Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „BALTIC LEGION“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei UAB „BALTIC LEGION“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Olympic Casino Group Baltija“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „BALTIC LEGION“ direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – jam skyrimo, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 300 straipsnio 4 dalies pagrindu, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 621,76 Eur išeitinę išmoką, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas paaiškino, kad 2016 m. liepos 5 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2016 m. liepos 6 d. dirbo apsaugos darbuotoju. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 11 d. atsakovė jį komandiravo saugoti objektą – UAB „Olympic Casino Group Baltija“ Panevėžyje (toliau – kazino). Paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 11 d. į kazino įėjo galimai neblaivūs asmenys, kurie triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, ieškovas juos sustabdė, pareikalavo išeiti dėl neblaivumo ir nemandagaus elgesio, tačiau prie jo tuo metu priėjo kazino vadovė ir liepė jam atsitraukti nuo klientų ir netrukdyti jiems įeiti bei naudotis visomis kazino paslaugomis, nes jie kazino yra pelningi. Teigė, kad atsakovė gavo kazino pretenziją dėl ieškovo darbo kokybės, nes ieškovas į kazino įleido akivaizdžiai neblaivius asmenis, kurie trikdė normalų lošimo namų darbą. Pažymėjo, kad po šios pretenzijos gavimo ieškovui buvo nurodyta, kad kol kas jis į kazino nevažiuos. Teigė, jog 2017 m. sausio 19 d. susitiko su įmonės direktoriumi, kuris jam pasiūlė pereiti dirbti tas pačias pareigas į kitą jo turimą įmonę, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Nurodė, kad po šio susitikimo atsakovė netinkamai išmokėjo ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o iš Sodros 2017 m. sausio 26 d. pažymos sužinojo, kad jis 2017 m. sausio 16 d. yra atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad jis iki 2017 m. sausio 26 d. pažymos gavimo nežinojo, jog yra atleistas iš darbo, iš jo nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad su atleidimu iš darbo nesutinka, savo darbus įmonėje visada atliko laiku ir uoliai, jokių drausminių nuobaudų, nusiskundimų nebuvo gavęs, žalos įmonei nebuvo padaręs. Ieškovo teigimu, atsakovės vadovas 2017 m. sausio 19 d. ieškovui siūlė pereiti į kitą jo vadovaujamą įmonę užimti tas pačias pareigas, todėl sunku patikėti, kad vadovas, paskyręs darbuotojui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, tam pačiam darbuotojui siūlo pereiti dirbti į kitą jo įmonę. Pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas jaučiasi socialiai pažemintas, gyvena vienas, neturi kas jam finansiškai padėtų, atsakovės veiksmai ieškovui sukėlė depresiją, emociškai sugniuždė, todėl ieškovas siekia neturtinės žalos prisiteisimo. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 5 d. su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl apsaugos darbuotojo pareigų, o pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. fizinės apsaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp įmonės ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ieškovas 2016 m. gruodžio 11 d. įmonės nurodymu buvo komandiruotas į saugomą objektą Panevėžyje, jam buvo pranešta apie 2008 m. rugsėjo 1 d. Apsaugos darbuotojo budėjimo instrukciją. Teigė, jog 2016 m. gruodžio 11 d. įmonė elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens saugos vadovo A. L. pranešimą dėl 2016 m. gruodžio 11 d. ieškovo įvykdyto šiurkštaus drausmės pažeidimo, 2016 m. gruodžio 20 d. - įmonė gavo trečiojo asmens saugos vadovo raštą–pretenziją, su kuria ieškovas buvo supažindintas, o 2016 m. gruodžio 22 d. - įteiktas ieškovui reikalavimas per 14 dienų raštiškai pasiaiškinti, tačiau ieškovas, atsakovės teigimu, atsisakė pasirašyti dėl minėto pranešimo gavimo, pasiaiškinimo per nustatytą terminą nepateikė. Pažymėjo, kad pagal darbo grafiką ieškovas įmonėje dar dirbo 2017 m. sausio 2–4, 8–10 dienomis. Nurodė, kad įmonės vertinimu, ieškovas šiurkščiai nesilaikė darbo tvarkos taisyklių darbe, todėl 2017 m. sausio 16 d. įsakymu įmonės vadovas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teigė, kad apie atleidimą iš darbo ieškovui buvo tinkamai pranešta, tačiau jis pasirašyti apie įsakymo gavimą atsisakė. Pabrėžė, kad būtent 2017 m. sausio 16 d. pranešant ieškovui apie jo atleidimą iš darbo su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta ir jis asmeniškai pasirašė 2017 m. sausio 16 d. pažymoje apie atsiskaitymą, todėl, atsakovės teigimu, ieškovo teiginiai dėl nežinojimo apie atleidimą iš darbo neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės direktoriaus 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo drausminės nuobaudos skyrimo“; 2) pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo įmonėje pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; 3) laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 532,65 Eur išeitinę išmoką, 800 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog ieškovas įmonėje dirbo apsaugos darbuotoju ir 2016 m. gruodžio 11 d. buvo komandiruotas į Panevėžį saugoti kazino, nėra. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog įmonė elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 11 d. gavo trečiojo asmens saugos vadovo A. L. pranešimą dėl ieškovo elgesio, tačiau tokio elektroninio laiško teismui nepateikė, o teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino į bylą pateikęs visus elektroninius susirašinėjimus. Nurodė, kad į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina tai, jog dėl kazino 2016 m. gruodžio 11 d. įvykusio incidento ir vėlesnio ieškovo darbo pareigų atlikimo kazino pirmiausia vyko susirašinėjimas tarp kazino darbuotojų, o atsakovės direktoriui ši informacija elektroniniu paštu buvo persiųsta tik 2016 m. gruodžio 27 d., dėl ko teismas padarė išvadą, jog atsakovės direktorius 2016 m. gruodžio 22 d. negalėjo pridėti elektroninių laiškų prie 2016 m gruodžio 22 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokių dar nebuvo gavęs (gavo tik 2016 m. gruodžio 27 d.). Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra ir 2016 m. gruodžio 20 d. laiško, kuriuo atsakovei buvo atsiųsta trečiojo asmens pretenzija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. pranešimas galėjo būti parengtas ne anksčiau kaip 2016 m. gruodžio 27 d., dėl ko padarė išvadą, kad į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 22 d. pranešimas surašytas atgaline data. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės poziciją dėl pranešimo įteikimo ieškovui 2016 m. gruodžio 22 d. paneigia bylos medžiaga, o netinkamą dokumentų pildymą įmonėje patvirtina ir 2017 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pagal kurį ieškovas kai kurias dienas 2017 m. sausio mėnesį įmonėje dirbo, nors tiek ieškovas, tiek liudytojas įmonės vadybininkas–projektų vadovas V. R. patvirtino, kad 2017 m. sausio mėnesį ieškovas nedirbo, kas sudaro pagrindą ir kitus atsakovės paaiškinimus vertinti kritiškai.Nurodė, kad byloje pateiktas pokalbio, vykusio 2017 m. sausio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus, garso įrašas patvirtina tai, kad ieškovas 2017 m. sausio 19 d. manė esantis prastovoje, o atsakovės direktorius patvirtino, jog prastova jam tęsiasi, pasiūlė jam kitą darbą, tačiau nurodė, kad dar reikia palaukti, pasiūlė ieškovui: „kol kas mėnesiui išeiti iš darbo, o po to mes tave priimsime vėl. Na supranti, kad aš nemokėčiau šitų mokesčių veltui“. Todėl teismas padarė išvadą, jog 2017 m. sausio 19 d. pokalbio metu ieškovas apie atleidimą iš darbo nieko nežinojo, o atsakovė 2017 m. sausio mėnesį neturėdama kito saugomo objekto, į kurį galėtų nusiųsti ieškovą, kaip pelno siekianti įmonė, norėjo sutaupyti įmonės patiriamus kaštus darbuotojų išlaikymui ir darbo santykius su juo nutraukti. Pabrėžė, kad nors pagal bylos duomenis ieškovas atsakovės direktoriaus įsakymu iš darbo jau buvo atleistas nuo 2017 m. sausio 16 d., atsakovės direktorius 2017 m. sausio 19 d., pokalbio metu sutiko su ieškovu, kad jam tęsiasi prastova, vadinasi, sąmoningai klaidingai ieškovui nurodė, kad darbo santykiai tęsiasi, siūlė jam nutraukti darbo santykius savo noru tam, kad sutaupytų mokesčius – teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu atsakovė akivaizdžiai nepaisė darbuotojo teisių, piktnaudžiavo teise, taip pažeisdama DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą darbuotojo atžvilgiu veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neprašė ieškovo raštu pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo tik po 2017 m. sausio 19 d. pokalbio metu kilusio ginčo su darbdave dėl jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, kuomet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir Sodrą, todėl konstatavo, kad darbdavė ieškovo veiksmų 2016 m. gruodžio 11 d. kazino nelaikė darbo drausmės pažeidimu, siūlė jam tokias pačias pareigas kitoje atsakovės vadovo įmonėje, o drausminę nuobaudą pritaikė tik tam, kad esant darbuotojo prastovai išvengtų mokesčių, darbo užmokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 11 d. dirbo kartu su kitu apsaugos darbuotoju, kaip tai numato Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija, tačiau atsakovė nenurodė, kad tokios pačios pretenzijos dėl leidimų režimo pažeidimų buvo reikštos ir ieškovo porininkui. Be to pažymėjo, kad Apsaugos darbuotojo budėjimo instrukcijos 2.1.3 punkte įtvirtintą apsaugos darbuotojo funkciją – viešosios tvarkos objekte pažeidimų prevenciją – ieškovas vykdė tinkamai, ir tai matyti iš 2016 m. gruodžio 11 d. vaizdo įrašo, kuomet ieškovas iš karto sureaguoja į muštis pradėjusius klientus juos išskirdamas, kalbėdamas su jais, kas sąlygoja vieno besimušusio kliento patalpų palikimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad kazino veikia baras, todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas įleido neblaivius asmenis į kazino negalima, klientai neblaiviais galėjo tapti pačiame kazino. Taigi kompleksiškai įvertinęs visą bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad darbdavė neįrodė, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti darbuotojui atleidimą iš darbo.Atsakovės argumentus, kad 2017 m. sausio 16 d. pranešant ieškovui apie atleidimą iš darbo su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta ir jis tai patvirtino parašu 2017 m. sausio 16 d. pažymoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi buvo konstatuota, kad apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo tik po 2017 m. sausio 19 d. pokalbio metu kilusio ginčo su darbdave dėl jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, kuomet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir Sodrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją, būti grąžintas į darbą nepageidavo, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, laikė, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taikė DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendė dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laikė, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 532,65 Eur dydžio išeitinę išmoką. Tuo tarpu įvertinęs tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo trumpą laiką, darbuotojo ir darbdavės nesiejo ilgalaikiai darbo santykiai, ieškovas po atleidimo iš darbo pas atsakovę 2017 m. kovo 7 d. įsidarbino kitoje darbovietėje, kurioje dirba iki šiol bei atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, laikė tikslinga mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 800 Eur. Teismas padarė išvadą, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitoje dalyje sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę, kad į kazino ieškovas įleido neblaivius asmenis kazino vadovės nurodymu. Nurodo, kad dėl neblaivių asmenų, kuriuos ieškovas įleido į kazino, kazino patalpoje įvyko konfliktas, buvo sutrikdytas normalus kazino darbas, o ieškovas kazino vadovės reikalavimų išvesti neblaivius asmenis, nepaisė. Pažymi, kad ieškovas neįvykdė pagrindinės savo, kaip apsaugos darbuotojo, funkcijos – užtikrinti kazino apsaugą.Atsakovės teigimu, faktas, jog atsakovė pareikalavo iš ieškovo pateikti paaiškinimą, yra įrodytas ir tai patvirtina aplinkybės: 1) ieškovas pripažįsta, kad dėl įvykio kazino su juo kalbėjo įmonės vadovas; 2) liudytojas V. R. patvirtino, kad ieškovui buvo įteikinėjamas pranešimas pateikti paaiškinimą; 3) tai, kad liudytojas V. R. dirba atsakovės įmonėje savaime nereiškia, kad jo parodymais negalima vadovautis ar vertinti juos kritiškai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvuose nenurodyta visiškai nieko, kas nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovė dėl aplinkybių, jog ieškovui neva buvo bandoma įteikti prašymą pasiaiškinti raštu ir kitus dokumentus, visiškai nepaneigė dėl šio fakto labai išsamiai ir objektyviai pateiktų pirmosios instancijos teismo išvadų bei argumentų. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepasisako ir dėl elektroninio susirašinėjimo, dėl telefoninių pokalbių tarp atsakovės direktoriaus ir ieškovo, ir dėl daug kitų reikšmingų aplinkybių, kurios visos buvo paminėtos ir surašytos pagrįstame teismo sprendime.Nurodo, kad visuotinai žinoma, jog darbuotojų, kurie dirba pas darbdavį parodymai yra kritiški, kadangi tokiems liudytojams darbdavys moka darbo užmokestį ir kitas išmokas, be to su tokiais darbuotojais – liudytojais darbdavys ar direktorius nuolat bendrauja, kartu dirba, todėl tokių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepasisako ir dėl kitos svarbios aplinkybės, t.y. kodėl visas sankcijas už 2016 m. gruodžio 11 d. įvykusį įvykį buvo taikomos tik ieškovui, bet nebuvo taikoma su juo dirbusiam bendradarbiui. Pažymi, kad apeliaciniame skunde visiškai nebandoma paneigti pačias svarbiausias civilinės bylos aplinkybes. Teigia, kad ieškovui sunku pateikti objektyvų ir išsamų atsiliepimą, kadangi apeliantės pateiktas apeliacinis skundas praktiškai nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl darbo drausmės pažeidimo buvimo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo, nepagrįsta. Su tokiu atsakovės teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovės teigimu, ieškovas iš darbo 2017 m. sausio 16 d. buvo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes nesilaikė darbo tvarkos taisyklių – dirbdamas kazino neužtikrino jame vidinės bendros tvarkos, nekontroliavo, netikrino į kazino atvykstančių asmenų, neklausė kazino vadovės pastabų, tuo šiurkščiai pažeisdamas Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcijos 2.1.2, 2.1.3 punktų nuostatas, tuo tarpu teismo posėdžio metu įmonės atstovas advokatas konkretizavo, jog ieškovas atleistas iš darbo, nes nevykdė leidimų režimo – į kazino pateko neblaivūs asmenys, nebuvo paisoma kazino vadovės nurodymo išvesti asmenis, pažeidinėjančius viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus tai, jog kazino veikia baras, daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas įleido neblaivius asmenis į kazino negalima, klientai neblaiviais galėjo tapti pačiame kazino. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tam tikrais atvejais apsaugos darbuotojui gali būti ganėtinai sudėtinga nustatyti, kada asmuo laikomas jau „akivaizdžiai neblaiviu“, o kad ne, kadangi tai vertinamojo pobūdžio kriterijus. Todėl nagrinėjamu atveju kategoriškai teigti, jog ieškovas įleisdamas atitinkamus asmenis į kazino pažeidė leidimų režimą, negalima. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2016 m. gruodžio 11 d. vaizdo įrašo matyti, jog ieškovas iškart sureagavo į muštis pradėjusius klientus juos išskirdamas, kalbėdamasis su jais, kas sąlygojo vieno besimušusio kliento patalpų palikimą. Taigi akivaizdu, jog siekdamas užtikrinti viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją, ieškovas nebuvo pasyvus, priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų šios funkcijos tinkamam įgyvendinimui.Be to bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 11 d. ieškovas kazino dirbo kartu su kitu apsaugos darbuotoju, kaip tai numato Apsaugos darbuotojų budėjimo instrukcija. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų apie tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d. kartu su ieškovu kazino budėjusiam asmeniui taip pat būtų pareikštos tokios pačios pretenzijos dėl netinkamai atliktų pareigų, nėra. Remiantis byloje pateiktu 2017 m. sausio 19 d. vykusio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus garso įrašu, ieškovas 2017 m. sausio 19 d. manė esantis prastovoje, o atsakovės direktorius patvirtino, jog prastova jam tęsiasi, pasiūlė jam kitą darbą, tačiau nurodė, kad dar reikia palaukti, pasiūlė ieškovui: „kol kas mėnesiui išeiti iš darbo, o po to mes tave priimsime vėl. Na supranti, kad aš nemokėčiau šitų mokesčių veltui“. Taigi šis pokalbis patvirtina, kad po 2016 m. gruodžio 11 d. įvykusio incidento kazino, atsakovė nebuvo praradusi pasitikėjimą ieškovu, siekė tęsti darbo santykius, siūlė kitą darbą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl 2016 m. gruodžio 11 d. įvykio atsakovė būtų patyrusį kokių nors turtinių praradimų ar kad dėl ieškovo atliktų veiksmų atsakovei atsirado didelių neigiamų pasekmių. Todėl įvertinus aplinkybes, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 11 d. dirbdamas kazino ėmėsi atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją, atsakovės požiūris po įvykių kazino į ieškovo darbą nebuvo pasikeitęs (pokalbio metu siūlė kitą darbą ieškovui), nėra byloje jokių duomenų apie atsiradimą atsakovei neigiamų pasekmių dėl ieškovo veiksmų, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia tai, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė neįrodė, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti darbuotojui atleidimą iš darbo, laikytina pagrįsta.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo

Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliaciniame skunde atsakovės nurodytą teiginį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš ieškovo nebuvo pareikalauta raštu pateikti pasiaiškinimą dėl įvykių kazino.Atsakovės teigimu, iš trečiojo asmens vadovo A. L. pranešimą dėl ieškovo 2016 m. gruodžio 11 d. įvykdyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, atsakovė gavo elektroniniu paštu. Teismo posėdžio metu įmonės vadovas paaiškino, kad trečiojo asmens 2016 m. gruodžio 20 d. raštą-pretenziją dėl ieškovo pareigų vykdymo 2016 m. gruodžio 11 d. objekte kazino, gavo taip pat elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 20 d. Tuo tarpu byloje elektroninių laiškų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes dėl 2016 m. gruodžio 11 d. pranešimo bei 2016 m. gruodžio 20 d. rašto-pretenzijos iš trečiojo asmens gavimo elektroniniu paštu atitinkamai 2016 m. gruodžio 11 d. bei 2016 m. gruodžio 20 d., nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu elektroninis laiškas yra išsiunčiamas konkrečiam gavėjui, tai tiek šio elektroninio laiško gavėjas, tiek siuntėjas, gali turėti galimybę pateikti konkretų elektroninį laišką teismui. Taigi darytina išvada, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog 2016 m. gruodžio 11 d. trečiojo asmens pranešimas dėl ieškovo 2016 m. gruodžio 11 d. įvykdyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – gautas elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 11 d., o 2016 m. gruodžio 20 d. raštas-pretenzija dėl ieškovo pareigų vykdymo 2016 m. gruodžio 11 d. objekte kazino – gautas elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 20 d., neįrodyti. Byloje yra pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai, iš kurių matyti, kad atsakovės vadovui apie vykstantį susirašinėjimą dėl ieškovo pareigų vykdymo kazino, tapo žinoma tik 2016 m. gruodžio 27 d., kuomet visas šis susirašinėjimas buvo persiųstas įmonės vadovui. Taigi darytina išvada, jog tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovė turėjo galimybę bei galėjo pateikti ieškovui pranešimą dėl pasiaiškinimo atsakovei pateikimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovės byloje pateiktas 2016 m. gruodžio 22 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma ieškovo raštu pasiaiškinti dėl pareigų neatlikimo, atitinkamai pridedant prie jo 2016 m. gruodžio 20 d. pretenziją-raštą, elektroninių laiškų kopijas, surašytas atgaline data ir galėjo būti parengtas ne anksčiau kaip 2016 m. gruodžio 27 d. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog V. R. savo parašu patvirtino, kad ieškovas atsisakė pasirašyti 2016 m. gruodžio 22 d. pranešimą, savaime nepatvirtina, kad šį dokumentą atsakovė bandė įteikti ieškovui, kadangi abejotina, ar V. R. dėl esančių darbo santykių su atsakove, gali būti šiuo atveju nešališkas ir objektyvus ieškovo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovas pripažįsta tai, jog su juo dėl įvykio kazino kalbėjo įmonės vadovas, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik kad nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pateikti pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, bet ir prieštarauja DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytai drausminių nuobaudų skyrimo tvarkai. Taigi iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės daryti išvadą, kad 2016 m. gruodžio 22 d. pranešimą ieškovui atsakovė bandė įteikti (arba įteikė). Byloje nėra ir jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės pranešimo dėl pasiaiškinimo pateikimo dėl 2016 m. gruodžio 11 d. įvykių kazino, įteikimą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl galimo darbo drausmės pažeidimo atsakovė nepareikalavo darbuotojo raštiško pasiaiškinimo, tokiu būdu pažeisdama ir DK 240 straipsnyje įtvirtintą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Kadangi atsakovė neginčija ieškovui priteistos išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas detaliau šiais klausimais nepasisako. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

atmesti atsakovės UAB „BALTIC LEGION“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „BALTIC LEGION“, į.k. 301733916, ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.