Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16764-490/2021 pagal pareiškėjo D. U. skundus dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Apeliantas D. U. atskiruoju skundu prašo priimti naują įrodymą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį.

28. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apelianto prašoma priimti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartis dar nebuvo priimta. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, minėtą nutartį pats apeliantas yra apskundęs apeliacinės instancijos teismui ir šios nutarties priėmimo dieną Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Faktinės bylos aplinkybės

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00890 vykdo 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1375-480/2019 dėl 50 559,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojai UAB „Novakopa“, antstolės S. V. prisijungimą prie išieškojimo dėl 998 090,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojai UAB „Novakopa“, antstolio V. K. prisijungimą prie išieškojimo dėl 18 013,03 Eur ir 2 759,85 Eur išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojams AS Citadele bankui ir UAB „Julianus Inkaso“. Antstolis M. P. vykdomojoje byloje 2021 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė skolininkams D. U. ir A. U. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertę. Antstolis 2021 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė skolininko D. U. kelių transporto priemonių vertę. Antstolis 2021 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė skolininkui D. U. priklausančio nekilnojamojo turto, esančios (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto vertei nustatyti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

31. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad antstolis negali nustatyti skolininkų D. U. ir A. U. turto verčių, nes nenustatytos skolininko ir jo sutuoktinės turto dalys, kad A. U. nėra UAB „Novakopa“ skolininkė pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1375-480/2019, kad negalimas prisijungimas prie išieškojimo iš bendro turto, kad UAB „Novakopa“ nesiekia išieškoti iš abiejų sutuoktinių D. U. ir A. U. bendro turto skolą savo naudai, kad D. U. ir A. U. vardu registruotas turtas nėra įgytas iš nusikalstamos veikos.

Dėl skolininkų

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. e2-1375-480/2019 skolininku nurodytas tik D. U. Skolininko D. U. sutuoktinė A. U. nėra ir negali būti skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00890.

33. Vykdymo procese nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1375-480/2019 dėl 50 559,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko U. D. išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-146-397/2021 dėl 998090,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai (antstolė S. V. 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0114/21/00336, vadovaudamasi CPK 759 straipsniu, prisijungė prie vykdomo išieškojimo). Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notaro biuro notarė 2019 m. rugpjūčio 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 8961 dėl 20871,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. ieškotojo AS Citadele banka naudai (antstolis V. K. 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0072/19/00955, vadovaudamasi CPK 759 straipsniu, prisijungė prie vykdomo išieškojimo). Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-19948-947/2019 dėl 3286,16 Eur skolos išieškojimo skolininkės iš A. U. ieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai (antstolis V. K. 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0072/19/01027, vadovaudamasis CPK 759 straipsniu prisijungė prie vykdomo išieškojimo).

34. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-616/2021, nustatyta, kad A. U. nusikalstama veika pasisavino lėšas iš UAB „Novakopa“ ir už jas įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilius, registruotus sutuoktinio D. U. vardu. Taip pat nuosprendyje teismas, atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1375-480/2019, konstatavo, kad dalis šios A. U. pasisavintos pinigų sumos, tai yra 45 927,37 Eur, buvo priteisti iš kaltinamosios sutuoktinio D. U., todėl liko neatlyginta 998 090,79 eurų suma. Kadangi ši žala UAB „Novakopa“ padaryta nusikalstamais A. U. veiksmais, ji privalo žalą atlyginti. Priešingai nei teigia apeliantas, akivaizdu, kad vykdomoje byloje Nr. 0123/20/00890 iš apelianto yra vykdomas išieškojimas iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, jis ir jo sutuoktinė skolininkė A. U. yra tos pačios išieškotojos UAB „Novakopa“ skolininkai ir UAB „Novakopa“ siekia išieškoti skolą iš abiejų skolininkų iš jiems priklausančio bendro turto – žemės sklypų, namo, automobilių.

Dėl išieškomos skolos pobūdžio

35. Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00890, kurią vykdo antstolis M. P., išieškojimą galima vykdyti tik iš skolininkui D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis), tačiau ne iš visos skolininko D. U. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės, kurioje nėra nustatyta D. U. dalis (CPK 667 straipsnis).

36. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada tuo atveju, kai skolininkas yra fizinis asmuo, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Taigi tuo atveju, kai skolininkas yra sudaręs santuoką, pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tokio turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte.

37. Pagal CPK 666 straipsnio 2 dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Taigi, CPK 666 straipsnio 2 dalies norma detalizuoja, kad tuo atveju, kai išieškoma nusikaltimu padaryta žala, be CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, išieškojimas gali būti nukreiptas taip pat ir iš konkretaus turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad šis turtas yra įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 667 straipsnį yra nustatoma skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Be kita ko, tai gali būti vieno iš sutuoktinių nusikaltimu įgytų lėšų ar turto panaudojimo faktai sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Tokiu atveju teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra įgyjamas turtas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Jeigu teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka. Nustačius tokį faktą nukreipiamas išieškojimas į turtą, kuris skolininko gautas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Jeigu tai yra nekilnojamojo turto dalis, tai ji nustatoma kartu su kita skolininkui paskiriama dalimi pagal CPK 667 straipsnio reikalavimus, t. y. atskiriama nuo kitų savininkų dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

40. Taigi, CPK 666 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atskirą atvejį ir leidžiama nukreipti išieškojimą į konkretų bendrąja jungtinę nuosavybės teise esantį turtą (tiek į visą turtą, tiek į jo dalį) tuo atveju, jeigu būtų nustatytas faktas, kad turtas (visas ar konkreti jo dalis) yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

41. Nagrinėjamu atveju būtent į už nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą turtą antstolis nukreipė išieškojimą – abiejų sutuoktinių, skolininkų D. U. ir A. U. turtą. Tiek iš D. U., tiek iš jo sutuoktinės A. U. išieškoma skola (žalos atlyginimas) tai pačiai išieškotojai UAB „Novakopa“. A. U. pripažinta kalta ir nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iš D. U. žala priteista civiline tvarka. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos objektyvios sąlygos vykdymo procese taikyti CPK 666 straipsnio 2 dalį: skola priteista iš abiejų sutuoktinių tai pačiai išieškotojai; žalos atlyginimas priteistas iš abiejų sutuoktinių; teismo nuosprendžiu ir sprendimu konstatuota, kad turtas įsigytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00890 pagrįstai vykdo išieškojimą, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 2 dalyje įvirtintu reglamentavimu, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimą nukreipdamas į skolininkų turtą, esantį bendroje jungtinėje nuosavybėje, įgytą už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Pažymėtina, kad tokiu atveju turto atidalinimo procedūra neatliekama.

Dėl prisijungimo prie bylos

42. Apeliantas teigia, kad jis nėra skolininkas kitų antstolių vykdomose bylose, todėl antstoliai S. V. ir V. K. negalėjo prisijungti prie antstolio M. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0123/20/00890, o antstolis M. P. negalėjo tenkinti antstolių S. V. ir V. K. prisijungimo prie vykdomosios bylos Nr. 0123/20/00890, kadangi šie antstoliai vykdo išieškojimą ne iš paties apelianto, o iš jo sutuoktinės skolininkės A. U.

43. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese susiklostė situacija kai civiline tvarka priteistą ir nusikaltimu padaryta žalą iš skolininko D. U. ir A. U. tos pačios išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai vykdo skirtingi antstoliai M. P. ir S. V. dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti teisinio reglamentavimo pasikeitimo, t. y. abiejų sutuoktinių skolų išieškojimą pas skirtingus antstolius nulėmė ne antstolio procesiniai veiksmai ar išieškotojo veiksmai, o būtent objektyvios aplinkybės – nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitęs reglamentavimas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, t. y. iš išieškotojo atimta teisė pasirinkti sprendimą vykdantį antstolį, dokumentą vykdyti priskiria Antstolių informacinė sistema (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219, 4 punktas), kuri ir priskyrė du vykdomuosius dokumentus to paties išieškotojo naudai iš tų pačių teisinių santykių (iš nusikalstamu būdu įgytu lėšų) vykdyti skirtingiems antstoliams.

44. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad prie antstolio M. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0123/20/00890, kurioje vykdomas 50 559,87 Eur skolos išieškojimas iš skolininko U. D. išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai, vadovaujantis CPK 759 straipsniu, prisijungė kiti antstoliai: 1) 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0114/21/00336, prijungė antstolė S. V., kuri vykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-146-397/2021 dėl 998090,78 Eur skolos išieškojimo skolininkės iš A. U. išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai; 2) 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0072/19/0095, antstolis V. K., kuris vykdo Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notaro biuro notarės 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8961 dėl 20871,43 Eur skolos išieškojimo skolininkės iš A. U. ieškotojo AS Citadele banka naudai; 3) 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje 0072/19/01027, antstolis V. K., kuris vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-19948-947/2019 dėl 3286,16 Eur skolos išieškojimo skolininkės iš A. U. ieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai.

45. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.

46. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte numatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo.

47. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

48. Nagrinėjamu atveju būtent į nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą turtą nukreiptas išieškojimas į skolininkų sutuoktinių D. U. ir A. U. turtą. Remiantis šia CPK norma, kad išieškojimas vykdomas iš to paties skolininko turto, tai yra D. U. ir A. U. yra UAB „Novakopa“ skolininkai, iš kurių jau vykdomas išieškojimas, išieškojimas pradėtas iš abiejų skolininkų bendros nuosavybės, todėl CPK 759 straipsnio prasme nereikia atlikinėti turto padalinimo procedūros, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškomos iš tų pačių skolininkų dvi skolos tos pačios išieškotojos naudai.

49. CPK 759 straipsnis numato, kad vykdymo procesą padaryti greitą, ekonomišką ir efektų, išieškojimas iš to paties turto ir tų pačių skolininkų yra apjungiamas ir vykdomas ne atskirai skirtingų antstolių ir dalimis, o bendrai. Tokiu būdu realizuojamas ir kitas vykdymo proceso tikslas – turtas neskaidomas, realizuojamas visas ir siekiama realizuojant gauti kuo aukštesnę kainą, kas užtikriną tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus. Apelianto skunde dėstomi argumentai, jog išieškojimas iš A. U. nėra vykdomas antstolio M. P. vykdomojoje byloje, yra nepagrįstas, kadangi jis yra vykdomas ir yra prisijungta prie vykdomo išieškojimo (CPK 759 straipsnis).

Dėl būtinybės nustatyti skolininko turto dalį

50. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nenustačius skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, liktų neaišku kokia apimtimi yra tenkinami jo išieškotojo turtiniai interesai.

51. Kaip jau minėta, vykdomoje byloje antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkų D. U. ir A. U. turto, kuris įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, taikė CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šiuo atveju skolininkų turto dalių procedūros atlikti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymas yra būtinas siekiant nustatyti proporciją, pagal kurią realizavus skolininkų turtą bus skirstomos lėšos atsižvelgiant į kiekvieno skolininko skolą. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi, civilinėje byloje, Nr. e2VP-20284-1052/2021 nustatė skolininkų D. U. ir A. U. turto dalis, tačiau apeliantui apskundus minėtą nutartį, nutartis nėra įsiteisėjusi. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarčiai, kurioje yra nustatyta, kad D. U. dalis bendrame turte yra 1/10, o A. U. – 9/10, atitinkama proporcija bus skirstomos lėšos skolininkų D. U. A. U. skolai padengti.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip teisingai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis, kad nenustačius skolininko dalies bendroje nuosavybėje, nebuvo jokių procesinių kliūčių antstoliui areštuoti bendrą sutuoktinių D. U. ir A. U. turtą, jį įvertinti ir realizuoti, nes išieškojimą antstolis vykdo iš bendro skolininkų turto vienos ir tos pačios ieškotojos UAB „Novakopa“ naudai.

53. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis M. P., vadovaudamasis CPK 666–667 straipsniuose nustatyta tvarka, 2020 m. rugpjūčio 4 d. siūlymu dėl turto dalies nustatymo ar padalijimo pasiūlė skolininkui D. U. pasidalinti turtą ir nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad antstoliui pasiūlius apeliantui pasidalinti turtą ir nustatyti skolininkui tenkančią turto dalį bendroje nuosavybėje, vykdomoje byloje buvo vykdoma byla tik iš vieno skolininko D. U. (antstolė S. V. prie vykdomosios bylos prisijungė 2021 m. balandžio 20 d.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, antstolis, nesant nustatytai skolininko turto daliai bendroje nuosavybėje, pagrįstai priėmė 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ekspertizės

54. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai skolininko idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje yra nustatyta, tai CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies, ir nurodo, kad šiuo atveju teismas atsižvelgė į tai, jog bendrąja daline nuosavybe yra specifinis nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas. Taip pat nurodė, kad kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis žemės sklypo dalį, ji turi būti nustatyta ne tik idealiąja dalimi, bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

55. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2021 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė skolininkui D. U. priklausančiai 7/16 daliai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto vertei nustatyti.

56. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad skolininko D. U. turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra nustatyta – skolininkui priklauso 7/16 dalys turto, esančio (duomenys neskelbtini).

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003 nėra precedentinė nagrinėjamai bylai dėl nagrinėtų faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos skirtingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-140/2003, spręsta dėl galimybės parduoti nesuformuotą žemės sklypo dalį, o nagrinėjamoje byloje yra aiški skolininkui priklausanti tiek žemės sklypo, tiek kito nekilnojamojo turto dalis bendroje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas minėta kasacinio teismo nutartimi nesivadovauja ir atmeta skolininko argumentus dėl vykdymo procese taikomos išskirtinės tvarkos vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančios žemės sklypo dalies.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tokios praktikos taip pat laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš nutarčių nurodęs, kad ieškovei priklausančiame bute nėra atskiros izoliuotos patalpos, todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku) nagrinėjamoje byloje galėjo būti tik 1/2 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt.; byla Nr. 3K-3-448/2006)

59. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Taigi darytina išvada, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

60. Nagrinėjamu atveju apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys yra aiškios, – apeliantui priklauso šio turto 7/16 dalis, todėl antstolis pagrįstai 2021 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, pirmiausia, turi skolininkas (bendraturtis), teismas negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjo D. U. atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.