- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1742-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00944-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Power Management“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Power Management“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Nordic Power Management“ vadovas T. N. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jo vadovaujamai bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nurodė, kad bendrovė negali ir ateityje negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Adminova“.
3. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla juridiniam asmeniui keliama, jeigu šis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Tuo tarpu įmonės nemokumą įstatymas apibrėžia kaip juridinio asmens būseną, kai asmuo negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
4. Teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2020 m. liepos 9 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2A-949-370/2020), kurios pagrindu iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Palink“ buvo priteista 495 330,89 Eur žalos atlyginimo suma. Atsakovės turtą ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 401 462 Eur suma, tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 1 619 654,02 Eur. Bendrovės lėšos ir turtinės teisės areštuotos, ji neturi nekilnojamojo turto ir šiuo metu jokios veiklos nevykdo. Vienintelis atsakovės akcininkas 2020 m. liepos 6 d. pranešimu patvirtino, kad neturi galimybės imtis priemonių dėl bendrovės nemokumo.
5. Nurodytų duomenų pagrindu bei nenustatęs aplinkybės, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti prisiimtų turtinių prievolių, kad nėra pagrindo išvadai, jog ji yra gyvybinga, todėl iškėlė jai bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
6. Trečiasis asmuo UAB „Palink“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti atsakovės nemokumo bylos iškėlimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartimi teismas itin formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės mokumu, rėmėsi tik vienpusiais atsakovės vadovo pateiktais duomenimis bei paaiškinimais ir pakankamai netyrė, ar egzistuoja sąlygos bei pagrindas atsakovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
6.2. JANĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius ar valdymo organų narius pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti, ir iškviesti minėtus asmenis į teismą. Šiomis teisėmis teismas nepasinaudojo, nors turėjo pareigą elgtis kaip įmanoma aktyviau.
6.3. Per beveik dviejų mėnesių laikotarpį nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo ir nemokumo (bankroto) bylos jai iškėlimo teismas neatliko nė vieno veiksmo, kuriuo būtų siekiama nustatyti šios bylos iškėlimui svarbias aplinkybes bei įsitikinti, kad egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnyje numatytos sąlygos.
6.4. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir nepaaiškino, kaip yra susidariusios teismui pateiktuose kreditorių sąrašuose nurodytos skolos (išskyrus trečiojo asmens reikalavimą), kokių teisinių santykių pagrindu jos atsirado. Teismas, turėdamas aukščiau minėtą pareigą elgtis aktyviai, turėjo įsitikinti šių duomenų teisingumu ir išsamumu.
6.5. Iš pateiktų kreditorių sąrašų matyti, kad absoliučiai didžiausias atsakovės skolininkas yra jos motininė bendrovė, vienintelis jos akcininkas – Nordic Power Management OU, kurio naudai skola siekia 1 107 586,86 Eur. Tuo tarpu kito pagal dydį atsakovės kreditoriaus – trečiojo asmens – reikalavimas yra daugiau nei du kartus mažesnis ir siekia 509 764,07 Eur. Likusių kreditorių reikalavimų sumos neviršijo 3 tūkst. Eur, todėl yra nereikšmingos.
6.6. Vienintelis atsakovės akcininkas – Nordic Power Management OU – turi akivaizdų interesą įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą kuo didesnę savo reikalavimo sumą, kadangi nepakakus jos turto visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, Nordic Power Management OU atgautų proporcingai didesnę pinigų sumą nei kiti kreditoriai (tame tarpe ir trečiasis asmuo).
6.7. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas užtikrinti atsakovės kreditorių interesus, turėjo aktyviai pasidomėti, ar Nordic Power Management OU reikalavimo teisė realiai egzistuoja, ar jis nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą tik siekiant, jog nebūtų patenkinta trečiojo asmens reikalavimo teisė. Tuo labiau, kad pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo atsakovės kreditoriams buvo pateiktas 2020 m. liepos 16 d. – praėjus vos savaitei po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovę, priėmimo.
6.8. Pareiškėjo pateikta atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d. kelia pagrįstų abejonių dėl to, kaip iš tiesų klostosi jos finansinė padėtis, ir kokios yra tikrosios tariamo atsakovės nemokumo priežastys.
6.9. Pavyzdžiui, pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad atsakovės pardavimo pajamos 2020 m. siekė –129 016 Eur. Įprastai pardavimo pajamos yra teigiamas skaičius, nebent yra apskaitomos atgaline data suteikiamos nuolaidos ir panašaus pobūdžio buhalterinės operacijos. Dėl to neigiamų pajamų apskaitymas pelno (nuostolių) ataskaitoje yra itin neįprastas ir reikalavo papildomų paaiškinimų.
6.10. Pelno (nuostolių) ataskaitoje taip pat nurodyta, kad atsakovė per kiek daugiau nei 7 mėnesius 2020 m. patyrė 509 846 Eur palūkanų ir kitų panašių sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės motininė bendrovė yra didžiausias jos kreditorius, labai tikėtina, kad ji yra apskaičiusi nurodytą sumą savo motininei bendrovei ir didžiausiam kreditoriui už suteiktas paskolas ar kitas finansines priemones. Jei tai pasitvirtintų, turėtų kilti rimtų abejonių, ar atsakovė iš tiesų yra nemoki, ar nebuvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, ar nėra tyčinio bankroto požymių.
6.11. Skundžiama nutartimi teismas neįsitikino JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų egzistavimu tam, kad atsakovei galėtų būti iškelta nemokumo (bankroto) byla.
6.12. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad atsakovė neva yra nemoki, nes jos apskaitytas turtas yra 401 462 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 1 620 293 Eur. To atsakovės nemokumui nustatyti nepakanka.
6.13. Teismas nesiėmė veiksmų įsitikinti, ar visa atsakovės nurodoma skola apskritai egzistuoja, nes didžiąją dalį šios skolos sudaro atsakovės vienintelio akcininko reikalavimas, kuris byloje nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais.
6.14. Be to, iš to paties pareiškėjo pateikto atsakovės balanso 2019 m. pabaigoje matyti, kad atsakovės turėti trumpalaikiai įsipareigojimai taip pat daugiau nei du kartus viršijo jos turėtą turtą, tačiau nei pareiškėjas, nei pati atsakovė tokios padėties nelaikė nemokumu.
6.15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad balanso eilutėje „Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ yra apskaitomi ne pradelsti įsipareigojimai, o įsipareigojimai, kurie taps vykdytini vienerių metu laikotarpiu. Dėl to, kad atsakovė balanse yra apskaičiusi per vienerius metus mokėtiną 1,6 mln. Eur skolą, ji nebūtinai yra praleidusi šios skolos mokėjimo terminus ir nebūtinai yra nemoki.
6.16. Teismas laiku neinformavo subjektų, nurodytų JANĮ 19 straipsnio 3 dalyje, apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo apribota trečiojo asmens teisė teikti paaiškinimus.
6.17. Pareiškėjas byloje buvo pateikęs duomenis apie tai, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš atsakovės trečiojo asmens naudai vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/01309. Duomenų, kad viešai skelbiamu šio antstolio elektroninio pašto adresu būtų išsiųsta informacija apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą, byloje nėra. Taigi iš atsakovės išieškojimą vykdantis antstolis apie nurodyto pareiškimo priėmimą informuotas nebuvo.
6.18. Dėl pirmiau nurodytos aplinkybės buvo apribota trečiojo asmens teisė ir galimybė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu nedelsiant po teismo nutarties priimti pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo priėmimo. Tokiu būdu trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei užduoti klausimus, svarbius sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo. Tai buvo viena iš priežasčių lėmusių, kad pirmos instancijos teismas, neištyręs visų svarbių aplinkybių, priėmė galimai nepagrįstą skundžiamą nutartį.
7. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-949-370/2020, prijungti prie bylos su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus, atmesti trečiojo asmens skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė yra pateikusi kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-949-370/2020 visiško panaikinimo. Kasaciniam teismui išnagrinėjus šią bylą ir patenkinus atsakovės reikalavimus, būtų konstatuota, kad bendrovė neturi įsipareigojimų trečiajam asmeniui. Tokiu būdu neliktų nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti trečiąjį asmenį atsakovės kreditoriumi.
7.2. Kasacinio teismo nagrinėjama civilinė byla yra tiesiogiai prejudiciniu ryšiu susijusi su pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą nagrinėjama byla ir tai sudaro pagrindą pastarąją bylą sustabdyti iki tol, kol kasacinis teismas išnagrinės atsakovės kasacinį skundą.
Šalies argumentai
7.3. Jei teismas nuspręstų nestabdyti šios bylos nagrinėjimo, trečiojo asmens skundas turėtų būti atmestas.
7.4. Teismo teisė ir pareiga būti aktyviam sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo realizuojama tik tuo atveju, jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas išsamiai pagrindė atsakovės nemokumo priežastis, pateikė turimus bendrovės dokumentus ir informaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra neteisingi, prieštaringi, ginčijami ar nuginčyti, todėl teismui pagrįstai nekilo pagrindo abejoti jų pakankamumu, išsamumu bei teisingumu.
Šalies argumentai
7.5. Skunde nepagrįstai akcentuojamos deklaratyvios abejonės dėl Nordic Power Management OU sutektos paskolos atsakovei egzistavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo stadijoje dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo nėra sprendžiama iš esmės, kreditorių reikalavimai vertinami preliminariai, o galutiniai tvirtinami jau iškėlus nemokumo (bankroto) bylą.
7.6. JANĮ nenustato pareigos su pareiškimu pateikti visus pirminius buhalterinius dokumentus, be to, kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditorių reikalavimai vertinami tik preliminariai, tuo tarpu tokiam įvertinimui byloje duomenų pakanka. Vis dėl to, pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones apelianto spekuliacijoms, su atsiliepimu į skundą pateikė 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutarties su jos pakeitimais kopiją bei bendrovės ir jos akcininko skolų suderinimo aktą.
7.7. Pažymėtina, kad vien trečiojo asmens reikalavimas atsakovei viršija visą bendrovės turtą ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti jos nemokumą.
Šalies argumentai
7.8. Skunde kvestionuojamas neigiamas bendrovės pardavimų pajamų rezultatas ir sąnaudos bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje objektyviai atspindi ne ką kitą, o bendrovės skolos trečiajam asmeniui įtraukimą į bendrovės apskaitą.
7.9. Iš skundo turinio ir reikalavimų apskirtai nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekia trečiasis asmuo. Vienintelis galimas motyvas, kuriuo buvo pateiktas skundas, yra siekis nutraukti bendrovės nemokumo procedūrą tam, kad trečiasis asmuo turėtų pirmumo teisę antstolio vykdomoje byloje patenkinti savo reikalavimą.
Šalies argumentai
7.10. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo į bendrovės ikiteisminį pranešimą, kuriuo buvo siūloma sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, atsakė neigiamai. Tokiu būdu, trečiasis asmuo atsakovei nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti JANĮ nustatytą pareigą inicijuoti bendrovei nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą teisme.
7.11. Paminėta aplinkybė paneigia skundo argumentą, kad trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie ketinimą iškelti atsakovei bankroto bylą. Be to, trečiasis asmuo per savo atstovę, dar iki teismo nutarties iškelti atsakovei nemokumo bylą priėmimo, teikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir naujų įrodymų priėmimo
10. Atsiliepime į skundą pareiškėjas pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kurį pakartotinai pateikė teismui ir 2020 m. lapkričio 18 d. Prašymai motyvuojami Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtina civiline byla pagal atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-949-370/2020, kuria UAB „Palink“ (apeliantas šioje byloje) buvo priteista iš atsakovės 495 330,89 Eur žalos atlyginimo suma. Pažymi, kad kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir panaikinus teismų procesinius sprendimus, būtų konstatuota, jog atsakovė neturi įsipareigojimų apeliantui, todėl pagal pastarojo skundą inicijuotas apeliacinis procesas šioje byloje turėtų būti nutrauktas.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo.
12. CPK 163 straipsnio 3 punktas nustato teismo pareigą stabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nors pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškėjas akcentavo, kad bendrovės nemokumą iš esmės sąlygojo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimas, atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas buvo išspręstas visapusiškai įvertinus pastarosios finansinius duomenis ir nustačius, kad bendrovė ne tik negali vykdyti kreditoriams, tame tarpe ir apeliantui, įsipareigojimų, bet ir tai, jog jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto finansinis reikalavimas nebuvo vienintelė aplinkybė, sudariusi pagrindą iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, kasaciniame teisme nagrinėtinas nurodyto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nesudaro privalomo šios bylos sustabdymo pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nemato būtinybės šią bylą stabdyti ir savo nuožiūra (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
13. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties kopiją dėl atsakovės kasacinio skundo priėmimo, atsakovės ir jos akcininko 2016 m. sausio 20 d. sudarytą paskolos sutartį su pakeitimais bei pastarųjų 2020 m. liepos 13 d. pasirašytą skolų suderinimo aktą. Nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimą reikalinga visapusiškai įvertinti realią jo finansinę būklę, kad apeliantas, įvertinus bylos formą, turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo naujai pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus dokumentus, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, prijungia prie bylos ir vertins kartu su kitais bylos duomenimis. Pastarąjį dokumentą atsisakytina priimti, visų pirma, dėl to, kad su juo teismas gali susipažinti pasinaudojęs teismų informacine sistema (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, nurodyta kasacinio teismo nutartimi buvo išspręstas atsakovės kasacinio skundo priėmimo klausimas, todėl šis procesinis sprendimas iš esmės nėra aktualus vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo apygardos teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl nurodytas klausimas teismo pagrįstai išspręstas remiantis JANĮ nuostatomis.
18. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
20. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas pirmiausia grindžia tuo, kad teismas itin formaliai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)mokumu – rėmėsi vien tik pareiškėjo pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, kai tuo tarpu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas turi būti aktyvus ir pats imtis priemonių juridinio asmens finansinei padėčiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
21. Visų pirma, nors viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, ši pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1356-585/2019).
22. Antra, atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas buvo inicijuotas jos vadovo, kuris, kartu su pareiškimu pateikė ir visus JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, reikalingus sprendžiant atsakovės galimo nemokumo klausimą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus požymius, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko atsakovės finansinę padėtį apibūdinančių duomenų.
23. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nepasinaudojo JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta teise įpareigoti juridinio asmens valdymo organus ar kitus atsakingus asmenis pateikti papildomus duomenis, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti. Šia teise teismas turi naudotis ne kiekvieną kartą nagrinėdamas juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimą, o tik tuo atveju, kuomet teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismui nagrinėjamu atveju turėjo kilti tokių abejonių. Tuo labiau kad atsakovės bankroto bylos iškėlimą, kaip minėta, inicijavo jos vadovas, asmuo, turintis geriausiai žinoti atsakovės finansinę padėtį, kartu su pareiškimu pateikęs visus įstatyme nustatytus duomenis, reikalingus nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimui išspręsti.
24. Kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymi pareiškėjas, JANĮ nenustato pareigos su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pateikti visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nes nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo stadijoje kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas yra vertinamas tik preliminariai, tuo tarpu tokiam įvertinimui pakanka į bylą pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir skolininkų sąrašų bei kitų JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, kurie nagrinėjamu atveju buvo pateikti. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestinas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepareikalavo pareiškėjo pateikti į bylą didžiausio atsakovės kreditoriaus – Nordic Power Management OU, finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Apelianto abejones, ar skola šiam kreditoriui realiai egzistuoja, ar ši skola nebuvo įtraukta į atsakovės finansinę apskaitą siekiant apsunkinti apelianto finansinio reikalavimo įvykdymą, paneigia ir kartu su atsiliepimu į skundą pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės finansinį įsipareigojimą nurodytam kreditoriui – 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutartis bei 2020 m. liepos 13 d. skolų suderinimo aktas (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip matyti, atsakovės įsipareigojimas šiam kreditoriui atsirado dar gerokai prieš atsakovės ir apelianto sutartinius santykius (2017 m. pabaiga).
25. Apeliantas nepagrindė teiginio, kad įprastai pardavimo pajamos bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomos kaip teigiamas skaičius. Pats apeliantas nurodo, kad šioje eilutėje apskaitytas skaičius gali būti ir neigiamas, jeigu apskaitomos atgaline data suteikiamos nuolaidos ar atliekamos panašaus pobūdžio buhalterinės operacijos. Dėl to atmestini skundo argumentai dėl atsakovės 2020 m. liepos 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytų duomenų galimo nepagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai). Papildomai pažymėtina, kad skunde keliami klausimai dėl galimai pažeistos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, tyčinio bankroto požymių nėra juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo metu nagrinėtinos aplinkybės. Šie klausimai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, nagrinėti po nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad 2019 m. ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės turimi įsipareigojimai viršijo jos turtą, tačiau nei atsakovė, nei jos valdymo organai neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nėra pakankamas pagrindas abejoti atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose apskaitytų duomenų pagrįstumu. Kaip minėta, pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius bendrovės virš 1 mln. Eur finansinį įsipareigojimą kreditoriui Nordic Power Management OU, tuo tarpu vien atsakovės įsipareigojimas apeliantui – 509 764,07 Eur, viršija jos balanse apskaityto turto vertę – 401 462 Eur.
27. Be to, kaip jau buvo paminėta, pareiškėją inicijuoti atsakovės bankroto bylą paskatino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-370/2020, kurios pagrindu atsakovei teko pirmiau nurodytas finansinis įsipareigojimas apeliantui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. atsakovė dar neturėjo šio įsipareigojimo ir didžiausia jos skola buvo kreditoriui, kuris yra ir vienintelis jos akcininkas, dėl ko, tikėtina, pastariesiems būtų buvę lengviau susitarti dėl atsakovės finansinių sunkumų sprendimo, atsakovei 2019 m. nebuvo poreikio inicijuoti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
28. Galiausiai atmestinas skundo argumentas, kad teismas laiku neinformavo JANĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų apie pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo priėmimą. Kaip nurodo pats apeliantas, teismas procesinio sprendimo priimti nurodytą pareiškimą kopiją išsiuntė elektroniniu paštu antstoliai@antstoliai.lt, todėl laikytina, kad pareigą informuoti antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, įvykdė. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantui, atsižvelgiant į tai, jog jo atstovė dar 2020 m. rugpjūčio 10 d. šioje byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apie teismo priimtą pareiškimą iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą buvo žinoma gerokai anksčiau nei jis deklaruoja skunde (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
30. Pažymėtina, kad bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.