- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-858-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11414-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Rūta Petkuvienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. G., A. G.
- Atsakovas
- I. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglė Surgailienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir A. G. ieškinį atsakovei I. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., A. D. ir A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai, galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydami: priteisti iš atsakovės 455,80 Eur turtinės žalos ir po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui; įpareigoti atsakovę atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą naujai suformuotų laiptų maršą; atstatyti užmūrytus 8 buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; atstatyti nelegaliai pakeltą stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.
2. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakove gyvena viename name, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovės elgesys nesuderinamas su kitų šiame name gyvenančiųjų interesais, nes be daugelio namo gyventojų sutikimo atsakovė pradėjo šio namo rekonstrukciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui Nr. RPP-01-141106-01274, namo pastogės virš buto Nr. 10 įrengimui. Stogo kraigo pakėlimas šiame projekte nenumatytas. Atsakovė, pažeisdama ir projektą, ir gyventojų interesus, 0,97 m pakėlė pastato kraigą bei 0,83 m pakėlė kamino aukštį ir padarė kitus statybos pažeidimus. Įėjimas į pastogės patalpas turėjo būti padarytas pratęsiant esamą laiptinę, t. y. naujai suformuotą laiptų maršą atremiant į trečio aukšto laiptinės aikštelę, o ne šalia jos. Dalį naujai suformuotos laiptų maršos atsakovė užmūrijo ir tokiu būdu atsitvėrė dar vieną dalį jai nepriklausančios bendro naudojimo laiptinės erdvės, pasunkindama visą naujai suformuoto laiptų maršo konstrukciją, kuri dėl netinkamos ir ne pagal projektą padarytos atramos gali bet kada nugriūti. Atsakovė užmūrijo buto Nr. 8 ir po juo esančių pirmo aukšto patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, darydama prieigą prie nelegaliai (be projekto ir kitų butų savininkų sutikimo) įrengto oro kondicionieriaus per taip pat nelegaliai kapitalinėje namo sienoje iškirstą langą. Kadangi savavališkai keliant pastato stogo aukštį 0,97 m trukdė ant kamino buvusios televizijos antenos, jos buvo nuplėštos ir numestos, todėl ieškovams buvo padaryta žala. Antenos atstatymo darbai ieškovams kainavo 315,80 Eur. Taip pat ieškovai sumokėjo 140 Eur už atliktus minėto namo fasado pjūvio matavimus, kad nustatyti ar statinio stogo išmatavimai yra nepakitę lyginant su matmenimis pateiktais gyvenamojo namo kompleksinio kapitalinio remonto planu. Ieškovai viso patyrė 455,80 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neteko galimybės stebėti mėgstamų televizijos laidų ir turėjo papildomų rūpesčių bei laiko gaišaties, atstatant jų pažeistas teises ir tai sudaro neturtinę žalą, kurią vertina po 200 Eur kiekvienam ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, tačiau į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su patikslintu ieškiniu nesutiko. Asmens neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Neigia davusi nurodymą nuplėšti ir numesti ieškovų antenas ir jai nėra žinomos aplinkybės apie jų galimą dingimą, todėl mano, kad nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Teigia, kad ieškovai neįrodė žalos dydžio, kurį sieja su naujų antenų pastatymo kaina, nors žala, savo esme yra turto netekimas. Nepateikus įrodymų apie senas antenas, jų įsigijimo laiką, būklę, nėra pagrindo priteisti žalą už naujai įsigytą palydovinę anteną. Ieškovai nepateikė įrodymų pagrindžiančių žalos faktą. Atsakovė nesutiko, kad ji turi atverti užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą naujai suformuotą laiptų maršą, nes butas Nr. 10 nepriklauso atsakovei. Be to, ši aikštelė buvo atverta daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Minėta laiptinės dalis įeina į buto Nr. 10 plotą ir priklauso kitiems savininkams. Atsakovė turėjo statybą leidžiantį dokumentą dalies pastogės kapitaliniam remontui, kurio metu nebuvo keltas nei kraigas, nei kaminas. Stogo kraigo aukštis sutampa su likusiu stogo kraigo aukščiu, po kuriuo yra ne atsakovės, o kitų asmenų patalpos. Ieškovai nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovę nukelti nelegaliai įrengtą kondicionierių, atstatyti užmūrytus ventiliacijos kanalus ir užmūryti langą, nes atsakovė jų neužmūrijo. Atsakovei priklausančios palėpės patalpos buvo remontuojamos laikantis pagal Projektą bei statybą leidžiantį dokumentą. Atliktas remontas yra įteisintas ir įregistruotas. Byloje turi būti taikoma ieškinio senatis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams A. G. ir R. G. iš atsakovės I. B. 315,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovų atsakovei priteisė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovų ir atsakovės priteisė 53,50 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų valstybei, tai yra po 26,75 Eur.
5. Teismas nustatė kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkais buvo: I. B. (iki 2017 m. birželio 27 d.), o vėliau A. D. ir A. M. (nuo 2017 m. birželio 28 d.), buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. B.. 2014 m. spalio 3 d. Gyvenamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte nenurodyta, kad būtų pažeisti numatyti reikalavimai. Pagal ieškovų pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Ieškovai už palydovinės televizijos įrengimą ir naujas antenas sumokėjo 315,80 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas atsakyme (2015-11-26 Nr.A63-1203/15(63746)-3.2.1-EM4) į ieškovų skundą, pasisakė, kad projekte nenumatytas stogo kraigo pakėlimas. UAB „Senamiesčio ūkis“ nėra suteikęs atsakovei leidimo įrengti kondicionierių (2016-10-26 raštas). UAB „Geoekspertai“ aiškinamajame rašte nurodo, kad atlikus skaičiavimus ir palyginus su senuoju planu, matyti, kad stogo aukštis, nuo karnizo apačios iki stogo viršaus padidėjo 0,97 m, o atstumas nuo karnizo apačios iki kamino viršaus padidėjo 0,83 m. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (2016-07-22 Nr. ACCR-100-160722-01016) nurodyta, kad pakeista patalpų paskirtis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio išvadoje Nr. 4D- nurodyta, kad oro kondicionierių įrengimui reikalingas leidimas; Projekte nėra užfiksuotas lango ir oro kondicionierių įrengimas, jie įrengti savavališkai; Projekte ir inventorizaciniuose planuose ventiliacijos kanalai nepažymėti; stogo kraigo, karnizo, dūmtraukių aukščio rodikliai sutampa su 1987 metais parengtu dokumentu ir atitinka projekto sprendinius; analogiškai vertinta ir dėl bute atliktų statybos darbų, pakeitimai nenustatyti; trečiojo aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas dokumentuose, parengtuose 1991-02-20; nenustatyta aplinkybių, kurios grėstų žmonių sveikatai arba gyvybei; statinio nelaikančių konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas, priskiriamas paprastojo remonto darbams ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Tos pačios institucijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (2017-03-29 Nr. FAK-739, 2017-05-02 Nr. FAK-1084 ir 2017-05-04 Nr. FAK-1098) pastabos nenurodytos.
6. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai įrengė naują anteną ir į bylą pateikė tai patvirtinančius dokumentus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 iš atsakovės priteisė 315,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 140 Eur už atliktą namo fasado pjūvio matavimus, konstatavęs, kad ieškovai nenurodė priežasčių, kodėl jie turėjo atlikti fasadų matavimą ir, kodėl patirtas išlaidas turi padengti išimtinai atsakovė.
7. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė kaip negalėjimas žiūrėti televizijos laidų sukėlė jiems įstatyme nurodytas pasekmes (skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), todėl vadovaudamasis CPK 6.250 straipsniu ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės po 200 Eur kiekvienam (viso 400 Eur neturtinės žalos) atmėtė kaip neįrodytą.
8. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje nurodyta, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas dokumentuose, parengtuose 1991-02-20. Taip pat užfiksuota, kad pareiškėjas R. G. (ieškovas) pats teigia, jog laiptai ir laiptų aikštelė įrengti 1992 metais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, o ieškovai į teismą kreipėsi tik 2016 metais (2016-04-01), sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir nugriauti naujai suformuotą laiptų maršą.
9. Teismas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktoje išvadoje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog vykdant darbus pagal Projektą buvo keista stogo forma ar kraigas, ši išvada nėra nuginčyta, todėl atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti nelegaliai pakeltą stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.
10. Teismas laikė pagrįstu ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti užmūrytus buto Nr. 8 ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių, tačiau ši ieškovų reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pardavė ginčo butą, todėl nėra tinkama atsakovė šioje byloje, o bylos nagrinėjimo metu ieškovai neteikė prašymo dėl atsakovo pakeitimo. Teismas nurodė, kad esant nenuginčytam faktui, jog minėtas butas priklauso tretiesiems asmenims, besinaudojantiems ginčo kondicionieriumi, langu ir galimai užmūryta ventiliacijos šachta, ieškinio reikalavimas atstatyti užmūrytus buto Nr. 8 ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių, turi būti reiškiamas ne atsakovei, o tikriesiems buto savininkams.
11. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintą ieškovų ieškinio dalį, į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovai, nesutikdami su priimtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas;
12.2. atsakovė I. B., siekdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas, 2014 metais surinko dalies gyventojų rašytinius pritarimus ir jame nurodyta, kad šio namo gyventojai neprieštarauja kapitaliniam remontui pagal parengtą projektą. Atsakovei buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui Nr. RPP-01-141106-01274. Tačiau šiame projekte nebuvo numatyta nei pastato kraigo pakėlimo, nei laiptinės atitvėrimo, nei kapitalinės namo sienos lango įrengimo, nei oro kondicionieriaus sumontavimo. Tai reiškia, jog šie visi darbai buvo atlikti savavališkai. Savavališkų darbų pasėkoje buvo padaryti ir kiti pažeidimai, t. y. keliant pastato stogo aukštį, trukdė ant kamino buvusios televizijos antenos, kurios buvo nutrauktos ir išmestos;
12.3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje konstatuota, jog remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos, galiojusios 2016 m. gegužės mėn., 6 priedo 1.2 p., 5.2 p. ir 9 p. nuostatomis dėl (duomenys neskelbtini) įrengto lango bei oro kondicionieriaus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas. Kadangi tokio pritarimo nėra, todėl laikytina, kad langas (galimai užmūrijant ventiliacijos kanalus) ir oro kondicionierius gyvenamojo namo fasade įrengti savavališkai. UAB „Senamiesčio ūkis“ rašte nurodyta, jog I. B. leidimas įrengti oro kondicionierių nebuvo suteiktas. Byloje yra gyvenamojo namo trečio aukšto planas ir jame nurodyta, kurie ventiliacijos kanalai užmūryti;
12.4. specialisto M. Š. 2018-06-07 patikros-defektiniame akte konstatuojama jog adresu (duomenys neskelbtini) natūrali ventiliacija iš sanitarinio mazgo nefunkcionuoja, nėra jokio traukimo. Patikrinus natūralios ventiliacijos kamino kanalus, akivaizdžiai matosi, kad jie yra pažeisti – užmūryti. Atlikus pakartotinę natūralios oro šalinimo ventiliacijos kanalų patikrą nuo stogo pusės, buvo pastebėti akivaizdūs kanalų ir pačio kamino pažeidimai. Kamino kanalų ribose iškirsta anga ir sumontuotas langas, greta lango ant kamino sienos pakabintas oro kondicionierius, į kamino sienelę ties kanalais išmuštos angos ir sumontuoti oro kondicionieriaus vamzdynai. Šiais veiksmais buvo pažeisti ieškovų šeimos interesai.
12.5. Pagal byloje esančią UAB „Geoekspertai“ išvadą pastato stogo aukštis nuo karnizo apačios iki stogo viršaus padidėjo 0,97 m ir prie šios išvados yra pridėti dokumentai, patvirtinantys ieškovų turėtas išlaidas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ūkio ir transporto departamento rašto matyti, jog stogo kraigo pakėlimas projekte nenumatytas. Niekas kitas tokių matavimų nėra atlikęs, todėl teismas privalėjo remtis ekspertų išvadomis.
12.6. Teismas pripažįsta faktą, kad turtinė žala buvo padaryta būtent įrengiant naują anteną. Todėl darytina išvada, jog buvusi antena trukdė atsakovei pakelti namo kraigo aukštį ir todėl buvo būtina atlikti fasadų matavimą, kurį atliko UAB „Geoekspertai“. Kadangi minėti darbai buvo atlikti atsakovės užsakymu, todėl patirtas išlaidas ji turi padengti.
12.7. Byloje yra UAB „SKLIAUTO PĖDA“ architekto G. Š. 2013 m. rugpjūčio mėn. aiškinamasis raštas, iš kurio matyti, kad projekte numatoma įrengti pastogės patalpas esančias virš buto Nr. 10 ir įėjimas į pastogės patalpas numatomas pratęsiant esamą laiptinę, kuri yra nuo pirmo iki trečio aukšto ir aptarnauja tris butus. Tačiau atsakovė atitvėrė laiptinę, padidino 10-to buto plotą ir vėliau šį butą pelningai pardavė.
12.8. Visi šie darbai buvo atlikti būtent atsakovės ir 2014 – 2016 metų laikotarpyje. Tai patvirtina jos pačios pateiktos deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą bei rangos sutartis. Todėl teismas visiškai nepagrįstai taikė ieškinio senatį.
12.9. Tretieji asmenys A. D. ir A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. birželio 27 d., o visi neteisėti darbai buvo atlikti 2014 – 2016 metais būtent atsakovei I. B. esant šio buto savininke. A. D. ir A. M. yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai ir šiuo metu reikšti jiems pretenzijas dėl atsakovės savavališkai atliktų statybos darbų vargu ar įmanoma. Teismas, įtraukęs šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir matydamas, kad jie turėtų būti atsakovais, galėjo juos įtraukti į bylą bendraatsakovais. Teismas šio klausimo nesprendė.
12.10. Šioje byloje akivaizdžiai įrodyta, kad atsakovės I. B. veiksmais ieškovams buvo padaryta turtinė žala. To pasekmėje jie buvo priversti tiek žodžiu, tiek raštu kreiptis į įvairias institucijas, gaišti laiką ruošiant procesinius dokumentus, prarado galimybę stabėti televizijos laidas. Užmūrijant buto ventiliacijos angas, buvo pažeistos sanitarinės sąlygos, kurios atsiliepė sveikatai. Tai yra nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas ir jokių kitų įrodymų negali būti.
13. Atsakovė I. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovų išlaidas atsakovės advokato pagalbai atlyginti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. atsakovės atlikti statinio kapitalinio remonto darbai yra užbaigti sutinkamai su STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punkto reikalavimais. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 punkte nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Pagal to paties reglamento 44 punktą, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.Teismui buvo pateikta 2016 metų liepos 22 d. atsakovės surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-100-160722-01016, kuria remiantis atliktas kapitalinis remontas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nenuginčijus deklaracijos apie statybos užbaigimą, nėra pagrindo teigti, kad atlikti statybos darbai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Ieškovai nurodytos deklaracijos neginčijo, todėl jų reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti nelegaliai pakeltą stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį, pagrįstai buvo atmestas. Be to, ieškovai byloje nepateikė patikimų įrodymų, kad stogo kraigas buvo pakeltas. Atsakovė šią aplinkybę kategoriškai neigia;
13.2. byloje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada. Joje nurodyta, kad tiriant ieškovų skundus dėl namo stogo kraigo pakėlimo, buvo nagrinėjamos tiek Valstybinėje teritorijų ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, tiek ir Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos, kurios priėjo išvados, kad atsakovės bute vykdyti kapitalinio remonto darbai atitiko projekto sprendinius. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje yra nurodyta, kad VĮ Registrų centras pateiktoje gyvenamojo namo 1991-02-20 inventorinėje byloje nurodytas gyvenamojo namo aukštis iki karnizo viršaus yra 10,80. UAB „Geoekspertai“ matavimuose nurodytas namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus yra 10, 62. Taip pat Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos rėmėsi 1987 metų parengta gyvenamojo namo apmatavimų byla ir nustatė, kad joje nurodyti gyvenamojo namo dalių stogo kraigo aukščio rodikliai sutampa su 2015 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu nustatytais rodikliais;
13.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo gavusi ieškovų skundus dėl stogo kraigo pakėlimo, be to, minėti klausimai buvo sprendžiami ir Kultūros departamente prie Kultūros ministerijos. Nei viena iš šių institucijų, ieškovų nurodomų pažeidimų nenustatė, todėl ieškovams neįrodžius jų teisių pažeidimo dėl stogo kraigo pakėlimo (atsakovės ir institucijų išvadomis nustatyta, kad jis ir nebuvo pakeltas), nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje;
13.4. trečio aukšto laiptų aikštelė buvo atitverta daugiau kaip prieš dvidešimt metų ir yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Atitvėrimas buvo atliktas tuo metu, kai atsakovė nebuvo buto savininke, nes ½ dalį buto ji įsigijo 2007 metų gegužės 11 dovanojimo sutartimi. Atsakovė jokių veiksmų, dėl laiptinės atitvėrimo nėra atlikusi. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvaroje taip pat nurodyta, kad trečio aukšto laiptų aikštelės atitvėrimas mūrine siena užfiksuotas 1991 m. vasario 20 d.;
13.5. posėdžio metu ieškovai pripažino, jog laiptų aikštelė yra trečiojo asmens A. B. buto dalis. Tą jie nurodo ir apeliaciniame skunde, teigdami, kad neva „atsakovė atitvėrė laiptinę, padidino 10-buto plotą, o vėliau šį butą sėkmingai pardavė“. Minėtą butą A. B. įsigijo 2015 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. TPV-6110. Todėl nenuginčijus A. B. pirkimo-pardavimo sutarties ir jos atžvilgiu nereiškiant jokių reikalavimų, nebuvo jokio pagrindo šio asmens turte įpareigoti atsakovę atitverti laiptų aikštelę;
Atsiliepimas
13.6. atsakovė kategoriškai neigia apeliantų nurodomas aplinkybes, kad laiptų aikštelė buvo atitverta neva 2014 – 2016 metais. Tokie apeliantų teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Apeliantai teigia, kad neva jų apeliacinio skundo teiginius apie aikštelės atitvėrimą patvirtina atsakovės pateikta statybos deklaracija ir rangos sutartis. Tačiau iš minėtų dokumentų akivaizdu, kad juose nėra net užuominų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, ar padidinimą laiptinės sąskaita, kaip kad nurodo apeliantai, nes dokumentai yra dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ne dėl 10 buto;
Žemesnės instancijos teismas
13.7. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais dokumentais langas (galimai užmūrijant ventiliacijos kanalus) ir oro kondicionierius yra įrengti savavališkai. Tačiau teismas nustatė, kad langas yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso ne atsakovei, o tretiesiems asmenims, be to, jie naudojasi ir kondicionieriumi, dėl ko sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. LR CPK 45 straipsnio 1 dalis nenumato teismo pareigos siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą. Apie tai, kad butas atsakovei nepriklauso nuosavybės teise, ieškovams buvo žinoma nuo 2017 metų spalio mėnesio, kai atsakovė pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis A. M. ir A. D.. Šie asmenys dalyvavo nagrinėjant bylą ir buvo apklausti. Ieškovai bylą vedė per profesionalų atstovą-advokatą, todėl jie turėjo visas galimybes reikšti prašymą pakeisti atsakovą tinkamu. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės ieškovai visą laiką laikėsi pozicijos, kad pagal jų pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovė, o ne tretieji asmenys. Tokios pozicijos jie laikosi ir apeliaciniame skunde, todėl akivaizdu, kad ieškovai, naudodamiesi jiems suteikta teise pasirinkti atsakovą, jį pasirinko, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas namo palėpėje įrengus kondicionierių ir iškirtus langą;
13.8. ieškovų reikalavimas išgriauti neteisėtą statybą iškirstą langą ir įrengtą kondicionierių yra nepagrįstas. Ieškovai neįrodė, kad iškirtus langą ir įrengus kondicionierių yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Byloje buvo apklaustas institucijos, teikiančios išvadą byloje, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, kuris nurodė, kad nėra jokių kliūčių tretiesiems asmenims, t.y. buto, (duomenys neskelbtini), savininkams įteisinti atliktus savavališko statybos darbus jų negriaunant, neardant, todėl pripažintina, kad ieškovų ieškinio tenkinimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą, dėl ko ieškinys turėtų būti atmetamas ir šiuo pagrindu;
13.9. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ventiliacijos kanalai galimai buvo užmūryti. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kada ventiliacijos kanalai buvo užmūryti, bei kad juos užmūrijo atsakovė. Priešingai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadoje, nurodyta, kad pačių ieškovų 2012 m. sausio 17 d. inspekcijai pateiktuose dokumentuose – buto ir kūrybinės dirbtuvės sujungimas į butą, (duomenys neskelbtini) projekte ir buto mansardinio aukšto inventorizaciniuose planuose ventiliacijos kanalai nepažymėti;
13.10. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai ieškiniu nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos priteisimui. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, bei atsiliepimo argumentų, ieškovų skundai dėl neva atsakovės atliktų savavališkų statybos darbų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl ieškovų kreipimasis į institucijas su nepagrįstais skundais nesukelia jiems teisės į žalos atlyginimą. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sutrikdyta jų sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje kilo ginčas dėl statybos darbų, atliktų adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantai įrodinėja, kad atsakovė, siekdama gyvenamojo namo palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas, atliko neteisėtus statybos darbus.
15. Byloje nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė buvo: I. B. (iki 2017 m. birželio 27 d.), o vėliau A. D. ir A. M. (nuo 2017 m. birželio 28 d.)(tomas II, b. l. 13-23, 38-40), buto (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. B. (tomas I, b. l. 110-111).
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK45 straipsnio 3 dalis).
17. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
18. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei I. B.. Ieškiniu ieškovai, be kita ko, reikalavo įpareigoti atsakovę atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą naujai suformuotų laiptų maršą; atstatyti užmūrytus 8 buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; atstatyti nelegaliai pakeltą stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo butus atsakovė perleido A. B., A. D., A. M., turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
23. Taigi, kad teismas galėtų priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, šalis turi sieti materialiniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys yra butų, kuriuose, anot ieškovų atlikti neteisėti statybos darbai, savininkai, t. y. būtent juos su ieškovais sieja materialiniai teisiniai santykiai. Atsakovės I. B. su ieškovais nebesieja materialiniai teisiniai santykiai jai pardavus butus, kuriuose, anot ieškovų atlikti neteisėti statybos darbai, todėl nustačius, kad atsakovė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė I. B. nėra tinkamą atsakovė byloje dėl reikalavimų atitverti savavališkai užtvertą trečio aukšto laiptų aikštelę ir nugriauti dalinai užmūrytą naujai suformuotų laiptų maršą; atstatyti užmūrytus 8 buto ir po juo esančių patalpų tualetų ir vonios kambarių ventiliacijos kanalus, užmūryti nelegaliai kapitalinėje sienoje iškirstą langą ir nuimti nelegaliai įrengtą oro kondicionierių; atstatyti nelegaliai pakeltą stogo kraigą ir kaminą į buvusį aukštį.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas asmenis, įsigijusius butus iš atsakovės, į bylą trečiaisiais asmenimis, bet nepasiūlęs ieškovams pakeisti atsakovės ir neišaiškinęs jiems atsisakymo pakeisti atsakovę pasekmių, pažeidė CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tinkamo atsakovo arba kitų atsakovų, turinčių pareigą atsakyti pagal ieškovų reikalavimus, įtraukimas, kaip minėta, galimas tik pirmosios instancijos teisme.
25. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patalpose, kurios nepriklauso atsakovei nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šio civilinio proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla iš esmės ir šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantų apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai skundžia visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą, tačiau nenurodo jokių faktinių ir teisinių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo patenkintoje jo dalyje, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies taip pat nepasisako. Dėl šios priežasties, ieškovams nenurodžius jokių faktinių ir teisinių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo patenkintoje jo dalyje, o teisėjų kolegijai nenustačius šios skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta dalis ieškovų ieškinio, paliekamas nepakeistu.
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų R. G. ir A. G. ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovams A. G. ir R. G. iš atsakovės I. B. 315,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.