Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant pareiškėjui (asmeniui, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla) R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SMART REDE“ įgalioto asmens prašymą dėl pareiškėjams R. S. ir L. S. iškeltos fizinio asmens bankroto bylos su suinteresuotais asmenimis (kreditoriais) UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Tele 2“, UAB „Gelvora“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, akcine bendrove (toliau – AB) „Telia“, UAB „Būsto valda“, antstolės L. U. N. kontora, antstolio R. B. kontora, antstolės A. A. kontora, antstolio M. L. kontora, antstolės J. Ž. kontora, antstolio V. Z. kontora, UAB „4finance“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, antstolio A. M. kontora, antstolio A. B. kontora, antstolės N. B. kontora, antstolės S. V. kontora, UAB „Kauno švara“, UAB „Moment credit“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialu, nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, įpareigotas bankrutuojančių asmenų kreditorių 2019 m. rugsėjo 9 d. susirinkimo (protokolo Nr. 6), prašo nutraukti 2016-11-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. ir L. S. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2FB-49-633/2017) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 2 dalies juridiniu pagrindu, t. y. dėl to, jog bankrutuojantys asmenys neįgyvendina kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų, bankrutuojančių asmenų, mokumo atkūrimo plane (toliau – plane) numatytas priemones ir 77,39 proc. reikalavimų dalį nuo teismo visų patvirtintų reikalavimų sumos turintys kreditoriai prašo nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą (11 t., elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. ) 178-179). Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašyme papildomai nurodė, jog bankrutuojantys asmenys po pirmojo jo prašymo nutraukti bankroto bylą nepatenkinimo 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-537-633/2019), ir toliau vėluoja vykdyti plane nustatytus mokėjimus kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankroto procedūroms administruoti, tiek bankroto administratoriaus įgalioto asmens, tiek teismo, nagrinėjant pirmąjį prašymą, buvo įspėti dėl plano priemonių netinkamo vykdymo ir paraginti pašalinti plano vykdymo trūkumus (panaikinti mokėjimų pagal planą įsiskolinimą) bei perspėti dėl gresiančių teisinių pasekmių to nepadarius (kad kreditorių susirinkime gali būti inicijuotas svarstymas klausimo dėl pakartotinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo ir tokio prašymo naujas svarstymas teisme), iki kreditorių susirinkimo (2019-09-09) bankrutuojantys asmenys įmokų pagal planą įsiskolinimo nesumažino, o po susirinkimo 2019 m. spalio 8 d. sumokėjo į bankroto administravimui skirtą depozitinę sąskaitą 100 Eur sumą, daugiau įmokų iš bankrutuojančių asmenų iki pareiškimo teismui pateikimo (2019 m. spalio 17 d.) negauta, jų įsiskolinimas 2019 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimui ir teismui pateiktos ataskaitos duomenimis siekė 1879 Eur nuo plano vykdymo pradžios (2017-05-08), arba 700 Eur per naujai nagrinėtiną laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (už plano vykdymo 7, 8 ir 9 ketvirčius), kurio metu pagal planą jo vykdymui į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1200 Eur, o faktiškai iš bankrutuojančių asmenų per šį laikotarpį gauta 500 Eur (11 t., e. b. l. 191-192).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

4. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartimi pareiškėjams R. S. ir L. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 30 d.), 2017 m. gegužės 8 d. to paties teismo nutartimi patvirtintas planas, numatant, kad bankroto proceso pabaiga 2020 m. gegužės 8 d. Teismas, civilinėje byloje Nr. e2FB-537-633/2019, svarstydamas ir nepatenkindamas pirmąjį šioje fizinių asmenų bankroto byloje bankroto administratoriaus prašymą nutraukti šią bankroto bylą tuo pačiu juridiniu pagrindu (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis), jau įvertino plano vykdymo eigą ir buvusius tarpinius jos rezultatus bei bankrutuojančių asmenų veiksmus jį vykdant sąžiningumo bei jų ir kreditorių interesų derinimo principų aspektais iki 2018 m. gruodžio 5 d., todėl šioje byloje naujai teismas vertins duomenis apie plano vykdymą nuo minėtos datos iki 2019 m. lapkričio 8 d., arba 7, 8 ir 9-ąjį plano vykdymo ketvirčius. Pagal planą pareiškėjai (bankrutuojantys asmenys) turi prievolę kiekvieną mėnesį į bankroto administratoriaus administruojamą depozitinę sąskaitą įmokėti po 150 Eur patvirtintų kreditorinių reikalavimų tenkinimui (90 Eur) ir bankroto administravimui (60 Eur), tokiu būdu per teismo naujai nagrinėjamą plano vykdymo laikotarpį (toliau – ginčo laikotarpį) pareiškėjai plano įgyvendinimui (7, 8 ir 9 plano vykdymo ketvirčiais) turėjo atlikti 1200 Eur įmokų, o faktiškai atliko tik 600 Eur, t. y. 600 Eur mažiau. Šiuos duomenis patvirtina plano turinys, bankroto administratoriaus administruojamos depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ bei bankrutuojančiųjų R. S. ir L. S. banko sąskaitų išrašai. Pareiškėjai ginčo dėl šios aplinkybės (įmokų pagal planą už minėtus aukščiau tris ketvirčius įsiskolinimo 600 Eur suma) neginčija. Bylos duomenys (VSDFV informaciniai duomenys), patvirtina, jog pareiškėjas R. S. ginčo laikotarpiu buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe/ligos nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 19 d., o pareiškėja L. S. – nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 4 d., bei nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. nedirbo, - registravosi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje ir gavo keliskart mažesnes nei įprastai pajamas (nedarbo draudimo išmoką 111,75 Eur). Šie duomenys kartu su pareiškėjo R. S. paaiškinimais teisme tiesiogiai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu abu pareiškėjai gana ženklų laiką, sirgo arba dėl svarbios priežasties nedirbo ir šį laiką gavo mažesnes nei buvo suplanuota planu pajamas. Nors bankroto administratorius pagrįstai yra akcentavęs aplinkybę, jog bankrutuojantys asmenys aplamai per visą ligšiolinį plano vykdymo laiką faktiškai gavo didesnes pajamas nei buvo suplanuota rengiant ir tvirtinant planą ir šių pajamų perviršio neskyrė kreditorių reikalavimų tenkinimui, tačiau teismas dėl šios aplinkybės iš esmės sutinka su pareiškėjo R. S. teismui labai nuoširdžiai išdėstytais paaiškinimais, jog jų, bankrutuojančiųjų šeimai, pagal planą nustatytos išlaidos būtinųjų poreikių tenkinimui (850 Eur) jau akivaizdžiai nėra pakankamos šiems poreikiams patenkinti – šios sumos pakanka tik šeimai būtinų nuomojamo būsto, dar iki bankroto bylos iškėlimo su lizingu įsigyto seno automobilio nuomai (išperkamajai nuomai) bei išlaikymui (komunaliniams mokesčiams, degalams, privalomam draudimui, techninei apžiūrai ir kt.), ir taip pat dviejų mokyklinio amžiaus vaikų maitinimui ugdymo įstaigoje apmokėti. Pastarieji duomenys nagrinėjamoje byloje nėra nuneigti jokiais kitais, yra logiški, įtikinami, todėl juos vertinant pagal tikimybių pusiausvyros principą, teikia teismui pagrindo spręsti, jog yra kur kas labiau tikėtina, kad bankrutuojantys asmenys aukščiau nurodyta dalimi per ginčo laikotarpį neįvykdė plano įgyvendinimo priemonių (nepadarė 600 Eur įmokų į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto procedūrai administruoti (planui vykdyti) bei neskyrė plane suplanuotų pajamų perviršio kreditorių reikalavimų papildomam tenkinimui iš esmės dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių – ženklų laiką trukusių jų abiejų sveikatos sutrikimų, to sąlygoto laikino nedarbingumo, laikino L. S. nedarbo ir ženkliai padidėjus jų šeimos būtiniesiems poreikiams, kurių tenkinimui plane numatytos sumos 850 Eur/mėn. nepakako, tuo tarpu sąmoningo, aiškiai nesąžiningo pareiškėjų elgesio, kuriuo būtų siekiama vengti plano vykdymo, požymių teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnio 2 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų (susikertančių gėrių), kuriuos būtina derinti : apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo išaiškinta, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

6. Pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalį teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, taip pat tais atvejais, kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismui įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvios procesinės prievolės nutraukti fizinio asmens bankroto bylą visais be išimties atvejais, kai bankrutuojantis asmuo nepilna apimtimi įgyvendina (vykdo) plano priemones ir daugiau nei 2/3 visų patvirtintų reikalavimų teisę turintys kreditoriai pareikalauja bylos nutraukimo. Kadangi teismas aukščiau konstatavo (punktas 4), jog nagrinėjamu atveju planas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. nebuvo pilnai įgyvendintas (vykdomos bankrutuojančiųjų įmokos į depozitinę sąskaitą) iš esmės dėl objektyvaus pobūdžio nuo bankrutuojančių asmenų valios nepriklaususių aplinkybių, bei nenustatė sąmoningų, aiškiai nesąžiningų bankrutuojančių asmenų veiksmų/neveikimo, nukreiptų tam, kad išvengti įmokų pagal planą bei kt. bankrutuojančių asmenų pareigų vykdymo (FABĮ 16 straipsnis), iki plano vykdymo pabaigos yra telikę 2 ketvirčiai, sprendžia, jog bankroto bylos nutraukimas aptariamu pagrindu (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis) nustatytų byloje aplinkybių visumos kontekste neatitiktų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių priešinių interesų derinimo ir pusiausvyros principo, lemtų neproporcingas neigiamas teisines pasekmes pareiškėjams (bankrutuojantiems asmenims) ir jų nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, R. S. ir L. S. fizinio asmens bankroto procedūrą ir plano vykdymą galima tęsti toliau, šis procesas nėra beviltiškas, bankrutuojančių asmenų aktyvūs veiksmai po pirmojo prašymo nutraukti jų bankroto bylą svarstymo teisme (pareiškėjas R. S. ėmėsi papildomos individualios darbinės pavėžėjo veiklos, pareiškėja L. S. susirado ženkliai geriau apmokamą darbą ir padidino faktines savo pajamas), nuoširdūs pareiškėjo R. S. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina abiejų bankrutuojančių asmenų stiprią motyvaciją toliau vykdyti planą, dalimis likviduoti esamą įmokų įsiskolinimą, kuris nėra labai didelis, kad būtų aplamai neįveikiamas, ir sėkmingai užbaigti bankroto procesą, taip pat teikia pakankamas prielaidas tam, kad tai išties būtų įgyvendinta. Teismas taip pat sprendžia, jog nenutraukiant bankroto bylos bus ne tik suteikta galimybė bankrutuojantiems toliau siekti jų mokumo atkūrimo, bet kartu nebus iš esmės pažeisti ir kreditorių interesai gauti teismo patvirtintų jų reikalavimų patenkinimą – bankrutuojančiųjų skolos jiems nėra nurašomos ar kitaip pripažįstamos pasibaigusiomis, bankrutuojančiųjų veiksmai po pirmojo prašymo nutraukti jų bankroto bylą svarstymo teisme duoda pagrindo manyti, kad planas toliau gali būti sėkmingai vykdomas, įskaitant vykdymo trūkumų pašalinimą iki numatytos jo pabaigos 2020 m. gegužės mėnesį.

7. Teismas taip pat pakartotinai atkreipia pareiškėjų, suinteresuotų asmenų (kreditorių), o taip pat ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens dėmesį į tai, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius/paaiškėjus, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos nepilnai arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis, jų šeimos būtinieji poreikiai pragyvenimui ar pan., planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), tiek ir bankroto administratoriui (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis). Šios konkrečios bylos atveju, teismo vertinimu, būtų ir protinga, ir sąžininga, ir teisinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 1.137 straipsnio 2 dalis) spręsti įstatymo nustatyta tvarka dėl plano tikslinimo ir išlaidų bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui padidinimo, tačiau iki tiek, kiek tai nepažeistų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, be to, tai reikėtų daryti artimiausiu metu atsižvelgiant į aplinkybę, kad iki numatytos plano vykdymo pabaigos jau belikę tik maždaug pusmetis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo netenkinti ir atsisakyti nutraukti R. S. ir L. S. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.