Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Č. buvo kaltinamas, kad būdamas MB „A“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: I. Č., žinodamas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko, UAB „B“ vardu išrašytas (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), MB „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 344 300 Eur sumą vykusių tarp MB „A“ ir UAB „B“; I. Č., žinodamas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko, 22 atvejais, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), AB „C“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 344 300 Eur piniginių lėšų mokėjimo į AB „C“ esančią UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio (duomenys neskelbtini) MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais I. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. Č. buvo kaltinamas, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 750 MGL, valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir turtą: I. Č., būdamas MB „A“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tyčia, nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą išvengti 59 850 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, įrašė į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: I. Č., MB „A“ vardu, nenustatytomis aplinkybėmis, be apskaitos dokumentų įsigijo (duomenys neskelbtini) prekių, kurias pagal 4 PVM sąskaitas faktūras už 344 850 Eur, iš kurių 59 850 Eur sudaro MB „A“ į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, pardavė UAB „D“. I. Č. siekdamas išvengti MB „A“ susidariusio pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas kad UAB „B“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, MB „A“ buhalterinėje apskaitoje užregistravo 4 PVM sąskaitas-faktūras apie tai, kad UAB „B“ tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ viso už 344 300 Eur, o būtent: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 86 200 Eur sumą. I. Č. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „B“ jo vadovaujamai MB „A“ jokių (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 2 atvejais ((duomenys neskelbtini)) pateiktose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas, t. y. 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 285 000 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Tokiu būdu, I. Č., siekdamas išvengti mokesčių, t. y. 59 850 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip MB „A“ išvengiant 59 850 Eur mokesčių. Šiais savo veiksmais I. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.
MB „A“ buvo kaltinama, kad MB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus I. Č., kuris turėdamas teisę atstovauti MB „A“, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti jos naudai ir interesais, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už mažosios bendrijos finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: I. Č., žinodamas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko, UAB „B“ vardu išrašytas (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), MB „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 344 300 Eur sumą vykusių tarp MB „A“ ir UAB „B“; I. Č., žinodamas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko, 22 atvejais, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), AB „C“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 344 300 Eur piniginių lėšų mokėjimo į AB „C“ esančią UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio (duomenys neskelbtini) MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais MB „A“ buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje.
Be to, MB „A“ buvo kaltinama, kad siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 750 MGL, valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir turtą: MB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus I. Č., kuris turėdamas teisę atstovauti MB „A“, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti jos naudai ir interesais, būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tyčia, nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą išvengti 59 850 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, įrašė į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: I. Č., MB „A“ vardu, nenustatytomis aplinkybėmis, be apskaitos dokumentų įsigijo (duomenys neskelbtini) prekių, kurias pagal 4 PVM sąskaitas faktūras už 344 850 Eur, iš kurių 59 850 Eur sudaro MB „A“ į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, pardavė UAB „D“. I. Č. siekdamas išvengti MB „A“ susidariusio pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad UAB „B“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, MB „A“ buhalterinėje apskaitoje užregistravo 4 PVM sąskaitas-faktūras apie tai, kad UAB „B“ tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ viso už 344 300 Eur, o būtent: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 86 200 Eur sumą. I. Č. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „B“ jo vadovaujamai MB „A“ jokių (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 2 atvejais ((duomenys neskelbtini)) pateiktose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas, t. y. 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 285 000 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Tokiu būdu, MB „A“ atstovaujama I. Č., siekdama išvengti mokesčių, t. y. 59 850 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip MB „A“ išvengė 59 850 Eur mokesčių. Šiais savo veiksmais MB „A“ buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje.
I. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. Č. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Prieš MB „A“ jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Iki šiol yra tos įmonės vadovas, bet ta įmonė nevykdo veiklos. Aktyviai ta įmonė veiklą vykdė apie metus laiko. (duomenys neskelbtini) galimai „(duomenys neskelbtini)“ jis surado skelbimą dėl įmonės (past. – MB „A“), paskambino nurodytais kontaktais ir „(duomenys neskelbtini)“ susitiko kavinėje su T. P., susitarė dėl 1 500 Eur dydžio kainos. Su juo jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir po to jis nuėjo į Registrų centrą perregistruoti įmonę savo vardu, taip ir įvyko šios įmonės pirkimas. Prieš pirkimą įmonė užsiiminėjo (duomenys neskelbtini), jam toks veiklos aprašymas tiko, nes turėjo daug pasiūlymų prekiauti ir eksportuoti (duomenys neskelbtini) ir jos gaminius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai įsigijo įmonę jis dirbo dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), jam neužteko jo algos, todėl mąstė kaip papildomai užsidirbti pinigų. Kaltinamasis bandė ieškoti klientų, kuriems galėtų parduoti (duomenys neskelbtini), tačiau jo įmonė klientams atrodė nepatikima dėl nepakankamos apyvartos, dėl to atsisakydavo sudaryti su jo įmone sandorius. Kai perėmė įmonę, iš pradžių kaltinamasis nematė, kad laiške automatiškai rašoma, kad siuntėjas yra T. P.. Kai tai pastebėjo, iš karto pakeitė, kada tiksliai tą padarė, neprisimena. Tuo metu jo įmonėje MB „A“ kiti darbuotojai nedirbo, įmonė neturėjo savo ofiso ar sandėlių. Kai įsigijo įmonę, ji turėjo sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis nusprendė, kad turi egzistuoti normali banko sąskaita, dėl ko atidarė sąskaitą „C“ ir pasiėmė visus prisijungimo duomenis.
Po to sprendė, kad įmonėje reikia pakelti apyvartinių lėšų skaičių tam, kad galėtų įrodyti, jog įmonė yra patikima. Tuo klausimu bendravo su daugeliu pažįstamų, kuriems sakė, kad ieško papildomų verslų, kad būtų galima pagerinti įmonės istoriją. Tada jam paskambino jo pažįstamas A. S. ir pasakė, kad jį rekomendavo savo klientui, kuris turėtų neužilgo susisiekti. Po ko su juo telefonu susisiekė asmuo vardu P., pasakė, kad A. pastarąjį rekomendavo, kad norėtų bendradarbiauti. Jie susitarė susitikti ir pašnekėti. (duomenys neskelbtini) su P. T. susitiko per pietų pertrauką (duomenys neskelbtini), apsitarė ir jis (I. Č.) pasakė, kad jam reikia apyvartinių lėšų, P. T. pasakė, kad reikės pagal išankstinį apmokėjimą perparduoti prekes – (duomenys neskelbtini). Į prašymą apibūdinti (duomenys neskelbtini), kaltinamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) su daug viduje esančių (duomenys neskelbtini), jo gyvai nėra matęs. P. T. jam pasakė, kad nereikės tų prekių transportuoti ar sandėliuoti, tuo užsiims jie patys. Kaltinamajam dėl to nekilo jokių klausimų, nes pirma, iš anksto ne iš jo pinigų sumokama už prekes, ir antra, jis neturėtų nei sandėliavimo, nei transportavimo darbų išlaidų. Su tokiu pasiūlymu sutiko. Dėl uždarbio susitarė, kad tai bus iki kelių procentų nuo sumos, apie 450-500 Eur. Nuo įvykdyto sandorio jam ir liko apie 450 Eur. Jo interesas dėl uždarbio buvo minimalus, jam reikėjo apyvartinių lėšų. Jis turėjo būti tarpininkas tarp įmonės „B“ ir kliento. Susitikimo su P. T. metu apie klientą nieko nežinojo, P. sakė, jog vėliau apie jį praneš.
Po to susitikimo su P. bendravo telefonu ir elektroniniais laiškais. Po kelių dienų jam paskambino P. T. ir pasakė, kad klientas bus įmonė „E“, kad reikės susitikti su žmogumi ir pasakė, kad klientui turės pasakyti, jog pardavinės (duomenys neskelbtini), kuriuos surinkinės (duomenys neskelbtini), gal liepė ir kažką daugiau pasakyti. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) surinkinėti turėjo „B“, tikriausiai surinkimo cechas buvo (duomenys neskelbtini). P. nurodė J. L. kontaktą, su juo susisiekė ir po to susitiko gyvai (duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimas truko apie 10-15 minučių, jis (I. Č.) prisistatė, pasakė, kad bus parduodami (duomenys neskelbtini), kuriuos surinks (duomenys neskelbtini), apsikeitė kontaktais ir viskas, J. L. apie įmonę neklausinėjo. Daugiau jis su J. L. nekontaktavo. Neprisimena, ar rašė J. L. iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, bet jeigu yra susirašinėjimas, vadinasi susirašinėjo, nes tai yra jo įmonės elektroninis paštas. Neprisimena, ar buvo kalba dėl finansų skyriaus prieštaravimo. J. L. į jį laiškuose kreipdavosi „Laba diena, P.“. Su P. T. buvo susitarimas, kad kai susirašinės su partneriais, kurie pirks, tai P. T. jam padės sugeneruoti tekstą ir kad būtų viskas viename pašte, kad būtų lengviau paskui surasti susirašinėjimą, tai kai pastarasis šiam atsiųsdavo tekstą, tai jis pasirašydavo, kad rašo P.. Galimai dėl to J. L. jis atsakinėdavo „Laba diena, P.“. Kaltinamasis nurodo, kad P. T. tuo elektroniniu paštu disponuoti savarankiškai negalėjo.
Vėliau jis gavo informaciją iš P. T., kad vietoje įmonės „E“ bus „D“, bet nepaaiškino, kodėl taip yra. Neprisimena aplinkybių, kodėl „D“ netiko mažosios bendrijos statusas. Apie „D“ žino tik tai, kad tai yra įmonė, turėjo jos rekvizitus, gal turėjo ir elektroninį paštą sąskaitų ir sutarties išsiuntimui. Nežino kuo užsiėmė ta įmonė, netikrino jos rekvizitų, balanso, kreditingumo, nes tai nebuvo aktualu. Tik per „(duomenys neskelbtini)“ pasižiūrėjo dėl duomenų sąskaitų išrašymui. Fiziškai su niekuo iš „D“ nebendravo, turėjo tik kontaktinį elektroninį paštą. Nei daiktų, nei dokumentų dėl kurių tarpininkavo nematė. Nesidomėjo, kaip (duomenys neskelbtini) bus atvežami į „D“. J. L. parodymų dėl to, kad jis (I. Č.) skambindavo ir sakydavo, kad atvežami (duomenys neskelbtini), netvirtina, taip pat jis J. L. nieko nesakė apie tai, kad pirko mažąją bendriją. Iki šio įvykio analogiškų tarpininkavimo atvejų neturėjo, bet girdėjo, jog taip yra dirbama. (duomenys neskelbtini) įmonė „F“ nežinoma, apie ją nėra girdėjęs. S. Š., A. K., G. Č. jam nežinomi asmenys. Iš esmės jo veiksmai niekuo nesiskiria nuo G. Č. ar J. L. veiksmų, tačiau byloje šie asmenys yra liudytojai, o jis – kaltinamasis, nežino kodėl taip yra. Kaip supranta, tarpininkavimas nėra uždrausta veika, dėl kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė. Su A. S. buvo pažįstami apie porą metų, bendravo bendrose kompanijose, žino, kad jis turi verslą, susijusį su (duomenys neskelbtini).
Dėl sąskaitų-faktūrų su „B“ kaltinamasis parodė, kad jos buvo išrašytos už (duomenys neskelbtini). Jis gavo išankstines sąskaitas-faktūras iš „B“, paėmė produktų pavadinimus, išrašė sąskaitas-faktūras, pridėjęs 450 Eur savo pelno. Iš pradžių iš „D“ sulaukdavo pavedimo ir tada mokėdavo „B“. Jis žinojo kaip reikia išrašyti sąskaitas, tačiau to nedarė, tai darė „B“. Sąskaitas siųsdavo elektroniniu paštu, jo parašai nebuvo privalomi, nebuvo privalomi ir sąskaitą išrašiusio asmens parašai. Sąskaitas jam atsiųsdavo P. T. iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“. Iš įmonės „D“ jo įmonei galimai buvo padaryti keturi mokėjimai. Per kiek kartų jo įmonė mokėjo „B“, tiksliai negali pasakyti – P. T. buvo nurodęs jam mokėti dalimis, kodėl, nenurodė. Ar PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats (duomenys neskelbtini), nežino, nesidomėjo kaip jie atrodo. Šie sandoriai yra tinkamai deklaruoti VMI, nurodytos pajamos ir išlaidos, viskas deklaruota pagal faktą, nurodytas gautas pelnas. Su (duomenys neskelbtini) specialisto išvada susipažino, tačiau joje tik pažymėta, kad nuo gautų pajamų turi deklaruoti mokesčius, bet išvadoje neįvertintos išlaidos. Jo pajamos buvo 285 000 Eur ir 59 850 Eur PVM, o jo išlaidos buvo 284 545,46 Eur ir 59 754 Eur PVM. Išvadoje paskaičiuota tik tai, kad jis gavo pajamas. Kaltinamasis nurodo, kad deklaravo viską teisingai, ir pajamas, ir išlaidas, bet specialistė savo išvadoje to nepažiūrėjo. Kaltinamasis žinojo kokius duomenis reikia pateikti, nes su įmone (duomenys neskelbtini) pateikinėdavo mėnesines PVM deklaracijas. Deklaracijos pateiktos elektroniniu būdu už praėjusį mėnesį, neprisimena ar kaltinime nurodytos deklaracijų pateikimo datos yra tikslios. Kodėl už (duomenys neskelbtini) pateiktose PVM deklaracijose neatvaizduotos keturios PVM sąskaitos-faktūros dėl pardavimo UAB „B“ už 344 850 Eur, nežino, tai turėjo būti deklaruota. VMI teikdavo PVM ir pelno dokumentus, vedė įmonėje registrų knygą, visus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) T. K.. Be kaltinamojo daugiau niekas netvarkė bendrijos buhalterinės apskaitos.
Teisiamojo posėdžio metu MB „A“ atstovė advokatė Egidija Belevičienė paaiškino, kad kaltinamajame akte įrašytos aplinkybės neatitinka realiai buvusių aplinkybių, kadangi MB „A“ neatliko kaltinamajame akte nurodytų veiksmų. MB „A“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris buhalterinę apskaitą tvarko ir rengia finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus. Mažoji bendrija įregistruota (duomenys neskelbtini), laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo T. P., o nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar bendrijos vadovu yra I. Č., kuris tvarko bendrijos apskaitą. Tarp MB „A“ ir „D“ buvo sudaryta pardavimo-pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti pagal sutarties tvarką ir sąlygas užsakytas prekes sutartomis apimtimis ir terminais, o pirkėjas įsipareigoja prekes priimti ir sumokėti už jas šalių sutartą kainą. Pagal šią sutartį UAB „D“ buvo išrašytos 4-ios išankstinės sąskaitos: 1) (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (86 212,50 Eur sumai); 2) (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (86 212,50 Eur sumai); 3) (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (86 212,50 Eur sumai); 4) (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (86 212,50 Eur sumai). Šio sandorio metu „A“ veikė kaip neatskleistas tarpininkas, t. y. apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko. Neatsiskleidusio tarpininkavimo atveju gali būti ir taip, kad pačios prekės parduodamos arba paslaugos faktiškai yra suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai, o ne tarpininkui. Už tarpininkavimo paslaugas MB „A“ paėmė 0,159742 % (454,54 Eur) komisinių. Iš MB „A“ sąskaitos „C“ išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „D“ sumokėjo 344 850 Eur (258 637,50 Eur (duomenys neskelbtini) ir 86 212,50 Eur (duomenys neskelbtini)) ir „A“ gavusi iš „D“ pinigus, pervedė juos UAB „B“. Po šių apmokėjimų UAB „B“ išrašė „A“ sąskaitas-faktūras ir Mažoji bendrija, jas gavusi, tą pačią arba sekančią dieną išrašė UAB „D“ pardavimo sąskaitas-faktūras. (duomenys neskelbtini) specialistė nepagrįstai eliminavo pirkimus tik tuo pagrindu, kad tuo metu UAB „B“ nedisponavo prekėmis, kurias pardavė „A“. Neatskleistas tarpininkas iš viso gali nekontroliuoti prekių judėjimo, taip pat įstatymai nedraudžia gauti atsiskaitymą už prekes anksčiau nei prekė buvo pateikta. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad įmonė nepagrįstai įtraukė į buhalterinę apskaitą pirkimus iš UAB „B“ ir pardavimus UAB „D“ ir į buhalterinę apskaitą įtraukė operacijas, kurios iš tikrųjų neįvyko, taip pat įtraukė operacijas su prekių pirkimų ir pardavimų turiniu, kuris neatitinka tikrovės, kadangi operacijų nebuvo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Tačiau apžiūros protokole specialistas pripažino, kad prekių pardavimas UAB „D“ realiai įvyko ir taip yra ignoruojamas prekių pirkimas iš UAB „B“ teigiant, kad pirkimas negalėjo įvykti, nes UAB „B“ realiai tų prekių neturėjo.
Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimo paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodyti teiginiai šiame kontekste neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenų šaltiniais. BK 220 straipsnio prasme neteisingais laikomi tokie duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu yra pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita arba kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Teismų praktikoje formuluojamos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnį taikymo sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; 3) galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas; ir 4) minimalus apgaulės elementas, kurį lemia reikalavimas įrašyti žinomai melagingus duomenis, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kad dėl to būtų išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjimas. BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, o kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikaltimo padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys nustatomi tiriant, įvertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, intensyvumą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai. Pateikta (duomenys neskelbtini) specialisto išvada laikytina nepagrįsta, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymų šaltiniai, taip pat tarp išvados bei 2021 m. kovo 30 d. apžiūros protokolo yra vidiniai (duomenys neskelbtini) specialistų prieštaravimai. Apskaičiuojant mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį nebuvo atsižvelgta į prekių pirkimo faktą, taip pat (duomenys neskelbtini) specialistai nenustatė faktinių parduotų prekių kitos kilmės, t. y. kad prekės nebuvo įsigytos iš UAB „B“. MB „A“ nebuvo laiku pateikusi (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės deklaracijų, tačiau tai nebuvo tyčiniai veiksmai, kadangi tik sužinojus apie esančius netikslumus, MB „A“ (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintas ir teisingas pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas. Taigi Mažosios bendrijos vadovo veiksmuose nebuvo tyčios į pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas įrašyti žinomai neteisingus duomenis. Patikslinus šias deklaracijas, MB „A“ įgijo prievolę į biudžetą papildomai sumokėti 96 Eur, taip pat buvo apskaičiuoti papildomi delspinigiai 30,39 Eur sumai. Šią prievolę Mažoji bendrija įvykdė, tai įrodo (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Apskaičiuojant mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, 2021 m. kovo 30 d. apžiūros protokole nebuvo atsižvelgta į prekių pirkimo faktą, dėl to MB „A“ privalėjo deklaruoti iš viso 285 000 Eur pajamų, 284 545 Eur sąnaudų ir apskaičiuoti iš viso mokėtiną į biudžetą 68 Eur dydžio pelno mokestį. Šią susidariusią skolą biudžetui MB „A“ taip pat yra pilnai padengusi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie nurodytų MB „A“ tyčią nuslėpti mokesčius. Mokesčių administratoriui pateikti duomenys yra tvarkingi ir atitinka tikrovę. MB „A“ nepareikšta kaltinimų pagal BK 221 straipsnį. Įstatymai numato galimybę patikslinti pateiktas deklaracijas ar net pateikti deklaraciją pavėluotai ir nors tai buvo padaryta bylos nagrinėjimo metu, tai nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Juridinis asmuo nepateikdamas deklaracijų neturėjo tyčios išvengti 60 Eur mokesčių, nes deklaracijos buvo nepateiktos dėl apsirikimo, kuris pasitaiko organizuojant buhalteriją.
Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo paaiškino, kad kaltinamojo akto teiginiai neatitinka tikrovės ir iš esmės paneigiami (duomenys neskelbtini) konsultacinės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto Č. M. paaiškinimais teisme. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal BK 222 straipsnį atsakomybė kyla tik tada, kai dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog galima nustatyti MB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų struktūrą ar dydį turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus, o jeigu to negalima taip padaryti, tuomet atsiranda BK numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pavojingi padariniai nebuvo nustatyti, taigi neegzistuoja BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymis. Teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) specialistė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išvada yra sąlyginė, suformuluota pagal sąlyginį klausimą: „jeigu operacijos nebūtų buvę realios“. Specialisto išvadoje nurodoma, kad įmonė nepagrįstai įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip pirkimus iš UAB „B“ ir pardavimus UAB „D“, tačiau tokia išvada daroma pagrindu, kad nurodytų ūkinių operacijų tarp minėtų įmonių ir MB „A“ nebuvo. Ši išvada nėra grindžiama nei faktiniais, nei teisiniais pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kitų teisės aktų reikalavimus. „A“ kaip neatskleistas tarpininkas iš UAB „D“ pirko prekes ir jas parduodavo UAB „D“, tinkamai deklaravo prekių įsigijimą ir jų pardavimą, taigi į apskaitą įtraukė tikrovę atitinkančias ūkines operacijas, dėl ko minėtu laikotarpiu galima nustatyti Mažosios bendrijos veiklą, jos turtą, kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tai leidžia daryti išvadą, kad šioje dalyje kaltinimas MB „A“ yra nepagrįstas, kadangi nenustatyti tyčiniai buhalterinės apskaitos pažeidimai. Nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių, nėra jokio pagrindo MB „A“ veikos kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes apgaulingos apskaitos fakto nebuvimas iš esmės eliminuoja faktinę galimybę Mažajai bendrijai veikti neteisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju visos operacijos buvo fiksuojamos ir atspindėtos buhalterinėje apskaitoje tinkamai, visi atsiskaitymai buvo atliekami per banką, mokesčių administratorius turėjo galimybę apmokestinti bendrovę. Taip pat kyla klausimas, kodėl kaltinimai yra pareikšti tik MB „A“, nors visos trys įmonės atliko identiškus veiksmus ir dalyvavo viename sandoryje.
2021 m. rugpjūčio 23 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nelabai ką prisimena. Atsakydamas į klausimus parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „G“, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „H“, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini), o kai (duomenys neskelbtini) įmonė sustabdė veiklą, jis registravosi Užimtumo tarnyboje ir iki (duomenys neskelbtini) gaudavo bedarbio pašalpą. Iki šiol yra ten registruotas. Kadangi UAB „H“ užsiiminėjo (duomenys neskelbtini), jie padavė skelbimą, jog perka-parduoda įmones. UAB „B“ buhalterė jiems paskambino, pasiūlė parduoti įmonę. Jis (P. T.) informaciją perdavė A. K., kuris buvo UAB „H“ pagrindinis akcininkas ir tvarkė viską, kas susiję su šia įmone. Su A. K. susipažino (duomenys neskelbtini), kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), o tuo metu A. K. ieškojo darbo ir atėjo į įmonės ofisą su vienu iš įmonės savininkų, A. F., bei prašė jį įdarbinti (duomenys neskelbtini). Su S. Š. susipažino (duomenys neskelbtini), kai šis atėjo dirbti į UAB „H“, A. K. prašė jį įdarbinti ir S. Š. buvo šios įmonės direktorius, užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Ar S. Š. yra susijęs su UAB „B“, nežino, kažkas dėl to buvo minėta byloje (duomenys neskelbtini). A. K. liepė sužinoti viską apie tą įmonę. Jie tą įmonę patikrino (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje: viskas buvo gerai, skolų įmonė neturėjo. Kiek prisimena, iki jos pirkimo „B“ užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Buhalterė pasakė, kad už įmonę jos savininkė nori gauti 1 000 Eur. Jis visą informaciją perdavė A. K., kuris paprašė suorganizuoti susitikimą (duomenys neskelbtini). Derybos dėl įmonės pirkimo prasidėjo galimai (duomenys neskelbtini). Šią įmonę pirko tam, kad būtų galima uždirbti iš jos pardavimo, iki tol jie buvo sudarę gal virš 20 analogiškų sandorių. Vėliau jie (duomenys neskelbtini) susitiko su tos įmonės vadove ir buhaltere, derėjosi dėl įmonės kainos ir jos pirkimo, tai įvyko gal (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini). Kas atstovavo įmonę, nepamena, pavardė yra sutartyje. Susitikimo metu A. K. derėjosi ir pasiūlė galutinę 650 Eur kainą, su kuo pardavėja nesutiko. Po savaitės ar dviejų jiems vėl paskambino buhalterė ir pasakė, kad direktorė sutinka parduoti įmonę už 650 Eur. Jie derino laiką, kada galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) su įmonės dokumentacija ir (duomenys neskelbtini) pas juos į ofisą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atvyko pardavėjai, sutikrino dokumentus, pasirašė 5-ias pirkimo-pardavimo sutartis po 20 procentų. Taip darė, kadangi kitu atveju būtų reikėję parduoti per notarą, kas kainuoja. Jis (P. T.) tapo įmonės akcininku ir direktoriumi, savininkei sumokėjo 650 Eur, kuriuos jam padavė A. K.. Kitą dieną jis dokumentus perdavė Registrų centrui, bet kadangi ta įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), viskas vyko negreitai. Vėliau jam dar reikėjo papildomų dokumentų iš įmonės buhalterės, kai ji šiuos persiuntė, jis viską susitvarkė. Gal po kokių 3 dienų, galimai (duomenys neskelbtini), A. K. jam pasakė, jog reikia greitai sutvarkyti dokumentus, nes atsirado pirkėjas, kuriam jie tą įmonę parduos už 2 000 Eur. Jis paruošė visus įmonės pardavimo dokumentus, priėmimo-perdavimo aktus, juos perdavė A. K., kuris jam pasakė, kad kitą dieną atveš jau pasirašytus dokumentus. Įmonę pardavė jis (P. T.), o ne UAB „H“. Jis pirkėjos nematė, ji nebuvo atvykusi. A. K. bendravo dar su D., pavardės neprisimena, kuris buvo pagrindinis pirkėjas kartu su ta moterimi. D. apie (duomenys neskelbtini) metų, jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, jo pavardė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) D. iš nuotraukų nepažino, bet kai jį apklausinėjo (duomenys neskelbtini) T. iš (duomenys neskelbtini) ir pateikė 5-ias nuotraukas, jis atpažino D.. D. buvo A. K. draugas, kuris dažnai pas juos užsukdavo. Pirmą kartą D. pamatė (duomenys neskelbtini) jų ofise (duomenys neskelbtini), kai pradėjo dirbti UAB „H“ ir D. atvyko pas A. K.. Įmonės dokumentai yra saugomi (duomenys neskelbtini), kur jis (P. T.) buvo apklausiamas. Kai tai įvyko, tą įmonę pardavė, tikslios kainos nežino. Už savo darbą gavo 500 Eur kaip procentą už pirkimą-pardavimą, dokumentų tvarkymą, darbą direktoriumi, važinėjimą. Po kiek laiko, galimai (duomenys neskelbtini), jam paskambino iš VMI ir pasakė, kad jis vis dar yra įmonės direktorius. Kai pradėjo aiškintis, jį nukreipė į (duomenys neskelbtini) VMI, jie perdavė visus dokumentus ten, nes įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Tada A. K. skambino naujai įmonės direktorei, M. S., ir viską sutvarkė. Dar vėliau, (duomenys neskelbtini), jam vėl skambino iš VMI ir sakė, kad yra sudaromos naujos sutartys, išrašomos sąskaitos-faktūros. UAB „B“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) negirdėtos, nes įmonė jau buvo parduota. Kol įmonė buvo jo vardu, jis jokių sandorių nesudarinėjo, sutarčių nepasirašinėjo. Jis pasakė, kad nebėra įmonės direktorius, su VMI susirašinėjo elektroniniu paštu, rasta dar kitų neatitikimų. Įmonė yra parduota, visi įmonės dokumentai yra (duomenys neskelbtini) VMI. Jis nepažįsta J. L., A. R., o P. R. pažįsta. MB „A“ jam nežinoma.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (4 t., b. l. 55-56), juos patvirtino ir parodė, kad geriau viską prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių buvo specialusis liudytojas. Pirma buvo apklaustas (duomenys neskelbtini), vėliau jam (duomenys neskelbtini) vardu T., liepė atvykti į apklausą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pateikti įtarimai, kadangi jis nežinojo, kad buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. Kaip baigėsi tyrimas, jis nežino. Jokio nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu negavo, po įtarimų pareiškimo jam daugiau niekas nieko nepranešė. Kai dirbo toje įmonėje buvo nurodęs darbinio elektroninio pašto adresą, dabar ten nebedirba ir tuo elektroniniu paštu nesinaudoja, todėl nieko nebegauna. Galimai „B“ pirko už 550 Eur, dėl kainos galėjo klysti. Jo tikslas buvo užsidirbti pinigų, o jų įmonės vadovui nerūpėjo ar perkamos įmonės vadovas yra fizinis ar juridinis asmuo. Už įmonę sumokėti pinigai nebuvo įforminti, jis juos gavo grynaisiais iš A. K. ir sumokėjo. Kai pirko įmonę, ten buvo viena dėžė dokumentų su 16-17 aplankų, jis pagal priėmimo-perdavimo aktą perėmė šiuos aplankus, tačiau kiekvieno dokumento netikrino. Sutikrino aplankus tik pagal aktus. Įmonę pardavė už 2 000 Eur ar daugiau. Su A. K. buvo susitaręs, kad gaus 500 Eur kaip procentus už skolų išieškojimą. Kartais už atliktą darbą gaudavo konkrečias sumas, o ne procentus. Kaip fizinis asmuo tokių sandorių nedeklaruodavo, už pirkimus-pardavimus iš viso daugiausia yra gavęs 3 000 Eur. Už įmonės pardavimą jam sumokėjo grynaisiais, dokumentų nepasirašinėjo. Nežino, ar dėl pardavimo buvo įforminti kokie nors dokumentai, reikia žiūrėti sutartį. Visi su pirkimu-pardavimu susiję dokumentai dabar yra (duomenys neskelbtini). Po to, kai įmonė buvo parduota, duomenų išregistruoti nebandė, nes pardavęs įmonę viską atidavė, nebeturėjo jokių dokumentų. Pagal įstatymą naujas įmonės vadovas gali pats save įregistruoti įmonės vadovu. Po to, kai jam paskambino VMI, jis kreipėsi į Registrų centrą, bendravo su jais elektroniniu paštu, jiems trūko duomenų, juos reikėjo tikslinti. Iki šiol jis yra nurodytas kaip „B“ direktorius ir akcininkas, ir liudytojas nežino, ką jam su tuo padaryti. A. K. jam nesakė, kuo nupirkta įmonė užsiims. Jis pats savo vardu atsidarė sąskaitą „C“ ir kai pardavė UAB „B“, viską perdavė A. K. ir D., kurie turėjo viską perduoti naujajam įmonės vadovui. Kuriam tiksliai iš jų viską perdavė, neprisimena. Pateikus bankui dokumentus gavo generatorių, atsidarė sąskaitą, kada gavo Registrų centro išrašą, kad nupirko įmonę, nežino. A. K. jam davė pinigų, kad Registrų centre skubos tvarka sutvarkytų dokumentus už 50 Eur. Fiziškai įmonės dokumentus perdavė gal per 7-10 dienų. UAB „B“ turėjo sąskaitų bankuose, bet ne „C“, A. K. nurodė, kad šiame banke būtų atidaryta įmonės sąskaitą, bet jų buvo ir kituose bankuose, galimai „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vertė didėja kai ji turi sąskaitų ne viename banke. Apie parduotą įmonę bankui nepranešė, nors pardavęs kitą įmonę važiavo į banką ir jam pateikė visus dokumentus, kad būtų įrašytas nauju direktoriumi. Jie pasiėmė jo (P. T.) pasirašytus dokumentų egzempliorius, tai darė (duomenys neskelbtini) esančiose įmonės patalpose. Liudytojas taip pat parodė, kad įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pirko seniai, iš jos perėmė (duomenys neskelbtini) prekes ir vėliau tai pardavė „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį, su tuo yra susijęs tik dėl (duomenys neskelbtini) prekių.
2021 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas liudytojas P. T. parodė, kad formaliai pirko ir pardavė UAB „B“, įmonės akcininku buvo iki jos pardavimo. Liudytojui parodžius dokumentus dėl akcijų pirkimo-pardavimo (1 t., b. l. 83-87), jis parodė, kad po (duomenys neskelbtini) jokių veiksmų UAB „B“ vardu neatlikinėjo. Sutartyje nurodyti perkančio asmens duomenys yra to žmogaus paso kopija (past. – paso kopija yra 1 t., b. l. 89). Kada tapo UAB „B“ direktoriumi, reikia žiūrėti pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Kai jis telefonu bendravo su buvusia įmonės vadove ir buhaltere, jie suderino visus niuansus ir tada pas juos į ofisą atvyko asmenys pasirašyti sutarčių, buhalterijos priėmimo dokumentų. Viskas, kas buvo perduota įmonės pirkėjui yra nurodyta priėmimo-perdavimo akte, nežino ar šis aktas buvo surašytas iki atidarant banko sąskaitą. Atvykęs pirkėjo atstovas turėjo įgaliojimą veikti akcininko vardu, įgaliojimą buvo pasirašęs naujas įmonės savininkas. To atstovo duomenų neturi. Liudytojas nurodė, kad nežino, kur tas įgaliojimas yra dabar. Visi dokumentai buvo perduoti (duomenys neskelbtini). Į Registrų centrą kaip naujas vadovas nuėjo ne tą pačią dieną, bet greitai po to, kai gavo dokumentus dėl jo paskyrimo nauju akcininku. Nežino, kiek laiko buvo direktoriumi iki sprendimo parduoti tą įmonę, bet vėliau domėjosi, kodėl taip ilgai vyksta procesas ir jam paaiškino, kad įmonė yra registruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Registrų centras rado, kad buvusi įmonės buhalterė nepateikė kažkokių duomenų ir tada jis (P. T.) skambino jai, kad duomenis pateiktų, sekančią dieną viskas buvo sutvarkyta. Tai truko galimai savaitę ar dešimt dienų, kai jis priėmė sprendimą įmonę parduoti, bet realiai tada jau buvo rastas pirkėjas. Kaip direktorius jis galėjo parduoti įmonę tą pačią dieną, kai tapo direktoriumi, tuo metu nebuvo įdarbintas Sodroje ar kažkur kitur. Nežino, kas už jį galėjo įsiregistruoti EDS ir teikti įmonės deklaracijas iki (duomenys neskelbtini), jis jokių dokumentų nepasirašinėjo ir VMI nepateikinėjo. Mano, kad galima išsiaiškinti iš kokio kompiuterio ir kada duomenys buvo pateikti. Liudytojas į gynybos klausimą („tame pačiame VMI rašte nurodyta, kad „operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės vardu sandorius ir kitas ūkines operacijas vykdė P. T., nors P. T. teigė, kad buvo įformintas bendrovės akcijų pardavimas ir jo savininkas nurodo užsienio pilietį“, galite pakomentuoti tai, kad Jūs nurodomas kaip asmuo, atlikinėjęs ūkines operacijas UAB „B?“), atsakė, kad jokių operacijų su „B“ nedarė. Liudytojas neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į „C“ su prašymu atidaryti banko sąskaitą UAB „B“ vardu. Nežino ar „B“ turėjo santykių su (duomenys neskelbtini), jis jokių pirkimų įmonės vardu nepasirašinėjo. Neprisimena, ar pardavęs įmonę atidarinėjo jos vardu sąskaitą banke ir į ją įnešė grynųjų pinigų 33 Eur sumai bei, ar gavo kodų generatorių. Liudytojas į gynybos klausimą („kaip galite paaiškinti, kad byloje esantis „B“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas ankščiau, negu Jūsų paimtas kodų generatorius?“) parodė, kad negali atsakyti. Gal akcijos jau buvo parduotos, bet Registrų centre direktorius dar nebuvo pasikeitęs, ir tuo atveju užsakovai būtų paprašę jo atidaryti tą sąskaitą. Parodė, kad jeigu ir atidarė sąskaitą, tai po to jis jokių veiksmų nedarė – nei pavedimų, nei kur važiavo, nei parašus dėjo, nei pinigus įnešinėjo. 33 Eur tikriausiai generatorius kainavo. Neprisimena, kada kodų generatorių perdavė atstovui. Nežino, kas nuo (duomenys neskelbtini) atliko finansines operacijas atidarytoje banko sąskaitoje, jis prie VMI prisijungimų neturi. Dėl VMI rašto (3 t., b. l. 87), kuriame nurodyta, kad P. T. yra įformintas akcininkas ir vadovas ir kitose įmonėse, kurios nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, parodė, kad pirmą kartą girdi apie tokį raštą. Iki šiol yra (duomenys neskelbtini), toje įmonėje buvo įvykis iki jo tapimo direktoriumi ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsiasi jau 3 metus, nors direktorius atsako tik už savo laikotarpį. Daugiau nieko nežino apie bylas, kuriose jis būtų įtariamasis.
Ikiteisminiame tyrime 2020 m. sausio 9 d. specialaus liudytojo apklausos metu P. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „H“ (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės direktorius buvo S. Š.. Bendrovės vykdoma veikla buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovė internete (duomenys neskelbtini) talpino skelbimus, kad superka įmones. Į juos kreipdavosi juridinių asmenų atstovai ir siūlydavo parduoti įvairias įmones. (duomenys neskelbtini) jam paskambino UAB „B“ buhalterė ir pasiūlė pirkti šią įmonę. Patikrinus (duomenys neskelbtini) sistemoje nustatė, kad ji neturėjo jokių skolų, todėl buvo sutarta, kad bus nupirkta už 550 Eur. Keleto dienų laikotarpyje, pas jį į darbovietę atvyko šios bendrovės savininkė su buhaltere ir buvo suformintas UAB „B“ pirkimo-pardavimo sandoris. Bendrovė buvo perkama jo vardu. Pasirašius dokumentus jam buvo perduoti buhalteriniai dokumentai. P. T. apie tai pateikė duomenis Registrų centrui. Jo kolega A. K. netrukus pasakė, kad yra rastas UAB „B“ pirkėjas ir pas P. T. ateis jo atstovas. (duomenys neskelbtini) pas jį į darbovietę atvažiavo D., pavardės nežino ir pateikė jau užpildytus UAB „B“ pirkimo pardavimo dokumentus. Mano, kad bendrovės rekvizitus ir kitus pirkimo-pardavimo dokumentų pildymui reikiamus duomenis jam pasakė A.. Juose buvo nurodyta, kad pirkėjas yra M. S.. D. jam pateiktos UAB „B“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pirkėjos jau pasirašytos. Viso buvo parengtos 5 sutartys su skirtingomis datomis, kiekvienoje nurodant, kad yra parduodama po 20 procentų akcijų. Tokiu būdu sandorio nereikia registruoti notariškai ir išvengiama papildomų išlaidų. Kiek pamena ši įmonė buvo parduota apytiksliai už 1 500 Eur. Jis buvo parengęs dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kurio du pasirašytus egzempliorius davė D.. Vėliau jis šį aktą grąžino su pirkėjo parašu. D. pinigus už šį sandorį mokėjo A.. D. jam buvo žinomas, nes kartais ateidavo pas A. K. ir S. Š.. Visus UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus pasiėmė iš jo D.. Pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodytos M. S. nėra matęs ir nepažįsta. UAB „B“ vardu jokios veiklos nevykdė ir neplanavo vykdyti. Kokią veiklą ši įmonė vykdė po jo pardavimo, nežino. Apie tai, kad pardavė šios įmonės akcijas niekam nepranešė, apie tai Registrų centrą turėjo informuoti naujasis jos akcininkas. Asmenų vardais I. Č., A. R., J. L. nepažįsta. Asmeniškai su minėtu D. daugiau jokių bendrų reikalų nėra turėjęs. Su S. Š. nebebendrauja jau apie 8 mėnesiai (4 t., b. l. 55).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nežino, dėl ko yra pakviestas apklausai. Atsakydamas į klausimus parodė, kad yra įtariamasis bylose (duomenys neskelbtini), viena iš jų yra susijusi su A. K., kita – su įmone (duomenys neskelbtini). Gavo nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu prieš 3 mėnesius.
Dirbo kartu su A. K. UAB „H“, kartu planavo bendrą verslą. Iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), po to A. K. paprašė pabūti įmonės vadovu ir akcininku, nes pats turėjo problemų su antstoliais, turėjo skolų, bet norėjo, kad įmonė veiktų. Kadangi kliūčių vadovauti įmonei nebuvo, jis sutiko, tačiau A. K. faktiškai liko pagrindiniu įmonės vadovu ir dėl darbų įmonėje viskas buvo derinama su pastaruoju.
(duomenys neskelbtini) A. K. jo paprašė surasti įmonę, kuri galėtų tarpininkauti tarp „E“ ir kažkokios kitos įmonės, kurios pavadinimo nepamena, kaip suprato, ji užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad „E“ užsiima (duomenys neskelbtini). Tada jis nuvyko pas seną pažįstamą G. Č. ir paklausė, ar jo nedomintų pasiūlymas, nes liudytojas žinojo, kad G. Č. reikia apyvartinių lėšų. G. Č. pažįsta iš anksčiau, jų žmonos kartu dirbo (duomenys neskelbtini), su juo kartais bendraudavo. Jokio kriminalo liudytojas tame nematė. Pasitaręs su savo buhaltere, G. Č. pasakė, kad būtų neblogai turėti didesnes pajamas ir įmonė geriau atrodytų prieš banką. G. Č. suinteresuotumas buvo padidinti apyvartą ir gauti procentus už pavedimus. Galbūt buvo situacija, kad įmonės tarpusavyje negalėjo teikti paslaugų ir reikėjo tarpininko, jam detaliau dėl to A. K. nepaaiškino. Vienas iš kriterijų imant paskolą iš banko yra padidinta apyvarta, gal dėl to buvo reikalingas tarpininkas. Jis (S. Š.) A. K. pasakė, kad G. Č. tiko pasiūlymas, nežino kaip jie susisiekė tarpusavyje. Gal G. Č. ir sakė, kad su juo susisieks kažkas iš „E“, A. K. jis perdavė G. Č. telefono numerį, gal davė ir šio vizitinę kortelę. Gal A. K. sakė, kad su G. Č. susisieks J. L.. Kaip A. K. yra susijęs su „E“, jis nežino. Įmonė „D“ užsiima (duomenys neskelbtini), o su (duomenys neskelbtini) nėra susijusi.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui sužinojo, kad asmuo vardu D. prašė A. K. surasti tarpininką. D. nebuvo „E“ atstovas, jis yra susijęs su (duomenys neskelbtini), galimai jo pavardė yra K.. Kiek žino, jis turi (duomenys neskelbtini). Su D. susipažino per A. K. gal (duomenys neskelbtini). D. jam pristatė kaip įmonių pirkimu-pardavimu užsiimantį asmenį. Kai D. po kelių mėnesių atvyko į jų ofisą (duomenys neskelbtini), šis jam (S. Š.) pasiūlė jo vardu užsirašyti įmonę, kadangi D. savo vardu jau turėjo daug įmonių ir jam reikėjo, kad ta įmonė pas kažką „pagulėtų“. Ta įmonė buvo (duomenys neskelbtini). Jis (S. Š.) sutiko su pasiūlymu ir tapo akcininku bei vadovu ir tada laukė, kol D. įmonę persirašys sau ar kažkam kitam. Tuo laiku pas jį ir atėjo tyrėjai dėl padaryto nusikaltimo. Jeigu būtų žinojęs, kad su tuo D. susijęs, tikrai nebūtų kreipęsis į „D“. Liudytojas nei iš A. K., nei iš G. Č. jokio atlygio negavo. Kiek žino, sandoris įvyko, nes buvo pareikšti įtarimai dėl proceso organizavimo ir kad jis (S. Š.) P. T. paskyrė tos įmonės vadovu.
P. T. yra A. K. draugas, kuris atvedė šį į UAB „H“ dirbti su (duomenys neskelbtini). Toje įmonėje jis (S. Š.) dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdamas įmonėje, matė kitų įmonių finansinius dokumentus ofise, pas A. K. juos irgi matė, jis pats jokių įmonių neturėjo ir nelaikė, o fizinių asmenų dokumentus laikė spintoje. Šiuos dokumentus surinkę perduodavo asmenims, kad juos galėtų pateikti teismui, su žmonėmis turėjo tik sutartis. P. T. pradėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), nežino kiek laiko jis ten dirbo, su juo jokių ryšių neturi. Su P. T. santykių neturi. Su A. K. santykiai yra priešiški, nes jis jį (S. Š.) apgavo, įviliojo į pinkles bei pasisavino didelę sumą pinigų, o dėl to kaltas liko liudytojas. Su G. Č. santykiai draugiški, kartu dirbo UAB „D“, jie yra pažįstami nuo seno. Iš pradžių jis buvo UAB „D“ vadovu, po to G. Č. tapo vadovu, o jis dirbo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kuo užsiima įmonė, kiek prisimena kai jis buvo vadovu, nebuvo jokio poreikio sandoriuose turėti tarpininką siekiant padidinti apyvartines lėšas. A. K. žinojo ką daryti dėl įmonių pirkimo-pardavimo, o jis (S. Š.) yra pirkęs tik vieną įmonę. Tuo užsiiminėjo A. K. ir P. T.. A. K. ir P. T. liudytojui nepasakojo, kiek gauna pelno iš įmonių pirkimo-pardavimo. Jie veikė kaip fiziniai asmenys kai pirkdavo ar parduodavo, tačiau dengdavosi UAB „H“, apie tuos procesus liudytojas girdėdavo, kai buvo kalbama telefonu. P. T. įmonių pirkimo-pardavimo neapskaitydavo, tai buvo asmeniniai bizniai. P. T. dirbo (duomenys neskelbtini), nežino iš ko šis gaudavo daugiau pajamų. Liudytojas nežino, ar apie įmonių pirkimą-pardavimą nurodydavo įmonės skelbimuose, jis kaip vadovas to nedarydavo. Įmonės vardu tą daryti galėjo A. K.. Įmonės veikla VMI nebuvo deklaruota kaip (duomenys neskelbtini). Bendrame puslapyje buvo nurodyta, kad jie (duomenys neskelbtini). Šie įrašai padaryti A. K. iniciatyva, dar prieš jam (S. Š.) atėjus ten dirbti.
Parodo, kad P. T. jam kaip įmonės vadovui ne kartą yra melavęs, meluoja dabar teisme, kituose teismuose. Liudytojas nepasitiki P. T.. Jie yra geri draugai su A. K., todėl vienas kitą dengia. Jie kartu turi ne vieną bylą, kurioje A. K. nėra, nors faktiškai jis yra prie to prisidėjęs ir būtent per A. K. visur atsiranda P. T.. Apie UAB „B“ nieko nežino, apie ją girdėjo iš (duomenys neskelbtini). MB „A“ jam nežinoma. Ar UAB „B“ vardu buvo kažkam palikęs savo kontaktus, neprisimena. Dėl (duomenys neskelbtini) įmonės „F“ nieko nežino, su ja jokių ryšių neturėjo. PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) jam nežinomos, jų nėra matęs ir su jomis nėra susijęs. A. R. jam yra girdėtas, nežino ar jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. J. L. irgi girdėtas, tačiau su juo nebendravo, jo nepažįsta.
Dėl 2 t., b. l. 122-124 parodė, kad nurodytu telefono numeriu nesinaudojo, tokią informaciją žinojo iš ikiteisminio tyrimo. Žino, kad (duomenys neskelbtini) kažkas padaryta jo vardu, bet visa tai padarė galimai D., nežino kieno yra nurodytas telefono numeris. D. iš kiekvienos bylos vis išsisuka.
Ikiteisminiame tyrime 2020 m. lapkričio 17 d. įtariamojo apklausos metu S. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jo bendradarbis A. K. pasakė, kad yra dvi įmonės, kurios tarpusavyje dėl kažkokių priežasčių negali turėti jokių sandorių, todėl reikia kokios nors įmonės susijusios su (duomenys neskelbtini) prekėmis, kuri galėtų būti tarpininkė tarp sandorių su šiomis įmonėmis. Kiek atsimena A. vieną iš įmonių minėjo E, o kitos neatsimena. Jis anksčiau dirbo UAB „D“ ir gerai pažinojo jos direktorių G. Č., kuris buvo minėjęs, kad jo vadovaujamos bendrovės apyvartos yra smukusios. G. Č. pasakė, kad yra galimybė pasididinti bendrovės apyvartas. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) prekės, kurias jo įmonė nupirktų ir užsidėjusi atitinkamai nedidelę pelno maržą parduotų kitai įmonei, jam pačiam nereikėtų rūpintis kur realizuoti šias įsigytas (duomenys neskelbtini) prekes. G. sutiko ir S. Š. jo telefono kontaktus perdavė A. K.. Kaip toliau vyko šis bendradarbiavimas jis nežino. S. Š. daugiau šiame sandoryje nebedalyvavo. Kad sandoris įvyko žinojo, nes apie tai jam buvo minėjęs A. K., tačiau daugiau apie šį sandorį jokių aplinkybių nežino. UAB „B“, MB „A“ jam nėra girdėtos ir su jomis niekada nėra turėjęs nieko bendro. Nepažįsta nei šių įmonių vadovų, taip pat nežino kokia veikla jos užsiima. Niekada nėra turėjęs UAB „B“ antspaudo, banko prisijungimo duomenų ir niekada nedisponavo šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais (4 t., b. l. 73-74).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad dirba UAB „H“ direktoriumi. Su kaltinamuoju I. Č. susidūręs nebuvo, nėra jo matęs. Atsakydamas į klausimus parodė, kad UAB „H“ dirbo nuo jos įkūrimo gal (duomenys neskelbtini), ten dirbo (duomenys neskelbtini) metus. Įmonės direktoriumi buvo S. Š., P. T. buvo (duomenys neskelbtini), o jis (A. K.) (duomenys neskelbtini). Lemiamas žodis įmonėje dėl sprendimų buvo ne jo (A. K.). Jeigu reikėdavo, tai jie kartu vertindavo situaciją, konsultuodavosi, įsivertindavo pačią įmonę, bet kiekvienas žiūrėdavo savo darbų. Jų įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Kažkiek vyko ir įmonių pirkimo-pardavimo, buvo perkamos ir dirbančios, ir nedirbančios įmonės, to tiksliai neprisimena. Jie stengdavosi įmones pirkti mažesne nei rinkos kaina ir parduoti rinkos kaina, toks buvo sandorių tikslas. Į jį asmeniškai nesikreipdavo įmones parduoti norintys asmenys, ties tuo klausimu dirbo P. T.. Įsigytų įmonių buhalterinių dokumentų nematė, į tuos dalykus nesikišo. Įmonės dokumentaciją tvarkė buhalterė, jos pavardės neprisimena, buhalteriją tvarkė įmonė. Kai jie pardavinėdavo įmonę, jis klientų pardavimui neieškojo. Sprendžiant klausimus dėl atlygio nedalyvavo, jam netekę skirstyti pelno, kiek žino, ir jam pelno niekas neskirstė. Įmonėje turėjo sužiūrėti skolingas įmones, kurios kreipėsi dėl išieškojimo, įvertinti įmonės mokumą bei jos dalyvavimą rinkoje. Dėl fizinio asmens bankroto turėjo žiūrėti kaip vyksta procedūros, kaip dirba bankroto administratoriai, stebėti kaip vyksta kreditorių susitikimai, kaip yra rašomi ir priduodami į teismus pareiškimai. Nuo (duomenys neskelbtini) vertinimas vykdavo per (duomenys neskelbtini), kur yra pateikiama visa informacija ir vyksta vertinimas dėl išieškojimo teisminiu ir neteisminiu būdu, tokiam darbui nereikia juridinio išsilavinimo. Jeigu situacija nueidavo iki teisminio išieškojimo, tuomet įmonė kreipdavosi į teisininkus, sudarydavo sutartį su teisininkais. Apie įmonę „A“ yra girdėjęs, tačiau jos tiksliai neprisimena, nežino kokiame kontekste apie šią įmonę girdėjo. Apie UAB „B“ yra kažkur girdėjęs, tačiau šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, rekvizitais, antspaudais ar banko prisijungimo duomenimis nedisponavo. Apie UAB „E“ nežino, su šia įmone sandorių nesudarinėjo, gal ir yra apie ją girdėjęs. Apie „F“ nieko nežino. G. Č. nepažįsta. D. K. pažįsta nuo seniau, jis užsiiminėjo įvairiais verslais, šiuo metu su juo santykių nepalaiko. Keletą kartų D. K. lankėsi UAB „H“ ofise. Buvo viena kartą atvežęs kažkokius dokumentus dėl skolos išieškojimo, tačiau asmeniškai pas jį (A. K.) neateidavo, ar D. K. buvo susitikęs su P. T. ar S. Š. nežino. Savo apklausos neprisimena, gal ir dalyvavo kažkokioje apklausoje. Dėl P. T. parodė, kad su juo susipažino gal (duomenys neskelbtini), liudytojas pas pastarąjį dirbo, P. T. buvo (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius. Nežino, ar P. T. susijęs su UAB „B“. Su pastaruoju ryšių nepalaiko, nežinojo, kad P. T. liudijo teisme. Kodėl P. T. sakė, kad jis visą informaciją dėl UAB „B“ perdavė jam (A. K.), nežino. Nesutinka su P. T. parodymais, jog jis (A. K.) atvežė reikalingus dokumentus dėl įmonės pirkimo, kadangi jis į pirkimus ir pardavimus nesikišo, tai darė pats P. T., kuris pats ir ruošė dokumentaciją. Dėl S. Š. parodė, kad neprisimena kaip su juo susipažino. S. Š. atėjo pas juos dirbti ir vėliau perėmė įmonę, tai įvyko gal prieš (duomenys neskelbtini) metus. Neprisimena, ar iki S. Š. įdarbinimo, jis pastarąjį pažinojo. S. Š. dirbo UAB „H“ akcininku ir direktoriumi, direktoriumi dirbo gal prieš (duomenys neskelbtini) metus. Liudytojas nurodo, kad negali pasakyti, kiek jis pats gaudavo algos. Jam buvo nustatyta minimali alga, bet jis ir sirgdavo dažnai. Nežinojo, kad S. Š. liudijo teisme, nežino, kodėl jis sakė, kad jis (A. K.) prašė rasti tarpininką sandoriui tarp UAB „E“ ir kitos įmonės. Su S. Š. yra susipykęs, kadangi su juo turi vieną bendrą bylą. Taip pat žino, kad S. Š. daug kur dalyvavęs ir prisidirbęs. Toje byloje jie abu su S. Š. yra kaltinamieji, tačiau S. Š. yra melagingai nurodęs, kad jis (A. K.) jį kažkur įtraukė. Įmonėje kiekvienas atsakė už turėtus įgaliojimus, turėjo savas veiklas. Nesutinka su S. Š. parodymais, kadangi S. Š. pažinojo D. K., turėjo su juo verslo santykius, kartu prekiavo (duomenys neskelbtini). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (1 t., b. l. 129-130), jis juos patvirtino ir parodė, kad apklausą prisimena, papildomai neturi ko pasakyti. Su įmonių pirkimais jis nedirbo, tik vertindavo bendrai įmonių pajėgumą ir mokumą. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) P. T. be UAB „H“ vertėsi kitu verslu, neprisimena.
2020 m. lapkričio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „H“. Pradžioje dirbo direktoriaus pareigose, o vėliau konsultanto pareigose. Bendrovės vykdoma veikla buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo jis, S. Š. ir P. T.. P. T. buvo vadybininkas, kuris dirbo su skolomis. UAB „B“ jam nėra girdėta, apie šią bendrovę nieko nežino, nežino nei kokią veiklą ji vykdo, nei kas jai vadovauja. Niekada nėra tarpininkavęs jokiuose šios bendrovės sandoriuose, niekada nėra turėjęs šios bendrovės antspaudo, banko prisijungimo duomenų ar buhalterinių dokumentų. Asmuo vardu D. K. jam yra žinomas, su juo pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis tik pažįstamas, jokių verslo reikalų su juo niekada nėra turėjęs. Gali būti, kad D. K. keletą kartų ir buvo apsilankęs UAB „H“ patalpose, dabar tiksliai negali pasakyti. Tačiau jeigu ir buvo tai tikrai ne verslo reikalais. D. K. buvo pažįstamas ir su S. Š., greičiausiai jie susipažino per A. K.. Kiek žino D. K. turėjo (duomenys neskelbtini), o S. Š. turėjo kažkokį (duomenys neskelbtini) verslą. D. K. iš S. Š. pirkdavo (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jie turėjo dar kokių nors kitokių verslo reikalų. Ar P. T. bendraudavo su D. K. nežino, šito nėra pastebėjęs. Atsakingai patvirtina, kad niekada P. T. nėra siūlęs tapti jokių įmonių akcininku ar direktoriumi, taip pat tokių prašymų niekada nebuvo ir iš D. K. pusės. Nebent P. T. pats asmeniškai dėl tokių aplinkybių bendravo su D. K.. Asmenų vardais I. Č., A. R., J. L. nepažįsta (1 t., b. l. 129-130).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Č. parodė, kad kaltinamojo I. Č. nepažįsta, jo nėra matęs. Jis yra UAB „D“ (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tai yra jo įmonė, kurios veikloje dalyvauja nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį iškvietė į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) T. K. dėl šios bylos aplinkybių. (duomenys neskelbtini) per jų buvusį darbuotoją S. Š. į juos kreipėsi UAB „E“ atstovas J. L. su prašymu tarpininkauti įsigyjant prekes iš MB „A“. Buvo nurodyta, kad UAB „E“ negali tiesiogiai įsigyti prekių iš gamintojo, nes jų atstovavimo sutartys yra suvaržytos. Kadangi jo įmonė atstovauja gamintoją, yra „D“ (duomenys neskelbtini) atstovai Lietuvoje, jie suprato situaciją, kad tai yra pakankamai normali komercinė praktika. Dėl to jie neatsisakė tarpininkauti, nes taip būtų padidėjusi apyvarta ir būtų gaunamas pelnas. Kadangi UAB „E“ pati organizavo pirkimą ir prekių atsigabenimą iš gamintojo, jiems nereikėjo dalyvauti tame procese – viską organizavo UAB „E“ ir „A“. Jie komunikavo su J. L., tiesioginio kontakto su „A“ neturėjo. Visus susirašinėjimus elektroniniu paštu pateikė (duomenys neskelbtini). Visos piniginės operacijos buvo atliekamos bankiniais pavedimais, visi sandoriai buvo deklaruojami VMI, visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti. „D“ yra (duomenys neskelbtini) atstovas, jie (duomenys neskelbtini) teikia visoje Lietuvoje. Tarpininkavimo dalykas buvo dėl to, kad metus prieš tai jie turėjo daug didelių sandorių su (duomenys neskelbtini) gamintojais ir buvo išaugę pardavimai, tačiau kitais metais jų apyvarta krito, nes jie nebeturėjo sandorių su (duomenys neskelbtini) gamintojais. Dėl to pasiūlytas sandoris dėl tarpininkavimo pasirodė naudingas apyvartai, nes kiekvienais metais ir draudimo bendrovės, ir bankai tikrina įmonės balansus ir apyvartas. Tai buvo vienintelis tarpininkavimo atvejis dėl (duomenys neskelbtini), nes jų įmonė su (duomenys neskelbtini) prekėmis nesusijusi ir tokių prekių anksčiau nei pirko, nei pardavė. Prieš ar po įvykio daugiau tokios praktikos dėl tarpininkavimo neturėjo. Apskritai verslo praktikoje šie atvejai dėl tarpininkavimo yra pakankamai dažni. Nežino, ar S. Š. buvo suinteresuotas šiuo sandoriu, jis tik paprašė padėti UAB „E“. Nežino, kokia S. Š. nauda iš sandorio, kokį tarpininkavimo mokestį šis gavo. Nežino, ar S. Š. buvo susijęs su UAB „E“, jis buvo susijęs su jų įmone, nes anksčiau ten dirbo ir jie su juo palaikė draugiškus santykius. Paskutinį kartą su S. Š. bendravo (duomenys neskelbtini), dabar santykių nepalaiko, su juo neturėjo jokių bendrų dalykų ir santykiai nutrūko. Nežino, ar S. Š. jį įtraukė į nusikalstamą veiką, bet jeigu buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) į apklausą, tai natūraliai kyla mintis, kad įvyko kažkas neteisėto. UAB „E“ nebuvo poreikio tikrinti, o dėl „A“ jie pasižiūrėjo (duomenys neskelbtini) ar tai yra veikianti įmonė, kuri moka PVM, ir to užteko. Anksčiau su UAB „E“ jie nebendradarbiavo, tačiau žinojo, kad tai yra patikima įmonė, dirbanti virš (duomenys neskelbtini) metų. Jokių „A“ atstovų ar kitų fizinių kontaktų neprisimena. Jiems nurodė, kad jie gali užsidėti 300 Eur antkainį, jie tai ir padarė. Su prekių sandėliavimu ar vežimu jis nėra susijęs. Jų įmonės sandėliai yra (duomenys neskelbtini). UAB „E“ atstovavo J. L., jį pamatė pas save ofise tik kitą dieną po pokalbio su S. Š.. J. L. atvyko į jų biurą, paaiškino, ko jų įmonė nori ir atvežė pirkimo-pardavimo sutartį. Jie prašė J. L. pateikti krovinio važtaraščius, tačiau jie pateikti nebuvo ir jie jų nepasirašė. Krovinio važtaraščiai reikalingi tiems, kas organizuoja transportą, todėl jiems jų nereikėjo. Kiek prisimena, jų teiktus prašymus UAB „E“ ignoravo ir be jokių motyvų nesuteikė važtaraščių. Nežino ar vyko realus prekių vežimas ar laikymas sandėliuose. Kiek prisimena, jie į UAB „E“ siųsdavo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir tik gavę mokėjimą jie pinigus pervesdavo į „A“ sąskaitas. Sąskaitas apmokėjimui siųsdavo po to, kai jas gaudavo iš „A“. Iš tarpininkavimo susitarimo buvo aišku, kad jų įmonė nebus įtraukta į logistiką. Už tarpininkavimo sandorius gavo apie 800-900 Eur. Su „A“ atstovais bendravo elektroniniu paštu, jiems atsiųsdavo sąskaitą-faktūrą, o jų įmonė jiems siuntė pavedimo kopiją, visas susirašinėjimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini). Telefonu su „A“ nebendravo, fizinio kontakto irgi nebuvo. Kai susirašinėjo su jais, elektroniniame laiške buvo trumpas asmens parašas, vienu atveju tai buvo asmuo vardu I., kitu atveju buvo kitas asmuo, jo vardo neatsimena. Sąskaitose faktūrose buvo nurodyti (duomenys neskelbtini), bet fiziškai jis jų nėra matęs, nežino kas tai yra. Su „A“ atsiskaitė tikriausiai 5-iomis sąskaitomis faktūromis, kiekvieno pirkimo suma buvo vienoda, kartu su PVM siekė apie 60 000 Eur, bendra suma galėjo būti 285 000 Eur. Sąskaitų faktūrų išrašymo datų neprisimena, bet tai turėjo vykti (duomenys neskelbtini). Su S. Š. jokio atsiskaitymo nedarė. Apie UAB „B“ nežino, P. T. ir D. K. negirdėjęs.
2020 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad UAB „D“ dirba nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės vykdoma veikla (duomenys neskelbtini). Bendrovė veiklą vykdo nuo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu (duomenys neskelbtini) šioje bendrovėje dirbo S. Š.. Kokios tiksliai buvo jo pareigos bendrovėje, nebeatsimena, tačiau žino, kad jis užėmė vadovaujančias pareigas. Paskui jis dirbo UAB „H“ vadovu. S. Š. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jis kartais užeina į darbovietę arba paskambina, pasikalba kaip kuriam sekasi. (duomenys neskelbtini) S. Š. užėjo pas jį į darbovietę ir pasakė, kad yra patikima rimta įmonė UAB „E“, kuri turi pelningą projektą, tačiau jo įgyvendinimui negali įsigyti prekių iš gamintojo dėl atstovavimo sutarčių suvaržymo. S. Š. pasiūlė, kad jo vadovaujama bendrovė galėtų šias prekes formaliai įsigyti iš šio gamintojo ir parduoti UAB „D“. S. sakė, kad su juo susisieks UAB „E“ atstovas J. L., kuris viską smulkiai paaiškins. Netrukus su juo susisiekė J. L., kuris paaiškino, kad UAB „D“ reikėtų tarpininkauti įsigyjant prekes iš MB „A“ ir jas parduoti UAB „E“. Kadangi patys atstovauja gamintoją, yra atstovai „D“ (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad tai yra normali komercinė praktika, todėl neatsisakė tarpininkauti šiame sandoryje. Juo labiau, kad UAB „E yra pakankamai žinoma ir patikima įmonė. Taip pat jam pasirodė naudinga dalyvauti šiame sandoryje, kadangi tuo metu UAB „D“ metinė apyvarta ženkliai išaugtų po praėjusių metų apyvartos kritimo. Jo atstovaujamai įmonei yra naudinga turėti kuo didesnes metines apyvartas, nes kreipiantis į bankus dėl kokių nors projektų finansavimo, banko vienas iš vertinimo kriterijų yra metinės apyvartos dydis. J. L. jam paaiškino, kad visą prekių pirkimą, gabenimą organizuos pati UAB „E“, jo įmonei nereikės jokių pastangų tarpininkaujant šiame sandoryje. Pagal jo paaiškinimą suprato, kad prekes iš gamintojo atsigabens pati UAB „E“. Eigoje viskas taip ir vyko: visas prekių pirkimo pardavimo ir atsigabenimo koordinavimas vyko tarp UAB „E“ ir MB „A“. UAB „E“ jiems nepateikė krovinio važtaraščių nors ir prašė keletą kartų. Tačiau važtaraščių jiems ir nereikėjo, kadangi ne jie organizavo transportą ir prekių gabenimą. Jam tereikėjo gauti išankstines sąskaitas iš MB „A“, išsiųsti išankstines sąskaitas UAB „E“, gauti iš pastarųjų apmokėjimus, tada apmokėti išankstines sąskaitas MB „A“, o gavus sąskaitas faktūras iš „A“, išsiųsti PVM sąskaitas faktūras UAB „E“. Jo komunikacija su šiomis įmonėmis apsiribojo tik elektroniniu paštu ir keliais vizitais UAB „E“ atstovo J. L. (šis asmuo jam pristatė sutarčių originalus su UAB „E“ ir su MB „A“). Su MB „A“ jokio tiesioginio kontakto neturėjo, tik elektroniniu paštu. Visi šie sandoriai buvo deklaruoti VMI, mokėjimai buvo vykdomi tik bankiniais pavedimais, mokesčiai nuo šio sandorio buvo sumokėti privaloma tvarka. Įmonė pavadinimu UAB „B“ jam negirdėta, asmenys vardais A. S., P. T., D. K. negirdėti. Pagal elektroninio pašto susirašinėjimą žino, kad MB „A“ vardu laiškus pasirašinėjo I., pavardės nežino (1 t., b. l. 132).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad dirba UAB „E“ (duomenys neskelbtini). Jų įmonė parduoda (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jų įmonė turėjo partnerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie gamino jiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jų paklausė ar negalėtų sudalyvauti didelio kiekio (duomenys neskelbtini), jie apsvarstė pasiūlymą su vadovais, jų procentas buvo apie 4-4,5. Į juos kreipėsi, nes jų įmonės apyvarta yra didelė, (duomenys neskelbtini) atskaitomas PVM, o tuo metu (duomenys neskelbtini) trūko apyvartinių lėšų. Su pasiūlymu jie sutiko, projektas buvo vykdomas gal (duomenys neskelbtini), o pratęsimas turėjo vykti (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė, kad su šia įmone bendradarbiavo (duomenys neskelbtini) dar iki projekto su MB „A“ ir UAB „D“. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo tas pats asmuo, kadangi (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gamintojas. Liudytojas buvo atsakingas už įvairius projektus, (duomenys neskelbtini) jiems gamindavo (duomenys neskelbtini) ir jie (duomenys neskelbtini) parduodavo klientui. Jų gamybos cechas buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovavo (duomenys neskelbtini), kuri irgi gamina (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo A. S., į jį kreipdavosi dėl (duomenys neskelbtini) pagaminimo. Tokių sandorių buvo nemažai, kai būdavo derinami projektai, jie pateikdavo paklausimus dėl sąmatų ir (duomenys neskelbtini) kainų, (duomenys neskelbtini) paskaičiuodavo su intencija, kad jeigu reikės, jie pagamins (duomenys neskelbtini). Gal (duomenys neskelbtini) A. S. sakė, kad yra labai didelis projektas (duomenys neskelbtini), ten bus (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė per UAB „E“ vystyti projektą, kadangi A. S. trūko apyvartinių lėšų, o ten didelis projektas. Jeigu A. S. perka čia su PVM, o į (duomenys neskelbtini) siųs be PVM, tai jis negali susitvarkyti su tuo PVM, o liudytojo kompanijos apyvarta yra didelė. Siuntė (duomenys neskelbtini), bet liudytojas klausė, ar (duomenys neskelbtini) panaudos, tai jam atsakė, kad turbūt ten bus į (duomenys neskelbtini). Liudytojas manė, kad tai yra projektas su (duomenys neskelbtini), nes tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo taikomos sankcijos prekybai, o jis nemanė, kad (duomenys neskelbtini) būtų kokių stambių projektų. Už darbą projekte buvo pažadėta 4,5 procento nuo apyvartos be PVM. Jeigu jie nupirkdavo už 1 Eur, tai parduodavo už 1,045 Eur. Šio susitarimo dalykas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo taikomas tarpininkavimo modelis. A. S. iš jų paimdavo avansą ir už jį nupirkdavo įrangą, sudėdavo ją į spintą ir ją atiduodavo jiems, o jie laukdavo pinigų už prekes ir juos gavę, prekes perduodavo klientui. Į klausimą, kiek tokių krovinių buvo siųsta į (duomenys neskelbtini), parodo, kad su (duomenys neskelbtini) buvo nemažai tokių krovinių siųsta, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 15-16. Dėl logistikos, tai (duomenys neskelbtini) atkeliaudavo pas juos, UAB „E“ vairuotojas išvežiodavo po (duomenys neskelbtini). Kai jie skambindavo, kad jau paruošė krovinį, tai vairuotojas užsukdavo (duomenys neskelbtini) paimti krovinio. Pas juos yra (duomenys neskelbtini) skyrius, liudytojas užsakydavo transporto kompaniją, kuri atvažiuodavo tam tikrą valandą, visus dokumentus paruošdavo, pasverdavo, viską sutvarkydavo ir transporto kompanija paimdavo tas prekes. Būdavo vienintelė sąlyga, kad jie paleisdavo krovinį tik tada, kai buhalterija paskambindavo ir pasakydavo, kad iš (duomenys neskelbtini) gavo apmokėjimą. Jiems buvo duoti „F“ kontaktai, su jais bendravo elektroniniu paštu ir telefonu, sudarė sutartį, įmonių vadovai ja apsikeitė ir pasirašė. Toje įmonėje vadybininkas buvo A., kuris kreipdavosi dėl apmokėjimų, jie su juo kontaktavo dėl dokumentų: kai (duomenys neskelbtini) gaudavo krovinį, jie patvirtindavo dokumentus, po to pasirašydavo ir užantspauduodavo (duomenys neskelbtini), kad krovinys gautas, ir grąžindavo jų įmonei. A. S. jiems pasakė, kad nors buvo numatyta, kiek bus (duomenys neskelbtini), tačiau kažko pritrūko ir buvo numatytas dar vienas gabenimas ir projekto tęsinys. Prieš jų pirmąjį susitarimą su A. S. šis nurodė kiek bus tų vežimų ir tų vežimų tiek ir buvo. Projektas su (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini) ir buvo kalbėta, kad metų pabaigoje bus projekto tęsinys. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pradėjo dalybas. (duomenys neskelbtini) nuo jų atsiskyrė, dėl ko nebegalėjo tęsti projekto, nes pas juos nebebuvo gamybos.
(duomenys neskelbtini) jiems paskambino asmuo ir prisistatė, kad jis yra P. nuo A. S.. Liudytojas pasakė, kad P. duotų jam savo rekvizitus. Jis pristatė firmą MB „A“, o jie dėl to svarstė ir buvo paruošę sutartį dėl projekto tęsimo. Kai P. su juo susisiekė, jie patikrinę šio nurodytą kompaniją (duomenys neskelbtini) pamatė, kad tai yra mažoji bendrija. Iš balso P. atrodė kaip asmuo (duomenys neskelbtini). Iš MB „A“ už viską pasirašydavo P., nors įmonėje buvo kitas direktorius. Liudytojui buvo pasakyta, kad jie nupirko tą firmą. Dar prieš atsirandant sąskaitoms, liudytojas pasakė, kad nori asmeniškai susitikti su direktoriumi, į ką P. atsakė, kad yra komandiruotėje, o naujasis firmos direktorius yra I., davė I. telefono numerį. Jis pasakė norintis su I. susitikti degalinėje (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku į degalinę atvyko jaunuolis, kuris prisistatė, pasakė, kad yra MB „A“ direktorius. Liudytojas pastarajam pasakė, kad viskas turi būti atlikta laiku. Dar su I. Č. buvo kontaktai, kai liudytojas šiam skambindavo, kai reikėdavo atlikti mokėjimus. Tarp jų kontaktai buvo darbiniai. I. Č. matė tik vieną kartą degalinėje, jis buvo kaip P. atstovas, nes jam P. sakė, kad I. Č. yra naujas įmonės direktorius. Jam I. Č. minėjo, jog (duomenys neskelbtini) surinkinės (duomenys neskelbtini), ten yra keletas įmonių, kurios gamina (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo įmonė „B“. Liudytojas manė, kad (duomenys neskelbtini) surinkinės ten ir nieko neįtarė. Kai bendravo elektroniniu paštu su „A“, laiškuose pasirašinėdavo P., o patį pirmą laišką pasirašė visai kitas žmogus, kuris buvo mažosios bendrijos autentiškas direktorius. Ar laiškus pasirašydavo I. Č. vardu, liudytojas neprisimena. Bendrijos autentiško direktoriaus vardas galėjo būti T. P., tačiau kai jis dėl to paklausė I. Č., šis atsakė, kad jie tą mažąją bendriją nupirko. Kadangi tai buvo mažoji bendrija, UAB „E“ bendradarbiauti nesutiko. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-150) jis parašė laišką, kad negali su MB „A“ pasirašyti sutarties, nes jų firma yra per maža. Po šio laiško jam paskambino arba P., arba I. Č. ir pasakė, kad MB „A“ ieškos kito varianto. Po 1-2 savaičių liudytojas gavo pranešimą, kad rasta firma, iš kurios jų įmonė galėtų pirkti gaminius, mokėtų MB „A“ išankstinį mokestį, o tuomet nupirkti (duomenys neskelbtini) vyktų į UAB „E“, kuri per (duomenys neskelbtini) siųstų skydus „F“. Surasta firma UAB „D“ liudytojui atrodė solidi, dėl to jie sutiko dalyvauti projekte, apsikeitė sutartimis elektroniniu būdu ir susitarė, kad direktorius pasirašys originalą. Jis (J. L.) nuvyko, pasirašė ir apsikeitė originalais. To bendradarbiavimo sąlygos buvo tokios: UAB „E“ padaro UAB „D“ išankstinį mokėjimą, o kai pastarieji tą mokėjimą gauna, UAB „D“ tada organizuoja tas prekes ir sąskaitą-faktūrą. Klientui „F“ jie prekių nesiųsdavo iki kol šie nesumokėdavo. Kai būdavo gaunamas mokėjimas iš (duomenys neskelbtini), UAB „E“ užsakydavo transportą ir prekės su CMR važtaraščiais būdavo išvežamos į (duomenys neskelbtini). Tokių sąskaitų su UAB „D“ buvo keturios, bet kadangi buvo skubinama, buvo atvejų, kad pagal vieną ar kitą sąskaitą krovinių išgabenimas būdavo apjungiamas. Jie buvo apjungę dvi sąskaitas kartu. Į (duomenys neskelbtini) buvo atlikti du gabenimai. Dėl UAB „D“ liudytojas parodė, kad su jais gyvai bendravo tik vieną kartą, kai nuvežė jiems pasirašyti sutartį, bendravo su buhaltere telefonu ir su direktoriumi, kai jie apsikeitė sutarčių originalais. Kaip suprato, „D“ direktoriumi buvo G. Č., kitų kontaktų neturėjo. Nežino, kuo užsiima UAB „D“, tačiau jie patikrino, kad tai egzistuojanti įmonė, kuri yra moki ir turi apyvartą. Jie per (duomenys neskelbtini) patikrino įmonės būseną, istoriją, jiems nebuvo svarbu, kad įmonė neužsiima (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp „D“ ir „E“ pasirašė jų įmonės direktorius B. L. ir „D“ direktorius. Jie nesikišo į prekių komplektaciją, nežino, ar tokias prekes „D“ imdavo avansu, jie pamokėdavo išankstinį, o „D“ už tuos pinigus turėjo kartu su (duomenys neskelbtini) nupirkti komplektacines prekes ir tada pristatyti jiems (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kaip vykdavo prekių gabenimas, kai bendradarbiavo su „D“, tai pastarieji atveždavo autobusiuku krovinį į UAB „E“ didelį sandėlį, (duomenys neskelbtini), byloje turi būti prekių gabenimo važtaraštis. Sandėlio vedėja priimdavo, tada jie pasverdavo, pamatuodavo gabaritus, laukdavo pinigų ir tada paleisdavo. Ant gabenimo dokumentų būdavo ne „D“ nurodytas, o vežėjas. Kokia buvo vežėjo bendrovė, jis neprisimena. „D“ gabenimo dokumentuose nebuvo nurodytas. Iš kur žinodavo, kad čia jų prekės, parodo, kad prieš vežant „D“ jiems paskambindavo ir pasakydavo, kad prekės jau važiuoja, todėl jie tą dieną laukdavo prekių. Į (duomenys neskelbtini) prekes gabendavo ne jų transportas, o nusamdyta kompanija. UAB „D“ direktorius jam asmeniškai nerašydavo dėl važtaraščių pateikimo, tačiau buhalterė buvo prašiusi atsiųsti tai, ką jie turi. Jie prašomų dokumentų nepateikė, nes jų neturėjo, tie dokumentai buvo sandėlyje. Kai pradėjo dėl to aiškintis, jie rado gabenimą patvirtinantį dokumentą, tačiau transporto kompanija buvo ne „D“, o kita įmonė. Bendradarbiaujant su „D“ buvo du gabenimai, tačiau keturi mokėjimai, nes pirmas ir antras bei trečias ir ketvirtas gabenimai į (duomenys neskelbtini) buvo apjungti. Vieną kartą „D“ vėlavo atgabenti krovinį, sakė, kad siųstų tai, ką turi. Tačiau liudytojas pasakė, kad nesiųs, kol negaus krovinio. Paaiškina, kad „D“ norėjo, kad būtų išsiųstas krovinys negavus antro užvežimo, nors pinigai jau buvo sumokėti už abu krovinius. Tai vyko penktadienį, todėl liudytojas pasakė, kad vežtų jiems abu krovinius iškart, kadangi kitas krovinys buvo pirmadienį, tad jie nusprendė krovinius apjungti. Bendradarbiaujant su „D“, iš (duomenys neskelbtini) pusės įmonė buvo ta pati, kaip ir bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini). Bendradarbiaujant su „D“, jų uždarbis buvo nedidelis ir rudenį nutarė, kad bendradarbiavimas baigsis, nes sumos yra didelės, reikia mokėti mokesčius. Po antro atlikto gabenimo, jie pasakė, kad daugiau nebebendradarbiaus. „D“ siūlė padidinti procentą, tačiau jie su tuo nesutiko ir sakė, kad jiems patiems yra reikalingi pinigai, nes yra dideli prekių pirkimai į užsienį. Su „D“ buvo 4 procentai nuo pirkimo, su (duomenys neskelbtini) buvo tartasi dėl 4,5 procentų, tačiau kažkas įvyko ir realus procentas buvo mažesnis, gal 4-4,2 procentų, tikslių skaičių neprisimena. Jie nuostolių dėl to nepatyrė. Kadangi UAB „E“ produkcija yra (duomenys neskelbtini), tai jeigu (duomenys neskelbtini) yra perkami iš visos Europos ir jų įmonė komplektuoja įmonę ar yra koks nors kitas didelis projektas, tuomet gaunasi ir didelis procentas, o kai prekės atvežamos iš užsienio, tada ir realizavimui yra kur kas mažesnės sąnaudos. Atvežtų ir išvežtų (duomenys neskelbtini) kiekis yra nurodytas CMR ir „invoice“, jų buvo po 1-2, tiksliai neprisimena. Liudytojas nežino, kokia buvo vieno (duomenys neskelbtini) kaina, bet nurodo, kad vienoje sąskaitoje buvo apie 70 000 Eur be PVM. Tam, kad prekė būtų išsiųsta iš sandėlio, ji turėjo būti užpajamuota ir tik tai padarius galima išrašyti pardavimo sąskaitą-faktūrą, kas ir buvo daroma. Tą darydavo tiekime dirbantis vadybininkas. Jų vidinėje apskaitos sistemoje buvo ruošiama sąskaita-faktūra, eksperto skyriaus darbuotoja išrašydavo „invoice“ Excel variantą, tuos dokumentus kartu su CMR siųsdavo į (duomenys neskelbtini) bei visada prašydavo, kad (duomenys neskelbtini) firma, gavusi produktus patvirtintų tai savo parašais ant atsiųstų dokumentų. Jie taip pat ruošdavo ir patvirtinimą, kad prekės gautos, kuriame buvo nurodyta, kad pagal „invoice“ prekės buvo gautos tam tikrą dieną, ant šio patvirtinimo (duomenys neskelbtini) dėjo savo antspaudą bei parašą ir tas dokumentas jiems grįždavo elektroniniu paštu, po ko jie jį prisegdavo prie ataskaitų. Vienintelė sąlyga būdavo, kad krovinys paleidžiamas tik tada, kai buhalterija jiems pasako, kad iš (duomenys neskelbtini) gautas apmokėjimas.
Liudytojas parodė, kad įmonė „B“ jam nėra girdėta, o A. K., S. Š. ir D. K. taip pat nepažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 5 d. liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „E“ (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė vykdo mažmeninę prekybą (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma ir didmeninė prekyba (duomenys neskelbtini) prekėmis, dalyvauja įvairiuose konkursuose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini). Laimėjus konkursus, kartais buvo reikalingi ir (duomenys neskelbtini), tačiau patys neturėjo galimybės (duomenys neskelbtini) pasigaminti, todėl ieškodavo įmonių, kurios (duomenys neskelbtini) gali pagaminti. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kurioje sumontuota (duomenys neskelbtini) valdymo įranga, taip pat gali būti ir labai sudėtingos komplektacijos (duomenys neskelbtini), kurie yra skirti (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) pagaminimo UAB „E“ vardu kreipėsi į A. S., kurį pažinojo iš tų laikų, kada dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo A. S., pirkdavo (duomenys neskelbtini) prekes. (duomenys neskelbtini) jam paskambino A. S. ir pasakė, kad nusimato didelis objektas (duomenys neskelbtini), tačiau jo atstovaujama (duomenys neskelbtini) projekto vykdymui neturi pakankamai apyvartinių lėšų. Jis minėjo, kad bus gaminami ir parduodami (duomenys neskelbtini), o dėl apyvartinių lėšų trūkumo, jam reikėtų įmonės, turinčios didesnius finansinius pajėgumus. Esmė buvo ta, kad prekės su nuliniu PVM būtų parduodamos į (duomenys neskelbtini), o PVM galima susigražinti tik už kelių mėnesių. Pasak A., jo įmonė pagamintų užsakovams (duomenys neskelbtini) reikalingus (duomenys neskelbtini), juos parduotų UAB „E“, o UAB „E“ užsidėjusi apie 4,5 procentų antkainį (duomenys neskelbtini) parduotų A. nurodytai (duomenys neskelbtini) įmonei. UAB „E“ tai buvo naudinga, nes vienintelis rūpestis buvo prekių pervežimo organizavimas ir pirkimo-pardavimo dokumentų išrašymas. A. jam elektroniniu paštu persiuntė (duomenys neskelbtini) įmonės rekvizitus ir kontaktus. (duomenys neskelbtini) įmonė vadinosi F, jos vardu su juo kontaktavo elektroniniu paštu A. R.. Iš (duomenys neskelbtini) įsigyti (duomenys neskelbtini) pagal susitarimą buvo iš karto parduodami minėtai (duomenys neskelbtini) įmonei. Dėl (duomenys neskelbtini) pristatymo samdė pervežimo paslaugas teikiančias įmones. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išsiųsdavo tik gavę išankstinį apmokėjimą iš (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) A. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nusimato dar vienas panašus projektas. A. sakė, kad pats šiame projekte nebedalyvaus, tačiau su juo susisieks kitas asmuo, kuris šį projektą tęs. Neužilgo jam paskambino asmuo, prisistatęs P. ir pasakė, kad vietoj (duomenys neskelbtini) dabar (duomenys neskelbtini) jiems parduos MB „A“, kurią atstovaus direktorius I. Č.. P. davė I. Č. telefono numerį (duomenys neskelbtini), po ko jam paskambino ir susitarė susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje, jis jam paaiškino, kad yra būtina tinkama prekių dokumentacija, paprašė, kad iš jo pusės viskas vyktų sklandžiai ir laiku. Šis susitikimas buvo inicijuotas, nes norėjo pamatyti įmonės, su kuria dirbs, atstovą asmeniškai. I. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, žadėjo, kad planuoja plėstis. I. Č. sakė, kad (duomenys neskelbtini) rinks (duomenys neskelbtini). Jis patikrino šią įmonę ir atmetė pasiūlymą, nes mažoji bendrija pagal savo registravimo formą pasirodė nepatikima įmonė. Vėliau I. pasiūlė dar keletą įmonių, už kurias garantavo, tačiau jos irgi buvo atmestos. Tada I. rekomendavo UAB „D“. Kadangi ši įmonė yra žinoma ir patikima, jis sutiko bendradarbiauti perkant prekes iš jos. Tada pats nuvyko pas UAB „D“ vadovybę, kur pasirašė sutartį. Šiuo atveju prekes į UAB „E“ sandėlį atveždavo, tik neatsimena kas buvo prekių siuntėjas. Toliau šias prekes parduodavo F. Prekės į (duomenys neskelbtini) buvo pristatomos UAB „E“ samdytu transportu. Šiame sandoryje, kada prekės buvo perkamos iš UAB „D“, A. nedalyvavo. Iš kur UAB „D“ (duomenys neskelbtini) gaudavo, nežino. (duomenys neskelbtini) buvo atvežami į UAB „E“ sandėlį, tačiau kas ir kokiu transportu juos atveždavo, negali pasakyti, nes nežino. Vieną kartą matė, kad buvo atvykęs autobusiukas į UAB „E“ sandėlį ir iškrovė iš UAB „D“ atvežtus (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojo pareikalavo, kad išrašytų prekių atvežimą patvirtinantį dokumentą. Jis tada išrašė kažkokį prekių pristatymą patvirtinantį kvitą. Jam visada paskambindavo I. Č. ir pasakydavo, kada atvyksta iš UAB „D“ pirkti (duomenys neskelbtini). Iš UAB „D“ pirktų (duomenys neskelbtini) saugojimas UAB „E“ sandėlyje nebuvo registruojamas. (duomenys neskelbtini) paprasčiausiai buvo iškraunami ir toliau samdytu transportu vežami į (duomenys neskelbtini). Tokia įmonė, kaip UAB „B“ jam nėra girdėta, asmenų vardais S. Š., P. T., D. K., A. K. nepažįsta (1 t., b. l. 152-153).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad I. Č. nepažįsta. Jų įmonėje buvo atlikta krata, jie pateikė su atliktais sandoriais susijusią dokumentaciją, parodė visus važtaraščius, kitus dokumentus, kurie atspindėjo sandorių eigą. Liudytojas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir „F“ (duomenys neskelbtini). Įmonėje „F“ dirba apie (duomenys neskelbtini) metus. „F“ sandėliai yra (duomenys neskelbtini), adresas dabar pasikeitęs, tačiau vieta ta pati. Jo pareigos apima (duomenys neskelbtini). „F“ užsiima projektų, susijusių su didmenine bei mažmenine (duomenys neskelbtini) prekyba. Apie UAB „E“ žino, dabar su šia įmone bendradarbiauja. Jie per tarpininkus bendradarbiauja su daugeliu pasaulinio lygio gamintojų, per juos įsigyja prekes. Dėl bendradarbiavimo su UAB „B“ parodo, kad negali pasakyti, kada pradėta bendradarbiauti su UAB „B“, reikėtų tikslintis dokumentacijoje. Neprisimena šio bendradarbiavimo dalyko, tačiau jeigu ten buvo (duomenys neskelbtini), jie galėjo šio dalyko apimtyje bendradarbiauti. Šiuo metu su UAB „B“ jie nebendradarbiauja, anksčiau bendradarbiavimas vyko pagal konkretų projektą, kuris baigėsi po to, kai buvo įgyvendintas. Galimai jie pardavinėjo UAB „B“ (duomenys neskelbtini) prekes, bet patikrinti kokia konkrečiai prekė buvo parduodama galima pagal važtaraščius ir „invoice“. Neprisimena, kokios buvo pirkimo-pardavimo sumos, kiekvieną dieną jis vykdo labai daug bendradarbiavimo projektų, sumas reikėtų patikrinti pagal dokumentus. Neprisimena, kas šiuose sandoriuose rūpinosi logistika, tačiau visi dokumentai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai. Nežino, kaip (duomenys neskelbtini) susijusi su UAB „B“. Nežino, kas atstovavo UAB „B“, bet (duomenys neskelbtini) atstovu galėjo būti A. S.. Sudarytose sutartyse yra nurodyti tiek įmonės vadovai, tiek ir atstovai sandoriuose. A. S. buvo jų bendradarbiavimo partneris iš (duomenys neskelbtini), bendradarbiauti su UAB „B“ jie pradėjo po to, kai baigė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), su kuria bendradarbiavo nuo seniau. Su (duomenys neskelbtini) nebendradarbiauja, ši įmonė perpardavinėja (duomenys neskelbtini). Ar S. Š. yra susijęs su šia įmone, nežino. S. Š. jis nėra matęs, su juo bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. P. T., D. K. jam negirdėti asmenys, o I. Č. jam negirdėtas ir nematytas. Apie įmonę „A“ nėra girdėjęs, jos neprisimena. Kai pas juos atliko kratą, jam paaiškino, kad vykdomi sandoriai realiai nebuvo įvykę, kratos metu jam paminėjo (duomenys neskelbtini), neprisimena ar jam minėjo UAB „B“. Krata buvo atlikta ir jų įmonės biure, ir jo gyvenamojoje vietoje, buvo paimti ar patikrinti kompiuteriai, telefonai, buvo tikrinti dokumentai, nors jie anksčiau buvo pateikti (duomenys neskelbtini). Viename iš lapų, paimtų kratos metu, užfiksuota „UAB „B“ direktor P. T.“, tačiau natūralu, kad šio žmogaus neatpažino, nes jo fiziškai nėra matęs. Šie duomenys ant lapo buvo užrašyti todėl, nes liudytojas ruošė ataskaitas (duomenys neskelbtini) ir tuos duomenis užsirašė. Su P. T. elektroniniu paštu ar telefonu nebendravo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (2 t., b. l. 59-65), liudytojas parodė, kad neprisimena ar jie patys susirado asmenis, kurie atstovavo UAB „B“, ar jiems tai padaryti padėjo A. iš (duomenys neskelbtini). Tiesiogiai su UAB „B“ nekontaktavo. UAB „E“ organizuodavo prekių pristatymą, o jų įmonė prekes priimdavo bei parduodavo toliau. Kadangi norėjo sumažinti sandorio riziką iki minimumo, vykdavo avansinis mokėjimas. Kai jie įsigydavo prekes iš UAB „E“, prekės atvykdavo iki jų ir tada jie organizuodavo transportą bei siųsdavo prekę klientui. Dažniausiai transportą organizuodavo jis. Neprisimena, kokiu adresu siuntė krovinius UAB „B“, greičiausiai tai buvo į (duomenys neskelbtini). Galėjo būti skirtumai, per kiek laiko prekės nuvykdavo į UAB „B“, bet tikriausiai užtrukdavo apie porą dienų, dėl to yra surašyti dokumentai, kuriuose yra nurodyta tiksliai kada pervesti pinigai ir atvežtos prekės. Jam kaip verslininkui nebuvo įdomu, kodėl reikėjo tarpininkauti tarp UAB „B“ ir UAB „E“, tai buvo visiškai normalus verslo modelis, kadangi visos rizikos buvo sumažintos iki minimumo, vyko apyvarta ir prekių judėjimas ir įmonei tai buvo naudinga. Iš šio tarpininkavimo jų uždarbis buvo gal 2 procentai nuo sutarties sumos. Su S. tarėsi apie tam tikrą procentą S. po sandorių tarp UAB „B“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės atlikimo, tačiau apie atlyginimą jie nesitarė. Galbūt kartu kalbėjo apie kompanijas arba kokius likučius, bet asmeniškai apie atlygį jie nešnekėjo. Su S. susirašinėjo per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir tarėsi dėl UAB „B“ banko sąskaitų, į kurias S. nurodė norintis gauti 2,7 procento, kas galėjo būti jų įmonės uždarbiu nuo viso sandorio. Elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad gali sau pasilikti 2,8 procento greičiausiai buvo ne tai, kad S. galėtų sau tiek pasilikti, o tai buvo derybos dėl uždirbamų procentų. Neatsimena, ar elektroniniame pašte buvo rastas susirašinėjimas su UAB „B“, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) sutartis tarp UAB „B“ ir jų įmonės. Nežino kiek sandorių (duomenys neskelbtini) turėjo su UAB „B“, nepamena ar (duomenys neskelbtini) su šia įmone turėjo sandorių. Liudytojui parodžius CMR dokumentą (2 t., b. l. 120), parodė, kad neatpažįsta parašų, esančių 22-24 langeliuose. Nežino, ar 25-oje eilutėje esantis valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad S. buvo UAB „B“ atstovas, o įmonės direktorius buvo P., kurio pavardės neatsimena, bet jis yra nurodytas sutartyje. Nežino, kokias pareigas įmonėje ėjo S., jis buvo tik kontaktinis asmuo.
(duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba „F“ (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini). Bendrovės vykdoma veikla (duomenys neskelbtini). Jo atstovaujama bendrovė turėjo sandorių su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau su jomis šiuo metu nebedirba. Su UAB „E“ dirba iki šiol, ją atstovauja J., pavardės neatsimena. Bendradarbiavimas buvo užmegztas padedant senu pažįstamu A. S., kuris buvo (duomenys neskelbtini) atstovas. A. S. suvedė jį su (duomenys neskelbtini) atstovu S., kurio pavardės nebeatsimena. Savo telefone turi šį S. numerį (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). S. taip pat buvo atstovas Lietuvos įmonės UAB „B“. Direktorius šioje įmonėje buvo kitas asmuo – P., pavardės neatsimena, tačiau ji yra nurodyta sutartyje. Kokios S. pareigos buvo šioje įmonėje nežino, jis buvo kontaktinis asmuo. Bendradarbiavimas su UAB „B“ prasidėjo po to, kada nutrūko su (duomenys neskelbtini). UAB „B“ nurodydavo kokios prekės reikia, jo atstovaujama įmonė prekes nupirkdavo iš UAB „E“ ir parduodavo UAB „B“. UAB „B“ už prekes apmokėdavo iš anksto. Asmeniškai S. nėra matęs, su juo bendraudavo telefonu arba elektroniniu paštu. Su P. išvis nėra bendravęs (2 t., b. l. 59-65).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad I. Č. jam negirdėtas. Liudytojas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Tai buvo maža įmonė, joje dirba (duomenys neskelbtini), jis ir (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) sėdėjo ofise netoli sandėlio, o (duomenys neskelbtini) dirbdavo sandėlyje. Įmonės sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vėliau (duomenys neskelbtini) atsisakė nuomoti jiems ofiso patalpas. Jų ofisas išsikėlė šalimais per gatvę, o sandėlis liko. Jų sandėlis buvo apie 350m³. Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini), buvo apklausiamas, ar jis pažįsta tam tikrus asmenis, ar žino įmonę, į ką jis atsakė, kad to neprisimena. Jam liepė parodyti CMR, ant kurių buvo nurodyti jo telefono numeris ir pavardė ar įmonės pavadinimas, klausė tai ten buvo specifinis krovinys, bet jis to patvirtinti negalėjo. Liudytojui parodžius bylos medžiagoje esančius CMR (1 t., b. l. 122-123), parodė, kad tai yra jo telefono numeris, tačiau ant CMR nėra įmonės antspaudo. Ant CMR turi būti nurodyta įmonė, taip pat turi būti įmonės antspaudas, nes priimant krovinius 24-oje grafoje pasirašydavo sandėlininkas ir uždėdavo antspaudą, o to čia nėra. Gal ir galėjo būti atvejų, kad nėra uždedamas antspaudas, tačiau jų praktikoje tai yra privaloma procedūra, antspaudą jie deda visada. Nežino, kieno parašai yra ant CMR, sandėlininkas paprastai dėdavo savo vardo ir pavardės antspaudą ant CMR. Neprisimena, ar iš įmonių „F“, „B“ važiavo kroviniai. Jų įmonė buvo (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė. (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo didžiausi jų užsakovai ir su eksporto deklaracijomis kroviniai vykdavo iš Europos į (duomenys neskelbtini). Pas juos didžiąja dalimi buvo (duomenys neskelbtini) kroviniai, apie 90 procentų. Su MB „A“ jam neteko susidurti, I. Č., P. T., D. K., S. Š., A. K., A. S. jam negirdėti, G. Č. ir J. L. niekada prieš tai nėra matęs.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės pagrindinis klientas buvo (duomenys neskelbtini), tik išskirtiniais atvejais būdavo kitos įmonės. Įmonėje buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojai: jis, (duomenys neskelbtini) ir dar (duomenys neskelbtini). Įmonė vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu sandėliai ir administraciniai pastatai priklausė (duomenys neskelbtini). Šias patalpas nuomojo. Įmonėje (duomenys neskelbtini) nebuvo, tik kelis kartus yra sandėliavę kažkokias kėdes, kelis krovinius yra perkrovę. Apklausos metu jam parodyti du krovinių važtaraščiai (CMR), kuriuose yra nurodytas jo telefono numeris. Šių dokumentų jis neatsimena, taip pat ant šių dokumentų jo parašo nėra. Taip pat mato, kad nėra (duomenys neskelbtini) spaudo, nes jie visuomet dėdavo (duomenys neskelbtini) spaudą, tačiau šiuose dokumentuose tokio spaudo nėra. Įprastai (duomenys neskelbtini) suderindavo, kad tam tikras krovinys bus sandėliuojamas (duomenys neskelbtini) sandėlyje ir duodavo kontaktus. Tuomet tą krovinį priėmus ant važtaraščio būdavo uždedamas (duomenys neskelbtini) spaudas. Tačiau ant apklausos metu jam parodytų dokumentų spaudo nėra, taip pat parašai ne jo. Kodėl yra nurodytas jo telefono numeris nežino. Neatsimena krovinių nurodytų važtaraščiuose. Jam nėra girdėtos ir žinomos įmonės UAB „B“ ir MB „A“. I. Č., S. Š., D. K., A. S. ir P. T. nepažįsta (1 t., b. l. 119-121).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė B. S. parodė, kad surašė (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą ir 2021 m. kovo 30 d. apžiūros protokolą. Atsakydama į klausimus parodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) studijas, turi (duomenys neskelbtini) darbo patirtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Įprastai per mėnesį ji surašydavo po vieną specialisto išvadą, iš viso yra surašiusi (duomenys neskelbtini) išvadų. Specialisto išvadą surašė susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, ji vertino pateiktus dokumentus, kurie nurodyti specialisto išvados pirmajame puslapyje. Specialisto išvadą atliko, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintais specialisto išvadų pateikimo nuostatais. Liudytojų parodymai nėra pirminis buhalterinis dokumentas, tačiau yra atliekamas dokumentų lyginimas, dėl to ir buvo padaryta sąlyginė išvada. Specialistas rašo išvadą, lygindamas ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus su pirminiais apskaitos dokumentais. Specialistas negali išeiti iš jam suformuluotos užduoties ribų. Specialisto išvada yra teikiama klausimų apimtyje, savarankiškų pastebėjimų į išvadą ji neįrašė. Sąlyginis atsakymas yra dėl to, nes jai buvo užduotas sąlyginis klausimas. Tyrimo metu reikėjo papildomos apžiūros ir pakartotinio dokumentų įvertinimo, nes reikėjo įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes po to, kai jai buvo pateiktas 2021 m. kovo 22 d. dokumentų apžiūros protokolas. Šios aplinkybės yra pacituotos 2021 m. kovo 22 d. protokole, tai yra iš (duomenys neskelbtini) gauti papildomi dokumentai. Specialistų išvados yra vizuojamos (duomenys neskelbtini) R. B., jos yra surašomos specialistų vardu ir vėliau yra pasirašomos IBPS po to, kai (duomenys neskelbtini) su išvada susipažįsta, greičiausiai (duomenys neskelbtini) vardas ir pavardė yra matomos jos vizoje. Dėl specialisto išvados parodė, kad ji kaip specialistė teisinio vertinimo ir teisinių aplinkybių nenustato. Jai buvo pateiktas 2021 m. kovo 22 d. dokumentų apžiūros protokolas, kuriame buvo nustatytos naujos teisinės aplinkybės ir, remiantis tuo, ji apskaičiavo ir nustatė pažeidimus, todėl gavosi esantis neatitikimas tarp pirmosios jos specialisto išvados ir apžiūros protokolo. Specialisto išvada, kaip ir apžiūros protokolas, yra sąlyginis, ir teismas vertina ar visos aplinkybės buvo tokios, kaip jos nurodytos. Jos išvada traktuotina kaip sąlyginė, o ne absoliuti. Ne jos kompetencijoje pasakyti ar sandoris tarp „B“ ir „A“ buvo fiktyvus, ji negalinti teigti, kad tarp minėtų įmonių nebuvo sandorio. Apie šio sandorio fiktyvumą ikiteisminio tyrimo metu klausimas jai nebuvo užduotas. Remiantis 2021 m. kovo 22 d. protokolu, negalima nustatyti esminių buhalterinės apskaitos duomenų, įsipareigojimo dydžio, nuosavo kapitalo struktūros ar turto. Nustatyta, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neužregistruotos 4-ios PVM sąskaitos-faktūros ir laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neužregistruotos gautos piniginės lėšos iš UAB „D“, kas neleidžia nustatyti minėtų duomenų. Kodėl ji nevertino pirkimų su „B“, pasakyti negali, vertino UAB „D“ pardavimus dėl to, nes mokėtinas PVM atsiranda pardavus prekes. Negali nurodyti kokie duomenys turi būti privalomai įrašomi į PVM sąskaitą-faktūrą, nes tai nėra susiję su specialisto išvada. Teikdama išvadą specialistė nevertino, ar „F“ sąskaitose-faktūrose išrašytose įmonei „B“ produkcija yra identiška produkcijai, kurią „A“ pardavė „D“. Tai, kas buvo vertinta, yra pacituota apžiūros protokole, ji vertino tyrėjo pateiktą apžiūros protokolą, kuriame nurodytos aplinkybės, pagal kurias protokolas buvo surašytas. Yra nurodyta, jog pagal sąskaitas-faktūras, kadangi jose nurodytų prekių UAB „B“ negalėjo turėti, „B“ tuo metu neteikė jokių ataskaitų mokesčių administratoriui. Duomenys, kad įmonė neturėjo prekių, yra tyrėjo surašytame apžiūros protokole, pagal jį tai ir buvo nustatyta. Nežino, kaip būtų pasikeitusi jos išvada, jeigu klausimas nebūtų užduotas su sąlyga, kad operacijos yra fiktyvios. Išvada surašoma pagal visus pateiktus dokumentus. Specialistas, nustatęs pažeidimą, dėl kurio nebuvo klausta, gali apie tai konstatuoti savo išvadoje. Ji kitų pažeidimų nenustatė, nes išvada buvo surašyta tik dėl Mažosios bendrijos.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, 18 dalį „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nevykdė prekių ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo sandorių su UAB „B“, bei prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorių su UAB „D“, tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, tai yra:
- 4 PVM sąskaitas faktūras panaudojo pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 300 Eur tarp MB „A“ ir UAB „B“;
- 22 atvejais laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 300 Eur piniginių lėšų mokėjimo UAB „B“;
- 4 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 850 Eur tarp MB „A“ ir UAB „D“;
- 4 atvejais laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 850 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „D“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, dėl MB „A“ Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu (duomenys neskelbtini) negalima iš dalies nustatyti MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nustatyta, kad valstybės įgaliotoms institucijoms MB „A“ pateikė duomenis apie turtą už tiriamąjį laikotarpį neatitinkančius tikrovės.
MB „A“ 2 PVM deklaracijose už laikotarpius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nedeklaravo iš viso 59 754,54 Eur pirkimo PVM ir už laikotarpius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš viso 59 850 Eur pardavimo PVM.
Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos duomenis, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nevykdė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorių su UAB „D“, pagal 4 PVM sąskaitas faktūras iš viso 344 850 Eur, tai MB „A“ sudarė sąlygas UAB „D“ įtraukti į PVM atskaitą iš viso 59 850 Eur PVM.
Papildomai nustatyta:
- MB „A“ nepateikė už (duomenys neskelbtini) Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204), ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ nuostatų.
- MB „A“ nepateikė VĮ „Registrų centrui“ už (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“ (3 t., b. l. 175-192).
2021 m. kovo 30 d. dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad specialistui buvo pateiktas 2021 m. kovo 22 d. dokumentų apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Remiantis pateiktais duomenimis specialistas paaiškino, kad apžiūrai pateiktas 2021 m. kovo 22 d. dokumentų apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „Remiantis apžiūros metu nustatytais duomenimis ir surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad UAB „B“ neturėjo galimybės parduoti (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kadangi juose nurodytų prekių UAB „B“ tuo metu dar negalėjo turėti. Turimais duomenimis UAB „B“ neteikė jokių ataskaitų mokesčių administratoriui, neturėjo jokių sandėliavimo ar administracinių patalpų, neturėjo jokių transporto priemonių, joje nebuvo dirbančių asmenų. Nėra jokių duomenų ar dokumentų apie tai, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas, iškrovimas ar pakrovimas. Remiantis surinktais duomenimis manytina, kad UAB „B“ realiai jokių prekių MB „A“ nepardavė, o MB „A“ UAB „B“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo tikslu pateisinti be apskaitos dokumentų įsigytas prekes ir tokiu būdu išvengiant pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, kuris susidarė pardavus šias prekes“.
Apžiūrai pateikta (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 7-ame specialisto išvados puslapyje nurodyta, kad: „Pagal 2019 m. spalio 12 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš MB „A“ direktoriaus I. Č. pateiktus MB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) 4 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą UAB „D“ iš viso už 344 850 Eur.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal VMI išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) VMI išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre neužregistravo PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą UAB „D“ iš viso už 86 212,50 Eur.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, patikrinus duomenis iš CIS kompiuterinės duomenų bazės VMI – Duomenys apie sąskaitas faktūras, nustatyta, kad MB „A“ nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro už laikotarpį (duomenys neskelbtini).
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios C išrašą nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) 4 atvejais pagrindė piniginių lėšų gavimą iš viso už 344 850 Eur iš UAB „D“.
Atsižvelgiant į apžiūrai pateiktus dokumentus, nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso už 344 850 Eur (be PVM 285 000 Eur, PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, tai yra:
- laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neužregistravo apskaitos registruose 4 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso už 344 850 Eur (285 000 Eur pajamos, 59 850 Eur pardavimo PVM) prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą UAB „D“;
- laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neužregistravo apskaitos registruose iš viso už 344 850 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo iš UAB „D“ ((duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 5-5.1, 6-6.3, 7 priedai).
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo klausimo atsakymas keistųsi taip:
nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, 18 dalį „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos duomenis), kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nevykdė prekių ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo sandorių iš UAB „B“, tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, tai yra:
- 4 PVM sąskaitas faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudojo pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 300 Eur (be PVM 284 545,46 Eur, PVM 59 754,54 Eur) tarp MB „A“ ir UAB „B“;
- 22 atvejais laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo iš viso 344 300 Eur piniginių lėšų mokėjimo UAB „B“;
Nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (be PVM 285 000 Eur, PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, tai yra:
- laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neužregistravo apskaitos registruose 4 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso 344 850 Eur (285 000 Eur pajamos, 59 850 Eur pardavimo PVM) prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą UAB „D“;
- laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neužregistravo apskaitos registruose iš viso 344 850 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo iš UAB „D“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos dokumentus, dėl MB „A“ Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu (duomenys neskelbtini) negalima iš dalies nustatyti MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apžiūrai pateiktoje (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 13 puslapyje nurodyta, kad „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų išrašus (duomenys gauti (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad MB „A“ už laikotarpį (duomenys neskelbtini) pateikė 2 PVM deklaracijas (forma FR0600), kuriose deklaravo duomenis“ ((duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 8-8.1, 9 priedai).
Atsižvelgiant į apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (pajamos 285 000 Eur, pardavimo PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. neįrašė šiose deklaracijose iš viso 285 000 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 59 850 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) (1 priedas).
MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
- 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, tai yra, MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis pagrindė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą iš viso 344 850 Eur UAB „D“, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), nepriskaičiavo iš viso 59 850 Eur pardavimo PVM;
- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, tai yra MB „A“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 59 850 Eur nuostolį (1 priedas).
Atsižvelgiant į apžiūrai pateiktus dokumentus – išrašą apie deklaracijų pateikimą VMI (duomenys gauti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 9 priedas), nustatyta, kad MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies reikalavimo ,,Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos <...> pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, tai yra, MB „A“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204 forma) už (duomenys neskelbtini), nedeklaravo iš viso 285 000 Eur pajamų (344 850 Eur pajamos su PVM – 59 850 Eur pardavimo PVM) ir neapskaičiavo iš viso 42 750 Eur (285 000 x 15%) pelno mokesčio, todėl (duomenys neskelbtini) padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso 42 750 Eur ((duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 9 priedas).
Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nepriskaičiavo ir padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso 102 600 Eur mokesčių, iš jų: 59 850 Eur – pridėtinės vertės mokesčio, 42 750 Eur – pelno mokesčio.
Pagal apžiūrai pateiktą išrašą (atspausdinta (duomenys neskelbtini)) iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ matyti, kad MB „A“ VĮ „Registrų centrui“ už (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“ ((duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 10 priedas).
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirto klausimo atsakymas keistųsi taip:
nustatyta, kad valstybės įgaliotoms institucijoms MB „A“ pateikė duomenis apie turtą už tiriamąjį laikotarpį neatitinkančius tikrovės.
Nustatyta, kad jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (pajamos 285 000 Eur, pardavimo PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 285 000 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 59 850 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).
MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
- 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, tai yra, MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis pagrindė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimą iš viso 344 850 Eur UAB „D“, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), nepriskaičiavo iš viso 59 850 Eur pardavimo PVM;
- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, tai yra MB „A“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 59 850 Eur nuostolį (4 t., b. l. 37-44).
2021 m. gruodžio 13 d. teisme gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Audito įmonės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė specialistas Č. M. (6 t., b. l. 61-105) (toliau – konsultacinė specialisto išvada). Konsultacinė specialisto išvada parengta pagal suformuluotus klausimus:
1. Ar specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-03-30 apžiūros protokole yra teisingai apskaičiuoti MB „A“ deklaruotini PVM ir pelno mokesčių dydžiai?
2. Ar (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus? Jeigu nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti MB „A“ įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
Konsultacinėje specialisto išvadoje pateikti tokie išvadiniai atsakymai į suformuluotus klausimus:
1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021-03-30 apžiūros protokole, yra neteisingai apskaičiuoti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai. Teisingas mokėtinas į biudžetą pridėtinės vertės mokestis yra 97,00 Eur (kuris yra pilnai sumokėtas), teisingai mokėtinas į biudžetą pelno mokestis yra 68,00 Eur (kuris yra pilnai sumokėtas).
2. Tyrimo metu nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl to galima nustatyti MB „A“ įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius bei struktūrą.
Konsultacinėje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad sandorio su UAB „D“ metu MB „A“ veikė kaip neatskleistas tarpininkas. Už savo tarpininkavimo paslaugas MB „A“ paėmė 0,159742 % komisinių, t. y. 454,54 Eur. Pateikiama nuoroda į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, pagal kurį „Neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita“. Vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi: „Kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.“
Konsultacinės išvados 8 puslapyje, 15 punkte (6 t., b. l. 68) daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) 2021-03-30 dokumentų apžiūros protokole eliminuoja pirkimus tik tuo pagrindu, kad tuo metu UAB „B“ nedisponavo prekėmis, kurias pardavė MB „A“, kas yra nepagrįsta, nes pagal PVMĮ 2 str. 17 p. apibrėžimą, neatsiskleidęs tarpininkas gali iš viso nekontroliuoti prekių judėjimo, nes prekė keliauja tiesiai galutiniam pirkėjui. Be to, gauti atsiskaitymą už prekes anksčiau nei prekė buvo pateikta, nėra draudžiama pagal LR įstatymus ir visiškai absurdiška laikyti, kad MB „A“ akcinei bendrovei „D“ pardavė byloje nenustatytas prekes, nuo kurių ir buvo apskaičiuoti mokesčiai.
Konsultacinės išvados 10 puslapyje, 19 punkte (6 t., b. l. 70), atsakant į antrąjį suformuluotą klausimą, kad MB „A“ veikiant kaip neatsiskleidęs tarpininkas, pirko iš UAB „B“ prekes, kurias parduodavo UAB „D“. MB „A“ tinkamai uždeklaravo prekių įsigijimą iš UAB „B“ ir prekių pardavimą UAB „D“, iš ko darytina išvada, kad MB „A“ į apskaitą įtraukė tikrovės atitinkančias ūkines operacijas, dėl ko laikotarpiu (duomenys neskelbtini) galima nustatyti MB „A“ veiklą, jos turtą, kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Č. M. parodė, kad jis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašus, parengė teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) ir nuo tada yra (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) darbo stažą kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teikia specialisto išvadas, analogiškais klausimais per metus pateikia apie (duomenys neskelbtini) išvadų. Jam klientas pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, apžiūros protokolą ir baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. vadovavosi ta pačia medžiaga kaip ir byloje išvadą pateikusi specialistė. UAB „D“ buhalterinės, finansinės apskaitos ir apskaitos registro netyrė, nes tai nebuvo jo tyrimo objektas. Jo tyrimo prioritetas buvo vertinti pagal objektyvią bylos medžiagą, o ne pagal subjektyvius liudytojų paaiškinimus. Tai įvertinęs, priėjo išvadą, kad mokesčiai ir buhalterinė apskaita MB „A“ buvo tvarkomi tinkamai.
Esminiai klausimai išvadoje susiję su PVM ir pelno mokesčiais. Mažoji bendrija buvo tarpinė grandis tarp UAB „B“ ir UAB „D“, tačiau reikėjo nustatyti ar tai yra atskleistas ar neatskleistas tarpininkas pagal PVM įstatymo 2 str. 17 p. Nagrinėjamu atveju sudaryta ne tarpininkavimo sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi Mažoji bendrija pirko prekes iš „B“ ir jas pardavė „D“, taigi buvo neatskleistu tarpininku. Gali būti atvejai, kad prekės yra suteikiamos galutiniam jų pirkėjui tiesiogiai, o ne neatskleistam tarpininkui, taigi tarpininkas yra įstatymo atleidžiamas nuo pareigos priimti prekę ir ją sandėliuoti, o vėliau parduoti. Tarpininkas gali su prekėmis neturėti nieko bendro, jeigu nėra sąlygų dėl sandėliavimo ar jokių kitų sąlygų, jis tiesiog uždirba skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo. Jeigu būtų tarpininkaujama fiktyviame sandoryje, tada tarpininkui tai tikriausiai neštų ir solidarią atsakomybę. Neatskleistas tarpininkas neprivalo priimti prekių, jam nerūpi logistikos klausimai, jis tik turi įsitikinti sandorio realumu. Toks tarpininkas turi suvokti tikslų sutarties dalyką, t. y. kokios prekės, iš ko perkamos ir kam parduodamos.
Dėl išvadų skirtingumo parodė, kad jo pateikta konsultacinė specialisto išvada prieštarauja (duomenys neskelbtini) specialistės išvadai ir apžiūros protokolui. (duomenys neskelbtini) specialistės išvadoje nustatyta, kad negalima dalinai nustatyti turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo, veiklos rezultatų, jo struktūros. Priešingai, jo specialisto išvadoje konstatuojama, kad įmonė deklaravo ir sumokėjo mokesčius teisingai, klaida yra nereikšminga, sudaranti 194 Eur, kurią įmonė, patikrinimo metu sumokėjo VMI; konstatuojama, kad mokesčių nepriemokos nėra ir atitinkamai nenustatyta jokių netinkamų operacijų, jų registravimo fakto; konstatuojama ir tai, kad galima nustatyti Mažosios bendrijos turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, veiklos rezultatus ir struktūrą. MB „A“ turto struktūrą galėjo nustatyti ir be mokesčių deklaracijos, nes turto struktūrai įtaką daro ūkinės operacijos ir pirminiai dokumentai.
Pagrindinis specialistės argumentas pripažinti atliktus sandorius fiktyviais yra tai, kad UAB „B“, kai išrašinėjo pardavimo sąskaitas-faktūras, galimai prekių dar neturėjo, todėl galimai fiktyviai kažką registravo. Neatskleistam tarpininkui prekių judėjimo faktinės datos gali būti nežinomos, taigi esminis klausimas yra tai, ar prekės, išdėstytose tose 4-iose pirkimo sąskaitose-faktūrose ir 4-iose pardavimo sąskaitose-faktūrose, realiai egzistavo. Tai, kad UAB „D“ tų prekių nenupirko (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta nėra, todėl laikytina, kad UAB „D“ tas prekes buvo nupirkęs, o Mažoji bendrija už prekių judėjimą neatsako. Ji turėjo užtikrinti, kad su ja būtų atsiskaityta, atsiskaitymas galimas buvo tiek nuosavomis, tiek ir kliento lėšomis. Kaip matyti, buvo išrašomos išankstinės sąskaitos įmonei „D“, UAB „D“ pervesdavo pinigus Mažajai bendrijai, o tada Mažoji bendrija pervesdavo pinigus UAB „B“. UAB „B“, gavusi pinigus, išrašė keturias pardavimo sąskaitas-faktūras, atitinkamai Mažoji bendrija išrašė sąskaitas-faktūras UAB „D“. Tokiu būdu sandoris įvyko – įvyko tiek pardavimas, tiek ir atsiskaitymas. Esminis prieštaravimas tarp apžiūros protokolo ir specialisto išvados yra toks, kad specialisto išvadoje specialistė matomai tuo pagrindu, kad prekė fiziškai galėjo dar neatkeliauti, pripažino, kad visi kiti keturi pirkimo sandoriai, keturiomis sąskaitomis-faktūromis apiforminti sandoriai ir keturi pardavimo sandoriai yra fiktyvūs ir tada gaunasi, kad įmonė nepirko ir nepardavė. Bet jeigu nepirko ir nepardavė, tai niekam ir žalos nepadarė, mokesčių neatsiranda, jeigu sandoriai neįvyksta.
Apžiūros protokolo metu ši pozicija pasikeitė ir buvo pripažinta, kad pardavimai vyko, tačiau kitokiomis sąlygomis, t. y. Mažoji bendrija prekes pardavė, tačiau prekės atsirado ne iš įmonės „B“. Tokiu atveju Mažoji bendrija turi pardavimus, tačiau neturi pirkimų, o nuo pardavimo sumos priskaičiuojamas PVM ir pelno mokestis ir taip įmonė padaro didžiulę žalą. Jeigu yra sandoris su UAB „B“ ir nėra nustatyta kita struktūra, tuomet negalima tvirtinti, kad pardavimas buvo įvykdytas, o pirkimas – ne. Esminis klausimas yra tai ar galima konstatuoti nusikaltimą tuo atveju, jeigu nėra niekur nurodyta, kad „D“ prekių negavo arba jei nurodoma, kad prekės gautos, tačiau yra nukrypimai nuo datų, kada išrašytos sąskaitos-faktūros. Jeigu būtų konstatuota, kad „D“ prekių negavo, tada galima būtų svarstyti, ar Mažoji bendrija dalyvavo netikrame sandoryje, tačiau konstatavus, kad „D“ tas prekes gavo, nėra pagrindo kaltinti Mažąją bendriją dėl prekių judėjimo laike nekontroliavimo, nes jie to neprivalo daryti. Mažoji bendrija kontroliavo prekių tiekimo klausimą, kontroliavo atsiskaitymo klausimą, matyti, kad buvo atlikti 22 atsiskaitymai su „B“, tarpininkavimas nebuvo pasyvus, Mažoji bendrija aktyviai kontroliavo situaciją, kad ji neliktų skolinga. Tai, kad ji veikė „D“ pinigais, įstatymas to nedraudžia. Tarp UAB „D“ ir MB „A“ nebuvo jokių kitų sandorių ir nors sąskaita-faktūra buvo apmokėta neįrašant pavedime sąskaitos-faktūros numerio, jeigu išrašyta sąskaita-faktūra yra 344 300 Eur sumai ir ši suma buvo sumokėta, nėra pagrindo priskirti mokėjimus kitai įsivaizduojamai prekei. Jei mokėjimo paskirtyje parašyta „už prekes“, tai nesant duomenų apie kitas prekes, galima daryti sąsają, kad tai yra mokėjimas už iš „B“ pirktas prekes. Į klausimą, ar pagal pateiktus dokumentus galima konstatuoti, kad sandoris tarp „B“ ir „A“ nebuvo fiktyvus, specialistas atsako, kad galima spręsti. Jeigu atskirai analizuotų tą sandorį, tai aišku vien duomenų, kad išrašytos sąskaitos ir gautas apmokėjimas, tokiai išvadai padaryti nepakaktų. Akcentuoja, kad jeigu UAB „D“, kaip galutinis pirkėjas, tas prekes gavo, tai galima konstatuoti, kad ir „B“ tas prekes Mažajai bendrijai pateikė. Jeigu būtų konstatuotas faktas, kad „D“ tų prekių negavo, tada sandoris tarp „B“ ir Mažosios bendrijos būtų abejotinas. Įstatymai nenustato ypatingų reikalavimų atsiskaitymams, svarbu yra tai, ar buvo atsiskaityta, ar ne. Nagrinėjamoje situacijoje Mažoji bendrija atsiskaitė 22 mokėjimo pavedimais per banką, tai yra reikšminga aplinkybė, patvirtinanti sandorio realumą. Nėra kažkokių kabliukų, kad būtų galima pasakyti, kad yra fiktyvumo požymių. Praktikoje dažniausiai yra tokie klausimai, kad sakysim pirkėjas ar šiuo konkrečiu atveju „B“, galimai blogai deklaravo mokesčius, tai jie ir atsakingi už tai, jeigu taip yra.
Įstatymų leidėjai nenustatė prievolės, kad pirkėjas turi užtikrinti ir sukontroliuoti, kad pardavėjas, šiuo atveju UAB „B“, deklaravo ir sumokėjo visus mokesčius. Nei PVM, nei Pelno mokesčio įstatymai tokių prievolių pirkėjams nenustato, tai yra mokesčių administratoriaus funkcija. Sunku pasakyti, kokiais požymiais (duomenys neskelbtini) specialistė pamanė, kad sandoriai yra fiktyvūs, nes jam tokių požymių nustatyti nepavyko. Nors Mažoji bendrija iš tiesų nebuvo visko idealiai deklaravusi, vien tai neleidžia konstatuoti mokesčių vengimo ar jų mažinimo, nes tai yra techninės klaidos. Buvo tikslinama dėl 68 Eur pelno mokesčio ir 94 Eur PVM mokesčio. Konstatuoti, kad tai yra apgaulė negalima, o kadangi įstatymų leidėjas padarė išimtį ir leido Mažųjų bendrijų buhalterinę apskaitą tvarkyti jų vadovams, natūralu, kad tam tikros klaidos atsiranda, tačiau jos yra ištaisomos. Vien tai neleidžia konstatuoti fakto, jog buvo tyčia, vertinant per buhalterinės apskaitos ir mokesčių prizmę. Kadangi laikė, kad sandoris tarp „B“ ir „A“ iš tikrųjų įvyko, nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių neskaičiavo. Tokią išvadą padarė, kadangi nėra jokių duomenų apie kitas prekes ar kitą tiekėją. Jo ir (duomenys neskelbtini) specialistės išvados skirtingos dėl to, nes specialistė darė išvadą su sąlyga, kad operacijos yra fiktyvios. Jeigu (duomenys neskelbtini) specialistė išvadą būtų dariusi su sąlyga, kad operacijos yra realios, tikriausiai jų išvados būtų tapačios.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai parodė, kad PVM įstatymo 80 straipsnyje, kur nustatomi privalomi PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitai, tiek tiekėjo, tiek gavėjo parašų tarp privalomų rekvizitų nėra numatyta. Atitinkamai įstatymas nenumato kaip privalomo rekvizito fizinio asmens vardo, pavardės, pareigų, dėl to visos sąskaitos-faktūros tiek iš „B“, tiek ir iš Mažosios bendrijos neturi kažkokių ydų, kad būtų galima tas sąskaitas-faktūras eliminuoti arba laikyti, kad jos neatitinka įstatymų reikalavimų. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytas 3 metų laikotarpis, per kurį įmonė gali patikslinti pelno ir PVM mokesčių deklaracijas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Kadangi tyrimo metu nustatė, kad yra neženklūs neatitikimai 194 Eur sumai per dvi deklaracijas, atitinkamai VMI buvo pateiktos patikslintos deklaracijos ir priimta nurodyta suma. Prievolė atsiranda tik tuomet, kai po deklaravimo yra atliekamas patikslinimas. Tirti sandorius fragmentiškai yra netikslu, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nustatyta visa grandinė, kad prekės pirktos iš (duomenys neskelbtini) įmonės, o jų galutinis pirkėjas yra „D“. Tiriant sandorius fragmentiškai, yra nevisapusiškas tyrimas ir tada gali būti suklaidinta ir specialistė. Jeigu tyrėjas paima kažkokį fragmentą ir pasako, kad „B“ tuo metu nedisponavo prekėmis, tai specialistei nieko kito nebelieka daryti. Keliant prielaidą, kad prekės parduoti neva negalėjo, o jeigu negalėjo, tai negalėjo išrašyti sąskaitos, tai iš čia atsiranda klaida. Jeigu tyrimas būtų buvęs atliktas nuo (duomenys neskelbtini) įmonės iki „D“, klaidų nebūtų atsiradę.
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas J. Ž. parodė, kad vadovaujasi (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis ir kaip įstaiga, atstovaujanti valstybę dėl turtinės žalos, pagal pateiktą medžiagą pareiškė civilinį ieškinį. Kiek žino, VMI atlieka papildomą tyrimą dėl „D“, tačiau kiek prisimena, civilinį ieškinį jie rengė tik pagal (duomenys neskelbtini) išvadą, o atskiros VMI išvados nebuvo. Dėl VMI pretenzijų UAB „D“ ar UAB „E“ dėl (duomenys neskelbtini) įsigijimo nieko nežino, prie šios informacijos priėjimo neturi, jis atsakingas tik už dalyvavimą bylose. Kai padavė civilinį ieškinį, jie vertino, kad situacijoje yra įmonės „B“, „A“ ir „D“ bei (duomenys neskelbtini) įmonė, aiškinosi, kodėl įtarimai pareikšti tik „A“, tačiau nepamena kaip į tai buvo atsakyta. Šioje situacijoje dalyvavo eilė įmonių, buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini), prasisuko pro eilę Lietuvos įmonių ir iškeliavo atgal į (duomenys neskelbtini), kas iš esmės nėra logiška schema, jeigu galima tas prekes įsigyti jų kilmės šalyje. Nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje nėra tokios didelės rinkos, kad gamintojai vieni kitų nežinotų. Tai yra jo vidinis įsitikinimas, o ne oficiali VMI nuomonė. Kai jie atlieka mokestinius tyrimus ar patikrinimus ir nustato tam tikrą žalą, gali perduoti (duomenys neskelbtini) tolimesnio tyrimo atlikimui, po ko VMI sustabdo savo tyrimą. Nežino, ar VMI inicijavo kokį nors „D“ ar „E“ baudžiamąjį persekiojimą. Jie priėjo išvadą, kad buvo atlikti apsimestiniai sandoriai, todėl VMI neatsižvelgė į pirkimo PVM reikšdama civilinį ieškinį. Turi būti mokamas skirtumas tarp pirkimo PVM ir pardavimo PVM. Jų praktikoje yra atvejų, kai parduodama prekė, kuri nebuvo įgyta. Iš ieškinio neeliminavo pirkimo išlaidų, o civilinį ieškinį surašė pagal (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą. Laikosi nuomonės, kad valstybės biudžetui buvo padaryta 59 850 Eur turtinė žala ir teismo prerogatyva spręsti dėl žalos pripažinimo. „A“ veikloje pasireiškusi PVM grobstymo schema yra nurodyta išvadoje ir civiliniame ieškinyje, dėl to tikriausiai reikėjo klausti specialistės, nes jis neturi pakankamai žinių to komentuoti. Jei sandoriai būtų buvę realūs, tikriausiai nebūtų ir žalos. VMI neatliko savarankiškų skaičiavimų, jis (J. Ž.) neturi tam tinkamo ekonominio ar finansinio išsilavinimo, jis tik pagal gautas užklausas surašo civilinius ieškinius ir dalyvauja bylose.
2020-02-06 dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms vykdant ETO, kratos metu pas A. T., adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas DVD diskas su vaizdo įrašo failu. Kratos protokole nurodyta, kad failas buvo perkopijuotas iš debesijos „icloud“. DVD diske rastas vaizdo įrašo failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, sukūrimo data (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma, kaip vyras filmuoja prekių iškrovimą SIA „F“ patalpose, kad prie SIA „F“ patalpų stovi krovininis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašą atliekantis asmuo iš šio automobilio prekes iškraunančiam asmeniui (duomenys neskelbtini) kalba paaiškina, kad yra daromas prekių iškrovimo vaizdo įrašas, kad būtų galima įvairioms patikrinimus atliekančioms institucijoms pateikti duomenis, kad viskas įmonėje yra daroma tinkamai. Krovininio automobilio viduje esantis vyras hidraulinio keltuvo pagalba ruošiasi iškrauti dvi EURO paletes, ant kurių uždėtos juoda plėvele apvyniotos prekės. Vizualiai nėra galimybės nustatyti kokios prekės yra iškraunamos, kadangi ant jų nesimato jokių logotipų ar užrašų.
Kadangi vaizdo įrašas darytas (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdant ETO pateikti SIA „F“ dokumentai. Tarp pateiktų dokumentų buvo rastas tarptautinis krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „E“ siunčia prekes SIA „F“. Krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad kartu pridedami dokumentai – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinį sudaro 2 paletės, kurių bendras svoris 487 kg. Vienas iš vežėjų nurodytas S. B., automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Scania. Krovinį atsiėmė A. T., (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) UAB „E“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įmonei SIA „F“ parduoda (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 148 512 Eur. Šias prekes pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „F“ pardavė UAB „B“ už 152 520 Eur. Šios prekės iš SIA „F“, remiantis (duomenys neskelbtini) tarptautiniu krovinio važtaraščiu, kuris neturi identifikacinio numerio, buvo išgabentos gavėjui UAB „B“, adresu (duomenys neskelbtini).
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad apžiūrėtame vaizdo faile yra užfiksuotas galimai iš UAB „E“ įsigytų prekių, kurios paskui buvo parduotos UAB „B“, iškrovimas (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „F“ patalpose (2 t., b. l. 104-112).
2021-03-22 dokumentų apžiūros protokole nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos pateikė ETO medžiagą dėl (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės SIA „F“ turėtų sandorių su Lietuvos įmonėmis. Iš gautos ETO medžiagos nustatyta, kad viena iš įmonių, su kuriomis buvo vykdomi sandoriai, yra UAB „B“. Pagal SIA „F“ pateiktą išrašomų sąskaitų registrą matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė prekių UAB „B“ pagal dvi sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 152 520 Eur ir (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už 152 520 Eur.
(duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų pateiktoje ETO medžiagoje pridėti du tarptautiniai krovinio važtaraščiai (toliau CMR), pagal kuriuos SIA „F“ iš (duomenys neskelbtini) gabeno prekes bendrovei „B“ į Lietuvą:
1. CMR, kuriame siuntėjas nurodytas SIA „F“, kodas (duomenys neskelbtini). Prekių gavėjas nurodytas UAB „B“, kodas (duomenys neskelbtini). Pristatymo adresas (duomenys neskelbtini). Vežamų prekių pardavimą patvirtinantis dokumentas nurodyta (duomenys neskelbtini) sąskaita (duomenys neskelbtini). Vežamos dvi paletės, kurių svoris 420 kg. Vežamų prekių vertė nurodyta 152 520 Eur. CMR surašymo data (duomenys neskelbtini). Krovinio gavimo data (duomenys neskelbtini). Prie šio CMR pridėta (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad SIA „F“ už 152 520 Eur parduoda prekes UAB „B“. Nurodoma, kad yra parduodami (duomenys neskelbtini). Prekių svoris 420 kg. Dešinėje sąskaitos pusėje, grafoje „gauta“ yra ranka darytas užrašas „P. T.“ ir jo vardu pasirašyta. Taip pat yra uždėtas apvalus UAB „B“ spaudas. Kairėje sąskaitos pusėje, kaip sąskaitą išrašęs asmuo nurodytas A. T. ir šalia jo vardu pasirašyta.
2. CMR, kuriame siuntėjas nurodytas SIA „F“, kodas (duomenys neskelbtini). Prekių gavėjas nurodytas UAB „B“, kodas (duomenys neskelbtini). Pristatymo adresas (duomenys neskelbtini). Vežamų prekių pardavimą patvirtinantis dokumentas nurodyta (duomenys neskelbtini) sąskaita (duomenys neskelbtini). Vežamos dvi paletės, kurių svoris 422 kg. Vežamų prekių vertė nurodyta 152 520 Eur. CMR surašymo data (duomenys neskelbtini). Krovinio gavimo data nenurodyta. Prie šio CMR pridėta (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad SIA „F“ už 152 520 Eur parduoda prekes UAB „B“. Nurodoma, kad yra parduodami (duomenys neskelbtini). Prekių svoris 422 kg. Dešinėje sąskaitos pusėje, grafoje „gauta“ yra ranka darytas užrašas „P. T.“ ir jo vardu pasirašyta. Taip pat yra uždėtas apvalus UAB „B“ spaudas. Kairėje sąskaitos pusėje, kaip sąskaitą išrašęs asmuo nurodytas A. T. ir šalia jo vardu pasirašyta (2 t., b. l. 113-121).
Pagal pateiktus ETO duomenis nenustatyta, kad SIA „F“ ir UAB „B“ būtų turėję daugiau tarpusavio sandorių (2 t., b. l. 6-135).
2020-02-07 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad, vykdant ETO (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos (duomenys neskelbtini) atliko kratą A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu A. R. turimoje kuprinėje, su kuria jis ruošėsi išeiti iš namų, buvo rastas ir paimtas A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais.
Apžiūrėjus šiame lape esančius rankraštinius įrašus nustatyta, kad jame mėlynos spalvos rašikliu arba pieštuku yra surašyti Lietuvos įmonių ir (duomenys neskelbtini) pavadinimai, fizinių asmenų vardai ir kontaktiniai telefonų numeriai bei elektroninio pašto adresai. Apžiūrimo lapo viduryje yra šie rankraštiniai įrašai: „S.“ (duomenys neskelbtini)“, „B UAB DIRECTOR P. T. (duomenys neskelbtini)“.
Pažymėtina, kad A. R. liudytojo apklausos metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „B“ atstovas buvo vardu S.. A. R. nurodė, kad mobiliajame telefone yra įsivedęs jo kontaktinį Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini). A. R. telefone ir apžiūrėtame lape esantys kontaktiniai duomenys sutampa (2 t., b. l. 122-124).
2020-12-21 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimo metu buvo gautas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų įvykdytas Europos tyrimo orderis. Iš gautų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „F“ darbuotojas A. R. liudytojo apklausos metu paminėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. su juo bendraudavo telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). A. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rastas A4 formato lapas, ant kurio tarp kitų rankraštinių įrašų, buvo ranka užrašyta „S. (duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis išankstinio apmokėjimo numeris, todėl nėra galimybės nustatyti kas yra faktinis jo naudotojas (2 t., b. l. 125-128).
2020-06-26 dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdant ETO, gautų standžiųjų diskų (duomenys neskelbtini) apžiūra.
Standžiajame diske (duomenys neskelbtini) buvo patalpinti (duomenys neskelbtini) kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas R. R. kompiuteryje (duomenys neskelbtini) ir telefone (duomenys neskelbtini) esantys duomenys.
Standžiajame diske (duomenys neskelbtini) buvo patalpinti šie duomenys: 1) (duomenys neskelbtini) kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. T. paimti elektroninio pašto duomenys; (duomenys neskelbtini) kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. A. telefone (duomenys neskelbtini) ir kompiuteryje (duomenys neskelbtini) esantys duomenys; (duomenys neskelbtini) kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. A. telefone (duomenys neskelbtini), kompiuteryje (duomenys neskelbtini) ir kompiuteryje (duomenys neskelbtini) esantys duomenys.
2020-03-03 apžiūros metu standžiuosiuose diskuose (duomenys neskelbtini) tyrimui galimai reikšmingi duomenys buvo įrašyti į CD diską. Pasirinkus žymą „B“ buvo rasti 139 failai. Susipažinus su šiais failais buvo nustatyta, kad: A. R. elektroniniame pašte yra (duomenys neskelbtini) rašytas elektroninis laiškas, išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma asmens vardu S. atsiųsti pasirašytą skanuotą sutartį. Prie šio laiško yra prisegta (duomenys neskelbtini) sutartis tarp SIA „F“ ir UAB „B“. (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį A. R. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųsti UAB „B“ rekvizitai. Šį elektroninį laišką pasirašė asmuo vardu S.. A. R. atsako, kad dar reikia banko duomenų, tada sekančiu laišku S. persiunčia UAB „B“ banko sąskaitos numerį. Taip pat S. nurodo, kad norėtų tartis dėl 2,7 proc. pelno, nes ir jis uždirba mažus procentus dėl kritusių kainų ir didelės konkurencijos. A. R. jam atsako, kad viskas gerai ir norėtų prieš pradedant susitikti. (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį A. R. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstas laiškas, kuriame nurodoma, kad gali pasilikti sau 2,8 proc. bei laukia sąskaitos.
Pasirinkus žymą „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti 169 failai. Susipažinus su šiais failais buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį A. R. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstas laiškas, kuriame asmuo prisistatantis S. nurodo, kad rytoj atvyks prekės ir prašo jas persiųsti į UAB „B“. Nurodomas prekių pristatymo adresas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kontaktinio asmens numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Š. (2 t., b. l. 129-135).
2021-01-21 dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2020-01-09 J. L. apklausos metu prijungimui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pateikė savo elektroninio susirašinėjimo su MB „A“ atstovu išrašus. Iš elektroninių laiškų išrašų matyti, kad:
1. (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į J. L. naudojamą elektroninį paštą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsti MB „A“ rekvizitai ir banko sąskaitos numeris. Laiške nurodoma, kad šie duomenys skirti sutarties sudarymui. (duomenys neskelbtini) J. L. atsako, kad siunčia peržiūrėjimui sutarties projektą.
2. (duomenys neskelbtini) J. L. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, kuriame kreipiasi į P. ir nurodo, kad situacija pasikeitė, nes jo bendrovės finansų skyrius kategoriškai prieštarauja dėl bendradarbiavimo su mažosios bendrijos statusą turinčia įmonę, kurią valdo vienas asmuo, todėl viskas yra sustabdoma. Iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) naudotojo J. L. gavo atsakymą, kad bus ieškoma kitų būdų dėl projekto įgyvendinimo.
Apžiūros metu nustatyta, kad pasitvirtino J. L. apklausos metu duoti parodymai apie tai, kad jo atstovaujama UAB „E“ prieš pradėdama bendradarbiauti su naujomis įmonėmis vertindavo jų patikimumą, skaidrumą ir galimas rizikas. Kaip J. L. ir buvo minėjęs apklausoje, MB „A“ jam sudarė nepatikimos įmonės įvaizdį, dėl ko buvo atsisakyta su ja bendradarbiauti. Taip pat nustatyta, kad MB „A“ atstovas elektroninius laiškus pasirašė „P.“ vardu. (1 t., b. l. 148-150).
2020-12-19 dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad AB „C“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „B“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį (duomenys neskelbtini) bei su sąskaitos atidarymu ir valdymu susijusių dokumentų kopijas. Bankas informavo, kad prisijungimo prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priemonės buvo išduotos P. T..
Atlikta apžiūra nustatyta, kad yra pateikti šie dokumentai:
1. (duomenys neskelbtini) UAB „B“ vardu užpildyta juridinio asmens anketa. Anketoje nurodyti UAB „B“ registracijos duomenys, kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. T.. UAB „B“ direktoriumi nurodytas P. T.. Grafoje pagrindiniai verslo partneriai yra nurodytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „E“, mokėjimo paskirtis nurodyta „už prekes“. Bendrovės vieninteliu akcininku nurodytas P. T.. Anketos apačioje yra P. T. parašas.
2. P. T. paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, UAB „B“ įstatai.
3. (duomenys neskelbtini) UAB „B“ pažyma iš Registrų centro, kurioje nurodyta, kad akcininkų sprendimu nuo (duomenys neskelbtini) P. T. paskiriamas bendrovės direktoriumi. Bendrovės akcininkas nurodytas P. T..
4. (duomenys neskelbtini) parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, kurioje nurodytas UAB „B“ direktorius P. T. ir jo parašo pavyzdys.
5. Banko sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad bankas atidaro klientui UAB „B“ daugiavaliutę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „B“ vardu sutartį pasirašė P. T..
6. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį (duomenys neskelbtini). Šiuo išrašu nustatyta, kad šioje sąskaitoje iš esmės buvo vykdomos piniginės operacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „F“ ir MB „A“. Laikotarpiu (duomenys neskelbtini) MB „A“ į šią UAB „B“ sąskaitą pervedė viso 344 300 Eur, iš kurių 305 340,68 Eur UAB „B“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „F“ sąskaitą (3 t., b. l. 61-63).
PVM sąskaitos faktūros išrašytos pardavėjo UAB „B“ pirkėjui MB „A“: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 10-13).
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „C“, išrašą nustatyta, kad MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) 4 atvejais pagrindė piniginių lėšų gavimą iš viso 344 850,00 Eur iš UAB „D“ (4 t., b. l. 14-26).
MB „A“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), kurios pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijose nėra įrašyti MB „A“ turėti sandoriai laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kad pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (pajamos 285 000 Eur, pardavimo PVM 59 850 Eur), tai atsakingi asmenys neįrašė šiose deklaracijose iš viso 285 000 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 59 850 Eur 21 procento pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) (4 t., b. l. 28-29).
(duomenys neskelbtini) T. K. 2021 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas (4 t., b. l. 33-34).
(duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 59 850 Eur sumai (1 t., b. l. 156-160). Prokuroro nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 164-170).
Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Navicko 2021-04-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. Š. ir P. T. atžvilgiu (4 t., b. l. 75-92) (toliau – nutarimas). Nutarimo 15 psl. pirmoje pastraipoje konstatuota: „Byloje buvo tiriamos aplinkybės dėl galimai tariamų (duomenys neskelbtini) prekių sandorių tarp minėtų bendrovių (past. – MB „A“, UAB „D“, UAB „E“, SIA „F“, UAB „B“), t. y. buvo pareikšti įtarimai I. Č. ir S. Š. dėl galimo sukčiavimo nesumokant PVM. Tačiau ištyrus (duomenys neskelbtini) įvykusius (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sandorius tarp minėtų bendrovių, nenustatyta, kad šie sandoriai neįvyko ar buvo apsimestiniai, turint tikslą išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį ar jį susigrąžinti. Minėtus sandorius bendrovės deklaravo, nuo sandorių buvo mokami mokesčiai, tačiau nustatyta, kad MB „A“, įvykdę minėtą sandorį, t. y. pardavę prekes bendrovei „D“ apie tai neinformavo VMI, nepateikė jokios informacijos valstybės institucijoms, galimai siekdami nesumokėti pelno mokesčio, todėl nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio buvo perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 2 dalį. Tyrimas buvo tęsiamas dėl neapskaitytų MB „A“ (duomenys neskelbtini) prekių, kurias vėliau pardavė bendrovei „D“. Akivaizdu, kad S. Š. veiksmai, t. y. pasiūlymas bendrovės direktoriui G. Č. sandorį ir nurodymas kreiptis į bendrovės „E“ vadovą J. L., negali būti laikomi nusikalstama veika.“ <...> byloje yra duomenų, kad tarp P. T. vadovaujamos bendrovės „B“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovės SIA „F“ buvo įvykdytas prekių pirkimo pardavimo sandoris. Šį faktą patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. liudytojų apklausos dėl sudarytų sandorių, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, bankiniai atsiskaitymai už prekes“ (4 t., b. l. 89).
II. Byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
Vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi: „Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.“
BK 220 straipsnyje („Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“) numatyta, kad „1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Vadovaujantis teismų praktika, BK 220 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Be to, šio straipsnio nuostatos yra blanketinės, kas reiškia, kad teisės taikytojas, vertindamas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį, privalo remtis ne tik baudžiamojo įstatymo dispozicija, bet ir šakiniais mokestiniais teisės aktais. BK 220 straipsnio 2 dalyje aprašyti atitinkami sudėties požymiai ir jų taikymo sąlygos: įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; atitinkamų dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; siekis išvengti mokesčių atitinkamais veiksmais; būtinas tikslo buvimas rodo ir tiesioginę tyčią kaip atitinkamos sudėties kaltės formą bei rūšį. Taip pat iš teismų praktikos aiškios šios sąlygos – galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas ir tam tikras apgaulės elementas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-270-942/2015, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-511/2011 ir kt.).
BK 222 straipsnyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) įtvirtinta, kad: „1. Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
BK 222 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, ne tik, kai apgaulingai tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitą arba paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, bet ir jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-303/2015). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014,2K-189-648/2016).
Pastebėtina, kaltinamam fiziniam asmeniui I. Č. ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinam juridiniam asmeniui MB „A“ inkriminuoti baudžiamojo įstatymo straipsniai yra blanketiniai. Kaltinime yra nurodyti pažeisti teisės aktai, į kuriuos baudžiamasis įstatymas nukreipia: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21 straipsnio 1 dalies; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 13 straipsnio („Apskaitos dokumentų rekvizitai“) 1 dalies 4 punkte nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. <...>“; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 90 straipsnio 1 dalyje (past. – originali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) – „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“.
Dėl kaltinime inkriminuotų straipsnių specifikos ir blanketiškumo, jų lingvistinė raiška ir konstrukcija yra pakankamai sudėtinga. Nepaisant to, kiekvienam kaltinimui yra keliami bendrieji aiškumo, tikslumo, vidinio neprieštaravimo ir kiti kriterijai.
Analizuojant teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuotina, kad joje minima ne tik įmonė MB „A“, bet ir UAB „B“, UAB „D“, UAB „E“, SIA „F“ bei tarp jų įvykę sandoriai, taip pat su šiomis įmonėmis susiję fiziniai asmenys – I. Č., P. T., S. Š., G. Č., J. L., kurie atliktame ikiteisminiame tyrime turėjo įtariamojo arba specialaus liudytojo statusą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo kryptingumas – galima PVM grobstymo schema. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai kito, buvo susiję tiek su nusikaltimais nuosavybei (BK 182 straipsnio 2 dalis), ekonomikai ir verslo tvarkai (203 straipsnio 2 dalis) ir finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalis bei 220 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajame akte, perduotame teismui, iš viso šio masyvo liko tik vienas kaltinamasis fizinis asmuo – I. Č. ir vienas baudžiamojon atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo – MB „A“, kurio atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Vis dėlto, teismo vertinimu, toks kaltinimo modelis, kai iš bendros schemos išskiriama viena įmonė, nutarimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo iš esmės panaikinant sąsajas su kitomis veikoje dalyvavusiomis įmonėmis ir jas atstovavusiais fiziniais asmenimis, yra sunkiai pagrindžiamas. Konstatuotina, kad didelė dalis teismui pateiktos bylos medžiagos turinio yra tiesiogiai susiję su ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtinusiais įtarimais kitiems asmenims, ir tik nedidelė jos dalis tiesiogiai liečia kaltinamąjį I. Č. ir baudžiamojon atsakomybėn trauktiną juridinį asmenį – MB „A“.
Teismo vertinimu abu kaltinimai tiek dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, tiek ir dėl BK 220 straipsnio 2 dalies yra tiesiogiai vienas su kitu susiję, dėl tos priežasties inkriminuotieji epizodai vertintini kartu. Analizuojant sudėtingos lingvistinės raiškos kaltinimą, akcentuotini keli kaltinamajam fiziniam asmeniui ir atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui inkriminuojami aspektai. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies kaltinamajam I. Č. inkriminuojami tokie pagrindiniai veikos momentai (požymiai):
Žemesnės instancijos teismas
1) žinojimas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko;
2) panaudojimas UAB „B“ vardu išrašytų sąskaitų-faktūrų MB „A“ ((duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini)) pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje;
3) pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo;
4) dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio (duomenys neskelbtini) MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Dėl BK 220 straipsnio 2 dalies kaltinamajam I. Č. inkriminuojami tokie aspektai (požymiai):
1) įrašymas į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie MB „A“ gautas pajamas;
2) tokių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai;
3) (duomenys neskelbtini) MB „A“ vardu įgijimas be apskaitos dokumentų, nenustatytomis aplinkybėmis ir jų pardavimas UAB „D“ (past. – I. Č., MB „A“ vardu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, be apskaitos dokumentų įsigijo (duomenys neskelbtini) prekių, kurias pagal 4 PVM sąskaitas faktūras už 344 850 Eur, iš kurių 59 850 Eur sudaro MB „A“ į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, pardavė UAB „D“. I. Č. siekdamas išvengti MB „A“ susidariusio pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, žinodamas kad UAB „B“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, MB „A“ buhalterinėje apskaitoje užregistravo 4 PVM sąskaitas-faktūras apie tai, kad UAB „B“ tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ viso už 344 300 Eur, o būtent: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 85 700 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 86 200 Eur sumą);
4) žinojimas, kad UAB „B“ jo vadovaujamai MB „A“ jokių (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė;
5) siekis išvengti mokesčių – 59 850 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
6) išvengimas 59 850 Eur į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių (past. – I. Č. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „B“ jo vadovaujamai MB „A“ jokių (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 2 atvejais ((duomenys neskelbtini)) pateiktose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas, tai yra: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 285 000 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 59 850 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Tokiu būdu, I. Č., siekdamas išvengti mokesčių, tai yra 59 850 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „A“ gautas pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip MB „A“ išvengiant 59 850 Eur mokesčių).
Tokiu būdu, kaip matyti iš kaltinimo, abu kaltinamajam I. Č. ir juridiniam asmeniui MB „A“ inkriminuotus nusikalstamų veikų epizodus – BK 222 straipsnio 1 dalies bei BK 220 straipsnio 2 dalies vienija tam tikra „jungiamoji grandis“ – MB „A“ (duomenys neskelbtini) realaus pirkimo iš UAB „B“ fakto klausimas. Prokuroras baigiamųjų kalbų teisme metu akcentavo būtent šį aspektą, kad esminė byloje įrodinėjama aplinkybė – ar MB „A“ atsakingas asmuo, t. y. I. Č. nupirko iš bendrovės „B“ (duomenys neskelbtini) ir juos vėliau perpardavė bendrovei „D“, ar šiuos (duomenys neskelbtini) įsigijo iš nenustatytų asmenų ir juos pardavė bendrovei „D“, o šių prekių įsigijimą pagrindė suklastotomis sąskaitomis faktūromis, kad prekės pirktos iš bendrovės „B“. Valstybės kaltintojo pozicija, kad MB „A“ atsakingas asmuo – I. Č. prekių iš UAB „B“ realiai nepirko. Tai yra atskaitos taškas, pastarajam inkriminuojant tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, kad kaltinimo esmė ir prokuroro pozicija yra iš esmės pagrįsta (duomenys neskelbtini) T. K. tarnybiniu pranešimu (4 t., b. l. 33-34), surašytu ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus dokumentus, gautus iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų, vykdant Europos tyrimo orderį. Tarnybiniame pranešime informuojama, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> remiantis apžiūros metu nustatytais duomenimis ir surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) išrašytus du krovinio važtaraščius (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „F“ išsiuntė prekes UAB „B“, todėl pastaroji neturėjo galimybės parduoti (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kadangi jose nurodytų prekių UAB „B“ tuo metu dar negalėjo turėti.“
Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime akcentuojama, kad „<...> turimais duomenimis UAB „B“ neteikė jokių ataskaitų mokesčių administratoriui, neturėjo jokių sandėliavimo ar administracinių patalpų, neturėjo jokių transporto priemonių, joje nebuvo dirbančių asmenų. Nėra nustatyta jokių duomenų ar dokumentų apie tai, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas ar pakrovimas. Remiantis surinktais duomenimis, manytina, kad UAB „B“ realiai jokių prekių MB „A“ nepardavė, o MB „A“ UAB „B“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras panaudojo tikslu pateisinti be apskaitos dokumentų įsigytas prekes ir tokiu būdu išvengiant pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, kuris susidarė jai pardavus šias prekes UAB „D“.
Iš čia akivaizdu, kad suformuotas kaltinimas, kad MB „A“ atsakingas asmuo – I. Č. prekių iš UAB „B“ nepirko, grindžiamas iš esmės tuo, kad 1) SIA „F“ krovinio važtaražčiai UAB „B“ yra vėlesni nei šios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros įmonei MB „A“, dėl ko daroma prielaida, kad realiai prekės iš UAB „B“ pagal atitinkamas sąskaitas faktūras nebuvo nupirktos; 2) nenustatyta, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas ar pakrovimas.
Pagal atitinkamą kaltinimų logiką MB „A“ ir ją atstovavusiam fiziniam asmeniui atitinkamoje nusikalstamoje schemoje, sunkiai suprantama valstybinio kaltintojo pozicija atsakomybėn traukti tik vieną iš minimo sandorio šalių. Jeigu sandoris yra fiktyvus, tai su tuo turėtų būti realiai susijusios abi sandorio šalys.
Vis dėlto, kaip matyti iš bylos medžiagos, praėjus vos kelioms savaitėms po (duomenys neskelbtini) T. K. tarnybinio pranešimo – 2021-04-08 buvo priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Navicko 2021-04-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą su UAB „B“ sietų fizinių asmenų – S. Š. ir P. T. atžvilgiu (4 t., b. l. 75-92) (toliau – nutarimas).
Nutarimo 15 psl. pirmoje pastraipoje konstatuota: „Byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ar padėjo atlikti (duomenys neskelbtini) prekių ((duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sandorius tarp bendrovių MB „A“, UAB „D“, UAB „E“, SIA „F“, UAB „B“). Byloje buvo tiriamos aplinkybės dėl galimai tariamų (duomenys neskelbtini) prekių sandorių tarp minėtų bendrovių, t. y. buvo pareikšti įtarimai I. Č. ir S. Š. dėl galimo sukčiavimo nesumokant PVM. Tačiau ištyrus (duomenys neskelbtini) įvykusius (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo pardavimo sandorius tarp minėtų bendrovių, nenustatyta, kad šie sandoriai neįvyko ar buvo apsimestiniai, turint tikslą išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį ar jį susigrąžinti. Minėtus sandorius bendrovės deklaravo, nuo sandorių buvo mokami mokesčiai, tačiau nustatyta, kad MB „A“, įvykdę minėtą sandorį, t. y. pardavę prekes bendrovei „D“, apie tai neinformavo VMI, nepateikė jokios informacijos valstybės institucijoms, galimai siekdami nesumokėti pelno mokesčio, todėl nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio buvo perkvalifikuota į BK 220 straipsnio 2 dalį. Tyrimas buvo tęsiamas dėl neapskaitytų MB „A“ (duomenys neskelbtini) prekių, kurias vėliau pardavė bendrovei „D“. Akivaizdu, kad S. Š. veiksmai, t. y. pasiūlymas bendrovės direktoriui G. Č. sandorį ir nurodymas kreiptis į bendrovės „E“ vadovą J. L., negali būti laikomi nusikalstama veika“. „<...> byloje yra duomenų, kad tarp P. T. vadovaujamos bendrovės „B“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovės SIA „F“ buvo įvykdytas prekių pirkimo pardavimo sandoris. Šį faktą patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. liudytojų apklausos dėl sudarytų sandorių, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, bankiniai atsiskaitymai už prekes. Tai, kad bendrovės MB „A“ direktorius I. Č., siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, turėdamas (duomenys neskelbtini) prekių, kurių įgijimo negalėjo pagrįsti dokumentais, imitavo (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo pardavimo sandorį tarp jo vadovaujamos bendrovės ir UAB „B“, negali būti laikoma UAB „B“ vadovo P. T. kalte“ (4 t., b. l. 89).
Atsižvelgiant į prokuroro 2021-04-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomąją – motyvacinę dalį, akivaizdu, kad prokuroras šiuo nutarimu aiškiai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) sandoriai tarp bendrovių MB „A“, UAB „D“, UAB „E“, SIA „F“, UAB „B“ įvyko realiai ir nebuvo apsimestiniai, turint tikslą išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį ar jį susigrąžinti.
Šiame kontekste pritartina gynybos išdėstytai pozicijai, kad dėl fakto, jog prekės realiai egzistavo, ginčo įrodymų tyrimo metu nekilo, nes baudžiamasis persekiojimas UAB „B“ direktoriaus P. T. atžvilgiu prokuroro nutarimu nutrauktas, konstatavus, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, dėl kurios turėtų būti persekiojimas; analogiški prokuroro procesiniai sprendimai buvo priimti ir UAB „D“ vadovo G. Č. bei UAB „E“ pardavimų skyriaus vadovo J. L. atžvilgiu.
Kita vertus, pabrėžtina, kad konstatavus minėtų įmonių sudarytų sandorių realų egzistavimą, toliau tęstas ikiteisminis tyrimas dėl MB „A“ ir jį atstovaujančio fizinio asmens I. Č. veiksmų, faktinėje dalyje inkriminuojant būtent sandorius su UAB „B“ ir UAB „D“. Tokia valstybės kaltintojo pozicija ne tik galimai neatitinka logikos reikalavimų, bet ir yra nenuosekli, atsižvelgus į visą proceso eigą.
Kaltinamajam I. Č. ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui MB „A“ inkriminuoti du tyčiniai nusikaltimai, padaromi tiesiogine tyčia. Tokiai kaltės formai ir rūšiai keliami aukšti įrodinėjimo standartai. Nepaisant to, pats kaltinimas suformuluotas, pasiremiant tam tikra prielaida, kad MB „A“ atsakingas asmuo I. Č. realiai prekių iš UAB „B“ nepirko. Atitinkama prielaida grindžiama argumentais, kad: 1) SIA „F“ krovinio važtaražčiai UAB „B“ yra vėlesni nei šios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros įmonei MB „A“; ir kad nenustatyta, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas ar pakrovimas.
Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 12 d. prokuroro Arvydo Navicko prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, akivaizdu, kad įtarimas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies I. Č. pareikštas, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) B. S. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-35); o kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsirado veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio (prokuroro 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 15 lapas (4 t., b. l. 89).
Vertinant ikiteisminio tyrimo eigą, ir besikeitusius įtarimus (tiek asmenų, tiek nusikalstamų veikų atžvilgiu), akivaizdu, kad vienas iš esminių pareikštus kaltinimus grindžiančių šaltinių yra (duomenys neskelbtini) B. S. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir specialisto išvada) (3 t., b. l. 175-192) bei (duomenys neskelbtini) T. K. atliktas dokumentų apžiūros protokolas, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) B. S. (4 t., b. l. 37-44) (toliau – ir dokumentų apžiūros protokolas).
Iš išvadoje naudojamų formuluočių akivaizdu, kad pateikta specialisto išvada yra sąlyginė, keliant prielaidą, kad MB „A“ nevykdė prekių įsigijimo sandorių su UAB „B“. Specialisto išvadoje ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nevykdė prekių ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo sandorių su UAB „B“, bei prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorių su UAB „D“, tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“<...>. „<...> jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nevykdė prekių ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorių su UAB „D“, pagal 4 PVM sąskaitas faktūras iš viso 344 850 Eur, tai MB „A“ sudarė sąlygas UAB „D“ įtraukti į PVM atskaitą iš viso 59 850 Eur PVM.“
Po šios išvados pateikimo ikiteisminiame tyrime buvo gauti ETO iš (duomenys neskelbtini) atsakymas. 2021 m. kovo 22 d. dokumentų apžiūros protokole nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos pateikė ETO medžiagą dėl (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės SIA „F“ turėtų sandorių su Lietuvos įmonėmis. Iš gautos ETO medžiagos nustatyta, kad viena iš įmonių, su kuriomis buvo vykdomi sandoriai, yra UAB „B“. Pagal SIA „F“ pateiktą išrašomų sąskaitų registrą matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė prekių UAB „B“ pagal dvi sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 152 520 Eur ir (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 152 520 Eur. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų pateiktoje ETO medžiagoje pridėti du tarptautiniai krovinio važtaraščiai (toliau CMR), pagal kuriuos SIA „F“ iš (duomenys neskelbtini) gabeno prekes bendrovei „B“ į Lietuvą (2 t., b. l. 113-121).
Šių naujai paaiškėjusių duomenų pagrindu (duomenys neskelbtini) T. K. atliko dokumentų apžiūrą, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) B. S., anksčiau pateikusiai (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą byloje (4 t., b. l. 37-44). Apžiūrėjus naujus dokumentus, kartu papildomai apklausta ir specialistė. Klausimai specialistei užduoti pagal tyrėjo suformuotą išankstinę išvadą, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „remiantis apžiūros metu nustatytais duomenimis ir surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad UAB „B“ neturėjo galimybės parduoti (duomenys neskelbtini) prekių MB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kadangi juose nurodytų prekių UAB „B“ tuo metu dar negalėjo turėti. Turimais duomenimis UAB „B“ neteikė jokių ataskaitų mokesčių administratoriui, neturėjo jokių sandėliavimo ar administracinių patalpų, neturėjo jokių transporto priemonių, joje nebuvo dirbančių asmenų. Nėra jokių duomenų ar dokumentų apie tai, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas, iškrovimas ar pakrovimas. Remiantis surinktais duomenimis manytina, kad UAB „B“ realiai jokių prekių MB „A“ nepardavė, o MB „A“ UAB „B“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo tikslu pateisinti be apskaitos dokumentų įsigytas prekes ir tokiu būdu išvengiant pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, kuris susidarė pardavus šias prekes“ (4 t., b. l. 37).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtame apžiūros protokole taip pat daromos sąlyginės išvados. Dokumentų apžiūros protokole, atsižvelgiant į apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (be PVM 285 000 Eur, PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų <...>. Nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (be PVM 285 000 Eur, PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų <...> Atsižvelgiant į apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad, jeigu MB „A“ laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ((duomenys neskelbtini)) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ iš viso 344 850 Eur (pajamos 285 000 Eur, pardavimo PVM 59 850 Eur), tai MB „A“ 2-iose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už (duomenys neskelbtini), kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. neįrašė šiose deklaracijose iš viso 285 000 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 59 850 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 59 850 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) <...> ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta specialisto išvadą pateikusi ir dokumentų apžiūrą atlikusi B. S.. Specialistė parodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) darbo patirtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Įprastai per mėnesį ji surašydavo (duomenys neskelbtini), iš viso yra surašiusi virš (duomenys neskelbtini) išvadų. Specialistė pripažino, kad jos surašyta specialisto išvada, kaip ir apžiūros protokolas, yra sąlyginiai, o ne absoliutūs. Taip pat parodė, kad ne jos kompetencijoje pasakyti ar sandoris tarp UAB „B“ ir MB „A“ buvo fiktyvus, ji negalinti teigti, kad tarp minėtų įmonių nebuvo sandorio. Apie šio sandorio fiktyvumą ikiteisminio tyrimo metu klausimas jai nebuvo užduotas. Specialistė taip pat nurodė, kad remiantis 2021 m. kovo 22 d. apžiūros protokolu, negalima nustatyti esminių buhalterinės apskaitos duomenų, įsipareigojimo dydžio, nuosavo kapitalo struktūros ar turto. Nustatyta, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neužregistruotos 4-ios PVM sąskaitos-faktūros ir laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neužregistruotos gautos piniginės lėšos iš UAB „D“, kas neleidžia nustatyti minėtų duomenų. Kita vertus, specialistė negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl ji nevertino pirkimų su „B“. UAB „D“ pardavimus vertino dėl to, nes mokėtinas PVM atsiranda pardavus prekes. Negali nurodyti kokie duomenys turi būti privalomai įrašomi į PVM sąskaitą-faktūrą, nes tai nėra susiję su specialisto išvada. Teikdama išvadą specialistė taip pat nevertino, ar (duomenys neskelbtini) įmonės „F“ sąskaitose-faktūrose išrašytose įmonei „B“ produkcija yra identiška produkcijai, kurią „A“ pardavė „D“.
2021 m. gruodžio 13 d. teisme gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Audito įmonės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė Č. M. (6 t., b. l. 61-105) (toliau – konsultacinė specialisto išvada). Konsultacinė specialisto išvada parengta pagal suformuluotus klausimus: 1. Ar specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-03-30 apžiūros protokole yra teisingai apskaičiuoti MB „A“ deklaruotini PVM ir pelno mokesčių dydžiai? 2. Ar (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus? Jeigu nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti MB „A“ įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
Konsultacinėje specialisto išvadoje pateikti tokie išvadiniai atsakymai į suformuluotus klausimus: 1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021-03-30 apžiūros protokole, yra neteisingai apskaičiuoti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai. Teisingas mokėtinas į biudžetą pridėtinės vertės mokestis yra 97 Eur (kuris yra pilnai sumokėtas), teisingai mokėtinas į biudžetą pelno mokestis yra 68 Eur (kuris yra pilnai sumokėtas). 2. Tyrimo metu nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl to galima nustatyti MB „A“ įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius bei struktūrą.
Konsultacinėje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad sandorio su UAB „D“ metu MB „A“ veikė kaip neatskleistas tarpininkas. Už savo tarpininkavimo paslaugas MB „A“ paėmė 0,159742 % komisinių, t. y. 454,54 Eur. Pateikiama nuoroda į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, pagal kurį „Neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita“. Vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi: „Kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.“
Konsultacinės išvados 8 puslapyje, 15 punkte (6 t., b. l. 68) daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) 2021-03-30 dokumentų apžiūros protokole eliminuoja pirkimus tik tuo pagrindu, kad tuo metu UAB „B“ nedisponavo prekėmis, kurias pardavė MB „A“, kas yra nepagrįsta, nes pagal PVMĮ 2 straipsnio 17 punkto apibrėžimą, neatsiskleidęs tarpininkas gali iš viso nekontroliuoti prekių judėjimo, nes prekė keliauja tiesiai galutiniam pirkėjui. Be to, gauti atsiskaitymą už prekes anksčiau nei prekė buvo pateikta, nėra draudžiama pagal LR įstatymus ir visiškai absurdiška laikyti, kad MB „A“ akcinei bendrovei „D“ pardavė byloje nenustatytas prekes, nuo kurių ir buvo apskaičiuoti mokesčiai.
Konsultacinės išvados 10 puslapyje, 19 punkte (6 t., b. l. 70), atsakant į antrąjį suformuluotą klausimą, kad MB „A“ veikiant kaip neatsiskleidęs tarpininkas, pirko iš UAB „B“ prekes, kurias parduodavo UAB „D“. MB „A“ tinkamai uždeklaravo prekių įsigijimą iš UAB „B“ ir prekių pardavimą UAB „D“, iš ko darytina išvada, kad MB „A“ į apskaitą įtraukė tikrovės atitinkančias ūkines operacijas, dėl ko laikotarpiu (duomenys neskelbtini) galima nustatyti MB „A“ veiklą, jos turtą, kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Č. M. parodė, kad jis yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašus, parengė teismui pateiktą konsultacinę specialisto išvadą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) ir nuo tada yra (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) darbo stažą kaip (duomenys neskelbtini), tiek pat metų teikia specialisto išvadas, analogiškais klausimais per metus pateikia apie (duomenys neskelbtini) išvadų.
Specialistas parodė, kad jam klientas (past. – konsultacinė išvada užsakyta gynybos iniciatyva) pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą, apžiūros protokolą ir baudžiamosios bylos medžiagą, t. y. vadovavosi ta pačia medžiaga kaip ir byloje išvadą pateikusi specialistė. UAB „D“ buhalterinės, finansinės apskaitos ir apskaitos registro netyrė, nes tai nebuvo jo tyrimo objektas. Jo tyrimo prioritetas buvo vertinti pagal objektyvią bylos medžiagą, o ne pagal subjektyvius liudytojų paaiškinimus. Tai įvertinęs, priėjo išvadą, kad mokesčiai ir buhalterinė apskaita MB „A“ buvo tvarkomi tinkamai.
Specialisto nuomone, esminiai klausimai išvadoje susiję su PVM ir pelno mokesčiais. MB „A“ buvo tarpinė grandis tarp UAB „B“ ir UAB „D“, tačiau reikėjo nustatyti ar tai yra atskleistas ar neatskleistas tarpininkas pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 17 punktą. Nagrinėjamu atveju sudaryta ne tarpininkavimo sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi Mažoji bendrija pirko prekes iš „B“ ir jas pardavė „D“, taigi buvo neatskleistu tarpininku. Gali būti atvejai, kad prekės yra suteikiamos galutiniam jų pirkėjui tiesiogiai, o ne neatskleistam tarpininkui, taigi tarpininkas yra įstatymo atleidžiamas nuo pareigos priimti prekę ir ją sandėliuoti, o vėliau parduoti. Tarpininkas gali su prekėmis neturėti nieko bendro, jeigu nėra sąlygų dėl sandėliavimo ar jokių kitų sąlygų, jis tiesiog uždirba skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo. Jeigu būtų tarpininkaujama fiktyviame sandoryje, tada tarpininkui tai tikriausiai neštų ir solidarią atsakomybę. Neatskleistas tarpininkas neprivalo priimti prekių, jam nerūpi logistikos klausimai, jis tik turi įsitikinti sandorio realumu. Toks tarpininkas turi suvokti tikslų sutarties dalyką, t. y. kokios prekės, iš ko perkamos ir kam parduodamos.
Dėl išvadų skirtingumo parodė, kad jo pateikta konsultacinė specialisto išvada prieštarauja (duomenys neskelbtini) išvadai ir apžiūros protokolui. (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatyta, kad negalima dalinai nustatyti turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo, veiklos rezultatų, jo struktūros. Priešingai, jo specialisto išvadoje konstatuojama, kad įmonė deklaravo ir sumokėjo mokesčius teisingai. Specialistas konstatavo ir tai, kad galima nustatyti MB „A“ turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, veiklos rezultatus ir struktūrą.
Specialistas taip pat akcentavo, kad pagrindinis specialistės argumentas pripažinti atliktus sandorius fiktyviais yra tai, kad UAB „B“, kai išrašinėjo pardavimo sąskaitas-faktūras, galimai prekių dar neturėjo, todėl galimai fiktyviai kažką registravo. Neatskleistam tarpininkui prekių judėjimo faktinės datos gali būti nežinomos, taigi esminis klausimas yra tai, ar prekės, išdėstytose tose 4-iose pirkimo sąskaitose-faktūrose ir 4-iose pardavimo sąskaitose-faktūrose, realiai egzistavo. Tai, kad UAB „D“ tų prekių nenupirko (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta nėra, todėl laikytina, kad UAB „D“ tas prekes buvo nupirkęs, o MB „A“ už prekių judėjimą neatsako. Ji turėjo užtikrinti, kad su ja būtų atsiskaityta, atsiskaitymas galimas buvo tiek nuosavomis, tiek ir kliento lėšomis. Kaip matyti, buvo išrašomos išankstinės sąskaitos įmonei „D“, UAB „D“ pervesdavo pinigus Mažajai bendrijai, o tada MB „A“ pervesdavo pinigus UAB „B“. UAB „B“, gavusi pinigus, išrašė keturias pardavimo sąskaitas-faktūras, atitinkamai Mažoji bendrija išrašė sąskaitas-faktūras UAB „D“. Tokiu būdu sandoris įvyko – įvyko tiek pardavimas, tiek ir atsiskaitymas. Esminis prieštaravimas tarp apžiūros protokolo ir specialisto išvados yra toks, kad specialisto išvadoje specialistė matomai tuo pagrindu, kad prekė fiziškai galėjo dar neatkeliauti, pripažino, kad visi kiti keturi pirkimo sandoriai, keturiomis sąskaitomis-faktūromis apiforminti sandoriai ir keturi pardavimo sandoriai yra fiktyvūs ir tada gaunasi, kad įmonė nepirko ir nepardavė. Bet jeigu nepirko ir nepardavė, tai niekam ir žalos nepadarė, mokesčių neatsiranda, jeigu sandoriai neįvyksta. Apžiūros protokolo metu ši pozicija pasikeitė ir buvo pripažinta, kad pardavimai vyko, tačiau kitokiomis sąlygomis, t. y. Mažoji bendrija prekes pardavė, tačiau prekės atsirado ne iš įmonės „B“. Tokiu atveju Mažoji bendrija turi pardavimus, tačiau neturi pirkimų, o nuo pardavimo sumos priskaičiuojamas PVM ir pelno mokestis ir taip įmonė padaro didžiulę žalą. Jeigu yra sandoris su UAB „B“ ir nėra nustatyta kita struktūra, tuomet negalima tvirtinti, kad pardavimas buvo įvykdytas, o pirkimas – ne. Esminis klausimas yra tai, ar galima konstatuoti nusikaltimą tuo atveju, jeigu nėra niekur nurodyta, kad „D“ prekių negavo arba jeigu nurodoma, kad prekės gautos, tačiau yra nukrypimai nuo datų, kada išrašytos sąskaitos-faktūros. Jeigu būtų konstatuota, kad „D“ prekių negavo, tada galima būtų svarstyti, ar Mažoji bendrija dalyvavo netikrame sandoryje, tačiau konstatavus, kad „D“ tas prekes gavo, nėra pagrindo kaltinti Mažąją bendriją dėl prekių judėjimo laike nekontroliavimo, nes jie to neprivalo daryti.
Specialistas nurodė, kad MB „A“ kontroliavo prekių tiekimo klausimą, kontroliavo atsiskaitymo klausimą, matyti, kad buvo atlikti 22 atsiskaitymai su „B“, tarpininkavimas nebuvo pasyvus, Mažoji bendrija aktyviai kontroliavo situaciją, kad ji neliktų skolinga. Tai, kad ji veikė „D“ pinigais, įstatymas to nedraudžia. Tarp UAB „D“ ir MB „A“ nebuvo jokių kitų sandorių ir nors sąskaita-faktūra buvo apmokėta neįrašant pavedime sąskaitos-faktūros numerio, jeigu išrašyta sąskaita-faktūra yra 344 300 Eur sumai ir ši suma buvo sumokėta, nėra pagrindo priskirti mokėjimus kitai įsivaizduojamai prekei. Jei mokėjimo paskirtyje parašyta „už prekes“, tai nesant duomenų apie kitas prekes, galima daryti sąsają, kad tai yra mokėjimas už iš „D“ pirktas prekes.
Teismas, neturėdamas specialių žinių, vertinti buhalterinius apskaitos duomenis, kaip esminiu šaltiniu rėmėsi specialistų išvadomis ir jų parodymais teisme, juos gretindamas tarpusavyje, nustatydamas prieštaravimus, o kartu vertindamas vienos ar kitos pozicijos pagrįstumą. Įvertinus specialistės išvadą su 2021-03-30 apžiūros protokolu, taip pat konsultacinę išvadą, specialistų B. S. ir Č. M. parodymus teisme, specialistų profesinę patirtį ir kompetencijas atitinkamoje srityje, konstatuotina, kad labiau pagrįsta, nuoseklesnė ir atitinkanti byloje surinktą medžiagą yra konsultacinė nepriklausomo eksperto išvada, o specialistės išvada yra sąlyginio pobūdžio, nulemta jai suformuluotų prielaidinio pobūdžio klausimų. Specialistės išvados sąlyginį pobūdį apklausos metu pripažino ir specialistė B. S.. Be to, pritariant konsultacinę išvadą pateikusio specialisto nuomonei, teismas taip pat įžvelgia ir į nustatytą specialistės išvados su 2021-03-30 apžiūros protokolo vidinį prieštaravimą. Priešingai, teismo vertino, konsultacinė išvada yra nuosekli, išsamiai atsako į suformuluotus klausimus, ir nėra sąlyginė.
Suformuotame kaltinime dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo didelis dėmesys skiriamas apskaitos dokumentų rekvizitams. Į kaltinimą įtraukto blanketinio teisės akto Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Kaltinime inkriminuojama, kad MB „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 344 300 Eur sumą vykusių tarp MB „A“ ir UAB „B“; I. Č., žinodamas, kad MB „A“ jokių prekių iš UAB „B“ realiai nepirko, 22 atvejais, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), AB „C“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 344 300 Eur piniginių lėšų mokėjimo į AB „C“ esančią UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio (duomenys neskelbtini) MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Konsultacinę išvadą pateikęs specialistas apklaustas teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad PVM įstatymo 80 straipsnyje, kur nustatomi privalomi PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitai, tiek tiekėjo, tiek gavėjo parašų tarp privalomų rekvizitų nėra numatyta. Atitinkamai įstatymas nenumato kaip privalomo rekvizito fizinio asmens vardo, pavardės, pareigų, dėl to visos sąskaitos-faktūros tiek iš „B“, tiek ir iš MB „A“ neturi kažkokių ydų, kad būtų galima tas sąskaitas-faktūras eliminuoti arba laikyti, kad jos neatitinka įstatymų reikalavimų. Atitinkama pozicija teismo vertinama kaip pagrįsta.
Įvertinus ištirtų duomenų visumą, bylos rašytinę medžiagą, liudytojų bei kaltinamųjų parodymus, specialistų išvadas, kratų metu paimtus dokumentus, kiekvieną bylos dokumentą atskirai ir jų visumą, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti bei patikrinti duomenys vientisos įrodomosios medžiagos nesudaro ir išsamaus nusikalstamų veikų vaizdo neatskleidžia. Priešingai, teismas konstatuoja, kad bylos duomenų visuma patvirtina konsultacinėje išvadoje, o ne kaltinamajame akte suformuluotus teiginius.
Konsultacinėje specialisto išvadoje suformuotus išvadinius teiginius dėl neatsiskleidusio tarpininkavimo; realiai įvykusio (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo pardavimo sandorio tarp MB „A“ ir UAB „B“; kaltinime inkriminuotų duomenų, pagrindžiančių ūkines operacijas, tikrumo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarp jų kaltinamojo I. Č. parodymai teisme, baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens atstovės paaiškinimai teisme, liudytojų J. L., G. Č., A. R. parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys.
Kaltinamasis I. Č. teismo posėdžio metu kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų nepripažino, parodė, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo įmonę MB „A“. Įmonei reikėjo pakelti apyvartinių lėšų skaičių tam, kad galėtų įrodyti, jog įmonė yra patikima. Per pažįstamus su juo telefonu susisiekė P. T., norėdamas bendradarbiauti. (duomenys neskelbtini) su P. T. susitiko per pietų pertrauką (duomenys neskelbtini). P. T. pasakė, kad reikės pagal išankstinį apmokėjimą perparduoti prekes – (duomenys neskelbtini). P. T. jam pasakė, kad nereikės tų prekių transportuoti ar sandėliuoti, tuo užsiims jie patys. Kaltinamajam dėl to nekilo jokių klausimų, nes pirma, iš anksto ne iš jo pinigų sumokama už prekes, ir antra, jis neturėtų nei sandėliavimo, nei transportavimo darbų išlaidų. Su tokiu pasiūlymu sutiko. Dėl uždarbio susitarė, kad tai bus iki kelių procentų nuo sumos, apie 450-500 Eur. Nuo įvykdyto sandorio jam ir liko apie 450 Eur. Jo interesas dėl uždarbio buvo minimalus, jam reikėjo apyvartinių lėšų. Jis turėjo būti tarpininkas tarp įmonės „B“ ir kliento. Susitikimo su P. T. metu apie klientą nieko nežinojo, P. sakė, jog vėliau apie jį praneš. Po to susitikimo su P. T. bendravo telefonu ir el. laiškais. Po kelių dienų jam paskambino P. T. ir pasakė, kad klientas bus įmonė „E“, kad reikės susitikti su žmogumi ir pasakė, kad klientui turės pasakyti, jog pardavinės (duomenys neskelbtini), kuriuos surinkinės (duomenys neskelbtini), gal liepė ir kažką daugiau pasakyti. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) surinkinėti turėjo „B“, tikriausiai surinkimo cechas buvo (duomenys neskelbtini). P. T. nurodė J. L. kontaktą, su juo susisiekė ir po to susitiko gyvai (duomenys neskelbtini). Susitikimas truko apie 10-15 minučių, jis (I. Č.) prisistatė, pasakė, kad bus parduodami (duomenys neskelbtini), kuriuos surinks (duomenys neskelbtini), apsikeitė kontaktais ir viskas, J. L. apie įmonę neklausinėjo. Daugiau jis su J. L. nekontaktavo. Vėliau jis gavo informaciją iš P. T., kad vietoje įmonės „E“ bus „D“, bet nepaaiškino, kodėl taip yra. Neprisimena aplinkybių, kodėl „E“ netiko mažosios bendrijos statusas. Apie „D“ žino tik tai, kad tai yra įmonė, turėjo jos rekvizitus, gal turėjo ir el. paštą sąskaitų ir sutarties išsiuntimui. Nežino, kuo užsiėmė ta įmonė, netikrino jos rekvizitų, balanso, kreditingumo, nes tai nebuvo aktualu. Tik per (duomenys neskelbtini) pasižiūrėjo dėl duomenų sąskaitų išrašymui. Fiziškai su niekuo iš „D“ nebendravo, turėjo tik kontaktinį el. paštą. Nei daiktų, nei dokumentų dėl kurių tarpininkavo nematė. Nesidomėjo, kaip (duomenys neskelbtini) bus atvežami į „D“. Dėl sąskaitų-faktūrų su „B“ kaltinamasis parodė, kad jos buvo išrašytos už (duomenys neskelbtini). Jis gavo išankstines sąskaitas-faktūras iš „B“, paėmė produktų pavadinimus, išrašė sąskaitas-faktūras, pridėjęs 450 Eur savo pelno. Iš pradžių iš „D“ sulaukdavo pavedimo ir tada mokėdavo „B“. Sąskaitas siųsdavo el. paštu, jo parašai nebuvo privalomi, nebuvo privalomi ir sąskaitą išrašiusio asmens parašai. Sąskaitas jam atsiųsdavo P. T. iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Iš įmonės „D“ jo įmonei galimai buvo padaryti keturi mokėjimai. Per kiek kartų jo įmonė mokėjo „B“, tiksliai negali pasakyti – P. T. buvo nurodęs jam mokėti dalimis, kodėl, nenurodė. Kaltinamasis nurodo, kad deklaravo viską teisingai, ir pajamas, ir išlaidas, bet specialistė savo išvadoje to nepažiūrėjo. Kaltinamasis žinojo, kokius duomenis reikia pateikti, nes su įmone „(duomenys neskelbtini)“ pateikinėdavo mėnesines PVM deklaracijas. Deklaracijos pateiktos el. būdu už praėjusį mėnesį, neprisimena ar kaltinime nurodytos deklaracijų pateikimo datos yra tikslios. Kodėl už (duomenys neskelbtini) pateiktose PVM deklaracijose neatvaizduotos keturios PVM sąskaitos-faktūros dėl pardavimo UAB „D“ už 344 850 Eur, nežino, tai turėjo būti deklaruota. VMI teikdavo PVM ir pelno dokumentus, vedė įmonėje registrų knygą, visus dokumentus pateikė T. K..
Liudytojo J. L. parodymai iš esmės patvirtina kaltinamojo parodymus. Nustatyti parodymų tarpusavio neatitikimai, teismo vertinimu, yra smulkūs ir nėra esminiai. Liudytojas J. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems paskambino asmuo ir prisistatė, kad jis yra P. nuo A. S.. Liudytojas pasakė, kad P. duotų jam savo rekvizitus. Jis pristatė firmą MB „A“, o jie dėl to svarstė ir buvo paruošę sutartį dėl projekto tęsimo. Kai P. su juo susisiekė, jie patikrinę šio nurodytą kompaniją per google pamatė, kad tai yra mažoji bendrija. Iš balso P. atrodė kaip asmuo iki (duomenys neskelbtini) metų. Iš MB „A“ už viską pasirašydavo P., nors įmonėje buvo kitas direktorius. Liudytojui buvo pasakyta, kad jie nupirko tą firmą. Dar prieš atsirandant sąskaitoms, liudytojas pasakė, kad nori asmeniškai susitikti su direktoriumi, į ką P. atsakė, kad yra komandiruotėje, o naujasis firmos direktorius yra I., davė I. telefono numerį. Jis pasakė norintis su I. susitikti (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku į degalinę atvyko jaunuolis, kuris prisistatė, pasakė, kad yra MB „A“ direktorius. Liudytojas pastarajam pasakė, kad viskas turi būti atlikta laiku. Dar su I. Č. buvo kontaktai, kai liudytojas šiam skambindavo, kai reikėdavo atlikti mokėjimus. Tarp jų kontaktai buvo darbiniai. Liudytojas parodo, kad I. Č. matė tik vieną kartą, jis buvo kaip P. atstovas, nes jam P. sakė, kad I. Č. yra naujas įmonės direktorius. Jam I. Č. minėjo, jog (duomenys neskelbtini) surinkinės (duomenys neskelbtini), ten yra keletas įmonių, kurios gamina (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas manė, kad (duomenys neskelbtini) surinkinės ten ir nieko neįtarė. Kai bendravo el. paštu su „A“, laiškuose pasirašinėdavo P., o patį pirmą laišką pasirašė visai kitas žmogus, kuris buvo mažosios bendrijos autentiškas direktorius. Ar laiškus pasirašydavo I. Č. vardu, liudytojas neprisimena. Bendrijos autentiško direktoriaus vardas galėjo būti T. P., tačiau kai jis dėl to paklausė I. Č., šis atsakė, kad jie tą mažąją bendriją nupirko. Tačiau kadangi tai buvo mažoji bendrija, UAB „E“ bendradarbiauti nesutiko. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-150) jis parašė laišką, kad negali su MB „A“ pasirašyti sutarties, nes jų firma yra per maža. Po šio laiško jam paskambino arba P., arba I. Č. ir pasakė, kad MB „A“ ieškos kito varianto. Po 1-2 savaičių liudytojas gavo pranešimą, kad rasta firma, iš kurios jų įmonė galėtų pirkti gaminius, mokėtų MB „A“ išankstinį mokestį, o tuomet nupirkti (duomenys neskelbtini) vyktų į UAB „E“, kuri per eksporto skyrių siųstų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) firmą SIA „F“. Surasta firma – UAB „D“ – liudytojui atrodė solidi, dėl to jie sutiko dalyvauti projekte, apsikeitė sutartimis elektroniniu būdu ir susitarė, kad direktorius pasirašys originalą. Jis (J. L.) nuvyko, pasirašė ir apsikeitė originalais. To bendradarbiavimo sąlygos buvo tokios, UAB „E“ padaro UAB „D“ išankstinį mokėjimą, o kai pastarieji tą mokėjimą gauna, UAB „D“ tada organizuoja tas prekes ir sąskaitą-faktūrą. Klientui SIA „F“ jie prekių nesiųsdavo iki kol šie nesumokėdavo. Kai būdavo gaunamas mokėjimas iš (duomenys neskelbtini), UAB „E“ užsakydavo transportą ir prekės su CMR važtaraščiais būdavo išvežamos į (duomenys neskelbtini). Tokių sąskaitų su UAB „D“ buvo keturios, bet kadangi buvo skubinama, buvo atvejų, kad pagal vieną ar kitą sąskaitą krovinių išgabenimas būdavo apjungiamas. Jie buvo apjungę dvi sąskaitas kartu. Į (duomenys neskelbtini) buvo atlikti du gabenimai.
Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad I. Č. nepažįsta, jo nėra matęs. (duomenys neskelbtini) per jų buvusį darbuotoją S. Š. į juos kreipėsi UAB „E“ atstovas J. L. su prašymu tarpininkauti įsigyjant prekes iš MB „A“. Buvo nurodyta, kad UAB „E“ negali tiesiogiai įsigyti prekių iš gamintojo, nes jų atstovavimo sutartys yra suvaržytos. Kadangi jo įmonė atstovauja gamintoją, yra „D“ atstovai Lietuvoje, jie suprato situaciją, kad tai yra pakankamai normali komercinė praktika. Dėl to jie neatsisakė tarpininkauti, nes taip būtų padidėjusi apyvarta ir būtų gaunamas pelnas. Kadangi UAB „E“ pati organizavo pirkimą ir prekių atsigabenimą iš gamintojo, jiems nereikėjo dalyvauti tame procese – viską organizavo UAB „E“ ir „A“. Jie komunikavo su J. L., tiesioginio kontakto su „A“ neturėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad I. Č. nepažįsta. Apie įmonę „A“ nėra girdėjęs, jos neprisimena. Dėl bendradarbiavimo su UAB „B“ parodo, kad negali pasakyti, kada pradėta bendradarbiauti su UAB „B“, reikėtų tikslintis dokumentacijoje. Neprisimena šio bendradarbiavimo dalyko, tačiau jeigu ten buvo (duomenys neskelbtini), jie galėjo šio dalyko apimtyje bendradarbiauti. Šiuo metu su UAB „B“ jie nebendradarbiauja, anksčiau bendradarbiavimas vyko pagal konkretų projektą, kuris baigėsi po to, kai buvo įgyvendintas. Galimai jie pardavinėjo UAB „B“ (duomenys neskelbtini) prekes, bet patikrinti kokia konkrečiai prekė buvo parduodama galima pagal važtaraščius ir „invoice“. Tiesiogiai su UAB „B“ nekontaktavo. UAB „E“ organizuodavo prekių pristatymą, o jų įmonė prekes priimdavo bei parduodavo toliau. Kadangi norėjo sumažinti sandorio riziką iki minimumo, vykdavo avansinis mokėjimas. Kai jie įsigydavo prekes iš UAB „E“, prekės atvykdavo iki jų ir tada jie organizuodavo transportą bei siųsdavo prekę klientui. Dažniausiai transportą organizuodavo jis. Neprisimena, kokiu adresu siuntė krovinius UAB „B“, greičiausiai tai buvo į (duomenys neskelbtini). Galėjo būti skirtumai, per kiek laiko prekės nuvykdavo į UAB „B“, bet tikriausiai užtrukdavo apie porą dienų, dėl to yra surašyti dokumentai, kuriuose yra nurodyta tiksliai kada pervesti pinigai ir atvežtos prekės. Jam kaip verslininkui nebuvo įdomu, kodėl reikėjo tarpininkauti tarp UAB „B“ ir UAB „E“, tai buvo visiškai normalus verslo modelis, kadangi visos rizikos buvo sumažintos iki pačio minimumo, vyko apyvarta ir prekių judėjimas ir įmonei tai buvo naudinga. Iš šio tarpininkavimo jų uždarbis buvo gal 2 proc. nuo sutarties sumos. Patvirtina, kad S. buvo UAB „B“ atstovas, o įmonės direktorius buvo P., kurio pavardės neatsimena, bet jis yra nurodytas sutartyje. Nežino, kokias pareigas įmonėje ėjo S., jis buvo tik kontaktinis asmuo.
Tuo tarpu liudytojas P. T. teismo posėdžio metu parodė, neva, jis nepažįsta kaltinamojo I. Č., taip pat, kad jis su UAB „B“ po (duomenys neskelbtini) jokių veiksmų UAB „B“ vardu neatlikinėjo. Liudytojas P. T. taip pat parodė nežinantis, kas už jį galėjo įsiregistruoti EDS ir teikti įmonės deklaracijas iki (duomenys neskelbtini), jis jokių dokumentų nepasirašinėjo ir VMI nepateikinėjo. Liudytojas taip pat neprisiminė, ar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į „C“ su prašymu atidaryti banko sąskaitą UAB „B“ vardu. Atitinkami liudytojo P. T. parodymai vertinti kritiškai, galimai siejant juos su tikslu išvengti galimos atsakomybės ir (ar) kito procesinio statuso. Kaip matyti iš VMI pateiktos informacijos, UAB „B“ direktorius P. T., jau po visų bendrovės akcijų pardavimo, (duomenys neskelbtini) VMI sistemoje įsiregistravo EDS naudotoju ir teikė įmonės deklaraciją iki (duomenys neskelbtini). P. T. veikimą UAB „B“ vardu taip pat pagrindžia kaltinamojo I. Č. ir liudytojo A. R. parodymai. Be to, kaip matyti iš prokuroro 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo 15 puslapio paskutinės pastraipos (4 t., b. l. 89), prokuroras konstatavo, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota)„ <...> byloje yra duomenų, kad tarp P. T. vadovaujamos bendrovės „B“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovės SIA „F“ buvo įvykdytas prekių pirkimo pardavimo sandoris. Šį faktą patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. liudytojų apklausos dėl sudarytų sandorių, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, bankiniai atsiskaitymai už prekes“ (4 t., b. l. 89). Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas pastarojo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi MB „A“ atstovė advokatė Egidija Belevičienė nurodė, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad įmonė nepagrįstai įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip pirkimus iš UAB „B“ ir pardavimus UAB „D“, tačiau tokia išvada daroma pagrindu, kad nurodytų ūkinių operacijų tarp minėtų įmonių ir MB „A“ nebuvo. Ši išvada nėra grindžiama nei faktiniais, nei teisiniais pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kitų teisės aktų reikalavimus. „A“ kaip neatskleistas tarpininkas iš UAB „B“ pirko prekes ir jas parduodavo UAB „D“, tinkamai deklaravo prekių įsigijimą ir jų pardavimą, taigi į apskaitą įtraukė tikrovę atitinkančias ūkines operacijas, dėl ko minėtu laikotarpiu galima nustatyti Mažosios bendrijos veiklą, jos turtą, kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tai leidžia daryti išvadą, kad šioje dalyje kaltinimas MB „A“ yra nepagrįstas, kadangi nenustatyti tyčiniai buhalterinės apskaitos pažeidimai. Nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių, nėra jokio pagrindo MB „A“ veikos kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes apgaulingos apskaitos fakto nebuvimas iš esmės eliminuoja faktinę galimybę Mažajai bendrijai veikti neteisėtu būdu. Teismo vertinimu, duoti paaiškinimai atitinka byloje surinktus objektyvius duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kas šioje nuosprendžio dalyje išdėstyta, konstatuotina, kad dėl kaltinimo padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vertinant subjektyviuosius požymius nenustatyta nei I. Č. tiesioginė tyčia, nei specialusis tikslas – siekis išvengti mokesčių, kai jų suma viršija 750 MGL. Nepasitvirtino ir inkriminuotas nusikalstamos veikos sudėties dalyko požymis – žinomai neteisingų duomenų apie MB „A“ gautas pajamas įrašymas į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šioje kaltinimo apimtyje laikytina neįrodyta ir kita aplinkybė – kad MB „A“ (duomenys neskelbtini), kurias pagal 4 PVM sąskaitas faktūras už 344 850 Eur pardavė UAB „D“ įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir be apskaitos dokumentų. Vien aplinkybės, kad SIA „F“ krovinio važtaražčiai UAB „B“ yra vėlesni nei šios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros įmonei MB „A“, ar kad nenustatyta, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ būtų vykdytas kokių nors prekių vežimas, sandėliavimas ar pakrovimas, bylos kontekste neįrodo fakto, kad realiai prekės iš UAB „B“ pagal atitinkamas sąskaitas faktūras nebuvo nupirktos. Veikiant neatskleistam tarpininkui, pastarasis gali nekontroliuoti prekių judėjimo, be to, atsiskaitymo už prekes gavimas už prekės pateikimą nėra draudžiamas. Be to, I. Č. iš sandorių gautas tarpininkavimo mokestis (past. – 0,159742 % komisinių, t. y. 454,54 Eur), nors ir skiriasi, bet neženkliai nuo SIA „F“ ar UAB „E“ gautų panašių komisinių. Kita vertus, nėra nepaneigtina kaltinamojo versija, kad jam šiuo sandoriu buvo svarbu padidinti įmonės apyvartą, o komisinių dydis nebuvo toks svarbus.
Dėl kaltinimo dėl BK 222 straipsnio 1 dalies padarymo, nepasitvirtino nusikalstamų padarinių kilimas. Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) MB „A“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl to galima nustatyti MB „A“ įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius bei struktūrą. Byloje nenustatytas fiktyvaus sandorio sudarymo faktas tarp MB „A“ ir UAB „B“ bei UAB „D“, taip pat nenustatyta, kad sąskaitos – faktūros ((duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini)) buvo panaudotos pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje. Taip pat nekonstatuotina ir jų rekvizitų esminių pažeidimų.
Nenustačius nors vieno būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo sudėties, dėl tos priežasties teismas konstatuoja, kad I. Č. ir MB „A“ inkriminuoti nusikaltimai nebuvo padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis fizinis asmuo I. Č. ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo MB „A“ išteisintini dėl abiejų inkriminuotų nusikaltimų finansų sistemai – tiek dėl BK 220 straipsnio 2 dalies, tiek ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalies – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
III. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 59 850 Eur sumai (1 t., b. l. 156-160). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas MB „A“ esančioms piniginėms lėšoms – 40 000 Eur – panaikintinas.
MB „A“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 162), paliktini saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus ir nesant kito teisinio pagrindo tolimesniam jų saugojimui, grąžintini juos pateikusiam asmeniui.