Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1015-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
2S-1015-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00470-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
A. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1015-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00470-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 2, 18), prašydama skirti baudą suinteresuotam asmeniui A. B. už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/17/01524 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. kovo 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170118-00001 A. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus Inspekcijos 2017 m. sausio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170105-00001: nugriauti (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį, kurio pamatai – betoniniai stulpiniai, sienos – medinio karkaso, stogas – dvišlaitis dengtas asbestcementine stogo danga, ir sutvarkyti statybvietę išieškotojos Inspekcijos naudai. 2017 m. lapkričio 9 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-17-75-6785. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo A. B. patenkino ir skyrė vienkartinę 500 Eur baudą. Skolininkas paskirtą vienkartinę baudą sumokėjo. 2020 m. sausio 7 d. pakartotinai surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-75-129. A. B. privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl pareiškėja prašo skirti jam baudą.

2. Suinteresuoto asmens A. B. atstovo pateiktu atsilepimu į pareiškimą (b. l. 33–38) prašoma neskirti A. B. baudos, atidėti teismo posėdį, iki A. B. bus sudarytos galimybės iš sveikatos priežiūros įstaigos pateikti duomenis apie jo sveikatos būklę, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol nebus atšaukti apribojimai teikti sveikatos įstaigų paslaugas, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino įvedimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Nurodė, kad piniginė bauda neskirtina remiantis teisingumo ir protingumo principais, kadangi teismo sprendimo įvykdyti jis nebegali dėl savo garbaus amžiaus (81 metai) ir dėl to susijusios sveikatos būklės – jis turi lėtinių sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių veikla, trukdančių jam tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, jam yra sunku vaikščioti. Jis yra priskiriamas prie didžiausios rizikos asmenų grupės, todėl jau nuo 2020 metų pradžios yra saviizoliacijoje ir negali dalyvauti teismo posėdyje. Prašo jautriai atsižvelgti į susidariusią sudėtingą situaciją ir suinteresuoto asmens pasigailėti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 48–51) prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. B. nevykdo privalomojo nurodymo jau daugiau nei trejus metus, duomenų, jog būtų atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant savavališką statybą, pateikta nebuvo. Priešingai, suinteresuotas asmuo jau daugiau nei trejus metus neatlieka jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas privalomasis nurodymas. Iki karantino paskelbimo visoje Lietuvos Respublikoje suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai laiko įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų bent minimalius suinteresuoto asmens veiksmus, byloje nepateikta. Karantino metu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vykdo savo veiklą nuotoliniu būdu, todėl savavališkos statybos įteisinimo procesai galėjo būti vykdomi, jei suinteresuotas asmuo pats norėtų ar siektų pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2023-971/2020 (b. l. 62–65) pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė suinteresuotam asmeniui A. B. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170118-00001 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Kita pareiškimo dalis atmesta.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju sutiktina su suinteresuoto asmens Inspekcijos pozicija, kad A. B. dar iki karantino paskelbimo Lietuvoje turėjo pakankamai laiko įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau to nepadarė. Jis nevykdo privalomojo nurodymo jau daugiau nei trejus metus. Pažymėjo, kad šiuo atveju dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėdamas pats įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų jis galėjo ir gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Jo atstovas posėdžio metu nurodė, jog buvo siekiama įteisinti statinį, tačiau duomenų, jog būtų vykdomi aktyvūs veiksmai, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat įteisinti savavališką statybą, į bylą pateikta nebuvo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą tokį ilgą laiką. Nei A. B. amžius, nei sveikata, nei teisinis neišmanymas neatleidžia jo nuo atsakomybės įvykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi, kaip minėta, tam jis gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Jis nustatytu terminu neskundė nei Inspekcijos 2017 m. sausio 5 d. surašyto savavališkos statybos akto, nei 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o įsiteisėjęs privalomasis nurodymas yra privalomas vykdyti. Konstatavus 2020 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. S-20-75-129 nevykdymo faktą ir nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininko atsakomybei, A. B. skirtina bauda.

6. Sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad privalomasis nurodymas nevykdomas jau ilgą laiką (daugiau nei trejus metus), antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo A. B. teisme nagrinėjamas antrą kartą, taip pat įvertinamas A. B. garbingas amžius, jo atstovo nurodytos aplinkybės apie blogėjančią jo sveikatos būklę, gaunamas nedideles pajamas, todėl, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, A. B. skirtina 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Nors antstolė baudą prašė skirti išieškotojos Inspekcijos naudai, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, bauda už teismo sprendimo (šiuo atveju – privalomojo nurodymo) pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Teisme 2020 m. birželio 23 d. gautas suinteresuoto asmens A. B. atskirasis skundas (b. l. 68–69), kuriuo prašoma neskirti jam piniginės baudos, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. B. prašo teismo neskirti jam piniginės baudos remiantis teisingumo ir protingumo principais, kadangi privalomojo nurodymo įvykdyti jis nebegali dėl savo garbaus amžiaus (81 metai) ir dėl to susijusios sveikatos būklės – jis turi lėtinių sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių veikla ir trukdančių jam tinkamai įvykdyti privalomąjį nurodymą, jam yra sunku vaikščioti. Jau nuo 2017 metų vasario mėnesio dėl blogos sveikatos būklės nebegali įvykdyti privalomojo nurodymo. Nors bylos nagrinėjimo metu prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kad būtų galima pateikti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas šio suinteresuoto asmens prašymo net neišnagrinėjo. Joks trečiasis asmuo nėra įpareigotas vykdyti privalomą nurodymą, o dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino buvo sustabdytos gydymo įstaigų teikiamos planinės paslaugos, todėl A. B. dėl objektyvių priežasčių negali pateikti teismui duomenų apie sveikatos būklę, kurie patvirtintų, jog A. B. nuo 2017 metų vasario mėnesio dėl sveikatos būklės nebegali įvykdyti privalomojo nurodymo. Prašo jautriai atsižvelgti į susidariusią sudėtingą situaciją ir suinteresuoto asmens pasigailėti.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 71–73) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad A. B. jau daugiau nei trejus metus neatlieka jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas privalomasis nurodymas. Jam jau kartą buvo paskirta vienkartinė bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, tačiau tai jo nepaskatino privalomąjį nurodymą vykdyti kuo skubiau. Atskirajame skunde nurodomas vienintelis argumentas – privalomojo nurodymo įvykdyti A. B. nebegali dėl savo amžiaus ir dėl su amžiumi susijusios sveikatos būklės, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokią jo sveikatos būklę, pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų rūpintis savo įsipareigojimais ar kad jam būtų teisės aktų nustatyta tvarka skirta rūpyba. Dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio skolininko neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos (Inspekcijos) teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Laikosi pozicijos, kad skundžiama nutartimi teismas baudą skyrė pagrįstai.

9. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis, kuria suinteresuotam asmeniui A. B. paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170118-00001 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad A. B. yra garbaus amžiaus ir blogos sveikatos būklės, todėl jam nėra galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam baudą. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. prašymo atidėti arba sustabdyti bylos nagrinėjimą tam, kad jis galėtų pateikti įrodymus, susijusius su jo sunkia sveikatos būkle.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

13. Teisminio nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra ne ginčas dėl teisės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2001). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Šios taisyklės iš esmės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.).

15. Suinteresuoto asmens A. B. atstovas 2020 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 2D-12067 „Dėl 2017-01-05 savavališkos statybos akte Nr.SSA-30-170105-00001 užfiksuoto pastatto (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ ir Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-200902-00078, kurie patvirtina, jog Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170118-00001 įvykdytas. Šie įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti ir šio teismo ištirti, kadangi pateiktais duomenimis, patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, šie įrodymai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui negali turėti įtakos, kadangi priimant šią nutartį naujai pateiktais įrodymais grindžiamos aplinkybės neegzistavo. Remiantis tuo naujai pateikti įrodymai nevertintini – juos atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos pateikusiam asmeniui.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiama teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui A. B. paskirta bauda skaičiuojama nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Vykdomosios bylos Nr. 0075/17/01524 duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170118-00001 A. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį, kurio pamatai – betoniniai stulpiniai, sienos – medinio karkaso, stogas – dvišlaitis, dengtas asbestcementine stogo danga, ir sutvarkyti statybvietę; išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; įvykdymo terminas 2017 m. liepos 17 d. (v. b. l. 1–8, 29–32). Inspekcija 2017 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. P3-204 papildė 2017 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodydama privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, o būtent: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“ (v. b. l. 35). Kadangi suinteresuotas asmuo A. B. privalomojo nurodymo neįvykdė, pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-6785 (v. b. l. 9) ir kreipėsi į teismą su prašymu taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes ir skirti privalomąjį nurodymą neįvykdžiusiam asmeniui baudą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. VP-5632-901/2018 tenkino antstolės pareiškimą, skyrė suinteresuotam asmeniui A. B. 500 Eur baudą už Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo neįvykdymą išieškotojos naudai ir leido taikyti Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. privalomajame nurodyme numatytas pasekmes, t. y. leido Inspekcijai pačiai nugriauti (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Suinteresuotas asmuo A. B., nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-304-796/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis palikta nepakeista (v. b. l. 52–56, 64–68). 2020 m. sausio 7 d. pakartotinai surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-75-129 (v. b. l. 72).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

18. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).

19. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

20. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

21. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui A. B. 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi jau buvo paskirta 500 Eur bauda už Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo nevykdymą. Skolininkas baudą sumokėjo, tačiau privalomojo nurodymo neįvykdė. Antstolė 2020 m. sausio 7 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad skolininkas privalomojo nurodymo iki šios dienos nėra įvykdęs, ir tuo pagrindu pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo. Byloje ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas iki šiol neįvykdytas, nėra. Šios aplinkybės neneigia ir pats suinteresuotas asmuo A. B.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomuoju nurodymu nustatyti įpareigojimai suinteresuotam asmeniui A. B. yra žinomi, tačiau yra nevykdomi jau gana ilgą laikotarpį – šiuo metu jau daugiau kaip 3 metus. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. yra garbaus amžiaus ir blogos sveikatos būklės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, o ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą. Vertinant priešingai, būtų paneigtas privalomojo nurodymo privalomumas ir jo nevykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant jame nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuotas asmuo A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai būtų ėmęsis aktyvių veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti. Taigi, suinteresuotas asmuo A. B. nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios trukdo jam įvykdyti privalomąjį nurodymą, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių privalomojo nurodymo įvykdymas nėra galimas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog baudos dydis parinktas atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas nevykdomas jau ilgą laiką (daugiau nei trejus metus), antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo A. B. teisme nagrinėjamas antrą kartą, taip pat įvertinant A. B. garbingą amžių, atstovo nurodytas aplinkybes apie blogėjančią jo sveikatos būklę, gaunamas nedideles pajamas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtent atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Pažymėtina, jog ši bauda yra daug (100 kartų) mažesnė nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną).

25. Kadangi suinteresuotas asmuo A. B. per privalomajame nurodyme nustatytą terminą įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir nenurodė savo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių, dėl ko privalomasis nurodymas nebuvo pradėtas vykdyti iki antstolės pakartotinio kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui A. B. baudą (CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei metai teismo sprendimas nėra įvykdytas, o paskirtos baudos dydis yra gerokai mažesnis nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis, spręstina, jog suinteresuotam asmeniui paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 nurodė, jog bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nurodoma, jog bauda sumokama (išieškoma) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai – dėl bylos sustabdymo ar bylos nagrinėjimo atidėjimo suteikiant galimybę pateikti įrodymus apie suinteresuoto asmens blogą sveikatos būklę – neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens A. B. atstovo 2020 m. rugsėjo 3 d. naujai pateiktus įrodymus atsisakyti priimti ir gražinti juos pateikusiam asmeniui.

Teisėja Erika Misiūnienė