Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažinta kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 straipsnio 1 dalį (veika A. R. A. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika A. R. A. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika J. G. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika J. G. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika B. M. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika A. R. A. atžvilgiu) ir jai paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika T. L. atžvilgiu) ir jai paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika T. L. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika R. Š. atžvilgiu) ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika A. M. atžvilgiu) ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir N. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. naudai iš N. K. priteista 510 eurų turtinei žalai ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. M. naudai iš N. K. priteista 9770,05 eurų turtinei žalai ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. L. naudai iš N. K. priteista 18056 eurai turtinei žalai ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. naudai iš N. K. priteista 1533,24 eurai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. A. naudai iš N. K. priteista 24510 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. naudai iš N. K. priteista1155 eurai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš N. K. priteista 4357,96 eurus žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų, nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d., apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. R. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per keturis kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą - 8100 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. R. A. 8100 Eur turtinę žalą.

1.1. be to, N. K. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2016 m. lapkričio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdama A. R. A. namuose, (duomenys neskelbtini). iš spintos pagrobė 3000 Eur, du auksinius vestuvinius žiedus bendros 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefono aparato dėklą – 10 Eur vertės, viso pagrobė 3210 Eur vertės svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam A. R. A. padarydama 3210 Eur turtinę žalą.

1.2. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017-03-24 apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo J. G. pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingą skolos raštelį, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per keturis kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 400 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam J. G. 400 Eur turtinę žalą.

1.3. be to, N. K. nuteista už tai, kad pavogė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą: 2017 m. kovo 24 d., apie 10.00 val., būdama J. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš jų pagrobė J. G. priklausančią piniginę, kurioje buvo 80 eurų ir dėžutę kavos „Columbija”, 30 eurų vertės, taip nukentėjusiajam J. G. padarė bendrą 110 eurų turtinę žalą.

1.4. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo B. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per septynis kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 9375 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam B. M. 9375 Eur turtinę žalą.

1.5. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 24 d. apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. R. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per aštuonis kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 13 000 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. R. A. 13 000 Eur turtinę žalą.

1.6. N. K. nuteista už tai, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018 m. sausio 29 d., 09.49 val., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodama A. R. A. senyvu amžiumi ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino A. R. Apanavičių nuvykti į AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. R. A. pasirašė jam pateiktus sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus 1400 Eur, bei išmokėtus pinigus perdavus N. K., pastaroji įgijo svetimą „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1400 Eur;

1.7. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. apgaulės būdu, užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios T. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per aštuonis kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 17 726 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam T. L. 17 726 Eur turtinę žalą.

1.8. N. K. nuteista už tai, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018 m. spalio 3 d., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodama T. L. senyvu amžiumi ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino ją nuvykti į AB "Lietuvos paštas" (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir pasirašyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur kreditui gauti, gautus pinigus perdavus N. K., pastaroji įgijo svetimą "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą – 1000 Eur;

1.9. N. K. nuteista už tai, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018 m. spalio 17 d., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodama T. L. senyvu amžiumi ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino ją nuvykti į AB "Šiaulių bankas" esantį (duomenys neskelbtini), ir pasirašyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 380 Eur kreditui, išmokėtus pinigus perdavus N. K., pastaroji įgijo svetimą "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą – 380 Eur.

1.10. be to, N. K. nuteista už tai, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą: 2019 m. gegužės 17 d. piktnaudžiaudama pasitikėjimu ir senyvu amžiumi, atėjusi į pažįstamos T. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžiusi T. L., kad atnešė grąžinti dalį skolos – 200 Eur, pateko į T. L. namus, naudodama apgaulę pareikalavus iš T. L. duoti grąžą ir grąžinti kažkada jai atneštus daiktus, pagrobė 330 Eur, tuo padarydama nukentėjusiajai T. L. 330 Eur.

1.11. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-04-29 apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo R. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per du kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 1155 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam R. Š. 1155 Eur turtinę žalą.

1.12. be to, N. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. spalio 5 d. apgaulės būdu, t. y. telefonu užmezgusi pažintį, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pasitikėjimu, senyvu amžiumi, sudarydama patikimo asmens įvaizdį, melagingai pranešdama apie tai, kad jai reikalingi pinigai ir prašydama jų paskolinti, surašydama melagingus skolos raštelius, iš anksto žinodama, kad skolos negrąžins, per du kartus apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – 470 eurų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. M. 470 Eur turtinę žalą;.

1.13. N. K. nuteista už tai, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-09-23, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodama A. M. senyvu amžiumi ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino jį nuvykti į AB „Šiaulių bankas“ esantį (duomenys neskelbtini), ir paimti greitąjį kreditą, N. K. prašymu, pasirašius „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 210 Eur kreditui gauti, ir gautus pinigus gavus bei perdavus N. K., pastaroji įgijo svetimą turtą – 200 Eur.

1.14. N. K. nuteista už tai, kad toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-09-21, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodama A. M. senyvu amžiumi ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino jį nuvykti į AB „Lietuvos Paštas“ „PayPost“ skyrių esantį (duomenys neskelbtini) ir paimti greitąjį kreditą, N. K. prašymu, pasirašius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur kreditui gauti, ir gautus pinigus gavus bei perdavus N. K., pastaroji įgijo svetimą turtą – 1000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. K. apeliacinis skundas atmetamas

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, aplinkybių, kurios galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo tendencingumą, konstatuoja, jog N. K. pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia vien tik subjektyvia nuomone, kuri sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, grindžiama netinkamu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų dėl jos kaltės padarius nusikalstamas veikas nepagrįstumu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad apylinkės teismas įrodymus vertino kitaip, nei to tikėjosi ar pageidavo nuteistojo, nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015, 2K-300-697/2019 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teisiamųjų posėdžių protokolais nustatė, jog N. K. dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, girdėjo tiek liudytojų, tiek ir nukentėjusių parodymus, tačiau pati teise užduoti klausimus proceso dalyviams nepasinaudojo. Be to, jai buvo skirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, nuteistoji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikė prašymus, pasinaudojo teise į paskutinį žodį. Šių duomenų kontekste pažymima, jog nuteistoji savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokiais apeliantės nuomone, konkrečiais veiksmais ar situacijomis nuosprendį priėmęs teismas suvaržė nuteistosios N. K. teises ir sukėlė abejonę teismo šališkumu. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir šioje nutartyje paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl N. K. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padaryto išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, kurių vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl N. K. kaltės. Vien tai, kad nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jos kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertina, o taip pat pateikia savo versiją, kuri pirmosios instancijos teismo buvo paneigta, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o N. K. kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo išsamiai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės paremtos prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad N. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis

15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K‑104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekviV.nto, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K‑442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-104-1073/2020).

16. Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai) ir 182 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai). Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį N. K. nuteista už tai, kad apgaulės būdu įgijo J. G. priklausantį 400 eurų turtą, B. M. priklausantį 9375 eurų turtą, R. Š. priklausantį 1155 eurų turtą ir apgaulės būdu įgijo A. M. priklausantį 1000 eurų turtą. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nuteistoji N. K. visų asmenų atžvilgiu iš esmės naudojo tuos pačius apgaulės būdus, kuriais įtikindama senyvo amžiaus nukentėjusiuosius, įgijo jų turtą. Be to, nuteistosios teigimu, visi šie asmenys nurodo neteisingas aplinkybes, o jos veiksmuose, šiuo konkrečiu atveju, nėra nusikalstamos veikos požymių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, J. G. atžvilgiu

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, B. M. atžvilgiu.

17.3. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apklausus liudytoją E. L., šis patvirtino, jog N. K. prašydavo ją pavežti, už ką šis gaudavo iš jos pinigų. Patvirtino, jog būtent jis vairuoja automobilį „AUDI“ (t. 8, b. l. 34-42), ką patvirtino ir nukentėjusysis nurodydamas, kad nuteistoji kelis kartus atvyko su automobiliu „AUDI“ kurį vairavo E.. Be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė dvi USB laikmenas su garso įrašais. Vienoje USB laikmenoje buvo garso įrašą pav. „balsas006“, kuriam girdimas vyro ir moters balsai. Moteris kalba su D. ir prašo grąžinti pinigus, kadangi vyriškiui būtina pinigus grąžinti, nes jis nori automobilį grąžinti. Vėliau moteris žada vyrui, kada grąžins pinigus ir prašo dar paskolinti 1000 eurų ir prižada grąžinti likusius 7000 eurų. Kitoje USB laikmenoje buvo 29 garso įrašai, kuriuose užfiksuoti moters ir vyro pokalbiai apie pinigus, skolą, pinigų grąžinimą. Įrašuose girdėti kaip moteris tariasi, kada atvyks pas vyrą arba kada susitikti su juo tam, kad grąžintų pinigus. Girdima kaip moteris prašo paskolinti dar pinigų, surašinėja raštelius, vėliau, kaip moteris neslepia, kad pinigų negrąžins, kadangi ji jų nesiskolino, vyras to neįrodys, aiškina, kad jis jai pinigus davė, netiki, kad vyras visiškai neturi pinigų, net skaičiuojant kiek jis jai pinigų davė, moteris aiškina, kad vyras dar turi pinigų sąskaitose. Vėliau pokalbiai perauga į gąsdinimus teismais, siūlymus nusisamdyti advokatus ir eiti į teismus bylinėtis. Pokalbyje, pav. „balsas 041“, vyko 2017 m. gegužės 8 d., girdima kaip moteris reikalauja iš vyro pinigų, prieš tai neva apturėjusi pokalbį su antstoliu. Girdisi kaip moteris diktuoja pati sau tai, ką rašo: „ man Bronislovas paskolino pusei valandai“, vėliau „valandai laiko“. Vyras nenori pinigų duoti, tačiau moteris neleidžia vyrui išlipti iš automobilio. Moteris nurodo, kad nereikia pyktis ir, kad Bronislovas važiuos su dideliais pinigais. Toliau girdima kaip moteris neva skambina antstoliui ir kalba apie pinigus, čekį, kurį turi sumokėti, kad antstolis grąžintų pinigus. Garso įraše, pav. „balsas 013“, moteris grasina vyrą apskųsianti Strasbūrui. Aiškina, kad pinigų negrąžins, kad vyras jai jokių pinigų neskolino, o davė. Garso įrašuose pav. „balsas 014“ ir „balsas 015“ moteris kalba apie įkalinimo įstaigas, aiškina kaip veikia įkalinimo bausmė. Pakeltu tonu kalba apie nuotraukas, gąsdina vyrą, kad paviešins intymias nuotraukas (t. 2, b. l. 130-134). Be kita ko, nukentėjusiojo pirmosios instancijos teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuteistosios jam rašytų žinučių turinys (t. 7, b. l. 24-29). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai buvo nustatyta, jog laikotarpiais, kuomet nuteistoji būdavo su nukentėjusiuoju ir neva skambindavo buhalterei, antstoliui ir kt., iš tiesų ji skambindavo S. S. vardu registruotu numeriu, kuriuo naudojosi R. S. (t. 2, b. l. 137), taip pat numeriu, kuris priklauso V. K. (t. 2, b. l. 147). Aptartų įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. K. kaltė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta šioje nutartyje išdėstytais ir aptartais įrodymais. Nuteistosios teiginiai, neva tokią didelę sumą nukentėjusysis davė savo noru už lytinius santykius, vertinti kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, kuri prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Be to, jos teiginius paneigia nukentėjusiojo pateikti įrašai, kuriais neginčijamai nustatyta, kad N. K. apgaulės būdu išviliojo iš nukentėjusiojo pinigus, jam grasino, o jis, būdamas senyvo amžiaus, ja patikėjo dėl ko patyrė turtinę žalą. Priešingos išvados neleidžia daryti ir baudžiamojoje byloje esantys rašteliai, kuriuose nurodyta, jog nukentėjusysis duoda nuteistajai atitinkamas sumas, kurias, nuteistosios teigimu, nukentėjusysis neva davė už lytinius santykius. Nuteistoji N. K. įtikino nukentėjusįjį, jog nuolat su kažkuo bendrauja (buhaltere, antstoliu, muitinės darbuotoju), o tai, akivaizdu, nukentėjusiajam sudarė patikimą įvaizdį. Vėliau, akivaizdu, jog pinigai nuteistajai buvo perduodami nukentėjusiajam esant įbaugintam dėl nuteistosios išsakytų grasinimų, kad nuteistoji nevengė reikalauti pinigų patvirtino ir B. M. pateikti garso įrašai, kuriuose aiškiai suprantama, jog nuteistoji žinojo apie nukentėjusiojo sąskaitose esančią pinigų sumą, o negavusi reikalaujamos sumos net neleidžia nukentėjusiajam išlipti iš transporto priemonės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, R. Š. atžvilgiu

17.4. Abejonių, kad N. K. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. Š. atžvilgiu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 60-66). Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. Š. 2019 m. balandžio 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad N. K. apgaulės būdu per kelis kartus išviliojo iš nukentėjusiojo 1620,33 eurus (t. 4, b. l. 57-58). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad nuteistoji paskambinusi jam prisistatė D. vardu, nurodė, kad nori su juo susipažinti. Vieno skambučio metu nukentėjusysis susitarė su nuteistąja, kad ši atvažiuos pas jį į namus, po ko ji atvyko pas jį 2019 m. balandžio 26 d. Atvykusi liepė jam susiruošti, kadangi važiuos apsipirkti. Parodė, kad N. K. atyko su vairuotoju, kuris vairavo „AUDI“ markės automobilį. Nuteistoji liepė pasiimti nukentėjusiajam pasą ir banko kortelę, o sustojus prie bankomato, nuteistoji liepė jam nuimti 350 eurų, ką nukentėjusysis ir padarė. Iš tų pinigų nuteistoji nupirko jam batus 45 eurų vertės ir vaistų, o likusių pinigų negrąžino. Po apsipirkimo N. K. liepė nukentėjusiajam nuimti dar pinigų, po ko jis nuėmė dar 350 eurų, neva malkoms, kuriuos taip pat atidavė nuteistajai. Pirmadienį N. K. atvažiavo vėl, nurodė, kad nukentėjusysis į banko kortelę pervestų sąskaitoje likusius 1900 eurų, po ko jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį „Swedbank“, kur nukentėjusysis nuėmė 500 eurų. Šiuos pinigus R. Š. atidavė N. K., o ši juos įsidėjo į rankinę. Praėjus 10 min. nukentėjusysis nurodė nuėmęs dar 300 eurų ir juos taip pat padavė nuteistajai. Grįžus namo, nukentėjusiajam atvežė 4 kubus malkų. Be to, tą pačią dieną nukentėjusysis ir nuteistoji pasirašė raštelį dėl daiktų pirkimo. Taip pat nuteistoji nurodė, kad atvažiavus antradienį, jie suskaičiavo kiek išleido ir kiek ji šiam turinti atiduoti. Nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. atvykus nuteistajai pas jį namuose buvo jo dukra, kuri uždarė N. K. kambaryje ir iškvietė policiją (t. 4, b. l. 66-68). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad už pirkinius vaistinėje nukentėjusysis sumokėjo savo banko kortele, kad banke nukentėjusysis buvo kartu su nuteistąja. Dėl raštelio patikslino, jog jo turinys yra diktuotas N. K. ir, kad jie buvo likę pas ją (t. 4, b. l. 69-72). Apklausiama pirmosios instancijos teisme N. K. neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos R. Š. atžvilgiu padarymo, teigė, kad pinigus išleido nukentėjusiajam būtinų daiktų pirkimui, t. y. rūbams, batams, malkoms. Aiškino, kad jai R. Š. davė 400 eurų, o likusius pinigus pasidėjo (t. 8, b. l. 34-42). Tačiau abejonių nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegijai nekyla. Nagrinėjamu atveju nuteistoji, pasinaudodama R. Š. senyvu amžiumi, jo patiklumu ir tuo, kad jis gyvena vienas, sudariusi jam paslaugaus žmogaus įvaizdį, apgaulės būdu įgijo R. Š. priklausantį turtą, ką patvirtina apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl R. Š. sąskaitoje sumažėjusių pinigų sumos įtarimas kilo jo dukrai I. K., kuri įgaliojimu atstovauja nukentėjusįjį (t. 4, b. l. 85-87). Liudytojai patikrinus R. Š. banko sąskaitą ši pamatė, jog nuo jo sąskaitos dingo pinigai, o tėvas (R. Š.) negalėjo tiksliai paaiškinti kokiu tikslu jie buvo nuimti. Parodė, kad būnant pas R. Š. šiam paskambino ta pati moteris, kuri pirko malkas, ir pasakė, kad atvažiuoja. Atvažiavus N. K., ji buvo R. Š. namuose, todėl nuteistąją užrakino ir iškvietė policijos pareigūnus (t. 9, b. l. 60-68). Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 26 d. nukentėjusysis per du kartus nuo savo banko sąskaitos išgrynino iš viso 700 eurų, balandžio 29 d. „Euro“ vaistinėje buvo du kartus: pirmąjį kartą atsiskaitydamas banko kortele R. Š. išleido 103,67 eurus, antrąjį – 16,66 eurus. Be to, liudytojos I. K. pateiktu „Swedbank“ banko išrašu esančiais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 29 d. R. Š. iš savo indėlio į banko sąskaitą pervedė 1912,28 eurus, po ko per du kartus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus iš viso išgrynino 800 eurų (t. 4, b. l. 88-92). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė garso įrašus, kuriuose užfiksuota kaip N. K. kalba su R. Š. apie pinigų grąžinimą, apie R. Š. 1000 eurų, taip pat nuteistosios 1000 eurų, kad N. K. jam nieko neskolinga, tik 300 ar 400 eurų (t. 4, b. l. 94-97). Tai, kad N. K. pas nukentėjusįjį atvyko „AUDI“ markės automobiliu patvirtino liudytojas N. G., kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 60-68). Šio liudytojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis su nuteistąja iš tiesų buvo vaistinėje, kad liudytojas juos vežė į Kauną. Liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiajam R. Š. buvo atvežtos malkos, už kurias liudytojas vairuotojui perdavė N. K. duotus 230 eurų. Tą dieną, kuomet N. K. buvo sulaikyta, jis taip pat atvežė ją į R. Š. namus, tačiau prie jų nebuvo. Apie tai, kad N. K. yra sulaikyta pranešė pati nuteistoji, kuri paskambinusi, be kita ko, pranešusi apie sulaikymą prašė šio liudytojo atvežti iš jos namų raštelį, o tam N. K. padavė jam savo buto raktus (t. 4, b. l. 103-105). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji N. K., pasinaudodama nukentėjusiojo senyvu amžiumi, tuo, kad šis gyvena vienas, įtikindama jį, kad visi pinigai, kuriuos nukentėjusysis jam perduoda, yra išleidžiami išimtinai tik jo poreikiams tenkinti, apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam priklausantį turtą – 1155 eurų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistosios pateiktas paskolos raštelis yra neįskaitomas ir neinformatyvus, be to, vertinamu atveju jis buvo pasirašytas tik tam, kad nukentėjusįjį suklaidinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tarp nuteistosios ir liudytojo parodymų, o taip ir nukentėjusiojo parodymų yra tam tikrų prieštaravimų. O būtent, nuteistoji nurodė, kad už malkas, kurias pirko nukentėjusiajam, ši sumokėjo 270 eurų, tuo tarpu liudytojas N. G. teigė, kad už malkas buvo sumokėta 230 eurų. Be to, išanalizavus garso įrašus, kuriuos pateikė liudytoja I. K. nustatyta, kad nuteistoji ir nukentėjusysis kalbėjo apie skolą, tačiau iš pokalbio turinio matyti, kad nuteistoji vis bandė suklaidinti nukentėjusįjį dėl tikslios sumos. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, nuteistoji R. Š. pirko malkas, kepurę, dantų pastą, vaistus ir kt., kuriems iš viso išleido 345 eurus, todėl šią sumą atėmus iš R. Š. iš viso iš banko sąskaitos nuimtų pinigų, t. y. 1500 eurų, akivaizdu, jog N. K., panaudodama apgaulę, įgijo R. Š. priklausančius 1155 eurus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. N. K. dar kartą atvyko į nukentėjusiojo namus, tačiau čia buvo sulaikyta I. K., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo N. G. teigimu, nuteistoji padavė jam savo buto raktus, kad šis galėtų paimti iš jos namų raštelį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neatitinka objektyvių bylos duomenų, kadangi nei pats N. G. nebuvo užėjęs į R. Š. namus, nei po sulaikymo bendravo su nuteistąja N. K.. Šių duomenų kontekste darytina išvada, jog liudytojo N. G. parodymai nėra visiškai tikslūs, o tam tikros aplinkybės yra nurodomos nuteistosios padėčiai palengvinti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, A. M. atžvilgiu

17.5. A. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi 2019 m. spalio 7 d. nurodydamas, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. jam paskambino moteris, prisistatė vardu N., prašė paskolinti pinigų ir per kelis kartus šis perdavė jai 1280 euru (t. 5, b. l. 101). Kaip ir dėl kitų nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, N. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad A. M. yra biednas, be pinigų ir toks jai nereikalingas. Teigė, kad iš A. M. pinigus gavo už lytinius santykius, tam jis paėmė greitąjį kreditą, kadangi gyveno tik iš pensijos (t. 8, b. l. 34-42). Tai, kad tarp N. K. ir A. M. buvo lytiniai santykiai patvirtinto ir pats nukentėjusysis, tačiau teigė, kad susitarimo, jog už juos reikės mokėti, susitarimo nebuvo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog pirmojo susitikimo metu nuteistoji N. K. prašė jo paskolinti pinigų, neva kažkokioms deklaracijoms muitinėje. Tuo tikslu nukentėjusysis sudarė kredito sutartį ir gavo 1000 eurų kreditą bei šiuos pinigus perdavė nuteistajai. Kitą dieną nuteistosios prašymu nukentėjusysis paėmė dar 210 eurų kreditą (t. 8, b. l. 34-42). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė šiek tiek detaliau ir parodė, kad N. vardu prisistačiusi moteris paskambino jam, telefono numerį teigė turėjusi sąsiuvinyje. Nukentėjusiojo teigimu, N. K. iš pradžių nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau paaiškėjo, jog iš tiesų ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nuteistoji jam teigė, kad turi namą (duomenys neskelbtini), kvietė pas save į svečius. Pirmojo susitikimo metu nuteistoji paprašė, kad A. M. paskolintų jai pinigų, tačiau banko sąskaitoje nukentėjusysis turėjo tik 200 eurų, kuriuos būdamas (duomenys neskelbtini) nuėmė nuo savo banko sąskaitos ir perdavė nuteistajai. Tai, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis išgrynino 200 eurų patvirtina AB „Swedbank“ banko išrašas (t. 5, b. l. 114-15). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad šių pinigų N. K. neužteko, todėl nuvykus į (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis sudarė paskolos sutartį ir gavo 1000 eurų kreditą (t. 5, b. l. 120-125), pinigai buvo išmokėti grynais. Nukentėjusysis teigė, kad perdavus N. K. gautus pinigus, kartu perdavė ir visus dokumentus, kadangi ši teigė, jog pinigus grąžins ne A. M., o tiesiogiai įmonei. Tai, kad pinigai nebuvo pervesti į A. M. banko sąskaitą patvirtina ir byloje esantis banko išrašas, kadangi 2019 m. rugsėjo 21 d., kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis, jokių bankinių operacijų nebuvo atlikta. Visgi, minėtas banko išrašas, kaip ir byloje esanti vartojimo kredito sutartis patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 23 d. nukentėjusysis sudarė dar vieną sutartį, kurios metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 210 eurų kreditą (t. 5, b. l. 116) ir šie pinigai tą pačią dieną buvo pervesti į nukentėjusiojo banko sąskaitą ir išgryninti per tris kartus (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate (t. 5, b. l. 114-115). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvitą, iš kurio matyti, jog 2019 m. spalio 1 d. N. K. buvo išsiųsta 70 eurų pašto perlaida (t. 5, b. l. 117). Nukentėjusiojo parodymais nustatyta ir tai, kad po 70 eurų perlaidos, nuteistoji dar kartą skambino nukentėjusiajam, prašė dar pinigų, liepė jam pinigų pasiskolinti pas švogerį, tačiau šis atsisakęs, po ko nuteistoji pradėjo skambinėti jo sutuoktinei, kuriai viską išpasakojo, šantažavo, o paprašius grąžinti pinigus teigė, kad pinigai yra už suteiktas paslaugas (t. 5, b. l. 107-109, 142-145). Tai, kad nukentėjusysis paskolino nuteistajai pinigus patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis raštelis (t. 5, b. l. 118). Apžiūrėjus A. M. telefoninių pokalbių išklotinę nustatyta, jog N. K. intensyviai skambino ir rašė trumpąsias SMS žinutes nukentėjusiajam A. M., per tiriamą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. iš viso fiksuoti 895 sujungimai. Iš jų 269 įeinantys skambučiai ir 108 įeinantys SMS pranešimai (t. 5, b. l. 132-135). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo dukra G. D. parodė, kad pirmiausia įtarimas, jog A. M. kažkas nutiko kilo jo sutuoktinei, kuri paskambino G. D., o šiai pasikalbėjus su nukentėjusiuoju paaiškėjo, jog A. M. paskolino N. K. pinigų, kurių ji negrąžina. Pati liudytoja išsiaiškino, jog nuteistoji atakavo A. M. skambučiais ir SMS žinutėmis, kol galiausiai šis su ja susitiko, pokalbio metu nuteistoji išklausinėjo visko apie nukentėjusiojo šeimą. Taip pat nurodė ir aplinkybes, susijusias su paskolos ir vartojimo kredito paskolos sutarčių sudarymu (t. 8, b. l. 40-41). Nors šios liudytojos parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie patvirtina nukentėjusiojo parodymus, o taip pat neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. K. kaltė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo A. M. atžvilgiu, įrodyta šioje nutartyje aptartais įrodymais. Abejonių, jog nuteistoji N. K. apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam priklausantį turtą nekyla. Pažymėtina, jog pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme teigė, jog nukentėjusysis savo noru davė jai pinigus už jam suteiktas lytines paslaugas, tačiau šią jos versiją paneigia byloje esantis raštelis, kuriame nurodoma, jog A. M. pinigus N. K. skolina. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo A. M. perduota pinigų suma yra gana didelė, todėl manyti, kad nukentėjusysis tokią pinigų sumą perdavė už vieną lytinį aktą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad lytinis aktas buvo vienas, o pinigus nukentėjusysis perdavė ne per vieną kartą ir tik po to, kai sudarė pirmąją vartojimo kredito paskolą ir dar net šių pinigų neperdavęs nuteistajai.

18. Apibendrinant išvadas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegija pažymi, jog iš nukentėjusiųjų J. G., A. M., R. Š. ir B. M. apgaulės būdu įgytos piniginės lėšos neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytos turto vertės, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies požymius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudoti iš esmės analogiški apgaulės būdai. Nuteistoji N. K., siekdama įsiteikti nukentėjusiesiems ir sudaryti jiems paslaugaus bei geranoriško asmens įvaizdį, pirko nukentėjusiesiems daiktus, neva rūpinosi sveikata pirkdama vaistus. Iš aptartų įrodymų matyti, jog būtent N. K. intensyviai ir gana įkyriai ieškojo kontakto su nukentėjusiaisiais, jiems nuolat skambino, be kita ko, nustatyta ir tai, kad nuteistoji domėjosi nukentėjusiųjų šeiminiais santykiais, taip pat nukentėjusiųjų turimu turtu. Tai, kad nuteistoji siekė apgauti nukentėjusiuosius patvirtina ir tai, kad visiems asmenims ši prisistatė vis kitais vardais, antai nukentėjusiesiems J. G. ir B. M. prisistatė V. vardu, R. Š. prisistatė D. vardu ir tik vieninteliam A. M. prisistatė N. vardu. Sistemiškai analizuojant visų nukentėjusiųjų parodymus dėl jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nustatyta ir tai, kad N. K. visiems nukentėjusiesiems nurodė įvairias aplinkybes dėl ko jai reikalingi pinigai, o būtent, J. G. teigė, kad pinigų reikia dukrai, tuo tarpu B. M. teigė, kad pinigų jai reikia muitams sumokėti, analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusiajam A. M.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji nevengė prie nukentėjusiųjų skambinti neva muitinės darbuotojams, antstoliams ar kitiems atitinkamas pareigas užimantiems asmenims su tikslu įtikinti nukentėjusiuosius dėl jos nurodomų aplinkybių, ką patvirtina ir nukentėjusiojo B. M. darytas garso įrašas. Teisėjų kolegijos manymu, itin reikšminga ir tai, kad bendravimui su nukentėjusiaisiais nuteistoji turėjo ne vieną telefono numerį. Šiuo aspektu pažymima, jog nukentėjusiesiems J. G., R. Š. ir A. M. nuteistoji skambindavo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau B. M. skambino tik iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusiajam J. G. ir A. M. skambindavo ir iš kitų telefonų numerių, kaip antai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad nusikalstamoms veikoms daryti nuteistoji turėjo ne vieną telefono numerį, ką patvirtino ir N. K. asmens kratos metu rasti daiktai, t. y. 2019 m. birželio 4 d. kratos metu pas N. K. buvo rasta telefono kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ji skambindavo nukentėjusiajam B. M., taip pat dar keturios telefonų kortelės su numeriais, kurie šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti nebuvo naudojamos, ne vienas telefono aparatas. Akcentuotina ir tai, kad šios kratos metu pas nuteistąją N. K. buvo rastas ir ne vienas skolos raštelis, tačiau skolos rašteliai pasirašyti su asmenimis, kurie šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais nebuvo pripažinti arba be asmens, kuris pinigus neva dovanoja duomenų, taip pat lapeliai su vyrų vardais ir jų telefonų numeriais bei amžiumi (t. 5, b. l. 119-200). Šie duomenys patvirtina, jog nuteistoji intensyviai ieškojo kontakto su vyrais, taip pat sistemingai gaudavo iš įvairių asmenų pinigų, kuriuos neva gaudavo kaip dovanas. Visgi, tokios didelės pinigų sumos, kaip dovanos menkai pažįstamam asmeniui ar lytinių santykių gavimą yra neįtikinama versija, juo labiau, kad patys nukentėjusieji neigia, kad buvo tartasi, jog už lytinius santykius reikės susimokėti. Visų aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtinti nuteistosios N. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Priešingai nei teigia nuteistoji, nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams neprieštarauja. Tuo tarpu pačios nuteistosios versijos vertintinos kritiškai, juo labiau, kad nukentėjusiesiems kilus įtarimams dėl pinigų grąžinimo šie nedelsiant kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. K. atžvilgiu, todėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamo veikos padarymo.

19. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiųjų A. R. A. ir T. L. atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistosios N. K. veiksmai šių nukentėjusiųjų atžvilgiu tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o jos kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. A. ir T. L. atžvilgiu

21. Itin ciniškais vertintini nuteistosios veiksmai, kuomet praėjus beveik dvejiems metams po 2016 m. padarytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo A. R. A. atžvilgiu, nuteistoji vėl susisiekė su nukentėjusiuoju. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis nukentėjusiojo parodymais nuteistoji nukentėjusiajam šiuo atveju prisistatė D. vardu, pasinaudojo jo patiklumu ir atminties sutrikimais, jau žinodama, kad nukentėjusysis turi piniginių lėšų, jo atžvilgiu padarė dar vieną nusikalstamą veiką. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje esantiems duomenims. Šios nusikalstamos veikos darymui nuteistoji prašė, kad nukentėjusysis susitiktų su ja ne namuose, nurodydavo į kokią vietą jam reikia atvykti, kad nematytų kaimynai. Nukentėjusysis teigė, kad nuteistoji vežė jį į ne vieną (duomenys neskelbtini) bankelio padalinį, prašydavo paskolinti jai pinigų, tačiau kaip ir pirmuoju atveju, nuteistoji liepdavo jam rašyti raštelius, kad pinigus duoda ir, kad neturi dėl to jokių pretenzijų. Atkreiptinas dėmesys, kad apie A. R. A. pažintį su D. sužinojus jo dukrai R. A.. Ši išsiaiškino, kad D. prisistačiusi moteris yra ta pati N. K., kuri dar 2016 m. panaudodama apgaulę iš nukentėjusiojo įgijo pinigines lėšas (t. 3, b. l. 14-16). Analizuojant nukentėjusiojo dukters R. A. parodymus matyti, kad būtent jai kilo įtarimas, jog D. prisistačiusi moteris yra ta pati N. K., dėl ko paskambino savo pusbroliui G. J., papasakojo jam esamą situaciją, o šis R. A. prašymu paskambinęs neva D., kurios telefono numerį davė nukentėjusiojo dukra, ir paprašęs pakviesti Danguolę, iš atsiliepusios moters gavo atsakymą, jog kalba su N. (t. 3, b. l. 27-29). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir pats G. J., kuris teigė, kad skambino pusseserės tėvą apgaudinėjančiai moteriai, liepė palikti jį ramybėje, tačiau po šio skambučio N. K. pradėjo skambinti jam ir grasinti. N. K. pareiškė, kad tam seniui pinigai nereikalingi, kad dukra grįžta tiks savaitgaliais ir niekas jo neprižiūri, galiausiai pareiškė, kad pinigus jis jai padovanojo (t. 8, b. l. 34-42). Baudžiamojoje byloje esančiu pranešimu policijai (t. 3, b. l. 23-24) nustatyta, kad R. A. kreipėsi į policiją dėl jos tėvo A. R. A. atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad R. A. nurodė, jog įtarusi apie galimai vykdomą sukčiavimą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bankelį dėl tėvo apsilankymų ir pinigų gryninimo, tačiau sužinojo, jog pinigai jau buvo gryninami didelėmis sumomis ir ne vieną kartą, ką patvirtina ir byloje esantis Lietuvos kredito unijos (duomenys neskelbtini) bankelio sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo išgryninta 13055 eurai (t. 3, b. l. 22). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis iš karto neatpažino nuteistosios kaip moteris, su kuria bendravo dar 2016 m. ir dėl kurios padarytos nusikalstamos veikos jau buvo pateikęs pareiškimą, kad tai ta pati moteris suprato tik po to, kai dukra jam surado laidos „(duomenys neskelbtini)“ įrašą, kurios metu buvo rodoma kaip N. K. išviliojo iš vyro pinigus.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis dėl savo senyvo amžiaus ir turimų ligų nesuprato, jog jo atžvilgiu yra daromos nusikalstamos veikos, kad nuteistoji N. K. naudojasi jo patiklumu bei iš anksto surinktomis žiniomis apie nukentėjusiojo turtinę ir šeiminę padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat pateikė ir iš „(duomenys neskelbtini)“ gautą pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nesilaikymo ir įmokų neatlikimo (t. 3, b. l. 38-41). Iš šio pranešimo matyti, kad nukentėjusysis 2018 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį ir gavo 1400 eurų kreditą. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kreditą paėmė nuteistosios N. K. prašymu ir pinigus iš karto perdavė jai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistosios iniciatyva nukentėjusysis pardavė ir turėtą transporto priemonę, tačiau vėlgi, pinigų už ją nukentėjusysis negavo, kadangi visus už transporto priemonę sutartus pinigus paėmė N. K.. Tai, kad nukentėjusysis bendravo su nuteistąja, taip pat tai, kad ji intensyviai ieškojo kontakto su nukentėjusiuoju patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės (t. 3, b. l. 85-98).

23. Dėl nukentėjusiosios T. L. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji apklausiama pirmosios instancijos teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad pinigų iš nukentėjusiosios nesiskolino. Į N. K. namus atėjo pati T. L. ieškodama moters, kuri ją apgavo. Jos abi išsikalbėjo ir N. K. suprato, kad T. L. gyvena viena, niekas ja nepasirūpina, todėl nuteistoji pradėjo pas ją lankytis. Nukentėjusioji gaudavo iš jos pinigų, tačiau teigė, kad už tuos pinigus pirkdavo maistą, televizorių, pakeitė buto durų grandinėlę (t. 8, b. l. 34-42). Nukentėjusioji T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį, ji pati nuėjo į N. K. butą, ieškodama moters, kuriai paskolino 500 eurų. Ten radus N. K., abi išsikalbėjo, kad nukentėjusioji yra vieniša, kad jai sunkoka vienai. Po kelių dienų jau atėjo N. K., kuri prašė paskolinti pinigų, nes jai reikia tvarkyti kažkokius mokesčius, kadangi ji parduoda namą ir neturi pinigų mokesčių sutvarkymui. Ji paskolino N. K. pinigų 4000 eurų. Po ko vėl N. K. prašydavo paskolinti pinigų, ji vyko su N. K. į banką, ją vežė E. L.. Pinigus atiduodavo N. K.. Ji paėmė kreditus bankuose, nes N. K. vis reikėjo daugiau. Pastaroji sakė, kad gražins, bet pareikalavus pinigų labai supykdavo, pradėdavo grasinti policija. N. K. už jos pinigus nupirko televizorių, pirko vaistų, megztinį. Jokių aukso dirbinių nėra pirkusi. Kartą ji atėjo į namus ir pasakė, kad atnešė 150 eurų grąžos ir turi 200 eurų, tai reikia sugrąžinti 50 eurų. Nukentėjusioji nuėjo prie sekcijos ieškoti grąžos, nes jau turėjo sutaupiusi 330 eurų. N. K. paėmė ir tuos 200 eurų ir išvertė spintą ir paėmė tuos padėtus 330 eurų (t. 8, b. l. 34-42).

24. Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojas E. L., kuris parodė, jog keletą kartų prašomas N. K. vežė N. K. ir T. L. į banką (duomenys neskelbtini). Su juo atsiskaitydavo N. K.. Jis yra vežęs T. L. televizorių, pataisė durų grandinėlę, atvežė maišą bulvių. (t. 8, b. l. 34-42). Liudytojas V. P. patvirtino T. L. parodymus nurodydamas, kad T. L. jis aplankydavo vieną kartą per mėnesį ir ja pasirūpindavo. Jis žinojo, kad nukentėjusioji turi banke santaupų. T. L. senyvo amžiau, turi atminties problemų, ne visada gerai atsimena įvykių seką. Jam T. L. minėjo, jog viena moteris, kaip vėliau jis išsiaiškino N. K., sakė, jog ji turi parduoti namą Rusijoje ir jai reikia mokėti kažkokios mokesčius, kad atgautų pinigus. Jeigu T. L. paskolins pinigų, tai ji susimokės mokesčius ir jai sugrąžins skolą. Anot liudytojo, T. L. patikli, todėl pinigų ir paskolino. Po to ji jau sakė, kad ta moteris aiškino, jog nesaugu pinigus laikyti banke ir juos reikia nuimti ar pervesti į kitą sąskaitą, todėl T. L. vyko į (duomenys neskelbtini) ir nuimtus pinigus nuo sąskaitos atidavė N. K.. Nors jis pakeitė T. L. telefono numerį, tačiau N. K. jį sužinojo, vėl jai skambindavo, grasindavo, po ko pati ateidavo. Nurodė, jog vieną kartą nukentėjusioji pasakojo, kad lyg tai atnešė skolą, reikalavo grąžos, o kai pastaroji nuėjo atnešti grąžos išvertė visą jos spintą ir paėmė 330 eurų (t. 8, b. l. 34-42). Kaip ir kitų nukentėjusių atžvilgiu, nuteistoji N. K. intensyviai ieškojo kontakto su nukentėjusiąja, nuolat jai skambindavo, ką patvirtina ir byloje esanti telefoninių pokalbių išklotinė (t. 4, b. l. 3). Be to, iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad tiriamu laikotarpiu nukentėjusioji nuo savo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2018 m. balandžio 25 d. nuėmė 1200 eurų, 2018 m. balandžio 26 d. nuėmė 8923,98 eurus; nuo AB „Šaulių bankas“ esančios banko sąskaitos nukentėjusioji 2018 m. liepos 17 d. nuėmė 400 eurų, 2018 m. spalio 18 d. nuėmė 380 eurų (t. 4, b. l. 36-37).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

25. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nepateikė jokių argumentų, kodėl ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. K. prašo jos atžvilgiu prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija pasisako ir dėl jos kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų A. R. A., J. G. ir T. L. atžvilgiu.

26. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

27. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog N. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad iš A. R. A. pagrobė 3000 Eur, du auksinius vestuvinius žiedus bendros 200 Eur vertės ir mobilaus ryšio telefono aparato dėklą 10 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam A. R. A. padarydama 3210 Eur turinę žalą. Be to, N. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pagrobė nukentėjusiajam J. G. priklausančią piniginę, kurioje buvo 80 Eur ir dėžutę kavos „Columbija“ 30 Eur vertės, taip nukentėjusiajam padarė 110 Eur turtinę žalą. Be to, N. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad iš nukentėjusiosios T. L. pagrobė 300 Eur, tuo padarydama nukentėjusiajai T. L. 300 Eur turtinę žalą. Iš nuteistosios parodymų pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog visus jai inkriminuotus vagystės epizodus ji neigė, teigdama, jog jokių daiktų iš nukentėjusiųjų neėmė (t. 8, b. l. 34-42). Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji nurodė visiškai kitas daiktų pagrobimo aplinkybes. O būtent, nukentėjusysis A. R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtinto (8 t., b. l. 34-42). Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo A. R. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo pareiškimą-protokolą, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį į jo naudojamo mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris prisistačiusi V., kuri prašė paskolinti pinigų. Vėliau jam skambino V. draugė N., kuri taipogi prašė paskolinti pinigų (t. 1, b. l. 70-71). Papildomos A. R. A. apklausos metu šis, tikslindamas jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės parodė, kad pasigedo namuose, kambaryje, rūbų spintos lentynoje, tarp lovatiesių laikytų 3100 Eur, kurie buvo trijuose vokeliuose. Parodė, kad N. pas jį namuose lankėsi kelis kartus, sveikino jį su gimimo diena, skambindavo jam telefonu, buvo davusi savo telefono numerį į kurį A. R. A. skambindavo (t. 1, b. l. 75‑76). Be to, nukentėjusysis pinigų pasigedo 2016 m. gruodžio mėnesį, o pasigedęs pinigų pamatė, kad dingo ir du, t. y. jo ir jo mirusios žmonos vestuviniai žiedai. Be to, iš verandos dingo mobiliojo telefono Nokia dėklas (t. 1, b. l. 77-78). Iš nukentėjusiosios T. L. parodymų matyti, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta tuomet, kai vieną kartą nukentėjusioji pasakojo, kad lyg tai atnešė skolą, reikalavo grąžos, o kai pastaroji nuėjo atnešti grąžos išvertė visą jos spintą ir paėmė 330 eurų (t. 8, b. l. 34-42). J. G. atveju nuteistoji pavogė jam priklausančią piniginę, kurioje buvo 80 eurų ir dėžutę „Columbija“ kavos, kurios vertė 30 eurų. Abejoti nukentėjusiųjų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, visų nukentėjusiųjų parodymai dėl N. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra nuoseklūs, viso proceso metu nekito. Nors nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau tai nelaikytina siekiu pakenkti nuteistajai, tačiau priešingai, nukentėjusieji siekia apginti savo pažeistas teises ir atgauti tai, kas apgaulės būdu bei vagystės atveju buvo pasisavinta.

28. Atmetant apeliacinio skundo dalį, kuria nuteistoji prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistosios N. K. veiksmai atitinka jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą N. K. pripažinta kalta ir nuteista padarytos pagal jos iš anksto sukurtą nusikalstamų veikų darymo schemą, nusikalstamų veikų darymui pasitelkiant vis kitus asmenis (vykdama apgaulės būdu įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, nuteistoji pavežti ją iki nukentėjusiųjų namų prašydavo vis kito asmens, t. y. V. K., E. L. ir N. G.). Pačios nuteistosios parodymais nustatyta, jog ji ieškojo vyrų, tačiau jie turėjo būti pasiturintys, todėl akivaizdu, kad N. K. vyrų ieškojo ne draugiškiems santykiams vystyti, o siekdama jų sąskaita pasipelnyti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visais atvejais nuteistoji teigė, kad pinigus nukentėjusieji duodavo už jos suteiktas lytines paslaugas, už tai, kad leisdavo ją glamonėti ir liesti įvairias kūno vietas tikėdavosi gauti iš nukentėjusiųjų vis daugiau pinigų. Byloje esantys bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o taip pat ir šioje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, kad visus nukentėjusiuosius nuteistoji įtikino ne tik atiduoti turimus pinigus, tačiau ir sudaryti vartojimo ar kredito sutartis ir šiuos pinigus perduoti jai. Tai, kad nuteistoji nukentėjusiesiems veždavo nupirktus daiktus, maisto produktus ir kt. tik patvirtina, kad tokiu būdu ji siekė įsiteikti nukentėjusiesiems ir vėliau reikalauti pinigų už neva iš jos piniginių lėšų nupirktus daiktus. Kaip minėta, visais atvejais nuteistoji naudojo panašaus pobūdžio iš anksto sugalvotą apgaulės schemą, kuri tiko senyvo amžiaus, ligotiems, patikliems ir lengvai įtikinamiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vyrus nuteistoji surasdavo laikraščiuose esančiuose pažinčių skiltyse, visi nuo jos šioje baudžiamojoje byloje nukentėję asmenys buvo senyvo amžiaus, gyveno vieni, artimųjų lankomi retai, o išsiaiškinusi apie nukentėjusiųjų turimus artimuosius nuteistoji liepdavo jiems nieko apie ją nesakyti. Nukentėjusiesiems pradėjus reikalautų duotų pinigų jiems grasindavo. Be to, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta ir tai, kad nuteistoji pinigus skolindavosi neva tai dukrai, muitams, savo neva turimam turtui išpirkti, kam patvirtinti ji neva skambindavo antstoliams, muitinės darbuotojams ir kt., tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, jog neva kalbėdama su antstoliu ar kitu asmeniu nuteistoji iš tiesų skambindavo V. K.. Nuteistosios kratos metu tarp jos asmeninių daiktų buvo rasta ir ne vienas raštelis, kuriame taip pat nurodomos neva dovanojamos pinigų sumos, tačiau tie asmenys šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais nepripažinti. Taigi, visa tai patvirtina tas aplinkybes, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą N. K. yra nuteista šioje baudžiamojoje byloje, nebuvo atsitiktinės, nes tai buvo N. K. gyvenimo būdas. Ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ir nutrauktas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Be to, jos kratos metu buvo rasta ne vienas telefonas, taip pat ir ne vienas telefono numeris, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims nuteistoji taip pat skambino ne iš vieno telefono numerio, kas tik patvirtina, jog taip nuteistoji suvokė, jog išaiškėjus neteisėtiems veiksmams būtų apsunkintas tyrimas, kadangi naudojant skirtingus telefonų numerius būtų sunku nustatyti, kad skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamas nusikalstamas veikas padarė vienas ir tas pats asmuo. Be to, akivaizdu, jog suklaidinimui nuteistoji nukentėjusiesiems nurodydavo vis kitą gyvenamąją vietą, o taip pat prisistatydavo ir vis kitais vardais (V., N., N., D.). Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, jog rašteliai dėl pinigų dovanojimo su nukentėjusiaisiais buvo pasirašomi tikslu, jog šiems pasikreipus į teisėsaugos institucijas jų pagrindu nuteistoji išvengs baudžiamosios atsakomybės, siekiant neva sukurti civilinius teisinius santykius. Tačiau apie tai, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne civiliniai teisiniai santykiai, o budo padarytos nusikalstamos veikos, skundžiamame nuosprendyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pateikė nagrinėjamai situacijai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir plačiau dėl to nepasisako.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantės padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas konstatuojant, kad N. K. veiksmuose yra nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymių visuma. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. K. kaltė įrodyta visiškai ir padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajai N. K. paskirtos bausmės

30. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti, pagriežtinti ar pakeisti bausmės rūšį gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019)). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

31. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai N. K. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir dalių nuostatomis – atsižvelgė tiek į nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininkės asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. K. padarė net dešimt nusikalstamų veikų, iš kurių aštuoni priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir dvi prisikariamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).Taip pat atsižvelgė į tai, kad N. K. anksčiau teista, administracine tvarka nebausta, nors dar yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, nurodė, kad Užimtumo tarnyboje neregistruota, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis bedarbio statusą nuteistoji turi nuo 2014 m., gyvena iš socialinės pašalpos, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad žalos neatlygino, jai buvo pradėta eilė ikiteisminių tyrimų, kurie nutraukti, nes nukentėjusieji dėl savo senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, ligų negalėjo tiksliai apibūdinti juos apgavusio asmens. Nukentėjusiųjų atžvilgiu nuteistoji elgėsi ciniškai, nusikalstamas veikas darė gerai viską apgalvojusi, aukas pasirinkdama atsižvelgusi į jų senyvą amžių, sveikatos problemas, patiklumą. Nukentėjusiems pasipriešinus, grasindavo. Taigi iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios daromi nusikaltimai buvo jos gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis. Kadangi nuteistoji nėra linkusi laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų gyvenimo normų, todėl N. K. apylinkės teismo teisingai ir pagrįstai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė N. K. laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytiems bausmės vidurkiams. Įvertinus nuteistosios asmenybę, jos padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, tai, kad nusikaltimus darė garbaus amžiaus žmonių atžvilgiu, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai N. K. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jai už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už visas nusikalstamas veikas N. K. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistosios asmenybės ir jos padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Dėl to taikyti N. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.