Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-20-633/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-18
Bylos Nr.: 1-20-633/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00340-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algis Vieraitis
Advokatai: Vaidas Paltanavičius

Baudžiamoji byla Nr. 1-45-633/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00340-2018-4Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 18 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorėms Jūratei Šilingaitei, L. B., gynėjams advokatams Vaidui Paltanavičiui, Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

1) M. Z., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys enskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, turintis 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią darbinę veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pagal 75 straipsnį atidėtas 1 m. 6 mėn. (šiuo metu vykdoma ši probacija),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį;

2) O. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią darbinę veiklą (mažosios bendrijos savininkas ir vadovas), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal 2016 m. birželio 21 d. Tauragės raj. apylinkės teismo nuosprendį išnykęs)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį;

3) M. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybos rangos darbus pagal darbo sutartį Jungtinėje Karalystėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji M. Z., O. D. ir M. G., iš anksto susitarę susirasti, persekioti ir sužaloti dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų R. B., veikdami kartu bendrininkų grupe, minėtu tikslu 2016 m. kovo 22 d. laikotarpiu nuo 19.37 val. iki 21.30 val. Vilkaviškio mieste bei Vilkaviškio rajono Giedrių ir Didžiųjų Šelvių km gyvenviečių teritorijoje persekiojo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjusį R. B., susirado ir su savimi vežiojosi didelį akmenį, apie 21.30 val. laiku Giedrių gatvėje Giedrių km Vilkaviškio r. sav., jiems važiuojant Vilkaviškio m. kryptimi P. V. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutaikius tinkamą tam momentą, tai yra, prasilenkiant su priešpriešais važiavusiu R. B. vairuotu automobiliu, M. Z. perdavė O. D. iš anksto tam pasirengtą akmenį, o šis, O. D., per šoninį P. V. automobilio langą tyčia metė šį didelį akmenį į R. B. automobilio priekinį stiklą, o per jį ir į R. B. veidą, - tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. B. kompleksinį kairės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžimą, apatinio žandikaulio lūžimą kairėje pusėje kaklelio srityje, kairės akies obuolio sumušimą ir kraujosruvą, kaukolės pamato kaulų lūžimą vidurinės daubos kairėje pusėje, kraujosruvas kairiojo skruosto ir kairio paakio srityse, tuo sunkiai ir pavojingai jo gyvybei sutrikdydami nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamieji M. Z., O. D. ir M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis M. Z. teisiamajame posėdyje pareiškė kaltu visiškai neprisipažįstantis, sutikęs duoti parodymus, dėl bylos esmės teismui paaiškino, kad kt. kaltinamieji buvo ir yra jo draugai, iki nagrinėjamo byloje įvykio pažinojęs ir nukentėjusįjį, susipykęs su juo nebuvo, keršto jam nejautęs. Jis neigia iš anksto su kt. kaltinamaisiais taręsis sužaloti nukentėjusįjį, neorganizavęs jo persekiojimo kt. kaltinamųjų veiksmais ir to nedaręs pats. Ką nagrinėjamo įvykio vakarą kalbėjo telefonu ir su kuo, teigia neprisimenantis, taip pat atsisakantis klausytis pokalbių telefonu garso įrašus ir duoti paaiškinimus dėl pokalbių turinio ir kalbančių asmenų (patvirtinti ar paneigti balsų ir kalbos priklausomybę sau ar kt. kaltinamiesiems). Įvykio vakarą jis su kt. kaltinamaisiais važinėjęsis po Vilkaviškio m. ir jo apylinkes liudytojo P. V. vairuotu automobiliu, neneigia, kad automobilių parkavimo aikštelėje tyčia lazda išdaužė ten stovėjusio automobilio „Audi A6“ langą, lazdą teigia išmetęs ten pat į krūmus. Po šito jie toliau važinėjęsi be tikslo Vilkaviškio m., buvo nuvažiavę ir prie Vilkaviškio traukinių stoties. Šio pasivažinėjimo metu jis visą laiką sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, O. D. – už jo (dešinėje pusėje), o M. G. – už vairuotojo (kairėje pusėje). Atvažiavę prie geležinkelio stoties, sutiko nukentėjusiojo automobilį, iš kurio į jų pusę buvo paleisti keli buteliai su degiu skysčiu („molotovo kokteiliai“), tačiau nepataikė ir nieko nesužalojo, jis taip pat girdėjęs 3-4 šūvių garsus. Nukentėjusiojo automobiliui nuvažiavus Vilkaviškio m. kryptimi, jie važiavę iš paskos, jiems važiuojant Giedrių gatve Giedrių km, priekyje važiavęs nukentėjusiojo automobilis apsisuko ir atvažiavo jiems priešpriešais. Artėdamas prie jų nukentėjusiojo automobilis įvažiavo į jų eismo juostą, dėl ko jų vairuotojas pasitraukė į dešiniąją šalikelę, automobilių prasilenkimo momentu išgirdo pokštelėjimą, kas įvyko pats nematęs, lango atidarymo teigia nejautęs, akmens automobilyje nematęs, jo pats neieškojęs ir į automobilį neatnešęs. Pavažiavę kiek į priekį, jie apsisuko ir važiavo atgal, už geležinkelio pervažos matė sustojusius nukentėjusio ir policijos automobilius, patys nesustojo, kas ten vyksta nesimatė, nes buvo tamsu, apie nukentėjusio sužalojimą teigia sužinojęs tik iš laikraščių.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2016-12-07), dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis M. Z. visgi pripažino, kad į nukentėjusio automobilį nagrinėjamo įvykio metu ar tai kaltinamasis M. G., ar tai kaltinamasis O. D. iš automobilio, kuriuo visi važiavo, metė akmenį. Šie kaltinamieji automobilyje abu sėdėję ant galinės sėdynės, tačiau kuris kurioje pusėje, prisiminti ir įvardinti negalėjo (3 t., b. l. 114-115).

3. Kaltinamasis O. D., teisiamajame posėdyje pareiškęs, kad kaltu visiškai neprisipažįstantis ir atsisakęs duoti parodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies bei 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismo ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose nurodęs, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo liudytojo P. V. vairuotame automobilyje, kai jiems važiuojant nuo geležinkelio stoties link Vilkaviškio m., priešais juos atvažiavo nukentėjusiojo R. B. automobilis ir įvažiavo į jų eismo juostą. Automobiliams prasilenkiant P. V. vairuotame automobilyje buvęs kaltinamasis M. G. metė pro langą kažkokį daiktą į nukentėjusiojo automobilio priekinį stiklą, gali būti, kad metė akmenį. P. V. vairuojamame automobilyje dar buvo ir kaltinamasis M. Z., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o jis sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje, kaltinamasis M. G. - ant galinės sėdynės kairėje. Jie prieš tai nesitarė sužaloti R. B., jo nepersekiojo - tą vakarą jie be tikslo važinėjosi po Vilkaviškio m., kalbėjosi. Važiuojant Vytauto gatve pro UAB „Žemkalnija“ automobilių stovėjimo aikštelę, M. Z. pasirodė, kad iš ten stovinčio automobilio jam kažkas parodė nepadorų gestą ir jis liepė P. V. važiuoti į aikštelę, kur M. Z. medine lazda aikštelėje stovėjusiam automobiliui išdaužė kažkurį langą. Kai M. Z. grįžo atgal į P. V. automobilį, apie savo elgesį nieko nepaaiškino, tačiau toks jo elgesys nei vieno iš jų nenustebino, nes jis, M. Z., yra agresyvus ir neprognozuojamas. Vėliau jie nuvažiavo prie geležinkelio stoties, kur sutiktame nukentėjusiojo automobilyje buvusių asmenų buvo apmėtyti buteliais su degiais skysčiais („molotovo kokteiliais“), taip pat girdėjo šūvių garsus, nė vienas iš jų nenukentėjo (t. 3, b. l. 124-127).

4. Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje pareiškęs, kad kaltu dalinai prisipažįstantis ir atsisakęs duoti parodymus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies bei 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismo ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose nurodęs, kad tai jis byloje nagrinėjamo įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį R. B., mesdamas į jo automobilio priekinį stiklą akmenį, tai padarė būdamas išsigandęs ir streso būsenoje. Jis neveikė organizuotoje grupėje su kt. kaltinamaisiais ir iš anksto nebuvo susitaręs su jais nukentėjusįjį sužaloti. Įvykio dienos vakarą jie, kaltinamieji, važinėjosi liudytojo P. V. automobiliu, M. Z. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, O. D. ant galinės sėdynės dešinėje (už M. Z.), o jis, M. G., ant galinės sėdynės kairėje (už vairuotojo). Jiems važiuojant Vytauto gatve pro UAB „Žemkalnija“ automobilių stovėjimo aikštelę, kaltinamasis M. Z. liepė P. V. sukti į dešinėje pusėje esančią aikštelę. Matė, kad aikštelėje stovėjo tamsios spalvos automobilis, M. Z. išlipo ir priėjęs prie aikštelėje stovėjusio automobilio medine lazda išdaužė priekinio automobilio lango stiklą. Iš kur M. Z. gavo medinę lazdą, nežinantis. Toliau jie nuvažiavo į Vilkaviškio geležinkelio stoties automobilių stovėjimo aikštelę. Apie R. B. tą vakarą jie nekalbėję. Nuo netoli sustojusio kt. automobilio į jų pusę buvo mesti du buteliai su degiu skysčiu („molotovo kokteiliai“), tačiau iki jų jie nepriskriejo. Tuo pačiu metu jis taip pat girdėjęs panašius į šūvius garsus. Sidabrinės spalvos automobilis Giedrių gatve nuvažiavo link Vilkaviškio m., jie važiavo iš paskos. Privažiavus maždaug pusiaukelę iki miesto ribos, pamatė kaip iš priešais, nuo Vilkaviškio m. pusės, atvažiuojantis tas pats automobilis įvažiavo į jų eismo juostą. Tuomet P. V. savo automobilį pasuko į dešinį kelkraštį, kad nesusidurti. Jis pajuto, kad po jo kojomis yra kažkoks daiktas, kad tai buvo akmuo, sužinojęs tik vėliau iš spaudos ir iš žmonių kalbų. Būdamas streso būsenoje, jis atsidaręs langą metė po kojomis automobilyje rastą daiktą į priešais atvažiuojančio automobilio priekinį stiklą. Daiktą per atidarytą šoninį langą metė tuo metu, kai sidabrinio automobilio priekinis kairys kampas ir P. V. automobilio priekinis kairys kampas buvo beveik susilyginę. Daiktą metė tiesiog, kad tas automobilis jų nepersekiotų. Kur pataikė mestu akmeniu, tuo metu nežinojo ir apie tai negalvojo, sužaloti nukentėjusįjį jis nenorėjo, - jis tik norėjo apgadinti juos persekiojusį automobilį. Jis neturėjęs jokių asmeninių santykių su nukentėjusiuoju R. B., ar konfliktų su juo turėjęs kt. kaltinamieji, jam nežinoma (t. 3, b. l. 139-142, 148).

5. Nukentėjusysis R. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies bei 290 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, byloje parodė, jog įvykio dienos vakarą apie 21 val. jis sugyventinės liudytojos L. P. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su keleiviu važiavusiu draugu liudytoju V. B. važiavo iš namų į Vilkaviškio m. Jam važiuojant Kapų gatve, nepažįstamas automobilis bandė jį užblokuoti, tačiau jis to išvengė ir padidinęs greitį pabėgo nuo persekiotojo, nuvažiavo į Giedrių km Vilkaviškio r., po to prie traukinių stoties. Ten stovint matė iš paskos atvažiavusius tris automobilius, kurie nuvažiavo į aikštelę, jis – iš paskos. Jam apsisukant aikštelėje, matė 5-7 asmenis, jų neatpažino, kažkas iš šių asmenų apdaužė jo automobilį, išdaužė šoninio lango stiklą ir vidun įmetė medinį kirvio kotą. Jis paskubomis išvažiavo, nuvažiavo link Klausučių km, po to atgal Vilkaviškio m. kryptimi, vėl apsisuko. Jam prasilenkiant su priešpriešais atvažiavusiu kažkokiu automobiliu, išgirdo smūgį į priekinį stiklą ir pajuto smūgį į veidą, vėliau paaiškėjo, kad buvo mestas didelis akmuo, kuris jam sužalojo veidą, dėl ko buvo gydomas ligoninėje. Kas metė akmenį, jis nepamatęs, tačiau manantis, kad tai padarė tie patys asmenys, kurie jį užpuolė ir apgadino jo vairuotą sugyventinės automobilį geležinkelio stoties aikštelėje. Po įvykio jo vairuotame automobilyje rastas dujinis ginklas su šoviniais yra jo sugyventinės (bus jį palikusi), o golfo lazga ir du peiliai priklauso jam (1 t., b. l. 75-76).

6. Liudytojas V. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies bei 290 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, byloje patvirtino, jog buvo nukentėjusiojo R. B. vairuotame automobilyje, kuomet šis buvo sužalotas. R. B. buvo sužalotas veidas į priekinį jo vairuoto automobilio langą mestu dideliu akmeniu, kuris, pramušęs kiaurai stiklą, trenkė R. B. į veidą, ar tuo metu jie važiavo, ar buvo sustoję, taip pat, ar pro juos, ar tai priešais važiavo kokių tai automobilių ar buvo pavienių asmenų, neprisimenantis. Po sužalojimo R. B. dar kiek tai vairavo automobilį, tačiau netrukus buvo sustabdytas policijos ir išgabentas į ligoninę. Kaip buvo apgadintas R. B. automobilis prie geležinkelio stoties, teigia nematęs, nors sėdėjęs ant priekinės keleivio sėdynės. Kas persekiojo R. B., apgadino jo automobilį, o po to ir jį patį sužalojo akmeniu, teigia nežinantis (1 t., b. l. 95-96

7. Liudytojas G. B. (policijos pareigūnas) teisme patvirtino, kad jam su porininku važiuojant uniforminiu policijos automobiliu nuo Klausučių km link Vilkaviškio m., iš budėtojo gavo pranešimą, jog jiems iš priešais važiuoja įtartinai manevruojantis „BMW“ automobilis, vairuotojas gali būti neblaivus. Apie tai, kad jis, vairuotojas, gali būti stipriai sužalotas, informacijos dar nebuvo. Sutikę šį automobilį, jį sustabdė specialiaisiais signalais, vairuotojas pakluso, automobilį apsuko ir sustojo, kaip išsiaiškino automobilį vairavo lig tol jam nepažįstamas nukentėjusysis R. B., o šalia keleiviu važiavo liudytojas V. B.. Sustabdyto automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas, vairuotojo zonoje žiojėjo kiauryminė apie 20-30 cm skersmens skylė, pagal skylės kraštų būklę, tik salono viduje subirusias šukes, sužalotą vairuotojo veidą ir automobilio salone rastą maždaug skylės dydžio akmenį nustatė, jog smūgis buvęs iš lauko į vidų ir būtent rastu akmeniu. Kitų galimai buvusių automobilio apgadinimų neprisimenantis. Vairuotojo veidas buvo akivaizdžiai sužalotas, stipriai kruvinas, jis sunkiai orientavosi, buvo nekoordinuoti jo judesiai, automobilyje aplink vairuotojo sėdėjimo zoną aplinka taip pat buvo sutepta jo krauju. Jo klausinėjamas nukentėjusysis R. B. pasakė, kad jį užpuolė, apgadino automobilį ir pabaigoje mestu į važiavusį jo automobilį akmeniu sužalojo veidą, kas tai padarė, nukentėjusysis jam neįvardino, keleivis V. B. - taip pat. Automobilio salono galinėje dalyje apžiūros metu be minėto akmens dar rado medinį įrankio kotą, golfo lazdą, du peilius, šlapią nuo vairuotojo kraujo dujinį ginklą (po vairuotojo sostu), jo dėklą.

8. Liudytojas P. V. teisme visiškai patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu (netrukus po nusikaltimo įvykio) duotų byloje savo parodymų visišką teisingumą, pareiškė, jog daug aplinkybių jau yra pamiršęs ir nebegali prisiminti bei paaiškinti. Nepaisant to, liudytojas patvirtino, jog kaltinamuosius pažinojo, nukentėjusįjį – ne, tuo metu turėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisimena, jog šiuo automobiliu įvykio vakarą po Vilkaviškio m. ir apylinkes vežiojo visus tris kaltinamuosius, tačiau kuris iš jų vadovavo (nurodinėjo kur važiuoti), ar su savimi turėjo daiktų daiktams ar žmonėms žaloti, ar ieškojo kokio tai žmogaus, automobilio, asmens „Borė“, -neprisimenantis. Automobilį visą vakarą vairavo tik jis pats, kaltinamasis M. Z. visą laiką sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o kitu du kaltinamieji – ant galinės, tačiau kuris iš kurios pusės ir ar jų sėdėjimo vieta keitėsi, jau nebeprisimenantis. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kaltinamųjų nurodymu buvo užvažiavęs į UAB „Žemkalnija“ aikštelę, kur kaltinamasis M. Z. su kažkuo daužė ten stovėjusį jam nežinomą automobilį, taip pat patvirtino, kad buvo nuvažiavę ir prie geležinkelio stoties, kur rado kitą nežinomą automobilį, ar buvo žmonių, ar kas vyko tarp jų ir kaltinamųjų, neprisimenantis, tačiau pamenantis, kad link jo automobilio buvo mestas butelis su degiu skysčiu („molotovo kokteilis“), tačiau jokios žalos nepadarė. Iš ten jis kaltinamuosius vežęs atgal link Vilkaviškio m., Giedrių km gyvenvietės Giedrių gatvėje sutiko iš priešpriešais atvažiavusį automobilį, buvo tamsu, todėl negali pasakyti jo modelio ir kt. duomenų bei ir to, ar tai buvo tas pats prie geležinkelio stoties jo jau matytas automobilis. Šis automobilis ėmė važiuoti į jo judėjimo juostą, ar tyčia, nežinantis, todėl jis pasukęs dešiniau į šalikelę ir taip prasilenkę. Ar prasilenkimo metu kas iš kaltinamųjų ką nors metė į minėtą automobilį, teigia neprisimenantis, pats to tikrai nedaręs.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2016-11-22) liudytojas P. V. nurodė kur kas daugiau nagrinėjamo nusikaltimo įvykio aplinkybių, tai yra, be prisimenamų teisme ir aprašytųjų aukščiau, patvirtino, jog įsėsdamas į jo automobilį kaltinamasis M. Z. su savimi turėjo (laikė rankose) medinę lazdą, kad kaltinamieji važinėdami su juo ieškojo jam nežinomo asmens jų įvardinto „Borė“, suprato, kad kaltinamieji planuoja ir ketina šį asmenį sumušti, aršiau buvo nusiteikę M. Z. ir O. D., o M. G. elgėsi kur kas ramiau. Liudytojas patvirtino ir tai, kad prie geležinkelio stoties jų rastas automobilis buvo irgi „BMW“, o kaltinamieji atpažino jų ieškotą asmenį „Borę“, po to buvo išlipę ir nubėgę prie to automobilio, kad iš tos pusės link jo automobilio buvo mesti du buteliai su degiuoju skysčiu, žalos nepadarė, jis taip pat girdėjęs į šūvius panašius garsus, dar vienas butelis su degiu skysčiu į juos buvo mestas Giedrių km Giedrių gatvėje, kai jie jau važiavo atgal link Vilkaviškio m., tačiau vėl nepataikė ir žalos nepadarė. Liudytojas patvirtino ir tai, kad prasilenkimo su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu metu (kai jų priekiai buvo beveik susilyginę vienoje linijoje) vienas iš gale sėdėjusių kaltinamųjų (kuris konkrečiai – nepamenantis) prasidarė šoninį langą ir metė iš jų automobilio akmenį į priekinį stiklą automobilio, su kuriuo prasilenkinėjo, - jis pats girdėjęs dūžtančio stiklo garsą. Jis matė, kad didoką akmenį į jo automobilį atnešė ir padėjo prie savo sėdynės kaltinamasis M. Z. tuo metu, kai jie buvo sustoję prie geležinkelio stoties, kuriuo momentu jis akmenį perdavė gale sėdėjusiems, teigia nematęs. Po akmens metimo, kaltinamieji dar liepė jam apsisukti ir vytis „Borės“ automobilį, supratęs, kad jie dar ketinantys jam ką nors padaryti, tačiau iki jam pasivejant, „Borės“ automobilis jau buvo sustabdytas policijos kelyje link K. Naumiesčio. Praėjus kuriam laikui, kaltinamieji jį pakvietė susitikti ir įspėjo, kad dėl šio įvykio jį gali kviesti į policiją bei nurodė neigti aplinkybes apie asmens „Borės“ sužalojimą (1 t., b .l. 101-103).

9. Liudytoja R. D. teisme patvirtino, kad nusikaltimo įvykio vakarą sėdėjo savo automobilyje „Audi A6“ sustojusi UAB „Žemkalnija“ aikštelėje, į aikštelę atvažiavo jai nežinomas automobilis „BMW“, iš kurio priekinės keleivio vietos išlipęs kaltinamasis M. Z. smūgiuodamas rankose laikoma panašia į beisbolo lazda, apdaužė jos automobilį, po to nuvažiavo, kur, jai nežinoma. Ant galinės automobilio „BMW“ sėdynės sėdėjo jos atpažįstami teisme kaltinamieji O. D. ir M. G., tačiau kuris iš kurios pusės, negalinti nurodyti.

10. Liudytoja L. P. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio laikotarpiu gyveno kartu su nukentėjusiuoju, su kuriuo turėjo įsigijusi ir bendrai naudojo pilkos spalvos automobilį „BMW“, iš matymo pažinojusi ir kaltinamuosius, dėl jų ir nukentėjusiojo santykių jai nebuvo nieko žinoma. Jai kaip tik tomis dienomis išvykus į užsienį, po kurio laiko nukentėjusysis telefonu pranešė, kad buvo sužalotas ir apgadintas jų automobilis, vėliau pati matė, kad buvo išmuštas priekinis stiklas, kitų apgadinimų nepamenanti. Kas jį sužalojo, nukentėjusysis jai neįvardino. Policijos nukentėjusiojo automobilyje rastas dujinis ginklas su dėtuve yra jos, ginklą ji vežiodavusi savigynai paslėpusi po vairuotojo sėdyne, ar ginklas buvo su šoviniais ir kiek jų buvo, neprisimenanti.

11. 2016 m. kovo 22 d. įvykio vietos ir objektų apžiūra buvo apžiūrėtas Bučiūnų km Vilkaviškio r. sav. kelyje „Vilkaviškis-K. Naumiestis-Šakiai“ policijos sustabdytas patikrinimui automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, keturių durų. Automobilio priekinis stiklas, kairėje (vairuotojo) pusėje viršutinėje dalyje išdaužtas, aplink skylę stiklas sutrūkinėjęs. Išdužęs kairės pusės galinių durelių stiklas. Automobilio viduje priekyje ir gale pribirę stiklo šukių, ant galinės sėdynės rasta nulaužtas virš vairuotojo sėdėjimo vietos tvirtinamas atverčiamas apsauginis skydelis nuo saulės. Ant galinės sėdynės taip pat rasta medinė lazda 90 cm ilgio, kurio vienas galas storesnis 6 cm skersmens, kitas plonesnis - 5 cm skersmens, rasta užlipinta etiketė su užrašu "kotas kirtikliui", taip pat rasta metalinė golfo lazda 93 cm ilgio, su mėlynos ir raudonos spalvų plastmasine rankena, kurios ilgis 25 cm, kitame lazdos gale yra žalvario spalvos užlenktas galas, kuris yra 11,5 cm ilgio. Už vairuotojo sėdynės ant grindų rastas akmuo 17x15 cm dydžio. Ant galinės sėdynės dar rasta odinė ginklo dėtuvė bei peilis su juodos ir mėlynos spalvų kriaunomis, 12 cm ilgio ir 6 cm ilgio ašmenimis. Po vairuotojo sėdyne rastas dujinis revolveris „BLOW 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) su būgne esančiais dviem šoviniais ir viena iššauta tūtete, ant jų užrašas 9mm. Priekinių dešinės pusės (keleivio) durelių daiktadėžėje rastas lenktinis universalus peiliukas, su atlenktais ašmenimis ir atsuktuvo dalimi. Automobilyje apžiūros metu rasti daiktai - medinė lazda, ginklas, peilis su mėlynos ir juodos spalvos kriaunomis, yra su gausiomis rusvos spalvos į kraują panašiomis dėmėmis. Ant automobilio vairuotojo durelių iš lauko pusės bei iš vidaus matytis analogiškų rusvos spalvos į kraują panašių dėmių, taip pat ir automobilio salone - daugiausia vairuotojo vietoje ir tarp vairuotojo ir keleivio esančioje dalyje. Baigus apžiūra paimti bylai reikšmingi daiktai : akmuo, dvi lazdos, dujinis revolveris su dviem šoviniais, viena iššauta tūtele ir odine dėtuve, du peiliai (t. 1, b. l. 65-72).

12. 2016 m. gegužės 13 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) duomenimis nukentėjusiajam R. B. konstatuota kompleksinis kairės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje kaklelio srityje, kairės akies obuolio sumušimas ir kraujosruva, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės daubos kairėje pusėje, kraujosruvos kairio skruosto ir kairio paakio srityse. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu 2016 m. kovo 22 d. kietu buku daiktu vienmomentiškai ir sukėlė sunkų bei pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti kad ir metant akmenį iš priešais atvažiuojančio automobilio ir juo pataikant į kairę veido pusę (t. 3, b. l. 5-6).

13. 2017 m. sausio 27 d. teismo medicinos (DNR) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant nukentėjusiojo automobilyje rasto dujinio revolverio, jo dėtuvės yra nukentėjusiojo R. B. kraujas ir kt. biologiniai pėdsakai. Ant ginklo rankenos taip pat rasta ne mažiau kaip dviejų skirtingų žmonių susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių vieni yra nukentėjusiojo R. B.. Ant medinės lazdos rastas kraujas yra nukentėjusiojo R. B., ant golfo lazdos rasta susimaišę daugiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, netinkami identifikavimui (3 t., b .l. 32-34).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagal 2016 m. kovo 2 d. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis buvo vykdomas kaltinamųjų M. Z. ir M. G. pokalbių telefonu pasiklausymas ir daromi šių pokalbių garso įrašai nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (2 t., b. l. 4-5, 7-30, 34-35, 37-45). Vykdant šią procesinę prievartos priemonę buvo užfiksuoti aktualūs nagrinėjamai bylai duomenys, iš kurių reikšmingiausi yra šie :

· suvestinėje Nr. 64-IL-10356 užfiksuotas 2016-03-22 d., 19:37 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. Z. tariasi su M. G. kurioje vietoje susitikti, M. G. nurodo , kad "Borė" (nukentėjusiojo R. B. vardo trumpinys, pravardė) atvažiuoja jiems iš galo, kad reikia vieniems būti iš priekio, kitiems iš galo. (t. 2, b. l. 10).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10357 užfiksuotas 2016-03-22 d., 19:41 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313 ) ir kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. Z. tariasi su M. G. kurioje vietoje susitikti. M. G. nurodo, kad jis yra "Mersedes Benz" markės automobilyje (t. 2, b. l. 12).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10358 užfiksuotas 2016-03-22 d., 19:42 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir kaltinamojo O. D. (O. D. naudojasi M. G. mobilaus ryšio abonentu Nr. +37062454920), kurio metu M. Z. ir O. D. planuoja ir stengiasi „pagauti“ nukentėjusįjį R. B., kalba, kad automobilyje yra ir jo mergina, kurį ji ir vairuoja, tariasi kur geriau važiuoti, perdavinėja vienas kitam R. B. buvimo vietą. Pokalbio pabaigoje galima suprasti, kad asmenys užblokavo kelią automobiliui, kuriame buvo nukentėjusysis R. B. (tomas 2, b. l. 14-15).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10359 užfiksuotas 2016-03-22 d., 19:52 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir nenustatyto asmens (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062561135), kurio metu M. Z. pasakoja, kad reikia pagalbos, nes jie „gaudo "Borę" dviem automobiliais (t. 2, b. l. 17).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10360 užfiksuotas 2016-03-22 d., 20:05 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir nenustatyto asmens (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062561135), kurio metu M. Z. pasakoja, kad jie mieste ieško "Borės", taip pat nurodo, kad nenori daug pasakoti per mobilaus ryšio telefoną. Susitaria susisiekti, jeigu suras nukentėjusįjį R. B. (t. 2, b. l. 19).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10361 užfiksuotas 2016-03-22 d., 20:07 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. Z. pasakoja, kad jie Vilkaviškio mieste matė "tuos lavonus", nurodo kurioje vietoje jie stovi ir susitaria važiuoti prie jų (t. 2, b. l. 21).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10362 užfiksuotas 2016-03-22 d., 20:10 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir nenustatyto asmens (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. G. pasakoja asmeniui, kad "užgaudė Borę", kuris su draugais stovi aikštelėje „po kameromis“ (t. 2, b. l. 23).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10363 užfiksuotas 2016-03-22 d., 20:31 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. G. nurodo, kad „jie“ (nukentėjusysis R. B. su savo draugais) nuvažiuoja link Pūstapėdžių km. Susitaria kur susitikti. Iš užfiksuoto pokalbio galima suprasti, kad vėl bandoma pagauti nukentėjusįjį R. B. (t. 2, b. l. 25).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10364 užfiksuotas 2016-03-22 d., 20:38 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920), kurio metu M. Z. tariasi su M. G. kurioje vietoje Vilkaviškio mieste susitikti (t. 2, b. l. 27).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10365 užfiksuotas 2016-03-22 d., 22:40 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37065335313) ir N. Z. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37060889770), kurio metu kaltinamasis M. Z. pasakoja, kad „gaudė“ nukentėjusįjį R. B., kad jiems būnant šalia policijos pareigūnai R. B. sulaikė, kad R. B. automobilyje pareigūnai turėjo rasti "molotovo kokteilius", ginklus, peilius. Nurodo, kad jie „nuskausmino“ „Borę" ir apie tai reiks skaityti vietiniame laikraštyje (t. 2, b. l. 29-30).

· suvestinėje Nr. 64-IL-10737 užfiksuotas 2016-03-24 d., 07:17 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo M. G. (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062454920) ir nenustatyto asmens (mobilaus ryšio abonentas Nr. +37062212586), kurio metu M. G. pasakoja (teigia), kad būtent kaltinamasis O. D. prasilenkiant metė akmenį į R. B. vairuojamo automobilio priekinį langą ir pataikė pastarajam į veidą. Taip pat nurodyti asmenys kalbasi apie apgadintą AUDI markės automobilį, kad automobilyje buvo nukentėjusysis R. B. ir mergina, R. B. pabėgo, o jie medinėmis lazdomis apgadino automobilį, blokavo kelią (t. 2, b. l. 37, 38-41).

15. Pagal 2016 m. kovo 2 d. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį buvo vykdomas objekto – sporto salės patalpos (duomenys neskelbtini) (naudotojas kaltinamasis M. Z.), slaptas sekimas ir daromi garso įrašai nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 3 d. (2 t., b. l. 102-104, 108-110, 112-118). Vykdant šią procesinę prievartos priemonę buvo užfiksuoti aktualūs nagrinėjamai bylai duomenys, iš kurių reikšmingiausi yra šie :

· 2016-07-26 slapto sekimo protokolu užfiksuoti 2016 m. balandžio 7 d. pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G. ir nenustatytų asmenų apie nukentėjusiojo R. B. sužalojimo aplinkybes, asmenys tariasi, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl R. B. sužalojimo ir kaip elgtis toliau (suvestinė Nr. 1). Taip pat užfiksuoti pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G., O. D. ir nenustatytų asmenų, kurių metu asmenys kalba apie nukentėjusiojo R. B. sužalojimą, apie tai, kad R. B. reikia "versti" (nužudyti), tokiu būdu tikėdamiesi išvengti jiems gresiančios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Taip pat tariasi kaip elgtis sulaikius policijos pareigūnams, kokie prieš juos gali būti surinkti įrodymai, kaip būtų galima išvengti atsakomybės (suvestinė Nr. 2) (t. 2, b. l. 112-118, 119-121, 122-125).

· 2016-12-13 slapto sekimo protokolu užfiksuota : a) 2016 m. kovo 25 d. pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G. bei nenustatytų asmenų apie nukentėjusiojo R. B. sužalojimo aplinkybes. Asmenys tariasi ką kalbėti policijos pareigūnams, kad išvengti atsakomybės. M. Z. pasakoja (teigia), kad tai jis paėmė žemėtą akmenį ir vežiojosi automobilyje, po to perdavė „Oriui“ (kaltinamojo O. D. vardo trumpinys), o šis jį metė į nukentėjusiojo R. B. automobilio priekinį stiklą, kuriame liko skylė ir pataikė nukentėjusiajam tiesiai į veidą. O. D. teigia (pripažįsta), kad tai jis metė akmenį. Toliau asmenys tariasi kalbėti, jog O. D. gynėsi nuo R. B. ir dėl to metė akmenį. M. Z. kalba, kad negali "velti" O. D., kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas, dėl to jį turi „padaryti liudininku“ (suvestinės Nr. 4 ir Nr. 5); b) 2016 m. kovo 26 d. pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G. ir nenustatytų asmenų apie nukentėjusiojo R. B. sužalojimo aplinkybes, M. Z. pasakoja, kad po mesto akmens į R. B. automobilį, jie (kaltinamieji) su automobiliu apsisuko ir jį, nukentėjusįjį, ir toliau persekiojo tikslu dar sumušti, tačiau to daryti nepavyko, nes pasirodė policijos pareigūnai. Taip pat asmenys svarsto dar kartą užpulti nukentėjusįjį R. B., tik jau pasiruošus su "maskėm" ir "pirštinėm" (suvestinė Nr. 6); c) 2016 m. kovo 25 d. pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G. kitų nenustatytų asmenų apie įvykius, susijusius su nukentėjusiojo R. B. sužalojimu, automobilio apgadinimu. M. Z. nurodo, kad prireikus prisiims visą kaltę sau, asmenys tariasi tyrėjams sakyti, kad niekas nieko nesitarė ir nežinojo apie tariamai vieno M. Z. planus sužaloti R. B. (suvestinė Nr. 7) (t. 2, b. l. 126-134, 135,136-137, 138-139, 140).

· 2017-03-17 slapto sekimo protokolu užfiksuota : a) 2016 m. balandžio 29 d. pokalbiai tarp kaltinamųjų M. Z., M. G. ir policijai žinomo E. A., kurių metu M. Z. kalba, kad reikia "Borę" „užversti“, jog Kaune gali gauti "dūrą" (šaunamąjį ginklą) ir pats jį nušauti (suvestinė Nr. 9); b) 2016 m. gegužės 5 d. kaltinamojo M. Z. telefoninis pokalbis su asmeniu, kurį M. Z. įvardina "Nerka" (N. Z.). Asmenys kalba apie nukentėjusiojo R. B. sužalojimą ir tolimesnius veiksmus, kad kažkas nori atkeršyti už R. B. sužalojimą (suvestinė Nr. 11) ( t. 2, b. l. 141-154, 155-160, 161-163).

16. 2020 m. kovo 25 d. fonoskopine ekspertize (akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog : 1) tyrimui pateikti garso įrašai yra ištisiniai ir nesumontuoti; 2) garso įraše Nr. 5042 (2016-03-24 suvestinė Nr.64-IL-10365), garso įraše Nr. 9 (2016-04-07 suvestinė Nr. 1), garso įraše Nr. 10 (2016-04-07 suvestinė Nr. 2), garso įraše Nr. 15 (2016-04-29 suvestinė Nr. 9) yra kaltinamojo M. Z. balsas ir kalba (išvada kategoriška); 3) garso įraše Nr. 4954 (2016-03-24 suvestinė Nr. 64-IL-10358) yra tikėtina kaltinamųjų M. Z. ir O. D. balsai ir kalba, 4) garso įraše Nr. 4956 (2016-03-24 suvestinė Nr. 64-IL-10359) – tikėtina kaltinamojo M. Z., 5) garso įraše Nr. 4960 (2016-03-24 suvestinė Nr. 64-IL-10361) – tikėtina kaltinamojo M. G., 6) garso įraše Nr. 4962 (2016-03-24 suvestinė Nr. 64-IL-10362) – tikėtina kaltinamojo M. G., 7) garso įraše Nr. 4976 (2016-03-24 suvestinė Nr. 64-IL-10363) – tikėtina kaltinamųjų M. Z. ir M. G., 8) garso įraše Nr. 673 (2016-03-29 suvestinė Nr. 64-IL-10737) – tikėtina kaltinamojo M. G., 9) garso įraše Nr. 9 (2016-04-07 suvestinė Nr. 1) – tikėtina kaltinamojo M. G., 10) garso įraše Nr. 10 (2016-04-07 suvestinė Nr. 2) – tikėtina kaltinamojo M. G., 11) garso įraše su pradžia „Ė, žinai ...“ (2016-04-07 suvestinė Nr. 2) – tikėtina kaltinamojo O. D., 12) garso įraše Nr. 11 (2016-03-25 suvestinė Nr. 4) – tikėtina kaltinamojo M. Z., 13) garso įraše Nr. 12 (2016-03-25 suvestinė Nr. 5) – tikėtina kaltinamųjų M. Z., O. D. ir M. G., 14) garso įraše Nr. 13 (2016-03-26 suvestinė Nr. 6) – tikėtina kaltinamųjų M. Z. ir M. G., 15) garso įraše su pradžia „Karoče, kad tų ožių ...“ (2016-03-26 suvestinė Nr. 7) – tikėtina kaltinamųjų M. Z. ir M. G., 16) garso įraše Nr. 15 (2016-04-29 suvestinė Nr. 9) – tikėtina kaltinamojo M. G., - balsas ir kalba (5 t., b. l. 91-116).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

17. Dėl kaltinamųjų M. Z., O. D. ir M. G. parodymų. Kaltinamieji M. Z. ir O. D. per visą jų baudžiamojo persekiojimo procesą nuosekliai neigė dalyvavę nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, t. y. taręsi, organizavęsi, bendrai ieškoję, persekioję ir į automobilio priekinį stiklą tyčia mestu dideliu akmeniu sužaloję nukentėjusįjį, nors aplamai buvę nusikaltimo įvykio vietoje (liudytojo P. V. vairuotame automobilyje) jo (nusikaltimo) metu pripažįsta, tačiau neigia bet kokį prisidėjimą prie nukentėjusio sužalojimo kaltinamojo M. G. veiksmais. Atitinkamai kaltinamasis M. G. tvirtino, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė (tyčia mestu į automobilio priekinį stiklą dideliu akmeniu sužalojo nukentėjusįjį R. B.) jis vienas, kitiems dviem kaltinamiesiems niekaip dėl to nebendrininkaujant. Kaltinamieji yra tiesiogiai ir labiausiai suinteresuoti bylos proceso rezultatu, turi baudžiamojo proceso patirties, aktyviai naudojosi savo teise gintis, nei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar prokuroru, nei su teismu tam, kad atskleisti tiesą byloje, visiškai nebendradarbiavo. Teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo kaltinamųjų pareiškimus vertinti sąžiningais, nuoširdžiais ir patikimais, o kadangi, teismo vertinimu, jie yra visiškai ir patikimai paneigti pakankamos apimties visuma kitų žemiau analizuojamų įrodymais pripažįstamų bylos duomenų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, jie, kaltinamųjų parodymai, teismo vertinami neatitinkančia tiesos jų kiekvieno gynybine nuo pareikštų kaltinimų pozicija, todėl tiek, kiek jie prieštarauja teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (punktas 1), yra atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

18. Dėl nukentėjusiojo R. B. ir tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų V. B. ir P. V. parodymų. Šių asmenų parodymai nagrinėjamo byloje kaltinimo apimtyje (dėl kaltinamųjų M. Z., O. D. ir M. G. nusikalstamais pripažįstamų veiksmų nukentėjusio atžvilgiu faktų) buvo pakankamai išsamūs, - kiek tai leido nusikaltimo pobūdis (itin skausminga trauma nukentėjusiajam bei šokas ją mačiusiems ir suvokusiems liudytojams), įvykio dinamika ir kt. situacijos specifiškumas, iš esmės nuoseklūs. Nors liudytojas P. V. teisme, praėjus beveik 5 metams nuo nusikaltimo įvykio, negalėjo prisiminti ir nenurodė kai kurių itin reikšmingų nagrinėjamo nusikaltimo rengimo ir įvykdymo aplinkybių, tame tarpe ir visų trijų kaltinamųjų veikimo bendrai, išvien, tai nemenkina šio asmens anksčiau, po nusikaltimo įvykio praėjus kur kas mažiau laiko, byloje duotų parodymų įrodomosios reikšmės, neduoda pagrindo abejoti jų patikimumu ir teisingumu. Liudytojo P. V. parodymų patikimumo laipsnis teismo vertinamas itin aukštu dar ir dėl aplinkybių, kad jis nebuvo ir nėra pažįstamas su nukentėjusiuoju, nebuvo ir nėra su juo niekaip susijęs, kas iš esmės šalina subjektyvią motyvaciją duoti būtent nukentėjusiajam, o ne kaltinamiesiems naudingus parodymus, nepaisant to, kad byloje yra duomenys, jog kaltinamieji norėjo paveikti šio liudytojo parodymus sau naudinga linkme. Be to, liudytojas žinojo ir teistų asmenų subkultūros požiūrį į įskundimą ir parodymų prieš juos davimą, bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, bei aiškiai suvokė susidorojimo dėl to su juo grėsmės realumą. Nagrinėjamu aspektu yra reikšminga ir aplinkybės, kurias pripažįsta ir patys kaltinamieji, jog šis liudytojas nebuvo anksčiau niekaip nuo jų, kaltinamųjų, nukentėjęs, neturėjo jiems kokių tai piktumų, kerštavimo paskatų ar pan., todėl byloje nesama, net ir netiesioginių duomenų, kurie galėtų rodyti liudytojo P. V. galimą suinteresuotumą, motyvaciją konkrečius kaltinamuosius nekaltai apkaltinti nagrinėjamo nusikaltimo padarymu. Todėl liudytojo P. V., kaip neutralaus abiem konflikto pusėms asmens, pašalinio įvykio stebėtojo, parodymai vertinti kaip objektyvūs duomenys. Šio liudytojo P. V. ir nukentėjusiojo bei liudytojo V. B. parodymai byloje vieni kitiems neprieštarauja, atvirkščiai, vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, kartu su kt. aukščiau aptartais objektyvaus pobūdžio bylos duomenimis, gautais įvykio vietos bei objektų apžiūra, teismo medicinos specialisto išvadomis, procesinių prievartos priemonių vykdymu, sudaro išbaigtą loginę nusikaltimo įvykio eigos grandinę – kad kaltinamieji iš vienos pusės ir nukentėjusysis – iš kitos, buvo itin konfliktiškuose santykiuose (ir viena konfliktavusių pusių ir kita telkėsi, organizavosi, automobiliuose vežiojosi tiesiogiai žmonėms žaloti skirtus, pritaikytus ar atsitiktinai pasitaikiusius (didelį akmenį) daiktus, nusikaltimo įvykio dienos vakarą kaltinamieji susitarė susirasti ir sužaloti nukentėjusįjį, organizavosi tam kelias transporto priemones, jomis ieškojo nukentėjusiojo, sutikę jo automobilį blokavo kelią, persekiojo po Vilkaviškio m. bei Giedrių km ir D. Šelvių km gyvenvietes, abiem grupėms susitikus prie Vilkaviškio geležinkelio stoties, įvyko susidūrimas, kurio metu kaltinamieji tikėtina apdaužė nukentėjusiojo automobilį, o šis su liudytoju V. B. – tikėtina apmėtė juos buteliais su degiuoju skysčiu, o nukentėjusysis – dar ir apšaudė iš dujinio revolverio. Toliau kaltinamiesiems vykdant nukentėjusiojo persekiojimą, Giedrių km gyvenvietės Giedrių gatvėje įvyko antrasis grupių susidūrimas, kurio metu kaltinamasis M. Z. iš priekinės keleivio sėdynės iš anksto nukentėjusiojo žalojimui susirastą ir į automobilį atsineštą bei jame vežiotą didelį akmenį perdavė ant galinės sėdynės kairėje (už vairuotojo) pusėje sėdėjusiam kaltinamajam O. D., o šis per savo šoninį langą jį tyčia prasilenkimo metu metė į priešpriešais važiavusio nukentėjusio vairuoto automobilio priekinį stiklą, kiaurai jį pataikydamas akmeniu nukentėjusiam į veidą ir jį sunkiai bei pavojingai gyvybei sužalodamas. Po šio antrojo susidūrimo kaltinamieji dar bandė persekioti nukentėjusiojo automobilį, tačiau tam sukliudė policijos pareigūnai.

19. Dėl kitų bylos liudytojų (G. B., R. D. ir L. P.) parodymų. Šių asmenų byloje duoti parodymai taip pat nėra tarpusavyje prieštaringi, jie taip pat neprieštarauja ir aukščiau jau analizuotiems nukentėjusiojo bei tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymams bei jais su kt. bylos duomenų visuma nustatytoms nusikaltimo įvykio eigos aplinkybėms (punktai 1 ir 18), atvirkščiai - iš esmės juos, kad ir netiesiogiai, patvirtina.

20. Dėl teismo medicinos specialisto išvados. Tai objektyvaus pobūdžio duomenų ir mokslinių žinių pagrindu padarytos išvados, nei jų pagrįstumas ir patikimumas, nei jas padariusio teismo medicinos eksperto nešališkumas ir kompetencija teismui abejonių nekelia, išvados pagrįstos išimtinai objektyviais duomenimis, patikimai patvirtina nukentėjusiojo ir tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų V. B. bei P. V. parodymus dėl sužalojimų kilmės (kada, kuo jie buvo padaryti), jų mechanizmo, lokalizacijos, trauminių poveikių skaičiaus ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

21. Dėl kitų duomenų vertinimo. Likusieji faktiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, yra objektyvaus pobūdžio duomenys (tiek įvykio vietos ir objektų apžiūra, tiek teismo medicinos specialisto išvados, tiek procesinių prievartos priemonių taikymo metu padaryti garso įrašai bei juos tyrusi fonoskopinė ekspertizė), kurie pagal savo prigimtį yra itin patikimi, nagrinėjamu atveju jie dera tiek tarpusavyje, tiek papildo ir patvirtina kitus aukščiau teismo vertintus duomenis bei kartu su jais sudaro pakankamą pagrindą teismui pagrįsti aukščiau padarytas išvadas (punktai 1 ir 18).

22. Visi aukščiau analizuoti, vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamųjų parodymų (punktas 17), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms ir teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamieji, dėl įsisenėjusių itin konfliktiškų tarpusavio santykių (išskirtinai asmeninių paskatų), nusikaltimo įvykio dieną bendrai, tame tarpe ir komunikuodami telefonu, susitarė susirasti ir sužaloti nukentėjusįjį R. B., ieškojo nukentėjusiojo, o šį sutikę važiuojantį automobiliu, persekiojo jo automobilį, bandė jį užblokuoti gatvėje, tam nepavykus, toliau jį persekiojo liudytojo P. V. automobiliu ir prasilendami tyčia į nukentėjusio automobilio priekinį langą sviedė didelį akmenį, kuriuo sužalojo R. B..

23. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą juos nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė. Kaltinamųjų versija, jog akmenį jie sviedę neva tai siekdami to, kad priešpriešais važiavęs nukentėjusiojo automobilis pasitrauktų iš jų eismo juostos ir nebekeltų susidūrimo grėsmės, neatitinka būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo, kaip baudžiamąją atsakomybę galinčių šalinti aplinkybių, sąlygų kaip jos yra apibrėžtos BK 28 ir 31 straipsniuose), kadangi akivaizdu, jog metant akmenį, viena vertus, nebuvo realaus kėsinimosi į kaltinamųjų sveikatą ar turtą, kuriuo būtų galima pateisinti tokį jų atsaką (prasilenkdami automobiliai buvo susilyginę priekiniais kampais ir nebekėlė vienas kitam jokios grėsmės), kita vertus, kaltinamieji buvo puolančiųjų, o ne besiginančiųjų vaidmenyje, ką patvirtina tiek pati savaime itin pavojinga kėsinimosi priemonė (15x17 cm dydžio akmuo), tiek jos išankstinis susiradimas ir pasiruošimas būtent tokiam panaudojimui, tiek ir jos panaudojimas tokiu itin pavojingu kito automobilio vairuotojui būdu – metant tokį daiktą prasilenkimo didokais greičiais momentu į kito automobilio priekinį stiklą. Negana to, būtent užpuolimo, o ne gynybos tikslus rodo ir aplinkybė, kad net ir po akmens metimo ir nukentėjusiojo sužalojimo, kaltinamieji ir toliau tęsė nukentėjusio automobilio persekiojimą (apsisukę jį vijosi). Pastaroji aplinkybė be kita ko paneigia ir galimybę, kad akmuo į nukentėjusio automobilį galėjo būti sviestas staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų (BK 136 straipsnis).

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

24. Teismas sprendžia, kad visų veikusių bendrininkų grupe kaltinamųjų veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje teismas nustatė, jog visi be išimties kaltinamieji, realizuodami išankstinį susitarimą sumušti ar kitaip sužaloti nukentėjusįjį, veikdami kartu ir bendrai ieškojo nukentėjusįjį, persekiojo jo automobilį ir persekiojimo metu smurtu jį užpuolė paleisdami į pravažiuojančio jo automobilio priekinį langą didelį akmenį. Teismas nustatė, jog akmenį tyčia metė kaltinamasis O. D., o prieš tai surado lauke, atsinešė į automobilį, prie savęs vežiojosi ir perdavė būtent tam betarpiškai prieš metimą kaltinamasis M. Z., todėl akivaizdu, kad tiek vienas, tiek kitas iš jų, kad ir skirtingais veiksmais, baigė realizuoti bendrai sumanyto ir vykdyto tyčinio nusikaltimo sudėtį. Kartu teismas nustatė, jog bendrai ir suderintai veikė visi trys kaltinamieji, tai yra, ir kaltinamasis M. G., kuris ne tik savais aktyviais veiksmais ieškojo suplanuotam užpuolimui nukentėjusiojo, persekiojo jo automobilį, bandė blokuoti jam kelią, toliau jį sekė ieškant patogios progos užpuolimui, pranešinėjo apie nukentėjusįjį ir savo veiksmus kt. bendrininkams, matė ir (ar) žinojo kitų kaltinamųjų veiksmus ir suvokė jų nusikalstamą pobūdį bei šiems bendrininkų veiksmams neprieštaraudamas pritarė, įskaitant didelio akmens paiešką, atsinešimą į automobilį, vežiojimąsi su savimi, perdavimą vienas kitam ir metimą į nukentėjusio automobilį. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie (kiekvienas) atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, irgi gali būti kokia tai dalimi pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas atlikti tik dalį aptariamų veiksmų, tačiau jų tyčia apima ir kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais pripažįstami ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos padarymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą, detalus išankstinis nusikaltimo įvykdymo suplanavimas, tikslus konkrečių vaidmenų suplanavimas ir pasiskirstymas nėra būti bendrininkų grupės požymiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-502/2009, 2K-245/2008, 2K-223/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamojo M. G. vaidmuo ir veiksmai atitinka aukščiau aptarta aktualia teismų praktika išaiškintus bendrininkavimo kriterijus, todėl taip pat turi būti kvalifikuojami kaip bendravykdytojo, nors jo vaidmuo ir indėlis į nusikaltimo rezultatą akivaizdu nebuvo vienodas su kt. bendrininkais – į tai teismo bus atsižvelgta individualizuojant bausmes. Antra, kaltinamieji taip aktyviai (bendrai ir suderintai) veikė tiesiogine tyčia, nors pasekmių (konkrečių nukentėjusiajam kūno sužalojimų padarymo ir jų sunkumo) atžvilgiu jų tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jie visi ir kiekvienas turi atsakyti (BK 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis) pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų padarymą ir sunkų bei pavojingą gyvybei jais sveikatos sutrikdymą. Persekiojimų metu tyčia mesdami prasilenkimo metu iš savojo važiuojančio automobilio į priešais greitai judančio automobilio priekinį stiklą didelį akmenį, kaltinamieji ne tik numatė kaip tiesioginę priežastinę savo veiksmų pasekmę – nukentėjusiojo sužalojimą, bet nuo pat persekiojimų pradžios to ir siekė bei norėjo, taigi ir kilusių pasekmių atžvilgiu jų kaltė pasireiškė kad ir tiksliau neapibrėžta, bet visgi tiesiogine tyčia (procesinių prievartos priemonių taikymo metu padaryti garso įrašai, fonoskopinės ekspertizės išvados, liudytojo P. V. aprodymai). Trečia, metimas aukščiau įvardintomis aplinkybėmis dideliu akmeniu į priekinį automobilio stiklą ir kiaurai jį smūgis juo į vairuotojo veidą, sukėlę nukentėjusiajam ilgai trukusį fizinį skausmą, pavojingus gyvybei vidinius ir išorinius kūno sužalojimus, kaulų lūžimą, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 135 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo tyčiniu sužalojimu. Ketvirta, nukentėjusiojo tyčinio traumavimo akmeniu pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, pavojingų gyvybei vidinių ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo liudytojų parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek nukentėjusiojo automobilyje jo apžiūros metu užfiksuotais nusikaltimo pėdsakais. Penkta, kaip teismo jau spręsta aukščiau, kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. savo prigimtimi nebuvo nei chuliganiškos, nei savanaudiškos materialiąja prasme, kas atitiktų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ar 9 punktų požymius, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį pagal savo pasekmes viešajai tvarkai ir visuomenės rimčiai, teismo vertinimu, dar nesiekė tokio laipsnio, kad būtų pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą tokiu mastu, kaip jis apibrėžtas BK 284 straipsnyje.

25. Dėl organizuotos grupės požymio. Šalies kasacinio teismo bei ir žemesniųjų teismų praktikoje yra nuosekliai suformuota BK 14 straipsnio norma paremta BK 25 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklė – inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę būtina, jog šis suprastų priklausąs tokiai grupei (pvz., 2019 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019, 2019 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-954/2019 ir kt.). Tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti suprantami, žinomi BK 25 straipsnio 3 dalimi apibrėžti organizuotos grupės, kaip aukštesnio, lyginant su bendrininkų grupe, lygio bendrininkavimo formos, požymiai, kitaip tariant, toks asmuo, kaip bendrininkas, turi žinoti, kad be jo konkrečios nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja dar mažiausiai vienas bendrininkas, kad yra susitarimas dėl bendrų veiksmų plano, pa(si)skirstyta vaidmenimis (rolėmis) jo įgyvendinimui, kad kiekvienas turi jo, plano, laikytis ir atlikti jo vaidmeniui (rolei) priskirtus veiksmus, dėl to atsiskaityti ir kt., – kad nusikaltimo bendrininkų organizuotumo lygis yra toks, kad jau viršija paprastos bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), bet dar nesiekia nusikalstamo susivienijimo (BK 25 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizuotumo laipsnį, bet į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (apysunkis, sunkus ar labai sunkus) ir (ar) nusikalstamos veiklos sistemiškumą. Teismų praktikoje paprastai organizuotos grupės požymis siejamas su bendrininkavimo schemų sudėtingumu, konkrečiu pasidalinimu funkcijomis, darniu komunikavimu, glaudžiais ir ilgalaikiais ryšiais, be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas, organizuotos grupės narių susitarimas vykdyti nusikaltimus turi pasižymėti pastovumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015, Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-530/2020, 2019 m. spalio 17 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-954/2019 ir kt.). Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti ir vertinti bylos faktiniai duomenys savo visuma neteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog bylos kaltinamieji M. Z., O. D. ir M. G., visi, ar kurie tai iš jų, subūrė tokio organizuotumo lygio grupę, sukūrė tokio sudėtingumo bendrą veiksmų planą, numatydami įvairius galimus nusikaltimų įvykio eigos variantus, sudėtingesnes nusikalstamo veikimo schemas, iš anksto surinko būtiną informaciją apie nukentėjusįjį, kaip potencialią auką, planingai ir iš anksto pasirengė tam visas būtinas priemones, suprato, kad veikia organizuotos grupės sudėtyje, tokiai priklauso. Pirmiausiai patys šie kaltinamieji byloje nuosekliai neigė patys būrę tokią organizuotą grupę ir (ar) veikę tokios sudėtyje. Žinoma, pačių kaltinamųjų paaiškinimai nėra vienintelis duomenų šaltinis aptariamai išvadai daryti, tačiau, teismo vertinimu, priešingą išvadą neleidžia daryti ir aplinkybės, kuriomis kaltinamieji objektyviai veikė, - nors nukentėjusiojo ieškojo ir jį persekiojo organizuotai, tačiau paskesni jų veiksmai, įskaitant nagrinėjamą nukentėjusiojo sužalojimą, pasižymėjo spontaniškumu, veikimu pagal susiklosčiusias nuo jų valios nepriklausiusias aplinkybes (net ir nukentėjusįjį sužalojusį akmenį surado ir pasiėmė kaip priemonę atsitiktinai, nukentėjusiojo sužalojimas būtent tokiu daiktu ir tokiu būdu akivaizdu taip pat nebuvo planuotas). Pradiniai bylos duomenys išties teikė pagrindo organizuotos grupės versijai iškelti (pagrindinėje byloje, iš kurios buvo išskirta nagrinėjama, buvo tiriamos galimo neteisėto tų pačių asmenų disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis aplinkybės), tačiau visgi teismas pagal išsamiai ištirtus teisiamajame posėdyje bylos duomenis daro išvadą, jog valstybinio kaltinimo versija dėl tokios konkrečios kaltinamųjų organizuotos grupės subūrimo ir nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo veikiant tokio organizuotumo lygio grupėje faktiniai bylos duomenys nepatvirtina tokiu įrodytumo lygmeniu, kad būtų galima padaryti užtikrintą, kategorišką išvadą apie organizuotos grupės iš konkrečių šios bylos kaltinamųjų subūrimo ir nusikalstamų veiksmų atlikimo (punktas 1) veikiant tokioje organizuotoje grupėje (šio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-497-831/2019 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis iš kaltinamųjų yra nuteistas tik vienas M. Z., be to, byloje organizuotos grupės aplinkybė nustatyta nebuvo), o kadangi pagal nekaltumo prezumpcijos principą visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus įvykdytu baudžiamuoju procesu, privalo būti traktuojamos kaltinamojo (-ųjų) naudai, teismui privalu padaryti išvadą, jog organizuotos grupės aplinkybė šioje konkrečioje byloje nėra įrodyta, taigi, nenustatyta. To pagrindu teismas sprendžia visų kaltinamųjų veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

26. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų bendrai, kartu įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 135 straipsnio 1 dalies) dispozicijos lygmeniu, kadangi : a) nusikalstamas pasekmes (nukentėjusiojo kūno sužalojimus) tiesiogiai sukėlė vienintelis kaltinamųjų veiksmas – akmens metimas į automobilio priekinį stiklą (trauminių poveikių skaičius minimalus), b) sukeltų nusikalstamų pasekmių atžvilgiu kaltinamųjų tyčia buvo neapibrėžta ir tam tikra dalimi nusikalstamų pasekmių sunkumą lėmė atsitiktinumas (dėl kiauryminio smūgio į automobilio priekinį stiklą vietos), c) teismo pripažįstama, kad kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, dėl kurių konkrečiai kilo nagrinėjamos pasekmės, lėmė ir juos provokavęs bei buvęs akivaizdžiai rizikingu ir paties nukentėjusiojo elgesys, kurio teisinis įvertinimas bus pateiktas žemiau, d) nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo yra praėję beveik 5 metai, nukentėjusysis jokių pretenzijų per šį laiką nepareiškė, todėl ji, nusikalstama veika, per tokį ženklų laiką iš dalies yra pradusi savo pavojingumą.

27. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veiksmų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.

28. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurias jų visų vertina iš esmės dar teigiamai : kaltinamasis M. G. nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamasis M. Z. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė dar iki 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio priėmimo, o kaltinamasis O. D. – atitinkamai iki 2016 m. birželio 21 d. Tauragės raj. apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl ir šie kaltinamieji pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti vertinami kaip nusikaltę ir teisiami pirmą kartą (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys) (3 t., b. l. 54-58, 77-79, 100-101). Visi kaltinamieji per paskutinius 1 m. administracinių nusižengimų neįvykdė, anksčiau buvę nusižengimai taip pat nebuvo šiurkštūs (3 t., b. l. 62-65, 86-93, 102-103), visi kaltinamieji dirba, kaltinamasis M. Z. yra sukūręs ir gyvena šeimoje, augina ir išlaiko 2 mažamečius vaikus, kaltinamieji M. Z. ir O. D. naujai per paskutinius maždaug 5 m. laiko nebenusikalto, todėl visų trijų kaltinamųjų pavojingumas visuomenei teismo vertinamas apylygiu. Toliau teismas sprendžia, kad bendrininkų vaidmuo realizuojant nusikaltimo sudėtį ir indėlis į bendrų nusikalstamų veiksmų rezultatą akivaizdu nebuvo vienodas - M. G. vaidmuo iš esmės buvo antraeilis ir indėlis ženkliai mažesnis nei likusių dviejų kaltinamųjų, todėl pastarasis pagal aptariamą kriterijų baustinas švelniau. Kitų kaltinamųjų, M. Z. ir O. D., veiksmai realizuojant nusikaltimo sudėtį buvo skirtingi – O. D. asmeniškai atliko pavojingiausią tiesiogiai nusikalstamas pasekmes sukėlusį akmens metimo veiksmą, o M. Z. šiuo aspektu veikė kiek mažiau pavojingai – surado, vežiojosi ir perdavė O. D. nusikaltimo priemonę (akmenį), tačiau kita vertus, M. Z., sprendžiant iš liudytojo P. V. parodymų ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų (garso įrašų), vadovavo kitiems kaltinamiesiems, juos organizavo bei buvo nusikaltimo iniciatoriumi, o O. D. – ne, todėl teismas pastarųjų kaltinamųjų vaidmenį realizuojant nusikaltimo sudėtį ir indėlį į nusikalstamas pasekmes vertina apylygiais, dėl ko pagal aptariamą kriterijų jie baustini maždaug vienodai ir, kaip jau spręsta aukščiau, griežčiau nei M. G. (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

29. Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad jų bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui tiesioginės įtakos turėjo provokavęs ir aiškiai rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys kaltinamųjų atžvilgiu – jis, sprendžiant iš jo automobilyje rastų daiktų, taip pat pasirengęs atsakyti ne mažiau pavojingu smurtu, vietoje protingo pasišalinimo į saugią aplinką, pagalbos paprašymo ar policijos kvietimo, nukentėjusysis su draugu kaltinamuosius pavojingai apmėtė buteliais su degiuoju skysčiu bei apšaudė iš dujinio ginklo, taip pat betarpiškai prieš akmens metimą vairuotu automobiliu kelyje pavojingai manevravo įvažiuodamas priešpriešais į kaltinamųjų automobilio judėjimo eismo juostą, tuo sukeldamas susidūrimo pavojų (tai patvirtina ne tik kaltinamieji, tačiau ir tiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas P. V., šių asmenų parodymai dėl aptariamų aplinkybių nėra paneigti jokiais kt. bylos duomenimis) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kiekvieno iš kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama aplinkybė, jog nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jie padarė veikdami iš anksto susitarusių su pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Aukščiau nustatytų aplinkybių (punktai 26-29) visumos pagrindu teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kur kas mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, kartu konstatavus daugumoje teigiamus kaltinamųjų asmenybių aspektus, nustačius po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kurių tarpusavio svorį ir reikšmę vertinant apylygiu, yra teisinga kaltinamiesiems paskirti ženkliai mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis (maždaug 5 m.) dydžių vienintelės sankcijoje numatytos rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 – 3 dalys): kaltinamiesiems M. Z. ir O. D. – po 3 metus, o kaltinamajam M. G. – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Kaltinamajam M. Z. už naują nusikaltimą paskiriama bausmė subendrintina su jo nebaigta atlikti (atidėta vykdyti) 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant (prie griežtesnės pastaruoju nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant maždaug 1/3 dalį (7 mėn.) nuo 2019-12-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės), ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Visiems trims kaltinamiesiems skiriamų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas dar atidėtinas (M. G. – 1 m. 6 mėn., M. Z. ir O. D. – 2 m. laikui), taikant 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtintą ir nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., taigi ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu, galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, numačiusią galimybę atidėti vykdymą terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir tuo atveju, kai ji paskiriama už sunkų nusikaltimą (BK 3 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Užimtumas nuolatiniu darbu, nepilnamečių vaikų kasdienė globa, beveik 5 paskutiniuosius metus naujų nusikalstamų veikų ir daugiau nei 1 m. laiką administracinių nuobaudų nebuvimas, kaip aplinkybės savo visuma teikia teismui pagrindo spręsti, kad kaltinamiesiems skirtinų bausmių tikslai galės būti pasiekti be realaus laisvės jiems atėmimo, išsaugant darbo santykius bei socialinius ryšius. Atidėjus kaltinamiesiems terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymą, nustatytini jų asmeninę ir turtinę padėtis atitinkantys bei tarpusavyje suderinami aukščiau minėtos redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

31. Kaltinamiesiems O. D. ir M. G. ikiteisminio tyrimo byloje metu paskirtos kardomosios priemonės pasižadėjimai neišvykti (4 t., b. l. 78-79, 80-82), paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, jos panaikintinos. Kaltinamajam M. Z. šioje nagrinėjamoje byloje jokia kardomoji priemonė nėra paskirta, tokią procesinę prievartos priemonę skirti (taikyti) naujai šiame proceso etape (kol įsiteisės ir bus pardėtas vykdyti nuosprendis) taip pat nėra poreikio. Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš kaltinamųjų laikinai sulaikytas ir (ar) suimtas nebuvo, todėl įskaitymams faktinio pagrindo nėra (kaltinamojo M. Z. pagrindinėje byloje, iš kurios yra išskirta nagrinėjama, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas jau yra įskaitytas į bausmę 2019 m. gruodžio 5 d. šio teismo nuosprendžiu). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

32. Dėl daiktinių įrodymų. Nuosprendžiui įsiteisėjus : 1) daiktinis įrodymas – akmuo, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 65-66), sunaikintinas, 2) reikšmingi bylai daiktai - medinė lazda, golfo lazda, du peiliai, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 65-66), sunaikintini, 3) reikšmingi bylai daiktai : dujinis revolveris „Blow 38“ su dviem šoviniais ir iššauta tūtele bei odine dėtuve, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 65-66), grąžintini savininkei liudytojai L. P., 4) reikšmingi bylai daiktai – nukentėjusiojo R. B. bei kaltinamųjų M. Z., O. D. ir M. G. seilių DNR tyrimui ėminiai, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintini, 5) CD kompiuterinės laikmenos su garso įrašais, įsiūtos byloje, paliktinos toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai).

33. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusio nuo nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos R. B. gydymo ir kt. jo sveikatos priežiūros (atstatymo) paslaugas iš administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėjusi Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi kaltinamiesiems solidarų atgręžtinį (regresinį) reikalavimą dėl 1303,34 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) atlyginimo (1 t., b. l. 85-89). Kaltinamasis M. G. ieškovo reikalavimą pripažino, kaltinamieji M. Z. ir O. D. – nepripažino. Ieškovas reikalavimo sumą pagrindė rašytiniais įrodymais, kaltinamieji, kaip civiliniai atsakovai, ieškovo patirtų nuostolių dydžio neginčija, abejonių dėl reikalavimo dydžio pagrįstumo teismui nekyla. Ieškovo reikalavimas yra pripažįstamas teisėtu, pareikštu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.279 straipsnio 1 dalies, 2.280 straipsnio 1 dalies bei 6.283 straipsnio 1 dalies deliktinės civilinės atsakomybės teisinį reguliavimą (ieškovo reikalavimo teisė abejonių nekelia), todėl patenkintinas visiškai – ieškovas reikalaujamus nuostolius patyrė būtent dėl kaltinamųjų bendrai įvykdyto tyčinio nusikaltimo, o kadangi šis buvo įvykdytas tyčia, pagrindo atlygintinos žalos dydį mažinti nėra (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo. Skiriamą bausmę subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nustatyta tvarka, bausmes iš dalies sudedant, su 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės tesimo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti M. Z. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 7 (septynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą M. Z. atidėti 2 (dvejiems) metams. Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą probacijos laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 1 (vienerius) probacijos metus būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 3) per visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamosios vietovės miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktai (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios M. Z. neskirti.

O. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą O. D. atidėti 2 (dvejiems) metams. Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą probacijos laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 1 (vienerius) probacijos metus būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 3) per visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamosios vietovės miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktai (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą M. G. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą probacijos laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 1 (vienerius) probacijos metus būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 3) per visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamosios vietovės miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktai (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš nuteistųjų M. Z., O. D. ir M. G. vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus 34 ct. (1303,34 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Daiktinį įrodymą – 1) akmenį, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti; 2) reikšmingus bylai daiktus - medinę lazdą, golfo lazdą, du peilius, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti; 3) reikšmingus bylai daiktus : dujinį revolverį „Blow 38“ su dviem šoviniais ir iššauta tūtele bei odine dėtuve, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžintini savininkei L. P. (jai pateikus atitinkamą leidimą, jeigu toks būtinas), 4) reikšmingus bylai daiktus – nukentėjusiojo R. B. bei kaltinamųjų M. Z., O. D. ir M. G. seilių DNR tyrimui ėminius, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintini, 5) CD kompiuterines laikmenas su garso įrašais, įsiūtas byloje, palikti toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis