Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-360/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
AN2-27-360/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01297-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-360/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01297-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad statytoja UAB „ (duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybos leidimo statyti sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pradėjo statyti naują neypatingosios kategorijos sublokuotą vieno buto gyvenamąjį namą, atliko statybos darbus – įrengė pamatus, išmūrijo pastato pirmo aukšto blokelių mūro lauko sienas su angomis. Pažeidimas užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2404. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą; 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 22 dalį ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

3.1. Nurodoma, kad Institucija nesutinka su minėtu nutarimu dėl paskirtos nuobaudos, t. y. 150 Eurų, dydžio, kadangi tokia nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta. Administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas – ne tik nubausti asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, bet ir jį paveikti, kad jis nedarytų administracinių nusižengimų. Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad bauda siekia nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Be to, ANK nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Tačiau, Institucijos manymu, šios nuostatos taikymas turi būti ypatingai argumentuotas, nurodant išskirtines aplinkybes, pakankamą jų visumą, siekiant pagrįstai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas išimtinai sietinas su išskirtinėmis, ypatingai atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, neginčijamu jų konstatavimu, remiantis visu kompleksu faktinių duomenų. O šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo bei pritaikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, ir būtent šias aplinkybes įvertino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, paskirdamas administracinę nuobaudą, minėtas aplinkybes vertino kaip išskirtines, turinčias išimtinių aplinkybių požymių, neginčijamai konstatuodamas jų ypatingą reikšmę bei pakankamą pagrindą pritaikyti minėto straipsnio išimtį. Tačiau Institucija mano, kad vienos lengvinančios aplinkybės nustatymo nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą, t. y. skiriant daugiau nei 13 kartų mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali bauda gali būti gaunamas priešingas rezultatas nei ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuobaudos tikslai – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien simbolinės baudos paskyrimas formuotų pažeidėjui nepagrįstą nuomonę, kad padarius savavališką, teisei priešingą veiksmą galima lengvai išvengti sunkesnių padarinių kilimo. Teismo nustatytos aplinkybės (visiškai pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo) nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje minimali nuobauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę. Be to, tai ne vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2018 m. spalio 12 d. įmonei surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. APS-48.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. R. nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, kadangi skunde informacija yra išdėstyta šališkai ir nutylėta dalis aplinkybių ir bandoma nubausti už pastatą du kartus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

5. Skundžiamu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta 150 Eur bauda pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį dėl neypatingojo statinio savavališkos statybos sklype, esančiame Vėjo g. 69, Klaipėdoje. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. R. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nusižengimą pripažino. Institucija skunde kelia UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei paskirti mažesnę nuobaudą negu numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

6. Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą, įvertino bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti mažesnę baudą.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ėmęsi veiksmų, kad statybos vyktų pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tvarką, tam, jog būtų gautas leidimas, įmonė turi parengusi dviejų vieno buto sublokuotų gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir yra pateikusi šį projektą dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau projektas buvo atmestas pateikiant pastabas dėl taisymo, taigi prieš pradedant statybas buvo kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo vieno buto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Įmonės atstovas D. R. apylinkės teisme pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė statybos darbus ir ėmėsi veiksmų, kad būtų įteisinta nelegaliai pradėta statyba. Taigi, iš šių aplinkybių visumos galima spręsti, kad nusižengimas nėra itin pavojingas. Be abejo, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai statybas pradėjo neįsitikinę, ar jau yra suteiktas leidimas statyti vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nešalina įmonės atsakomybės.

10. Apylinkės teismas nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės atstovas D. R. teismo posėdyje pripažino teisės pažeidimą ir dėl to gailėjosi, pripažino šią aplinkybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuobaudą sumažino remdamasis tik viena šios įmonės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalį taikė ne vien dėl to, kad nustatė vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir įvertinęs nusižengimo pobūdį, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad padarytas nusižengimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, tokio pobūdžio nusižengimą, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonė padarė pirmą kartą, taip pat įvertino ir tai, kad nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta jog šioje byloje buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti mažesnę nuobaudą negu numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus mažesnę negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą.

11. Kartu skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos argumentais, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, apylinkės teismas, nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtinos baudos dydį, neįvertino ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų ir parinko baudos dydį, kuris vis dėlto yra pernelyg simbolinis taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims už savavališkas statybas, todėl turi būti padidintas.

12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tai ne vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju nemano, kad aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 12 d. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas turėtų iš esmės įtakoti nuobaudos individualizavimo procesą šioje administracinio nusižengimo byloje. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad inspekcija 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko tikrinimą (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad sklype pradėti statyti du neypatingos kategorijos sublokuoti vieno buto gyvenamieji namai. Taigi vieno inspekcijos patikrinimo metu sklype buvo nustatyti statomi du neypatingos kategorijos statiniai ir dėl kiekvieno jų, statytojas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Teisėjas Savinijus Katauskas