Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėlio) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys – E. K., A. A., A. A., N. M., G. G., K. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – apelianto 2025 m. sausio 2 d. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Prašymo priimti naują įrodymą apeliantas nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tokio įrodymo priimtinumo.

13. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą naują įrodymą, sprendžia, kad pateiktas įrodymas neturės įtakos sprendžiant ginčą, kadangi toks prašymas nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodomų aplinkybių, t. y. kad Pastatas pastatytas neteisėtai. Kadangi naujai pateiktas įrodymas neturės įtakos sprendžiant ginčą, apelianto pateiktą įrodymą – 2025 m. sausio 2 d. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 21 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos akte Nr. A1017-7/23(2.14.1.55E-AD23) fiksuotas Ūkio pastatas (sandėlis), paskirtis - pagalbinio ūkio, esantis prie (duomenys neskelbtini), apie 20 kv. m ploto, vieno aukšto.

17. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant Pastato buvo skelbiama informacija apie pradėtą ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą bei nurodyta informacija, kur kreiptis asmenims, kurie turi teises į Pastatą, iki 2023 m. sausio 12 d.

18. Nuo 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į Pastatą (https://vilnius.lt/naujienos/ukio-pastatas-esantis-prie- (duomenys neskelbtini) -vilniuje).

19. Laikraštyje „Lietuvos rytas“ 2023 m. birželio 3 d. paskelbta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl patalpų bei pastatų, kurie neturi savininko (arba kuriu savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo savivaldybes nuosavybėn, tarp kurių ir ūkio pastatas (sandėlis), esantis prie (duomenys neskelbtini), asmenys turintys teisės į Pastatą galėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2023 m. gruodžio 29 d.

20. Pastatas yra iš dalies žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai (916/1350 dalys), E. K. (104/1350 dalys), A. A. ir A. A. (32/675 dalys), N. M. (41/675 dalys), G. G. (19/450 dalys) ir K. K. (127/1350 dalys).

21. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 2D-11160 nurodyta, kad dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie ūkio pastatui, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.) išduoto statybai leidžiančio dokumento, savavališkąją statybą ir kitų duomenų nėra. Pastatas nėra registruotas.

22. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 8 d. rašte Nr. SP-64489 (4.55 Mr) nurodoma, kad Pastatas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre neidentifikuotas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad Pastatas yra bešeimininkis, todėl perdavė nuosavybės teisę pareiškėjai, tačiau apeliantas su nuosavybės perdavimu pareiškėjai nesutinka, kadangi Pastatas pastatytas neteisėtai, todėl pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės teisių. Apeliantas neginčija paties fakto, kad Pastatas yra bešeimininkis ir kad procedūros šį daiktą pripažinti bešeimininkiu atliktos tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl procedūrų atlikimo nepasisako.

Dėl nuosavybės pripažinimo į bešeimininkį daiktą sąlygų nenustatymo (bylos esmės neatskleidimo)

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. K. paaiškinimai atsiliepime į pareiškimą, kuriuo jis prašo pareiškimo netenkinti, nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos pareiškimo, kadangi nustačius neteisėtos statybos faktą, jos pasekmės šalintinos Statybos įstatymo ir CK 4.103 straipsnio nustatyta tvarka, kurios privalo laikytis ir pareiškėja, o K. K. savo pažeistas teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka.

25. Pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

26. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).

27. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

28. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

29. Vertindamas įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi dėl Pastato pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo pareiškėjos nuosavybėn.

30. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

31. CK 4.58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas arba tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą (teisė į lobį, radinį ir pan.).

32. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas – tai vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis). Teismų praktikoje konstatuota, kad bešeimininkio turto institutas negali būti taikytinas tik įregistruotiems ir / ar įteisintiems daiktams (Nekilnojamojo turto registre), kadangi tai paneigtų instituto esmę, tačiau siekiant įgyti daiktą nuosavybės teise būtina, kad toks daiktas būtų nuosavybės teisės objektu bei šis daiktas būtų sukurtas nepažeidžiant teisės aktų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015, 2023 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-880/2023). Teismas, spręsdamas dėl statinio perdavimo savivaldybės nuosavybėn, turi patikrinti, ar prašomas pripažinti bešeimininkis statinys buvo pastatytas teisėtai ir atitinkamai ar gali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).

33. Nekilnojamojo turto objektas, kurį prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, turėjo būti sukurtas jį pastatant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybą, nustatyta tvarka. Jei toks nekilnojamas daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Neteisėtai pastatyti statiniai negali būti perleisti nuosavybėn, o jų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas Statybos įstatymo ir CK 4.103 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis principu iš neteisės negali atsirasti teisė, neteisėti statiniai negali sukurti į juos jokių nuosavybės teisių, tinkamų perleidimui.

34. Nagrinėjamu atveju apeliantui pareiškus prieštaravimus dėl pareiškimo tenkinimo, t. y. kilus byloje ginčui dėl Pastato statybos teisėtumo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į 32 punkte nurodytą teismų praktiką ir CK 4.58 straipsnio 3 dalį, turėjo pareigą išsiaiškinti bei pasisakyti sprendime, ar Pastatas pastatytas teisėtai ir ar gali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn, tokių veiksmų neatlikęs pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

35. Pažymėtina, kad teismas pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 524 straipsnis). Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes turėjo vertinti pateiktų duomenų kontekste, tinkamai motyvuodamas savo išvadas. Tuo atveju, jei įrodymų nėra pakankamai, šiuos duomenis išsireikalauti iš atitinkamų institucijų. Visgi, nepaisant teismo aktyvaus vaidmens, pirmiausia būtent pareiškėja, prašanti daiktą (Pastatą) pripažinti bešeimininkiu ir perduoti jos nuosavybėn, privalo įrodyti, kad toks daiktas yra bešeimininkis, praėję vieneri metai nuo Pastato įtraukimo į apskaitą, atliktos visos procedūros pagal Vyriausybės nustatytą bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką ir daikto nuosavybių teisių įgyti nedraudžia įstatymas, šiuo atveju – kad Pastatas pastatytas teisėtai pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi pareiškimo nagrinėjimas, apimtimi susijusia su Pastato statybos teisėtumu, reikštų pareiškimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi, renkant ir naujus įrodymus, įtraukiant suinteresuotus asmenis (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos baigties

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, todėl suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.