Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2017-01-04 jo buvo paprašyta žodžiu pasiaiškinti dėl 2016-12-11 įvykio Panevėžyje, 2017-01-04 jį V. R. žodžiu supažindino su pretenzija, jis pasiaiškino, raštu pasiaiškinti jo nebuvo prašoma, buvo liepta laukti V. R. skambučio dėl tolimesnio darbo; iš 2016-12-11 kazino vaizdo įrašo matyti, kad tarp klientų kilus konfliktui jis juos išskyrė, jo porininko tuo metu nebuvo, matosi, kaip porininkas ateina vėliau, atvykę uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai į kazino neužėjo, jis išėjo pas juos aiškinti aplinkybes; nuo pat darbo santykių su atsakove pradžios dirbo tik kazino Panevėžyje ir visada nakties metu nuo 20 val. iki 8 val., gyveno Panevėžyje; 2017-01-16 su juo buvo atsiskaityta už 2016 m. gruodžio mėnesį, tačiau buvo išmokėtas tik darbo užmokestis, be apmokėjimo už viršvalandžius ir be dienpinigių, kiekvieną mėnesį būdavo pateikiamas toks dokumentas pasirašyti; įsidarbinus įmonėje jam buvo nurodyta įleisti pelningus asmenis į kazino pagal sąrašą; nurodymo išvesti kažkokius asmenis jis negavo; pasirašytinai su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ieškovas išskyrė susimušusius asmenis, susimušęs asmuo paliko patalpą; atsakovė praleido 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad nors 2017-01-19 garso įraše girdima, kaip jis nurodo, kad ieškovas yra prastovoje, tačiau jis galimai taip teigė kažko nesupratęs; kazino skundėsi ieškovo darbu, nes jis priekabiaudavo prie klienčių ir kazino darbuotojų; pretenziją iš kazino gavo 2016-12-20 elektroniniu paštu, tada pirmą kartą sužinojo apie pretenziją, prieš dieną ar porą dienų buvo skambinęs A. L. nurodydamas, kad siųs pretenziją; visas elektroninis susirašinėjimas yra pateiktas į bylą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovas atleistas iš darbo ne už tą konfliktą, kuris matosi 2016-12-11 kazino vaizdo įraše, o už tai, kad jis nevykdė leidimų režimo, nes į kazino pateko neblaivūs asmenys, nebuvo paisoma kazino vadovės nurodymo išvesti asmenis, pažeidinėjančius viešąją tvarką; 2016-12-20 elektroninio laiško, kuriuo buvo atsiųsta pretenzija, įmonė nerado; ieškovas įmonės vadovą šantažavo, prašė išmokėti jam 1 000 Eur sumą; terminas drausminei nuobaudai skirti nepraleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad eina atsakovės vadybininko–projektų vadovo pareigas; ieškovas 2017 m. sausio mėnesį įmonėje nedirbo; ieškovas buvo supažindintas su Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija, tačiau registracijos žurnalas, kuriame yra ieškovo parašas, yra pavogtas; ieškovas jau ne pirmą kartą pažeidė darbo drausmę; ieškovas aiškinosi žodžiu 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje apie darbo tvarkos nesilaikymą, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakove 2016-07-05 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016-07-06 pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju (el. b. t. I, b. l. 8–9); uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ saugos vadovas pateikė atsakovei 2016-12-20 raštą–pretenziją Nr. OC-161220-1 (el. b. t. I, b. l. 13), ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas 2017-01-16 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 14).

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jei darbuotojo nepertraukiamasis stažas toje darbovietėje iki dvylikos mėnesių – jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). DK 237 straipsnio 1 dalis nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl apie konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą atsakovė pateikė įmonės direktoriaus 2016-12-22 pranešimą Nr. BL2016-001 (el. b. t. I, b. l. 72), kuriame atsakovės direktorius nurodė ieškovui per 14 dienų raštu pasiaiškinti, kodėl jis neklauso lošimo namų vadovių, nepalaiko vidinės tvarkos, nekontroliuoja, netikrina atvykstančių į kazino asmenų, pranešime taip pat nurodoma, kad pridedama pretenzija ir elektroninių laiškų kopijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė teigė, jog įmonė elektroniniu paštu 2016-12-11 gavo trečiojo asmens saugos vadovo A. L. (A. L.) pranešimą dėl ieškovo elgesio, tačiau tokio elektroninio laiško teismui nepateikė, teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino į bylą pateikęs visus elektroninius susirašinėjimus. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (el. b. t. I, b. l. 69–70) patvirtina tai, kad dėl kazino 2016-12-11 įvykusio incidento ir vėlesnio ieškovo darbo pareigų atlikimo kazino pirmiausia vyko susirašinėjimas tarp kazino darbuotojų (elektroniniai laiškai tarp elektroninių pašto dėžučių adresų: Panevėžio Casino Slot Attendant, A. L., Stebėjimo tarnybos, K. V., Panevėžio Casino Pitboss), ką teismo posėdžio metu patvirtino įmonės vadovas, o atsakovės direktoriui ši informacija elektroniniu paštu buvo persiųsta tik 2016-12-27, vadinasi, atsakovės direktorius 2016-12-22 negalėjo pridėti elektroninių laiškų prie 2016-12-22 pranešimo Nr. BL2016-001, nes tokių dar nebuvo gavęs (gavo tik 2016-12-27). Be to, nors atsakovė teigė trečiojo asmens pretenziją gavusi 2016-12-20 elektroniniu paštu, tačiau tokio elektroninio laiško taip pat nepateikė, įmonės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino į bylą pateikęs visą susirašinėjimą. Akivaizdu, kad 2016-12-22 pranešimas galėjo būti parengtas ne anksčiau kaip 2016-12-27, vadinasi, į bylą pateiktas 2016-12-22 pranešimas surašytas atgaline data. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovės projektų vadovas V. R. savo parašu patvirtino, jog ieškovas atsisakė pasirašyti 2016-12-22 pranešimą savaime nepatvirtina, kad šį dokumentą atsakovė ieškovui bandė įteikti 2016-12-22 – atsakovės projektų vadovas V. R. iki šiol su atsakove susijęs darbo santykiais, todėl jo parodymai vertinami kritiškai. Be to, ieškovas nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį į kazino dirbti jis nebuvo siunčiamas, liudytojas V. R. teismo posėdžio metu tai patvirtino – tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovei trečiojo asmens nusiskundimai ieškovo darbu tapo žinomi ne 2016-12-11, kaip kad nurodo atsakovė, o 2016-12-27, kuomet kazino saugos vadovas elektroniniu paštu persiuntė atsakovės vadovui kazino darbuotojų nusiskundimus. Akivaizdu, kad įmonei siekiančiai tinkamai vykdyti Fizinės apsaugos sutartį tam, kad ji nebūtų nutraukta, buvo būtina imtis skubių aktyvių veiksmų – būtent tai lėmė įmonės aktyvius veiksmus ieškovo atžvilgiu ne 2016-12-11, o tik nuo nusiskundimų gavimo 2016-12-27. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovės poziciją dėl pranešimo teikimo ieškovui 2016-12-22 paneigia bylos medžiaga, netinkamą dokumentų pildymą įmonėje patvirtina ir 2017 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (el. b. t. I, b. l. 76), pagal kurį ieškovas kai kurias dienas 2017 m. sausio mėnesį įmonėje dirbo, nors tiek ieškovas, tiek liudytojas įmonės vadybininkas–projektų vadovas V. R. patvirtino, kad 2017 m. sausio mėnesį ieškovas nedirbo, kas sudaro pagrindą ir kitus atsakovės paaaiškinimus vertinti kritiškai.

Vertindamas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą ir pagrįstumą teismas atkreipia dėmesį į atsakovės elgesį ieškovo atžvilgiu po įvykusio konflikto kazino. Byloje pateiktas pokalbio, vykusio 2017-01-19 tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus (įmonės vadovas neginčijo, kad toks pokalbis su ieškovu buvo ir patvirtino įrašo teisingumą), garso įrašas (el. b. t. I, b. l. 126–129) patvirtina tai, kad ieškovas 2017-01-19 manė esantis prastovoje, o atsakovės direktorius patvirtino, jog prastova jam tęsiasi, pasiūlė jam kitą darbą, tačiau nurodė, kad dar reikia palaukti, pasiūlė ieškovui: „kol kas mėnesiui išeiti iš darbo, o po to mes tave priimsime vėl. Na supranti, kad aš nemokėčiau šitų mokesčių veltui“. Taigi, akivaizdu, kad 2017-01-19 pokalbio metu ieškovas apie atleidimą iš darbo nieko nežinojo, o atsakovė 2017 m. sausio mėnesį neturėdama kito saugomo objekto, į kurį galėtų nusiųsti ieškovą, kaip pelno siekianti įmonė, norėjo sutaupyti įmonės patiriamus kaštus darbuotojų išlaikymui ir darbo santykius su juo nutraukti. Pabrėžtina ir tai, kad nors pagal bylos duomenis ieškovas atsakovės direktoriaus įsakymu iš darbo jau buvo atleistas nuo 2017-01-16, atsakovės direktorius 2017-01-19 pokalbio metu sutiko su ieškovu, kad jam tęsiasi prastova, vadinasi, sąmoningai klaidingai ieškovui nurodė, kad darbo santykiai tęsiasi, siūlė jam nutraukti darbo santykius savo noru tam, kad sutaupytų mokesčius – teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu atsakovė akivaizdžiai nepaisė darbuotojo teisių, piktnaudžiavo teise, taip pažeisdama DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą darbuotojo atžvilgiu veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, visos teismo aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovo poziciją, kad atsakovė neprašė jo raštu pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, jis apie atleidimą iš darbo sužinojo tik po 2017-01-19 pokalbio metu kilusio ginčo su darbdave dėl jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, kuomet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir Sodrą, todėl teismas daro išvadą, kad darbdavė ieškovo veiksmų 2016-12-11 kazino nelaikė darbo drausmės pažeidimu, siūlė jam tokias pačias pareigas kitoje atsakovės vadovo įmonėje, o drausminę nuobaudą pritaikė tik tam, kad esant darbuotojo prastovai išvengtų mokesčių, darbo užmokesčio mokėjimo.

Kartu teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu peržiūrint 2016-12-11 kazino vaizdo įrašą ieškovas nurodė, kad tik jam sulaikius besimušantį klientą atėjo jo porininkas, vaizdo įraše parodydamas, kuris buvo jo porininkas, atsakovės atstovai to neneigė, vadinasi, 2016-12-11 ieškovas dirbo kartu su kitu apsaugos darbuotoju, kaip tai numato Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija, tačiau atsakovė nenurodė, kad tokios pačios pretenzijos dėl leidimų režimo pažeidimų buvo reikštos ir ieškovo porininkui, kas dar kartą patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovė ieškovo veiksmų 2016-12-11 kazino nelaikė darbo drausmės pažeidimu, o drausminę nuobaudą pritaikė siekdama sau naudingų tikslų (mokesčių, darbo užmokesčio nemokėjimo esant darbuotojo prastovai). Be to, Apsaugos darbuotojo budėjimo instrukcijos 2.1.3 punkte įtvirtintą apsaugos darbuotojo funkciją – viešosios tvarkos objekte pažeidimų prevenciją – ieškovas vykdė tinkamai, tai matyti iš 2016-12-11 vaizdo įrašo, kuomet ieškovas iš karto sureaguoja į muštis pradėjusius klientus juos išskirdamas, kalbėdamas su jais, kas sąlygoja vieno besimušusio kliento patalpų palikimą. Iš elektroninio susirašinėjimo (el. b. t. I, b. l. 69) matyti, kad kazino veikia baras, todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas įleido neblaivius asmenis į kazino negalima, klientai neblaiviais galėjo tapti pačiame kazino. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog logiškai vertinant visas aplinkybes sunku patikėti, kad darbdavė, paskyrusi darbuotojui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą 2017-01-16, tam pačiam darbuotojui, kas nustatyta iš 2017-01-19 garso įrašo, 2017-01-19 siūlo pereiti į įmonės vadovo kitą įmonę tokiam pačiam darbui. Taigi, kompleksiškai įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad darbdavė neįrodė, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti darbuotojui atleidimą iš darbo.