- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2K-555/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 25 paroms arešto, pagal BK 63 straipsnį paskirtas bausmes apėmus, G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 64 straipsnį šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu 12 000 Lt užstatas, kurį į Panevėžio apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo užstato davėja D. K., pervestas valstybei.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. rugsėjo 8 d., apie 19.40 val., pro nerakintas duris įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) kavinės (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė 258,35 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turto – 200 Lt vertės 15 litrų talpos alaus statinę ir joje esančius 58,35 Lt vertės 15 litrų alaus „Calsberg“
G. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. sausio–vasario mėnesiais, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 0,127 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai gabeno į butą, (duomenys neskelbtini), ir ją ten laikė, po to, tiksliau nenustatytu laiku, jos dalį gabeno (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir laikė kelnių kišenėje iki 2008 m. kovo 6 d., kol ši medžiaga buvo paimta asmens kratos metu, o kitą metamfetamino dalį laikė minėtame bute iki 2008 m. kovo 6 d., kol ši medžiaga buvo paimta kratos metu.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu G. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, įrodymus bei skunde nurodomus teisės aktus, teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Į UAB (duomenys neskelbtini) kavinės patalpas jis neįsibrovė, nes nemanė, kad tai tarnybinės patalpos. Įvykio vietos apžiūros protokolas jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepatvirtina, nes neaišku, kokiu metu patalpose atsirado pašaliniams įeiti draudžiantis užrašas. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje neteisingai nustatyta pagrobto turto vertė, nenustatytas alaus statinės savininkas, tuo tarpu, atsižvelgiant į alaus vertę, kasatoriaus veika turi būti laikoma administraciniu nusižengimu. Dėl metamfetamino kasatorius nurodo įvairias versijas, tarp jų ir tai, kad ši psichotropinė medžiaga jam galėjo būti pakišta kratos metu. Be to, už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti ATPK 44 straipsnis numato administracinę atsakomybę. Tuo tarpu teismai į tai neatsižvelgė ir savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė nepatikimais ir abejotinais įrodymais, taip pažeisdami BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorius skunde nurodo nemažai BPK pažeidimų, kurių esmė ta, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, neatliko savo pareigos tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nereagavo į jo prašymus, pareikštus teismo posėdyje, nepatenkino jo prašymo atlikti įrodymų tyrimą, neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nes neatsakė į esminius skundo argumentus. Tai, kasatoriaus nuomone, sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Teisingą sprendimą sukliudė priimti ir tai, kad kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo tirtos vienoje byloje. Kasatoriaus nuomone, byloje yra neteisingai išspręstas ir bausmių klausimas, jos yra per griežtos. Skunde taip pat keliami kiti klausimai, tarp jų – kardomųjų priemonių pagrįstumas, teisiamojo posėdžio protokolo teisingumas, aptariami teisės aktai, nurodant, kad ir dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Gudžiūnas prašo nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai atmestini, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Dauguma kasacinio skundo argumentų, prokuroro nuomone, susiję su nauju įrodymų vertinimu ir yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesvarstytini. Tenkinti G. K. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). G. K. kasaciniame skunde, be kita ko, savaip interpretuoja bylos aplinkybes bei teismų sprendimuose aptartus įrodymus, nurodydamas savo poziciją dėl jų vertinimo, be to, pateikia įvairias versijas bei samprotavimus tiek su byla susijusiais, tiek su ja nesusijusiais klausimais. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Todėl šioje nutartyje yra svarstomi tie G. K. kasacinio skundo motyvai, kurie susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo
G. K. yra nuteistas už tai, kad pro nerakintas duris įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) kavinės (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas ir iš ten pagrobė 258,35 Lt vertės šios bendrovės turto – 200 Lt vertės 15 litrų talpos alaus statinę ir joje esančius 58,35 Lt vertės 15 litrų alaus.
G. K. neneigia, kad įvykio metu iš kavinės patalpų pagrobė statinę su joje esančiu alumi, tačiau teigia, kad ši jo veika neteisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis į patalpas neįsibrovė, o turto, kurį pagrobė, vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą.
Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašalinimas asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas.
Iš byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, kitų duomenų, matyti, kad vieta, iš kurios G. K. pagrobė statinę su alumi, yra bendrovės (duomenys neskelbtini) kavinės tarnybinės patalpos, nes į kavinės patalpas, skirtas klientams aptarnauti, patenkama pro kitas duris. G. K. teigia, kad nesuprato, jog įvykio metu įėjo į tarnybines patalpas, tačiau minėti įrodymai šiuos teiginius paneigia. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad kavinės durys, skirtos kavinės klientams, yra visiškai kitoje vietoje, o įėjus į patalpas, į kurias įsibrovė G. K., virš laiptų, po kuriais stovėjo statinės su alumi, aiškiai matyti pašaliniams įeiti draudžiantis užrašas. Tai, kad patalpos, iš kurių buvo pagrobta alaus statinė, yra tarnybinės, patvirtino ir byloje apklausti kavinės darbuotojai. Be to, liudytoja A. M. išsamiai paaiškino apie minėtai bendrovei dėl G. K. vagystės padarytą žalą ir šios dydį. Dėl to laikytina, kad G. K. yra pagrįstai nuteistas už vagystę, padarytą įsibraunant į patalpą, nes į bendrovės patalpas pateko neteisėtai, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus motyvai dėl įvykio vietos apžiūros protokolo bei pagrobto turto vertės yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo
Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų taip pat matyti, kad pas G. K. buvo rasta nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuria kasatorius disponavo teismų nustatytomis aplinkybėmis be tikslo ją platinti. G. K. teiginiai, kad ši jo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, atmetami, nes tas, kas neteisėtai įgijo, gabeno, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, atsako pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota G. K. veika. Kasatoriaus nurodomas ATPK 44 straipsnis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tuo tarpu iš bylos matyti, kad G. K. ne tik įgijo, laikė, bet dar ir gabeno metamfetaminą. Be to, G. K. teiginiai dėl ATPK 44 straipsnio taikymo buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pagrįstai paneigė. Su tokiomis išvadomis kolegija sutinka ir jų nekartoja. Kasacinio skundo argumentai dėl šios veikos įrodytumo nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje plačiau nesvarstomi.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį G. K. paskirtos bausmės atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant šias bausmes buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. G. K. taip pat pagrįstai taikytos BK 64 straipsnio nuostatos, nes iš teismų sprendimų matyti, kad G. K. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, o taikydamas BK 64 straipsnį teismas G. K. paskyrė subendrintą bausmę, pritaikęs švelniausią bausmių sudėjimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Švelninti G. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.
G. K. motyvai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, G. K. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo veika, buvo šališki ar nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl byloje paduoto apeliacinio skundo. Teismo nutartyje nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Nuteistojo prašymas atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas laikantis BPK numatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl jo veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, baudžiamojo proceso eigos, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Kardomųjų priemonių pagrįstumo klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina tik tai, kad G. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas bei kitos kardomosios priemonės įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pakeistos į suėmimą dėl minėtų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimo. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalį, jeigu įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Tai savo sprendimuose nurodė ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Tai, kad G. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo tirtos vienoje byloje, nesukliudė teismams priimti teisingo sprendimo dėl G. K. kaltės padarius šias veikas. Iš bylos taip pat matyti, kad G. K. pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo buvo išnagrinėtos laikantis BPK 261 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Kiti kasacinio skundo motyvai dėl BK ir BPK normų taikymo yra deklaratyvūs, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.