Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Nesutikdamas su nutarimu K. B. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o, šios nutarimo dalies nepanaikinus, prašė teismo nutarimą pakeisti – paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi K. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nematė pagrindo K. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdis, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė leido paskirti nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.1. Nurodo, kad aptariamos teisės normos taikymas nėra siejamas su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardintas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apelianto nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint išlaikyti darbą ir padėti tėvams ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

8.1. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

10. Skunde K. B. akcentuoja, kad apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. apelianto asmenybės, padaryto nusižengimo pavojingumo, neatsižvelgė į teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas nesutinka su apeliantu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai konstatavo, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas yra teisėti. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą K. B. netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos taikymo terminą, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

11. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas padarė vieną iš pavojingiausių nusižengimų ir apelianto argumentai, jog jo pažeidimas nėra toks pavojingas ir gali būti vertinamas kaip padarytas neatsargia kalte, yra visiškai nepagrįsti. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,88 promilės girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas už šį nusižengimą ir tai tik patvirtina, kad jis priskiriamas prie pavojingų nusižengimų. Apelianto manymas, kad nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis važiavo miesto teritorijoje 5 val. ryto, o greitis galimas tik 50 km/h, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, šios aplinkybės kaip tik rodo didesnį nusižengimo pavojingumą, nes, vairuojant miesto teritorijoje esant neblaiviam, yra didesnė tikimybė sukelti skaudžias pasekmes, nepaisant pažeidimo padarymo laiko. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo lengvabūdiškumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje griežtą atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam.

12. Dėl kaltės formos nurodytina, kad šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę aiškiai suvokdamas veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju faktas, kad pažeidėjas gėrė vakare, o jau 5 val. ryto sėdo už vairo, rodo, jog jis aiškiai suprato esantis neblaivus, tačiau nepaisant to vairavo transporto priemenę. Nustatytas neblaivumo laipsnis (0,88 prom.) šią aplinkybę tik patvirtina. Argumentas, jog nesuprato, kad jo neblaivumo laipsnis yra būtent toks, jokiu būdu nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Apelianto argumentai dėl neatsargios kaltės formos, dėl nusižengimo mažesnio pavojingumo vertintini tik kaip siekis išvengti neigiamų pasekmių.

13. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir jo asmenybės. Priešingai, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad K. B. yra dirbantis, turi aukštąjį išsilavinimą, padeda tėvams ūkyje, kad nustatyta viena jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, taip pat įvertino ir jo anksčiau padarytus nusižengimus ir visiškai pagrįstai sprendė, kad šių aplinkybių visumos nepakanka paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas turi tik 5 metų vairavimo stažą, tačiau yra padaręs jau keletą Kelių eismo taisyklių pažeidimų (greičio viršijimas (38 km/h ir automobilio pastatymas draudžiamoje vietoje), todėl jis negali būti laikomas išskirtinai teigiama asmenybe. Be to, įvertinus turimą vairavimo stažą (5 metai), taikytų nuobaudų skaičių bei nusižengimų pobūdį, matyti, jog daromi nusižengimai sunkėja, nagrinėjamu atveju jis administracinėn atsakomybėn patrauktas už vieno iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų padarymą, galintį sukelti neatitaisomus padarinius ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Pats sėdimas už vairo prieš tai pavartojus alkoholio, nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo kiekio ar pasitikėjimo savo organizmu toleruoti suvartotą alkoholį, suvokiant, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti itin nemalonių padarinių, tokių kaip nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šią aplinkybę sąmoningai ignoruojant, rodo asmens apsisprendimą prisiimti ir dėl savo elgesio galinčias kilti visas nepageidaujamas pasekmes. Aplinkybės, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, mokosi, yra dirbantis, padeda tėvams ūkyje, teigiamai charakterizuoja pažeidėją, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

15. Apeliantas akcentuoja ir teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą darbo funkcijoms atlikti, tačiau visiškai sutiktina su apylinkės teismu, jog šios aplinkybės teismų praktikoje nėra laikytinos išskirtinėmis.

15.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Be kita ko, pripažįstama, kad apeliantas, prieš darydamas nusižengimą, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą.

16. Analizuojamu atveju pažeidėjas dirba vadybininku ir pateiktoje darbo sutartyje nėra nurodyta, kad jis privalo turėti teisę vairuoti transporto priemones. Vadinasi, jo pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu ir teisės vairuoti atėmimas galbūt gali tik apsunkinti atlikti pareigas. Argumentas, jog apeliantas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti tėvų ūkyje, taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad, net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo taikymo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, tai pažymėjo ir apylinkės teismas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai gyvenime, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti ar sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.

18. Taigi nustatytos aplinkybės, kartu jas vertinant su nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir esant duomenims, kurie leidžia manyti, kad pažeidėjas nėra labai atsakingas ir pareigingas vairuotojas, sudarė pagrindą skirti nuobaudą neperžengiant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribų. Analizuojamu atveju pažeidėjui buvo paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas ir būtent toks terminas, kuris, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra proporcingas padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei, leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria visiems apylinkės teismo išdėstytiems motyvams ir jų visų nekartodamas daro išvadą, kad pažeidėjui paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, o paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nebuvo jokių pagrindų.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.