Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje V. O. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. gruodžio 16 d. gautas prokuroro pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo byloje, kurioje V. O. V., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

V. O. V. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpyje nuo 13.10 val. iki 13.15 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kabineto, pažymėto numeriu „(duomenys neskelbtini)“, nuo kėdės pagrobė K. M. priklausantį turtą- rankinę, pavadinimu „Tommy Hilfiger“, tamsiai mėlynos spalvos, kurios vertė 120 eurų, kurioje buvo 140 eurų grynaisiais pinigais, piniginę, pavadinimu „Tommy Hilfiger“, kurios vertė 60 eurų, kurioje buvo materialinės vertės neturintys dokumentai, išduoti K. M. vardu, asmens tapatybės kortelę, išduotą K. M. vardu, vairuotojo pažymėjimą, išduotą K. M. vardu, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, automobilio bekontaktį užvedimo sistemos raktą, kurio vertė 300 eurų, 40 eurų grynaisiais pinigais, metalinį bižuterinį pakabuką, kurio vertė 15 eurų, lūpdažį, juodos spalvos įpakavime, kurio vertė 10 eurų, užrašų knygelę, kurios vertė 5 eurai, be to nuo kabinete, pažymėtame numeriu „104“, esančios spintelės pagrobė (duomenys neskelbtini) universitetui priklausantį turtą- kompiuterį pavadinimu „HP“, kurio vertė 660,66 eurų, kompiuterį pavadinimu „Asus“, kurio vertė 948,19 eurų, tuo padarydami K. M. 690 eurų turtinę žalą ir (duomenys neskelbtini) universitetui 1608,85 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

Iš aptartų BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Šiuo atveju kaltinime V. O. V. aprašyti veiksmai ir bylos aplinkybės neatitinka prokurorės pareiškime nurodytos kvalifikacijos, o būtent, V. O. V. kaltinamas tuo, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose iš kabineto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tuo metu, kai O. V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaltinami įsibrovę į nurodytą patalpą, ji buvo neužrakinta.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašalinimas asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (2010 m. gruodžio 7 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-555/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-536/2010, 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-724-626/2018, 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-196-462/2019).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis V. O. V. dienos metu (laikotarpyje nuo 13.10 val. iki 13.15 val.) pro neužrakintas duris, neteisėtai (be kliūčių) pateko į (duomenys neskelbtini) administracijos kabinetą, t. y. įsibrovė į patalpą ir užvaldė svetimą turtą taip K. M. padarydamas 690,00 eurų turtinę žalą, o (duomenys neskelbtini) universitetui 1608,85 eurų turtinę žalą. Nors kaltinamasis atsisakydamas duoti parodymus ir neatskleidė savo tikrųjų ketinimų įsibraudamas į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas, tačiau jo veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Kaltinime nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad jis, kartu su bendrininku veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdami, jog neturi jokios teisės būti (duomenys neskelbtini) administracijos (tarnybinėse) patalpose, neteisėtai pateko į neužrakintą kabinetą ir jį apžiūrėjęs jį pasisavino atvirose vietose buvusį turtą. Dėl to kaltinamojo V. O. V. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – butą, o ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstai nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, V. O. V. nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, baudžiamoji byla perduotina prokurorui (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. elS-65-354/2020).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir keičiantis nusikalstamos veikos kvalifikacijai turi būti persvarstomas ir kaltinamajam parinktinos bausmės rūšis ir jos siūlytinas dydis, taip pat nurodant ir visus teisiškai reikšmingus pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė pasiūlė kaltinamajam parinkti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su kurios dydžiu kaltinamasis sutiko, tačiau pagal BK 64¹ straipsnį procesą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, nors apie tai pareiškime nenurodoma, prokurorė taip pat nenurodo ir apie kaltinamojo V. O. V. laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymą į bausmę, todėl nėra visiškai aišku su kokiu konkrečiai bausmės dydžiu (pirminiu ar jau sumažintu) ikiteisminio tyrimo metu sutiko kaltinamasis ir kokį jį vadovaudamasis prokurorės prašymu turėtų paskirti teismas (žr. Panevėžio apygardos teismo nutartis 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1S-131-366/2020).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik esant šių sąlygų visumai: 1) už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) prokuroras nusprendžia kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; 3) bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios; 4) kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu; 5) kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ar pašalinti. Jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja visi bendrininkai. Kaltinamojo nuomonė dėl siūlomos jam skirti bausmės rūšies bei dydžio imperatyviai įtvirtinta ir BPK 419 straipsnyje.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad jos sudaro esmines kliūtis užbaigti procesą prokurorės siūlomu būdu – teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors šiuo atveju galima konstatuoti BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, t. y. kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tokiu būdu teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali surengti teismo posėdį ir nustatyti aptartas aplinkybes, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamasis V. O. V., o valstybė esant tinkamai išpildytoms jo sąlygoms gali garantuoti. Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos aplinkybės yra aiškios, taip pat į proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad bylos perdavimas nagrinėti teisme, siekiant pašalinti aptartus trūkumus, nėra tikslingas, būtina tęsti ikiteisminį tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti V. O. V. veiką, taip pat išsiaiškinti jo poziciją siūlant jam parinkti ir skirti įstatymo numatytos rūšies ir dydžio bausmę suformuluojant atitinkamą prašymą pareiškimo rezoliucinėje dalyje. Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga sistemiškai vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylą prokurorui minėtiems trūkumams pašalinti, kuris dėl to nepraras teisės procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (teismų praktika bylose: Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 18-208-891/2018, 1S-268-885/2019, 18-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-13-300/2019, 1S-19-332/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016).

Ši teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla gražinama prokurorui neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (teismų praktika bylose: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. lS-101-1121/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 4 dalimi, 439, 440 straipsniais

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. e1-3545-1049/2020, kurioje V. O. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.