Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. skundus dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio M. P. perduoti pareiškėjo D. U. skundai dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novakopa“, A. U..

Kartu su skundais teismui perduotos vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolio M. P. kontoroje 2021 m. birželio 8 d. gauti skolininko D. U. skundai dėl antstolio 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymo, kuriame nustatyta žemės sklypų ir gyvenamojo namo vertės ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl automobilių vertės nustatymo. 2021 m. birželio 9 d. gautas patikslintas skundas dėl 2021 m. birželio 8 d. pateiktų skundų patikslinimo. 2021 m. birželio 11 d. gautas 2021 m. birželio 10 d. skundas dėl 2021 m. birželio 10 d. patvarkymo paskirti ekspertizę.

2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 9 d. skunduose nurodoma, kad 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo yra neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkei, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta. Kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima būtų įvertinti tik visą bendrą turtą, o ne konkrečią skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šie kasacinio teismo išaiškinimai rodo, kad turi būti įkainotas toks areštuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra. Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje. Ir priešingai, aiškinimas, kad tuo atveju, kai areštuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę. Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį ir ta dalis nėra nustatyta, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tada, kai remiantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Skundais prašoma panaikinti antstolio 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymus dėl turto vertės nustatymo.

2021 m. birželio 29 d. antstolio kontoroje gautas D. U. skundas dėl antstolio veiksmų, tai yra dėl varžytynių paskelbimo. Skunde nurodoma, kad antstolio veiksmai neteisėti, kadangi antstolis paskelbė D. U. ir A. U. turto varžytynes, nors išieškoma asmeninė skola, D. U. atsiradusi iš civilinių santykių. Antstolis negali išieškoti iš bendros jungtinės nuosavybės, jei nėra vykdomojo rašto dėl antrojo sutuoktinio skolos, sutuoktinė A. U. nėra skolininkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1375-480/2019. Antstolis gali vykdyti išieškojimą tik iš D. U. turto ar jo dalies, be ne iš jungtinės nuosavybės turto, kuriame nėra nustatyta skolininko dalis (CPK 666 straipsnis). Nagrinėjamu negali būti taikoma CPK 666 straipsnio 2 dalies norma, nes D. U. atžvilgiu nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio, nėra išieškoma nusikaltimu padaryta žala. Vykdomojoje byloje be jokio teisinio pagrindo taikytas CPK 759 straipsnio prisijungimo institutas. D. U. nėra skolininkas antstolės S. V. vykdomame išieškojime. Antstolė S. V. negalėjo prisijungti prie išieškojimo, nes toks prisijungimas neatitinka CPK 759 straipsnio sąlygų – nėra to paties skolininko, nėra vykdomojo dokumento, kuriame nurodytas tas pats skolininkas, kaip ir tame vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vyksta išieškojimas, prie kurio siekiama prisijungti. Antstolė S. V. vykdo išieškojimą iš A. U., todėl prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo gali prisijungti tik tie antstoliai, kurie vykdo išieškojimą tik iš D. U.. Antstolio V. K. vykdomame išieškojime iš D. U. yra pradėta turto padalinimo procedūra tarp sutuoktinių. Ši aplinkybė patvirtina, kad antstolis M. P. privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Skunde prašo panaikinti 2021 m. birželio 15 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, nes nėra nustatyta skolininko D. U. turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

Pareiškėjas D. U. teismui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog jo skunduose dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininku yra tik D. U., yra be jokio teisinio pagrindo taikytas prisijungimo prie išieškojimo institutas, numatytas CPK 759 straipsnyje. D. U. nėra skolininku jokioje vykdomojoje byloje, vykdomoje antstolės S. V., antstolio V. K., ar jokio kito antstolio vykdomosiose bylose. Todėl akivaizdu, kad kiti antstoliai negalėjo prisijungti prie antstolio M. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nes toks prisijungimas prie išieškojimo neatitinka CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių sąlygų (antstoliai S. V. ir V. K. vyko išieškojimus ne iš skolininko D. U., o iš jo sutuoktinės skolininkės A. U.). Taip pat akcentavo ir tai, kad antstolis M. P. privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai vykdymo proceso metu nebuvo padaryta.

Išieškotoja uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novakopa“ 2021 m. liepos 27 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, taip pat nurodė, kad abiejų skolininkų A. U. ir D. U. skolos yra kildinamos iš tų pačių A. U. nusikalstamų veiksmų, kuriais padaryta žala išieškotojai UAB „Novakopa“. Visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Būtent iš šio turto antstoliai M. P. ir S. V. siekia išieškoti lėšas UAB „Novakopa“ naudai. Skolininkas D. U. formaliais pagrindais skundžia kiekvieną antstolio M. P. patvarkymą, siekdamas vilkinti turto pardavimo iš varžytynių procesus argumentuodamas, kad vykdomosios bylos dėl to išieškojimo iš to paties turto yra vedamos pas skirtingus antstolius dėl skirtingų skolininkų, o turto dalys nėra nustatytos. Toks formalus vykdomųjų veiksmų vilkinimas yra nenaudingas finansiškai tiek ir išieškotojui, tiek ir patiems skolininkams, bei laikytinas piktnaudžiavimu skolininkų procesinėmis teisėmis ir veikimas prieš vykdymo proceso esmę ir jo tikslus, vengimas vykdyti įsiteisėjusios teismo sprendimus. Prašė skolininko D. U. skundus atmesti.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundai atmetami.

Civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P., vykdydamas 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1375-480/2019 dėl 50 559,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko U. D. išieškotojai UAB „Novakopa“, antstolės S. V. prisijungimą prie išieškojimo dėl 998 090,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojai UAB „Novakopa“, antstolio V. K. prisijungimą prie išieškojimo dėl 18 013,03 Eur ir 2 759,85 Eur išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojams AS Citadele bankui ir UAB „Julianus Inkaso“, vadovaudamasis CPK 675, 681 straipsniais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ir 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkų turto – žemės sklypų ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilių vertes. 2021 m. birželio 10 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę 7/166 dalių turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.

Pareiškėjas skundžia šiuos antstolio veiksmus, motyvuodamas tuo, kad antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo yra neteisėti, kadangi antstolis nenustatė skolininkui priklausančios bendro turto dalies, kai turtas buvo įgytas santuokos metu ir jis priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta. Pareiškėjo nuomone, antstolio patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo yra neteisėtas, nes pagal CPK 667 straipsnį antstolis privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat ne tik idealiąją, bet ir realiąją turto dalį.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi CPK 666 ir 667 straipsniuose numatyta, jog išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko turto, tiek iš turto, kuris yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, tačiau CPK 667 straipsnio tvarka nustačius skolininko turto dalį. Pareiškėjas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad antstolis negali nustatyti viso areštuoto turto vertės, kol nėra nustatyta skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje. Tačiau pareiškėjo nurodomos teismų praktikoje nurodytos aplinkybės ir antstolio M. P. vykdymo procese esančios aplinkybės yra nevienodos, todėl negali būti taikomos šiame ginče.

Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas D. U. yra išieškotojos UAB „Novakopa“ skolininkas (antstolio M. P. vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo sutuoktinė A. U. yra išieškotojos UAB Novakopa skolininkė (antstolės S. V. vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)), tai yra abu sutuoktiniai tos pačios išieškotojos UAB „Novakopa“ skolininkai. 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos nuosprendžiu Nr. 1-146-397/2020 nustatyta, kad A. U. nusikalstama veika pasisavino lėšas iš UAB „Novakopa“ ir už jas įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilius, registruotus sutuoktinio D. U. vardu. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 4 d. skolininkams D. U. ir A. U. pateikė siūlymą nustatyti sutuoktiniams turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau skolininkai antstoliui nepateikė CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turto pasidalinimo siūlymo, taip pat nesikreipė į teismą dėl turto dalies nustatymo, tai yra patys skolininkai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir imtis veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau ir kreditoriui grąžinta skola. CPK 675, 681 straipsniuose numatyta antstolio pareiga nustatyti areštuoto turto vertę, todėl antstolis 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymais nustatęs skolininkų turto vertes, nepažeidė vykdymo proceso normų. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas (CPK 666 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad tiek iš D. U., tiek iš A. U. išieškoma skola (žalos atlyginimas) išieškotojai UAB „Novakopa“. Iš A. U. nuskalstamos veikos gautomis lėšomis buvo įgytas abiejų sutuoktinių – žemės sklypai (duomenys neskelbtini), tai yra turtas, kurio vertinimą atliko antstolis CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išieškoma žala ir nusikaltimu padaryta žala iš D. U. ir A. U. tos pačios išieškotojos naudai, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, sutiktina su antstoliu, kad šiuo ginčo atveju taikytina CPK 666 straipsnio 2 dalies norma ir turto dalių nustatymo procedūros atlikinėti nereikia.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006). Tik vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. Tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad išjos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su antstoliu, kad įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, pirmiausia, turi skolininkas (bendraturtis), teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Narinėjamu atveju vykdymo procese susiklostė situacija kai civiline tvarka ir už nusikaltimu padalyta žala iš D. U. ir A. U. išieškotojos (nukentėjusio asmens) UAB „Novakopa“ naudai vykdo skirtingi antstoliai – M. P. ir S. V.. Abiejų sutuoktinių skolų išieškojimai pas skirtingus antstolius nulėmė ne antstolio procesiniai veiksmai ar to paties išieškotojo veiksmai, o būtent objektyvios aplinkybės – nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitęs reglamentavimas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, tai yra nuo minėto laikotarpio iš išieškotojo atimta teisė pasirinkti sprendimą vykdantį antstolį, dokumentą vykdyti priskiria Antstolių informacinė sistema, kuri priskyrė du dokumentus tos pačios išieškotojos naudai iš tų pačių teisinių santykių vykdyti skirtingiems antstoliams.

Pareiškėjas argumentuoja, kad antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininku yra tik D. U., yra be jokio teisinio pagrindo taikytas prisijungimo prie išieškojimo institutas, numatytas CPK 759 straipsnyje.

Kaip jau minėta, 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020 nustatyta, kad A. U. nusikalstama veika pasisavino lėšas iš UAB „Novakopa“ ir už neteisėtai įgytas lėšas įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilius, registruotus sutuoktinio D. U. vardu. Tame pačiame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad dalis žalos – 50 559,87 Eur UAB „Novakopa“ civiline tvarka jau yra prisiteisusi iš D. U.. Būtent iš už nusikalstamu būdu gautomis lėšomis įsigytą turtą šiuo metu nukreiptas išieškojimas į abiejų sutuoktinių – skolininkų D. U. ir A. U. turtą.

Šiuo atveju, antstolis vykdo išieškojimą, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 2 dalies normomis, numatančiomis, kad nusikaltimu padalytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Tokiu atveju turto atidalinimo procedūra neatliekama. Tiek iš D. U., tiek iš jo sutuoktinės A. U. išieškoma skola (žalos atlyginimas) tai pačiai išieškotojai UAB „Novakopa“. A. U. pripažinta kalta ir nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iš D. U. žala priteista civiline tvarka Todėl teismas sutinka su antstoliu, kad šiuo atveju egzistuoja visos objektyvios sąlygos vykdymo procese taikyti CPK 666 straipsnio 2 dalį: skola priteista iš abiejų sutuoktinių tai pačiai išieškotojai; žalos atlyginimas priteistas iš abiejų sutuoktinių; teismo nuosprendžiu konstatuota, kad turtas įsigytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

CPK 759 straipsnis numato, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingu antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis šia CPK norma, kad išieškojimas vykdomas iš to paties skolininko turto, tai yra D. U. ir A. U. yra UAB „Novakopa“ skolininkai, iš kurių jau vykdomas išieškojimas, išieškojimas pradėtas iš abiejų skolininkų bendros nuosavybės, todėl CPK 759 straipsnio prasme nereikia atlikinėti turto padalinimo procedūros, nes išieškoma iš tų pačių skolininkų dvi skolos tos pačios kreditorės naudai. Išieškojimo iš D. U. ir A. U. esmė yra atstatyti UAB „Novakopa“ pažeistas teises ir grąžinti žala padarytus nuostolius.

CPK 759 straipsnis numato, kad vykdymo procesą padaryti greitą, ekonomišką ir efektų, išieškojimas iš to paties turto ir tų pačių skolininkų yra apjungiamas ir vykdomas ne atskirai skirtingų antstolių ir dalimis, o bendrai. Tokiu būdu realizuojamas ir kitas vykdymo proceso tikslas – turtas neskaidomas, realizuojamas visas ir siekiama realizuojant gauti kuo aukštesnę kainą, kas užtikriną tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus. Pareiškėjo skundų argumentai, jog išieškojimas iš A. U. nėra vykdomas antstolio M. P. vykdomojoje byloje, yra nepagrįstas, kadangi jis yra vykdomas ir yra prisijungta prie vykdomo išieškojimo (CPK 759 straipsnis). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad antstolio V. K. vedamoje vykdomojoje byloje jau pradėtas turto padalinimo procesas jokios įtakos neturi, nes antstolis V. K. vykdo išieškojimą dėl asmeninės D. U. skolos, o šiuo ginčo atveju vykdomas žalos išieškojimas iš abiejų sutuoktinių D. U. ir A. U. tos pačios išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai.

Dėl kitų skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esmės skundžiamų patvarkymų panaikinimui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio M. P. patvarkymus. Teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo D. U. skundus dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, A. U., atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui M. P..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.