko įskaitymus toms sumoms, kurias jam mokėjo A. P., už kitas prievoles. Pažymėtina, kad kitų A. P. prievolių M. Š. neįrodinėjo nei anoje, nei šioje civilinėje byloje, jos nebuvo nei vienos iš bylų nagrinėjimo dalyku, A. P. kitų prievolių pagrindas, terminai ir kitos esminės aplinkybės nėra žinomos ir M. Š. įrodinėjamos. Tačiau ieškovas A. P., siekdamas efektyviai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, yra priverstas reikšti papildomą reikalavimą dėl 2020-03-09 atsakovo M. Š. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinės nuginčijimo, kadangi tą sumą, kurią ieškovas laiko grąžinta atsakovui (2 045 Eur), atsakovas laiko įskaitęs už kitas vienarūšes A. P. prievoles, tokias kaip (iš 2020‑03‑09 suvestinės): ½ priekabos, angaro nuomos likutis, už šiukšles (angare), paimti iš J. pirmojo mokėjimo, už elektrą (angare). Šių A. P. prievolių M. Š. niekaip nepagrindžia ir neįrodo, nors tai būtų paprasta padaryti, pavyzdžiui, pateikiant duomenis, kad A. P. priklauso ½ priekabos, arba kad A. P. nuomojosi angarą iš M. Š. ir pan. Taigi nesant teisinio ir faktinio pagrindo įskaitymo atlikimui, 2020-03-09 įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas A. P. prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje, tiek su pirminiu ieškiniu atsakovo M. Š. atliktus įskaitymus laikė pagrįstais, ir tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7492-965/2020 konstatavo, kad A. P. nepaneigė, kad bylos šalis be paskolinių teisinių santykių taipogi siejo ir nuomos teisiniai santykiai. Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismas 2021-04-01 nutarties 37 p. civilinėje byloje Nr. e2A-240-524/2021 pažymėjo, kad M. Š. sudarytoje ir atsakovui atsiųstoje 2020-03-09 įskaitymo suvestinėje, pateiktoje su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, buvo ieškovo padarytas atsakovo sumokėtų 2045 Eur įskaitymas į kitų atsakovo prievolių ieškovui vykdymą (CPK 182 str. 2 p.). Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis paties A. P. paaiškinimais teiktais nagrinėtoje civilinėje byloje konstatavo, kad šalis siejo kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo atlikti mokėjimai 2045 Eur sumoje. Todėl ieškovo pareikštas ieškinys, iš esmės keičiant anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje teiktus paaiškinimus, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovas reikšdamas patikslintą ieškinį atsakovui, prieštarauja savo ankstesnėje byloje teiktiems paaiškinimams. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas jam atliko mokėjimus pagrįstai ir teisėtai, o tokiam piniginių lėšų pervedimui egzistavo teisiniai pagrindai. Paties ieškovo su pirminiu ieškiniu pateikiama skolos suvestinė (įskaitymo aktas) patvirtina, kad ieškovas mokėjimus vykdė tikslingai, skolos suvestinėje (įskaitymo akte) nurodytais pagrindais. Atsakovas paaiškina, kad: 1) 450 Eur skola 2016 m. birželio mėn. susidarė už šalių bendrai įsigytą priekabą; 2) 2017 m. birželio mėn. 1870 Eur skola už negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau dar vadinamas „angaru“) nuomą. Bendra nuompinigių skola įskaitymo akte buvo fiksuota 2017 m. birželio mėn., kadangi tokia skola susidarė nuomos teisinių santykių pabaigoje; 3) 2018 m. sausio mėn. 60 Eur skola susidarė už šiukšles nuomojamame angare, ieškovui savalaikiai nepadengus vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą; 4) 2018 m. rugpjūčio mėn. 200 Eur skola susidarė ieškovui paėmus atsakovo gautinas sumas iš trečiojo asmens J. Č. pagal 2018-07-31 trišalę sutartį. Atsakovas teikia rašytinius įrodymus (pakvitavimą), patvirtinantį, kad ieškovas parašu patvirtino, kad iš J. Č. 2018-08-01 gavo 600 Eur pirminį įnašą. Atsakovas paaiškina, kad iš nurodytos 600 Eur sumos ieškovas atsakovui perdavė 300 Eur, tačiau 200 Eur taip ir neperdavė; 4) 2018 m. gruodžio mėn. 355 Eur skola buvo fiksuota už atsakovui priklausančiame angare J. Č. sunaudotą elektros energiją. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas paėmė 355 Eur iš J. Č., kuris kaip jau minėta 2018-07-31 trišalės nuomos sutarties pagrindu nuomojosi atsakovui priklausančias patalpas, už elektrą, tačiau šių pinigų atsakovui taip ir neperdavė. Be kita ko, atsakovas teikia į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis 2018 m. gruodžio mėn. už nuomojamose patalpose sunaudotą elektros energiją faktiškai sumokėjo (mokėjimo čekis). Atsakovas taipogi paaiškina, kad tarp atsakovo, kaip negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininko ir ieškovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, 2017-06-20 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kadangi ieškovui verslą vykdyti nesisekė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė nuostolingai ir nesugebėjo savalaikiai vykdyti įsipareigojimų atsakovui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nevykdė, šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas atsakovui už negyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius padengs asmeniškai ieškovas. Šiuos asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas atsakovui vykdė. Ieškovui nesėkmingai vykdant veiklą atsakovui priklausančiose patalpose, ieškovas surado kitą nuomininką – J. Č., kuriam 2018-07-31 trišalės negyvenamųjų patalpų nuomos ir įrangos nuomos sutartimi buvo perduotos naudoti atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos bei ieškovui priklausanti medžio apdirbimo įranga. Taip pat atsakovas prašo taikyti CK 1.125 str. 10 d. įtvirtintą ieškinio senaties terminą palūkanoms, skaičiuotinoms už 2016-05-31 ir 2016-09-30 mokėjimus.
3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir aplinkybes nurodytas procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad su atsakovu yra pažįstami apie 15 metų. 2013 metais pasirašė sutartį dėl paskolos. Ieškovas pasiskolino iš atsakovo pinigus. Pasirašymo metu nurodė, kad pinigus grąžins per 2 metus, bet kadangi nepavyko laiku grąžinti, šalys susitarė, kad skolą grąžins palaipsniui, kiek galės. Pirmas pavedimas buvo atliktas 2016 metais, grąžino dalį sumos – 600 Eur. Vėliau atiduodavo grynais arba bankiniais pavedimais po 100, 200 Eur. 2017 m. atsakovas įsigijo angarą Klaipėdos rajone, kuriame ieškovo įmonė vykdė veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi angarą iš atsakovo iki 2018 metų. 2018 m. liepos mėn. buvo pasirašyta sutartis tarp ieškovo, atsakovo ir J. Č., kurios pagrindu J. Č. ieškovas išnuomojo savo dalį įrangos (staklių) už 100 Eur/mėn., buvusiose patalpose, o atsakovas – patalpas. Gautos pajamos už ieškovo įrangos nuomą buvo skirtos skolos grąžinimui. J. Č. kurį laiko mokėjo nuomą, vėliau atsisakė mokėti. Atsakovas grasindamas nutraukti su juo sutartį pradėjo reikalauti ieškovo visiškai grąžinti skolą. Ieškovas 2019 m. nusiuntė atsakovui suderinimo raštą, kuriame buvo suskaičiuotos ieškovo sumokėtos sumos. Kovo mėnesį atsakovas pateikė tą patį raštą su prirašytomis papildomomis skolomis, kurios buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nesutiko su tomis skolomis, kadangi tai nesusiję su ieškovu ir jo skolų grąžinimu. Paskola atsakovui yra priteista teismo ir grąžinta. Teismas atsakovui sumokėtą sumą 2045 Eur neįskaitė kaip paskolos grąžinimą. Verslo santykiai šalis pradėjo sieti nuo 2017 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ angarą nuomojosi nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Priekabos nei ieškovas, nei įmonė nepirko. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, angaro nesinuomojo. Ieškovas su papildomomis skolomis nesutinka. Grynus pinigus grąžindavo atsakovui į rankas, tai buvo paskolos grąžinimas, pakvitavimu nerašė. SMS žinutės apie skolą už nuomą, kurios yra pateiktos į bylą, yra išimtos iš konteksto ir nesusijusios. Prieš atsakovui įsigijus angarą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat naudojosi angaru su prieš tai buvusiu angaro savininku sudarytos panaudos sutarties pagrindu. Dalis staklių yra įmonės, dalis – ieškovo. Angaru 2016-2017 metais ieškovas asmeniškai nesinaudojo, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
4. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė aplinkybes nurodytas procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovui paskolino 9000 Lt tam, kad jis sumokėtų už nuomą Kretingoje, nes jam grėsė staklių atėmimas. Vėliau atsakovas įsigijo angarą, buvo sutarta su ieškovu, kad jis mokės nuomą. Ieškovo duoti pinigai buvo už nuomą, nes nuomą buvo vėluojama mokėti. Įsigijus 2016 metais angarą ieškovas angare dirbo kaip fizinis asmuo, buvo sutartas 500 Eur/mėn. nuomos mokestis. Ieškovas nuomą mokėjo nereguliariai. Visada nuomą gaudavo grynais. Ieškovas suvestinės neginčijo. Buvo taręsi, kad skolą pagal paskolos lapelį grąžins po 2 metų. Retai būdavo, kad sumokėtų 500 Eur už nuomą iš karto. Atsakovas nusipirko priekabą už 900 Eur. Žodiniu susitarimu ieškovas su atsakovu susitarė, jog naudosis priekaba abu pagal poreikį, o ieškovas apmokės puse priekabos kainos. Už elektrą atsakovas sumokėjo už sunaudotą iki trišalės sutarties su J. Č. sudarymo. Su R. buvo sutarę, kad 2016 m. atsakovas sumokėjo pusę sumos už angarą ir nuo tada gaudavo pusę nuomos sumos. 2017 m. sumokėjo likusią sumą už angarą, tada įformino pirkimo pardavimo sutartį. Suvestinėje grafa „atiduota“ reiškia skolą už nuomą. Priekaba yra atsakovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suvestinėje surašyta viskas, ką pasak atsakovo ieškovas buvo jam skoloj.
Atsiliepimas
5. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog įmonės veiklos vieta buvo įregistruota nurodytame angare. Taip pat nurodė, jog įmonėje dirbo ne vienas darbuotojas. Trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7492-965/2020 pagal ieškovo M. Š. (nagrinėjamoje byloje – atsakovas) ieškinį atsakovui A. P. (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) dėl skolos pagal 2013 m. gegužės 10 d. skolos raštelį priteisimo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. P. 2 607 Eur skolą, 1 825 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 432 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 840 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. Š. naudai (t. 1, 10-16 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, 27-42 b. l.). Išnagrinėtoje civilinėje byloje A. P., su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog M. Š. nuo 2016 m. iki 2020 m. balandžio mėn. mokėjo tam tikras sumas ir yra sumokėjęs 2 045 Eur.
7. Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl 2020-03-09 atsakovo M. Š. skolų dengimo ir įskaitymo suvestinės nuginčijimo, kadangi tą sumą, kurią ieškovas laikė grąžinta atsakovui (2 045 Eur) pagal paskolos raštelį, atsakovas laiko įskaitęs už kitas vienarūšes ieškovo prievoles.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas atsakovui siuntė „excel“ lentelę, kurioje nurodoma, jog ieškovas atsakovui yra sumokėjęs šias sumas: 2016-05 – 600 Eur, paskirtis – „grąžinta“; 2016-09 – 30 Eur, paskirtis – „palangės“; 2016-10 – 60 Eur, paskirtis – „durų dažymas 2 vnt.“; 2016-10 – 30 Eur, paskirtis – „durų montavimas 2 vnt.“; 2017-01 – 25 Eur, paskirtis – „apvadų dažymas“; 2018-08 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2018-09 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2018-10 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2018-11 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2018-12 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2019-01 – 100 Eur, paskirtis – „trišalė sutartis“; 2019-02 – 200 Eur, paskirtis – „aš pavedimu iš Norgu“; 2019-08-19 – 200 Eur, paskirtis – „aš pavedimu iš Norgu“; 2019-09-18 – 100 Eur, paskirtis – „aš pavedimu iš Norgu“; 2019-10-21 – 100 Eur, paskirtis – „aš pavedimu iš Norgu“, viso 2045 Eur (t. 2, 3, 7 b. l.).
9. Iš atsakovo sudarytos ir ieškovui 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu išsiųstos suvestinės (toliau – Suvestinė) nustatyta, jog skola pagal vekselį sudarė 2606,58 Eur, taip pat suvestinėje paskaičiuotos palūkanos bei papildomai nurodyta „papildoma skola“, kurią sudaro 2016 m. birželio mėn. – 450 Eur skola už 1/2 priekabos, 2017 m. birželio mėn. – 1 870 Eur skola už nuompinigius, 2018 m. sausio mėn. – 60 Eur skola už šiukšles angare, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 200 Eur atsakovo paimtas depozitas, 2018 m. gruodžio mėn. – 350 Eur skola už elektrą angare. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. gegužės mėn. ieškovas atsakovui sumokėjo 600 Eur; 2016 m. rugsėjo mėn. – 120 Eur; 2017 m. sausio mėn. – 25 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn. – 100 Eur; 2018 mėn. rugsėjo mėn. – 100 Eur; 2018 m. spalio mėn. – 100 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. – 100 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 200 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 300 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 100 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 100 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 100 Eur, viso 2045 Eur (t 1, 5, 43-44 b. l.). Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2045 Eur įskaitymą šios Suvestinės pagrindu.
10. Teismo įpareigojimu atsakovas M. Š. atliko ir į bylą pateikė patikslintą ieškovo skolos paskaičiavimą, nurodydamas nuomos įsiskolinimų laikotarpius: 1) skolinta už nuomą, nes dar atsakovas neturėjo angaro: 2016 m. sausio mėn. – 300 Eur; 2016 m. kovo mėn. – 500 Eur; 2) skola už nuoma, kai jau atsakovas turėjo angarą: 2017 m. birželio mėn. – 170 Eur; 2017 m. gruodžio mėn. – 400 Eur; 2017m. vasario mėn. – 300 Eur; 2018 m. liepos mėn. – 200 Eur; 3) už elektrą sumokėjo: 2018m. gruodžio mėn. – 355 Eur. Atsakovas paaiškina, jog iš viso įsiskolinimą sudarė 2 225 Eur, o ieškovas A. P. atidavė pagal jo lentelę 2 045 Eur. Tai liko dar skoloje 180 Eur. Dėl priekabos ir šiukšlių išvežimo skola nebeskaičiuojama (t. 2, 12 b. l.).
11. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 23 punktą).
12. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas – pripažinti 2045 Eur įskaitymą pagal Suvestinę negaliojančiu, teismo nuomone, atsakovui savaime nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Bylos šalių paaiškinimai, atsakovo patikslinta ieškovo skolos suma (t. 2, 12 b. l.), šalių susirašinėjimas apie skolą už nuomą (t. 1, 70-73 b. l.), patvirtina, jog šalis siejo įvairūs teisiniai santykiai – patalpų nuomos tarp atsakovo ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra ieškovas, paskolos – tarp atsakovo ir ieškovo, kaip fizinio asmens. Iš šių santykių šalims kilo tam tikros teisės ir pareigos, kurios nebuvo vykdomos tinkamai, o įskaitymo pripažinimas negaliojančiu negali panaikinti šalių pareigų, kylančių iš minėtų santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog tokio reikalavimo, koks yra pareikštas, patenkinimas savaime nesukurtų atsakovui jokių teisinių padarinių, todėl 2045 Eur įskaitymo pagal pateiktą Suvestinę pripažinimas negaliojančiu negali būti savarankišku materialiniu reikalavimu, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 2 045 Eur sumą, kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, taip pat nuo šios sumos paskaičiuotas 393,22 Eur palūkanas.
14. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
15. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo nepagrįstą praturtėjimą grindžia aplinkybe, jog ieškovas 2045 Eur atsakovui perdavė kaip skolos grąžinimą pagal paskolos raštelį, tačiau atsakovui nepripažinus šių lėšų, kaip skolos grąžinimo, taip pat anksčiau minėtą civilinę bylą Nr. e2-7492-965/2022 nagrinėjusiems pirmos ir apeliacinės instancijos teismams konstatavus, jog ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neįrodė paskolos grąžinimo fakto, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip nepagrįstai gautus 2045 Eur.
18. Byloje pateikti įrodymai – bankiniai pavedimai, kuriais ieškovas atsakovui pervedė: 2019-07-15 – 200 Eur, 2019-08-28 – 200 Eur, 2019-09-19 – 100 Eur, 2019-10-22 – 100 Eur, 2020-02-24 – 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – „M. Š. skolos grąžinimas“ (t. 1, 17-26 b. l.), susirašinėjimas tarp šalių, kuriame atsakovas nurodo nuomos mokesčio skolą ir prašo atsakovo šią skolą padengti (t. 1, 70-73 b. l.), tarp atsakovo M. Š. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos ieškovo A. P., 2017 m. birželio 20 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išnuomojo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Eur nuomos mėnesinį mokestį iki 2020 m. birželio 20 d. (t. 1, 80-82 b. l.), apmokėjimas už elektrą (t. 1, 88 b. l.), patvirtina, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos ieškovo, ir tarp atsakovo buvo susiklostę nuomos santykiai. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad iš minėtų nuomos santykių kylančią prievolę – laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas – ieškovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vykdė netinkamai.
19. Ieškovas pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitas, kuriose nurodyta, jog ieškovas trečiojo asmens lėšomis galimai apmokėjo atsakovui šias sumas: 2017-07-31 – 500 Eur; 2017-07-31 – 500 Eur; 2017-08-31 – 500 Eur; 2017-08-31 – 500 Eur; 2017-08-31 – 500 Eur; 2017-09-30 – 250 Eur; 2017-10-30 – 250 Eur; 2017-11-30 – 500 Eur; 2017-11-30 – 500 Eur; 2017-12-20 – 250 Eur, 2018-01-20 – 250 Eur, 2018-02-20 – 250 Eur, 2018-03-25 – 250 Eur, 2018-04-30 – 500 Eur, 2018-07-15 – 500 Eur, 2018-08-20 – 500 Eur (t. 2, 6, 8 b. l.). Nustatyta, kad avanso apyskaitos pasirašytos tik paties ieškovo. Ieškovas nepateikė į bylą su apyskaitomis pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, be to nėra nurodyta patirtų išlaidų paskirtis.
20. Vertinant avanso apyskaitas, kaip ieškovo pateiktus galimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo už patalpų nuomą įrodymus, pažymėtina, jog į bylą nėra pateikti ginčui aktualiu laikotarpiu patirtas išlaidas pagrindžiantys pirminiai grynųjų pinigų mokėjimo ar kitokių finansinių operacijų apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku ir visiškai apmokėjo patalpų nuomą. Byloje nepateikta atsakovo užmokesčio už nuomą iš trečiojo asmens gavimo fakto įrodymų (pvz., grynųjų pinigų orderis, atsakovo parašas, jog pinigus gavo ar kt.).
21. Ieškovas taip pat argumentuoja, jog nuomos santykiai buvo tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens, todėl jeigu yra įsiskolinimas už nuomą, atsakovas reikalavimus turi reikšti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridiniam asmeniui. Šie argumentai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.
22. Iš byloje esančių įrodymų visumos, nustatyta, jog atsiskaitymas už nuomą dažniausiai vyko grynaisiais pinigais. Avanso apyskaitos nepatvirtina, jog visas jose nurodytas sumas ieškovas sumokėjo atsakovui. Manytina, kad labai tikėtina, jog ieškovas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, grynaisiais pinigais galimai ne pilnomis sumomis (pvz., po 100 Eur) iš dalies mokėjo už patalpų nuomą, o mokėjimai atsispindi tiek ieškovo sudarytoje „excel“ lentelėje (t. 2; 3, 7 b. l.), tiek atsakovo sudarytoje Suvestinėje (t 1; 5, 43-44 b. l.). Ieškovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
23. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad 2045 Eur suma, kurią ieškovas prašo priteisti kaip atsakovo M. Š. kaip nepagrįstai įgytas lėšas, buvo ieškovo atliekami mokėjimai, skirti dengti einamuosius įsiskolinimus, kylančius iš atsakovą ir trečiąjį asmenį, kurio vadovas yra ieškovas, siejusių nuomos teisinių santykių. Ieškovą, atstovaujantį nuomos santykiuose trečiąjį asmenį, ir atsakovą siejo teisiniai santykiai, todėl mokamos piniginės lėšos turėjo teisinį pagrindą – nuomos teisinius santykius. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta sąlygų visuma taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir pripažinti pagrindą ieškovui priteisti lėšas iš atsakovo (CPK 177, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2045 Eur kaip nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kita ieškinio reikalavimų dalis dėl 393,22 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra taip pat atmetama.
24. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1270 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai (t. 1, 172-179 b. l., t. 2, 16-17 b. l.). Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteisiamos 1270 Eur bylinėjimosi išlaidos.
26. Teismas patyrė 41,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmetus ieškinį į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1270 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41,04 Eur (keturiasdešimt vieno euro 4 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.