- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- A14.-3068-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02795-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- Stiebasta
dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui Giedriui Barzdeniui,
administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalį, 56 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai įrengė plokščią neypatingojo inžinerinio statinio aikštelę žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), tuo nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų ir tokiose juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose įžvelgiamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies, pažeidimas.
Taip pat, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai įrengė II grupės nesudėtinguoju inžinieriniu statiniu lietaus šalinimo tinklus, nesudėtingojo inžinierinio statinio – kelio statyba žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), tuo nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų ir tokiose juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose įžvelgiamas Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies, pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas direktorius A. R. teismo posėdyje su inkriminuotais nusižengimais sutiko bei paaiškino, kad jų bendrovė užsiima statinių statyba. Minėtas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas dar 2014 metais ir 2017 metais buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės ūkio paskirties keitimo į kitą paskirtį, kadangi tas žemės sklypas įeina į Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą. Iš savivaldybės buvo pažadėta, jog inžinierinės infrastruktūros paskirtis bus pakeista 2015 metais, tačiau visas šis procesas užtrūko. Todėl 2017 metais bendrovė pakartotinai kreipėsi į savivaldybę dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, buvo gautas atsakymas, kad tik 2020 metais bus atlikti visi darbai. Nesulaukęs atsakymo iš savivaldybės, bendrovė be leidimo pradėjo po truputį tvarkyti žemės sklype esančią nesutvarkytą teritoriją, nes tuo metu tai buvo tiesiog šiukšlynas, buvo išlyginta žemė. A. R. teigimu visas šis procesas užtruko apie 10 metų, supranta, kad darbus atliko be statybos leidimo, savo veiksmus, kaip įmonės vadovo nepasiteisina. Jis patikino, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruošti bei pateikti vertinimui į miesto savivaldybę, buvo vis žadėta atlikti sklypo paskirties keitimą, tačiau nesulaukė iki šiol. Dėl savo veiksmų gailisi, prašo teismo esant pagrindui taikyti įmonės atžvilgiu švelnesnę nuobaudą nei numatytos norminiame akte baudos minimumas bei pratęsti ilgesniam laikotarpiui paskirtos baudos mokėjimo terminą.
Šalies argumentai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas G. Barzdenis teismo posėdyje paaiškino, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Vilniaus m. savivaldybei prašymus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, šis procesas užtruko, tačiau tai nepašalina įmonės atsakomybės, jog prieš atliekant tam tikrus statybos darbus reikėjo turėti leidimą šiems darbams atlikti. Atstovo manymu, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė iš tikrųjų ėmėsi veiksmų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, įmonės vadovas gailisi padaręs norminio akto reikalavimų pažeidimus, jis, kaip Institucijos atstovas neprieštarauja dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.
Iš 2020 m. spalio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo G. Barzdenio administracinio nusižengimo protokolo juridiniam asmeniui matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini)., vykdė statybos darbus - savavališkai įrengė plokščią neypatingojo inžinerinio statinio aikštelę bei įrengė II grupės nesudėtingo inžinierinio statinio lietaus šalinimo tinklai, tuo įmonės nesilaikė Statybos įstatymo protokole nurodytų reikalavimų bei tokiais savo veiksmais padarė Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalies, pažeidimus, (b. l. 4-5)
Iš 2020 m. liepos 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti žemės sklype savavališkai atlikti II grupės nesudėtingųjų inžinierinių statinių duomenis su fotonuotraukomis (b. l. 6-13, 25-31)
2020-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau daugelį metų kreipėsi Į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo pakeiti žemės sklypo paskirtį į kitą paskirtį. Tikėdamasi, kad bendrasis planas buvo patvirtintas ankščiau, t.y. iki Naujųjų metų, pradėjo tvarkyti žemės sklypo teritoriją, nustatytam projektui įgyvendinti. Sklypo paskirties pakeitimo procedūra jau buvo pradėta daug ankščiau. Atsižvelgiant į bendrovės geranoriškas pastangas sutvarkyti žemės sklypų paskirties pakeitimą, prašoma netaikyti sankcijų, kadangi statybos darbai turėjo pakeisti sklypo reprezentacinę išvaizdą. Bendrovė tikisi kuo greičiau gauti leidimus bei ištaisyti padarytus nusižengimus (b. l. 14).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 2 d. surašė savavališkos statybos aktą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-17).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 2 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (b.l.18-24).
Motyvuojamoji dalis
Juridinio asmens administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, galiojimu bei panaikinimu reguliuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų viešinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ detalizuoja statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką (procedūras) (toliau – ir STR 1.05.01:2017).
Pagal Statybos įstatymo 67 straipsnį, šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.
Pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatą „Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą“ - už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų.
Pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatą „Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą“ - už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė nesilaikant Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus dėl savavališko statinio – įrengimo plokščia neypatingojo inžinerinio statinio aikštelė bei II grupės nesudėtingojo inžinierinio statinio lietaus šalinimo tinklai, juridinis asmuo padarė administracinius nusižengimus nesilaikant Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas direktorius A. R. dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, nurodė, kad leidimas atlikti žemės sklype statybos darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išduotas nebuvo. Be A. R. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus įrodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 2 d. surašytas savavališkos statybos aktas; faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, iš kurio matyti žemės sklype savavališkai atlikti II grupės nesudėtingųjų inžinierinių statinių duomenis su fotonuotraukomis. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalies, požymius.
Teismas, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – administraciniai nusižengimai susiję su savavališka statyba; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; taip pat įvertina pažeidėjo juridinio asmens apibūdinančius duomenis – veikiantį įmonė, administracinė tvarka įmonė nėra bausta. Atsakomybę lengvina tai, kad juridinis asmuo prisipažino padaręs šiuos administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Vertinant juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad įmonės atstovas A. R. dėl padarytų teisės pažeidimų nesilaikant Statybos įstatymo normų reikalavimų, savo kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje įrodymų dėl šių nusižengimų padarymo aplinkybių pavojingumo nėra, padaryti nusižengimai realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nuostatomis, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 5 dalyse, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinos mažiau sankcijoje nustatyto minimumo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Statybos įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies tvarka ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT 477300010126228899, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5447, mokėjimo pavedime nurodant – juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.