Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi. Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti (slauganti neįgalų asmenį), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti sen., Kretingos rajono sav., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs d. Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „S. B.“ staklininku, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis sen., Kretingos rajono sav., baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. smurtaudama nežymiai sužalojo žmones, t.y.

2023-02-18 apie 18:45 val., kieme, Kretingos r., R. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su kaimynais V. A. ir P. N. metu nežymiai juos sužalojo: rankomis sugriebė V. A. už striukės ir plaukų, ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį ir pargriovė ant žemės. V. A. grįžus, pakartotinai rankomis suėmė už striukės ir plaukų bei ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį, taip nukentėjusiajai V. A. padarydama poodinę kraujosruvą kairio sėdmens ir klubo srityje, paviršinį odos įdrėskimą dešinio užausio srityje pamatinėje dalyje; priėjusi prie P. N., kuris tuo metu laikė automobilio dureles, nemažiau dešimt kartų rankų delnais trenkė pastarajam į galvos sritį ir spyrė į kojas, nagais braižė veidą bei įkando į kairįjį sėdmenį, taip nukentėjusiajam P. N. padarydama poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas abejose kojose, žaizdą kairės šlaunies srityje, kliniškai nustatytą dešinės akies ragenos nubrozdinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teisiamoji R. A. kalta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino.

Teisminio nagrinėjimo metu R. A. paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. dirbo ūkio darbus bei vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo savaitgalis. Ar vartojo alkoholį gyvenimo draugas E. M., nematė. Vaikai buvo namie. Jau vakarėjo, kai ji paprašė E. M. nupirkti maisto (pieno ir kt.), todėl pastarasis savo a/m “S. A.“ vienas išvažiavo į kaimo parduotuvę. Kada E. M. grįžo iš parduotuvės, nematė ir negirdėjo. Apie 19 val., būdama savo namų mstl., Kretingos rajone, virtuvėje, išgirdo kieme triukšmą. Išbėgo į lauką. Lauke pamatė, kad jų privačiame kieme stovi sugyventinio E. M. automobilis „S. A. XL“, kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo sugyventinis. Matė, kad prie atidarytų vairuotojo pusės durelių stovi kaimynas P. N., kuris abiejų rankų delnais suėmęs laikė E. M. už kaklo. E. M. tuo metu savo kūnu buvo pasviręs į keleivio pusę, o P. N. buvo ant jo, tarsi, užgulęs. Pamačiusi tokį vaizdą, ji puolė prie P. N. ir rankomis suėmusi už jo rūbų bandė šį atitraukti nuo automobilio, kad paleistų E. M.. P. N. kažkuria ranka sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė. Tuo metu į lauką išėjo anyta V. M. ir pradėjo šaukti. P. N. ją paleido, ir ji nuo P. N. pasitraukė. K. V. A. visą tą laiką buvo šalia ir rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji V. A. prašė, kad pastaroji paliktų jų privačią nuosavybę. V. A. nepakluso, todėl ji ėjo link V. A. ir ją kiek rankomis nukreipė į bendros nuosavybės kiemo dalį. Ar tuo metu ji buvo palietusi V. A. – neprisimena, gal nežymiai, bet už V. A. rūbų ir plaukų suėmusi tikrai nebuvo. V. A. ėjo pati, ji jėgos nenaudojo. V. A. jau buvo pasiekusi bendro naudojimo kiemą, kai staiga atsisuko ir ranka griebė jai už sprando, lenkė ją link žemės. Nuo panaudotos jėgos ji nukrito ant žemės, gulėjo ant nugaros, o V. A., neišlaikiusi pusiausvyros, virto ant jos ir krisdama nuriedėjo į šoną. V. A. atsistojo nuo žemės pirma, pasiėmė telefoną ir šaukė „gelbėkit, mane muša“. Tuo metu prie jų atbėgo anyta ir šaukė V. A., ką ši daranti. Ji atsistojo ir matė, kaip V. A. lakstė aplink ir rėkavo, o ji išbėgo į namus pasiimti telefoną, nes norėjo nufilmuoti, kas vyksta. Kai pasiėmusi telefoną išėjo į lauką, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Prie P. N. ji buvo priėjusi vieną kartą, kai išėjusi iš namų pamatė, kad šis smaugia E. M.. Daugiau prie P. N. priėjus nebuvo. Ji P. N. buvo suėmusi tik už drabužių ir bandė šį patraukti, kad paleistų E. M.. Ji savo rankų nagais galėjo paliesti P. N. veidą, kai bandė išgelbėti E. M. ir atitraukti P. N., kad pastarasis E. M. nepasmaugtų. Į kojas P. N. nespyrė ir į sėdmenis tikrai nekando, t.y. jokių smurtinių veiksmų P. N. ir V. A. atžvilgiu neatliko. Su kaimynais konfliktai tęsiasi jau du metus. Nežino dėl ko vyksta konfliktai, bet juos inicijuoja V. A.. Nežino, kokiu tikslu kaimynai tą vakarą buvo jų kieme. Prašo ją išteisinti, nes nieko blogo ji nepadarė. Jai žinoma, kad E. M. yra nubaustas už vairavimą a/m esant neblaiviam. Civilinių ieškinių ir proceso išlaidų ji nepripažįsta.

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažįsta, jos kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, garso ir vaizdo įrašais, kitais byloje surinktais įrodymais.

2023 m. vasario 18 d. V. A. su pareiškimu kreipėsi į policiją pranešdama, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 18.45 val., adresu kilus konfliktui kaimynų namo dalies kieme, kaimynė R. A., panaudodama fizinę jėgą, abiem rankomis sugriebė už jos striukės apykaklės bei plaukų, prievarta ištempė į bendro naudojimo kiemą ir pargriovė ant žemės. Ji krisdama susitrenkė galvą, taip patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių (1 tomas, b. l. 1-11).

2023 m. vasario 24 d. P. N. kreipėsi su pareiškimu į policiją pranešdamas, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 18.40 val., adresu Kretingos bandant sulaikyti, galimai, neblaivų vairavusį kaimyną E. M., kilo konfliktas kaimynų namo dalies kieme. Konflikto metu jo atžvilgiu smurtavo kaimynai R. A. ir E. M.. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 21-23).

N. V. A. teisminio nagrinėjimo metu ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 14 val. kartu su sugyventiniu P. N. krovė malkas ir matė, kad kaimynas E. M., galimai, neblaivus (dabar žino, kad tikrai neblaivus, nes nubaustas administracine tvarka), apie 18.30 val. savo automobiliu „S“ išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo Kartenos miestelio centro kryptimi. Norėdami užkirsti kelią daromam pažeidimui, ji kartu su sugyventiniu P. N. atsistojo bendro naudojimo keliuke ir laukė grįžtančio E. M.. Apie 18.45 val. minėtu automobiliu grįžo kaimynas E. M.. Pastarajam įvažiavus į kiemą, jos sugyventinis užrėmė vairuotojo pusės automobilio duris, kad kaimynas negalėtų pasišalinti. Apie, galimai, neblaivaus kaimyno vairavimo faktą ji informavo bendrąjį pagalbos centrą. Jie norėjo sulaikyti E. M.. E. M. bandė jėga išlipti iš automobilio. Pamatę, kad E. M. automobilyje pradėjo naudotis telefonu ir tam, kad šis neišvažiuotų, P. N. atidarė automobilio dureles ir prispaudė E. M. rankas prie šio krūtinės, kad šis negalėtų užvesti automobilio. E. M. bandė išlipti iš automobilio, muistėsi. Ji nežino, kokiu metu E. M. iškišo iš automobilio koją, nes nematė. P. N. norėjo uždaryti automobilio dureles, kad E. M. neišliptų, tačiau nepavyko, nes E. M. laikė iškišęs koją. Tuo pat metu atbėgo kaimynė R. A.. Ji neprisimena, ką darė R. A. - ar puolė prie P. N., ar bėgo prie automobilio iš keleivio pusės ir ragino E. M. išlipti lauk, nes buvo ir taip, ir taip, tik neprisimena, kas anksčiau. Ji matė, kaip R. A. bandė patraukti P. N. nuo automobilio, tampė už drabužių. P. N. jos klausė, ar ji paskambino policijai, todėl ji vėl pradėjo rinkti policijos numerį ir nematė, ką darė R. A. su P. N.. Kai ji kalbėjo su policija, R. A. pribėgo prie jos ir šaukė, kad ji dingtų iš kiemo. Ji niekur nėjo, todėl R. A. ranka čiupo jai už striukės apykaklės, bei kita ranka čiupo už plaukų ir jėga ją stūmė iki bendro naudojimo kiemo, kur laikydama suėmusi jos plaukus, tempė juos link apačios sukdama į šoną, po ko ji nugriuvo ant žemės. Ant žemės ji krito kairės pusės šonu, liko gulėti, o R. A. nuėjo. Ji krisdama susitrenkė galvą ir patyrė fizinį skausmą. Begulėdama ji išgirdo, kad P. N. šaukia ją, kad ji kviestų policiją dar kartą. Ji priėjo šiek tiek arčiau, laikydamasi apie 10 metrų atstumo ir matė, kaip R. A. vėl tampo P. N. už drabužių. Matė, kaip R. A. rankos buvo P. N. galvos aukštyje, bet, ar ši kliudė P. N. veidą - nematė. Tuo metu ji dar kartą paskambino į policiją. Į kiemą įvažiavo E. M. mama V. M. ir nuėjo prie automobilio. Netrukus prie jos vėl atbėgo R. A., vėl suėmė jai už striukės apykaklės, kita ranka už plaukų ir vėl jėga ją išstūmė iki bendro naudojimo kiemo. Jos buvo atsisukusios viena į kitą, tuomet ji R. A. nustūmė nuo savęs, po ko ši krito ant žemės, ant sėdmenų, tačiau greitai atsistojo ir išėjo. Ji matė, kaip R. A. ir V. M. stovėjo prie P. N., ten vyko kažkoks judėjimas, bet kas ką darė – nematė. P. N. stovėjo veidu į automobilį, o V. M. ir R. A. stovėjo šiam už nugaros, P. N. šaukėsi kaimynų pagalbos. Tuo metu jai paskambino iš policijos, todėl ji ėjo keliuku pasitikti policijos pareigūnų ir nieko nebematė. Netrukus atvažiavo policija ir viskas baigėsi. Ji pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį prašo tenkinti ir priteisti iš R. A.. Prašo iš teisiamosios priteisti patirtas advokato išlaidas.

N. P. N. teisminio nagrinėjimo metu ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. dieną, kartu su gyvenimo drauge V. A. krovė malkas ir matė, kad kaimynas E. M., galimai, neblaivus (dabar žino, kad tikrai neblaivus, nes nubaustas administracine tvarka) apie 18 val., savo automobiliu „S“ išvažiavo iš kiemo. Su sugyventine V. A. nusprendė, kad reikia nufilmuoti, kaip neblaivus prie a/m vairo E. M. grįžta automobiliu ir apie įvykį pranešti policijai. Apie 19 val. E. M. minėtu automobiliu grįžus į kiemą, jis iš karto pribėgo prie automobilio, o V. A. skambino policijai. Jis pamatė, kad E. M., sėdėdamas automobilyje, naudojosi telefonu. Jis nematė, kada R. A. išėjo į lauką, tik išgirdo, kaip ši pradėjo šaukti E. M. važiuoti iš kiemo. Jis, norėdamas neleisti E. M. pabėgti, atidarė automobilio dureles, abiem rankomis suėmė E. M. rankas sukryžiavo ir prispaudė prie šio kūno, kad šis negalėtų išvažiuoti, kurį laiką šį taip palaikė. E. M. tuo metu iškišo į lauką savo kairę koją ir bandė išlipti iš automobilio, todėl jis E. M. paleido ir bandė užremti iš lauko pusės automobilio dureles, tačiau tam trukdė E. M. iškišta koja. Jis pasakė E. M. patraukti koją, tačiau šis neklausė. Tuomet jam iš už nugaros pribėgo R. A., kuri, suėmusi rankų pirštais jam už veido, bandė jį patraukti nuo automobilio, tempė jį ir už rūbų, bandė suimti jo kūną. Tuo metu jis juto skausmą abiejose akyse, greičiausiai, ši su rankų nagais jam įdrėskė prie abiejų akių. R. A. bandant jį patraukti nuo automobilio, jis niekur nesitraukė ir vis laikė durelėmis prirėmęs E. M. koją. R. A. nubėgo prie automobilio keleivio pusės, atidarė dureles ir šaukė E. M. lipti lauk, tačiau E. M. negalėjo išlipti, nes jis šiam buvo prispaudęs durelėmis koją. Tuo metu V. A. vis dar kalbėjo telefonu su policija. Tai išgirdusi R. A., pribėgo prie V. A. ir jos nuėjo prie bendro naudojimo keliuko. Ką jos ten dare, jis nematė, nes laikė automobilio dureles, kad nepabėgtų E. M.. Po kelių minučių prie jo vėl pribėgo R. A. ir prašė, kad jis paleistų dureles bei vėl rankomis bandė jį nustumti ir iš už nugaros nagais braižė jo veidą. R. A. bandė įkąsti jam į rankos riešą, bet nepavyko, nes jis buvo su storu megztiniu, ir netrukus jis pajuto skausmą kairios šlaunies srityje. Suprato, kad R. A. jam ten kanda, todėl ranka bandė šią nublokšti ir šaukė V. A., kad vėl skambintų policijai. Po to R. A. vėl nubėgo pas V. A., moterys konfliktavo, bet ką konkrečiai darė - nematė, nes vis dar laikė automobilio dureles. Po kelių minučių į kiemą įvažiavo automobilis iš kurio išlipo E. M. mama V. M.. Pastaroji atėjo prie jo ir prašė paleisti E. M.. Jis pasakė, kad nepaleis tol, kol neatvažiuos policija ir toliau laikė automobilio dureles. Netrukus prie jo pribėgo R. A., šalia jo stovėjo V. M. ir tuo metu jis pajuto, kaip jam iš už nugaros pradėjo draskyti veidą rankų nagais, bandė jį patraukti. Tuo pačiu metu jis juto kaip jam tempė už drabužių, tačiau jis nematė, kuri moteris ką darė. Juto, kad vienu metu jį tampo keturios rankos, todėl mano, kad jį tampė abi moterys, tačiau ką konkrečiai kuri darė, įvardinti negali. Tuo pačiu metu jis jautė, kaip jam spyrė nemažiau kaip du kartus į dešinės kojos pakinklį. Kuri jam spyrė, jis nematė. Kai jam braižė veidą, jis juto skausmą, tačiau kai tempė už rūbų ir kūno, fizinio skausmo nejuto, o kai spyrė į dešinės kojos pakinklį, fizinį skausmą juto. Tuo metu, kai R. A. ir V. M. jį tampė, jis neišlaikė ir paleido automobilio dureles, E. M. išlipo. V. A. su R. A. buvo kažkur šone, jos ten barėsi, aiškinosi, ką darė – nematė. E. M. tuo metu puolė link jo, bandė 2-3 kartus smūgiuoti jam į veido sritį, tačiau jis vis pasitraukė ir šis jam pataikė į kairįjį petį bei vienas smūgis kliudė kairįjį skruostą, dėl to jis juto fizinį skausmą. Tuo metu, kai E. M. puolė link jo, V. M. stovėjo šalia ir telefonu švietė, galbūt, filmavo. Atvažiavus į kiemą policijai, konfliktas buvo baigtas. Jis E. M. jokių smūgių nesudavė, tik bandė sulaikyti, o R. A. galėjo ką nors padaryti, nebent kai ši įkando jam į šlaunį ir jis, norėdamas šią patraukti, ranka bandė nustumti, galimai šią kliudydamas. Ji pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį prašo tenkinti ir priteisti iš R. A. bei E. M.. Prašo iš teisiamųjų priteisti patirtas advokato išlaidas.

2023 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu su fotolentele užfiksuota, jog gyvenamojo namo kieme Kretingos r. sav., stovi automobilis ,,S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minimo automobilio salone, priekinėje keleivio vietoje, matomos maisto prekių pakuotės, degtinės butelis „Z. M.“, baltos spalvos plastikinis maišas (1 tomas, b. l. 3, 33-37).

2023 m. vasario 19 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele užfiksuota kąstinė žaizda P. N. kairės pusės sėdmenyje (1 tomas, b. l. 106-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 205/2023 (03), nurodyta, kad P. N. konstatuota: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejose kojose, žaizda kairės šlaunies srityje, kliniškai nustatytas dešinės akies ragenos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai dešinės akies srityje padaryti bukabriauniu daiktu, galimai, rankos piršto nagu ar jo dalimi. Poodinė kraujosruva kairės šlaunies srityje su centrinėje dalyje esančia žaizda galėjo būti padaryta bukabriauniu daiktų poveikyje, sukandant šią sritį dantimis. Poodinė kraujosruva dešiniame pakinklyje galėjo būti padaryta sudavus į šią kūno sritį kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. P. N. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 182-184).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 204/2023(03) nurodyta, kad V. A. konstatuota: poodinė kraujosruva kairio sėdmens ir klubo srityje, paviršinis odos įdrėskimas dešinio užausio srityje pamatinėje dalyje. Sužalojimas kairio sėdmens ir klubo srityje padarytas kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, sudavimo ar atsitrenkimo metu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Odos vientisumo pažeidimas dešinio užausio srityje padarytas galimai ir nagrinėjamos traumos metu bukabriaunio daikto dinaminio poveikio pasėkoje. Abu sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje. V. A. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 185-187).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis užfiksuota, jog 2023 m. vasario 18 d. E. M. pirmo patikrinimo metu 19.31 val. nustatytas 1,54 ‰ (promilių) neblaivumas, antro – 19.47 val. nustatytas 1,49 ‰ (promilių) neblaivumas (1 tomas, b. l. 38).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis užfiksuota, jog 2023 m. vasario 18 d. R. A. 20.21 val. nustatytas 1,70 ‰ (promilių) neblaivumas (1 tomas, b. l. 38).

2023 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas V. A. pateiktas vaizdo įrašas „VID_20230218_184652“, kurio trukmė 25 sekundės. Įraše matyti, jog filmuojama tamsiu paros metu. Įraše užfiksuota, kaip į trinkelėmis klotą kiemą priešais šviesios spalvos namą, apkaltą lentelėmis ir ties rudos spalvos tvora, įvažiuoja automobilis „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Girdisi moteriškas balsas (galimai filmuojančio asmens): „Nieko nedaryk, P, palauk, nelįsk, nelįsk“. Matosi, kaip vyriškis pribėga prie įvažiavusio ir kieme sustojusio „Seat“ automobilio, rankomis užremia automobilio priekines vairuotojo pusės dureles ir stovi. Moteris, galimai filmuojanti, taip pat eina prie automobilio vairuotojo pusės, sako: „Gera. Gera“. Vyriškis, laikantis prirėmęs dureles, sako: „Nespėjo atsileipti“. Matosi, jog vairuotojo pusėje sėdi asmuo, tačiau jo veidas nefiksuojamas. Asmuo laiko rankoje automobilio raktelius ir mobilaus ryšio telefoną, kurio ekranas šviečia. Tas pats vyriškis, laikantis prirėmęs automobilio dureles, toliau kalba: „Nespėjo, dabar skombin anam, nespėjo atsileipti. Skombink policije“. Moteris atsako: „A, gera“. Įrašas baigiasi (1 tomas, b. l. 131-132).

2023 m. liepos 7 – 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų mobilių vaizdo registratorių iš įvykio 2023 m. vasario 18 d. mstl., Kretingos r. Apžiūrimo įrašo „2023_0218_191710_001“ trukmė 5:02 min. Atvyksta pareigūnai į įvykio vietą. Kažkas įeina į namus, girdisi moteriški verkiantys balsai. Pro tas pačias duris iš namo išeina E. M., kurį toliau nusiveda kalbėtis kitas pareigūnas. Prie pareigūnės prieina V. A., prašo patikrinti girtumus, nes yra neįgali mergaitė ir nepilnametis vaikas pas jų (iš konteksto suprantama, kad kalba apie E. M. šeimą). Patvirtina, kad ji kvietė pareigūnus, nes ji matė, kad jis (suprantama, kad E. M.) išvažiavo girtas. P. R. A., sutaria, kad pareigūnė vėliau ateis su ja kalbėtis. Pareigūnė nueina toliau kalbėtis su V. A.. Pastaroji nurodo, jog jis (suprantama, kad E. M.) išvažiavo prisigėręs su mašina, suprato iš to, kad jis svirduliavo ir čia ne pirmas kartas. Nurodo, jog mašina pirmiau stovėjo kitoje vietoje, paskui pasistatė čia (rodo kiemo kryptimi). Nurodo, kad jis (suprantama, kad E. M.) palaukė, kol jie įeis į namus ir tada išvažiavo. Jie išėjo pasižiūrėti, kaip parvažiuos, o ji (suprantama, jog R. A.) laukė lauke ir išėjo skambint jam, bet nesuspėjo paskambinti, kai parvažiavo, o jie sustabdė jį, kad neišliptų iš mašinos, laikė mašinoj, kad nebevažiuotų. Nurodo, kad jis važiavo vienas. Kalbėdama V. A. kartas nuo karto prisideda savo ranką ties viršugalviu. Ji patvirtino, kad matė, kaip jis (suprantama, kad E. M.) važiavo, vėliau jam nebeleido išlipti. V. A. nurodo, kad jai sumušė galvą moteris (vėliau nurodo, kad R. A.). Paaiškino, kad ant asfalto ją spardė. Pareigūnas priėjęs nurodo, jog matosi smaugimo žymės (suprantama, kad E. M.). V. A. nurodo, jog spardėsi, jo (suprantama, kad E. M.) negalėjo išleisti iš mašinos ir jis viską darė. Jis (suprantama, kad jos sugyventinis P. N.) laikė (parodo atstatydama dvi rankas prieš save), ir jam (suprantama, kad P. N.) moteris (suprantama, kad galimai R. A.) visą „subinę“ iškandžiojo, nes labai ilgai policija važiavo. Nurodo, kad dabar atvažiavo motina, jos (suprantama, kad R. A.) mama. Ji dar karta nurodo, kad kai pamatė, jog jis (suprantama, kad E. M.) išvažiavo girtas, jie sugalvojo jį pasitikti, kai jis įvažiavo, jie nebeleido jam neišlipti, o jis spardėsi, o jos sugyventinis laikė prispaudęs. Tada išpuolė ji (suprantama, kad R. A.) ir sukandžiojo jam (suprantama, kad P. N.) užpakalį. Kalbėdama kartas nuo karto atsiremia į medį, nurodo, kad blogai jaučiasi. Toliau aiškina, kad ją nutempė, ištempė iš kiemo R. A.. Rodo, kad tempė už rūbų, rodo kuria kryptimi, nurodo, kad krito ir „dėjo“ galva į asfaltą, rodo ties savo galva. Nurodo, kad jei pradės vemti (dėl sumušimo) ir pati nuvažiuos pas medikų. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_192211_002“ trukmė 5 min. Toliau pareigūnė bendrauja su V. A., kuri susiėmusi už viršugalvio ir atsirėmusi į medį, kalba, jog jei bus blogai reiks važiuot pas medikų. V. A. nuėjo ieškoti savo sugyventinio. Pareigūnė prieina prie E. M., jis nurodo, kad jis jau pasakojo, bet paaiškina, kad pradėjo pulti (suprantama, kad galimai V. A. su P. N.) ir taip buvo, nurodo, kad jis nevairavo. Rodo ant kaklo žymes, paaiškina, kad jį smaugė. Nurodo, kad tai yra įsisenėjusios problemos. Nurodo, kad jį smaugė sugyventinis (suprantama, kad V. A.). Pats jis atgal netrenkė, nes net negalėjo trenkti, jo koja buvo surakinta, suspausta (rodo ties kairės kojos blauzda). Į pareigūnės klausimą, ką jis darė toje mašinoje, atsakė, kad nieko, buvo įsisėdęs ir viskas. Nurodo, kad kamera, esanti ant jo namo nėra įjungta. Nurodo, kad jos sugyventinė nieko nedarė, atėjo žiūrėti, kas čia yra. Pareigūnė nueina į namo vidų, kur kalbasi kitas pareigūnas su R. A. ir V. M.. V. M. nurodo, kad niekas nieko absoliučiai nedarė, kad ji (suprantama, kad V. A.) atsistojo vidury kiemo ir šaukė „gelbėkit mane“. Šaukė viena pati atsistojus (suprantama, kad kalba apie V. A.). R. A. nurodo, kad „tas vyrukas“ ją smaugė (suprantama, kad P. N.). Nurodo, kad ir ant kaklo žymės jai yra. Skundžiasi, jog jie (suprantama, kad V. A. ir P. N.) terorizuoja juos, o į jų kreipimąsi niekas nereaguoja.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_192710_003“ trukmė 3:33 min. Pareigūnė toliau bendrauja su moterimis. R. A. nurodė, jog jau anksčiau gal trečią valandą matėsi, jog jie (suprantama, kad V. A. ir P. N.) vaikščiojo aplink, jau jautė, kad kažkas bus. Užrašomi R. A., V. M. ir E. M. duomenys. V. M. nurodo, kad ji matė konfliktą ne visą, ji nesikišo. R. A. taip pat nurodo, kad ji iš pradžių nesikišo. Medikų atsisakė. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_193148_004“ trukmė 4:51 min. Patikrinamas E. M. neblaivumas. Nustatomas 1,54 promilių neblaivumas. Pildomi dokumentai. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_193658_005“ trukmė 5:03 min. Atvyksta greitoji. Pareigūnai klausia pas ką atvyko medikai. Medikė nurodo, jog dėl galvos traumos atvyko, bet neparašyta pas ką, tik kad moteris 59 metų. Nurodo medikams eiti į kitą namo pusę. Pildomas neblaivumo nustatymo aktas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_194158_006“ trukmė 3:35 min. Toliau pildomi dokumentai. E. M. supažindinamas su neblaivumo nustatymo aktu, pasirašo. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_194758_007“ trukmė 5:02 min. Antrą kartą tikrinamas E. M. neblaivumas. Nustatomas 1,49 prom. neblaivumas. Paaiškinama, jog jam bus surašytas administracinis protokolas už vairavimą neblaiviam, kad netiesioginį vairavimo faktą patvirtino ir jo sugyventinė, nes nurodė, kad jis važiavo į parduotuvę. E. M. nurodė, jog jis nespėjo nuvažiuoti. Toliau pildomi dokumentai. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_202647_010“ trukmė 5:05 min. Išaiškinama apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą. E. M. nesutinka su tuo, jog jis vairavo, tą užrašo ir ant protokolo. Nurodo, kad jam skauda žandikaulį ir kaklą, norėtų, kad jį apžiūrėtų medikai. Kitas pareigūnas atėjęs nurodo, kad medikai išvažiavo, nes jie turėjo išvežti moterį į ligoninę, suteikti jai pagalbą. Paaiškinama, kad jei jam reikalinga skubi pagalba, tai gali skambinti medikams. E. M. nurodo, kad ne, tik nori „išsiimti“ (suprantama, kad „abdukciją“), nes jam žandikaulis (nenurodo, kas žandikauliui). V. M. nurodo, kad čia rytoj reikia važiuoti. Nurodo, kad ji nufotografavo ir Rolandą, nes ant jos kaklo yra kraujosruvų. Ji nurodo, jog ji atvažiavo ir matė, kaip tas vyras (suprantama, kad P. N.) ją (suprantama, kad R. A.) smaugė. V. M. pasitaiso, kad ji neatvažiavo, ji kambaryje buvo, kai smaugė. Pareigūnė pasiūlo iškviesti medikus. V. M. nurodo, kad nereikia.

Apžiūrimo įrašo „2023_0218_204719_012“ trukmė 5:01 min. Pareigūnai atvyksta į parduotuvę. Yra dvi pardavėjos, kurios nurodo, jog vardas ir pavardė E. M. nieko nesako, tačiau paklausus ar žino V. A. ir jos kaimyną, tai tada pardavėjos nurodė, jog tai „naujieji“. Kad šiandien buvo atvažiavęs vyriškis vakarop. Nurodo, kad parduotuvėje buvo vienas. Tiksliai nepamena ką pirko, bet nurodo, jog pomidorų sulčių iš šaldytuvo, bandeles, sudėjo į maišelį. Nurodo, kad jų parduotuvė ne „Aibė“, „Aibė“ yra toliau. Nurodo, į kokį maišelį sudėjo prekes, kad į „Alaus kelias“ maišelį. Nurodo, kad jis įsigijo degtinės „Zelionaja marka“, kaina 9,99. Nurodo, kad čia I. S. prekybos įmonė, užsirašo kontaktus, išsiaiškinama, kaip išsiimti įrašus galės.

Apžiūrimo įrašo „PSS-20230218-191630UTC+0200“ trukmė 1:20 min. Atvykstama į įvykio vietą, girdisi moterų balsai, kažkuri nurodo, kad mane smaugė. Iš namo išeina E. M., nurodo, kad yra jam smaugimo žymės, į klausimą kas buvo, jis atsako, kad – nežinau, jų klauskit. Toliau nurodo, kad jį užsipuolė, yra pastatų dalybos, bet dėl ko užsipuolė jį, nežino. Nurodo, kad jis nukentėjo nuo A vyro, jis (suprantama, kad P. N.) jį smaugė. Nurodo, kad pats yra išgėręs, viskas buvo kieme, mašinoje, kad jis prieš moterį nesmurtavo, jis gynėsi. Jis policijos nekvietė. Toliau pareigūnas bendrauja su V. A.. Įrašo duomenys kartojasi kaip ir įraše „2023_0218_191710_001“. Toliau pareigūnas nueina į namo vidų, bendrauja su R. A.. Ji nurodo, jog konfliktai tęsiasi jau nuo seniai, juos engia. Nurodo, kad šiandien ją smaugė „tas vyras“ (suprantama, kad P. N.). Jos vyras nuvažiavo pieno nupirkti, o jie (suprantama, kad V. A. ir P. N.) jau stovėjo ant gatvės prieš tai ir laukė. Viskas buvo gal valandos bėgyje. Egidijus dar nebuvo išgėręs. P. E. išvažiuojant pieno, jie jau stovėjo ant keliuko. Nurodo, kad Egidijus gali būti išgėręs. Į klausimą ar išvažiavo išgėręs, R. A. atsakė, kad nežino, netikrino. Kada jis vartojo alkoholį nematė. Ji nurodo, kad pareigūnai, nepagavo jo prie vairo, kad jie (suprantama V. A. ir P. N.) laikė jį (suprantama E. M.) prie mašinos. Nurodė, kad E. M. vairavo prieš valandą, kad gal dabar jis ir yra neblaivus. Jį valandą laiko laikė mašinoje. Nori pati rašyti pareiškimą dėl smaugimo. Kambaryje buvusi V. M. nurodo, kad kaip ji atvažiavo, matė situaciją. Kad ji (suprantama V. A.) kieme atsistojo, niekas nieko nedarė, vidury kiemo atsistojo ir šaukė „gelbėkit mane“. Įrašo duomenys kartojasi kaip ir įraše „2023_0218_192211_002“.

Apžiūrimo įrašo „PSS-20230218-192751UTC+0200“ trukmė 16:49 min. Įraše derinami tolimesni veiksmai, tvarkomi dokumentai (duomenys tyrimui nereikšmingi). Nuo 7:04 min. bendraujama su E. M., kuris nurodo, jog alkoholį vartojo prieš valandą. Pareigūnas nurodo, kad dabar yra 19.35 val., E. M. nurodo, jog tada penktą valandą. Nurodo, kad gėrė alaus, išgėrė litro talpos vieną arba du „bambalius“ alaus, nežino kiek. Nurodo, kad vis tiek galima keisti parodymus. Kiek iš tikrųjų išgėrė nežino, neskaičiavo, gal daugiau nei du. Jis nurodo, kad jis nevažiavo automobiliu, tik atėjo paimti iš mašinos. Neigia vairavęs. Atvyksta greitoji. Įrašo duomenys kartojasi kaip ir įraše „2023_0218_193658_005“. Toliau atliekamas E. M. neblaivumo nustatymo testas. Pareigūnas apžiūri automobilį, patikrina automobilio variklio dangtį.

Apžiūrimo įrašo „PSS-20230218-194753UTC+0200“ trukmė 24:43 min. Įrašo duomenys kartojasi kaip ir įraše „2023_0218_194758_007“. Toliau E. M. nurodo, kad jo sugyventinė nematė, kad jis nespėjo išvažiuoti. Toliau derinami veiksmai, pildomi dokumentai (duomenys tyrimui nereikšmingi). Toliau medikai nurodo, jog V. A. veža į priėmimą. Pati V. A. nurodė, jog jai galva labai. Trumpai dar paaiškino, jog viskas vyko kieme, jis (suprantama, kad E. M.) parvažiavo iš krautuvės, jie norėjo sustabdyti, pro juos prasuko ir įvažiavo „čia“ (rodo į kiemą). Jį sulaikė, neleido išlipti. Jis iš mašinos nebuvo išlipęs, jis spardėsi, viską darė. Nurodo, jog jis iš mašinos išlipo tik tada,kai atvažiavo policija, kai atvažiavo jo motina. Alkoholio mašinoje negėrė, nes jis nieko negalėjo daryti, jos vyras laikė su rankom mašiną, o jis (suprantama E. M.) spardėsi. Nefilmavo, nes tamsu. Jos vyrui iškąstas užpakalis, kelnės, nes „ta ponia“ (suprantama, kad R. A.), iškando jam užpakalį ir akis jam visa išdraskyta. Pati bijo, kad jai nebūtų smegenų sutrenkimo. Kai išvažiavo buvo nusifilmavusi. Patvirtina, jog ji iškarto skambino policijai, kai jį (suprantama, kad E. M.) sustabdė. Nurodė, jog ją pačią mušė R. A.. Prie pareigūno prieina R. A. klausia, kur galima išsiimti „abdukciją“. Pareigūnas paaiškina, jog kūno sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialistas Klaipėdoje, apžiūrą, nusiskundimus, sužalojimus užfiksuoti gali Kretingos ligoninės priėmimo skyriuje. Toliau apžiūrimas E. M. automobilis, jo salonas, fotografuojama. Pareigūnas prašo R. A. automobilio raktelių, ji nurodo, jog jos vyrą čia mašinoje jis (suprantama, kad P. N.) užsipuolė, gal jisai galėjo ištraukti. Nurodo, kad prekės, rastos automobilyje, yra gal iš ketvirtadienio, kai jai buvo koncertas. Piniginė jos, nenaudojama iš Anglijos laikų. Raktelių neranda. Po kiek laiko R. A. atneša automobilio raktelius, rado koridoriuje ant spintelės.

Apžiūrimo įrašo „PSS-20230218-201956UTC+0200“ trukmė 6:24 min. Nustatinėjamas R. A. neblaivumas, nustatoma 1,70 prom. neblaivumas. V. M. nurodo, kad ji savo akimis matė, kaip tas vyriškis (suprantama, kad P. N.) smaugė R. Ji tada išbėgusi, sakiusi, ką jis daro, varė lauk iš kiemo, bet jis nėjo. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimo įrašo „PSS-20230218-203352UTC+0200“ trukmė 9:17 min. Bendraujama su P. N., užrašomi jo duomenys. Nurodo, jog jie (suprantama, kad R. A. ir E. M.) visą dieną gėrė, matėsi, kad vaikščiojo tokie apsnūdę, bet nematė, kad kieme gertų. Atrodė iš elgesio neblaivūs. Su mašina važinėjosi po kiemą, išvažiavo, parvažiavo, išvažiavo, parvažiavo. E. M. važinėjosi iš ryto iki pietų, paskui sustojo. Vėliau jis sugalvojo, kad reikia jį (suprantama, kad E. M.) sulaikyti, iškviesti policiją, nes kiek gali važinėtis girtas. Sutarė su sugyventine, jog ji nufilmuos, kaip jis (suprantama, kad E. M.) grįš,o jis pats uždarys duris, kad neišliptų lauk, nepabėgtų. Kai jis (suprantama, kad E. M.) parvažiavo, jis tas duris. Jis pats matė, kaip ir išvažiavo, galėjo trukti 5-6 minutes, kai grįžo tuoj pat. Jis pribėgo prie vairuotojo durelių ir laikė jas, kad neišliptų lauk. Jį pradėjo moteris (suprantama R. A.) pulti, jam akį iškabino, užpakalį iškando, kelnes prakando. Sakiusi, kad jis išleistų lauk (suprantama, kad E. M.), bet jis nesutiko jo (suprantama, kad E. M.) išleisti, kol neatvažiuos policija. Policija niekaip neatvažiavo, skambino antrą kartą. Jis (suprantama, kad E. M.) spardėsi, draskėsi mašinoje. Atpuolė (suprantama, kad R. A.) ir pradėjo, su nagais suvarė akį, į galvą daužė. Jos niekaip negalėjo nusikratyti, puolė jam ant galvos, gal ir užgriebė jai už to kaklo, stūmė ją šalin, ji pradėjo jam į užpakalį kąsti, o tas (suprantama, kad E. M.) spardėsi, duris spardė. Dar trečią kartą skambino policijai. Atvažiavo jų (suprantama, kad E. M. ) mama. Pradėjo sakyti, kad paleistų jį, bet jis nepaleido ir tada policija atvažiavo. Visą tą laiką iki policijai atvažiuojant E. M. buvo automobilyje ir neišlipo. Alkoholio viduje nevartojo. Kas nutiko jo sugyventinei, jis nematė, jis laikė dureles. Tik ta moteris (suprantama, kad R. A.) puolė ant jos, plaukus jai išpešė. Matė, kad ją už striukės sugriebė ar suko ir galbūt tada ji krito, bet tiksliai nematė, kurioje tiksliai vietoje ji krito. Tada atbėgusi (suprantama, kad R. A.) pradėjo jam akis draskyti, kad E. M. paleistų. Nustatinėjamas P. N. blaivumas. Užrašo V. A. duomenis (1 tomas, b. l. 125-130).

2023 m. rugpjūčio 17 – 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro. Apžiūrimo garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 95327033673, skambučio pradžia 2023-02-18 18_49_22)“ trukmė 3:08 min. Dar prieš atsiliepiant operatorei girdisi, kaip moteris sako nevažiuojat, negalima važinėtis, turėsi bėdos (netoliese girdimas ir kitos moters balsas atkartojantis, kad turėsi bėdos). Skambinanti moteris sako kažkam eik šalin. Atsiliepus operatorei moteris sako, kad reikalinga policija, sulaikytas girtas vairuotojas, ir žmona išpuolė, nurodo, kad namuose yra nepilnamečiai vaikai, abu vartoja alkoholį. Operatorė klausia adreso. Moteris atsako –, Kretingos r. Tolumoje girdisi ir šūkaujantys vyriški balsai. Skambinanti moteris kažkam sako – eik šalin, netrukdyk. Toliau nurodo operatorei, kad mane muša, mane muša, mane drasko. Operatorė klausia ar kieme sulaikė asmenį? Moteris nebeatsako, girdisi, jog moteris dejuoja, verkia. Kita moteris sako - tu esi nesveika. Skambinanti moteris sako - aš tau būsiu nesveika, tu mane daužysi. Kita moteris sako – nesveika. Skambinanti moteris sako, kad policija atvažiuos. Kita moteris sako - tu esi nesveika. Skambinusi moteris verkia, sako sumušė (dejuoja). Operatorė klausia ar tas žmogus vis dar vietoje? Moteris verkdama sako, kad yra mašinoj, kad ją mušė jo žmona (verkia, dejuoja). Operatorė klausia ar greitoji reikalinga? Moteris dejuodama atsako – nežinau (dejuoja). Operatorė klausia ar nesužeista? Moteris atsako nežinau, trenkė mane į žemę. Operatorė klausia ar ją trenkė į žemę? Moteris atsako, kad jo. Operatorė klausia, kas tas asmuo, ar moteris pažįsta tą asmenį? Moteris atsako, kad pažįsta, kad jie yra kaimynai (dejuoja). Operatorė klausia vardo ir pavardės. Moteris dejuoja, atsako R. A.. Operatorė klausia to vyro, kurį sulaikė vardo ir pavardės. Moteris dejuoja, atsako, kad vyras parvažiavo girtas - E. M.. Girdisi kaip moteris sako – P, nieko nedaryk (moteris dejuoja). Operatorė klausia, kur jis yra? Moteris atsako, kad sėdi mašinoj, jie neleidžia. Vėl sako - Prani, nieko nebedaryk, nespausk nieko, nebedaryk. Girdisi vyriškas balsas, kuris sako pabėgs jis, moteris atsako nepabėgs jis niekur. Moteris toliau kažkam sako sėdėk dailiai ir nesidraskyk. Moteris sako - Prani, paleisk, paleisk, Prani. Operatorė klausia skambinusios vardo ir pavardės. Moteris atsako, kad yra V. A.. Toliau moteris sako - Prani, nu negal taip, neišleisk lauk, neleisk lipti lauk, sėdi mašinoj, P, nelaužk. Tuo įrašas baigiasi.

Išklausytas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95327033673, skambučio pradžia 2023-02-18 19_05_11)“ trukmė 32 s. Dar neatsiliepus operatorei girdisi vyriškas balsas, matai, kad nespaudžiu. Atsiliepus operatorei moteris sako, kad jie skambino, klausia ar jie užfiksavo į Kretingos r., Kartena. Operatorė sako, kad jie yra išsikvietę policiją. Moteris patvirtina, kad taip. Operatorė klausia, kas pasikeitė? Moteris atsako, kad nieko, nenori išleisti iš mašinos, nes pabėgs ir sakys, kad nevairavo. Operatorė sako, kad važiuoja policija, liepia laukti. Tuo įrašas baigiasi.

Išklausytas garso įrašas „2023_02_18_19-10-48_37061448837"“, įrašo trukmė 1:42 min. Dar neatsiliepus operatorei girdisi vyriškio balsas sakantis ar dar jie nevažiuoja. Atsiliepus operatorei moteris klausia ar važiuoja kas nors į K? Operatorė liepia palaukti, nes mato, kad moteris skambino prieš 20 min. Moteris patvirtina, kad skambino, sako, kad nori pabėgti tas, kas važiavo, o ji yra sudaužyta galva. Operatorė klausia ar medikų pagalba reikalinga, klausia ar trenkė į galvą? Moteris atsako, kad jo žmona trenkė, kadangi jie sulaikė vairuotoją, o jo žmona išpuolusi moterį draskė, nutrenkė ją į asfaltą, todėl, kai skambino, nebegalėjo pakalbėti. Ji ir spardė. Operatorė klausia, kaip moteris jaučiasi? Moteris sako, kad labai skauda galvą, bet ji turi čia būti. Operatorė sako perduos informaciją medikams, klausia kiek moteriai metų? Moteris dar pasako, kad kažkas parvažiuoja, bet paskui pasako - ai motina privažiuoja. Tada moteris atsako, kad jai 59 metai. Operatorė patikslina adresą, K, Kretingos r. ir moters vardą ir pavardę – V. A.. Operatorė pasitikslina, kad moteris trenkė skambinusiai moteriai į galvą. Moteris šaukia – traukis tu, pažiūrėk dar ji mušas, dar mušas, dar mumis muša, (šaukia) eik šalin, ko čia puoli dabar, (šaukia) muša mus, mumis muša, dar atvažiavo, (girdisi šaukiančio vyro balsas, keiksmažodžiai), moteris vėl šaukia - mus baigia užmušti, komanda atvažiavo, eik šalin. Kalbama vienas per kitą - ir skambinančioji moteris, ir operatorė, fone girdisi ir kitos moters balsas, ir vyro balsas, todėl ne visi žodžiai suprantami. Operatorė sako, kad tuoj perduos informaciją pareigūnams. Tuo įrašas baigiasi. (1 tomas, b. l. 121-124).

2023 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06936-23 nenustačius, kad P. N. ir V. A. būtų padarę LR BK 140 str. 1 d. numatytą veiką (1 tomas, b. l.133-152).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnyje, numatančiame baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įvirtinta materialioji nusikaltimo sudėtis. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą turi būti nustatytos šios veikos baudžiamumo ribos. Vertinant, ar atlikus nusikalstamą veiką atsirado padariniai – fizinis skausmas, būtina atsižvelgti į tai, jog veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio nukentėjusiajam, tai yra nuo to, kaip pastarasis jaučiasi poveikio metu ir po jo. Baudžiamosios teisės teorijoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad fizinio skausmo sukėlimas apima tik tuos atvejus, kai smurto veiksmai nesukelia kūno sužalojimo, susargdinimo bei kitų padarinių, numatytų kituose BK straipsniuose, ir veika nebuvo padaryta siekiant tokių padarinių. Fizinio skausmo sukėlimas nepalieka ant nukentėjusiojo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai.

Teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus vertina itin įdėmiai, atsargiai, įvertina galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų V. A. ir P. N. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo surinktai išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagai. Teisiamosios R. A. padaryti neteisėti veiksmai ir dėl tų veiksmų kilę padariniai dėl nukentėjusisųjų nežymaus sveikatos sutrikdymo yra grindžiami ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo pasitvirtinusiais įrodymais ir medžiaga.

Pažymėtina, kad konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Kadangi fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis yra materiali, manytina, kad pats fizinio skausmo kilimo faktas yra kaip smurtinių veiksmų pasekmė. Kiekviena nusikalstama veika tikrovėje sukelia žalingų padarinių. Jų atsiradimas laikytinas faktinis veikos baigtumo momentas. Nusikalstamos pasekmės yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris parodo, kokie pakitimai įvyko nusikalstamos veikos objekte. Mušimo ar kitų smurtinių veiksmų atlikimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Teisiamosios R. A. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją V. A. ir nežymus nukentėjusiosios sužalojimas

V. A. ir P. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek, duodami parodymus teisme nurodė, jog V. A. įvykio metu skambinant bendruoju pagalbos telefonu, prie nukentėjusiosios V. A. pribėgo kaltinamoji R. A.. Pirmasis V. A. skambutis bendruoju pagalbos telefonu buvo 2023-02-18 18:49:16 val. ir iš šio skambučio garso įrašo, tiek ir iš kitų objektų apžiūros protokolo, girdėti, jog nukentėjusiajai V. A. kalbant su BPC operatore (pranešant dėl E. M. transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir nurodant adresą), V. A. užpuola kaltinamoji R. A.. Minėtame garso įraše girdisi, jog V. A. veja nuo savęs R. A., po to triukšmas, V. A. dejonės, po tam tikros pauzės V. A. pranešė, jog buvo sumušta R. A.. Pastaroji operatorei nurodo, jog ją trenkė į žemę. Teisiamosios R. A. kaltę įrodo ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir pačios R. A. parodymai teisiamajame posėdyje, kuriuose ji nurodė, jog V. A. vadino įvairiais žodžiai, tame tarpe pavadino ją „nesveika“. Šis žodis, tariamas R. A. ir girdimas pirmajame skambučio į BPC garso įraše. Nors teisiamajame posėdyje R. A. pasakojo tik apie vieną atvejį, kai ji V. A. stūmė link bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau, kad V. A. buvo užpulta R. A. du kartus įrodo ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir skambučių Bendrajam pagalbos telefonui garso įrašas 19:05:11 val. Nukentėjusiųjų V. A. ir P. N. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sutampa su jų paaiškinimais, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kameromis. Be to, 2023-02-18 įvykio vietoje policijos pareigūnams apklausiant P. N., pastarasis, praėjus kelioms minutėms po įvykio policijos pareigūnams pasakojo, kaip R. A. užpuolė V. A., sugriebė už plaukų ir apsukdama nuvertė V. A. ant žemės. Padariniai, kilę dėl R. A. smurtinių veiksmų, užfiksuoti V. A. medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje, nes specialistas, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus ir objektyviai apžiūrėjęs V. A., konstatavo du sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime ir padarė išvadą, jog tie sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, kad jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų,kurie pasitvirtino teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas daro išvadą, jog teisiamoji R. A. prieš V. A. atliko smurtinius veiksmus ir ją nežymiai sužalojo, t.y. 2023-02-18 apie 18:45 val., kieme Kretingos r., R. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su kaimynais V. A. ir P. N. metu nežymiai juos sužalojo: rankomis sugriebė V. A. už striukės ir plaukų, ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį ir pargriovė pastarąją ant žemės. V. A. grįžus, pakartotinai rankomis suėmė už striukės ir plaukų bei ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį, taip nukentėjusiajai V. A. padarydama poodinę kraujosruvą kairio sėdmens ir klubo srityje, paviršinį odos įdrėskimą dešinio užausio srityje pamatinėje dalyje. Teisiamosios versija, kad V. A. galėjo susižaloti pati, kad kaimynė viską išsigalvojo, nes jų tarpusavio santykiai konfliktiški, nagrinėjamu atveju yra neįtikinanti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad teisiamoji R. A. konflikto metu rankomis sugriebė nukentėjusiajai V. A. už striukės ir plaukų, ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį ir pargriovė pastarąją ant žemės, V. A. grįžus, pakartotinai rankomis suėmė už striukės ir plaukų bei ištempė į bendro naudojimo kiemo dalį, taip nukentėjusiajai V. A. padarydama poodinę kraujosruvą kairio sėdmens ir klubo srityje, paviršinį odos įdrėskimą dešinio užausio srityje pamatinėje dalyje. Kvalifikacija pagal BK 140 str. 1d. yra teisinga.

Teisiamosios R. A. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį P. N. ir nežymus nukentėjusiojo sužalojimas

V. A. ir P. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme nurodė, kad R. A. priėjusi prie P. N., kuris tuo metu laikė automobilio dureles, nemažiau dešimt kartų rankų delnais trenkė pastarajam į galvos sritį ir spyrė į kojas, nagais braižė veidą bei įkando į kairįjį sėdmenį, taip nukentėjusiajam P. N. padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas abejose kojose, žaizdą kairės šlaunies srityje, kliniškai nustatytą dešinės akies ragenos nubrozdinimą. Nukentėjusysis P. N. iš karto po įvykio policijos pareigūnams papasakojo įvykio detales, pademonstravo sužalojimus, kuriuos įvykio metu padarė R. A. ir tai matyti iš policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo, kurio failo pavadinime nurodytas laikas 203352UTC. Nukentėjusisųjų ir civilinių ieškovų P. N. ir V. A. parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jų teisingumą patvirtina kiti byloje esantys duomenys, t.y. policijos „Body“ kamerų įrašai. Teisiamoji R. A. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad tempė P. N. nuo automobilio ir tai darė tempdama už drabužių, kabindamasi rankomis į P. N. veidą, pripažino, jog, tariamai, netyčia galėjo padaryti sužalojimus P. N. veide ir akyje, neva, gindama savo sugyventinį E. M. nuo tariamo jo pasmaugimo ir tai tik patvirtina neteisėtus teisiamosios veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi kaltinamosios A smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį P. N. buvo kryptingi, tyčiniai, turintys tikslą iš automobilio išvaduoti neblaivų sugyventinį E. M., kad šis galėtų išvengti teisinės atsakomybės dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Nors teisiamoji A neigia spyrusi į nukentėjusiojo abi kojas, jam įkandusi į kairį sėdmenį, tačiau policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti P. N. pirminiai parodymai apie šiuos R. A. smurtinius veiksmus, kiti abiejų nukentėjusiųjų parodymai patvirtina kaltinamosios R. A. smurtinius veiksmus, t. y. spardymą į nukentėjusiojo abi kojas ir kastinės žaizdos padarymą kairiame sėdmenyje. Padariniai, kilę dėl R. A. smurtinių veiksmų, užfiksuoti N. N. apžiūros protokole, jo medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje. Specialistas, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus ir apžiūrėjęs P. N., konstatavo sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime ir padarė išvadą, jog tie sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, ir, kad jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto. Teisiamosios R. A. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, jog prie P. N. buvo priėjusi tik vieną kartą, kai išėjo iš virtuvės gelbėti smaugiamo sugyventinio (rankomis paėmė už rūbų P. N. ir bandė pastarąjį atitraukti nuo E. M.), jog ji nespyrė į P. N. kojas, nekando P. N. į sėdmenis, rankomis nelietė P. N. veido, bet teisminio nagrinėjimo metu teisiamoji patvirtino, jog, bandydama atitraukti P. N. nuo E. M., nagais kliudė nukentėjusiojo veidą, akis. Be to, teisiamosios nenuoširdumą rodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. aiškindama faktines aplinkybes apie V. A. palydėjimą iš savo kiemo nurodė, kad nukentėjusioji iš kiemo ėjo pati, prieš ją nebuvo panaudota fizinė jėga, o teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad V. A. priešinantis einant iš kiemo, ji rankomis kiek padėjo nukentėjusiajai pasišalinti iš kiemo. Teismas teisiamosios R. A. parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtą padarytą veiką. Teisiamoji R. A. smurtinius veiksmus atliko tyčia, ji siekė tokio rezultato ir suprato, kad tokiais neteisėtais veiksmais sužalos nukentėjusiuosius. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad R. A. priėjusi prie P. N., kuris tuo metu laikė automobilio dureles, nemažiau dešimt kartų rankų delnais trenkė pastarajam į galvos sritį ir spyrė į kojas, nagais braižė veidą bei įkando į kairįjį sėdmenį, taip nukentėjusiajam P. N. padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas abejose kojose, žaizdą kairės šlaunies srityje, kliniškai nustatytą dešinės akies ragenos nubrozdinimą. Kvalifikacija pagal BK 140 str. 1d. yra teisinga.

Teismas kritiškai vertina teisiamosios gynėjo gynybinėje kalboje pateiktą prašymą taikyti būtinosios ginties institutą, numatytą BK 28 str. 2 dalyje, kur sakoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismo vertinimu, ką akcentuoja ir kasacinė praktina, šis institutas gali būti taikomas tik tada, kai atitinka keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kėsinimasis turi būti realus, akivaizdus, žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir neperžengtos būtinosios ginties ribos. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusysis P. N. laikė prispaudęs E. M. ir pastarajam jokia reali grėsmė (grėsmė gyvybei ar sveikatai negrėsė). E. M. sužalojimai specialisto išvadoje nebuvo konstatuoti, išskyrus žaizdą kojoje, kai koja buvo suspausta a/m durelėmis. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. M. patvirtino, jog jai atvykus į įvykio vietą, konflikto metu buvo ramu. R. A. smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu tik tam, kad išvaduotų E. M., kad pastarasis išvengtų teisinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Būtinosios ginties taikymo faktą paneigia ir ta faktinė aplinkybė, kad V. A. ir P. N. atžvilgiu prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (dėl smurto R. A. ir E. M. atžvilgiu, nes pastariesiems nefiksuoti jokie kūno sužalojimai), kas tik patvirtina faktą, kad įvykio metu jokia grėsmė R. A. ar E. M. negrėsė, todėl R. A. neveikė būtinosios ginties pagrindu, o jos veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo tyčiniai.

E. M. išteisinimas dėl BK 140 str. 1d.

Šioje baudžiamojoje byloje E. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t.y. 2023-02-18 apie 19:00 val., kieme, adresu Kretingos r., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su kaimynu P. N. metu, ne mažiau dviejų kartų tyčia ranka trenkė pastarajam į kairįjį petį bei vieną kartą į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajam P. N. sukeldamas fizinį skausmą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020 ir kt.)‏‏‎

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą bei teisminio nagrinėjimo metu rėmėsi nukentėjusiųjų P. N. ir V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos pastarieji iš dalies patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, kaltinant E. M. sudavus smūgius P. N. į petį ir skruostą. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių E. M. kaltę, byloje nenustatyta. Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad E. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t.y. sudavė 2 smūgius P. N., nes teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji V. A. teismui nepatvirtino, jog matė E. M. smūgiuojant P. N.. E. M. nuo pirmos apklausos neigė smūgių sudavimą P. N.. Teisminio nagrinėjimo metu E. M. paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 19 val., iš savo kieme Kretingos r., jam priklausančiu automobiliu „S. A. XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į kaimo parduotuvę nupirkti maisto šeimai. Buvo neblaivus. Automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir už tai yra nubaustas administracine tvarka. Nupirkęs maisto, po 10 minučių grįžo namo. A/m pastatė savo kieme. Norėjo išlipti iš a/m, bet pastebėjo, kad vairuotojo dureles laiko užrėmęs kaimynas P. N., o prie automobilio galinės dalies stovi kaimynė V. A.. Bandė atidaryti durelės ir išlipti iš a/m, tačiau nepavyko. Girdėjo, kaip P. N. jam pasakė, kad gana. Vienu metu a/m durelės atsidarė ir P. N. suėmęs jį už kaklo, ėmė smaugti. Girdėjo, kaip V. A. šaukė P. N., kad paleistų, nes pasmaugs. Jam pasidarė silpna, todėl iš dalies apie šį įvykį ne viską pamena. Pamena, kad jis, norėdamas išlipti iš a/m, iškišo vieną koją per atidarytas a/m dureles ir ši koja buvo prispausta. Atsimena, kad prie jo ir kaimyno P. N. buvo priėjusi jo gyvenimo draugė R. A., bet ką pastaroji darė, nematė ir negirdėjo. Kaip išlipo iš a/m, nepamena. Jį, išlipus iš a/m, P. N. pastūmė, todėl jis pargriuvo ant žemės. Jokių smurtinių veiksmų P. N. atžvilgiu neatliko. E. M. aiškinimu, jis įvykio metu buvo sužalotas. Įvykio vietoje buvo ir jo mama V. M., kuri bandė nuraminti konfliktuojančius kaimynus. Kada į įvykio vietą atvyko mama, jis nematė ir negirdėjo. Nepripažįsta nukentėjusiųjų civiliniių ieškinių bei proceso išlaidų. Neigdamas E. M. smurtinius veiksmus P. N. atžvilgiu, teismas remiasi nukentėjusiosios V. A. pareiškimu (tom. 1, b.l. 1), kur apie E. M. smūgius P. N. nepasisakoma. Nukentėjusioji V. A. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nemini, kad buvo smurtaujama P. N. atžvilgiu, ir tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pats P. N. nenurodė, kad E. M. smurtavo jo atžvilgiu (peržiūrėti vaizdo įrašai). Policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose girdima apie R. A. atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, nukentėjusysis P. N. pirmosios apklausos metu 2023-02-19 (tom. 1, b.l. 60), nurodė, kad E. M. išlipus iš automobilio, šis bandė smūgiuoti jam, bet nepataikė ir tik po 5 dienų P. N. pateikė policijai pareiškimą, kuriame jau teigia, kad išlipęs iš automobilio E. M. puolė ir smūgiavo bei pataikė į skruostą ir kairį petį. Apie tai, kad buvo suduotas smūgis į skruostą ir petį, kalba jau ir vėlesnėse apklausose bei teisminio nagrinėjimo metu. Vienas iš objektyvių duomenų, kuris galėtų įrodyti E. M. kaltę, galėtų būti specialisto išvada. Tačiau specialistai P. N. konstatuoja sužalojimus dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas kojose, žaizdą šlaunyje, kliniškai nustatytas dešinės akies ragenos nubrozdinimas. Kitų sužalojimų nenustatyta. Jokių kitų objektyvių duomenų, kad P. N. buvo suduoti smūgiai į skruostą ir petį, byloje nėra. Aptarti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo P. N. parodymai apie įvykio aplinkybes ir jo patirtą fizinį skausmą viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, net iš karto po įvykio policijos pareigūnams jis įvykio aplinkybes (įvykio mechanizmą, skausmo pojūtį ir jo intensyvumą), kuriuos atliko E. M., nenurodė, vėliau, dėl jų keitė savo nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, taip pat tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatuoja, kad išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės bei galimybės ir nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. M. kaltę (nes nepavyko nustatyti būtinųjų E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos), visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. y., kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t.y. 2023-02-18 apie 19:00 val., kieme, adresu Kretingos r., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su kaimynu P. N. metu, ne mažiau dviejų kartų tyčia ranka trenkė pastarajam į kairįjį petį bei vieną kartą į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajam P. N. sukeldamas fizinį skausmą) E. M. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys (tom. 2, b.l. 67-104).

Turtinė žala. Dėl kaltinamosios R. A. smurtinių veiksmų nukentėjusioji V. A. po įvykio kreipėsi į Kretingos ligoninę, kur jai buvo fiksuoti sužalojimai. Nukentėjusioji nuo 2023-02-18 iki 2023-05-09 buvo konsultuota ir gydyta ambulatoriškai dėl traumų, patirtų 2023-02-18 įvykio metu net 7 medicinos įstaigose. Jai buvo skiriami vaistai. Dėl patirto smurto V. A. pakito kraujospūdis, todėl buvo būtina vartojamus kraujospūdį reguliuojančius vaistus pakeisti kitais. Turtinę žalą sudaro pirkti vaistai ir mokamos medikų konsultacijos, viso turtinę žalą sudaro 214,15 Eur. Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Neturtinę žalą, kurią V. A. padarė teisiamoji R. A., vertina 2000 Eur.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio V. A., pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji V. A. buvo užpulta kaltinamosios R. A. tuo metu, kai kvietėsi bendruoju pagalbos telefonu policijos pagalbos. N. V. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio sėdmens ir klubo srityje, paviršinis odos įdrėskimas dešinio užausio srityje pamatinėje dalyje. Patirtas smurtas girdimas bendrojo pagalbos telefono garso įrašuose bei policijos vaizdo kamerų užfiksuotuose vaizdo įrašuose. Nukentėjusioji V. A. po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, o tai įrodo, jog V. A. dėl įvykio buvo giliai sukrėsta ir tik vaistų pagalba gebėjo rasti ramybės balansą. R. A., būdama jaunesnė už nukentėjusiąją, demonstravo savo jėgą prieš vyresnę moterį. Fizinį smurtą kaltinamoji R. A. vartojo prieš V. A. apsvaigusi nuo alkoholio. R. A. pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl patirto smurto V. A. pakito kraujospūdis, todėl buvo būtina vartojamus kraujospūdį reguliuojančius vaistus pakeisti kitais. Nukentėjusioji po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, patyrė kitus nepatogumus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo V. A. kentė skausmą, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus. Teismas pažymi, kad pasekmės taip pat yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje.

Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į garbų nukentėjusiosios amžių, į tai, kad su nusikaltimo fizinėmis ir emocinėmis pasekmėmis jai gali tekti gyventi dar daugybę metų. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamoji yra sveika ir darbinga, gana jauno amžiaus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik kaltinamojo dabartinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamoji yra jauno amžiaus, rūpinasi neįgaliu vaiku, galinti dirbti ir gauti papildomas pajamas.

Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas iš dalies tenkina nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš teisiamosios 1500 Eur sumą.

Nukentėjusiojo P. N. civilinis ieškinys (tom. 2, b.l. 45-65).

Turtinė žala. Dėl patirtų sužalojimų 2023-02-19 P. N. kreipėsi į Kretingos ligoninę, kur jam diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, paviršinis klubo ir šlaunies sužalojimas. Paskirtas gydymas, vaistai, nusiųstas akių gydytojo konsultacijai. Kitą dieną P. N. konsultuotas Klaipėdos ligoninėje oftalmologo, paskirtas gydymas. P. N. jo šeimos gydytoja paskyrė vaistus žaizdos gydymui. P. N. nuo 2023-02-18 iki kovo mėnesio pabaigos buvo perrišama žaizda, vartojami vaistai nuo skausmo. P. N. patirtos turtinės žalos dydis sudaro 63,42 Eur. Tai pirkti vaistai ir med. priemones. R. A. fizinį smurtą nukentėjusiojo P. N. atžvilgiu naudojo intensyviai, t.y. nagais braižė P. N. veidą, pažeidė svarbų P. N. organą – akis, spardė į nukentėjusiojo kojas bei dantimis įkando jam į sėdmenį bei padarė žaizdą. Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Neturtinę žalą, kurią P. N. padarė teisiamoji R. A., vertina 1700 Eur.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio P. N., pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis P. N. buvo užpultas kaltinamosios R. A., pastaroji nagais braižė P. N. veidą, pažeidė svarbų P. N. organą – akis, spardė į nukentėjusiojo kojas, dantimis įkando jam į sėdmenį bei padarė žaizdą. Po įvykio, 2023-02-19 P. N. kreipėsi į Kretingos ligoninę, kur jam diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, paviršinis klubo ir šlaunies sužalojimas. Paskirtas gydymas, vaistai, nusiųstas akių gydytojo konsultacijai. P. N. konsultuotas Klaipėdos ligoninėje oftalmologo, paskirtas gydymas. P. N. jo šeimos gydytoja paskyrė vaistus žaizdos gydymui. P. N. nuo 2023-02-18 iki kovo mėnesio pabaigos buvo perrišama žaizda, vartojami vaistai nuo skausmo. Fizinį smurtą kaltinamoji R. A. naudojo prieš P. N. apsvaigusi nuo alkoholio. R. A. pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. N. dėl patirto smurto po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, patyrė kitus nepatogumus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo P. N. kentė skausmą, o dėl R. A. įkandimo į kairę šlaunį, nukentėjusysis patyrė ne tik didelį skausmą, bet ir nepatogumus miegant, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus. Teismas pažymi, kad pasekmės taip pat yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje.

Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į garbų nukentėjusiojo amžių, į tai, kad su nusikaltimo fizinėmis ir emocinėmis pasekmėmis jam gali tekti gyventi dar daugybę metų. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamoji yra sveika ir darbinga, gana jauno amžiaus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik kaltinamojo dabartinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamoji yra jauno amžiaus, rūpinasi neįgaliu vaiku, galinti dirbti ir gauti papildomas pajamas.

Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas iš dalies tenkina nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš teisiamosios 1500 Eur sumą.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys byloje sudaro 221,93 Eur (2 tomas, b. l. 32-35). Civilinio ieškovo ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymas, nes V. A. ir P. N. dėl teisiamosios R. A. nusikalstamų veiksmų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai iš teisiamosios R. A. priteistina 221,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį E. M. atžvilgiu, gali civilinį ieškinį atmesti, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba jį palikti nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju, išteisinus E. M., nesant pastarojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių, negali būti priteisiama iš jo turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiojo naudai. Teismo nustatyta nukentėjusiųjų turtinė ir neturtinė žala bei turėtos nukentėjusiųjų proceso išlaidos priteisiamos tik iš teisiamosios R. A..

Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. 2023-12-01 pateikė teismui prašymą (tom. 3, b.l. 155-156) ir prašo pripažinti 1800 Eur proceso išlaidomis (advokato teisinės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu) ir šią sumą priteisti iš teisiamųjų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. N. 2023-12-01 pateikė teismui prašymą (tom. 3, b.l. 155-156) ir prašo pripažinti 1800 Eur proceso išlaidomis (advokato teisinės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu) ir šią sumą priteisti iš teisiamųjų.

Teisiamoji R. A. savo kaltės nepripažįsta, todėl nepripažįsta nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už advokato suteiktą pagalbą. Nukentėjusiųjų prašymas teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas advokato išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir teisinės pagalbos išlaidos priteistinas iš teisiamosios R. A..

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą ir prašo teismą įvertinti liudytojos V. M. parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies, aspektu ir nustatęs, kad jos veiksmuose yra minėto nusikaltimo požymių, apie tai BPK 257 straipsnio 1 dalies pagrindu, praneštų prokurorui. Savo prašymą atstovas motyvuoja tuo, kad minėtos liudytojos parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu akivaizdžiai skiriasi, yra neobjektyvus ir klaidina teismą.

Pavyzdžiui, liudytoja teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio dieną įvažiavimo į kiemą, pastatė automobilį už tvoros, priėjo prie automobilio, kurio vairuotojo pusėje stovėjo P. N., o kitoje pusėje filmavo V. A., jokio smurto nebuvo. Ji ir R. A. įėjo į namo vidų. Netrukus R. A. išėjo į kiemą, o ji liko viduje. Išgirdo garsus ir per langelį pamatė, jog P. N. sugriebė R. A. už kaklo. Ji skubiai apsirengė ir išėjo į kiemą, kur R. A. nebebuvo. Kieme stovėjo susirietęs jos sūnus E. M., o P. N. stovėjo šalia. Išgirdo šaukiant, kad gelbėtų, todėl nubėgo už tvoros, kur rado ant žemės gulinčią marčią, o V. A. šaukiančią į telefoną, kad gelbėtų. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-26 apklausta V. M. nurodė, jog atvyko pas sūnų apie 17-18 val. Žaidė su anūke, kai 19 val. išgirdo, kaip R. A. suriko ir skubiai išbėgo į kiemą. Tada ji priėjo prie virtuvės lango ir pamatė kieme svetimus žmones. Išbėgo į kiemą išsiaiškinti, kas vyksta. Kieme pamatė, kaip P. N. automobilyje laikė sūnų, o kita ranka laikė už kaklo R. A.. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog V. M. teigia, jog niekas nieko absoliučiai nedarė.

Teismas vertina, kad liudytojos V. M. parodymai tiriant įvykio aplinkybes nebuvo esminiai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu. Sutiktina, kad liudytojos parodymai nenuoseklūs ir iš esmės skiriasi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, bet tai nesudaro pagrindo vertinti, kad liudytoja apklausiama melagingai liudijo, vertinant, kad ji galėjo netinkamai vertinti konflikto aplinkybes. Be to, liudytoja turėjo teisę atsisakyti liudyti prieš savo sūnų E. M.. Dėl šių priežasčių, teismas nemato pagrindo, numatyto BPK 257 straipsnio 1 d., teikti pranešimą prokurorui.

6 vnt. CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, tom. 1.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko girtumą, nes girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisiamoji R. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d.), nedirba, slaugo neįgalų vaiką, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, savo tyčiniais veiksmais sužalojo du žmones, civilinių ieškinių ir proceso išlaidų nepripažįsta, kaltės nepripažino, padarytos žalos neatlygino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Teismas vertina, jog siekiant R. A. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajai paskiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie ją kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla, padės pakeisti gyvenimo būdą. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civiliniai ieškiniai tenkintini. Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Vadovaudamasis BK 48 str. ir BPK 121-132 ² , 297, 301, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, kiekvieną mėnesį po 20 val., socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį paskelbus.

Išteisinus E. M., nesant pastarojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių, negali būti priteisiama iš jo turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiojo naudai. Teismo nustatyta nukentėjusiųjų turtinė ir neturtinė žala bei turėtos nukentėjusiųjų proceso išlaidos priteisiamos tik iš teisiamosios R. A..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai iš teisiamosios R. A. priteisti 221,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš teisiamosios R. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. naudai priteisti 214,15 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, viso 1714,15 Eur.

Iš teisiamosios R. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. naudai priteisti 63,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, viso 1563,42 Eur.

Iš teisiamosios R. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. naudai priteisti 1800 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Iš teisiamosios R. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. naudai priteisti 1800 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

6 vnt. CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, tom. 1.

BPK 257 straipsnio 1 dalies pagrindu, neteikti pranešimo prokurorui dėl liudytojos V. M. parodymų (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies).

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.