Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (DOK-39245), kurioje nurodė, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie tėvų L. V. ir L. A. netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, pranešimų apie mažametės M. A. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje negauta. Skyriaus specialistas 2020 m. rugsėjo 30 d. apsilankė ieškovės L. V. gyvenamojoje vietoje, kurioje buvo įvertintos vaiko gyvenimo sąlygos ir užpildytas nustatytos formos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Namai apsilankymo metu buvo tvarkingi, švarūs, sanitarinės sąlygos namuose geros. Vaikui skirtas kambarys, kurį jis dalijasi su seserimi. Išvadoje pažymima, jog, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, visų pirma turi būti siekiama užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat svarbu įvertinti vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad, šioje proceso stadijoje turimais duomenimis, mažametė nuo gimimo, taip pat tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyveno su motina, į tai, kad skyrius neturi duomenų, jog motina vaiku rūpintųsi netinkamai, skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka M. A. interesus, o prašoma priteisti suma iš atsakovo, t. y. 200 Eur mėnesiui, galėtų būti pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyvena skyriumi nuo 2020 m. kovo 15 d., nežino kur šiuo metu gyvena atsakovas. Išvykus atsakovui, jis nesirūpino šalių nepilnamečiu vaiku, neteikė išlaikymo. Nurodė, jog nepilnamečiui vaikui reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma, kurią sudaro mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko rūbai, vaistai, maistas ir kitos smulkios išlaidos. Nurodė, jog vaikas neturi ypatingų poreikių. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi daug įsiskolinimų, neturi jokio turto ar nuolatinio darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. A., (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. V. ir atsakovo L. A. dukra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. A. tvarką, pagal kurią šalys turi lygias teises ir pareigas, augindamos nepilnametį vaiką M. A., gyvenančią su savo motina, bei yra vienodai atsakingos už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; tėvai vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę; vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalims pradėjus gyventi atskirai, ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaiku nekilo, tačiau ateityje gali kilti nesutarimai. Ieškovė sutinka, kad atsakovas su vaiku bendrautų, tik privalo bent prieš parą įspėti, kada pageidaus susitikti su vaiku.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Teismo vertinimu ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus, kadangi užtikrina atsakovo maksimalią galimybę dalyvauti vaiko auklėjime, iš esmės tik įspėjant ieškovę apie jo norą susitikti su nepilnamečiu vaiku iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgęs išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės paaiškinimus, institucijos pateiktą išvadą, atsakovo prieštaravimų nebuvimą teismas tenkina ieškovės prašymą dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur).

Ieškovė nurodo, kad viena išlaiko šalių nepilnametį vaiką, atsakovas nuo 2020 m. kovo 15 d. išlaikymui piniginių lėšų neskiria. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu nedirba, viena augina penkis nepilnamečius vaikus, jos 1000 Eur kasmėnesines pajamas sudaro įvairios socialinės išmokos, išlaikymas, teikiamas kitiems vaikams (2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžio įrašo 8 min.). Ieškovė nurodė, jog nepilnamečiui vaikui reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma, kurią sudaro mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko rūbai, vaistai, maistas ir kitos išlaidos (2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžio įrašo 9 min.). Nekilnojamųjų daiktų ieškovė nuosavybės teise neturi. Ieškovė nuomojasi socialinį bustą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos mokestis yra 70 Eur per mėnesį (CBP-7381).

Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovo pajamos yra nereguliarios, atsakovas 2020-2021 m. įsidarbindavo keliose bendrovėse trumpiems laikotarpiams, taip pat turi individualios veiklos pažyma (1 t., el. b. l. 52-61), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (1 t., el. b. l. 26, 30). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį yra įsipareigojęs išlaikyti (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. 2-807-1030/2018). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus nepateikė. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo, tačiau taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvai galėtų teikti vaikui išlaikymą, didesnį nei reikalingas vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Todėl vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju nustatytini pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuris kaip minėta, atskaičius mokesčius, yra 468 Eur.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gauna padidintą 100 Eur išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžio įrašo 8 min.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 185 Eur ((470-100)/2). Taigi iš atsakovo priteistinas 185 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinės paramos dukrai neteikė nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo vidurio. Ieškinys dėl išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Todėl, byloje nesant įrodymų patvirtinančių, kad išlaikymą tėvas nepilnametei dukrai teikė, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo už ieškinyje prašomą laikotarpį, t. y. 5 mėnesius.

Byloje nustatytos aplinkybės ir teismų praktika nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu būtų turėjęs pareigą teikti didesnį išlaikymą dukrai nei priteista šiuo teismo sprendimu, todėl išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas taikant priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina 925 Eur (185x5) išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Be to, CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Byloje turėjo būti sumokėtas 204 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir 54 Eur (200 x 12 x 0,03 x 0,75) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išvestinį reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 150 Eur už šiuos reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (priteisus 185 Eur kasmėnesinį išlaikymą vietoj prašyto 200 Eur kasmėnesinio išlaikymo), už šį reikalavimą, proporcingai patenkintai jo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50 Eur (185x54/200)žyminio mokesčio. Apibendrinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 200 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 7 d. sprendimą nagrinėjamoje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta 2021 m. sausio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-359, iš kurios matyti, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 356,38 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kaip minėta, du iš trijų byloje pareikštų reikalavimų patenkinti visiškai, už juos valstybei atsakovas turi atlyginti 237,59 Eur (356,38/3x2) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (priteisus 185 Eur kasmėnesinį išlaikymą vietoj prašyto 200 Eur kasmėnesinio išlaikymo), už šį reikalavimą, proporcingai patenkintai jo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 109,88 Eur (185x118,79/200) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Apibendrinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 347,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

– nepilnamečio vaiko tėvai L. A. ir L. V. turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką M. A., gyvenančią su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

– visi nepilnamečio vaiko tėvų L. A. ir L. V. veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, taip pat nei vienam iš tėvų nenustatomi jokie suvaržymai susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu nustatyta šiuo sprendimu;

– vaiko tėvas L. A. apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 925 Eur (devynių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko M. A., gimusios 2018 m. lapkričio 24 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,47 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt septynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.