Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas O. S. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 12 d., 20.25 val. iki 2023 m. gruodžio 13 d., 13.06 val. išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš O. S. priteista 237,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mano, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino O. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog nuteistojo O. S. veiksmai atitinka jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, sudėties požymius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

8. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

9. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis tyčia, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – artimajam giminaičiui – motinai T. S. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

12. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai nepatikimi, dėl jų nenuoseklumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios T. S. parodymai pirmos instancijos teismo buvo išsamiai įvertinti visų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams. Nukentėjusioji T. S. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu parodė, kad tarp jos ir sūnaus O. S. kilo konfliktas. Pradėjus bartis metė į jį šukas, po to sugriebė už sūnaus drabužių ties krūtine, norėdama išstumti iš kambario, sūnus pasisuko ir suėmė ją už chalato krūtinės srityje, pradėjo stumti atgal, trenkė į kairę galvos sritį, nustūmė į kambarį, kuriame gyvena sūnus, tuomet vienu metu O. S. ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų susitrenkdama dešinės rankos alkūnę ir susimušdama dešinės kojos pirštą. Po patirto smurto nukentėjusioji paskambino sūnui A. S. ir papasakojo, kas nutiko. Be to, T. S. įvykio dieną analogiškai aiškino aplinkybes ne tik policijos pareigūnams, priėmusiems iš jos pareiškimą, bet ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams. Byloje esantis 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas 2023 m. gruodžio 12 d. bendrojo pagalbos centro įrašas, patvirtina, kad T. S. bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodė, kad ją sumušė sūnus ir jai reikalinga greitosios medicinos pagalba (1 t., b. l. 30-31). Be to, nukentėjusioji T. S. savo parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu (1 t., b. l. 47-48), analogiški parodymai užfiksuoti ir parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 52). T. S. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes: tai, kad jos sūnus konflikto metu suėmė ją už chalato priekio kaklo srityje, sudavė smūgį į galvą, nustūmė ją į kambarį, kuriame ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė ranką, nekito visu bylos tyrimo metu. Vien tai, kad nuteistasis O. S. nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai prieštarauja vieni kitiems, nes ji nuteistojo teigimu nurodė skirtingas konflikto kilimo ir padarytų sužalojimų vietas, nepaneigia nuoseklių nukentėjusiosios parodymų dėl jos sužalojimo, kuriuos be kita ko, patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga.

14. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 54/2024(01) nurodyta, kad T. S. kūne nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. gruodžio 12 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad esant įprastinėms sąlygoms nustatyto sužalojimo padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 96-97). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta diagnozė kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 101). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad O. S. smurtavo prieš ją – trenkė kumščiu į galvą, laikydamas chalatą kaklo srityje nustūmė iki kambario ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir susižeidė dešinę alkūnę. Taigi, nukentėjusiosios bei liudytojo A. S. parodymai, vertinant juos sistemiškai su aptartais rašytiniais įrodymais bei garso įrašais iš bendrojo pagalbos centro, paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu apeliantas nevartojo.

15. Apeliaciniame skunde kritikuojamas ir nukentėjusiosios atsisakymas vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esanti specialisto išvada, ją įvertinus sistemiškai su kitais įrodymais, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Teismo medicinos specialistas išvadą dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė ištyręs pirminius medicininius įrašus. Tad nukentėjusiosios nenuvykimas pas specialistą niekaip nepaneigia O. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktą iš tiesų pradėjo nukentėjusioji T. S., kuri piktinosi sūnaus girtavimu, reikalaudama gyvenant pas ją nevartoti alkoholio. T. S. viso bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad tarp jos ir sūnaus vyko konfliktas, o ji trenkė sūnui su plaukų šepečiu. Šias aplinkybes patvirtina ir į baudžiamąją bylą pateikti nuteistojo daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji T. S. konfliktuoja su nuteistuoju O. S., jie abu vartoja necenzūrinius žodžius, T. S. pasiima šepetį ir su juo trenkia nuteistajam per rankas, kartu ir telefoną. Konfliktui besitęsiant T. S. prieina prie nuteistojo, galimai norėdama išstumti jį per duris, tuomet vaizdo įrašas tampa chaotiškas, jame tarpais matoma šiek tiek nukentėjusiosios ir nuteistojo, tuomet vaizdo įrašas nutrūksta. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad žodinį konfliktą pradėjo būtent nukentėjusioji, tačiau pati savaime ši aplinkybė nepaneigia, kad nuteistasis konflikto metu T. S. atžvilgiu smurtavo, įvykdydamas jam inkriminuojamus veiksmus.

17. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes paneigia jo filmuoti vaizdo įrašai. Iš nuteistojo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad jie nėra vientisi. Nuo aptarto vaizdo įrašo, kuris nutrūko chaotiškais vaizdais iki kito vaizdo įrašo, kuriame girdima, kaip T. S. kalba telefonu ir skundžiasi dėl sūnaus smurto, yra akivaizdus laiko tarpas. Pats nuteistasis nurodo, kad tarp jo darytų vaizdo įrašų yra laiko tarpas, nes vaizdo įrašas išsijungė. Žiūrint vaizdo įrašus iš esmės sudėtinga nustatyti, koks laiko tarpas juos skiria, pats nuteistasis nurodė, kad tarp jų gali būti iki pusės minutės tarpas. Įvertinant tai, kad fizinis smurtas T. S. atžvilgiu buvo naudojamas neilgai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo pateikti vaizdo įrašai nepaneigia aplinkybės, kad O. S. nukentėjusiosios T. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

18. Vertindama apelianto argumentą, dėl nukentėjusiosios aprangos pakeitimo įvykio metu, teisėjų kolegija pažymi, kad visuose nuteistojo pateiktuose įrašuose T. S. vilki chalatą. Ji dėvi kitus drabužius tik vaizdo įraše „VID_20231211_223417292“, kuris pagal jo duomenis yra filmuotas 2023 m. gruodžio 11 d., t.y. dieną prieš nusikalstamos veikos padarymą, todėl spręstina, kad šis įrašas su nagrinėjama baudžiamąja byla nėra susijęs.

19. Apeliantas nurodo, kad konfliktas su motina kyla nebe pirmą kartą. Praeityje, 2022 m. birželio 13 d. motina taip pat kvietė policiją dėl analogiško įvykio, tačiau tyrimas buvo nutrauktas įtarimams nepasitvirtinus ir tai įrodo, kad nukentėjusioji yra linkusi šmeižti nuteistąjį. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo kaltė dėl smurto vartojimo T. S. atžvilgiu grindžiama ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad nukentėjusioji kaltinamąjį apkalba. Tokios išvados nepagrindžia ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad praeityje pagal nukentėjusiosios pranešimą, tyrimas O. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes byloje nėra pateiktų duomenų, kad nukentėjusioji praeityje būtų teista už žinomai melagingą pranešimą apie nusikaltimą, tad vien ta aplinkybė, kad praeityje jo atžvilgiu procesas buvo nutrauktas ar nepradėtas, pati savaime nepaneigia nuteistojo nusikalstamų veiksmų nagrinėjamoje byloje.

20. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors O. S. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, išvadas dėl O. S. tyčios turinio teisėjų kolegija daro įvertinusi visų byloje esančių duomenų visumą, juos vertinant bendrai ir sujungiant į logišką įrodymų grandinę. Kolegija vertina ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kilusio konflikto metu, ne vieno smurtinio veiksmo pasekoje, kas pagrindžia nuteistojo siekį T. S. sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. yra O. S. motina, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu su nukentėjusiąja, byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Taigi, teisingai kvalifikuota, kad O. S. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalis).

21. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, O. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad O. S. kaltas dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 12 d. apie 20.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė motinai T. S. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Šie O. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

24. O. S. nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu už baigtos nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą O. S. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, parinkdamas jos dydį artimą vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Su šia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog nuteistasis O. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad jis visiškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 25,14 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 90), todėl ta aplinkybė, kad jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Pripažinus O. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas švelninti ir nuteistajam paskirtą bausmę. Aukštesnės instancijos teismas, svarstydamas bausmės dydžio O. S. pakeitimo klausimą atsižvelgia į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir įvertina BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus. O. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. O. S. smurtavo prieš savo šeimos narį – mamą, konflikto dėl nuteistojo girtavimo metu. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo 2022 m. gruodžio 2 d. O. S. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos jam ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 4-5). Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l. 21), ji dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 27), nukentėjusioji O. S. pretenzijų neturi.

26. Vertinant O. S. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, bei tai, kad buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, konstatuotina, kad O. S. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė aiškiai per griežta ir turi būti švelninama. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskyrus O. S. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant O. S. yra 170,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

29. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo O. S. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis tik nuo 2023 m. birželio 13 d. dirba UAB „Kesko Senukai Lithuania“, duomenų apie jo turimą turtą nėra, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

O. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitoje Dalyje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio nekeisti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.