Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus, nuteistosios R. A. ir išteisintojo E. M. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažinti kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų (kiekvieną mėnesį po 20 valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. M. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš R. A. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 221,93 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš R. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. naudai priteista 214,15 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 1 714,15 Eur.

Iš R. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. naudai priteista 63,42 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 1 563,42 Eur.

Iš R. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. naudai priteista 1 800 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Iš R. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. naudai priteista 1 800 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, prašymai

Dėl R. A. paskirtos bausmės

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

Dėl E. M. proceso išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Dėl neturtinės žalos

Dėl proceso išlaidų

5.5. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog iš nuteistosios R. A. priteista bendra 3 600 Eur proceso išlaidų suma yra neproporcinga ir gerokai per didelė, o teismas priteisdamas šias išlaidas neatsižvelgė į R. A. materialinę padėtį, galimybes dirbti, neįgalaus vaiko priežiūrą. Šios išlaidos susidarė dėl to, jog P. N. ir V. A. turėjo dalyvauti procese kaip nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai. Jeigu R. A. nebūtų padariusi nusikaltimo, jie nebūtų patyrę šių išlaidų. Nukentėję nuo nusikaltimo, jie yra laisvi pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Jie gali tai daryti per advokatą, o advokatą pasirinkti tą, kuriuo pasitiki. Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, yra nurodytas rekomenduojamas advokatų atlygio dydis, tačiau advokatai neprivalo iš klientų imti jame nurodyto dydžio atlygius, o gali nustatyti savo atlygio dydį arba dėl jo susitarti su klientu. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020).

5.6. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. N. ir V. A. ikiteisminio tyrimo metu suteiktos atstovo advokato A. Mažeikos teisinės paslaugos yra detalizuotos 2023 m. gruodžio 1 d. prašyme dėl proceso išlaidų atlyginimo. Apylinkės teisme vyko 2 teisiamieji posėdžiai: 2023 m. gruodžio 6 d. (pradžia 8.40 val., pabaiga 15.30 val., iš viso 6 val. 50 min.), 2023 m. gruodžio 19 d. (pradžia 8.45 val., pabaiga 11.25 val., iš viso 2 val. 40 min.), juose advokatas A. Mažeika aktyviai teikė klausimus tiek nukentėjusiesiems, tiek kaltinamiesiems, dalyvavo tiriant įrodymus, parengė ir perteikė teismui motyvuotą, beveik 1 valandos trukmės, baigiamąją kalbą. Be to, kaltinamieji kaltės nepripažino, o ir teismas pastebėjo, jog byla sudėtinga. Tokio dydžio proceso išlaidos yra daug mažesnės nei minėtose Rekomendacijose nurodytos maksimalios. Į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį atsižvelgiama, kai išieškomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, o ne tada, kai teismas nusprendžia iš kaltinamojo (nuteistojo) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Kitoks BPK 106 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas būtų neteisingas, leistų asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, išvengti proceso išlaidų atlyginimo, o visa finansinė našta būtų perkelta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Teismo sprendimas priteisti iš R. A. visas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas proceso išlaidas yra teisingas, sąžiningas ir teisėtas. Prašo netenkinti nuteistosios R. A. ir išteisintojo E. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinio skundo.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistosios R. A. ir išteisintojo E. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo – atmesti. Nuteistosios R. A. ir išteisintojo E. M. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o prokuroro – atmesti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. A. ir P. N. ir jų atstovas advokatas A. Mažeika prašė prokuroro skundą tenkinti, priteisti nukentėjusiesiems V. A. ir P. N. išlaidas, jų turėtas apeliacinės instancijos teisme, o nuteistosios R. A. ir išteisintojo E. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus ir nuteistosios R. A. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliaciniai skundai atmestini.

Išteisintojo E. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

8. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visus bylos įrodymus, daro išvadą, kad nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas. Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir, remiantis jų visumos analize, priešingai, negu teigia apeliantas, padaryta bylos įrodymų turinį atitinkanti išvada, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų E. M. kaltę, o būtent tai, jog jis ne mažiau du kartus tyčia ranka trenkė P. N. į kairįjį petį ir vieną kartą į kairįjį skruostą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Nustatytos R. A. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Teismas, R. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o E. M. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisindamas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

10. Įvertinęs aptartus anksčiau duomenis atskirai ir jų visetą, teismas padarė motyvuotas išvadas, jog: apie tai, kad E. M. sudavė smūgį P. N. į skruostą ir petį, nukentėjusieji P. N. ir V. A. parodė jau po įvykio vėlesnėse apklausose bei teisminio nagrinėjimo metu; nukentėjusiojo P. N. parodymai apie įvykio aplinkybes ir jo patirtą fizinį skausmą viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, net iš karto po įvykio policijos pareigūnams jis apie įvykio aplinkybes (įvykio mechanizmą, skausmo pojūtį ir jo intensyvumą), susijusias su veiksmais, kuriuos atliko E. M., nenurodė, vėliau dėl jų keitė savo nuomonę. Be to, aplinkybė, jog P. N. tik po 5 dienų po įvykio pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad išlipęs iš automobilio E. M. jį puolė ir smūgiavo bei pataikė į skruostą ir kairį petį, kaip motyvavo apylinkės teismas, taip pat nepatvirtina E. M. kaltės, nes akivaizdžiai nedera su paties P. N. pirmosios apklausos metu 2023 m. vasario 19 d., t. y. kitą dieną po įvykio, duotais parodymais, jog E. M. išlipęs iš automobilio bandė jam smūgiuoti, bet nepataikė (t. 1, b. l. 60). Todėl prokuroro teiginiai, jog P. N., kentėdamas stiprų skausmą dėl prieš tai R. A. padarytų jam sužalojimų, įvykio vietoje nesugebėjo identifikuoti ir E. M. prieš jį atliktų smurtinių veiksmų, o tai įvertino tik po kelių dienų, atslūgus emocijoms bei įtampai, atmestini.

11. Galiausiai, apelianto argumentas, jog nukentėjusysis P. N. parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymą davimą ir suvokdamas tokių savo parodymų pasekmes, savaime nepatvirtina jo parodymų patikimumo ir E. M. kaltės. Nors P. N. nepavyko iki policijos atvykimo išlaikyti (prirėmus kūnu vairuotojo pusės dureles) automobilyje sėdinčio ir ištrūkti iš jo norinčio E. M., tačiau net ir ištrūkęs iš automobilio E. M. jam į veidą smūgių nesudavė. P. N. teiginius dėl E. M. pataikytų smūgių jam į kairįjį petį ir kairįjį skruostą (t. 3, b. l. 164), kaip minėta, paneigia aptarti duomenys ir jų visuma. Vien iš įvykio aplinkybių konteksto, neįvertinus visų įvykio dalyvių veiksmų ir jais (ne)sukeltų pasekmių turinio, priešingai, nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. M. padarė jam inkriminuotą smurtinę veiką.

12. Apibendrindama aptartų aplinkybių, įvertintų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai atskleidė tarp kaimynų kilusio konflikto eigą ir iš surinktų įrodymų ir jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. kaltę paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. E. M. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, išteisintas pagrįstai ir teisėtai. Todėl apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistosios R. A. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinio skundo

Dėl bausmės

13. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirta laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

14. BK 48 straipsnyje nurodytos laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių (BK 48 straipsnis), kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Teismas privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

15. Nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė nuteistajai R. A. paskirta didesnė nei vidurkis – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Apeliantas neginčija bausmės dydžio, tačiau prašo sumažinti kartu su šia bausme skirto R. A. įpareigojimo – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų (kiekvieną mėnesį po 20 valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teigia, jog toks privalomas išdirbti 100 valandų skaičius yra per didelis, nes ji augina neįgalų vaiką, todėl dėl vaiko priežiūros nedirba ir ateityje negalės dirbti, o galimybių patikėti vaiko priežiūrą kitiems asmenims nėra.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistoji R. A. įvykdė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, sužalojo du žmones, civilinių ieškinių ir proceso išlaidų, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, nepripažįsta, kaltės taip pat nepripažino, padarytos žalos neatlygino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau jos veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Nukentėjusiajam P. N. daug kartų ji smūgiavo į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, nagais subraižė veidą, įkando į kairįjį sėdmenį, o nukentėjusiąją V. A. už plaukų ištempė į bendro naudojimo kiemą, įdrėskė dešinį užausį. Dėl tokių kaltininkės veiksmų nukentėjusieji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir realius kūno sužalojimus. R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę sunkinančia pagrįstai pripažino tai, jog ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu teismas įvertino ir R. A. asmenybę – nedirba, slaugo neįgalų vaiką, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka.

17. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių laikyti per griežta, neproporcinga jos asmenybei ar įvykdytam nusikaltimui jai paskirtą bausmę (tiek jos rūšį, tiek terminą) ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skirtą įpareigojimą, kurio terminas neviršija tokio turinio įpareigojimo termino vidurkio. Be to, R. A. laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros, taikant tik vieną – minėto turinio įpareigojimą. Apelianto argumentas, jog teismas skyrė R. A. maksimalų būtiną išdirbti valandų skaičių, nors BK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 70 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, o aktualiu atveju nuteistajai su bausme skirta ne ši baudžiamojo poveikio priemonė, o įpareigojimas, nustatytas būtent minėtame BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvestionuojamas įpareigojimas R. A. paskirtas pagrįstai, jis yra tikslingas, užtikrins reikiamą poveikį, padės taisyti jos elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius bausmės tikslus. Apeliantas teigdamas, jog R. A. dėl neįgalaus vaiko priežiūros nedirba ir ateityje negalės dirbti, o galimybių palikti neįgalų vaiką be priežiūros ar patikėti jo priežiūrą kitiems asmenims nėra, nutyli, jog ji gyvena su dirbančiu sugyventiniu E. M., o jos neįgalus vaikas darbo dienomis lanko (duomenys neskelbtini) centrą, mokosi pagal pradinio ugdymo programą, dalyvauja papildomo ugdymo užsiėmimuose, kurie vyksta po pamokų. Todėl, kaip teisingai atsiliepime motyvuoja nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. A. ir P. N., R. A. darbo dienomis turi laisvo laiko nuo 8 iki 13 val., kurį gali skirti darbo veiklai, užsidirbti papildomų pajamų, taigi ir tinkamai bei laiku įvykdyti šį įpareigojimą.

19. Įžvelgdamas švelnesnės bausmės skyrimo galimybę ir teigdamas, jog liko neįvertinta, kad R. A. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio P. N. elgesys ir šią veiką ji padarė gindama sugyventinį E. M. nuo P. N., apeliantas yra neteisus. Byloje teismas nešališkai, objektyviai, remdamasis patikimais ir leistinai įrodymais ir jų visuma pagrįstai nusprendė, jog byloje įrodyti būtent R. A. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius, o pastariesiems 2023 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06936-23 nenustačius, kad P. N. ir V. A. šiuo atveju būtų padarę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (t. 1, b. l. 133–152).

Dėl neturtinės žalos dydžio

20. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – po 1 500 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų yra per didelis, neproporcingas kilusioms pasekmėms ir neatitinkantis teismų praktikos. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

21. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji V. A. prašė priteisti jai iš nuteistosios 214,15 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis P. N. – 63,42 Eur turtinės ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 45–50, 67–72). Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, remdamasi byloje pateiktais įrodymais, motyvavo, jog jai dėl patirto smurto pakito kraujospūdis, todėl vartojamus kraujospūdį reguliuojančius vaistus turėjo pakeisti kitais, taip pat vartojo raminamuosius vaistus, dėl patirto sumušimo kentė skausmą, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nerimą dėl savo sveikatos. Dėl patirto sumušimo P. N. kentė skausmą, o dėl R. A. įkandimo į kairę šlaunį jis patyrė ne tik didelį skausmą, bet ir nepatogumų miegant, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumų.

22. Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir įvertino tai, kad buvo pasikėsinta į jų sveikatą, kad tyčiniais nuteistosios veiksmais jiems nežymiai sutrikdyta sveikata, kas neabejotinai patvirtina, jog abu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, gydėsi, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, priešingai, nei teigia apeliantas, pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiųjų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti turi būti priteista po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl pagrįstai sumažino civiliniu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde, civiliniuose ieškiniuose bei atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad ši nuteistosios skundo dalis taip pat yra nepagrįsta. Nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas nustatė tinkamai, jis nėra per didelis, atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-89-139/2016).

24. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

25. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl prieš nukentėjusiuosius pavartoto smurto abu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dėl gydymosi turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, šis įvykis sukėlė jiems neigiamų psichologinių išgyvenimų (stresą, baimę). Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra sužalojimo pobūdis, jo trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiesiems sveikata sutrikdyta nežymiai, jokių reikšmingų pasekmių tolesnio jų gyvenimo kokybei nenustatyta, duomenų apie kokias nors kilusias jų sveikatai komplikacijas byloje taip pat nėra. Be to, abu jie yra suaugę asmenys, asmeniškai pažįsta kaimynystėje gyvenančią nuteistąją, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šis įvykis turės kokią nors reikšmingą įtaką jų socialiniam gyvenimui. Taigi, nors nukentėjusieji patyrė sužalojimus, jautė fizinį skausmą ir patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau visos šios nusikalstamais tyčiniais nuteistosios veiksmais sukeltos pasekmės buvo trumpalaikės ir į visa tai atsižvelgta mažinant prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

26. Susipažinusi su baudžiamosiomis bylomis, kuriose asmenys nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nustatė, jog nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju iš nuteistosios kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista po 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga jų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti. Toks teismo sprendimas yra įvykdytinas. Nuteistoji yra jauna, darbinga, gali dirbti net ir vykdydama mamos pareigas ir gyvena su dirbančiu, jaunu ir jai padedančiu materialiai sugyventiniu E. M..

27. Bylose, susijusiose su nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.). Taigi, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose faktinės panašių veikų padarymo aplinkybės yra skirtingos nei šioje byloje, todėl jomis nėra pagrindo remtis. Todėl kaip nepagrįsti atmetami apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžiui reikšmingų kriterijų visumą, todėl yra pagrindas sumažinti nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo sumas.

28. Galiausiai, teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas ir įrodytas civilinių ieškovų pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu apygardos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti. Todėl ir turtinės žalos atlyginimas iš nuteistosios priteistas nukentėjusiesiems pagrįstai ir teisėtai. Nors apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nuosprendžiui priteisto turtinės žalos atlyginimo ir (ar) jo dydžio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys dėl 221,93 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiųjų V. A. ir P. N. gydymo, atlyginimo yra pagrįstas įrodymais (t. 2, b. l. 32–33, 34, 35). Ši žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių R. A. veiksmų, o tarp padarytos žalos ir jos neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl šis civilinis ieškinys pagrįstai teismo tenkintas visiškai.

29. Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimai išspręsti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso ir materialinės civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai adekvatūs nuteistosios padaryta tyčine nusikalstama veika sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus.

Dėl proceso išlaidų dydžio

30. Nors apeliantas kvestionuoja iš nuteistosios priteistų nukentėjusiesiems jų turėtų išlaidų dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai išsprendė šių išlaidų atlyginimo klausimą. Nukentėjusiųjų prašymai – pripažinti, jog kiekvienas iš jų byloje patyrė po 1 800 Eur išlaidų advokato teisinės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra detalizuoti ir pagrįsti LUMINOR BANK, AS, Lietuvos skyriaus mokėjimų už teisines paslaugas dokumentais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) (t. 2, b. l. 62, 102, t. 3, b. l. 155–156, 157, 158).

31. Iš apelianto skundo argumentų matyti, jog jis neginčija šių išlaidų susidarymo ar kilmės, tačiau mano, kad jos neproporcingos, per didelės, nes priteistos neįvertinus aplinkybės, jog nuteistoji nedirba, negali dirbti dėl neįgalaus vaiko priežiūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau yra įvertinta, jog tai, kad nuteistoji turi vykdyti mamos pareigas savo neįgaliam vaikui, savaime neriboja jos galimybės dirbti, uždirbti bei vykdyti skirtą su bausme įpareigojimą. Be to, teisėjų kolegija, tikrindama nuosprendžiu iš nuteistosios priteistų išlaidų dydį, atsižvelgia į Rekomendacijose rekomenduojamus maksimalius dydžius, taip pat į nukentėjusiesiems suteiktas teisines paslaugas, bylos nagrinėjimo trukmę ir konstatuoja, jog iš nuteistosios priteista dviem nukentėjusiesiems po 1 800 Eur suma (iš viso 3 600 Eur), jų patirta sumokėjus už advokato teisines paslaugas, yra pagrįsta ir nėra per didelė. Todėl apelianto argumentai, jog iš ginamosios priteista per didelė šių išlaidų suma, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išteisintojo E. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinio skundo

Dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme gynėjo pagalbai apmokėti, atlyginimo

32. Kadangi, išnagrinėjus apeliacinius skundus, paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis E. M., yra pagrindas pritarti šio apelianto argumentams, jog, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, byloje turi būti priimtas sprendimas dėl išteisintojo E. M. turėtų išlaidų, patirtų gynėjo darbui pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

33. Spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. 2023 m. gruodžio 19 d. prašyme advokatas V. Kičiatovas detalizavo, jog 2023 m. vasario 23 d. su E. M. ir R. A. sudarė Teisinių paslaugų sutartį, kuria jam pavesta šių asmenų gynyba ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Bendra teisinių paslaugų kaina už dalyvavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose, konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą teisme, dalyvavimą teismo posėdžiuose, keliones sudaro 2 200 Eur, taigi po 1 100 Eur iš kiekvieno iš ginamųjų (t. 3, b. l. 187). Kartu su prašymu pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, jog advokatui sumokėta 2 000 Eur už teisines paslaugas.

34. Proceso dalyvio nurodomas patirtų jo atstovavimo (gynybos) išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos jo atstovavimo (gynybos) išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo (gynybos) išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, nusprendžia, kad prašoma atlyginti 1 100 Eur proceso išlaidų suma konkrečiu nagrinėjamu atveju yra per didelė, nes pateikti duomenys pagrindžia tik 2 000 Eur, o ne 2 200 Eur gynybai turėtų išlaidų dydį. Todėl apelianto prašymas tenkinamas iš dalies. Prašoma priteisti 1 100 Eur išlaidų suma sumažintina iki protingo ir pagrįsto 1 000 Eur išlaidų dydžio ir ši išlaidų suma priteistina E. M. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šia nutartimi pakeistina tik nuosprendžio dalis, kuria liko neišspręstas klausimas dėl išteisintojo E. M. turėtų išlaidų gynėjo teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme gynėjo pagalbai apmokėti, atlyginimo

36. Išteisintojo E. M. gynėjas advokatas V. Kičiatovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš valstybės išteisintajam jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinio proceso metu. Kartu su šiuo prašymu pateiktas AB SEB banko mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad E. M. 2024 m. sausio 16 d. gynėjui sumokėjo 400 Eur už gynybą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 44).

37. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą E. M. lieka išteisintas ir jo gynėjo apeliacinis skundas dėl išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, yra pagrindas spręsti klausimą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

38. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta ir pagal išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais paduotą prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, o išteisintojo gynėjo apeliacinis skundas (dalis dėl nuosprendžiu neišspręsto išlaidų, turėtų gynybai apmokėti, klausimo) tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, jog advokatas V. Kičiatovas dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (posėdis truko 2 val.), parengė E. M. motyvuotą apeliacinį skundą, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma – 400 Eur – už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme laikytina proporcinga, todėl prašymas tenkinamas.

Dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, be kita ko, pagal prokuroro ir nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, kurie yra atmetami, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusieji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą.

40. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Nukentėjusieji turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsiliepimą. Proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Rekomendacijose yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 10 punkto 10 papunktyje nustatyta, kad už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (Teisės aktų registras, 2022 m. balandžio 29 d., Nr. 2022-08998)

41. Taigi matyti, kad prašoma priteisti 400 Eur suma už atsiliepimo parengimą, kurią P. N. sumokėjo advokatui P. Mažeikai 2024 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu (t. 4, b. l. 79), atitinka koeficientų ribas ir nesiekia vidurkio. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į parengto motyvuoto atsiliepimo į apeliacinius skundus turinį ir į tai, kad byla išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, prašomą priteisti proceso išlaidų sumą vertina kaip pagrįstą, todėl priteisia iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus ir nuteistosios R. A. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus atmesti.

Išteisintojo E. M. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti – priteisti E. M. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų, patirtų advokato darbui pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimą, išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti E. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti P. N. iš nuteistosios R. A. 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.