Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta nutraukti pareiškėjų R. S. ir L. S. bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi R. S. ir L. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

2. Kreditorių 2019 m. rugsėjo 9 d. susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo, todėl bankroto administratorius pateikė teismui prašymą nutraukti pareiškėjų bankroto bylą, kadangi bankrutuojantys asmenys neįgyvendina kreditorių reikalavimų tenkinimo ir bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane (toliau – plane) numatytų priemonių.

3. Pareiškėjai prašė nenutraukti jiems iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, kadangi priešingas sprendimas įstumtų jų šeimą su dviem nepilnamečiais vaikais į itin sunkią padėtį, šeima netektų nuomojamo būsto, nebepajėgtų tinkamai vykdyti tėvų valdžios vaikams, tikėtina, kad emigruotų.

4. Kreditoriai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimuose į administratoriaus prašymą prašo jį tenkinti, kadangi bankrutuojantys asmenys yra nesąžiningi ir nesistengia atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pateikti į bylą įrodymai leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad bankrutuojantys asmenys per ginčo laikotarpį neįvykdė plano įgyvendinimo priemonių, t. y. nepervedė 600 Eur dydžio įmokų į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto procedūrai administruoti (planui vykdyti) bei neskyrė plane suplanuotų pajamų perviršio kreditorių reikalavimų papildomam tenkinimui iš esmės dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių – ženklų laiką trukusių jų abiejų sveikatos sutrikimų, to sąlygoto laikino nedarbingumo, laikino L. S. nedarbo ir ženkliai padidėjus jų šeimos būtiniesiems poreikiams, kurių tenkinimui plane numatytos sumos 850 Eur/mėn. nepakako. Tuo tarpu sąmoningo, aiškiai nesąžiningo pareiškėjų elgesio, kuriuo būtų siekiama vengti plano vykdymo, teismas nenustatė (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnio 2 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Teismas pažymėjo, kad R. S. ir L. S. fizinio asmens bankroto procedūrą ir plano vykdymą galima tęsti toliau, šis procesas nėra beviltiškas, bankrutuojančių asmenų aktyvūs veiksmai po pirmojo prašymo nutraukti jų bankroto bylą svarstymo teisme (pareiškėjas R. S. ėmėsi papildomos individualios darbinės pavėžėjo veiklos, pareiškėja L. S. susirado ženkliai geriau apmokamą darbą ir padidino faktines savo pajamas), nuoširdūs pareiškėjo R. S. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina abiejų bankrutuojančių asmenų stiprią motyvaciją toliau vykdyti planą ir dalimis likviduoti esamą įmokų įsiskolinimą, kuris nėra labai didelis, ir tokiu būdu sėkmingai užbaigti bankroto procesą, taip pat teikia pakankamas prielaidas tam, kad tai išties būtų įgyvendinta. Teismas sprendė, jog nenutraukus bankroto bylos bus ne tik suteikta galimybė bankrutuojantiems asmenims toliau siekti jų mokumo atkūrimo, bet nebus iš esmės pažeisti ir kreditorių interesai gauti teismo patvirtintų jų reikalavimų patenkinimą – bankrutuojančių asmenų skolos nėra nurašomos ar kitaip pripažįstamos pasibaigusiomis, jų veiksmai po pirmojo prašymo nutraukti bankroto bylą svarstymo teisme duoda pagrindo manyti, kad planas toliau gali būti sėkmingai vykdomas, įskaitant vykdymo trūkumų pašalinimą iki numatytos jo pabaigos – 2020 m. gegužės mėnesio.

8. Teismas taip pat atkreipė dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į tai, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius/paaiškėjus, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos nepilnai arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis, jų šeimos būtinieji poreikiai pragyvenimui ar pan., planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, būtų protinga, sąžininga ir teisinga (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 1.137 straipsnio 2 dalis) spręsti įstatymo nustatyta tvarka dėl plano tikslinimo ir išlaidų bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui padidinimo, tačiau tik tiek, kiek tai nepažeistų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, tai reikėtų daryti artimiausiu metu atsižvelgiant į aplinkybę, kad iki numatytos plano vykdymo pabaigos liko tik maždaug pusmetis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir nutraukti pareiškėjų R. S. ir L. S. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas pilnai ir objektyviai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos bei faktinių bylos aplinkybių, procesinis teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Plano 21-oje dalyje „Kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos“ nebuvo skirta lėšų nei lizingo sutarties vykdymui, nei degalams, privalomajam draudimui, techninei apžiūrai. Be to, plane nebuvo nurodyta, kad bankrutuojantys asmenys vykdys lizingo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančių asmenų sąžiningumas turi būti vertinamas viso bankroto proceso metu, pirmosios instancijos teismas, gavęs naujus įrodymus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurios pagrindu buvo įsigyta transporto priemonė - 2002 m. OPEL VECTRA-C, ir išsiaiškinęs aplinkybes, jog visą bankroto proceso laikotarpį bankrutuojantys asmenys vykdė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kas mėnesį mokėdami UAB „MOGO LT“ po 99,18 Eur, turėjo įvertinti šį faktą kaip bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą, nes šis faktas nuo kreditorių, bankroto administratoriaus ir teismo buvo nuslėptas.

9.2. Teismo išvada dėl įmokų kreditoriams nemokėjimo, susijusio su ženklų laiką trukusiu abiejų bankrutuojančių asmenų sveikatos sutrikimu, yra visiškai nepagrįsta. Iš VSDFV pažymos matyti, kad L. S. sirgo tik 7 dienas, nedarbinga buvo tik daugiau nei mėnesį, bet už šį laikotarpį gavo nedarbo išmoką. Iš bankroto administratoriaus kartu su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo pateikto L. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 14 d. L. S. gavo 2223,54 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, arba vidutiniškai 317,65 Eur/ mėn., todėl jos pajamos nei dėl ligos, nei dėl laikino nedarbingumo nebuvo sumažėjusios, nes teismo patvirtintame ir galiojančiame plane buvo nurodyta, kad L. S. darbo užmokestis, atskaičius mokesčius – 300,00 Eur. Be to, L. S. į banko sąskaitą neįnešė lėšų, gautų iš individualios veiklos, todėl pažeidė FABĮ16 straipsnio 4 punkto nuostatas.

9.3. R. S. sirgo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 15 d., t. y. 20 d., tačiau iš pateiktos banko sąskaitos matyti, kad jam nebuvo pervesta ligos pašalpa, todėl tikėtina, kad bankrutuojantis asmuo turi ir kitą banko sąskaitą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų pajamos padidėjo, tačiau į depozitinę sąskaitą bankrutuojantys asmenys tik vieną kartą – 2019 m. gegužės 13 d. pervedė 500 Eur, o antrą 100 Eur dydžio įmoką pervedė į depozitinę sąskaitą tik po to, kai bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

9.4. Teismas nevertino įrodymų, kad bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys nuomojasi 110 kv. m butą. Būdami sąžiningais ir norėdami kuo didesne dalimi sumažinti kreditorių kreditorinius reikalavimus, bankrutuojantys asmenys galėtų nuomotis ir mažesnį būstą. Juolab, kad pagal 2009 m. balandžio 22 d. kredito sutartį jie buvo įsigiję tik 2 kambarių butą.

9.5. Pažymi, kad nuo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtinto R. S. ir L. S. mokumo atkūrimo plano iki antro prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., praėjo 28 mėnesiai. Per šį laikotarpį pagal teismo patvirtintą ir galiojantį planą bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą turėjo įmokėti 5289 Eur, tačiau įmokėjo tik 3210 Eur. Minėtu laikotarpiu kreditorių kreditoriniams reikalavimas tenkinti buvo skirta tik 729,11 Eur (3210,00 - 2480,89 Eur suma, skirta bankroto administravimo išlaidoms apmokėti), tačiau lizingo bendrovei per tą patį laikotarpį bankrutuojantys asmenys sumokėjo 2777,04 Eur (28 x 99,18). Teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.

10. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo apeliantės atskirąjį skundą patenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų bankroto bylą nutraukti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Pareiškėjai po 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta nutraukti bankroto bylą, priėmimo bei suteikus jiems 6 mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano vykdymo terminus, pareiškėjai vis tiek nevykdė mokumo atkūrimo plano. Teismas, antrą kartą atsisakydamas nutraukti pareiškėjų bankroto bylą, pažeidžia bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pareiškėjams antrą kartą suteikiamas leidimas nevykdyti mokumo atkūrimo plano.

10.2. Pareiškėjai visiškai nesistengia tenkinti kreditorių reikalavimų, bankroto procesu siekia tik asmeninių interesų. Mano, kad skundžiama nutartis prieštarauja bankroto proceso tikslams ir principams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Pareiškėjai R. S. ir L. S. 2020 m. sausio 28 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti prie jos naujus rašytinius įrodymus, anot pareiškėjų, paneigiančius apeliantės argumentus. Pareiškėjai pateikė teismui 2019 m. lapkričio 1 d. patalpų nuomos sutartį, pasirašytą tarp Ž. O. ir L. S. dėl buto, esančio A. Š. g. 20-3 (miestas neįrašytas), nuomos, ir priėmimo–perdavimo aktą; 2015 m. rugpjūčio 21 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L21082015/0035 dėl automobilio Opel Vectra-C įsigijimo išsimokėtinai; „Swedbank“, AB banko išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 28 d., patvirtinantį būtinųjų administravimo išlaidų mokėjimą.

12. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pareiškėjų R. S. ir L. S. pateiktus naujus įrodymus išsiuntė apeliantei UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir pareiškėjų bankroto administratoriui UAB „Smart Rede“, įpareigodamas jį su dokumentais supažindinti pareiškėjų kreditorius, taip pat išaiškino apeliantei ir bankroto administratoriui, kad jie turi teisę iki 2020 m. vasario 11 d. pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos.

13. Iki nustatyto termino apeliantė ir kiti proceso dalyviai savo nuomonės dėl naujai pateiktų įrodymų nepareiškė.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti įrodymai – 2019 m. lapkričio 1 d. patalpų nuomos sutartis, priėmimo–perdavimo aktas, 2015 m. rugpjūčio 21 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L21082015/0035 dėl automobilio Opel Vectra-C įsigijimo išsimokėtinai 2019 m. lapkričio 18 d. buvo pateikti pirmosios instancijos teismui (DOK-43404), kurie teisėjo rezoliucija priimti. Pakartotinis jų pateikimas yra perteklinis, todėl jie nepriimtini ir grąžintini pareiškėjams. Banko sąskaitų išrašai yra nauji dokumentai, apeliantė ir kiti proceso dalyviai prieštaravimų dėl jų prijungimo prie bylos nepareiškė, todėl jie priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

16. Be to, Kauno apygardos teisme 2020 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl jiems iškeltos bankroto bylos nenutraukimo. Pažymėtina, kad minėtas prašymas – tai pareiškėjų atsiliepimas į apeliantės atskirąjį skundą, kurį pareiškėjai, vadovaudamiesi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. e2FB-7961-633/2019 Dėl atskirojo skundo siuntimo ir CPK 335 straipsnio 2 dalimi, turėjo pateikti minėtam pirmosios instancijos teismui iki 2019 m. gruodžio 11 d. Kadangi pareiškėjų prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui pažeidžiant aptartas teisės normas dėl atsiliepimo pateikimo terminų ir teismo, kuriam toks atsiliepimas (šiuo atveju – prašymas) turėtų būti pateiktas, pareiškėjų prašymą atsisakytina priimti (CPK 335 straipsnio 2 dalis).

Dėl atskirojo skundo

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą tuo pagrindu, kad nevykdomas mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjams R. S. ir L. S. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 30 d.), 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta bankroto proceso pabaigos data – 2020 m. gegužės 8 d. Taigi, šiai dienai iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos liko šiek tiek daugiau nei du mėnesiai.

21. Spręsdamas dėl bankroto bylos nutraukimo, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl to, kad pareiškėjų nemokumo procesas artėja į pabaigą, šiai dienai nutraukti bankroto bylą būtų neteisinga ir neprotinga.

22. Viena iš svarbiausių fizinio asmens bankroto proceso stadijų yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, kuriai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Sutiktina su teismo argumentais, kad iki numatytos plano vykdymo pabaigos liko mažai laiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė kreditorių, bankroto administratoriaus, pareiškėjų dėmesį į tai, kad būtų protinga, sąžininga ir teisinga šiuo atveju spręsti įstatymo nustatyta tvarka dėl plano tikslinimo ir išlaidų bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui padidinimo, tačiau tik tiek, kiek tai nepažeistų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

23. Pažymėtina, kad teismas vieną kartą jau svarstė klausimą dėl pareiškėjų bankroto bylos nutraukimo ir jo netenkino, įvertindamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 5 d.. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pagal planą pareiškėjai turi prievolę kiekvieną mėnesį į bankroto administratoriaus administruojamą depozitinę sąskaitą įmokėti po 150 Eur, iš kurių 90 Eur skirti patvirtintų kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o 60 Eur – bankroto administravimui. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nurodytu laikotarpiu pareiškėjai faktiškai atliko tik du 600 Eur dydžio mokėjimus. Vertindamas minėtą aplinkybę kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas R. S. dėl patirtos traumos nedirbo, kita pareiškėja sirgo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su bylą išnagrinėjusio teismo išvada, kad plano neįgyvendinimą lėmė svarbios priežastys. Tai reiškia, kad sąmoningas ir/ar aiškiai nesąžiningas pareiškėjų elgesys, kuriuo būtų siekiama vengti plano vykdymo, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas.

24. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjai nenurodė apie gaunamų pajamų padidėjimą; apie išlaidas automobilio lizingui, kurios nebuvo įtrauktos į mokumo atkūrimo planą; apie brangiau nei buvo numatyta plane išsinuomotą butą.

25. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjai 2019 m. lapkričio 24d. kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu patikslinti mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius parengė mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektą, kurį pateikė svarstyti kreditorių susirinkimui, tačiau kreditoriai 2019 m. gruodžio 16 d. susirinkime plano patikslinimui nepritarė. Pareiškėjai pakartotinai 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu dar kartą patikslinti jų mokumo atkūrimo planą, kurį administratorius pateikė teismui tvirtinti. Pažymėtina, kad į plano patikslinimą pareiškėjai įtraukė gaunamą didesnį darbo užmokestį, taip pat įtraukė mokamą kas mėnesį automobilio lizingo mokestį, būsto nuomos mokestį pagal 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytą buto nuomos sutartį. Nors Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano, nes nebuvo įtrauktos visos pareiškėjų pajamos, tačiau teismas dar kartą išaiškino, kad proceso dalyviai pakartotinai turėtų spręsti įstatymo nustatyta tvarka dėl plano tikslinimo ir išlaidų bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui padidinimo. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjai nebando nuslėpti nurodytų aplinkybių nei nuo kreditorių, nei nuo kitų asmenų.

26. Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjų akivaizdžių nesąžiningų veiksmų, įgyvendinant mokumo atkūrimo planą, nenustatyta. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nutraukus pareiškėjų bankroto bylą ir nesuteikus galimybės atkurti jų mokumą, būtų akivaizdžiai pažeisti pareiškėjų interesai, t. y. bankroto bylos nutraukimas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą, nes tai neatitiktų pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 27, 28 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirais skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.