- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- e2-13699-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07514-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“
- Advokatai
- Agnija Frejerė, Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
- 1.3.5.4Išeitinė pašalpa
- 1.3.5.9Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
- 1.3.6.3.2.11Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
- 1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
- 1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ vadovui Olegui Isajenkovui (Oleg Isajenkov), advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC LEGION“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 22–28), prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – jam skyrimo, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 300 straipsnio 4 dalies pagrindu, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 621,76 Eur išeitinę išmoką, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad 2016-07-05 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2016-07-06 dirbo apsaugos darbuotoju, 2016-12-11 darbdavė jį komandiravo saugoti objektą – uždarąją akcinę bendrovę „Olympic Casino Group Baltija“ Panevėžyje (toliau – kazino), 2016-12-11 į kazino įėjo galimai neblaivūs asmenys, kurie triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, jis juos sustabdė, pareikalavo išeiti dėl neblaivumo ir nemandagaus elgesio, tačiau prie jo tuo metu priėjo kazino vadovė ir liepė jam atsitraukti nuo klientų ir netrukdyti jiems įeiti bei naudotis visomis kazino paslaugomis, nes jie kazino yra pelningi. Teigė, kad darbdavė gavo kazino pretenziją dėl jo darbo kokybės, nes jis į kazino įleido akivaizdžiai neblaivius asmenis, kurie trikdė normalų lošimo namų darbą, po kurios gavimo jam buvo nurodyta, kad kol kas jis į kazino nevažiuos, nuo 2016-12-20 iki 2017-01-19 jis su atsakovės direktoriumi susitikęs nebuvo, 2017-01-19 susitiko su įmonės direktoriumi, kuris jam pasiūlė pereiti dirbti tomis pačiomis pareigomis į kitą jo turimą įmonę, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko, po šio susitikimo atsakovė netinkamai išmokėjo jam darbo užmokestį ir kitas išmokas, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, iš Sodros 2017-01-26 pažymos sužinojo, kad jis 2017-01-16 yra atleistas iš darbo pas atsakovę DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad jis iki 2017-01-26 pažymos gavimo nežinojo, jog yra atleistas iš darbo, iš jo nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, su atleidimu iš darbo nesutinka, savo darbus įmonėje visada atliko laiku ir uoliai, jokių drausminių nuobaudų, nusiskundimų nebuvo gavęs, žalos įmonei nebuvo padaręs. Ieškovo teigimu, atsakovės vadovas 2017-01-19 jam siūlė pereiti į kitą jo vadovaujamą įmonę tomis pačiomis pareigomis, todėl sunku patikėti, kad vadovas, paskyręs darbuotojui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, tam pačiam darbuotojui siūlo pereiti dirbti į kitą jo įmonę. Kartu pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų jaučiasi socialiai pažemintas, gyvena vienas, neturi kas jam finansiškai padėtų, atsakovės veiksmai jam sukėlė depresiją, emociškai sugniuždė, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2017-01-04 jo buvo paprašyta žodžiu pasiaiškinti dėl 2016-12-11 įvykio Panevėžyje, 2017-01-04 jį V. R. žodžiu supažindino su pretenzija, jis pasiaiškino, raštu pasiaiškinti jo nebuvo prašoma, buvo liepta laukti V. R. skambučio dėl tolimesnio darbo; iš 2016-12-11 kazino vaizdo įrašo matyti, kad tarp klientų kilus konfliktui jis juos išskyrė, jo porininko tuo metu nebuvo, matosi, kaip porininkas ateina vėliau, atvykę uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai į kazino neužėjo, jis išėjo pas juos aiškinti aplinkybes; nuo pat darbo santykių su atsakove pradžios dirbo tik kazino Panevėžyje ir visada nakties metu nuo 20 val. iki 8 val., gyveno Panevėžyje; 2017-01-16 su juo buvo atsiskaityta už 2016 m. gruodžio mėnesį, tačiau buvo išmokėtas tik darbo užmokestis, be apmokėjimo už viršvalandžius ir be dienpinigių, kiekvieną mėnesį būdavo pateikiamas toks dokumentas pasirašyti; įsidarbinus įmonėje jam buvo nurodyta įleisti pelningus asmenis į kazino pagal sąrašą; nurodymo išvesti kažkokius asmenis jis negavo; pasirašytinai su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas nebuvo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ieškovas išskyrė susimušusius asmenis, susimušęs asmuo paliko patalpą; atsakovė praleido 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 63–64).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2016-07-05 su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl apsaugos darbuotojo pareigų, pagal 2008-09-01 fizinės apsaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Fizinės apsaugos sutartis), sudarytą tarp įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – trečiasis asmuo), ieškovas 2016-12-11 įmonės nurodymu buvo komandiruotas į saugomą objektą Panevėžyje, jam buvo pranešta apie 2008-09-01 Apsaugos darbuotojo budėjimo instrukciją. Teigė, jog 2016-12-11 įmonė elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens saugos vadovo A. L. (A. L.) pranešimą dėl 2016-12-11 ieškovo įvykdyto šiurkštaus drausmės pažeidimo, 2016-12-20 įmonė gavo trečiojo asmens saugos vadovo raštą–pretenziją (toliau – pretenzija), su kuria ieškovas buvo supažindintas, jam 2016-12-22 įteiktas reikalavimas per 14 dienų raštiškai pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė pasirašyti dėl minėto pranešimo gavimo, pasiaiškinimo per nustatytą terminą nepateikė, pagal darbo grafiką įmonėje dar dirbo 2017 m. sausio 2–4, 8–10 dienomis. Nurodė, kad įmonė laikė, jog ieškovas šiurkščiai nesilaikė darbo tvarkos taisyklių darbe, todėl 2017-01-16 įsakymu įmonės vadovas skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, apie atleidimą iš darbo ieškovui buvo tinkamai pranešta, tačiau jis pasirašyti apie įsakymo gavimą atsisakė. Pabrėžė, kad būtent 2017-01-16 pranešant ieškovui apie jo atleidimą iš darbo su juo buvo visiškai atsiskaityta ir jis asmeniškai pasirašė 2017-01-16 pažymoje apie atsiskaitymą, todėl, atsakovės teigimu, ieškovo teiginiai dėl nežinojimo apie atleidimą iš darbo neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad nors 2017-01-19 garso įraše girdima, kaip jis nurodo, kad ieškovas yra prastovoje, tačiau jis galimai taip teigė kažko nesupratęs; kazino skundėsi ieškovo darbu, nes jis priekabiaudavo prie klienčių ir kazino darbuotojų; pretenziją iš kazino gavo 2016-12-20 elektroniniu paštu, tada pirmą kartą sužinojo apie pretenziją, prieš dieną ar porą dienų buvo skambinęs A. L. nurodydamas, kad siųs pretenziją; visas elektroninis susirašinėjimas yra pateiktas į bylą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovas atleistas iš darbo ne už tą konfliktą, kuris matosi 2016-12-11 kazino vaizdo įraše, o už tai, kad jis nevykdė leidimų režimo, nes į kazino pateko neblaivūs asmenys, nebuvo paisoma kazino vadovės nurodymo išvesti asmenis, pažeidinėjančius viešąją tvarką; 2016-12-20 elektroninio laiško, kuriuo buvo atsiųsta pretenzija, įmonė nerado; ieškovas įmonės vadovą šantažavo, prašė išmokėti jam 1 000 Eur sumą; terminas drausminei nuobaudai skirti nepraleistas.
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad eina atsakovės vadybininko–projektų vadovo pareigas; ieškovas 2017 m. sausio mėnesį įmonėje nedirbo; ieškovas buvo supažindintas su Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija, tačiau registracijos žurnalas, kuriame yra ieškovo parašas, yra pavogtas; ieškovas jau ne pirmą kartą pažeidė darbo drausmę; ieškovas aiškinosi žodžiu 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje apie darbo tvarkos nesilaikymą, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakove 2016-07-05 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016-07-06 pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju (el. b. t. I, b. l. 8–9); uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ saugos vadovas pateikė atsakovei 2016-12-20 raštą–pretenziją Nr. OC-161220-1 (el. b. t. I, b. l. 13), ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas 2017-01-16 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 14).
DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jei darbuotojo nepertraukiamasis stažas toje darbovietėje iki dvylikos mėnesių – jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.
DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo
Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). DK 237 straipsnio 1 dalis nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl apie konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).
Nagrinėjamu atveju ginčas, kad ieškovas įmonėje dirbo apsaugos darbuotoju ir 2016-12-11 buvo komandiruotas į Panevėžį saugoti kazino, nekilo. Atsakovės teigimu, darbuotojas iš darbo 2017-01-16 atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes nesilaikė darbo tvarkos taisyklių – dirbdamas kazino neužtikrino jame vidinės bendros tvarkos, nekontroliavo, netikrino į kazino atvykstančių asmenų, neklausė kazino vadovės pastabų, tuo šiurkščiai pažeisdamas Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcijos 2.1.2, 2.1.3 punktų nuostatas (el. b. t. I, b. l. 72–73), teismo posėdžio metu įmonės atstovas advokatas konkretizavo, jog ieškovas atleistas iš darbo, nes nevykdė leidimų režimo – į kazino pateko neblaivūs asmenys, nebuvo paisoma kazino vadovės nurodymo išvesti asmenis, pažeidinėjančius viešąją tvarką, tuo tarpu ieškovas teigia 2016-12-11 į kazino galimai neblaivius ir necenzūrinius žodžius vartojančius asmenis įleidęs kazino vadovės nurodymu, nors to daryti nenorėjo, buvo juos sustabdęs, tačiau vykdė kazino vadovės nurodymą juos įleisti, įsidarbinus įmonėje jam buvo nurodyta įleisti pelningus asmenis į kazino pagal sąrašą, nurodymo išvesti kažkokius asmenis jis negavo, tarp klientų kilus konfliktui jis juos išskyrė, jo porininko tuo metu nebuvo, atvykę uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai į kazino neužėjo, jis išėjo pas juos aiškinti aplinkybes, savo darbus įmonėje visada atliko laiku ir uoliai, jokių drausminių nuobaudų, nusiskundimų nebuvo gavęs.
Pabrėžtina, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ją taikydamas darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pagal DK 240 straipsnį, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovė, manydama, kad darbuotojo elgesys neatitiko nustatytų įmonės vidaus aktų reikalavimų, dėl galimo darbo drausmės pažeidimo turėjo raštu darbuotojo pareikalauti pasiaiškinti dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo, nes darbuotojo pasiaiškinime pateikta informacija įgalintų darbdavę spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis), kuri reikšminga sprendžiant, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-687/2016; 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad ieškovui 2016-12-22 buvo bandoma įteikti reikalavimą per 14 dienų raštiškai pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė pasirašyti dėl minėto pranešimo gavimo ir pasiaiškinimo per nustatytą terminą nepateikė, taip pat atsisakė pasirašyti atleidimo iš darbo dokumentus, tuo tarpu ieškovas teigė, kad atsakovė neprašė jo raštu pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, jis apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2017-01-26, kuomet gavo pažymą iš Sodros.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą atsakovė pateikė įmonės direktoriaus 2016-12-22 pranešimą Nr. BL2016-001 (el. b. t. I, b. l. 72), kuriame atsakovės direktorius nurodė ieškovui per 14 dienų raštu pasiaiškinti, kodėl jis neklauso lošimo namų vadovių, nepalaiko vidinės tvarkos, nekontroliuoja, netikrina atvykstančių į kazino asmenų, pranešime taip pat nurodoma, kad pridedama pretenzija ir elektroninių laiškų kopijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė teigė, jog įmonė elektroniniu paštu 2016-12-11 gavo trečiojo asmens saugos vadovo A. L. (A. L.) pranešimą dėl ieškovo elgesio, tačiau tokio elektroninio laiško teismui nepateikė, teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino į bylą pateikęs visus elektroninius susirašinėjimus. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (el. b. t. I, b. l. 69–70) patvirtina tai, kad dėl kazino 2016-12-11 įvykusio incidento ir vėlesnio ieškovo darbo pareigų atlikimo kazino pirmiausia vyko susirašinėjimas tarp kazino darbuotojų (elektroniniai laiškai tarp elektroninių pašto dėžučių adresų: Panevėžio Casino Slot Attendant, A. L., Stebėjimo tarnybos, K. V., Panevėžio Casino Pitboss), ką teismo posėdžio metu patvirtino įmonės vadovas, o atsakovės direktoriui ši informacija elektroniniu paštu buvo persiųsta tik 2016-12-27, vadinasi, atsakovės direktorius 2016-12-22 negalėjo pridėti elektroninių laiškų prie 2016-12-22 pranešimo Nr. BL2016-001, nes tokių dar nebuvo gavęs (gavo tik 2016-12-27). Be to, nors atsakovė teigė trečiojo asmens pretenziją gavusi 2016-12-20 elektroniniu paštu, tačiau tokio elektroninio laiško taip pat nepateikė, įmonės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino į bylą pateikęs visą susirašinėjimą. Akivaizdu, kad 2016-12-22 pranešimas galėjo būti parengtas ne anksčiau kaip 2016-12-27, vadinasi, į bylą pateiktas 2016-12-22 pranešimas surašytas atgaline data. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovės projektų vadovas V. R. savo parašu patvirtino, jog ieškovas atsisakė pasirašyti 2016-12-22 pranešimą savaime nepatvirtina, kad šį dokumentą atsakovė ieškovui bandė įteikti 2016-12-22 – atsakovės projektų vadovas V. R. iki šiol su atsakove susijęs darbo santykiais, todėl jo parodymai vertinami kritiškai. Be to, ieškovas nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį į kazino dirbti jis nebuvo siunčiamas, liudytojas V. R. teismo posėdžio metu tai patvirtino – tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovei trečiojo asmens nusiskundimai ieškovo darbu tapo žinomi ne 2016-12-11, kaip kad nurodo atsakovė, o 2016-12-27, kuomet kazino saugos vadovas elektroniniu paštu persiuntė atsakovės vadovui kazino darbuotojų nusiskundimus. Akivaizdu, kad įmonei siekiančiai tinkamai vykdyti Fizinės apsaugos sutartį tam, kad ji nebūtų nutraukta, buvo būtina imtis skubių aktyvių veiksmų – būtent tai lėmė įmonės aktyvius veiksmus ieškovo atžvilgiu ne 2016-12-11, o tik nuo nusiskundimų gavimo 2016-12-27. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovės poziciją dėl pranešimo teikimo ieškovui 2016-12-22 paneigia bylos medžiaga, netinkamą dokumentų pildymą įmonėje patvirtina ir 2017 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (el. b. t. I, b. l. 76), pagal kurį ieškovas kai kurias dienas 2017 m. sausio mėnesį įmonėje dirbo, nors tiek ieškovas, tiek liudytojas įmonės vadybininkas–projektų vadovas V. R. patvirtino, kad 2017 m. sausio mėnesį ieškovas nedirbo, kas sudaro pagrindą ir kitus atsakovės paaaiškinimus vertinti kritiškai.
Vertindamas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą ir pagrįstumą teismas atkreipia dėmesį į atsakovės elgesį ieškovo atžvilgiu po įvykusio konflikto kazino. Byloje pateiktas pokalbio, vykusio 2017-01-19 tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus (įmonės vadovas neginčijo, kad toks pokalbis su ieškovu buvo ir patvirtino įrašo teisingumą), garso įrašas (el. b. t. I, b. l. 126–129) patvirtina tai, kad ieškovas 2017-01-19 manė esantis prastovoje, o atsakovės direktorius patvirtino, jog prastova jam tęsiasi, pasiūlė jam kitą darbą, tačiau nurodė, kad dar reikia palaukti, pasiūlė ieškovui: „kol kas mėnesiui išeiti iš darbo, o po to mes tave priimsime vėl. Na supranti, kad aš nemokėčiau šitų mokesčių veltui“. Taigi, akivaizdu, kad 2017-01-19 pokalbio metu ieškovas apie atleidimą iš darbo nieko nežinojo, o atsakovė 2017 m. sausio mėnesį neturėdama kito saugomo objekto, į kurį galėtų nusiųsti ieškovą, kaip pelno siekianti įmonė, norėjo sutaupyti įmonės patiriamus kaštus darbuotojų išlaikymui ir darbo santykius su juo nutraukti. Pabrėžtina ir tai, kad nors pagal bylos duomenis ieškovas atsakovės direktoriaus įsakymu iš darbo jau buvo atleistas nuo 2017-01-16, atsakovės direktorius 2017-01-19 pokalbio metu sutiko su ieškovu, kad jam tęsiasi prastova, vadinasi, sąmoningai klaidingai ieškovui nurodė, kad darbo santykiai tęsiasi, siūlė jam nutraukti darbo santykius savo noru tam, kad sutaupytų mokesčius – teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu atsakovė akivaizdžiai nepaisė darbuotojo teisių, piktnaudžiavo teise, taip pažeisdama DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą darbuotojo atžvilgiu veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, visos teismo aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovo poziciją, kad atsakovė neprašė jo raštu pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, jis apie atleidimą iš darbo sužinojo tik po 2017-01-19 pokalbio metu kilusio ginčo su darbdave dėl jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, kuomet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir Sodrą, todėl teismas daro išvadą, kad darbdavė ieškovo veiksmų 2016-12-11 kazino nelaikė darbo drausmės pažeidimu, siūlė jam tokias pačias pareigas kitoje atsakovės vadovo įmonėje, o drausminę nuobaudą pritaikė tik tam, kad esant darbuotojo prastovai išvengtų mokesčių, darbo užmokesčio mokėjimo.
Kartu teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu peržiūrint 2016-12-11 kazino vaizdo įrašą ieškovas nurodė, kad tik jam sulaikius besimušantį klientą atėjo jo porininkas, vaizdo įraše parodydamas, kuris buvo jo porininkas, atsakovės atstovai to neneigė, vadinasi, 2016-12-11 ieškovas dirbo kartu su kitu apsaugos darbuotoju, kaip tai numato Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija, tačiau atsakovė nenurodė, kad tokios pačios pretenzijos dėl leidimų režimo pažeidimų buvo reikštos ir ieškovo porininkui, kas dar kartą patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovė ieškovo veiksmų 2016-12-11 kazino nelaikė darbo drausmės pažeidimu, o drausminę nuobaudą pritaikė siekdama sau naudingų tikslų (mokesčių, darbo užmokesčio nemokėjimo esant darbuotojo prastovai). Be to, Apsaugos darbuotojo budėjimo instrukcijos 2.1.3 punkte įtvirtintą apsaugos darbuotojo funkciją – viešosios tvarkos objekte pažeidimų prevenciją – ieškovas vykdė tinkamai, tai matyti iš 2016-12-11 vaizdo įrašo, kuomet ieškovas iš karto sureaguoja į muštis pradėjusius klientus juos išskirdamas, kalbėdamas su jais, kas sąlygoja vieno besimušusio kliento patalpų palikimą. Iš elektroninio susirašinėjimo (el. b. t. I, b. l. 69) matyti, kad kazino veikia baras, todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas įleido neblaivius asmenis į kazino negalima, klientai neblaiviais galėjo tapti pačiame kazino. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog logiškai vertinant visas aplinkybes sunku patikėti, kad darbdavė, paskyrusi darbuotojui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą 2017-01-16, tam pačiam darbuotojui, kas nustatyta iš 2017-01-19 garso įrašo, 2017-01-19 siūlo pereiti į įmonės vadovo kitą įmonę tokiam pačiam darbui. Taigi, kompleksiškai įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad darbdavė neįrodė, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti darbuotojui atleidimą iš darbo.
Atsakovės argumentus, kad 2017-01-16 pranešant ieškovui apie atleidimą iš darbo su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta ir jis tai patvirtino parašu 2017-01-16 pažymoje, teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes teismas jau aukščiau konstatavo, kad apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo tik po 2017-01-19 pokalbio metu kilusio ginčo su darbdave dėl jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, kuomet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir Sodrą, be to iš 2017-01-16 pažymos turinio (el. b. t. I, b. l. 78) nėra aišku, kad tai galutinis įmonės atsiskaitymas su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, jame nedetalizuotos ieškovui priskaičiuotos sumos, taip pat nėra aišku, kad darbo santykiai nutraukiami ir/ar nuo kada/kokiomis aplinkybėmis darbo santykiai pasibaigia.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo elgesys atliekant darbo funkcijas kazino 2016-12-11 sudarė pagrindą atleidimui iš darbo skirti, priešingai, darbdavė galimo darbo drausmės pažeidimo netyrė, susidariusią situaciją su kazino sprendė tik nesiųsdama ieškovo dirbti į kazino, dėl galimo darbo drausmės pažeidimo nepareikalavo darbuotojo raštiško paaiškinimo, taip pažeisdama DK 240 straipsnyje jai nustatytą pareigą, todėl nebuvo objektyvi, apie atleidimą iš darbo darbuotojui nepranešė, priešingai, atleidusi jį iš darbo darbuotojui nurodė, jog darbo santykiai tęsiasi, taip pažeisdama DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą darbuotojo atžvilgiu veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl darbuotojui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas pripažįsta neteisėtu ir naikina atsakovės direktoriaus 2017-01-16 įsakymą Nr. BL2017-001 „Dėl darbo drausminės nuobaudos skyrimo“, ieškovo darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu.
Dėl grąžinimo į darbą
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją, būti grąžintas į darbą nepageidavo, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendžia dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laiko, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Dėl išeitinės išmokos
Pažymėtina, kad DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Byloje ginčo, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2016-07-06 iki 2017-01-16, nėra, vadinasi, pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, jam priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kadangi ieškovo vienos darbo valandos vidutinis darbo užmokestis yra 3,18 Eur (el. b. t. I, b. l. 165) (atsakovės pateikto darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo), pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-27 įsakymą Nr. A1-687 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“ metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 167,5 darbo valandos, tai ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 532,65 Eur (3,18 Eur x 167,5 darbo valandos). Ieškovui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 532,65 Eur dydžio išeitinė išmoka.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką
Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).
Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo trumpą laiką (nuo 2016-07-06 iki 2017-01-16) (el. b. t. I, b. l. 8–9), darbuotojo ir darbdavės nesiejo ilgalaikiai darbo santykiai, ieškovas po atleidimo iš darbo pas atsakovę 2017-03-07 įsidarbino kitoje darbovietėje, kurioje dirba iki šiol (el. b. t. I, b. l. 57) bei atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, laiko tikslinga mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 800 Eur.
Dėl neturtinės žalos
Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.
Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą atmetamas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas pripažįsta neteisėtu ir naikina atsakovės direktoriaus 2017-01-16 įsakymą Nr. BL2017-001 „Dėl darbo drausminės nuobaudos skyrimo“, pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, laiko, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia ieškovui iš atsakovės 532,65 Eur išeitinę išmoką, 800 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kitoje dalyje ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jo patirtas jį atstovavusiai advokato padėjėjai Agnijai Frejerei sumokėtas 290 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 10–12, 53–55, 182–188). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, reikalavimų tenkinimo apimtį ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 30 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 10,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo A. M. ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ direktoriaus 2017-01-16 įsakymą Nr. BL2017-001 „Dėl darbo drausminės nuobaudos skyrimo“.
Pripažinti neteisėtu A. M. atleidimą iš darbo uždaroje akcinėje bendrovėje „BALTIC LEGION“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Laikyti, kad tarp ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ (į. k. 301733916) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ (į. k. 301733916) 532,65 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus) išeitinę išmoką, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC LEGION“ (į. k. 301733916) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 10,70 Eur (dešimt eurų ir septyniasdešimt euro centų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.