Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, turi II grupės neįgalumą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2020 m. kovo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, žiauriai elgėsi su jam priklausančiu gyvūnu, t. y. spaudė katino „S.“ kaklą ir perlenkė į dešinę pusę, ko pasakoje, katinas užduso.

Be to, R. A. 2020 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas pasirašytinai įspėtas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09491-20, dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai Vilmai Guogytei, davė melagingus parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bute, G. P. žiauriai elgėsi su jam priklausančiu gyvūnu, t. y. spaudė katino „S.“ kaklą ir perlenkė į dešinę pusę, ko pasakoje, katinas užduso.

Be to, R. A. 2020 m. kovo 3 d., 02.33 val., (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinęs Bendruoju pagalbos telefonu 112, melagingai pranešė, kad: „Kelių valandų bėgyje, pranešėjo bute gyvenantis nuomininkas G. P., pasak pranešėjo nusuko namuose buvusiam katinui sprandą ir išmetė į konteinerį...“, tokiu būdu melagingai įskundė Bendrajam pagalbos centrui G. P., kaip padariusį nusikalstam veiką, minėtą informaciją Bendrajam pagalbos centrui perdavus 2020 m. kovo 3 d., 02.42 val., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09491-20, dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, bei pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš nekaltą asmenį – G. P., kuriam 2020 m. birželio 15 d., įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką numatytą, BK 310 straipsnio 1 dalyje, t. y. šis asmuo buvo pradėtas persekioti.

Kaltinamasis R. A. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad būdamas neblaivus numarino savo katiną, nes pastarasis sirgo. Kaip numarino katiną tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Galėjo būti taip, kad jis katinui nusuko sprandą. Kaimyną G. P. apkalbėjo, nes buvo su juo susipykęs. Tokį savo elgesį vertina blogai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. kovo 2 d. žiauriai pasielgė su gyvūnu, t. y. nusuko katinui sprandą, ko pasakoje jis žuvo. Taip pasielgė su katinu todėl, kad šis sirgo ir jis nenorėjo, kad jis kankintųsi. Pripažįsta kaltę dėl to, kad melagingai pranešė apie nusikaltimą paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai pranešė dėl katino, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, atsakomybę supranta. Pripažįsta kaltę dėl to, kad davė melagingus parodymus, kuriuose apkaltino nekaltą asmenį – G. P.. Dėl šio įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 137, 148, 156).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2020 m. kovo 2 d., tikslaus laiko nepamena, jis ir R. A., pas R. A. namuose vartojo alkoholį. Po išgertuvių jis nuėjo miegoti. Tą vakarą jis matė po namus vaikščiojantį katiną. Kai ėjo miegoti, matė kaip R. kažkur išėjo. Naktį R. pradėjo jį žadinti, sakė, kad katino nebėra, kad jis jį užmušė, bet jis į jo pasakymus nekreipė dėmesio. R. prašė padėti palaidoti katiną, bet jis atsakė, kad naktis ir jis niekur neis, nuėjo toliau miegoti. Jam miegant, kažkuriuo metu atvažiavo policija, kuri paaiškino, kad R. ją iškvietė ir pasakė, kad G. P. užmušė katiną. Policijos pareigūnai apžiūrėję jį, ant jo kūno jokių katino įdrėskimų nerado, o apžiūrėję R., ant jo rankos, nustatė daug katino įdrėskimų. Kadangi R. rankos buvo sudraskytos katino, jis net neabejoja, kad tai jis galėjo jį užmušti. Jie su R. gyvenama dviese, daugiau niekas namuose nesilanko. Atsikėlęs jis klausė R. kodėl jis iškvietė policiją ir apkaltino jį dėl katino, šis atsakė, kad buvo išgėręs, dėl to ir iškvietė (1 t., b. l. 100-101).

2020 m. liepos 7 d. R. A. prisipažinime nurodyta, kad jis visiškai prisipažįsta, kad 2020 m. kovo 2 d. užmušė katiną, savo veiksmų paaiškinti negali, buvo išgėręs ir supykęs ant jo (1 t., b. l. 89).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad 2020 m. kovo 3 d. buvo apžiūrėtas R. A.. Ant R. A. kairės rankos, virš stipinkaulio, matyti odos pažeidimai, įvairių ilgių įdrėskimai, įbrėžimai. Penki įrėžimai yra ryškūs, vienas vos matomas. Pažeidimuose matomas sukrešėjęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas (1 t., b. l. 37-40).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2020 m. kovo 3 d., 03.31 val., R. A. nustatytas 1,57 promilių girtumas (1 t., b. l. 46).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. A. savanoriškai pateikė darbingumo lygio pažymos kopiją ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopiją (2 t., b. l. 7, 10-11).

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytojo A. S. pažymoje apie gyvūno žūties aplinkybes užfiksuota, kad 2020 m. kovo 3 d. buvo apžiūrėta katino gaišena. Išorinių kūno pažeidimų ir smurto žymių neaptikta. Iš nosies matosi pūlingos išskyros. Atlikus skrodimą, kaklo dešinėje priekinėje pusėje ir kaklo centrinėje apatinėje pusėje, aptiktos giluminės kraujosruvos. Ant trachėjos matomos nežymios spaudimo žymės. Vertinant pažeidimus, galima mirties priežastis – uždusimas dėl kaklo spaudimo ir perlenkimo į dešinę pusę. Palaikai perduoti Utenos maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų skyriui, utilizacijai (1 t., b. l. 56).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame buvo apžiūrėti garso įrašai, kuriuos pateikė Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC). Stenogramoje matyti, kad garso įrašas buvo darytas 2020 m. kovo 3 d. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojos ir asmens, kurio balsas panašus į R. A., kurio kalba nerišli. Vyras pranešė, kad jo nuomininkas nusuko galvą katinui ir šis nugaišo (1 t., b. l. 110-112, 114).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrima frotinė, baltos spalvos audeklo skiautė, užvelkamos paklodės gabalas. Jos ilgis – 130 cm, plotis – 110 cm, su 35 cm ir 60 cm iškarpa kampe. Audeklas yra purvinas, dėmėtas. Iš abiejų pusių matomi prilipę pilkos-juodos spalvos gyvūno plaukai ir pūkai (1 t., b. l. 57, 59-60).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrimas butas esantis (duomenys neskelbtini). Buto balkone, ant grindų, juodos spalvos polietileniniame maišelyje, rasta baltame audekle suvyniota katino (patino) gaišena. Katino akys užmerktos, burna praverta, kailis pilkai šviesios spalvos, rainas (1 t., b. l. 19-20, 22-25).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 310 straipsnio 1 dalį

BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-511/2018, Nr. 2K-197-489/2019). BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį kankina, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju R. A. inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu, kai dėl to gyvūnas žuvo, požymis. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys. BK nėra tiesiogiai nurodyta , kokie veiksmai laikomi žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžiant bylą teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, tačiau atsižvelgdamas į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūno žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gyvūno žūtį sukėlę veiksmai, tai yra tyčinis katino kaklo spaudimas ir perlenkimas, ko pasakoje, katinas užduso.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas R. A. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pasitvirtino.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį

pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar

nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.

Kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis. Jis paaiškino, jog tikėjosi, kad nebus išaiškinta apie jo melagingus parodymus ir davė melagingus parodymus 2020-03-03 apklausos metu. R. A. kaltę įrodo jo apklausos protokolas ir teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad R. A., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, davė melagingus parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bute, G. P. žiauriai elgėsi su jam priklausančiu gyvūnu, t. y. spaudė katino „S.“ kaklą ir perlenkė į dešinę pusę, ko pasakoje, katinas užduso. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09491-20 metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. A., davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjęs asmuo. R. A. kaltę įrodo ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kita byloje esanti medžiaga, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais: jo įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos rašytine medžiaga. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad R. A. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. A. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad R. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties kaltinamojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens apžiūros protokolas ir foto lentelė, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytojo A. S. pažyma, kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas ir foto lentelė, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir foto lentelė – kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. A., būdamas neblaivus, tyčia, žiauriai elgėsi su jam priklausančiu gyvūnu, t. y. spaudė katino kaklą ir perlenkė į dešinę pusę, ko pasakoje, katinas užduso. Be to, aukščiau nurodytų įrodymų pakanka išvadai, kad R. A. būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, bei melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to šis asmuo pradėtas persekioti.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nedirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos skiriamos už nesunkų nusikaltimą minimumui. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytas tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. A. paskirtos bausmes pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį subendrintinos iš dalies sudedant. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos jas visiškai sudedant ir R. A. skirtina subendrinta bausmė – 3 000 Eur (60 MGL) dydžio bauda ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kadangi R. A. būdamas neblaivus, žiauriai elgėsi su gyvūnu, todėl siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį R. A., jam skirtinas įpareigojimas – nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140-141), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: naminio gyvūno pasas, vokas (1 t., b. l. 27), ir audeklo skiautė, paketas Nr. 203242, saugoma Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2020-06-03 kvitas B serija UPK Nr. 0000461 (1 t., b. l. 62, 64), sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas, kuriame įrašyti du BPC pateikti garso įrašai (1 t., b. l. 114), paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio1 dalį ir nuteisti – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. A. paskirtas bausmes pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį subendrintinos jas iš dalies sudedant, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir R. A. skirti subendrinta – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 2 000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, skirti R. A. įpareigojimą : per visą laisvės apribojimo laiką nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.

R. A. išaiškinti, kad vengiant ar netinkamai vykdant laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusia bausme.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: naminio gyvūno pasą ir audeklo skiautę supakuotą į paketą Nr. 203242, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2020-06-03 kvitas B serija UPK Nr. 0000461), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinį diską, kuriame įrašyti du Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, paliktinas saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.