Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl bendraturčio teisės į bendro daikto duodamas pajamas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.1. nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl bendraturčio teisės į bendro daikto duodamas pajamas;

6.2. priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo K. J. naudai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.3. priteisti iš ieškovės R. J. valstybei 8 149 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

7. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 nusprendė nutraukti 2010 m. balandžio 17 d. K. J. ir R. J. sudarytą santuoką dėl K. J. kaltės, be kita ko, priteisti K. J. santuokoje įgytą visą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš K. J. R. J. 184 013 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, pripažinti solidariomis K. J. ir R. J. AB SEB bankui neįvykdytas prievoles pagal Kreditavimo sutartį su pakeitimais, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis dėl vaikų išlaikymo padidinimo, tačiau pats turtas ir šalių įsipareigojimai nebuvo tikslinami ar keičiami.

8. Teismas nurodė, kad bet kokie galimai nepadalinto turto ginčai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, atnaujinus procesą pirmosios instancijos teisme. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu buvo išnagrinėtas R. J. priešieškinio reikalavimas, be kita ko, dėl ūkio pajamų ir nacionalinių išmokų padalijimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jos reikalavimus atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9. Teismas nutarė civilinę bylą pagal ieškovės R.J. ieškinį atsakovui K. J. dėl bendraturčio teisės į bendro daikto duodamas pajamas nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

10. Teismas nutarė priteisti iš ieškovės atsakovui 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 8 149 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas (ieškovė sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį už ieškinį) iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas nutarė šią žyminio mokesčio dalį priteisti iš ieškovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šį ieškinį pareiškė, nes teismas, nagrinėjantis K. J. R. J. pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, atsisakė priimti R. J. priešieškinį tuo pagrindu, jog priešieškinis apsunkins bylos nagrinėjimą ir ją užvilkins. Apeliantė įvykdė teismo nutartį, t. y. kreipėsi į apylinkės teismą su nauju ieškiniu. Apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad šis ieškinys nėra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl yra teismingas apygardos teismui. Ieškovės ieškinys apygardos teisme buvo priimtas, todėl akivaizdu, jog teismų nutartys yra prieštaringos, o ieškovės keliamas ginčas nėra tapatus išnagrinėtam.

11.2. Ieškovės ieškinys pareikštas dėl pajamų, gautų iš bendro turto priteisimo, o ne dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo. Šalių santuokos nutraukimo byloje šalių prievolė AB SEB bankui pagal Kreditavimo sutartį pripažinta solidaria. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 tenkino K. J. ieškinį priteisti iš R. J. pusę bankui sumokėtos sumos pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovė yra pagal Kreditavimo sutartį įgyto turto bendraskolė ir bendraturtė, todėl ieškovė ir siekė priteisti iš atsakovo K. J. pusę iš bendro turto gautų pajamų.

11.3. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl iš bendro turto gautų pajamų priteisimo nėra tapatus jos reikalavimui, išnagrinėtam santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė bylą. Situacija, kai K. J. turi teisę reikalauti priteisti skolą iš ieškovės už jo turtą, nors turtas (ir duodamas pelnas) po skyrybų paliktas jam, o ieškovė negali reikalauti iš šio turto gautų pajamų dalies, nors iki turto padalinimo turtas buvo bendras, yra nesuprantama.

11.4. Teismas bylą nutraukė, t. y. bylos neišnagrinėjo iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos, įskaitant žyminį mokestį, priteistos nepagrįstai.

11.5. Teismo teiginiai, kad ieškovės argumentai yra absurdiški, yra nepriimtini ir nesuvokiami.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. J. prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas 883,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Byla nutraukta pagrįstai, nes ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti pajamas iš bendro turto yra tapatus ieškovės reikalavimui, pareikštam šalių santuokos nutraukimo byloje. Šalių ginčas dėl turto padalinimo yra visiškai išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl apeliantė nebėra pagal Kreditavimo sutartį įgytų žemės sklypų bendraturtė.

12.2. Aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023, kurioje sprendžiamas skolos priteisimas iš apeliantės atsakovui už AB SEB bankui pagal Kreditavimo sutartį grąžintas lėšas, nereiškia, jog ieškovės atskiroje byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir netapatus išnagrinėtam. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti pajamas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, argumentais ir įrodymais, kurie jau buvo įvertinti šalių santuokos nutraukimo byloje.

12.3. Nors apeliantė teigia, kad jos ieškinio reikalavimas nėra tapatus išnagrinėtam santuokos nutraukimo byloje, tačiau faktiškai nesutinka su santuokos nutraukimo byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ir siekia prisiteisti papildomas pinigines sumas. Bet kokie galimai nepadalinto turto ginčai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, atnaujinus procesą pirmosios instancijos teisme.

12.4. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, nes ieškovės ieškinys buvo priimtas nagrinėti. Paaiškėjus, kad ieškovės ieškinys yra tapatus – byla buvo nutraukta. Apeliantė turėtų prisiimti visą riziką dėl pasekmių, nes jos elgesys sutrikdė teismo ir atsakovo laiką bei lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

12.5. Teismas nevartojo ieškovę įžeidžiančių teiginių, nes žodis „absurdiškas“ buvo nurodytas nutarties aprašomojoje dalyje, pakartojant atsakovo atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

14. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas K. J. ieškinys dėl santuokos su R. J. nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalinimo. K. J., be kita ko, prašė:

14.3. teismui nepripažinus nurodyto nekilnojamojo turto asmenine K. J. nuosavybe, visą nurodytą nekilnojamąjį turtą priteisti K. J. asmeninės nuosavybės teise, o R. J. priteisti ½ turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 65 893 Eur:

14.3.1. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), vertė 34 700 Eur;

14.3.2. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), vertė 27 300 Eur;

14.4. turtą, įgytą po 2017 m. sausio 1 d., kai šalys nebevedė bendro ūkio, pripažinti asmenine K. J. nuosavybe:

14.4.1. 1098/1103 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė 61 022 Eur;

14.4.2. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), vertė 53 000 Eur;

14.5. teismui nepripažinus nurodyto nekilnojamojo turto K. J. asmenine nuosavybe – visą nekilnojamąjį turtą priteisti K. J. asmeninės nuosavybės teise ir iš K. J. R. J. naudai priteisti ½ turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 99 400,50 Eur (alternatyvus reikalavimas);

14.6. jei teismas nuspręs dalinti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones kaip santuokinį turtą – įsipareigojimų kreditoriams nemodifikuoti, nes po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriams privalėtų vykdyti asmeniškai ir pati R. J. jai priklausytina ½ dalimi:

14.6.1. AB SEB bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 ir jos pakeitimus.

15. R. J. santuokos nutraukimo byloje pareiškė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė:

15.1.1. ½ dalį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2018 metų iki 2020 metų imtinai, 126 895 Eur (253 790 Eur : 2 – 126 895 Eur). Viso turto už 282 184 Eur;

15.2. padalinti K. J. banko sąskaitose pinigines lėšas ir R. J. priteisti 1/3 dalį nuo ½ jų dalies, t. y. 401 844 Eur (2 664 855 Eur – 253 790 Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų = 2 411 065 : 1/3 = 401 844 Eur).

15.3.1. 2016 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. AŠR627 pirktą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

15.3.2. ½ dalį Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio l d. iki 2021 m. sausio 1 d. – 126 895 Eur;

15.3.3. K. J. 2009 m. vasario 25 d. įregistruotą ūkininko ūkį ((duomenys neskelbtini));

15.3.4. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

15.3.5. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

15.3.6. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

16. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas, be kita ko, nusprendė:

16.1. nutraukti K. J. ir R. J. santuoką, (duomenys neskelbtini), dėl K. J. kaltės;

16.2.1. priteisti K. J. santuokoje įgytą turtą, kuris jam atitenka asmeninės nuosavybės teise:

16.2.1.1. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 34 700 Eur vertės;

16.2.1.2. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 27 300 Eur vertės;

16.2.1.3. 1098/1103 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 61 022 Eur vertės;

16.2.1.4. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 53 000 Eur vertės;

16.3. priteisti iš K. J. R. J. 184 013 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;

16.4. pripažinti solidariomis K. J. ir R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku;

16.5. kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

17. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-460-569/2022 nutarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis, susijusias su išlaikymu šalių vaikams priteisimu, o kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023 nutarė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl uzufrukto nustatymo, ir ją išdėstyti taip:

18.1. suteikti teisę (uzufruktą) R. J. naudotis K. J. priklausančiu Nekilnojamojo turto registre neregistruotu gyvenamuoju namu, esančiu žemės sklype, (duomenys neskelbtini), iki K. J. sumokės R. J. priteistą 184 013 Eur piniginę kompensaciją, bet ne ilgiau nei iki nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) pilnametystės;

18.2. kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

19. 2023 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 priimtas K. J. ieškinys priteisti iš R. J. 76 259,44 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad K. J. 2022 m. lapkričio 16 d. padengė dalį solidaraus šalių kredito pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su vėlesniais pakeitimais, sumokėdamas AB SEB bankui 127 160 Eur, o 2023 m. sausio 19 d. iš jo banko sąskaitos šis bankas nurašė dar 25 358,89 Eur. Taigi, pusę sumokėtos sumos (76 259,44 Eur) R. J. turi grąžinti K. J., nes santuokos nutraukimo byloje prievolė pagal Kreditavimo sutartį pripažinta solidaria.

20. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 nutarė atsisakyti priimti R. J. priešieškinį priteisti iš K. J. ½ dalį iš bendro turto žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), 734 908,34 Eur gautų pajamų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad priešieškinio reiškiamas reikalavimas kildinamas iš daiktinės teisės normų, t. y. remiamasi teise į bendro daikto pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį iki šalių santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2015 m. iki 2022 m. Tarp pradinio ieškinio ir priešieškinio nėra tiesioginio tarpusavio ryšio, kad kartu jas nagrinėjant būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Reikalavimai kildinami visiškai skirtingais pagrindais, dėl skirtingų laikotarpių, reikalavimus grindžiant svarbūs skirtingi įrodymai, pradinio ieškinio reikalavimo išsprendimo nenulems priešieškinio reikalavimo išsprendimas ir atvirkščiai. Šalių santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas ir R. J. reikalavimas priteisti iš K. J. iš ūkio gautas pajamas, kurios apskaičiuotos tokiu pačiu būdu ir remiantis tais pačiais įrodymais, kaip ir prašant priteisti pajamas priešieškiniu.

21. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 nusprendė K. J. ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. J. 76 259,44 Eur skolą ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidas K. J. naudai. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes 2023 m. spalio 17 d. buvo priimtas R. J. apeliacinis skundas.

22. 2023 m. gegužės 4 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6635-1138/2023, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti R. J. ieškinį K. J. Ieškiniu R. J. prašė priteisti iš K. J. ½ dalį iš bendro turto žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), 734 908,34 Eur gautų pajamų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui, nes ieškovė pareikštu ieškiniu, jau esant įsiteisėjusiam galutiniam sprendimui šeimos byloje, reiškia reikalavimą dėl bendro daikto duodamų pajamų, savo reikalavimus grįsdama daiktinės teisės normomis, siekdama įrodyti, kad dalis pajamų priteistina už laikotarpį po santuokos nutraukimo. Taigi, R. J. inicijuota civilinė byla nėra šeimos teisinių santykių byla, kuri turėtų būti nagrinėjama apylinkės teisme.

23. 2023 m. liepos 12 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1845-1135/2023 tarp K. J. ir R. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė pripažinti negaliojančiu 2022 m. lapkričio 18 d. K. J. pranešimu atliktą 63 580 Eur vienašalį įskaitymą pagal Kreditavimo sutartį su pakeitimais nuo jo atlikimo momento, kadangi tai nebuvo dokumentas, atitinkantis pranešimui dėl vienašalio įskaitymo būtinus reikalavimus, numatytus teisės normose bei formuojamoje kasacinio teismo praktikoje.

24. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

25. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022). Vertinant šalių tapatumo klausimą, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).

26. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

27. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje (išnagrinėtoje) byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

28. Vadinasi, ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad yra tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą.

29. Nustatyta, kad R. J. Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 priešieškiniu, be kita ko, prašė priteisti jai ½ dalį (126 895 Eur) Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2018 metų iki 2020 m., padalinti K. J. banko sąskaitose pinigines lėšas ir R. J. priteisti 1/3 dalį nuo ½ jų dalies, t. y. 401 844 Eur. Šiuos savo reikalavimus R. J. grindė tuo, kad ji prisidėjo prie K. J. įregistruoto ūkininko ūkio padidinimo, pagerinimo, kartu ėmė paskolas, siekiant išplėsti ūkį, todėl ūkininko ūkis, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos, kitos pajamos iš ūkio, esančios K. J. banko sąskaitose, turėtų būti pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintos tarp sutuoktinių. R. J. atstovė šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad R. J. ūkininko ūkio priklausymą abiem sutuoktiniams grindžia ne ūkio vertės padidėjimu (to neįrodinėja, nes nėra atsakymo, kokia buvo ūkio vertė iki 2009 m.), o tuo, kad ūkis buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendru darbu, R. J. patarimais, todėl prašė, padalijant ūkį, R. J. palikti dalį ūkio pajamų ir turto. Įsipareigojimus tarp šalių galima būtų dalinti tik tuo atveju, jeigu R. J. reikalautų ½ dalies turto sau, tačiau ji reikalauja ne tiek. K. J. gaus turtą, už kurį kompensacijos R. J. neprašo. Prašymo priteisti R. J. 1/3 dalį lėšų nuo ½ dalies K. J. sąskaitoje esančių lėšų matematiškai pagrįsti negalima, taip apskaičiuota dėl to, kad K. J. teko pirkti sėklų, trąšų ir kt.

30. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje R. J. teikė ieškinį priteisti iš K. J. ½ dalį iš bendro turto žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), 734 908,34 Eur gautų pajamų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškinyje R. J. nurodė, kad pagal Kreditavimo sutartį įgytas nekilnojamasis turtas teko K. J., nes šie žemės sklypai buvo naudojami ūkininko ūkio reikmėms. Kadangi R. J. yra bendraskolė pagal Kreditavimo sutartį, laikytina, kad R. J. yra pagal Kreditavimo sutartį įsigyto turto bendraturtė, kuriai priklauso ½ dalis žemės sklypų. K. J. gauna pajamas ir nemoka R. J. nuomos mokesčio už naudojimąsi jai priklausančia turto dalimi. R. J. skaičiavimais, K. J. 2016–2022 m. iš žemės sklypų gavo 1 469 816,67 Eur pajamų, todėl pusę nurodytos sumos turėtų sumokėti R. J.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-460-569/2022, kurie yra įsiteisėję ir privalomi visiems teisės subjektams. Taigi, yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (pajamų iš bendro ūkio priteisimo) ir tuo pačiu pagrindu įvertinant R. J. teisę gauti pajamas iš ūkininko ūkio ir santuokos metu įsigytų žemės sklypų pagal Kreditavimo sutartį.

33. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos nurodytos civilinės bylos ieškinių turinio ir reikalavimų esmės, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl pajamų, gautų iš santuokos metu įsigytų pagal Kreditavimo sutartį žemės sklypų, priteisimo yra tapatus R. J. priešieškinio reikalavimams santuokos nutraukimo byloje. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje, be kita ko, nusprendė žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priteisti K. J. asmeninės nuosavybės teise, atmesti R. J. priešieškinio reikalavimus: 1) priteisti ½ dalį (126 895 Eur) Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2020 m.; 2) padalinti K. J. banko sąskaitose pinigines lėšas ir R. J. priteisti 1/3 dalį nuo ½ jų dalies, t. y. 401 844 Eur.

34. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendime dėl R. J. reikalavimų priteisti ūkio pajamas (Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas ir K. J. banko sąskaitose buvusias lėšas) nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginės išmokos nedalintinos, nes jos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama, todėl yra ūkiui priskirtinas turtas. R. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad negalima matematiškai pagrįsti, kodėl ji prašo 1/3 dalį nuo ½ dalies K. J. sąskaitose esančių įplaukų. Iš šių įplaukų R. J. neišskaičiavo ūkiui panaudotų lėšų, nors į bylą buvo pateikti ūkio balansai nuo 2011 m. R. J. patvirtino, kad K. J. iš gaunamų lėšų vienas vykdė solidarias prievoles bankams, tame tarpe ir tas, kurios buvo dėl žemės sklypų įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš K. J. pateiktų pažymų, balansų matyti, kad K. J. dideles pinigų sumas sumokėdavo ir kitiems kreditoriams, valstybės biudžetui, pirkdavo brangiai kainuojančią techniką ir kitus ūkiui reikalingus daiktus, o gautos lėšos iš ūkio buvo panaudojamos ir šeimos poreikiams patenkinti. R. J. reikalavimas priteisti dalį Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų ir K. J. sąskaitose buvusių įplaukų, atmestas ir dėl to, kad didelė dalis šių prašomų padalinti lėšų gauta po to, kai šalys nebevedė bendro ūkio. Nepateikta įrodymų apie tai, kad turto balanso sudarymo laikui išmokos būtų buvusios laikomos (saugojamos), kaip turtas (sprendžiant iš K. J. pateiktų balansų, jo ūkio pelnas pastaraisiais metais sparčiai mažėja) arba panaudotos ne ūkininko ūkio ar šalių šeimos ūkio interesais. Net ir nustačius iš ūkio gautų pajamų dalį, kuri galėtų būti pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir šių pajamų nepriteisti, kadangi R. J. neįrodė prisidėjusi prie ūkio veiklos.

35. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis tik dėl vaikų išlaikymo padidinimo, tačiau turtas ir šalių įsipareigojimai nebuvo keičiami, įskaitant dėl R. J. priešieškinio reikalavimų dėl ūkio pajamų ir Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginių išmokų padalijimo. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad R. J. neįrodė, jog ūkininko ūkis buvo šeimos ūkis, jog ji dirbo ūkyje ir prisidėjo prie ūkio gerinimo iš esmės. Tai, kad R. J. kurį laiką oficialiai dirbo ūkyje, reiškia, jog R. J. gavo už šį darbą darbo užmokestį, ji dirbo ūkyje kaip samdoma darbuotoja darbo santykių pagrindu. Ši aplinkybė neįrodo, kad ji kartu su K. J. vykdė ūkininko veiklą. Tai, kad santuokos metu buvo pirktas turtas, kuris naudojamas ūkio veikloje, taip pat nesuteikia pagrindo ūkio pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginės išmokos nedalintinos, nes jos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama, todėl yra ūkiui priskirtinas turtas.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos ieškinio dalykas (reikalavimas priteisti pajamas iš santuokos metu įgyto bendro turto) yra tapatus priešieškinio reikalavimams, pareikštiems išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė padidino priteistinų pajamų dydį už ilgesnį laikotarpį ir ieškinį grindžia daiktinės teisės normomis, tačiau pareikštu ieškinio reikalavimu siekia tokio paties teisinio rezultato, kaip ir išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje. R. J. ieškinyje nurodytą priteistiną pajamų dydį grindžia tais pačiais skaičiavimais (skaičiavimo būdu) ir įrodymais, kuriais grindė prašomas priteisti pajamas santuokos nutraukimo byloje. Nors ieškinys grindžiamas daiktinės teisės normomis, tačiau ši aplinkybė nekeičia pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo. Teismų sprendimais šalių santuokos nutraukimo byloje konstatuota, kad R. J. nepriklauso pajamos, gautos iš ūkininko ūkio, įskaitant santuokos metu įsigytų ir R. J. ieškinyje nurodytų žemės sklypų, nes R. J. neįrodė, jog ji prisidėjo prie ūkio veiklos. Aplinkybė, kad prašoma priteisti pajamų suma abiejose bylose nėra vienoda pagal apskaičiavimus, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad skiriasi materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia R. J. Ieškinyje nurodytas ginčo materialusis santykis ir gynybos būdas yra tapatus tam, kuris jau yra išnagrinėtas šalių santuokos nutraukimo byloje. Taigi, šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje suformuluotu reikalavimu R. J. siekia to paties teisinio rezultato, kaip ir išnagrinėtoje šalių santuokos nutraukimo byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė ieškinio faktinį pagrindą grindė ir tuo, jog ji yra ne tik bendraskolė pagal Kreditavimo sutartį, bet ir pagal šią sutartį įgyto turto bendraturtė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bet kokie galimai nepadalinto turto ginčai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, atnaujinus procesą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nurodyti žemės sklypai, dėl kurių R. J. siekia prisiteisti iš K. J. gautų pajamų dalį, yra padalinti šalių santuokos nutraukimo byloje, priteisiant žemės sklypus K. J. asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad K. J., įvykdęs dalį prievolių pagal Kreditavimo sutartį, pareiškė ieškinį dėl bankui sumokėtų įmokų dalies priteisimo iš R. J., nereiškia, jog R. J. savaime įgijo teisę reikšti tapačius reikalavimus, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, dėl pajamų, gautų iš pagal Kreditavimo sutartį įsigytų žemės sklypų, priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 patenkino K. J. reikalavimus dėl skolos iš R. J. priteisimo už bankui sumokėtas įmokas pagal Kreditavimo sutartį. R. J. nurodytoje byloje pateikė apeliacinį skundą, todėl jos argumentai dėl priteistų sumų (ne)pagrįstumo bus įvertinti apeliacine tvarka.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje netoleruotinai nurodė, jog apeliantės pajamų skaičiavimai yra absurdiški. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje buvo nurodyti atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, o ne teismo nuomonė dėl ieškovės nurodytų pajamų apskaičiavimo. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje be pagrindo nurodė netinkamus ar ieškovę įžeidžiančius žodžius.

Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

39. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą, todėl turėjo grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalį (500 Eur), o ne priteisti nesumokėto žyminio mokesčio dalį (8 149 Eur), kurios mokėjimas buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo.

40. CPK 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais: 1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai; 2) kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio; 3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo; 4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti; 5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju; 6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 7) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis; 8) įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose; 9) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą; 10) kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės.

41. Nagrinėjamu atveju civilinė byla nutraukta, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės ieškinys pareikštas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įstatymas nenumato žyminio mokesčio grąžinimo, kai civilinė byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei įstatymų leidėjas siektų grąžinti žyminį mokestį ieškovui, kai byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, tokia išlyga būtų įtvirtinta CPK 87 straipsnyje, vienok, tokia išlyga įstatyme nenustatyta. Aplinkybė, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei, kai byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, galimybės nenurodė CPK, nereiškia proceso šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą procesą pažeidimo, nes taip yra užtikrinama, jog šalys pakartotinai nesiektų bylinėtis ir nevilkintų įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vykdymo. Taigi, apeliantės argumentai dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo ir pareigos sumokėti žyminio mokesčio dalį, kai byla nutraukiama dėl ieškovės kaltės (pareikšto tapataus ieškinio), atmetami, kaip nepagrįsti.

43. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).

45. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas remiantis teismų praktikoje įtvirtinta priežasties teorijos taisykle. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo forma, o procesinis šalių elgesys, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą jiems atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį, nes pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

46. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

47. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis aptarta priežasties teorija, bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje, ją nutraukus, tenka apeliantei, nes apeliantė inicijavo bylą dėl pajamų priteisimo, žinodama, jog jos faktiškai tapatūs reikalavimai buvo išnagrinėti šalių santuokos nutraukimo byloje. Taigi, apeliantės procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje, pareiškiant pakartotinai jau išnagrinėtą reikalavimą šalių santuokos nutraukimo byloje, nebuvo tinkamas, todėl laikytina, jog bylos nutraukimas yra palankus atsakovui K. J. Apeliantės kreipimasis į teismą su ieškiniu šiuo konkrečiu atveju lėmė bylinėjimosi išlaidų atsakovui atsiradimą, nes atsakovui byloje atstovavo advokatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

50. Atsakovo 1 573 Eur išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugsėjo mėn. (III ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį sudaro 4 899,75 Eur (2,5 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai). Atsakovo advokatė byloje taip pat parengė tripliką, valandą atstovavo atsakovą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino atsakovui iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes jis yra mažesnis už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53. Atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

54. Atsakovas prašo priteisti iš apeliantės patirtas 883,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

55. Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. spalio mėn. (IV ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 000,10 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 800,04 Eur (0,4 x 2 000,10 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovui iš apeliantės priteisiamos 800,04 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. J. (duomenys neskelbtini) 800,04 Eur (aštuonis šimtus eurų ir keturis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.