Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-466-932/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-10-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
AN2-466-932/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02795-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Pažeidėjas
UAB „Stiebasta“
Advokatai
Vilma Gečaitė-Leonienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-466-932/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02795-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, įrengė plokščią neypatingąjį inžinerinį statinį – aikštelę žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Tokie juridinio asmens veiksmai kvalifikuoti kaip Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimas ir už jo padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 500 eurų dydžio bauda.

2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, įrengė II grupės nesudėtingąjį inžinierinį statinį – lietaus šalinimo tinklus bei nesudėtingąjį inžinierinį statinį – kelią žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo nebuvo laikomasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Tokie juridinio asmens veiksmai kvalifikuoti pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, už šį pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 350 eurų dydžio bauda.

3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinę subendrintą 500 eurų dydžio baudą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į šį skundą teisiniai argumentai ir prašymai

4. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos) vedėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma:

- panaikinti skundžiamą nutarimą ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies pažeidimo, įrengiant II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – kelią, ir skirti už šį pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos įtatymo 56 straipsnio 5 dalies sankcijose ribose (nuo 350 eurų iki 700 eurų) numatytą baudą;

- panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos baudos už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos galutinės subendrintos baudos;

- už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimą skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą sankcijos ribose, t. y. nuo 2 000 eurų iki 9 000 eurų, taip pat skirti tokio paties dydžio galutinę subendrintą baudą.

4.1. Pirmiausia apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija surašė bendrovei protokolą dėl trijų savavališkų statinių, tačiau skundžiamu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta tik dėl dviejų pažeidimų, t. y. dėl neypatingojo inžinerinio statinio – aikštelės ir II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – lietaus šalinimo tinklų savavališkos statybos. Teismas be jokio pagrindo nevertino bendrovės atsakomybės dėl Institucijos protokole nurodytos II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio savavališkos statybos ir bendrovė už šį teisės pažeidimą liko nepagrįstai nepatraukta administracinėn atsakomybėn, už šį pažeidimą jai netaikyta ir administracinė nuobauda.

4.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė net 4 kartus už minimalią mažesnę baudą. Pasak Institucijos, mažesnės nei sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas ar jos neskyrimas sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes (pripažino kaltę, sunkinančių aplinkybių nėra, padaryti pažeidimai nesukėlė jokių pavojingų padarinių) buvo pagrindas skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, tačiau ne 4 kartus už minimalią mažesnę baudą.

4.3. Pažymi, kad teismo paskirta simbolinė bauda yra maža lyginant su nusižengimu siekiama gauti nauda. Akcentuojama, kad bendrovės padaryti pažeidimai pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn yra patrauktas juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad pažeidimas padarytas ne vieną kartą, o statytojas, vykdantis statybos veiklą, supranta draudimus vykdyti statybos darbus be statybą leidžiančių dokumentų. Atsakomybė už šioje byloje nagrinėjamus nusižengimus kyla vien tik dėl statybos reikalavimų nesilaikymo, žalos atsiradimas ar asmenų interesų pažeidimas nėra būtinas. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda nėra pakankama nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Leonienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat atsiliepimu prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas advokatai pagalbai apmokėti (1 234,20 eurų) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti šias išlaidas iš Institucijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

5.1. Atsiliepime pirmiausia yra nurodoma, kad Institucijos surašyto protokolo skiltyje „Nusižengimo esmė“ yra nurodyta dviejų statinių savavališka statyba – plokščios neypatingo inžinerinio statinio – aikštelės ir privažiavimo kelio. Skundžiamame nutarime UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nubausta taip pat už dviejų pažeidimų padarymą – neypatingojo inžinerinio statinio – plokščios aikštelės ir II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – lietaus šalinimo tinklų savavališko įrengimo. Atsiliepime pažymima, kad teismas padarė rašymo apsirikimą, nulemtą to, jog pati Institucija netinkamai ir neišsamiai surašė protokolą. Jame inžinerinis statinys – aikštelė su lietaus šalinimo tinklais yra laikomas vienu statiniu. Kita vertus, tiek lietaus šalinimo tinklai, tiek privažiavimo kelias yra priskirtini prie II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių, todėl už šių statinių savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį numatoma tokia pati bauda.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nutarime išdėstė motyvus dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo. Be to, priešingai nei nurodo Institucija, byloje yra nustatyta lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į Vilniaus miesto savivaldybės įstaigų neveikimą ir biurokratizmą. Teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 metus dėl savivaldybės neveikimo negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties ir gauti statybos leidimų. Gretimose vietovėse gyvenę žmonės sklype ėmė pilti šiukšles, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš aplinkos apsaugos institucijų sulaukė pastabų ir grasinimų gauti baudas, todėl be leidimo, tačiau tikėdamasi jį netrukus gauti, ėmė tvarkyti nesutvarkytą teritoriją.

5.4. Atsiliepime taip pat teigiama, kad kelias, už kurio įrengimą buvo nubaustas juridinis asmuo, toje vietoje faktiškai buvo visą laiką. Jis Trakų Vokės gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte atvaizduotas dar 2000 m., jis yra pažymėtas ir prie protokolo pridėtame priede Nr. 10 – kadastro žemėlapio ištraukoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik papylė skaldos sunkiai pravažiuojamame, molingame, duobėtame kelyje, bet savavališkai kelio neįrengė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pozityvius, bet ne destruktyvius veiksmus.

5.5. Atsiliepime nurodoma, kad paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo principus bei teismų praktiką panašiose bylose. Kaip teismų praktikos pavyzdžiai yra pateikiami šie teismų sprendimai: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-360/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-348/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-926/2020. Atsiliepime teigiama, kad minėtose bylose 1 000 eurų – 2 100 eurų dydžio baudos paskirtos už ženkliai pavojingesnių pažeidimų padarymą.

5.6. Be to, atsiliepime yra prašoma priteisti proceso išlaidas – 1 234,20 eurų už suteiktas advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, už juos buvo skirtos baudos, kurios subendrintos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą. Šio skundo esmę sudaro tai, jog, Institucijos vertinimu, juridinis asmuo liko nepagrįstai nenubaustas dėl protokole nurodyto II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio savavališkos statybos. Be to, Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde išsakyta Institucijos pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nubausta dėl protokole nurodyto II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio savavališkos statybos. Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atsakomybė už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą. Nutarimo aprašomojoje dalyje, aprašydamas padarytą pažeidimą ir išdėstydamas įrodytomis pripažintas pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minimas pažeidimas pasireiškė ne tik savavališku (be statybą leidžiančio dokumento) II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – lietaus šalinimo tinklų – įrengimu, bet ir II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio – statyba. Nors toliau nutarime grindžiant išvadas dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo dėl savavališkos II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio – statybos liko nepasisakyta, tai laikytina skundžiamo nutarimo motyvavimo trūkumu, tačiau nereiškia, kad toks pažeidimas nebuvo teisiškai įvertintas ir juridinis asmuo liko dėl to nenubaustas. Savavališka II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – kelio – statyba kartu su savavališku II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – lietaus šalinimo tinklų – įrengimu laikytina sudėtine Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo, už kurio padarymą UAB „(duomenys neskelbtini) buvo nubausta skundžiamu nutarimu, dalimi. Tikslinga pastebėti, kad pats Institucijos protokolas buvo surašytas ydingai. Iš protokolo turinio matyti, kad tiek šalinimo tinklų, tiek kelio, priskirtinų prie II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, statyba inkriminuota iš esmės kaip vienas pažeidimas, numatytas Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai tokia pažeidimo formuluotė buvo nurodyta ir teismo nutarime, visgi esminė aplinkybė yra ta, kad juridinio asmens kaltė konstatuota dėl abiejų statinių (šalinimo tinklų ir kelio) savavališko įrengimo.

9. Toliau pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinės nuobaudos paskyrimu. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta padariusi pažeidimus, numatytus Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismas skyrė 500 eurų dydžio baudą, o už to paties įstatymo 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 350 eurų dydžio baudą. Šios baudos subendrintos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė 500 eurų dydžio bauda.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime teismas neteisingai įvardino už padarytus pažeidimus įstatymo numatytų baudų minimalias ir maksimalias ribas. Teismo nurodytos baudų ribos – atitinkamai bauda nuo 4 500 eurų iki 17 000 eurų pagal Statybos įstatymo 3 dalį ir bauda nuo 700 eurų iki 1 000 eurų pagal Statybos įstatymo 5 dalį – yra taikytinos tik tuo atveju, kai juridinis asmuo už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyje numatytus pažeidimus yra baudžiamas pakartotinai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausta administracine tvarka (tai, kad įmonei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, nurodyta ir skundžiamame nutarime), todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos baudų ribos nagrinėjamu atveju nėra aktualios ir netaikytinos. Šiuo atveju vadovautinasi tais baudų dydžiais, kurie numatyti pirmą kartą už atitinkamus pažeidimus baudžiamam juridiniam asmeniui. Šiuo atveju tai būtų bauda nuo 2 000 iki 9 000 eurų už Statybos įstatymo 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir bauda nuo 350 iki 700 eurų už to paties įstatymo 5 dalyje numatytą pažeidimo padarymą.

11. Apylinkės teismas, skirdamas baudas už kiekvieno iš pažeidimų padarymą, vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis (laikytina, jog nurodydamas šio straipsnio 5 dalį teismas padarė rašymo apsirikimą), numatančiomis galimybę skirti švelnesnę baudą negu minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuostatos buvo pritaikytos neteisingai ir nepagrįstai. Pirmiausia pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs neteisingas įstatyme numatytas už pažeidimų padarymą taikytinas minimalios ir maksimalios baudos ribas, priešingai nei nurodoma nutarime, už Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė ne švelnesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą, o būtent sankcijoje numatytos baudą minimumą, skirtiną juridiniam asmeniui už pakartotinį analogišką pažeidimą. Antra, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos nuostatų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (buvusios 5 dalies) taikymo.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (LietuvosAukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020). Teismų praktikoje aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pripažįstama veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-988/2020).

13. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindė tuo, kad padaryti pažeidimai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, juridinio asmens atstovas pripažino juridinio asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios teismo įvardintos aplinkybės nėra pakankamos skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Dėl pirmojo teismo nurodyto argumento – pavojingų padarinių, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse įvardinti pažeidimai yra aprašyti formaliąja sudėtimi, padariniai neįeina į minėtų pažeidimų sudėtį, jų nenustatymas nė kiek nesumenkina padarytų pažeidimų, nedaro jų mažareikšmiais. Dėl išvadų, susijusių su atsakomybę sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis, sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai konstatuota ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vis dėlto, kaip nurodyta susiklosčiusioje teismų praktikoje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, reikalinga nustatyti bent keletą lengvinančių aplinkybių. Šiuo gi atveju tokių aplinkybių konstatuota tik viena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės gali būti pakankamas pagrindas skirti minimalią baudą, bet ne švelnesnę, nei sankcijoje numatytą baudą.

14. Pabrėžtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodomos ir kitos, pirmosios instancijos teismo neanalizuotos aplinkybės, tačiau jos nekeičia aukštesniojo teismo išvados, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama išvengti baudų dėl teritorijoje aplinkinių gyventojų supiltų šiukšlių, ėmėsi šią teritoriją tvarkyti, taip pat apeliuojama į Vilniaus miesto savivaldybės įstaigų neveiklumą, faktinį keliuko ilgalaikį buvimą toje vietoje. Šios aplinkybės nevertintinos kaip išimtinės, mažinančios padaryto pažeidimo pavojingumą iki tokios ribos, kad būtų galima skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Kaip matyti iš įmonės atstovo paaiškinimų apylinkės teisme (b. l. 36-38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pirmus metus užsiima statybų veikla, dėl ko neabejotina, kad pagrindiniai statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, taip pat ir būtinumas gauti leidimus prieš imantis atitinkamų statinių statybų, yra gerai žinomi. Iš įmonės atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems priklausančiame žemės sklype vykdyti statybas nusprendė sąmoningai, suprantant, jog statybos vykdomos neturint tam reikalingų leidimų, taip siekiant sutaupyti laiką, tačiau pažeidžiant įstatymą. Tokios aplinkybės nusveria atsiliepime nurodomas aplinkybes ir užkerta kelią taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15. Siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos dydį, atsiliepime pasitelkiami teismų praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose buvo paskirtos nuobaudos už esą ženkliai pavojingesnius pažeidimus. Vis tik palyginus atsiliepime nurodomose Kauno ir Klaipėdos apygardų teismų išnagrinėtose bylose nustatytas aplinkybes su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, negalima vienareikšmiškai teigti, kad minėtose bylose ir esamoje byloje nustatyti pažeidimai ženkliai skiriasi pagal savo pavojingumą. Pirmiausia pažymėtina, kad nepaisant pateikiamo subjektyvaus statomų statinių vertinimo, visose bylose juridiniai asmenys buvo nubausti remiantis remiantis ta pačia Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, taigi už tai pačiai teisinei kategorijai (kaip šioje byloje nurodyta aikštelė) priskiriamų statinių savavališką statybą. Be to, nors yra tvirtinama, kad šioje nagrinėjamoje byloje atlikti mažiau pavojingi veiksmai, tačiau tikslinga pastebėti, kad jais apsiriboti nebuvo ketinama – iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rašytinio paaiškinimo (b. l. 14) matyti, jog atlikti statybų veiksmai tebuvo pirminiai veiksmai, jie buvo reikalingi ruošiantis tolimesniam investicinio projekto vystymui. Vertintina, kad neteisėti veiksmai neapsiribojo vieno savavališko statinio įrengimu ir yra susiję bent su trimis objektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esamos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti pažeidimai yra ženkliai mažiau pavojingi už pažeidimus, nurodytus atsiliepime į skundą pateiktoje apygardų teismų praktikoje.

16. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiria nuobaudą sankcijos ribose. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio (šiuo atveju pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį) sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra baudžiama dėl savavališkai (neturint leidimų) vykdytų statybos darbų, įmonei žinant ir suprantant, kad tokie darbai yra negalimi. Nustatyta juridinio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsižvelgtina, kad pirmosios instancijos teisme, duodamas paaiškinimus, įmonės atstovas G. R. nurodė, jog iki kitų metų kovo mėn. negavus reikalingų leidimų savavališkos statybos padariniai bus pašalinti (b. l. 36-38). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (savavališkai įrengtą plokščią neypatingojo inžinerinio statinio aikštelę) skirti įstatymo numatytą minimalią baudą. Tuo tarpu dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo pirmosios instancijos teismo paskirta bauda keistina, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju savavališkai įrengti ne vienas, o du statiniai, dėl ko laikytina, kad įstatymo minimali bauda yra nepakankama ir skirtinos baudos dydis nustatytinas, didesnis nei galimas skirti baudos vidurkis.

17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas dalyje dėl administracinės nuobaudos dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, pritaikymo, skiriant už minėto pažeidimą minimalią Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą – 2 000 eurų dydžio baudą. Taip pat keistina ir pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį paskirta bauda, paskiriant 600 eurų.

18. Taip pat skundžiamas nutarimas keistinas dėl baudų subendrinimo ir galutinės subendrintos baudos dydžio. Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyje numatytus pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vienu metu. ANK 38 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos sukelia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė juridiniam asmeniui už atskirus pažeidimus paskirtas baudas, todėl atitinkamai keičiama ir galutinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nustatytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina galutinė subendrinta 2 000 eurų dydžio bauda.

19. Galiausiai pasisakytina dėl atsiliepime pateikto prašymo priteisti išlaidas (1 234,20 eurų), kurias juridinis asmuo patyrė už advokato pagalbą surašant atsiliepimą. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi pati įmonė, todėl bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos. Pabrėžtina, jog toks sprendimas atitinka šiuo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimą pakeisti.

Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje ir 56 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtas baudas subendrinti ir skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinę subendrintą 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė