Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-08-04 nutarties, kuria pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorui teismo nurodytiems trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Utenos apylinkės teisme 2020-07-30 gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) pareiškimas Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo prašė baudžiamą bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu 60 MGL dydžio baudą prilyginti 2 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą.

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-08-04 nutartimi prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla perduota prokurorui trūkumų pašalinimui, nustatant vieno mėnesio terminą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kilus abejonėms dėl kaltinamajam parinktų bausmių, nes prokuroro pasiūlytas bendrinimo būdas bei galutinė skirtina bausmė prieštarauja BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. A. šiuo metu dirbtų ar turėtų kitų pajamų ir turto baudai sumokėti, taip pat nėra R. A. nuomonės dėl baudos kaip bausmės jam paskyrimo (BPK 419 straipsnio 5 punktas). Be to, byloje nurodyta, kad R. A. turi II grupės neįgalumą, tačiau nepatikslintas neįgalumo pobūdis. Nesurinkti duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamasis nėra įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl būtinų sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti.

II. Prokuroro skundo prašymas ir argumentai

3. Prokuroras skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-08-04 nutartį baudžiamojoje, kuria pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorui teismo nurodytiems trūkumams pašalinti, ir priimti sprendimą įpareigoti teismą nagrinėti šį pareiškimą iš esmės, priimant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą. Prokuroras sutinka su teismo nurodytomis klaidomis, tačiau teigia, kad būtent dėl šių aplinkybių teisėjas turėjo priimti minėtoje BPK normoje įtvirtintą sprendimą - perduoti bylą nagrinėti teisme, o ne priimti sprendimą trūkumams pašalinti, kurio nenumato įstatymas.

4. Skunde nurodoma, kad teismas, prilygindamas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam aktui, neteisingai ir neteisėtai taikė visiškai skirtingų institutų teisės normų analogiją. Prokuroro manymu, teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo surengti teismo posėdį, išsireikalauti trūkstamus įrodymus ir nustatyti skundžiamoje nutartyje aptartas aplinkybes. Bylą perdavus nagrinėti teisme, dalyvių teisės į greitą procesą nebūtų pažeistos taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, numatytą BPK 273 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Prokuroro skundas netenkinamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-08-04 nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

9. Teismui byla perduota nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, pagal kurį procesas užbaigiamas greičiau, efektyviau ir optimaliau. Tiek kaltinamajam, nukentėjusiajam, jų artimiesiems, tiek ir valstybę atstovaujančioms institucijoms baudžiamojo proceso tyrimo greitumas ir efektyvus teisingumo įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Vieniems tai siekis greičiau sužinoti baudžiamojo proceso baigtį, sumažinti proceso metu patiriamą stresą ir įtampą, kitiems greitumas siejasi su ekonomiškumo principu ir žmogiškųjų resursų taupymu. Tokiam procesui reguliuoti numatytos baudžiamojo proceso normų specialiosios taisyklės, kurių laikymasis turėtų užtikrinti pagreitinto proceso kokybę, o nagrinėtinos aplinkybės tiriamos greičiau dėl to, jog yra aiškios ir jų nustatymas nereikalauja naudoti sudėtingos tyrimo metodikos. Pagreitinto proceso atveju teismas jokių papildomų įrodymų neberenka, o visi reikalingi duomenys procesiniam sprendimui priimti turi būti prokuroro pateikti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras nesurinko visų reikiamų duomenų, ar padarė įstatymo taikymo klaidas, teismas gali surengti teismo posėdį ir pats susirinkti trūkstamus duomenis ir ištaisyti klaidas, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus supaprastintas procesas, kurio pageidauja įtariamasis. Šiuo atveju prokuroras savo pareigos vykdymą siekia perkelti teismui, nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, siunčiami paštu šaukimai šalims, neatvykimo atveju, priimamos nutartys atvesdinti ir kt. Tokiu būdu be pagrįsto reikalo būtų trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas atitraukiant juos nuo kitos veiklos net sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai).

10. Prokuroras skunde nurodo, kad BPK 420 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baigtinis ir jame nėra numatytas bylos perdavimas prokurorui trūkumams pašalinti. Atkreipia dėmesį į to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 423 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teismas turi priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro pareiškime kaltinamajam pasiūlyta neteisinga bausmė dėl padarytos klaidos taikant bausmių bendrinimo taisykles, negali būti prilyginama neaiškioms bylos aplinkybėms. Be to, teismas vietoje prokuroro siūlytos vienos bausmės – laisvės apribojimo, su kuriuo sutiko kaltinamasis ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad tokia bausmė ir bus paskirta, privalėtų skirti daug griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą ir baudą, kas suponuotų bylos procesą dar ir apeliacine tvarka.

11. Skunde nurodoma, kad teismas, prilygindamas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam aktui, neteisingai taikė visiškai skirtingų teisės institutų teisės normų analogiją. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį yra kaltinamajam aktui prilygstantis procesinis dokumentas. Tai matyti ir iš BPK 425 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK V dalyje, į kurią daroma nuoroda BPK 425 straipsnio 2 dalyje, yra reglamentuojamas bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Be to, iš teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso grįžus į bendrąjį baudžiamąjį procesą, kaltinamasis gauna kaltinamajam aktui prilyginto prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą, iš kurio jis žino, kuo yra kaltinamas ir kuo yra grindžiamas kaltinimas. Taigi, bylų supaprastintas baudžiamasis procesas, įtvirtintas IX dalyje, numatančioje baudžiamojo proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas, laikomas specifiniu V dalyje įtvirtinto bendrojo baudžiamojo proceso atžvilgiu ir kai nėra galimybės nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, pereinama į bendrąjį, kuriame prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra prilyginamas kaltinamajam aktui. Vadovaujantis teisės doktrina, BPK aiškinamas ir taikomas sistemiškai ir tai reiškia, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, kaip tai daryti skunde siūlo prokuroras.

12. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BPK 254 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią iškeliama proceso greitumo principo svarba, o byla perduodama prokurorui net ir tuo atveju, kai pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu ištaisyti galima, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, prailgintų bylos procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

13. Negalima pritarti ir prokuroro sprendimui įgyvendinti proceso greitumo ir efektyvumo principus nesurenkant bylai svarbių duomenų, turinčių tiesioginę įtaką ne tik teisingo procesinio sprendimo priėmimui, bet ir visai proceso eigai. Turėdamas duomenų, kad R. A. neįgalus, prokuroras nepasiaiškino neįgalumo pobūdžio. Taip pat apsiribojo įtariamojo žodiniu pareiškimu, kad jis nėra įrašytas nei į narkologinio, nei į psichiatrinio kabineto įskaitą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, esančiais įtariamojo ir liudytojo apklausos protokoluose, garso įraše, įtariamojo ranka rašytame prisipažinime, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas suabejoti būtinų sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti buvimu, todėl prokuroras privalėjo imtis veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir tokie veiksmai, priešingai nei nurodoma, prokuroro skunde, negali būti laikomi pertekliniais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

prokuroro skundą atmesti, palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-08-04 nutartį.

Nutartis neskundžiama.