Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-360-545/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
2-360-545/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11414-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rima Bražinskienė (pirm.)
Ieškovas
R. G., A. G.
Atsakovas
I. B., A. D., A. B., A. M.
Išvadą teikia
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Romualdas Vitkus, Karina Račkauskienė, Laurynas Purlys, Rimantė Tamulytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-360-545/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11414-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9;2.4.2.13;2.6.10.2.1;2.6.10.2.2;2.6.10.2.3;2.6.10.2.4.1;2.6.10.2.4.2;2.6.10.5.2.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11;3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,dalyvaujant ieškovams R. G., A. G., jų atstovui advokatui Romualdui Vitkui,atsakovės I. B. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,atsakovės A. D. atstovei advokatei Rimantei Tamulytei,atsakovų A. B., A. M. atstovui advokatui Laurynui Purliui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir A. G. patikslintą ieškinį atsakovams I. B., A. B., A. D. ir A. M., dėl žalos atlyginimo ir statybos pažeidimų pašalinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (t. 3 b.l. 6-10), prašydami

1. įpareigoti atsakovus A. B., A. D. ir A. M.:

1) atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptinių aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą (atitvertą) naujai suformuotų laiptų maršą;

2) atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių;

3) atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį;

2. iš atsakovės I. B. ieškovų naudai priteisti 1650,80 Eur turtinei žalai ( 315,80 +100+140+1100 Eur) ir po 200,00 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti;

3. iš atsakovų solidariai priteisti ieškovų naudai visas jų bylinėjimosi išlaidas- 20 Eur žyminio mokesčio (15,45 Eur+4,55 Eur, viso 20 Eur) žyminio mokesčio. (t. 1 b.l. 3, 31); 15,48 Eur už apeliacinį skundą (t. 2 b.l. 134) , 1100 Eur advokato išlaidų (t. 2 b.l. 117-119) bei 1650 Eur advokato išlaidų (t. 3 b.l. 124- 126), 50 Eur antstolės išlaidų (t. 4 b.l. 14), 21,15 Eur už nuotraukas (t. 4 b.l. 15), 800 Eur teismo ekspertizės išlaidų (t. 4 b.l. 93, 101), 200 Eur teismo ekspertės išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje, sumokėjo ieškovas (t. 4 b.l. 160-161, 171).

Ieškovai bei jų atstovas procesiniuose dokumentuose bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė I. B., siekdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas, 2014 m. surinko dalies gyventojų rašytinius pritarimus ir jame nurodyta, kad šio namo gyventojai neprieštarauja kapitaliniam remontui pagal parengtą projektą.

Tais pačiais metais, t.y. 2014 metais, jai buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas- rašytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame projekte nebuvo numatyta nei pastato kraigo pakėlimo, nei laiptinės atitvėrimo, nei kapitalinės namo sienos lango įrengimo, nei oro kondicionieriaus sumontavimo. Ieškovų nuomone, tai reiškia, jog šie visi darbai buvo atlikti savavališkai.

Savavališkų darbų pasėkoje buvo padaryti ir kiti pažeidimai, t.y. keliant pastato stogo aukštį, trukdė ant kamino buvusios televizijos antenos, kurios buvo nutrauktos ir išmestos. Tai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1 b.l. 10-11).

Be to, šioje byloje yra specialisto M. Š. 2018-06-07 d. Patikros-Defektinis aktas, kuriame konstatuojama jog adresu (duomenys neskelbtini), natūrali ventiliacija iš sanitarinio mazgo nefunkcionuoja, nėra jokio traukimo. Patikrinus natūralios ventiliacijos kamino kanalus, akivaizdžiai matosi, kad jie yra pažeisti- užmūryti.

Atlikus pakartotinę natūralios oro šalinimo ventiliacijos kanalų patikrą nuo stogo pusės, buvo pastebėti akivaizdūs kanalų ir pačio kamino pažeidimai. Kamino kanalų ribose iškirsta anga ir sumontuotas langas, greta lango ant kamino sienos pakabintas oro kondicionierius, į kamino sienelę ties kanalais išmuštos angos ir sumontuoti oro kondicionieriaus vamzdynai. Šiame akte surašyta išvada, kuri įpareigoja pašalinti padarytus pažeidimus (t. 2 b. l. 104-108). Prie šio akto yra pridėta ir 16 fotonuotraukų.

Šiais veiksmais buvo pažeisti ieškovų interesai.

Pagal byloje esančią GEO Ekspertai išvadą pastato stogo aukštis nuo karnizo apačios iki stogo viršaus padidėjo 0,97 m ir prie šios išvados yra pridėti dokumentai, kurie patvirtina ieškovų turėtas išlaidas (t. 1 b. l. 64-70).

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ūkio ir transporto departamento rašto, stogo kraigo pakėlimas projekte nenumatytas (t. 1 b. l. 86). Todėl darytina išvada, jog buvusi antena trukdė atsakovei I. B. pakelti namo kraigo aukštį ir todėl buvo būtina atlikti fasadų matavimą, kurį atliko UAB „Geoekspertai“. Kadangi minėti darbai buvo atlikti ieškovų užsakymu, todėl patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

Byloje yra UAB „SKLIAUTO PĖDA“ architekto G. Š. 2013 m. rugpjūčio mėn. aiškinamasis raštas, iš kurio matyti, kad projekte numatoma įrengti pastogės patalpas esančias virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įėjimas į pastogės patalpas numatomas pratęsiant esamą laiptinę, kuri yra nuo pirmo iki trečio aukšto ir aptarnauja tris butus. Tačiau atsakovė I. B. atitvėrė laiptinę, padidino (duomenys neskelbtini) buto plotą ir vėliau šį butą pelningai pardavė.

Pažymėtina ir tai, kad visi šie darbai buvo atlikti būtent atsakovės I. B. iniciatyva ir 2014-2016 metų laikotarpyje. Tai patvirtina jos pačios pateiktos deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą bei rangos sutartis (t. 1 b. 1. 104-107, 128-130; t.2 b. l. 110-111).

Kad gyvenamojo namo fasade įrengtas langas ir oro kondicionierius, matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1 b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2017-05-16 d. nutartimi įtraukė į bylą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kaip išvadą teikiančią instituciją ir ši savo išvadoje konstatavo, jog remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos, galiojusios 2016-05 mėn., 6 priedo 1.2 p., 5.2 p. Ir 9 p. Nuostatomis dėl (duomenys neskelbtini) įrengto lango bei oro kondicionieriaus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas- rašytinis pritarimas. Kadangi tokio pritarimo nėra, todėl laikytina, kad langas (galimai užmūrijant ventiliacijos kanalus) ir oro kondicionierius gyvenamojo namo fasade įrengti savavališkai (t. 1 b. l. 136-139).

UAB „Senamiesčio ūkis“ rašte nurodo, jog I. B. leidimas įrengti oro kondicionierių nebuvo suteiktas (t. 1 b. l. 62).

Byloje yra gyvenamojo namo trečio aukšto planas ir jame nurodyta, kurie ventiliacijos kanalai užmūryti (t. 1 b. l. 60). Šiais neteisėtais veiksmais ieškovams turtinę ir neturtinę žalą padarė būtent atsakovė I. B.

Ieškovų turtinę žala sudaro: už palydovinės televizijos antenos tinklo įrengimą – 315,80 Eur, antstolės V. M. dokumentų įteikimas atsakovei I. B. – 100,00 Eur, GEO Ekspertų išvada dėl statinio stogo išmatavimų - 140 Eur, viso - 555,80 Eur.

Be to, nagrinėjant minėtą bylą, ieškovus atstovavo advokatas ir pagal teisinių paslaugų sutartį bei išrašytas sąskaitas ieškovai patyrė 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovė I. B., o kitas 1650 Eur ieškovų patirtas advokato išlaidas turi atlyginti visi kiti atsakovai. Šios išlaidos laikytinos ieškovų turtine žala.

Neturtinę žalą ieškovai vertina 400,00 Eur, kiekvienam po 200,00 Eur.

Kadangi išvardinti statybos darbai yra atlikti savavališkai, tai visi pažeidimai turi būti pašalinti. Tačiau I. B. minėtas patalpas yra pardavusi, tai šiuos pažeidimus privalo pašalinti nauji butų savininkai, t.y. atsakovai A. B., A. D. ir A. M.

Atsiliepimas

Atsakovė I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą dalyje, kuria ieškovai – R. G. ir A. G. prašo iš atsakovės I. B. priteisti 315, 80 Eur nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovei I. B. iš ieškovų – R. G. ir A. G. bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai, viso 3800 Eur (1000 Eur t. 2 b.l. 93-96; 600 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą t. 2 b.l. 149, 151 + 1460 Eur t. 3 b.l. 119-122, iš jų sumokėta -1000 Eur); 1000 Eur t. 5 b.l. 33-35 ).

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 22-27) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje teigia, kad jiems turtinę žalą neteisėtais veiksmais padarė atsakovė – I. B. Kaip turtinę žalą patikslintame ieškinyje ieškovai – R. G. ir A. G., nurodo: palydovinės televizijos antenos tinklo įrengimą (315,80 Eur.), antstolės V. M. procesinių dokumentų įteikimą atsakovei I. B. (100,00 Eur), GEO ekspertų išvados dėl statinio stogo išmatavimų parengimą (140,00 Eur) bei dėl bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1100,00 Eur+1650 Eur).

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-09-03 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-858-803/2019 buvo paliktas nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovams iš atsakovės I. B. buvo priteista 315,80 Eur žalos atlyginimo už televizijos anteną, tačiau tuo pačiu ieškiniu iš naujo prašo šią žalą priteisti iš atsakovės I. B.. Šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Kitą ieškovų prašomą žalą sudaro iš esmės jų turėtos išlaidos, susijusios su teisminiu procesu byloje, t.y. išlaidos už dokumentų įteikimą, išlaidos ekspertams apmokėti bei advokato išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2019-09-03 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-858-803/2019 nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Taigi, ieškovų patirtos išlaidos turi būti priteisiamos ne kaip žalos atlyginimas, o kaip bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 str. 1 dalyje yra įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš nurodyto įstatyminio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos teikimu nagrinėjant civilinę bylą, atlyginamos tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys, buvo panaikinta ir iš naujo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai nurodytų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (1100,00 Eur) atlyginimo klausimas, galės būti sprendžiamas tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės.

Be to, atsakovė I. B. niekada nesutiko ir nesutinka su ieškovų reikalavimu atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir užmurintą suformuotų laiptų maršą. Ši aikštelė buvo atitverta daugiau kaip prieš dvidešimt metų ir yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Atitvėrimas buvo atliktas tuo metu, kai atsakovė nebuvo buto savininke, nes ½ dalį buto ji įsigijo 2007-05-11 d. dovanojimo sutartimi. Atsakovė jokių veiksmų dėl laiptinės atitvėrimo nėra atlikusi. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje taip pat nurodyta, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas 1991-02-20.

Taigi, ieškinį šioje dalyje atsakovei I. B. ieškovai reiškė visiškai nepagrįstai, teismo posėdyje jie pripažino, kad jiems žinoma, kad aikštelė yra A. B. buto dalis, tą jie nurodė ir apeliaciniame skunde, teigdami, kad neva „atsakovė atitvėrė laiptinę, padidino (duomenys neskelbtini) buto plotą, o vėliau šį butą sėkmingai pardavė“. Minėtą butą A. B. įsigijo 2015-08-25 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nenuginčijus A. B. pirkimo-pardavimo sutarties ir jos atžvilgiu nereiškiant jokių reikalavimų, nebuvo jokio pagrindo šio asmens turte įpareigoti atsakovę atitverti laiptų aikštelę.

Atsiliepimas

Atsakovė niekada nesutiko su tuo, kad atliekant statybos darbus buvo pakeistas pastato stogo kraigas ir kaminas. Byloje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada. Joje nurodyta, kad tiriant ieškovų skundus dėl namo stogo kraigo pakėlimo, buvo nagrinėjamos tiek Valstybinėje teritorijų ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, tiek ir Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos, kurios priėjo išvados, kad atsakovės bute vykdyti kapitalinio remonto darbai atitiko projekto sprendinius.

Išvadą teikiančios institucijos išvadoje yra nurodyta, kad VĮ Registrų centras pateiktoje gyvenamojo namo 1991-02-20 d. inventorinėje byloje nurodytas gyvenamojo namo aukštis iki karnizo viršaus yra 10,80 m. UAB „Geoekspertai“ matavimuose nurodytas namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus yra 10,62 m. Taip pat Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos rėmėsi 1987 metų parengta gyvenamojo namo apmatavimų byla ir nustatė, kad joje nurodyti gyvenamojo namo dalių stogo kraigo aukščio rodikliai sutampa su 2015-11-17 d. atlikto patikrinimo metu nustatytais rodikliais.

Pažymėtina, kad atsakovės atlikti statinio kapitalinio remonto darbai yra užbaigti sutinkamai su STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 p. reikalavimais. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 p. nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 p. nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Pagal to paties reglamento 44 p., deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį NT registre.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-940/2014) .

Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikta 2016-07-22 d. atsakovės surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis atliktas kapitalinis remontas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nenuginčijus deklaracijos apie statybos užbaigimą, nėra pagrindo teigti, kad atlikti statybos darbai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 5 str. 3 d., įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 str. 1 ir 2 dalys). Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą dėl neteisėtų statybų. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, minėta institucija buvo gavusi ieškovų skundus dėl stogo kraigo pakėlimo, be to, minėti klausimai buvo sprendžiami ir Kultūros departamente prie Kultūros ministerijos. Nei viena iš šių institucijų, ieškovų nurodomų pažeidimų nenustatė, todėl ieškovams neįrodžius jų teisių pažeidimo dėl stogo kraigo pakėlimo (atsakovės ir institucijų išvadomis nustatyta, kad jis ir nebuvo pakeltas), nėra pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas namo palėpėje įrengus kondicionierių ir iškirtus langą, todėl ieškovų reikalavimas išgriauti neteisėtą statybą iškirstą langą ir įrengtą kondicionierių yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog net ir nustačius neteisėtą statybą, sprendžiama dėl jos pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 d., 2008-03-15 d., 2008-09-17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (LAT 2013-03-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai.

Šioje byloje buvo apklaustas institucijos, teikiančios išvadą byloje, t.y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, kuris nurodė, kad nėra jokių kliūčių tretiesiems asmenims, t.y. buto, (duomenys neskelbtini), savininkams įteisinti atliktus savavališkus statybos darbus jų negriaunant, neardant, todėl pripažintina, kad ieškovų ieškinio tenkinimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą, dėl ko ieškinys turėtų būti atmetamas ir šiuo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su ieškovų reikalavimu priteisti iš jos už GEO ekspertų išvados surašymą 140 Eur. Pirma, ši ekspertų išvada nepagrindžia ieškovų ieškinio pagrįstumo ir nėra pagrindo ja vadovautis dėl aukščiau nurodytų įrodymų. Antra. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su šiomis išlaidomis- nes ji aukščio nekėlė. Todėl neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas.

Šalies argumentai

Ieškovai, reikšdami ieškinį atsakovei I. B. ir prašydami priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, kaip žalą, turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. visų pirma, neteisėtus atsakovės veiksmus. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo tenkinti nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl ko nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovų turėtų išlaidų nei kaip žalos, nei kaip bylinėjimosi išlaidų.

Be to, išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme susidarė išimtinai dėl pačių ieškovų kaltės, nes jie, būdami atstovaujami kvalifikuoto teisininko, pasirinko netinkamą atsakovą.

Atsiliepimas

Atsakovė I. B. pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad ne ji turi atsakyti pagal ieškovų ieškinį. Taip pat pateikė teismui įrodymus, kad butai jai nepriklauso, prašydama įtraukti trečiaisiais asmenimis butų savininkus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismui 2019-09-03 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-858-803/2019 konstatavus, jog I. B. nėra tinkama atsakovė pagal ieškovų – R. G. ir A. G., reiškiamus reikalavimus, jai negali kilti jokios pareigos atlyginti ieškovų turėtas išlaidas, susijusias su civilinės bylos Nr. 2-840-808/2017 nagrinėjimu. Ieškovai pasirinkdami netinkamą atsakovę, patys prisiėmė riziką turėti procesinių išlaidų, kurių jiems niekas neprivalo atlyginti, todėl R. G. ir A. G. turėtos išlaidos, iš atsakovės – I. B., negali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Šalies argumentai

Ieškovai pateiktame 2019-09-26 patikslintame ieškinyje lakoniškai nurodo, jog patyrė 400,00 Eur neturtinę žalą, ir kad šią žalą, kiekvienam po 200,00 Eur privalo atlyginti atsakovė – I. B. Ieškovai savo patirtos neturtinės žalos niekaip neargumentavo ir nenurodė, kokios aplinkybės, būtent, lėmė, kad nurodytąją neturtinę žalą jie patyrė. Tik nagrinėjant ginčo bylą pirmą kartą, ieškovai savo ieškinyje buvo nurodę, jog dėl nuplėštų televizijos antenų, jie buvo priversti kreiptis į įvairias institucijas, nes buvo praradę galimybę stebėti televizijos laidas, taip pat dėl atliktų neteisėtų rekonstrukcijos darbų, buvo pažeistos sanitarinės sąlygos, kas lėmė, jog buvo padaryta žala ieškovų sveikatai.

CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Pagal Kasacinio teismo praktiką, yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei yra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (LAT 2013-07-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodo jokio konkretaus įstatymo, kurio pagrindu reikalauja priteisti neturtinę žalą iš atsakovės. Taip pat jie nenurodo ir neįrodinėja paties neturtinės žalos fakto, nepagrindžia savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, todėl atsižvelgus į išdėstytą, neturtinė žala neturi būti priteistina.

Atsiliepimas

Atsakovai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašo:

-ieškovų ieškinio reikalavimus dėl atsakovų A. D., A. M. ir A. B. įpareigojimo i) atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptinių aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą (atitvertą) naujai suformuotų laiptų maršą, ii) atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; (iii) atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį, atmesti kaip nepagrįstus;

-kitus ieškovų ieškinio reikalavimus (t. y. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) spręsti teismo nuožiūra;

-atsakovų A. D. ir A. M. naudai iš ieškovų R. G. ir A. G. solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas -2219,60 Eur (800 Eur t. 3 b.l. 134-136; 200 Eur , t. 4 b.l. 16-18; 363 Eur, t. 4 b.l. 164-167; 556,60 Eur, t. 5 b.l. 40-44).

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b. l. 46-52) bei atsakovų atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad atsakovai 2017 m. pavasarį ėmė ieškoti įsigijimui gyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) senamiestyje. Tuo metu rinkoje buvo siūlomas (parduodamas) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas atitiko atsakovų poreikius, todėl buvo nuspręsta jį įsigyti. Tuo tikslu tarp I. B. (t.y. tuometinio turto savininkės) ir atsakovų iš pradžių (t.y. 2017-06-05) buvo pasirašyta preliminarioji buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Šalys susitarė, kad pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2017-07-14. Laikydamiesi sutartų sąlygų, I. B. ir atsakovai 2017-06-27 d. sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į turtą. Iš pardavėjo (t.y. I. B.) pateiktų pareiškimų (patvirtinimų), atsakovai neturėjo jokio pagrindo manyti, kad dėl įsigyto buto ateityje gali kilti kažkokie ginčai.

Atsakovai, įsigiję butą adresu (duomenys neskelbtini), jame atliko tik vidaus apdailos darbus (t.y. nudažė sienas, išklojo grindų dangą). Jokie kiti darbai atsakovų nebuvo vykdomi. Pabrėžtina, kad atsakovai tų darbų, su kuriais yra siejami ieškinio reikalavimai ir kuriuos ieškovai vertina kaip neteisėtus (t.y. trečio aukšto laiptinių aikštelės užtvėrimas, ventiliacijos kanalų užmūrijimas, lango iškirtimas, oro kondicionieriaus įrengimas, statinio stogo kraigo ir kamino pakėlimas), patys niekuomet nėra vykdę.

Per pakankamai neilgą laikotarpį, kai atsakovai gyvena ieškovų kaimynystėje (t.y. kiek ilgiau nei dvejus metus), jie spėjo pastebėti konfliktinį ieškovų (ypač R. G.) nusistatymą prieš kaimynus. A. M. iš minėto asmens (t.y. R. G.) jau yra sulaukęs tokių niekuo nepagrįstų kaltinimų, kaip spynos sugadinimas, prikišus į ją dantų krapštukų (neva tą padarė A. M.). Pastaroji aplinkybė puikiai iliustruoja asmens būdą bei tikruosius šio proceso tikslus. Ieškovai byloje reiškiamus reikalavimus naudoja ne kaip priemonę apginti pažeistas teises, o tiesiog yra bandoma savo veiksmais sukelti kuo daugiau nepatogumų kaimynams.

Atsakovai įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrengtas pastato pastogėje vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projektą. Tokio pobūdžio darbams Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-11-14 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą (t.y. rašytinį pritarimą statinio projektui reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas UAB „Skliauto pėda“ parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projekto“ (toliau – Projektas) pagrindu. Kaip matyti, statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis.

Po to, kai yra atliekami statybos darbai, kurių vykdymą numatė išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra organizuojama statybos užbaigimo procedūra. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame procese dalyvauja ir įgaliota valstybės institucija, t.y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatė, kad ypatingųjų ir neypatingų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statyba yra užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant VTPSI. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 p. numatė deklaracijos apie statybos užbaigimą apibrėžimą – tai statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos duomenis (jų atitiktį projektinės dokumentacijos sprendiniams) patikrina įgaliotas VTPSI pareigūnas, ir, jei nėra nustatoma pažeidimų, ją patvirtina (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 40.1 p.).

Statybos darbai, susijęs su statinio, adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės paskirties keitimu į gyvenamąją, suformuojant butą, buvo užbaigti parengiant 2016-07-22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad minėta deklaracija, laikantis statybos užbaigimo procedūros reikalavimų, buvo patvirtinta ir registruota VTPSI (ją registravo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas K. K.). Taigi, atliktų statybos darbų atitiktį Projekto reikalavimams tikrino bei vertino statybos valstybinę priežiūrą įgyvendinančios institucijos pareigūnai (tarnautojai), kurie jokių pažeidimų nenustatė. Ši aplinkybė liudija, kad statybos darbai buvo vykdomi bei užbaigti sutinkamai su teisės aktų reikalavimais. Juolab, kad ieškovai nekvestionuoja statybos užbaigimo akto teisėtumo, dėl ko ir šiuo aspektu nėra jokio pagrindo abejoti atliktų bei užbaigtų statybos darbų atitiktimi teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 str. 1 d. nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Šiai institucijai yra suteikti platūs įgaliojimai šioje srityje, įskaitant statybos patikrinimus, kurie gali būti vykdomi tiek VTPSI iniciatyva, tiek kitų asmenų gautų skundų pagrindu (TPSVPĮ 11 str. 1 d. 2, 3 p.). Minėto įstatymo 14 str. reglamentuoja procedūros dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad I. B. savavališkai atliko statybos darbus, įgyvendindama Projektą (t.y. pakėlė pastato kraigą, atitvėrė laiptinę, kapitalinėje sienoje įrengė langą, įrengė oro kondicionierių, užmūrijo ventiliacijos kanalus). Taigi, ieškovo pareikšto ieškinio dalykas (dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus/statybos darbus) iš esmės vertintinas kaip reikalavimas pašalinti neva savavališkos statybos padarinius.

Iš į bylą pateiktos VTPSI 2017 m. birželio mėn. išvados matyti, kad ieškovų pareikštus skundus dėl neva savavališkai atliktų statybos darbų nagrinėjo tiek VTPSI, tiek Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki šiol iš šių įgaliotų valstybės institucijų atsakovai iki šiol nėra sulaukę jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų, kad jiems priklausančiame bute atlikti kokie nors statybos darbai būtų vertinami kaip savavališka statyba. Priešingai, nagrinėjant ieškovų skundus institucijose, daugelis jų išreikštų nuogąstavimų buvo aiškiai paneigti (pvz. neva pastato aukštis buvo pakeistas/padidintas, įgyvendinant Projektą). Taigi, įgaliotos valstybės institucijos visiškai kitaip nei ieškovas vertina tas pačias aplinkybes, susijusias su atliktų statybos darbų atitiktimi Projekto sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovai, teigdami, neva darbai buvo atlikti savavališkai ir jų padariniai turi būti pašalinti, ieškinyje nieko nepaaiškina, kaip pasireiškia jų teisių bei interesų pažeidimas statinio aukštingumo rodikliu ar tokiais veiksmais kaip lango įstatymas bei kondicionieriaus įrengimas. Akivaizdu, jog ieškovų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu (t.y. butu, adresu (duomenys neskelbtini)) nuo to niekaip nepriklauso ir joms nėra daroma jokia neigiama įtaka.

Ieškovai ieškinyje teigia, kad atsakovė I. B. atitvėrė trečio aukšto laiptinę ir tokiu būdu padidino buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotą. Ieškinyje nurodoma, kad minėti darbai neva buvo atlikti 2014-2016 m. laikotarpiu. Tačiau institucija, teikianti išvadą byloje (t.y. VTPSI), teismui pateiktame dokumente (datuojamas 2017 m. birželio mėn.) nurodė, kad laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena yra užfiksuotas dar 1991-02-20 d. parengtuose dokumentuose (Stiklių/Žydų g. 14/1, Vilnius, 3 aukšto plane). Valstybės įmonės Registrų centras į bylą pateikti dokumentai liudija, kad pertvara buvo įrengta prieš beveik 30 metų, o ta patalpa, kurią ieškovas įvardina kaip trečio aukšto laiptinės aikštelė, yra sudėtinė buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Akivaizdu, kad įgyvendinant Projektą jokie darbai, susiję su tariamu laiptinės atitvėrimu, nebuvo vykdomi. Iš ieškovo pareikštų reikalavimų matyti, kad reikalavimas dėl laiptinės atitvėrimo yra reiškiamas ir atsakovų atžvilgiu, nors jie neva savavališkai atitvertos patalpos jokiomis teisėmis nevaldo (ar juo labiau nėra atlikę tokio pobūdžio darbų).

Ieškovai teigia, kad įgyvendinant Projektą buvo padidintas pastato aukštis (nuo stogo karnizo apačios iki stogo viršaus neva padidėjo 0,97 m.). Su tokiu vertinimu atsakovai kategoriškai nesutinka. Pagal pareikštus ieškovų skundus nurodytas aplinkybes tyrė bei vertino tiek VTPSI, tiek Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Abi institucijos nustatė, kad kapitalinio remonto darbai buvo atlikti pagal Projekto sprendinius. Atlikus archyvinėse bylose esančių aukščio rodiklių ir vykdytos patikros metu užfiksuotų rodiklių palyginimą bei tuo pačiu įvertinus buto aukščio parametrus buvo nustatyta, kad darbai atitinka Projekto sprendinius. VTPSI, kaip išvadą byloje teikianti institucija, jokių pažeidimų (neatitikimų) šia apimtimi nenustatė.

Ieškovai tariamą gyvenamojo namo aukščio padidinimą grindžia UAB „Geoekspertai“ parengtu dokumentu „Situacijos schema“ (datuojamas 2016-10-25) bei aiškinamuoju raštu. Tačiau iš šio dokumento net nėra aišku su kokio plano duomenimis buvo lyginama faktinė situacija (planas nėra pateiktas). VTPSI atkreipė dėmesį į nevienodus duomenis, nurodytus 1991-02-20 gyvenamojo namo inventorinėje byloje ir UAB „Geoekspertai“ matavimuose – inventorinėje byloje nurodytas aukščio rodiklis iki karnizo viršaus (t.y. 10,80 m.), o UAB „Geoekspertai“ matavimuose šis dydis nurodomas mažesnis (t.y. 10,62 m.). Pažymėtina, kad ieškovai, reikšdami reikalavimus, net nenurodo į kada, kur užfiksuotą ir kokį konkretų aukštį stogo kraigas bei kaminas turėtų būti atstatomi, kas parodo ieškinio dalyko ydingumą (nepagrįstumą).

Ieškovai reikalauja atsakovų ir atsakovės A. B. atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai jokių užmūrijimo darbų nėra atlikę ar vykdę. Šiuo atveju VTPSI, pateikusi savo išvadą byloje, nurodė, kad 2012-01-17 d. buvo teikiamas prašymas užregistruoti deklaraciją apie buto ir kūrybinių dirbtuvių sujungimo į butą užbaigimą, adresų (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra būtent ieškovų nuosavybė. VTPSI atkreipė dėmesį, kad pateiktuose dokumentuose, t.y. „Buto ir kūrybinių dirbtuvių sujungimas į butą (duomenys neskelbtini)“ projekte ir buto mansardinio aukšto inventorizaciniuose planuose ventiliacijos kanalai nepažymėti. Iš to seka, kad ieškovų butas prieigos prie jų įvardinamų ventiliacijos kanalų arba apskritai neturėjo, arba jie patys atliko kažkokius veiksmus, kad jais tiesiog nebūtų naudojamasi.

Ieškovai tariamą ventiliacijos kanalų užmūrijimą įrodinėja į bylą pateiktu M. Š. 2018-06-07 d. parengtu patikros-defektiniu aktu ir jame užfiksuotais teiginiais, kad natūrali ventiliacija iš ieškovų buto sanitarinio mazgo bei virtuvės patalpų nefunkcionuoja. Atsakovams nėra žinoma minėto asmens turima kvalifikacija, ar jis apskritai yra kompetentingas teikti tokio pobūdžio išvadas. Juolab, kad išvadose nėra nurodyta, jog ventiliacijos kanalus užmūrijo I. B. (ar atsakovai). Be to, ventiliacijos kanalai, dėl kurių atstatymo yra reiškiami reikalavimai, nėra atsakovų valdomose patalpose. Be to, tai yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, kuri priklauso visiems patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str. 1 d.). Jei ieškovai mano, kad ventiliacijos sistema nefunkcionuoja (ar funkcionuoja netinkamai), jie dėl to gali kreiptis į namo administratorių (UAB „Senamiesčio ūkis“), kuris tai įvertins ir, esant poreikiui, imsis reikiamų priemonių.

Antra, ieškovai reiškia reikalavimą užmūryti išorinėje sienoje įrengtą langą bei nuimti oro kondicionierių. Atsakovai nurodė, kad jokių pretenzijų ir /ar reikalavimų, susijusių su lango bei oro kondicionieriaus įrengimu, atsakovai iš valstybės institucijų, vykdančių statybų valstybinę priežiūrą, nėra gavę. Kaip matyti, tai nepasitenkinimą kelia išimtinai ieškovams. Tačiau ir jie niekaip nepagrindžia (neįrodo), kaip lango bei oro kondicionieriaus įrengimas pažeidžia jų teises ar interesus. Akivaizdu, kad jokia įtaka ieškovų galimybėms naudotis jiems priklausančiu turtu (t.y. butu, adresu (duomenys neskelbtini)) nėra daroma. Todėl ieškovų reikalavimai šia apimtimi teismine tvarka neginami, nesant jokio jų teisių bei interesų pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, net jei lango ar kondicionieriaus įrengimas būtų laikomas atliktu nepagrįstai (neteisėtai), nėra pagrindo tenkinti reikalavimus taip, kaip jie yra suformuluoti ieškinyje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 str. nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 str. 5 d. suteikia teisę asmenims įteisinti statybą (t.y. gauti statybą leidžiantį dokumentą) tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (LAT 2011-02-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-39/2011). Toks reikalavimas, koks yra suformuluotas ieškinyje, minėtų reikalavimų, susijusių su proporcingų priemonių taikymu, akivaizdžiai neatitinka. VTPSI atstovas pripažino, jog bet kuriuo atveju lango ar oro kondicionieriaus įrengimas gali būti įteisinti ir tam nėra jokių kliūčių.

Ieškovai reikalauja dviejų butų, esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) dabartinių savininkų atlikti veiksmus (statybos darbus) atskirai neišskiriant, kokių veiksmų (darbų) atlikimo yra reikalaujama iš kiekvieno buto savininko (-ų). Tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovai reiškiamus reikalavimus laiko solidaria minėtų atsakovų prievole. Solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais (CK 6.6 str. 1 d.). Akivaizdu, kad su dalimi byloje reiškiamų reikalavimų atsakovai neturi nieko bendro (pvz. reikalavimu atitverti neva užmūrytą laiptinę, kuri nėra atsakovų patalpose, o yra teisėtai valdoma kito buto savininkės).

Atsiliepimas

Atsakovė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašo: taikyti senatį ieškovų reikalavimui dėl 3 a. laiptų aikštelės atitvėrimo (ir dalinai užmūrytos laiptų maršos) ir ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovės A. B. naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas-3465,44 Eur (2073,94 Su PVM t. 3 b.l. 114-118; 605 Eur t. 4 b.l. 1-7; 242 Eur t. 4 b.l. 43-47; 544,50 Eur t. 5 b.l. 48-52).

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b. l. 67-69) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti visus ieškinio reikalavimus, reiškiamus jos atžvilgiu, tokiais motyvais: (i) patikslintas ieškinys turi būti tikslinamas, nes nėra aišku, kurie ieškinio reikalavimai yra reiškiami kuriems atsakovams; galimai jie reiškiami netinkamiems atsakovams; (ii)reikalavimui dėl užtvertos 3 a. laiptinių aikštelės atitvėrimo suėjusi senatis, todėl atsakovė A. B. prašo taikyti senatį (10 m.) ir reikalavimą atmesti šiuo pagrindu; (iii) 3 a. laiptinių aikštelė atitverta teisėtai, laikantis visų įstatyminių reikalavimų; (iv) kiti ieškinio reikalavimai susiję su statybos pasekmių pašalinimu, jei ir ta apimtimi kiek yra reiškiami A. B., yra nepagrįsti.

Ieškovų reikalavimai, susiję su patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalų užmūrijimu, kapitalinėje sienoje esančio lango užmūrijimu ir oro kondicionieriaus nuėmimu bei pastato stogo kraigo ir kamino atstatymu, nėra susiję su jai nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), o yra susiję su kitų atsakovų valdomu nekilnojamuoju turtu (butu (duomenys neskelbtini); tai atsispindi ir atsakovės I. B. paaiškinimuose (pvz. atsiliepime į patikslintą ieškinį, t. 3, b.l. 26).

Ieškovas, vadovaujantis CPK 135 str., turi pareigą aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kad atsakovas turėtų galimybę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Šiuo atveju tai nėra padaryta, todėl atsakovei A. B. nėra aišku ar jai privalu gintis nuo visų ieškinio pirmajame reikalavime išdėstytų reikalavimų ir atitinkamai, nėra aišku kaip tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

Ieškovų reikalavimas dėl 3 a. laiptinės aikštės atitvėrimo (ir dalinai užmūrytos laiptų maršos) pareikštas suėjus 10 m. terminui tokiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 str.). CK 1.126 str. 2 d. numato, kad jei atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, teismas turi taikyti ieškinio senatį. Atsakovė A. B. prašo teismo taikyti senatį šiam reikalavimui ir šį ieškinio reikalavimą atmesti šiuo pagrindu.

Pažymi, kad šiuo atveju senatis yra suėjusi labai seniai, t.y. praėję daugiau nei 28 metai nuo to momento, kada buvo ne tik atliktas atitvėrimas, bet ir jis užfiksuotas dokumentiškai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto V. N. išvadoje (bylos t.1 b.l. 136-139) nurodoma, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas 1991-02-20 d.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, neva 3 a. laiptinės aikštelė buvo atitverta ir prijungta prie A. B. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), 2014-2016 m. vykdant remonto darbus pagal remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (namo pastogės virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimas), kuomet patys ir vykusių teismo posėdžių metu, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant bylą pirmą kartą pirma instancija, patys ieškovai patvirtino, kad atitvėrimas egzistavo dar 1992 m., kada įrengta papildoma aikštelė.

Taigi, patiems ieškovams yra puikiai žinoma, kad dar 1992 m. tikrai jau buvo atitverta ir prie šiuo metu A. B. nuosavybės teise priklausančio buto prijungta 3 a. laiptų aikštelė.

CK 1.127 str. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad patys ieškovai patvirtino, kad žinojo apie aikštelės atitvėrimą dar 1992 m., ieškinio senatis taikytina vėliausiai nuo to momento. Tokiu atveju yra praėję bent 26 m. nuo to momento, kada turi būti pradėta skaičiuoti senatis ir atitinkamai 10 m. senatis yra suėjusi. Dėl šių priežasčių A. B. teismo prašo taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui dėl 3 a. laiptinės aikštelės atitvėrimo (ir dalinai užmūrytos laiptų maršos).

Šalies argumentai

Ieškovai byloje bando teigti, kad laiptinės aikštė yra užtverta ir prijungta prie A. B. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), 2014-2016 m., atliekant darbus dėl buto (duomenys neskelbtini), įrengimo pagal remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (namo pastogės virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimas), tokio atitvėrimo ir laiptinės aikštelės prijungimo prie A. B. priklausančio buto projektas nenumatė ir pan. Tokie ieškovų teiginiai yra neteisingi.

Visų pirma, kaip liudija byloje esantys dokumentai - trečio a. laiptų aikštelės užmūrijimas užfiksuotas dar 1991-02-20 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto V. N. išvada, pateikta į bylą, bylos t. 1, 136-139 l.). Taigi, dokumentai aiškiai įrodo, kad darbai dėl trečio a. laiptų aikštelės užmūrijimo atlikti iki 2014-2016 m. ir nebuvo projekto dėl pastogės įrengimo dalimi.

Antra, patys ieškovai bylą nagrinėjant pirmąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teisme kaip pirmojoje instancijoje jau yra patvirtinę, kad papildoma aikštelė ir laiptai, įrengti atitvėrus 3 a. laiptų aikštelę, buvo įrengti dar 1992 m. (tai liudija tiek teismo posėdžio protokoliniai garso įrašai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 d. sprendimas).

Dėl šių aplinkybių yra akivaizdu, kad 3 a. laiptų aikštelės užmūrijimas nebuvo remonto projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti, todėl pagal šį projektą ir nėra numatytas joks trečio a. laiptų aikštelės užmūrijimas. Ieškovai nepateikė jokių kitų argumentų, kodėl VĮ Registrų centre registruotais 1991-02-20 dokumentais fiksuotas 3 a. laiptų aikštelės užmūrijimas - kas atitinkamai rodo, kad užmūrijimas buvo teisėtas – turėtų būti laikomas neteisėtu (pačios registracijos, projekto ar pan. ieškovai taip pat neginčijo).Tokiu būdu, ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atitverti neva savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę turėtų būti atmestas.

Išvadą teikianti institucija -Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (į.k. 288600210) vyriausiasis specialistas V. N. pateikė teismui 2017 metų birželio mėn. išvadą (t. 1 b.l. 136-139), kurioje nurodė, kad aplinkybes dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų minėtu adresu nagrinėjo ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą (2015-08-05 reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėjo aplinkybes nurodytas R. G. 2017-02-22 skunde (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

R. G. 2017-02-22 skunde dalis nurodytų aplinkybių buvo nagrinėtos atsakant pareiškėjui 2015-12-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundė gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), I. B. bute (duomenys neskelbtini) atliktus kapitalinio remonto darbus, kuriems išduotas rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projektas, Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau - projektas).

Nagrinėjant 2017-02-22 skundą dėl statybos darbų gyvenamajame name, rengtas patikrinimas 2017-03-29, kuriame nedalyvavo nei pareiškėjas (informuotas 2015-03-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)), nei buto savininkas - I. B. (informuota 2017-03-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai 2017-05-02 rengtas pakartotinis patikrinimas, parengtas privalomasis nurodymas statytojai 2017-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas informuotas 2017-04-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-02 patikrinime I. B. nedalyvavo.

Nagrinėjant 2017-02-22 skundo aplinkybes patikrinimų metu surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktai - 2017-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-04 Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirsto lango, įrengto oro kondicionieriaus, užmūrytų (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų ventiliacijos kanalų

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis I. B. 2016 m. gegužės mėn., gyvenamojo namo „kapitalinėje“ sienoje (bute) įrengė langą, oro kondicionierių ir užmūrijo „pirmo aukšto patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus“.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - STR 1.01.08:2002) 10 p. nuostatomis statybos darbai silpninant statinio laikančiąsias konstrukcijas laikytini kapitaliniu remontu. Remiantis minėto reglamento 12.11 p. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas - paprastojo remonto darbai.

Pagal nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR 1.07.01:2010) redakcijos, galiojusios 2016 m. gegužės mėn., 6 priedo 1.2 p., 5.2 p., 9 p. nuostatomis dėl (duomenys neskelbtini) įrengto lango, oro kondicionieriaus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas. Gyvenamojo namo fasade įrengtas langas ir oro kondicionierius užfiksuotas patikrinimų metu atliktose nuotraukose. Projekte nėra numatytas minėtų darbų atlikimas.

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų apie prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl lango ir oro kondicionierius įrengimo. Inspekcijos nuomone, langas (galimai užmūrijant ventiliacijos kanalus) ir oro kondicionierius gyvenamojo namo fasade įrengtas savavališkai.

Inspekcijos DVIS „Avilys“ užregistruotas pareiškėjo 2012-01-17 prašymas užregistruoti deklaraciją apie buto ir kūryb. dirbtuvių sujungimo į butą užbaigimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, kad su prašymu pateiktuose dokumentuose - „Buto ir kūrybinės dirbtuvės sujungimas į butą (duomenys neskelbtini)“ projekte ir buto mansardinio aukšto inventorizaciniuose planuose ventiliacijos kanalai nepažymėti.

Dėl pakelto stogo kraigo ir kamino atstatymo į buvusį, aukštį

Aplinkybės dėl gyvenamajame name atliktų darbų (gyvenamojo namo aukščio kėlimo, kamino aukščio kėlimo) buvo pateiktos ir pareiškėjo 2015-08-05 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-16 skunde. Minėtas aplinkybes nagrinėjo ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Vilniaus regioninis valstybės archyvas Inspekcijai teikė Valstybinės įmonės „Vilniaus projektas“ (iki 1991-12-11 Komunalinio ūkio projektavimo instituto) 1987 m. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apmatavimų bylos (toliau - apmatavimų byla) dokumentus. Apmatavimų byloje pateikti duomenys susiję su gyvenamuoju namu tarp jų gyvenamojo namo stogo kraigo, karnizo, dūmtraukių aukštis nuo žemės paviršiaus sąlyginės altitudės. Apmatavimų byloje pateiktame brėžinyje „Pjūviai I-I ir II-II“ gyvenamojo namo dalies taip ašių 9-8 (kuriame yra butas) ir gyvenamojo namo dalies taip ašių J-K (statmena gyvenamojo namo daliai taip ašių 9-8) stogo kraigo, karnizo, dūmtraukių aukščio rodikliai sutampa. Minėti duomenys sutampa ir kituose apmatavimų bylos brėžiniuose.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtų gyvenamojo namo dalių stogo kraigo aukščio rodikliai apmatavimų byloje esančiuose brėžiniuose ir 2015-11-17 atlikto patikrinimo metu vizualiai sutampa, bei įvertinus buto patalpų aukščio duomenis, Inspekcija 2015-12-02 rašte nurodė, jog bute vykdomi kapitalinio remonto darbai atitinka projekto sprendinius.

Analogiškai situacija, dėl bute atliktų statybos darbų, vertinta ir departamento 2015-12-04 rašte. Kultūros paveldo departamentas nenustatė aplinkybių patvirtinančių, kad vykdant darbus pagal projektą buvo keista stogo forma ar kraigas (KPD Vilniaus skyriaus 2015-08-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruotas IDVIS).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-04 rašte reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 1977 m. Komunalinio ūkio projektavimo institutas parengė senamiesčio kvartalo, kuriame yra gyvenamasis namas, kompleksinio remonto ir rekonstrukcijos projektą, kuris buvo įgyvendintas 9-e dešimtmetyje. Taip pat nurodyta, kad statybos leidimuose išduotuose po 1990 metų gyvenamojo namo stogo kraigas nekeliamas. VĮ Registrų centro pateiktoje gyvenamojo namo 1991-02-20 inventorinėje byloje duomenų apie gyvenamojo namo aukštį iki kraigo nėra. Patikrinimų metu patvirtinta aplinkybė, kad gyvenamojo namo dalių stogo kraigas sutampa. Atsižvelgiant į tai manytina, kad apmatavimų byloje užfiksuoti gyvenamajame name atlikti statybos darbai galėjo būti atlikti minėtame savivaldybės rašte nurodytu laikotarpiu suformuojant minėtų gyvenamojo namo dalių stogus taip, kad kraigas sutampa.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 d. įsakymu Nr. 522, 97 p. nurodyta, kad nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus.

Apmatavimų byloje pateiktas gyvenamojo namo dalies aukštis skaičiuojamas nuo sąlyginės žemės paviršiaus altitudės - 109.24 nurodytos apmatavimų bylos 1 aukšto plane. UAB „Geoekspertai“ matavimuose nenurodyta žemės paviršiaus sąlyginė altitudė nuo kurios skaičiuojami gyvenamojo namo aukščiai tame tarpe iki gyvenamojo namo karnizo viršaus.

Pastebėtina, kad gyvenamojo namo dalių aukštis (UAB „Geoekspertai“ matavimuose nurodytas nuo žemės paviršiaus iki karnizo apačios H2 - 9.75, karnizo viršaus Hkamiz - 10.62, apmatavimų byloje iki karnizo apačios H - 10.10 ir Registrų centro 2017-04-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose iki karnizo viršaus H - 10.80) nurodomas skirtingas.

Vertinant minėtų institucijų pateiktus dokumentus, manytina, kad sprendžiant gyvenamojo namo rekonstrukcijos tikimybę reikėtų vadovautis VĮ Registrų centro pateiktoje gyvenamojo namo 1991-02-20 inventorinėje byloje nurodytu gyvenamojo namo aukščiu iki karnizo viršaus t.y. H - 10.80. UAB „Geoekspertai“ matavimuose nurodytas gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus Hkamiz - 10.62 neįrodo gyvenamojo namo rekonstrukcijos tikimybės.

Pagal nekilnojamojo turto registro išraše (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius duomenis gyvenamajame name 1989 m. atlikta rekonstrukcija. Inspekcija dėl dokumentų susijusių su gyvenamajame name 1989 m. atlikta rekonstrukcija (projekto, kadastro duomenų bylos, statybos užbaigimo akto) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Vilniaus savivaldybę, Vilniaus regioninį valstybės archyvą.

Vertinant Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktą apmatavimų bylą pastebėtina, kad iki 1994-10-01 pastatyti (rekonstruoti) gyvenamieji namai, pagal 1970 m. rugsėjo 29. d. LTSR MT Valstybinio statybos reikalų komiteto įsakyme Nr. 146 nustatytą tvarką, buvo priimami naudoti valstybinių priėmimo komisijų tai įforminant aktu. Inspekcija neturi duomenų apie priėmimo naudoti aktą susijusį su gyvenamajame name 1989 m. atlikta rekonstrukcija.

Pagal nuo 1994-10-01 įsigaliojusią praktiką, susijusią su statybos užbaigimu, gyvenamieji namai priimami naudoti, kai jų statyba baigta pagal projektinę dokumentaciją pateikiamą priėmimo komisijai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų ar Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateikta apmatavimų byla laikytina projektine dokumentacija pagal kurią gyvenamajame name 1989 m. atlikta rekonstrukcija nurodyta minėtame nekilnojamojo turto registro išraše.

Inspekcija neturi kitų duomenų apie gyvenamojo namo aukštį iki karnizo ar aplinkybę, kad gyvenamojo namo dalių stogo kraigas sutampa, negu nurodytų apmatavimo byloje.

Dėl įpareigojimo atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir įpareigojimo atsakovę nugriauti dalinai užmūrytą laiptų maršą

Dėl aplinkybių susijusių su trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimu mūrine siena, pateiktų ir pareiškėjo 2017-02-22 skunde, Inspekcija atsakymą teikė 2015-12-02 raštu. Minėtame rašte nurodyta, kad 2015-11-17 atlikto patikrinimo metu ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad esami laiptai ir esama laiptų aikštelė, pareiškėjo teigimu, įrengti 1992 m.

Trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas dokumentuose parengtuose 1991-02-20 ((duomenys neskelbtini) 3 aukšto planas, patalpa 10-6), kuriuos pateikė VĮ Registrų centras raštu 2017-04-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškai situaciją vertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2015-05-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotame pareiškėjui (neregistruotas IDVIS).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2017-02-22 skunde nurodė, kad buto savininkė I. B. atliko statybos darbus atsitverdama dar vieną dalį jai nepriklausančios bendro naudojimo laiptinės erdvės ir pasunkindama visą naujai suformuoto laiptų maršo konstrukciją, kuri galimai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. 2017-02-22 skunde nurodytas bendro naudojimo laiptinės erdvės atitvėrimas projekte nenumatytas.

Patikrinimų atliktų nagrinėjant 2017-02-22 skundą metu aplinkybių, kurios grėstų žmonių sveikatai ir gyvybei, nenustatyta.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 p. nuostata statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas priskiriamas paprastojo remonto darbams.

Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (kuriame detalizuojamos Statybos įstatymo 27 str.), nuostatomis paprastojo remonto darbų atlikimui, kai nekeičiama pastato išvaizda (nagrinėjamu atveju gyvenamajame name), statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.

Darbai susiję su gyvenamojo namo laiptinės pertvarkymu, nagrinėjamu atveju, gali būti vykdomi CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos darbai bute pagal projektą užbaigti 2016-07-22 surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-09-07 d. teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė visiškai palaikė nurodytoje išvadoje išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Kaip nustatyta byloje, ieškovas R. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 19992-02-11, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 17-1010, teisminio nagrinėjimo metu ieškovai teigia, jie gyvena nurodytame bute nuo 1989 metų.

Atsakovė I. B. buvo butų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė (t. 1 b.l. 108- 111, t. 2 b.l. 7-10).

Atsakovai A. D., A. M. yra vieno kambario 44,43 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (po ½ dalį) nuo 2017-06-28 d. (pagrindas : 2016-07-22 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-07-26 d., 2017-06-27 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 104-107; 124-125; 128-131; t. 2 b.l. 38-40; t. 3 b.l. 53-66) .

Atsakovė A. B. yra vieno kambario 50,25 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2015-08-27 d. Šis butas nupirktas iš atsakovės I. B. ir jos senelės I. B. pagal 2015-08-25 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1 b.l. 110-111, 126-127; t. 2 b.l. 13-22).

Byloje buvo nustatyta, kad 2014-11-06 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurį parengė projektuotojas UAB „Skliauto pėda“, statytojai I. B. išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje tarp šalių kilo ginčas atsakovei I. B. vykdant pagal nurodytą rašytinį projektą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, t.y. kuomet šio gyvenamojo namo neįrengta palėpė buvo pertvarkytą į gyvenamosios paskirties butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, projektuotojo UAB „Skliauto pėda“ projekte nebuvo numatyta nei pastato kraigo pakėlimo, nei laiptinės atitvėrimo, nei kapitalinės namo sienos lango įrengimo, nei oro kondicionieriaus sumontavimo. Ieškovų teigimu, nurodyti darbai buvo atlikti savavališkai. Savavališkai atliekant kapitalinio remonto darbus neteisėtai buvo pakeltas pastato stogo aukštis, nutrauktos ir išmestos ieškovams priklausančios ant kamino buvusios televizijos antenos. Be to, dėl (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo fasade įrengto lango bei oro kondicionieriaus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas, kuriuo atsakovės I. B. nebuvo gautas; darbai savavališki, jų pasekoje ieškovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), ventiliacijos kanalai buvo užmūryti.

Dėl įpareigojimo atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių

Iš gyvenamojo namo trečio aušto plano matyti ventiliaciniai kanalai, kurie užmūryti (t. 1 b.l. 60, t. 4 b.l. 37, 39).

Iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016-10-26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius nebuvo informuotas apie kondicionieriaus įrengimą name (duomenys neskelbtini), ir leidimo J. B. nesuteikė (t. 1 b.l. 61-62).

Nuotraukos, esančios byloje, patvirtina, kad įstatytas tiek langas, tiek įrengtas oro kondicionierius bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 63).

Iš specialisto M. Š., IND Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-07 patikros-defektinio akto seka, kad adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovams priklausantis butas), atliekant natūralios ventiliacijos kanalų patikrą-apžiūrą, buvo pastebėti sekantys defektai: natūrali ventiliacija iš sanitarinio mazgo bei virtuvės patalpų nefunkcionuoja, nėra jokio traukimo, nes jie užmūryti; patikrinus (duomenys neskelbtini), gyventojo teiginį, kad buto ventiliacija dingo, kai gretimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi remonto darbai ir oro kondicionavimo sistemos montavimas, buvo nustatyta, kad nuo stogo pusės pastebėti akivaizdūs kanalų ir pačio kamino pažeidimai, o būtent, kamino kanalų ribose iškirsta anga ir sumontuotas langas, greta lango ant kamino sienos pakabintas oro kondicionavimo agregatas, į kamino sienelę ties kanalais išmuštos angos ir sumontuoti oro kondicionieriaus vamzdynai (t. 2 b.l. 104), ką patvirtina ir pridėtos fotonuotraukos (t. 2 b.l. 105108).

Rangos darbus, esančius objekte (duomenys neskelbtini), o būtent- čerpinio stogo įrengimo darbus, vandentiekio įvado įrengimo darbus vykdė pagal atsakovės I. B. užsakymą rangovas UAB „Dorineda“ (t. 2 b.l. 110-111)

Pagal ieškovo skundus Inspekcija skundus tyrė ir surašė patikrinimo aktus (t. 2 b.l. 27-36).

Dėl įpareigojimo atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptinių aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą (atitvertą) naujai suformuotų laiptų maršą (prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto)

Patikslintame ieškinyje ieškovai prašė įpareigoti atlikti šiuos darbus atsakovus A. B., A. D. ir A. M., o 2021-09-07 d. teisminio nagrinėjimo metu nurodė įpareigoti tik atsakovę A. B. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkę.

Iš antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-02-29 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ieškovų prašymą antstolė konstatavo, jog namo esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte matyti, jog užtverta trečio aukšto laiptinės aikštelė ir matyti dalinai užmūryta naujai suformuotų laiptų marša (t. 4 b.l. 10-13).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė I. B. procesiniuose dokumentuose bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu patikslintą ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptinių aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą (atitvertą) naujai suformuotų laiptų maršą (prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto) atmesti (t. 2 b.l. 97-98). Atsakovė nurodė, kad minimas butas nuo 2015-08-25 d. priklauso A. B., ir ginčo laiptinės plotas įeina į buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą. Be to, atsakovė I. B. buvo šio buto savininkė nuo 2007-05-11 d. ir jai priklausė tik ½ dalis šios buto ir ieškovų nurodoma laiptų aikštelė jau buvo šios buto dalimi. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017-06 mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2017 06 mėn. išvadoje buvo nurodyta, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas dar 1991-02-20 d. VĮ Registrų centras techninės apskaitos buto byloje. Tokiu būdu praėjo 30 metų.

Svarstant atsakovo motyvus dėl senaties termino, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 1.126 str. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos bei spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), t.y. nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reikalauja taikyti atsakovė I. B. bei vėliau atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 67-69) atsakovė A. B. bei jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos: nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d. ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, svarstydamas atsakovių prašymą dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į aktualią teismo praktiką. Teismų praktikoje laikoma, kad pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, teisinė situacija byloje, kurioje priimtais sprendimais ar nutartimis remiamasi, turi būti artima nagrinėjamai bylai.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018).

Svarstant ieškinio senaties taikymo klausimą, nustatyta, kad VĮ Registro centras nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu, ieškovas R. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 19992-02-11, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 17-1010, o ieškovų teigimu teisminio nagrinėjimo metu, jie nuolat gyvena nurodytame bute nuo 1989 metų. Ieškovo teigimu ankstesnėse teismo posėdžiuose laiptai ir laiptų aikštelė įrengti 1992 metais, taigi, ieškovams apie galimą teisės pažeidimą turėjo būti žinoma 1992 metais, nes jie gyvena šioje laiptinėje.

Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje nurodyta, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas dokumentuose, parengtuose 1991-02-20 (t. 1 b.l. 139). Inventorizavimas atliktas po kapitalinio remonto 1991-02-20 d. (t. 3 b.l. 177).

Ieškovai į teismą kreipėsi tik 2016-04-01 (t. 1 b.l. 1-2), o su patikslintu ieškiniu-2017-01-09 d. (t. 1 b.l. 54-55), todėl teismas konstatuoja, kad 10 metų bendras ieškinio senaties terminas yra suėjęs.

Tokiu būdu, teismas taiko nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinio reikalavimus atmeta (CK 1.131 str.) Svarbių pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą byloje taip pat nėra, ieškovai neprašė nei procesiniuose dokumentuose nei ieškovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Kitą vertus, ginčo laiptinės aikštelė yra užtverta ir prijungta prie atsakovės A. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. B. šį butą pirko 2015 metais, šio buto padidinimas bendros laiptinės sąskaita buvo atliktas 1991-02-20 d., t.y. ne pagal 2014-11-06 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą atsakovei I. B. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškinys atsakovės A. B. atžvilgiu atmestinas.

Dėl įpareigojimo atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2015-11-26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2014-11-06 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą- rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalies pastogės kapitalinio remonto projektui. Projekte numatyta įėjimą į pastogės patalpas įrengti, pratęsiant esamą laiptinę. Stogo kraigo pakėlimas projekte nenumatytas (t. b.l. 56-57).

Be to, projekto sprendiniais numatoma įrengti pastogės patalpas virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra pastato kiemo korpuse. Įėjimas į pastogės patalpas numatomas pratęsiant esamą laiptinę, kuri yra nuo pirmo iki trečio aukšto ir aptarnauja tris butus. Įrengiant pastogės patalpas naudojamos esamos stogo konstrukcijos, išlaikant stogo formą bei kraigo aukštį (t. 1 b.l. 57-58). Tai patvirtina palėpės planas (t. 1 b.l. 59).

UAB „Geoekspertai“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado pjūvio matavimus, siekiant nustatyti ar statinio stogo išmatavimai yra nepakitę lyginant su matmenimis pateiktas gyv. namo (duomenys neskelbtini) kompleksinio kapitalinio remonto planu ir buvo nustatyta, kad atlikus skaičiavimus ir palyginus 2016-10-25 d. fasado aukščius su pateiktas senajame plane, matyti, jog stogo aukštis, nuo karnizo apačios iki stogo viršaus padidėjo 0,97 m, o atstumas tarp karnizo apačios ir kamino viršaus padidėjo 0,83 m (t. 1 b.l. 65-66).

Liudytojas E. P. apklaustas 2020-(duomenys neskelbtini) d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovų iniciatyva pavirtino UAB „Geoekspertai“ išvadas, nurodytas aiškinamajame rašte (t. 3 b.l.157, 159; t. 4 b.l. 20).

Remonto darbų, tame skaičiuje ir stogo (duomenys neskelbtini), užsakovas yra atsakovė I. B. (t. 3 b.l. 127-133; 140-141, 143-145, 147-151).

Iš fotonuotraukų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kraigas paaukštintas (t. 4 b.l. 9-10).

Ieškovai pateikė teismui papildomus dokumentus, t.y. (duomenys neskelbtini) namo planą, kuriame yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjo D. D. bei Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistės A. Z. pritarimai, iš kurių matyti, kad palėpės stogo aukštis nesutampa su viso pastato stogo aukščiu ir pažymėti įvairūs jo variantai, a taip pat matosi ir ventiliacijos angos, kurios atliekant statybos darbus buvo užmūrytos (t. 4 b.l. 37-40).

Inspekcija patikrinimo metu (t. 3 b.l. 164-177) vizualiai nustatė, kad virš buto esančio stogo viršus sutampa su gretimai sujungto pastato stogo viršumi, todėl padarė išvadą, kad bute vykdomi kapitalinio remonto darbai atitinka projekto sprendinius, o laiptai ir esama laiptų aikštelė įrengti 1992 m. ir nesusiję su kapitalinio remonto darbais, t.y. nebuvo keičiami. Projektą pasirašė 13 savininkų iš 20. Inventorizavimas atliktas po kapitalinio remonto 1991-02-20 d. (t. 3 b.l. 177).

Dėl įpareigojimo atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių

Iš gyvenamojo namo trečio aušto plano matyti ventiliaciniai kanalai, kurie užmūryti (t. 1 b.l. 60, t. 4 b.l. 37, 39).

Iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016-10-26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius nebuvo informuotas apie kondicionieriaus įrengimą name (duomenys neskelbtini), ir leidimo J. B. nesuteikė (t. 1 b.l. 61-62).

Nuotraukos, esančios byloje, patvirtina, kad įstatytas tiek langas, tiek įrengtas oro kondicionierius bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 63).

Iš specialisto M. Š., IND Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-07 patikros-defektinio akto seka, kad adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovams priklausantis butas), atliekant natūralios ventiliacijos kanalų patikrą-apžiūrą, buvo pastebėti sekantys defektai: natūrali ventiliacija iš sanitarinio mazgo bei virtuvės patalpų nefunkcionuoja, nėra jokio traukimo, nes jie užmūryti; patikrinus (duomenys neskelbtini), gyventojo teiginį, kad buto ventiliacija dingo, kai gretimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi remonto darbai ir oro kondicionavimo sistemos montavimas, buvo nustatyta, kad nuo stogo pusės pastebėti akivaizdūs kanalų ir pačio kamino pažeidimai, o būtent, kamino kanalų ribose iškirsta anga ir sumontuotas langas, greta lango ant kamino sienos pakabintas oro kondicionavimo agregatas, į kamino sienelę ties kanalais išmuštos angos ir sumontuoti oro kondicionieriaus vamzdynai (t. 2 b.l. 104), ką patvirtina ir pridėtos fotonuotraukos (t. 2 b.l. 105108).

Rangos darbus, esančius objekte (duomenys neskelbtini), o būtent- čerpinio stogo įrengimo darbus, vandentiekio įvado įrengimo darbus vykdė pagal atsakovės I. B. užsakymą rangovas UAB „Dorineda“ (t. 2 b.l. 110-111).

Byloje surašyti ir Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai (t. 2 b.l.27-36).

Kilus ginčus dėl šių dviejų ieškinio reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertei A. S. ir pavedant atsakyti į klausimus :

Žemesnės instancijos teismas

-Ar įgyvendinant neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projektą, buvo pakeistas (padidėjo) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kraigo ir kamino aukštis? Jeigu taip, kokie Statybos įstatymo bei projekto reikalavimai buvo pažeisti?

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad įgyvendinant pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projektą, pastato adresu (duomenys neskelbtini), kraigo, STOGO ir kamino aukštis buvo pakeistas – PADIDĖJO. Nesivadovauta (duomenys neskelbtini) pastatui taikomais (duomenys neskelbtini) senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimais ir bendrosiomis (duomenys neskelbtini) senamiesčio tvarkybos rekomendacijomis;

Atsakant į teismo užduotą klausimą: ar pastate, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų ventiliacijai yra reikalingi kanalai, esantys ties išorinėje sienoje sumontuotu oro kondicionieriumi? Jei taip, kokioms minėtame pastate esančioms patalpoms jie yra reikalingi?

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad pastato kapitalinėje sienoje, lygiagrečioje (duomenys neskelbtini) gatvei, buvę ventiliacijos kanalai reikalingi tiek pirmo aukšto patalpų, tiek antro aukšto buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto (indeksas (duomenys neskelbtini)) ir tamsaus kambariuko (sandėliuko) (duomenys neskelbtini)) patalpų ventiliacijai.

Atsakant į teismo užduotą klausimą: ar pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kanalai, esantys ties išorinėje sienoje sumontuotu oro kondicionieriumi yra užmūryti? Jei taip, kada tai buvo padaryta? Ar tam turėjo įtakos lango ir oro kondicionieriaus įrengimas?

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), kanalai, esantys ties išorinėje sienoje sumontuotu oro kondicionieriumi, yra panaikinti. Tai padaryta įrengiant langą.

Atsakant į teismo užduotą klausimą: jei pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kanalai, esantys ties išorinėje sienoje sumontuotu oro kondicionieriumi, nefunkcionuoja ir yra reikalingi kitų patalpų ventiliacijai, ar įmanoma kitų patalpų ventiliaciją užtikrinti neardant šiuo metu įrengtų konstrukcinių elementų (t.y. lango, oro kondicionieriaus)? Koks šiuo tikslu būtų ekonomiškiausias galimas sprendinys?

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad kitų patalpų ventiliacijos užtikrinti neatstatant panaikintų (nugriautų) kanalų, neįmanoma. Įvertinant, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra turistų maršrutų vietoje, rinktis ekonomiškiausią variantą nerekomenduojama. Savavališkai iškirstas langas turėtų būti užmūrytas, be suderinimo ir bendraturčių sutikimo įrengtas kondicionierius, nuimtas.

Atsakant į teismo užduotą klausimą: kokiai statybos rūšiai priskirtini darbai, susiję su laiptų maršos atitvėrimu? Ar tokio pobūdžio darbų vykdymui turi būti rengiama projektinė dokumentacija ir / ar gaunamas statybą leidžiantis dokumentas?

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad bendro naudojimo laiptų maršo atitvėrimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, kuriems reikalingas suderintas projektas, kai kuriais atvejais atskirtų patalpų paskirties keitimas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Atsakant į teismo užduotą klausimą: ar bendro naudojimo patalpų atitvėrimas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiptų maržos atliktas nepažeidžiant statybos įstatymų reikalavimų ir ar tai nekelia pavojaus bei atitinka saugos reikalavimus? (t. 4 b.l.82-94).

Teismo ekspertės 2020-11-24 Ekspertizės aktu (t. 4 b.l. 107-124) nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys neatitinka naudojimo saugos reikalavimų, bet neprieštarauja gaisrinės saugos keliamiems reikalavimams.

Ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyta, kad stogas aukštesnis mažiausiai 3,33-2,40=0.93m. Pridėjus kraiginės molio čerpės storį ir išgaubimą, gaunamas apytikslis stogo kraigo paaukštėjimas po remonto darbų 0,92+0,05=0,98m.; nuo 0,55 iki 0,65m pakeltas ne tik pastato stogo kraigas, bet ir visas stogas apatinėje stogo dalyje ties kapitaline siena, tai sąlygojo teismo ekspertės išvadą, kad pastato tūris yra padidintas pakeliant stogą – tiek stogo apatinę dalį, tiek stogo kraigą. Darbai, kuriais yra didinamas pastato tūris yra priskirtini ne kapitaliniam remontui, o pastato rekonstrukcijai. Nagrinėjamame pastate tiek rekonstrukcija, tiek kapitalinį remontą atlikti negalima, nes nėra duomenų, kad vertinimo tarybos pastogė ar stogas būtų vertinami kaip nevertinti; atlikti šiame pastate galima tik tvarkomuosius paveldosaugos darbus; pastatų aukštingumas nedidinamas (t. 4 b.l. 109).

Be to, teismo ekspertė nustatė, kad pastato stogo aukštis pakeltas, be to, yra įrengta laiptinė patekimui į pastogę, kas savaime yra naujų konstrukcijų įrengimas ir priskiriamas prie naujų konstrukcijų įrengimo darbų. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 6 skyriaus 9. „Statinio rekonstravimo tikslas– perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos (naujos stogo konstrukcijos, gelžbetoninė laiptinė patekimui į pastogę)“. Taigi atlikti statybos darbai yra priskirtini prie rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbų. Statinio rekonstravimą kaip ir kapitalinį remontą leidžiantis dokumentas išduodamas taip pat per INFOSTATYBĄ (t. 4 b.l. 110).

Be to, ventiliacijos kanalai panaikinti įrengiant langą ir kondicionierių, neužmūrijus lango, ventiliacijos kanalų atstatyti neįmanoma. Savavališkai įrengtas langas ir kondicionierius, kaip neteisėti statybos padariniai yra prilyginami savavalinei statybai ir turi būti atstatyti į pradinę padėtį (t. 4 b.l. 111). Laiptų maršo atitvėrimo darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, kurių metu keičiama dalies bendro naudojimo patalpos paskirtis – jei atitvertas laiptų maršas prijungiamas prie buto, reiškia keičiama jo paskirtis į gyvenamąją, todėl reikalinga bendraturčių sutikimai, paprastojo remonto projektas bei statybą leidžiantis dokumentas (t. 4 b.l. 111).

Pagal suderintą Projektą (1 t, 59 psl.) (Pav. Nr. 19) ir turimą (duomenys neskelbtini) buto inventorinį planą (2 t, 3 psl.) (Pav. Nr. 18), pastogėje įrengtos patalpos ne pagal projektinę dokumentaciją, pagal kurią pastogėje patalpos suprojektuotos tik virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bet realiai įrengtos ir virš bendro naudojimo laiptinės (Pav. Nr. 20, 17). Inventorinis buto. Pastate (duomenys neskelbtini) atlikti ir RC įregistruoti pastogės pritaikymo darbai neatitinka suderintos projektinės dokumentacijos ir faktiškai esančios situacijos ir gali būti priskirtini savavalinių darbų kategorijai (t. 4 b.l. 111).

Be to, teismo ekspertė sutiko su UAB „Geoekspertai“ išvada dėl pastato stogo kraigo aukščio matavimo (t. 4 b.l. 109), tačiau nesutiko su Inspekcijos 2017-06-26 išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodomu teiginiu, jog „minėtų gyvenamojo namo dalių stogo, kraigo aukščio rodikliai apmatavimų byloje esančiuose brėžiniuose ir 2015-11-17 atlikto patikrinimo metu vizualiai sutampa, bei įvertinus buto patalpų aukščio duomenis, Inspekcija 2015-12-02 rašte nurodė, jog bute vykdomi kapitalinio remonto darbai atitinka projekto sprendinius“, nes nepateikti jokie išvadą pagrindžiantys skaičiavimai ar kitokie įrodymai, galintys patvirtinti teikiamas išvadas. Be to, vizualus buvusio ir esamo stogo kraigo, karnizo aukščio lyginimas su Projektu yra neįmanomas dėl labai paprastos priežasties - Projekte jokie stogo kraigo, karnizo ar paties stogo aukščiai nedetalizuoti. Be to, net ir vizualiai apžiūrėjus pastatą vietoje, plika akimi matomi neatitikimai kad pastato stogo kraigas kaip ir stogo apatinė dalis yra pakelti (t. 4 b.l. 108).

Dėl tos pačios priežasties, kai ir nurodė ekspertizės akte teismo ekspertė A. S., teismas nesutinka su atsakovų A. D. ir A. M. pateiktais teismui papildomais įrodymais (vizualine medžiaga, fotonuotraukomis, archyviniu brėžiniu), jog pastato dalies, tiek kuria buvo įrengtas jų butas ir gretimos pastato dalies kraigo aukštis sutampa/yra viename lygmenyje, stogo kraigo, karnizo, dūmtraukių aukščio rodikliai sutampa (t. 5 b.l. 1-5; 30-32). Be to, ieškovų pateiktos fotonuotraukos iki ginčo pastato rekonstrukcijos ir po jos paneigia atsakovų teiginius (t. 5 b.l. 8-9), be to, UAB „Dorineda“ (duomenys neskelbtini) pastato palėpes įrenginėjo ne tik atsakovei I. B., bet ir kitiems užsakovams, pvz. čerpinį stogą ir paaukštino stogo kraigą ne tik atsakovei I. B., bet ir kitiems gyventojams/užsakovams (t. 5 b.l. 10-20). Iš gyvenamojo namo, buto, esančio iki 1941 metų pastatytame paminkliniame statinyje, kuris yra senamiesčio, urbanistikos paminklo teritorijoje, 1992-02-12 apsaugos sutarties Nr. 28 matyti, kad ieškovai įsipareigojo nekeisti buto vidaus planinės struktūros. Durų ir langų, buto vidaus erdvę formuojančių sienų, lubų bei grindų plokštumų (t. 5 b.l. 21-22), analogiški reikalavimai galiojo ir kitiems šio gyv. namo gyventojams, pasiraišusiems analogiškas sutartis su LR kultūros paveldo inspekcija.

Teismo ekspertei papildomai atsakant į šalių klausimus dėl ekspertizės atlikimo, tame skaičiuje, kad teismo ekspertė vadovavosi medžiaga, kurios nėra civilinėje byloje (t. 4 b.l. 182-185) buvo išaiškinta, kad visi projektai, rengti iki 2019 metų yra saugomi savivaldybės miesto plėtros departamento archyve. Tai viešai prieinama dokumentacija, kuria gali naudotis bet kuris asmuo. Nuo 2019 metų rengti projektai skelbiami INFOSTATYBOJE, ir yra taip pat viešai prieinami. Ekspertė pateikė dalį viešų duomenų, kurie buvo aktualūs rašant ekspertizę. Jie yra pateikti ekspertizės akte. Vilniaus regioniniame valstybės archyve visa dokumentacija, nurodoma teismo ekspertės, yra taip pat viešai prieinama kiekvienam asmeniui. Visi dokumentai ir/ar aktualios dokumentų ištraukos, kuriais grįsta ekspertizė, teismui yra pateikti Ekspertizės akte (7 psl. 3 pastraipa) minimi Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus senamiesčio pastatų apskaitos lapai yra vieši dokumentai, kurie šiuo metu yra pilna apimtimi skaitmenizuojami. Apskaitos lapais naudojasi visi su paveldosauga susiję architektai bei ekspertai. Visi jie yra gauti iš Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus, nes to skyriaus užsakymu buvo atliekami. Visi dokumentai, kurie buvo aktualūs rašant ekspertizės aktą, buvo pateikti ekspertizės akte. Kitų dokumentų teismo ekspertė neturi.

Atsakovės I. B. pateiktas teismui Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2014-10-03 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5 b.l. 24-28), kuriuo nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalies paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant butą, kapitalinio remonto projekto sprendiniai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pritarti projektui, nepaneigia teismo paskirtos ekspertizės, atliktos teismo ekspertės A. S., išvadų po nurodyto projekto faktinio įgyvendinimo. Nurodytame akte projekto sprendiniais nustatyta, kad įrengiant pastogės patalpas naudojamos esamos stogo konstrukcijos, išlaikant stogo formą bei kraigo aukštį (t. 5 b.l. 28). To tarpu teismo ekspertė A. S. teismo ekspertizės akte nustatė, kad po šio projekto įgyvendinimo pastato stogas tapo aukštesnis mažiausiai 3,33-2,40=0.93m.; apytikslis stogo kraigo paaukštėjimas po remonto darbų 0,92+0,05=0,98m.; nuo 0,55 iki 0,65m pakeltas pastato stogo kraigas, visas stogas apatinėje stogo dalyje ties kapitaline siena, t.y. pastato tūris yra padidintas pakeliant stogą – tiek stogo apatinę dalį, tiek stogo kraigą (t. 4 b.l. 109).

Taigi, teismas įvertinęs išdėstytų sprendime įrodymų visuma sprendžia, kad ieškovų patikslinti reikalavimai įpareigoti atsakovus atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių bei atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį iš esmės tenkintini visiškai.

Patikslintame ieškinyje ieškovai prašė įpareigoti atlikti šiuos darbus atsakovus A. B., A. D. ir A. M., o 2021-09-07 d. teisminio nagrinėjimo metu nurodė įpareigoti atsakovus A. B., A. D. ir A. M. atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; įpareigoti atsakovus I. B., A. B., A. D. ir A. M. atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.

Teismas sutinka su ieškovų civilinės atsakomybės paskirstymu visiems atsakovams tik iš dalies: ieškinį dalyje įpareigoti atsakovus A. D. ir A. M. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių tenkina visiškai, atsakovės A. B. atžvilgiu ieškinį šioje dalyje atmeta, nes ji yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, jos bute nėra nei I. B. neteisėtai įrengto nei kondicionieriaus nei lango, o byloje nesurinkta jokių įrodymų dėl pastarosios civilinės atsakomybės (CPK 178 str.).

Byloje nėra ginčo, kad 2014-2016 metais atsakovei I. B. vykdant statybos darbus (kapitalinį remontą) ieškinyje paminėtoje palėpėje ((duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini)), siekiant šioje palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas, savavališkai kapitalinėje sienoje iškirto langą bei įrengė oro kondicionierių. Atsakovai A. D. bei A. M. siekia šiuos statybos darbus įteisinti, tačiau iki šiol to nepadarė, nors ši civilinė byla užvesta 2016 metais.

Teismas įpareigoja atsakovus A. D. ir A. M. atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį, o ieškinio reikalavimus I. B., A. D. atžvilgiu atmeta, nes jos nėra buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pertvarkytas iš palėpės, savininkės. Kaip nustatyta byloje, pertvarkant palėpę į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo pakeltas pastato stogo kraigas ir kaminas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. B. buvo šio buto savininkė, patenkinus ieškinį šioje dalyje, galimas atsakovų A. D. ir A. M. regresinis reikalavimas I. B. atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju aktualus ir taikytinas viešojo ir privataus intereso pusiausvyros principas. Taikant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai (CK 1.5 str.). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (LAT 2013-02-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-80/2013, 2020-10-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-211-701/2020). Nagrinėjamoje byloje neteisėtos statybos padariniai šalinami taikant proporcingą tokiems pažeidimams priemonę- įpareigoti atsakovus atstatyti buvusį iki statybų namo būklę. Teismo ekspertės A. S. vertinimu, kultūros paveldui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo negalima ne tik rekonstrukcija, bet ir kapitalinis remontas, tačiau faktiškai buvo atlikta pastato rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas, kuriuo atlikimui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Ieškovai prašė iš atsakovės I. B. ieškovų naudai priteisti 1650,80 Eur turtinei žalai ir po 200,00 Eur kiekvienam š ieškovų neturtinei žalai atlyginti.

Turtinė žala, ieškovų teigimu, susidaro iš palydovinės televizijos tinklo antenos kaina 315,80 (b.l. t. 1 b.l. 20-22); UAB „Geoekspertai“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado pjūvio matavimus, siekiant nustatyti stogo išmatavimus, už šiuos darbus ieškovas R. G. sumokėjo -140 Eur (t. 1 b.l. 67-70); 100 Eur išlaidų sudaro už proc. dokumentų įteikimas atsakovei I. B., (t. 1 b.l. 83-91); 1100 Eur sudaro advokato išlaidos.

Teismas sutinka su ieškovų atstovu teiginiu, išsakytu 2021-09-07 d. teisminio nagrinėjimo metu, kad visas šias išlaidas ieškovai, teikiant pradinį ieškinį (2016-04-01), laikė turtine žala.

Teismo vertinimu, įrodyta turtinė žala, už kurią atsakinga atsakovė I. B., sudaro 315,80 Eur, o kitos ieškovų išlaidos vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 d. sprendimu civ. byloje 2-1420-808/2018 (šiuo metu bylos Nr. 2-360-545/2021) ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovės I. B. 315,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (už sugadintą anteną) ieškovų A. G., R. G. naudai (t. 2 b.l. 127-132) ir Vilniaus apygardos teismo 2019-09-03 d. nutartimi civ. byloje e2A-858-803/2019 šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu (t. 2 b.l. 168-176).

Tokiu būdu yra pagrindas nutraukti civilinę bylą šioje dalyje (dėl 315,80 Eur už anteną priteisimo) CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

CK 6.250 str. 1 d. straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju ieškovai kildina ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų po 200 Eur kiekvienam (viso 400 Eur neturtinės žalos), kad neteko galimybės stebėti savo mėgstamų televizijos laidų, dėl atsakovės I. B. neteisėtų veiksmų vykdant name, esančiame (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą.

Sprendžiant šį ieškinio reikalavimą, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, kad negalėjimas žiūrėti televizijos laidų sukėlė jiems įstatyme nurodytas pasekmes (skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita) (CPK 178 str.), o neturtinės žalos priteisimas dėl neteisėto kapitalinio remonto įstatyme nenumatytas. Kitų aplinkybių, numatytų CK 6.250 str. 2 d., dėl kurių neturtinė žala priteisiama (pvz. dėl asmens gyvybės atėmimo), taip pat nenustatyta.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovai A. G., R. G. prašo iš atsakovės I. B. ieškovų naudai priteisti:

-140 Eur išlaidų (t. 1 b.l. 67-70) už UAB „Geoekspertai“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado pjūvio matavimus;

-100 Eur išlaidų sudaro už proc.dokumentų įteikimas atsakovei I. B. (t. 1 b.l. 83-91);

-1100 Eur sudaro advokato išlaidos (t. 2 b.l. 117-119).

Ieškovai prašo iš visų atsakovų I. B., A. B., A. D. ir A. M. solidariai priteisti ieškovų naudai visas kitas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas:

- 20 Eur žyminio mokesčio (15,45 Eur+4,55 Eur, viso 20 Eur) (t. 1 b.l. 3, 31);

-15,48 Eur už apeliacinį skundą (t. 2 b.l. 134);

-1650 Eur advokato išlaidų (t. 3 b.l. 124- 126);

-50 Eur antstolės išlaidų (t. 4 b.l. 14),-21, 15 Eur už 16 vnt. nuotraukų (t. 4 b.l. 15),

-800 Eur teismo ekspertizės išlaidų (t. 4 b.l. 93,101), sumokėjo ieškovas, ši suma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-26 d. nutartimi pervesta teismo ekspertei (t. 4 b.l. 125, 128).;

-200 Eur teismo ekspertės išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje, sumokėjo ieškovas (t. 4 b.l. 160-161, 171); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-02 d. nutartimi 200 Eur pervesta teismo ekspertei už dalyvavimą 2021-03-02 teismo posėdyje (t. 4 b.l. 172-173).

CPK 79 str. 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str.). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (LAT 2008-10-28 d. nutartis civ byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimą priteisti 140 Eur už UAB „Geoekspertai“ atliktą namo fasado pjūvio matavimus argumentuoja teiginiais, kad patyrė tokias išlaidas tik dėl atsakovės I. B. kaltės, kuri pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą vykdė nesilaikant išduoto projekto, pakelė stogo kraigą. Priimant teismo sprendimą teismas vertina, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, nes šiuo įrodymu ieškovai grindė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus (dabartinius buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus, kuriems butas parduotas atsakovės I. B.) atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį ir šis reikalavimas teismo patenkintas. Be to, teismo ekspertė A. S. taip pat pritarė UAB „Geoekspertai“ atliktiems namo fasado pjūvio matavimus ir iš esmės su jais sutiko (dėl ko byloje kilo ginčas). Taigi, UAB „Geoekspertai“ namo fasado pjūvio matavimai įrodo ieškovų reikalavimų pagrįstumą, todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, todėl ir priteistinos. Analogiškai priteistinos iš atsakovės ir kitos išlaidos, t. y. 100 Eur už proc. dokumentų įteikimą atsakovei I. B., (t. 1 b.l. 83-91).

Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (LAT 2008-10-28 d. nutartis civ, byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016-02-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017-01-23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

Ir nors pradinis ieškovų ieškinys bei jo patikslinimas buvo patenkintas iš dalies, sprendimu priteisiant 315,80 Eur žalos už nuplėštą anteną vykdant I. B. kapitalinį remontą, o kitoje dalyje sprendimas buvo panaikintas ir ieškovų reikalavimai nagrinėjami iki šiol, CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovų elgesys nagrinėjamoje byloje nebuvo netinkamas, o nurodytos išlaidos nepagrįstos, todėl tenkina ieškovo reikalavimus visiškai, priteisiant tiek 140 Eur, tiek 100 Eur patirtų išlaidų, tiek 21,15 Eur už 16 vnt. nuotraukų (t. 4 b.l. 15) iš atsakovės I. B. (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p. 10 p., 93 str.).

Analogiškai argumentais, taikant CPK 93 str. 4 d., iš atsakovės I. B. priteistina 1100 Eur advokato išlaidų ieškovų naudais, pažymint, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (LAT 2015-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; 2016-02-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nepriteistos išlaidos, kaip išlaidavimo nuostoliai, liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LAT 2008-10-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Nagrinėjamoje byloje 1100 Eur advokato išlaidos yra minimalios ir neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, byla sudėtinga, susideda iš 5 tomų, pradėta 206-04-01 d. ir nagrinėjama iki šiol, todėl nėra pagrindo šių išlaidų mažinti.

Patenkinus ieškinį dalyje dėl 315,80 Eur žalos priteisimo, iš atsakovės I. B. priteistina minimali 20 Eur žyminio mokesčio suma (t. 1 b.l. 3, 31); (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

15,48 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (t. 2 b.l. 134) ieškovams nepriteistina, nes jie netinkamai pasirinko atsakovę I. B. dėl kitų ieškinio reikalavimų, o dabartiniai kiti atsakovai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Kitos ieškovų turėtos išlaidos- 1650 Eur advokato išlaidų (t. 3 b.l. 124- 126); 50 Eur antstolės išlaidų (t. 4 b.l. 14), 800 Eur teismo ekspertizės išlaidų (t. 4 b.l. 93,101), 200 Eur teismo ekspertės išlaidų už teismo ekspertės A. S. dalyvavimą teismo posėdyje (t. 4 b.l. 160-161, 171) priteistinos iš atsakovų A. D. ir A. M. lygiomis dalimis, t.y. 2700 Eur, po 1350 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovų naudai. Vertintina, kad kiti patikslinto ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovus A. D. ir A. M. atstatyti užmūrytus (duomenys neskelbtini) buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; atstatyti nelegaliai pakeltą pastato stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį yra tenkintini, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovams šioje dalyje jų turėtas bylinėjimosi išlaidas CPK 79 str. 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 10 p., 93 str. 1 d. tvarka. Šios išlaidos, teismo vertinimu, yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad advokato išlaidos šioje sudėtingoje 5 tomų byloje yra minimalūs, neviršija nurodytų Rekomendacijose maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra protingo dydžio.

Atmetus patikslintą ieškinį atsakovės A. B. atžvilgiu, iš pastarosios ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

2021-08-30 d. ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį ir sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio (t. 5 b.l. 38-39).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-07 d. protokoline nutartimi patikslintas ieškinys (t.5 b.l. 39, 55) ieškovams buvo grąžintas. Tokiu būdu gražinus patikslintą ieškinį ieškovams, ieškovui R. G., sumokėjusiam 108 Eur žyminio mokesčio, jis turi būti grąžintas CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi.

Atsakovė A. B. prašo priteisti iš ieškovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas-3465,44 Eur (2073,94 Eur t. 3 b.l. 114-118; 605 Eur, t. 4 b.l. 1-7; 242 Eur t. 4 b.l. 43-47; 544,50 Eur, t. 5 b.l. 48-52).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovės A. B. atžvilgiu atmestinas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovės turėtos advokatės išlaidos-3465,44 Eur (po 1732,72 Eur iš kiekvieno ieškovo) (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p.).

Atsakovė I. B. prašo priteisti iš ieškovų viso 3800 Eur advokatės išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės advokatės išlaidos sudarė 3600 Eur (1000 Eur, t. 2 b.l. 93-96; 600 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. 2 b.l. 149, 151; 1460 Eur, t. 3 b.l. 119-122, iš jų sumokėta -1000 Eur); 1000 Eur, t. 5 b.l. 33-35; 1000+600+1000+1000 Eur). Šios išlaidos iš ieškovų nepriteistinos, nes iš esmės teismas priėmė nepalankų teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu, patenkinus ieškovų turtinį reikalavimą dėl 315,80 Eur žalos priteisimo, o kitus neturtinius reikalavimus tenkino; patenkinimo pagrindas atsakovės neteisėti veiksmai (CPK 93 str. 4 d.).

Atsakovai A. D., A. M. prašo priteisti iš ieškovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas -2219,60 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovų advokato išlaidos sudarė 1919,60 Eur (800 Eur, t. 3 b.l. 134-136; 200 Eur, t. 4 b.l. 16-18; 363 Eur, t. 4 b.l. 164-167; 556,60 Eur, t. 5 b.l. 40-44, sumokėjo atsakovas A. M.; 800+200+363+556,60 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovų atžvilgiu tenkintini, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 74,63 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas sudaro 74,63 Eur, todėl patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų R. G. ir A. G., atsakovų I. B. A. D. ir A. M. lygiomis dalimis po 24, 87 Eur (74,63 : 3) į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus A. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) atstatyti užmūrytus buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; atstatyti nelegaliai pakeltą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti (dėl 400 Eur neturtinės žalos bei įpareigojimo atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptinių aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą (atitvertą) naujai suformuotų laiptų maršą).

Ieškinį atsakovės A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl 315,80 Eur (už anteną) priteisimo iš atsakovės I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Iš atsakovės I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti UAB „Geoekspertai“ 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt Eur) išlaidų, 100 Eur (vieną šimtą Eur) proc.dokumentų įteikimo išlaidų, 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur) advokato išlaidų, 20 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio, 21, 15 Eur (dvidešimt vieną Eur 15 ct) už 16 vnt. nuotraukų ieškovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Iš atsakovų A. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt Eur) advokato išlaidų, 50 Eur (penkiasdešimt Eur) antstolės išlaidų, 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) teismo ekspertizės išlaidų, 200 Eur (du šimtus Eur) teismo ekspertės A. S. išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje, viso 2700 Eur (po 1350 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3465,44 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 44 ct), t.y. po 1732,72 Eur iš kiekvieno ieškovo advokatės išlaidų atsakovės A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur) žyminio mokesčio (t. 5 b.l. 38-39).

Priteisti iš ieškovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,44 Eur (dvylika Eur 44 ct), A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,44 Eur (dvylika Eur 44 ct), atsakovės I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 24,87 Eur (dvidešimt keturis Eur 87 ct), atsakovės A. D. a. k. (duomenys neskelbtini) 12,44 Eur (dvylika Eur 44 ct), atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 12,44 Eur (dvylika Eur 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – viso 74,63 Eur (septyniasdešimt keturis Eur 63 ct) į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė