Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-998-661/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-27
Bylos Nr.: e2-998-661/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00966-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvydas Barkauskas
Ieškovas: UAB „Palink“
Atsakovas: T. N., Nordic Power Management OÜ

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-998-661/2022Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00966-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Martai Ribinskienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Palink“ atstovams advokatams T. B. ir S. D.,atsakovų T. N. ir Nordic Power Management OÜ atstovams advokatams E. P. ir G. I.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nordic Power Management, UAB, atstovaujamas UAB „Adminova“, atstovei I. K. R.,

nuotoliniu būdu, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atsakovams T. N. ir Nordic Power Management OÜ, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nordic Power Management, UAB, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Palink“ pradiniu ieškiniu prašė: ieškovei UAB „Palink“ iš Nordic Power Management OÜ ir T. N. priteisti 570 597,59 EUR solidariai; ieškovei UAB „Palink“ iš Nordic Power Management OÜ, priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei UAB „Palink“ iš T. N., priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei UAB „Palink“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas UAB „Palink“ pateiktu dubliku patikslino ieškinio reikalavimus, kuriais prašė: ieškovui UAB „Palink“ iš atsakovų Nordic Power Management OÜ ir T. N. solidariai priteisti 570 597,59 EUR, nustatant kad ši suma išieškoma subsidiariai Nordic Power Management, UAB, atžvilgiu – tiek, kiek Nordic Power Management, UAB, turto nepakaks UAB „Palink“, reikalavimui Nordic Power Management, UAB, bankroto byloje patenkinti.

3. Ieškovė nurodė, kad ji inicijuoja ginčą su ieškovės skolininkės Nordic Power Management, UAB (toliau ir – Dukterinė bendrovė) vienintele akcininke (dalyve) motinine bendrove Nordic Power Management OÜ (toliau ir – Motininė bendrovė) ir Dukterinės bendrovės vadovu T. N., dėl atsakovų neteisėtų, specifiškai į ieškovę nukreiptų, veiksmų, sukėlusių ieškovei žalos (nuostolių), ir dėl šiais veiksmais sukeltų nuostolių atlyginimo.

4. Ieškovė valdo mažmeninės prekybos tinklų „IKI“ ir „IKI EXPRESS“ parduotuves Lietuvoje. 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Ieškovė organizavo konkursą įsigyti elektros energijos tiekimą 2018 metais į Ieškovės valdomas parduotuves.

5. Atsakovų kontroliuojama Dukterinė bendrovė laimėjo šį konkursą ir su ja Ieškovė sudarė 2017-12-18 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PT-TCH-17-0080 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią Dukterinė bendrovė turėjo Ieškovei tiekti elektros energiją visus 2018 metus.

6. 2018-06-20 Dukterinė bendrovė informavo Ieškovę, kad nuo 2018-08-31 vienašališkai nutraukia Sutartį.

7. 2018-06-25 Ieškovė informavo Dukterinę bendrovę, kad Sutarties nutraukimo atveju Dukterinė bendrovė privalės Ieškovei kompensuoti kainų skirtumą tarp kainos, už kurią Dukterinė bendrovė Sutartimi buvo įsipareigojusi Ieškovei tiekti elektros energiją, ir kainos, kuria Ieškovė įsigis elektros energiją iš kito tiekėjo.

8. Ieškovė, siekdama užtikrinti elektros energijos tiekimą savo parduotuvėms po Sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31, naujo konkurso būdu, pasirinkdama mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, 2018-08-09 sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su nauju elektros energijos tiekėju.

Žemesnės instancijos teismas

9. Susidariusio kainų skirtumo Ieškovė iš Dukterinės bendrovės pareikalavo teisme. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1890-794/2019 Ieškovės ieškinį tenkino visiškai, ir iš Dukterinės bendrovės Ieškovės naudai priteisė: 495 330,89 EUR kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo.

10. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3628-431/2020 Dukterinei bendrovei buvo iškelta bankroto byla (toliau ir – Nutartis iškelti bankroto bylą). Ši nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2020-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1742-553/2020.

11. Vilniaus apygardos teismas 2021-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1028-431/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-469-392/2022) patvirtino Ieškovės 565 934,76 EUR finansinį reikalavimą Dukterinės bendrovės bankroto byloje.

Šalies argumentai

12. Ieškovė įrodinėdama atsakovų civilinę atsakomybę nurodė, kad Dukterinei bendrovei dalyvaujant Ieškovės organizuojamame konkurse, teikiant pasiūlymą ir derantis dėl Sutarties sudarymo, Ieškovei buvo teikiama klaidinanti informacija apie Motininės bendrovės ir Dukterinės bendrovės tarpusavio ryšius, Dukterinės bendrovės finansinius pajėgumus ir Motininės bendrovės indėlį į Dukterinės bendrovės finansavimą. Dukterinė bendrovė, dalyvaudama Ieškovės konkurse, užpildė ir Ieškovei pateikė informaciją apie save (Priedas Nr. 5). Šioje formoje: 9 punkte, nors buvo prašoma pateikti tik informaciją apie konkurso dalyvio valdymo organus, tačiau Dukterinė bendrovė savo iniciatyva akcentavo, kad 100% jos akcijų priklauso Motininei bendrovei, tokiu būdu sudarant Ieškovei klaidingą įspūdį, jog Dukterinę bendrovę valdo ir už ją atsakinga yra stambi ir finansiškai pajėgi bendrovė Estijoje.

13. 15 punkte Dukterinė bendrovė nurodė, kad turi 2 darbuotojus Vilniuje ir 10 darbuotojų Taline. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad tiek darbuotojų Dukterinė bendrovė niekada neturėjo: 2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais Dukterinė bendrovė turėjo 1 darbuotoją (Priedas Nr. 6). Iš to Ieškovė sprendžia, kad Dukterinė bendrovė tapatino save su Motinine bendrove, siekdama nuslėpti, kad Dukterinė bendrovė turi tik 1 darbuotoją, ir tokiu būdu, pasinaudodama Motininės bendrovės įvaizdžiu, sukurti patikimo partnerio įvaizdį. Ikisutartiniuose santykiuose Dukterinės bendrovės vardu su Ieškove bendravo A. V., prisistatęs Dukterinės bendrovės pardavimų direktoriumi (pavyzdžiui Priedas Nr. 5). Tačiau A. V. niekada nebuvo Dukterinės bendrovės darbuotojas, nes Dukterinė bendrovė turėjo tik vieną darbuotoją – T. N..

14. 2017-12-08 A. V. Ieškovei persiuntė raštą, kurį pats A. V. įvardino Motininės bendrovės laidavimu (Priedas Nr. 7). Minėtu el. laišku buvo persiųstas 2017-12-08 Motininės bendrovės raštas, kurį pasirašė T. N. (Priedas Nr. 8). Rašte nurodoma, kad Motininė bendrovė „patvirtina savo finansinę paramą Nordic Power Management UAB, <...>prievolių pagal elektros energijos pardavimo 2018 metams.

15. 2017-12-14 „Palink“ sudarė konkurso rezultatų svarstymo protokolą (Priedas Nr. 9), kuriame buvo pažymėta, kad geriausią pasiūlymą pateikė Dukterinė bendrovė. Vis tik, kadangi Dukterinė bendrovė neturėjo didelės vertės turto Lietuvoje, tačiau už savęs turėjo Motininę bendrovę, kuri buvo pažadėjusi „Palink“ Dukterinei bendrovei teikti finansinę paramą sutarties įvykdymui, „Palink“ nusprendė, kad susitarimas su Dukterine bendrove galėtų būti sudarytas, patikrinus Motininės bendrovės kreditingumą.

16. Atsižvelgdama į tai, kad Motininė bendrovė ir Dukterinė bendrovė glaudžiai bendradarbiavo, o Motininė bendrovė netgi pasižadėjo finansiškai remti Dukterinę bendrovę Sutarties įvykdymui, taip pat įvertinusi gerą Motininės bendrovės finansinę padėtį, atsispindėjusią tiek finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2014-2016 metus, tiek ir Creditinfo ataskaitoje, „Palink“ priėmė sprendimą Dukterinę bendrovę paskelbti konkurso laimėtoja ir su ja sudaryti Sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2020 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Palink“ naudai iš Dukterinės bendrovės buvo priteista skola. Praėjus tik savaitei laiko po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties: Motininė bendrovė 2020-07-16 pateikė pranešimą apie tai, kad Motininei bendrovei yra žinoma, kad Dukterinė bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nurodė, kad Motininė bendrovė neturi galimybės išspręsti Dukterinės bendrovės mokumo klausimą (Priedas Nr. 12): Dukterinė bendrovė 2020-07-16 kreditoriams išsiuntinėjo pranešimą apie nemokumo proceso iniciavimą (Priedas Nr. 13). Pranešime nurodyta, kad Dukterinė bendrovė nebeturi galimybės tęsti veiklą iš esmės tik dėl „Palink“ palankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Pranešime taip pat nurodyta, kad galimybių tęsti veiklą nebėra „nepaisant <...> Bendrovės akcininko palaikymo“.

18. Gavus šiuos pranešimus, „Palink“ ėmėsi aiškintis, koks konkretus buvo tas nurodomas Motininės bendrovės palaikymas Dukterinei bendrovei, kurį dar 2017-12-08 raštu Motininė bendrovė pažadėjo „Palink“.

19. Paaiškėjo, kad iš tiesų Motininė bendrovė jokios finansinės pagalbos Dukterinei bendrovei neteikė. Priešingai – po Sutarties su „Palink“ sudarymo 2017-12-18, Motininė bendrovė nutraukė finansavimo Dukterinei bendrovei teikimą ir susigrąžino dalį paskolintų lėšų. Dukterinė bendrovė tapo nemoki Motininei bendrovei nusprendus susigrąžinti (nebepratęsus) paskolos sutarčių pagrindu paskolintas pinigines lėšas: tarp Motininės bendrovės ir Dukterinės bendrovės buvo sudaryta 2016-01-20 paskolos sutartis Nr. 012016 (Paskolos sutartis; Priedas Nr. 14), pagal kurią Motininė bendrovė įsipareigojo paskolinti 700 000 EUR. Paskolos grąžinimo terminas - 2017-12-31 (Paskolos sutarties 6 punktas); 2017-02-06 buvo sudarytas 1 Priedas prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019-12-31 (Priedas Nr. 14); 2017-03-02 buvo sudarytas 2 Priedas prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos suma buvo padidinta iki 1 400 000 EUR (Priedas Nr. 14); 2017-04-30 buvo sudarytas 3 Priedas prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos suma buvo padidinta iki 1 900 000 EUR. Nauja paskola turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2018-12-31 (Priedas Nr. 14).

20. Taigi, šiais susitarimais, paskutinis iš kurių buvo sudarytas dar iki Sutarties su „Palink“ sudarymo, Motininė bendrovė įsipareigojo Dukterinei bendrovei paskolinti 1 400 000 EUR iki 2019-12-31, ir 500 000 EUR iki 2018-12-31. Motininė bendrovė, nepaisant savo pažadų „Palink“, niekada nepratęsė Paskolos grąžinimo terminų ir (ar) neįsipareigojo paskolinti Dukterinei bendrovei papildomų lėšų.

21. Dukterinės bendrovės bankroto byloje Motininė bendrovė pateikė duomenis apie visus mokėjimo nurodymus tarp Dukterinės bendrovės ir Motininės bendrovės. Sugretinus šiuos duomenis su Dukterinės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, paaiškėjo tokie faktai:

22. Laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2018-12-31 Motininė bendrovė buvo pervedusi (paskolinusi) Dukterinei bendrovei 2 774 200 EUR. Tuo pat laikotarpiu Dukterinė bendrovė Motininei bendrovei pervedė 1 221 457,75 EUR, iš kurių 1 174 200 EUR buvo skirti paskolai grąžinti, o 74 200 EUR - palūkanoms sumokėti. Net neskaičiuojant palūkanų, kurios visą laiką buvo skaičiuojamos Dukterinei bendrovei, 2018-12-31 dieną Dukterinė bendrovė buvo skolinga Motininei bendrovei 1 600 000 EUR.

23. Ieškovo manymu, vietoje to, kad Motininė bendrovė pratęstų paskolos grąžinimo terminą ir (ar) suteiktų papildomą finansinę pagalbą Dukterinei bendrovei, 2019 metais Motininė bendrovė pradėjo susigrąžinti Dukterinei bendrovei suteiktą paskolą. Ieškovė ieškinį Dukterinei bendrovei pateikė 2018-12-07. Nuo to momento, Motininė bendrovė paskolino 147 800 EUR, tačiau susigrąžino net 805 000 EUR. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai ruošiamasi nepalankiai ginčo su Ieškove pabaigai;

24. 2019 metais Dukterinės bendrovės komercinė veikla faktiškai buvo sustabdyta – pardavimo pajamos nuo 11 334 563 EUR 2018 metais krito 100 kartų - iki 131 283 EUR 2019 metais, o Dukterinė bendrovė toliau buvo naudojama Motininei bendrovei grąžinti 805 000 EUR siekiančią paskolos dalį.

25. Dukterinės bendrovės kreditoriams pateiktame 2020-07-16 pranešime dėl nemokumo proceso inicijavimo nebuvo įvardintos kokios nors konkrečios komercinės Dukterinės bendrovės veiklos priežastys, atsiradusios būtent 2020 metais, kurios lėmė Dukterinės bendrovės nemokumą. Taigi, Dukterinė bendrovė tapo nemoki tik todėl, kad 2019 2020 metais Motininė bendrovė nusprendė susigrąžinti suteiktas paskolas ir nebeteikti naujo finansavimo.

26. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neteisingos, klaidingos Ieškovei informacijos teikimu, padarant lemiamą įtaką Ieškovės valios pasirašyti Sutartį su Dukterine bendrove susidarymui.

27. Ieškovė prieš sudarydama Sutartį su Dukterine bendrove esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad Motininė bendrovė būtų finansiškai pajėgi ir finansiškai įsitraukusi į Sutarties vykdymą, o tokį Ieškovės elgesį nuėmė Atsakovų veiksmai. Motininės bendrovės (jos darbuotojų) veiksmais buvo siekiama sukurti pagrįstą Ieškovės tikėjimą, jog Motininė bendrovė užtikrins Sutarties įvykdymą. Visos šios aplinkybės lėmė, kad Ieškovė priėmė sprendimą su Dukterine bendrove Sutartį sudaryti.

28. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė Ieškovės klaidinimu ir apgaule, pažadant teikti finansinę pagalbą Dukterinei bendrovei, tačiau po tokio pažado pateikimo nė karto nebepratęsiant paskolos grąžinimo termino, ir netgi priešingai - susigrąžinant dalį suteiktos paskolos.

29. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė Paskolos susigrąžinimu Dukterinei bendrovei nebeturint kitų reikšmingų kreditorių, išskyrus pačią akcininkę ir Ieškovę.

30. T. N. neteisėti veiksmai pasireiškė įviliojant Ieškovę į Sutarties sudarymą, veikiant interesų konflikto sąlygomis. Individualūs T. N. neteisėti veiksmai (atskirai nuo to, jog T. N. kaip Dukterinės bendrovės vadovas vykdė visus minėtus veiksmus, grąžinant Motininei bendrovei paskolą) pasireiškė tuo, kad T. N. Motininės bendrovės vardu, kaip Motininės bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašė 2017-12-08 Ieškovei pateiktą raštą-pasižadėjimą Dukterinei bendrovei teikti finansinę paramą Sutarties įvykdymui. Tuo pat metu T. N. buvo ir Dukterinės bendrovės vadovas.T. N., kaip Dukterinės bendrovės vadovas, buvo suinteresuotas Sutarties su Ieškove sudarymu. Žinodamas ir suprasdamas, kad Ieškovė su Dukterine bendrove sudarys sutartį tik tuo atveju, jei Motininė bendrovė užtikrins finansines Dukterinės bendrovės galimybes įvykdyti Sutartį, T. N. pasinaudojo savo užimtomis pareigomis Motininėje bendrovėje ir parengė bei Ieškovei pateikė 2017-12-08 Motininės bendrovės raštą. Tokiu būdu T. N. veikė interesų konflikto sąlygomis ir parengė dokumentą, kuris suklaidino Ieškovę, nulėmė Sutarties su Dukterine bendrove sudarymą, ir būtent Sutarties neįvykdymas iš Dukterinės bendrovės pusės sukėlė Ieškovei žalą.

31. Ieškovės žala pasireiškė pinigine forma – nuostoliais, nes dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų Ieškovė yra priversta savo reikalavimą nukreipti į nemokią Dukterinę bendrovę, ir jau dabar aišku, kad iš Dukterinės bendrovės nebus įmanoma atgauti visų Ieškovei įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų piniginių sumų. Bendra Ieškovės reikalavimo teisės į Dukterinę bendrovę suma siekia 570 597,59 EUR.

32. Tarp Atsakovų neteisėtų veiksmų ir Ieškovės žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys: jei Atsakovai nebūtų suklaidinę Ieškovės dėl Motininės bendrovės teikiamo finansavimo Dukterinei bendrovei, Ieškovė niekada nebūtų sudariusi Sutarties, ir Dukterinė bendrovė niekada nebūtu likusi pagal ją skolinga Ieškovei; jei Atsakovai būtų priėmę sprendimus, kuriais ir toliau būtų teikiama finansinė parama Dukterinei bendrovei, arba bent jau pratęstas paskolos grąžinimo terminas, Dukterinė bendrovė būtų finansiškai pajėgi įvykdyti įsipareigojimus Ieškovei; jei Atsakovai nebūtų priėmę sprendimų 2018-2019 metais iš Dukterinės bendrovės sugrąžinti pinigines lėšas į Motininę bendrovę, Dukterinė bendrovė turėtų pakankamai lėšų atsiskaityti su Ieškove; jei T. N. nebūtų pasinaudojęs savo padėtimi tuo pat metu būnant ir Dukterinės bendrovės vadovu, ir Motininės bendrovės valdybos pirmininku, jis nebūtų pasirašęs 2017-12-08 Motininės bendrovės rašto, kuriuo Ieškovė buvo apgauta.

33. Šiuo konkrečiu atveju, Atsakovų bendrininkavimas būtent ir pasireiškia subjektyviai: Atsakovai turėjo bendrą ketinimą, jog Dukterinė bendrovė su Ieškove sudarytų sutartį, o vėlesni Atsakovų veiksmai buvo nukreipti į tai, kad Dukterinė bendrovė nebegalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų Ieškovei.

Atsiliepimas

34. Atsakovai T. N. ir Nordic Power Management OÜ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jo patikslinimą. Su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodo, kad Ikisutartiniai santykiai su ieškovu dėl Sutarties sudarymo vyko lietuvių kalba, atsakovas (trečiojo asmens vadovas) lietuvių kalbos nemokėjo, todėl ikisutartinių santykių metu trečiojo asmens vardu veikė trečiojo asmens darbuotojas – Pardavimų direktorius A. V. (darbo sutartis, priedas Nr. 2). Būtent A. V. trečiojo asmens vardu teikė ieškovei informaciją apie konkurse dalyvavusį trečiąjį asmenį (ieškinio priedas Nr. 5), komunikaciją su ieškovu lietuvių kalba palaikė taip pat trečiojo asmens darbuotojas A. V. (ieškinio priedai Nr. 7 ir Nr. 10). Kaip patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai (ieškinio priedas Nr. 9), ji atliko visų jos konkurse elektros tiekimo sutarčiai sudaryti dalyvavusių asmenų vertinimą ir išrinko laimėtoją. Nei atsakovės laidavimo, kaip klaidingai nurodo ieškovė savo ieškinyje (ieškinio 29 p.), nei jokios kitos tiekėjo įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančios priemonės iš konkurso dalyvių nebuvo reikalaujama pateikti, savo įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių neteikė ir trečiasis asmuo (ieškinio priedas Nr. 9).

35. Atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 8) patvirtino, kad atsakovė teikia finansinę paramą trečiajam asmeniui, tačiau nedetalizavo, kokiu būdu pasireiškia toks finansinės paramos teikimas, o ieškovė, savo ruožtu, nepareikalavo nei tiesiogiai atsakovės, nei trečiojo asmens konkrečiai įvardyti tokios finansinės paramos teikimo būdus ir (ar) pateikti įsipareigojimą teikti paramą patvirtinančius įrodymus.

36. Atsakovės finansinė parama trečiajam asmeniui buvo teikiama 2016 – 2019 metų laikotarpiu ir tai patvirtina pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikta atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. sausio 20 d. sudaryta paskolos sutartis (su priedais) (toliau – paskolos sutartis) (ieškinio priedas Nr. 14), taip pat faktinius paskolos mokėjimus patvirtinanti mokėjimų suvestinė (priedas Nr. 3). Nurodytu 2016 – 2019 m. laikotarpiu NPM pervedimai trečiajam asmeniui paskolos sutarties pagrindu sudarė net 2,41 mln. EUR.

37. Atsakovė Nordic Power Management OÜ yra Estijos Respublikoje įsteigta patikima bendrovė, vykdanti elektros energijos tiekimo ir elektros energijos portfelio valdymo veiklą bei teikianti elektros balansavimo paslaugas. 2018 m. gegužės 29 d. iš NPM valdymo pasitraukė pagrindinė jos akcininkė, valdžiusi net 51 proc. atsakovės akcijų, Nelja Energia AS, kurios akcijas nupirko Estijos valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ Akcininkų struktūros pasikeitimas ir net 51 proc. atsakovės akcijų išpirkimas iš Nelja Energia AS 2018 m. gegužės mėn. sąlygojo atsakovės ekonominės situacijos ir finansinių galimybių pasikeitimą, tačiau nepaisant to 2018 m. NPM trečiajam asmeniui suteikė net 1,65 mln. EUR finansinę paramą ir tai yra didžiausia metinė NPM suteiktos finansinės paramos suma per visą net 4 metus trukusį paskolos teikimo trečiajam asmeniui laikotarpį.

Atsiliepimas

38. Atsakovai paaiškino, kad 2018 m. išaugusios finansinės paramos apimtys trečiajam asmeniui buvo reikalingos būtent Sutarties su ieškove vykdymui. Tam, kad būtų įmanoma vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą vartotojams, šiuo atveju – ieškovei, buvo reikalingos nuolatinės apyvartinės lėšos banko sąskaitoje, kurios buvo naudojamos dalyvavimui didmeninėje prekybos elektros energija biržoje Nord Pool.

39. Net ir NPM skiriamas ypatingai ženklus finansavimas trečiajam asmeniui nebuvo pajėgus atremti 2018 m. elektros energijos kainų šuolio, sudariusio net 42 proc. augimą lyginant su praėjusiais, t. y. 2017 m. Atsižvelgiant į elektros energijos kainas Nord Pool biržoje ir jų kitimo 2016-2017 m. tendencijas, nei trečiajam asmeniui, nei atsakovams nebuvo įmanoma nuspėti tokio ženklaus elektros energijos kainų augimo, nes tokį ženklų kainų augimą lėmė ne iš anksto prognozuotos priežastys, tačiau visiškai atsitiktiniai veiksniai, tokie kaip nepalankios oro sąlygos.

40. Taigi, 2018 m. ženkliai išaugus elektros energijos kainoms biržoje, taip pat dėl pasikeitusios atsakovės ekonominės padėties, atsakovė neturėjo realių finansinių galimybių finansuoti trečiojo asmens nuostolių, susidariusių tiekiant ieškovei elektros energiją Sutartyje numatyta fiksuota kaina, kuri buvo ženkliai mažesnė nei faktinė jos įsigijimo kaina didmeninėje biržoje, dėl ko trečiasis asmuo buvo priverstas nutraukti Sutartį pasinaudodamas Sutartyje sulygta teise vienašališkai nutraukti Sutartį.

41. Apie Sutarties nutraukimą trečiasis asmuo informavo ieškovę 2018 m. birželio 20 d. raštu (priedas Nr. 4), pasiūlydamas sumokėti ieškovei Sutarties 10.2 punkto ii dalies pagrindu apskaičiuotą kompensaciją (viso 356 000 EUR), tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė ir pasirinko ilgai trukusį teisminio bylinėjimosi kelią kompensacijai išsiieškoti teismo keliu. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1890-794/2019 ieškovei iš trečiojo asmens priteista 495 330,89 EUR dydžio kompensacija, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pažymėtina, kad būtent ieškovės atsisakymas ieškoti sprendimo būdų su trečiuoju asmeniu dėl abipusio Sutarties nutraukimo abiem šalims priimtinomis sąlygomis ir inicijuotas teisminis procesas, kurio metu būtent ieškovės reikalavimu buvo apribotos trečiojo asmens galimybės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, lėmė trečiojo asmens nemokumą.

43. Jeigu ieškovė būtų priėmusi trečiojo asmens 2018 m. birželio 20 d. pateiktą pasiūlymą sumokėti Sutartyje numatytą kompensaciją už Sutarties nutraukimą prieš terminą, būtų visą šią sumą atgavusi be net kelis metus trukusio teismo proceso, kuris sąlygojo dar didesnius trečiojo asmens nuostolius, ir galiausiai – nemokumą.

44. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1028-392/2021 patvirtintas ieškovės 565 934,76 EUR finansinis reikalavimas trečiojo asmens nemokumo byloje. Ieškovė, nepaisydama to, kad trečiojo asmens nemokumo procesas nėra pasibaigęs, inicijavo šią bylą siekdama nepagrįstai praturtėti prisiteisiant iš atsakovų tą pačią sumą, kuri jai priteista iš trečiojo asmens kaip sutartinė kompensacija už teisėtą Sutarties nutraukimą joje numatytu pagrindu.

45. Taigi, teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ji turėtų net du vykdytinus teismo sprendimus tai pačiai skolos (žalos) sumai, kas reikštų akivaizdų ieškovės nesąžiningumą ir nepagrįstą praturtėjimą. Tam, kad tokio teisei priešingo rezultato būtų išvengta, teismas privalo atmesti šį ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

46. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių trečiojo asmens bankrotą. Neegzistuoja ir Sutarties sudarymo laikotarpiu neegzistavo jokie atsakovės įsipareigojimai finansiškai remti trečiąjį asmenį, o paskolos sutartis savo esme nėra parama, o laikinas paskolos, kuri privalo būti grąžinta paskolos sutartyje nustatytais terminais, suteikimas. Nepaisant to, kad jokių įpareigojančių atsakovės įsipareigojimų ieškovei finansiškai remti trečiąjį asmenį nebuvo, paskolos suma trečiajam asmeniui buvo nuolat didinama ir paskolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas.

47. Neegzistuoja sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovės nurodomas asmuo A. V. niekuomet nebuvo atsakovės darbuotojas, todėl ieškovės nurodomi faktiniai argumentai, neva atsakovės darbuotojas A. V. teikė ieškovei ją suklaidinusią informaciją yra akivaizdžiai klaidingi. A. V. nuo 2015 m. buvo trečiojo asmens darbuotojas, tokiu buvo ir trečiojo asmens Sutarties su ieškove pasirašymo metu (darbo sutartis ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad darbo užmokestį mokėjo trečiasis asmuo, priedai Nr. 2 ir 5).

48. Atsakovai pažymi, kad ieškovė teisę reikšti atsakovams tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškinyje nurodytais pagrindais būtų turėjusi tik tuo atveju, jei prieš tai nebūtų reiškusi ieškinio trečiajam asmeniui dėl kompensacijos priteisimo, o tiesiogiai būtų siekusi šios kompensacijos priteisimo iš atsakovų. Ieškovei pasinaudojus teise reikšti ieškinį trečiajam asmeniui, ji prarado teisę reikšti ieškinį atsakovams.

49. Atsakovai neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Ieškovės reikalaujama tariama žala yra trečiojo asmens skola, už kurio prievoles atsakovai neatsako.

50. Ieškinys pareikštas suėjus senaties terminui, todėl privalo būti atmestas. Ieškovė žalą kildina iš jos suklaidinimo 2017 m. gruodžio 18 d. raštu, pasirašytu atsakovo, pateikiant patvirtinimą, kad atsakovė teiks finansavimą trečiajam asmeniui ir to suklaidinimo sąlygoto ieškovės ir trečiojo asmens Sutarties pasirašymo 2017 m. gruodžio 18 d. Kaip nurodo pati ieškovė, „jei Atsakovai nebūtų suklaidinę, Ieškovės dėl Motininės bendrovės teikiamo finansavimo Dukterinei bendrovei, Ieškovė niekada nebūtų sudariusi Sutarties, ir Dukterinė bendrovė niekada nebūtų likusi pagal ją skolinga Ieškovei“ (ieškinio 75.1 p.). 95. Taigi esminis įvykis, sukėlęs žalą ieškovei, yra 2017 m. gruodžio 18 d. pasirašyta sutartis. Tokiu būdu, senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo suėjo 2020 m. gruodžio 18 d.

Atsiliepimas

51. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nordic Power Management, BUAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašo tenkinti. Nurodė, kad finansiniai apskaitos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo tapo nemokus 2018 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo, atstovaujamas T. N., atlikdamas pavedimus 805 000 Eur sumai atsakovei Nordic Power Management OÜ, siekė suteikti Atsakovui Nordic Power Management OÜ pirmenybę prieš kitus trečiojo asmens kreditorius ir tokiu būdu pažeidė trečiojo asmens kitų kreditorių - ieškovės interesus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

52. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ieškovas ir Nordic Power Management, UAB (toliau ir – trečiasis asmuo) 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PT-TCH-17-0080, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti elektros energiją ieškovei 2018 metais. Ikisutartiniai santykiai su ieškovu dėl Sutarties sudarymo vyko lietuvių kalba, atsakovas (trečiojo asmens vadovas) lietuvių kalbos nemokėjo, todėl ikisutartinių santykių metu trečiojo asmens vardu veikė trečiojo asmens darbuotojas – Pardavimų direktorius A. V. (darbo sutartis, priedas Nr. 2). Būtent A. V. trečiojo asmens vardu teikė ieškovei informaciją apie konkurse dalyvavusį trečiąjį asmenį (ieškinio priedas Nr. 5). Kaip patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai (ieškinio priedas Nr. 9), ji atliko visų jos konkurse elektros tiekimo sutarčiai sudaryti dalyvavusių asmenų vertinimą ir išrinko laimėtoją.

53. Atsakovas T. N. 2017 m. gruodžio 8 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 8) patvirtino, kad atsakovė teikia finansinę paramą trečiajam asmeniui, tačiau nedetalizavo, kokiu būdu pasireiškia toks finansinės paramos teikimas, o ieškovė, savo ruožtu, nepareikalavo nei tiesiogiai atsakovės, nei trečiojo asmens konkrečiai įvardyti tokios finansinės paramos teikimo būdus ir (ar) pateikti įsipareigojimą teikti paramą patvirtinančius įrodymus.

54. Atsakovės Nordic Power Management OÜ finansinė parama trečiajam asmeniui buvo teikiama 2016 – 2019 metų laikotarpiu ir tai patvirtina pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikta atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. sausio 20 d. sudaryta paskolos sutartis (su priedais) (toliau – paskolos sutartis) (ieškinio priedas Nr. 14), taip pat faktinius paskolos mokėjimus patvirtinanti mokėjimų suvestinė (priedas Nr. 3). Nurodytu 2016 – 2019 m. laikotarpiu NPM pervedimai trečiajam asmeniui paskolos sutarties pagrindu sudarė 2,41 mln. EUR.

55. Kaip nurodo atsakovai, 2018 m. ženkliai išaugus elektros energijos kainoms biržoje, taip pat dėl pasikeitusios atsakovės ekonominės padėties, atsakovė neturėjo realių finansinių galimybių finansuoti trečiojo asmens nuostolių, susidariusių tiekiant ieškovei elektros energiją Sutartyje numatyta fiksuota kaina, kuri buvo ženkliai mažesnė nei faktinė jos įsigijimo kaina didmeninėje biržoje, dėl ko trečiasis asmuo buvo priverstas nutraukti Sutartį pasinaudodamas Sutartyje sulygta teise vienašališkai nutraukti Sutartį.

56. Apie Sutarties nutraukimą trečiasis asmuo informavo ieškovę 2018 m. birželio 20 d. raštu (priedas Nr. 4), pasiūlydamas sumokėti ieškovei Sutarties 10.2 punkto ii dalies pagrindu apskaičiuotą kompensaciją (viso 356 000 EUR), tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1890-794/2019 ieškovei iš trečiojo asmens priteista 495 330,89 EUR dydžio kompensacija, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

57. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3628-431/2020 trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla.

58. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1028-392/2021 patvirtintas ieškovės 565 934,76 EUR finansinis reikalavimas trečiojo asmens nemokumo byloje, kurį sudaro ieškovės naudai iš trečiojo asmens priteista kompensacija pagal Sutartį dėl jos vienašališko nutraukimo prieš terminą kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai

Dėl ieškinio senaties

59. Atsakovai prašo teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir šį ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus nurodytą terminą.

60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

61. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju, ieškovė apie savo teisių pažeidimą nežinojo Sutarties sudarymo dieną – dieną, nuo kurios Atsakovai siūlo skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Apie tai, kad Dukterinė bendrovė negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, Ieškovė sužinojo tik 2020-07-16, kuomet buvo pateiktas Dukterinės bendrovės pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo. Apie Atsakovų neteisėtus veiksmus ir Ieškovės teisių pažeidimą (apie piktnaudžiavimą teisėmis vykdant Paskolos sutartį, informacijos Motininės bendrovės 2017-12-18 rašte klaidingumą) Ieškovė gavo informaciją dar vėliau: po to, kai Ieškovė pateikė 2020-10-13 atskirąjį skundą, nurodydama, jog visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu susidarė Dukterinės bendrovės skola Motininei bendrovei, ir atsakovas T. N. teismui pateikė 2020-10-26 atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo paaiškino skolos atsiradimo pagrindą, ir kartu pateikė ir Paskolos sutartį. Dar vėliau Motininė bendrovė pateikė 2021-03-26 atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo pateikė ir informaciją apie Motininės bendrovės ir Dukterinės bendrovės tarpusavio atsiskaitymus. Taigi, senaties terminas CK 1.127 straipsnio 1 dalies pagrindu turėtų būti pradėtas skaičiuoti anksčiausiai nuo 2020-10-26. Tai reiškia, kad Ieškovė turėjo ieškinį pareikšti ne vėliau kaip iki 2023-10-26. Tą padariusi 2021-08-31, Ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

62. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimo momentą sužinojo kai Ieškovė pateikė 2020-10-13 atskirąjį skundą (ieškinio 15 priedas), nurodydama, jog visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu susidarė Dukterinės bendrovės skola Motininei bendrovei, ir atsakovas T. N. teismui pateikė 2020-10-26 atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

Dėl teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, kaip nemokaus

juridinio asmens vadovui ir dalyviui

63. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką bei kitose bylose, pvz., Nr. e3K-3-126-469/2021) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

64. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.

65. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

66. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, trečiojo asmens bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, tokiu atveju neegzistuoja vienas iš teismų praktikoje suformuluotų pagrindų kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui atsakovams pareikšti.

67. Antra, teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog dėl paskolos atsakovei Nordic Power Management OÜ grąžinimo, trečiasis asmuo tapo nemokus. Paskolos sutarties samprata ir esmė lemia, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o paskolos davėjas – reikalauti įvykdyti sutartį (CK 6.870 str., 6.873 str.). Paskolos sutarties pagrindu teikiamas finansavimas negali sukelti lūkesčių, kad paskolos sumos nereikės grąžinti ar grąžinti ją kitokiais terminais, todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų priimdama trečiojo asmens paskolos dalies grąžinimą paskolos sutartyje nustatytu jos grąžinimo terminu.

68. Ieškovė neįrodė, kad Sutarties sudarymo laikotarpiu atsakovė Nordic Power Management OÜ būtų įsipareigojusi finansiškai remti trečiąjį asmenį. Teismas pripažįsta pagrįstą atsakovų argumentą, jog paskolos sutartis savo esme nėra parama, o laikinas paskolos, kuri privalo būti grąžinta paskolos sutartyje nustatytais terminais, suteikimas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nepaisant to, kad jokių įpareigojančių atsakovės įsipareigojimų ieškovei finansiškai remti trečiąjį asmenį nebuvo, paskolos suma trečiajam asmeniui buvo nuolat didinama ir paskolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas, tai patvirtina atsakovės mokėjimų pagal paskolos sutartį suvestinė (atsiliepimo priedas Nr. 3), iš kurios matyti, kad paskolos (padidintos paskolos) suma nebuvo išmokama paskolos sutarties ir jos priedų pasirašymo dieną, tačiau nuolat buvo vykdomi mokėjimai į trečiojo asmens sąskaitą iki pat 2020 m. gegužės 29 d.

69. Pažymėtina, kad 1 400 000 EUR viršijanti paskolos suma pagal paskolos sutartį (ieškinio priedas Nr. 14) privalėjo būti grąžinta iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau buvo grąžinta tik 2019 m. sausio mėn., tai patvirtina, kad jokie išankstiniai mokėjimai, kurių neprivalėjo vykdyti trečiasis asmuo pagal paskolos sutartį, nebuvo atliekami.

70. Ieškovės argumentai, jog trečiasis asmuo buvo privestas prie bankroto dėl to, kad atsakovė nepratęsė paskolos grąžinimo termino, yra nepagrįsti, nes atsakovė neturėjo jokios teisinės prievolės ar įsipareigojimų pratęsti paskolos grąžinimo termino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos suma ir jos grąžinimo terminas buvo nustatyti dar prieš trečiajam asmeniui pasirašant Sutartį su ieškove ir po šios Sutarties pasirašymo nebuvo keičiami, atsakovė vykdė savo įsipareigojimus trečiajam asmeniui ir visą 1 900 000 EUR sumą buvo paskolinęs trečiajam asmeniui. Faktiškai suteiktos paskolos suma maksimalią 1 900 000 EUR sumą pasiekė tik 2018 m. rugsėjo 10 d., o tai patvirtina, kad po trečiojo asmens Sutarties su ieškove nutraukimo 2018 m. birželio mėn. atsakovė ir toliau teikė finansavimą trečiajam asmeniui.

71. Pažymėtina, kad kaip nurodo ir pati ieškovė savo ieškinyje, trečiajam asmeniui bankroto byla iškelta tik 2020 m. liepos 9 d. (ieškinio 35 p.). Iki tol trečiasis asmuo buvo mokus, vykdė atsiskaitymus su visais savo kreditoriais, nebuvo vykdomas tik ieškovės reikalavimas, kadangi trečiasis asmuo su juo nesutiko ir dėl jo vyko teisminiai procesai iki pat 2021 m. liepos 8 d. Aplinkybę, kad visus savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims trečiasis asmuo vykdė iki pat nemokumo bylos iškėlimo patvirtina ir ieškinio 22 p. pateiktas trečiojo asmens kreditorių sąrašas, taip pat ieškinio 58 p. argumentas, kad trečiasis asmuo be ieškovės ir atsakovės jokių kitų reikšmingų kreditorių neturėjo.

72. Paskolos dalies grąžinimas pagal galiojančią paskolos sutartį nesąlygoja ir atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes jo, kaip bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos tiek vadovaujamai bendrovei, tiek ir kreditoriams vienareikšmiškai įpareigoja užtikrinti galiojančių sutarčių ir neginčytinų finansinių įsipareigojimų vykdymą.

73. Šiuo atveju yra labiau tikėtina aplinkybė (CPK 185 str.), jog dėl ieškovės nulemtų veiksmų atsisakant trečiojo asmens pasiūlytos kompensacijos už Sutarties išankstinį nutraukimą sumokėjimo ir pasirinkus ilgai trukusį bei brangų teisminio bylinėjimosi procesą, kurio metu buvo apribotas trečiojo asmens lėšų naudojimas, atsakovas, kaip trečiojo asmens vadovas, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik inicijuoti trečiojo asmens nemokumo procesą.

74. Taigi konstatuotina, jog atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių trečiojo asmens nemokumą, o priešingai, teikė nuolatinį finansavimą. Ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovams, kaip nemokaus juridinio asmens vadovui ir dalyviui, nes neegzistuoja sąlygos tokiam ieškiniui pareikšti. Teismas toliau pasisakys dėl deliktinės atsakomybės sąlygų.

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų.

75. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

76. Kaip jau minėta, Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 11, 12 punktai).Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia: (i) į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir (ii) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

77. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad: (i) atsakovai suklaidino ieškovę sudarant Sutartį, kurios ji nebūtų sudariusi, jei nebūtų atsakovų suklaidinta; (ii) atsakovė nesuteikė finansinės paramos trečiajam asmeniui, nors buvo įsipareigojusi tokią paramą teikti; (iii) atsakovė susigrąžino paskolą; (iv) atsakovas įviliojo ieškovę į Sutarties sudarymą ir veikė interesų konflikto sąlygomis.

78. Visų pirma rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens vardu, ikisutartiniuose santykiuose ir Sutarties sudarymo metu su ieškove bendravo išimtinai trečiojo asmens darbuotojas A. V., todėl dėl jo veiksmų ar duotų pažadų atsakovų atsakomybei kilti nėra jokių teisinių prielaidų.

79. Antra, atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai ieškovei buvo pateikti tik po to, kai pati ieškovė šių dokumentų pareikalavo iš trečiojo asmens (ieškinio priedai Nr. 9 ir 10), todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, jog trečiasis asmuo ar atsakovai finansinės atsakomybės dokumentus teikė ieškovei savo iniciatyva siekdami ją suklaidinti.

80. Trečia, byloje liko nepaneigtas atsakovų argumentas, jog derybos dėl Sutarties sudarymo vyko lietuvių kalba, kuria nekalba ir kurios nesupranta atsakovai, todėl jie neteikė ir objektyviai negalėjo teikti jokių pažadų ieškovei.

81. Ketvirta, jei ieškovei buvo svarbus atsakovės finansinis palaikymas trečiajam asmeniui, ji galėjo pareikalauti oficialaus laidavimo ar garantijos, kuria pati atsakovė būtų prisiėmusi atsakomybę už trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau to nepadarė.

82. Penkta, ieškovė neįsitikino A. V. įgaliojimų apimtimi, neišsiaiškino, kieno vardu jis veikia ir kokią bendrovę atstovauja, kliovėsi jo pateikiama informacija pagal savo vidinį įsitikinimą. Atsakovo T. N. pasirašytu 2017 m. gruodžio 8 d. raštu ieškovei buvo atskleista informacija, kad trečiasis asmuo savarankiškai nėra pajėgus įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei, todėl ieškovė, būdama apdairi verslininkė, privalėjo įvertinti šią riziką ir pareikalauti teisinę galią turinčio atsakovės laidavimo, o ne kliautis jokios teisinės galios neturinčiu pažadu, kuris, be kita ko, buvo įvykdytas.

83. Šešta, Sutarties šalių laisvės principui akivaizdžiai prieštarauja ieškovės tvirtinimas, jog trečiojo asmens pasinaudojimas sutartine teise nutraukti Sutartį vienašališkai prieš terminą reiškia atsakovų nesąžiningą elgesį (dubliko 34 p.) ir tai, kad atsakovės teiktos finansinės paramos trečiajam asmeniui akivaizdžiai nepakako (dubliko 38 p.). Tai, kad Sutarties su ieškove vykdymo metu, neturėdamas jokių fiduciarinių įsipareigojimų kreditoriams, trečiasis asmuo pasirinko tenkinti bendrovės interesus ir nutraukti nuostolingų paslaugų teikimą ieškovei, visiškai atitiko trečiojo asmens fiduciarines pareigas tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus ir toks veikimo modelis laikytinas visiškai teisėtu, nepažeidžiančiu jokių pareigų kreditoriams. Šiuo atveju, teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog nepriklausomai nuo to, būtų didinusi atsakovė teiktą finansinę paramą ar ne, pratęsusi Paskolos grąžinimo terminą trečiajam asmeniui ar ne, trečiojo asmens elgesys ir teisės nutraukti Sutartį su ieškove realizavimas nebūtų pakitęs – trečiasis asmuo buvo pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jokia apimtimi nebuvo įsipareigojęs ieškovei teikti privilegijų ir esant nuostolingai elektros energijos tiekimo paslaugų veiklai neturėjo pareigos jos tęsti. Tarp šalių nėra ginčo, kad Sutarties nutraukimo metu (2018 m. birželio mėn.; atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4) trečiasis asmuo buvo mokus, todėl tuo pačiu nėra tarp šalių ginčo ir dėl to, kad Sutarties nutraukimo metu jokių fiduciarinių pareigų trečiasis asmuo ir trečiojo asmens vadovas (atsakovas) ieškovei neturėjo.

84. Dėl atsakovo pasirašyto 2017 m. gruodžio 8 d. rašto vertinimo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių kontekste. Ieškovė teigia, kad nurodytas raštas „galėtų būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone“ (dubliko 58 p.), tačiau su tokiu ieškovės vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo sutikti. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis prievolių užtikrinimo priemonių sąrašas, tačiau, kita vertus, bet kokie kiti šalių sulygti prievolių užtikrinimo būdai privalo būti sulygti sutartyje. Šiuo atveju, Sutartyje nebuvo susitarta dėl trečiojo asmens prievolių užtikrinimo pateikimo jokia forma, dar daugiau, pačios ieškovės pateikti ieškovės organizuoto elektros tiekėjo konkurso dokumentai (atsiliepimo 7 p., ieškinio priedas Nr. 9) patvirtina, kad jokių tiekėjo įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių ieškovė iš konkurso dalyvių nereikalavo.

85. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, kaip profesionali verslininkė, veikė aplaidžiai ir neapdairiai.

86. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas atliko, kokius nors veiksmus, kad suklaidintų ieškovę, todėl nėra pagrindo jo atsakomybei kilti.

87. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės reikalaujamos žalos. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovų sukelta žala (nuostoliai) ieškovei yra 570 597,59 EUR. Ieškovės siekiama prisiteisti žala iš atsakovų yra trečiojo asmens skola, susidariusi šiam teisėtai sutartiniu pagrindu vienašališkai nutraukus Sutartį. Ieškovė pripažįsta ir tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2B-1028-392/2021, kad ieškovės šiuo ieškiniu reikalaujama suma yra patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto procese. Taigi ieškovės žala, kurios priteisimo ji siekia, yra kreditorinio reikalavimo trečiojo asmens bankroto procese dalis.

88. Ieškovė dublike nurodo (dubliko 46 p.), kad trečiojo asmens nemokumo administratorius yra inicijavęs civilinę bylą Nr. e2-1240-803/2022 actio Pauliana pagrindu dėl paskolos grąžinimų atsakovei anksčiau laiko, kurių suma (ir ieškinio actio Pauliana byloje suma) yra 805 000 EUR (dubliko 43.2 p.). Ieškovė teigia, jog patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1240-803/2022 trečiojo asmens (dukterinės bendrovės) turtas padidėtų net 805 000 EUR ir jo visiškai pakaktų ieškovės reikalavimui patenkinti, taigi neliktų reikalavimo šioje byloje (ieškinio 42 p.).

89. Pažymėtina, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas ir galiojantis. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje byloje ir jam įsiteisėjus, jis taps vykdytinu atskiru reikalavimu visai priteistai sumai ir jokie ginčai vykdymo procese neeliminuos nei vieno iš jų vykdymo privalomumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tiesioginio kreditoriaus ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Kreditoriui padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus tiek iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tiek ir po to. Todėl sprendžiant dėl konkretaus kreditoriaus locus standi, visų pirma, privalo būti įvertinta aplinkybė dėl žalos dydžio aiškumo. Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad nei pats žalos faktas, nei juo labiau jos dydis iki šiol ieškovei nėra žinomi.

90. Kasacinio teismo praktikoje, priežastinis ryšys laikomas teisiškai reikšmingu tik tada, kai nustatoma, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

91. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

92. Pažymėtina, kad teismas išvadą dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)buvimo padaro atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, yra faktinių duomenų, reikšmingų ginčui nagrinėjamoje išspręsti, todėl darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo toje byloje išnagrinėto ginčo pobūdžio, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai rėmėsi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje esančiais duomenimis. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinių skundų argumentai, kuriais teigiama, kad nustatydami priežastinio egzistavimą teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017.

93. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų viseto, leidžiančio spręsti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, todėl nėra jokio faktinio pagrindo atsakovų veiksmų ir tariamos ieškovės žalos priežastiniam ryšiui atsirasti. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad jei ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties, niekuomet nebūtų atsiradęs teisinis pagrindas prisiteisti kompensacijai, kuri yra visiškai teisėtų trečiojo asmens veiksmų rezultatas. Taigi, Sutarties sudarymo faktas vienoje teismo išnagrinėtoje byloje buvo naudojamas kaip faktinis reikalavimo teisės į skolą įgijimo pagrindas, neginčijant pačios Sutarties sudarymo fakto atsakovų tariamai neteisėtais veiksmais sąlygotu suklaidinimu, tuo tarpu šioje byloje tą pačią Sutartį ieškovė bando pateikti kaip sudarytą dėl suklaidinimo, taigi pripažintiną negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu.

94. Kitu faktinio priežastinio ryšio pagrindu ieškovė nurodo nutrauktą finansinės paramos teikimą trečiajam asmeniui ir paskolos sutarties termino nepratęsimą. Tačiau atsakovė iki pat nemokumo proceso inicijavimo teikė finansinę paramą trečiajam asmeniui, o paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., po nemokumo bylos iškėlimo trečiasis asmuo liko negrąžinęs beveik 1 mln. EUR paskolos sumos atsakovei. Nesant atliktų jokių neteisėtų atsakovų veiksmų neegzistuoja ir priežastinis ryšys su ieškovės tariama žala.

95. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė Nordic Power Management OÜ teikė finansinę paramą trečiajam asmeniui, atsakovo kaltinimas apgaule pasirašant raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie atsakovės teikiamą finansinę paramą trečiajam asmeniui, yra visiškai nepagrįsti. Dėl nurodytos priežasties neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės neva patirtos žalos, nes atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

96. Nagrinėjamu atveju atsakovai neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję sukelti ar sukėlė žalą ieškovei. Ieškovės reikalaujama žala, kaip jau minėta, yra trečiojo asmens skola, už kurio prievoles atsakovai neatsako.

97. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o 4 dalyje – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju, nei atsakovai kartu, nei kiekvienas iš jų atskirai neatliko jokių rūpestingumo ir apdairumo kriterijų neatitinkančių veiksmų, todėl jų kaltė neegzistuoja. Šiuo atveju trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, susiklostė situacija, kuomet trečiasis asmuo tapo nemokus ir ieškovė iki šiol negali atgauti skolos iš trečiojo asmens.

98. Ieškovė teigia, kad atsakovai pažeidė trečiojo asmens atžvilgiu priimtas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiais neteisėtais veiksmai padarė žalą ieškovei. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, o būtent buvo pritaikytas areštas trečiojo asmens banko sąskaitai, esančiai Lietuvos AB SEB banke, ir nustatyti apribojimai disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis. Tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad tariamai pažeidžiantys laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens mokėjimai buvo atlikti ne iš Lietuvos AB SEB banke esančios sąskaitos, kuriai buvo pritaikytas areštas, tačiau iš Estijos AS SEB PANK esančios sąskaitos, kuriai areštas pritaikytas nebuvo. Tai reiškia, kad jokių pavedimų atsakovei iš banko sąskaitos, kuriai buvo pritaikytas ir Turto areštų registre įregistruotas areštas, atlikta nebuvo.

99. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos ne atsakovams, o trečiajam asmeniui, todėl nei atsakovas, kaip trečiojo asmens vadovas, nei atsakovė, kaip trečiojo asmens akcininkė, negalėtų būti laikomi atsakingais už trečiajam asmeniui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą civiline tvarka nagrinėjamoje byloje. Taigi atsakovai trečiajam asmeniui teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, todėl šie ieškovės teiginiai atmetami.

100. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje atsakovų veiksmų, specifiškai nukreiptų į siekį sukelti žalą konkrečiai ieškovei, neteisėtumas nėra įrodytas, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovų kaltės egzistavimo. Kiti ieškovės nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

101. Esant šioms aplinkybėms ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102. Atmetus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas Nordic Power Management OÜ pateikė įrodymus, kad jis patyrė 8938,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgęs į bylos apimimtį ir sudėtingumą, šią sumą pripažįsta pagrįsta, todėl ją iš ieškovės priteisia atsakovui Nordic Power Management OÜ.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Nordic Power Management OÜ (Juridinio asmens kodas 11504072, adresas Masti 17, 11911 Tallinn, Estijos Respublika) iš ieškovės UAB „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723, adresas Lentvario g. 33, 02241 Vilnius) 8938,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas