Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-525-464/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-08
Bylos Nr.: 2A-525-464/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00823-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Exposeit“, A. K., T. S., P. V.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Ajala“

Kategorijos

2.1.6.1Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinė byla Nr. 2A-525-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00823-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1.; 2.2.2.13.; 2.6.1.2.; 3.1.7.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Exposeit“, A. K. (A. K.), T. S. (T. S.) ir P. V. (P. W.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ajala“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai ir bylos nagrinėjimo metu išregistruotai uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit East“, uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Ajala” 2013-04-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo būsimos atsakovės BUAB „Exposeit East“ bankroto byloje Nr. B2-2255-7881/2013 (t. 1, b. l. 1-5), o 2013-05-02 pateikė ir ieškinį atsakovams BUAB ,,Exposeit East“, A. K., T. S. ir P. V. (t. 1, b. l. 131-140), jame prašydama: 1) ta dalimi, kuria ieškovės reikalavimas liks nepatenkintas iš atsakovės BUAB ,,Exposeit East“ turto, subsidiariai likusią nepadengtą 53 074,35 Eur (183 255,11 Lt) skolos dalį priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V.; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. visas šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji yra atsakovės BUAB ,,Exposeit East“ kreditore pagal šalių 2009-09-07 sudarytą sutartį, kurios pagrindu ieškovė pagal atsakovės elektroniniu paštu pateikiamus užsakymus gamino ir parduodavo atsakovei BUAB ,,Exposeit East“ įvairias prekes (daugiausiai baldus). Atsakovė nėra apmokėjusi jai pateiktų sąskaitų už 45 989,87 Eur (158 793,81 Lt) sumą. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovės vėlavimo atsiskaityti atveju ji ieškovei mokės 0,05 proc. dydžio dieninius delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos. Netesybų suma šalių 2012-05-24 susitarimu buvo nustatyta 22 000 Lt, o už vėlesnį laikotarpį iki teismo nutarties, kuria UAB „Exposeit East“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos ieškovė nuo nesumokėtos 45 989,87 Eur (158 793,81 Lt) sumos suskaičiavo dar 712,84 Eur (2 461,30 Lt) netesybų sumą. Taigi iš viso ieškovė bankroto byloje yra pateikusi patvirtinti 53 074,34 Eur (183 255,11 Lt) jos finansinį reikalavimą.

3. Ieškovės teigimu, atsakovai T. S. ir P. V., būdami BUAB „Exposeit East“ akcininkais, o A. K. tiek akcininku, tiek ir bendrovės vadovu, 2010-08-16 inicijavo kitos įmonės – atsakovės UAB „Exposeit“ įsteigimą, kuri vykdė tokią pačią veiklą. Ši aplinkybė sąlygojo blogėjančią BUAB „Exposeit East“ finansinę būklę, iš to darė išvadą, kad šios atsakovės bankrotas buvo tyčinis. Iš verslo santykių su atsakove BUAB „Exposeit East“ susidariusią skolą tiek, kiek ji liks nepadengta iš BUAB „Exposeit East“ turto, ieškovė subsidiariai prašė priteisti iš atsakovų A. K., T. S. ir P. V. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikant jiems solidarią atsakomybės formą. Pasak ieškovės, būtent atsakovų, kaip atsakovės BUAB „Exposeit East“ dalyvių, nesąžiningi veiksmai lėmė situaciją, kad ši bendrovė negali įvykdyti prievolės ieškovei. Atsakovui A. K., kaip bendrovės vadovui, atsakomybė papildomai kyla ir CK 2.137 straipsnio 2 dalies bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies pagrindu, o atsakovei UAB „Exposeit“ – už bendrą su kitais atsakovais veikimą pagal teisės analogiją (CPK 3 str. 6 d.). Ieškovės įsitikinimu, visi šie asmenys jai padarė žalą veikdami kartu (CK 6.279 str. 1 d.).

4. Ieškovė 2017-10-12 pateikė teismui pareiškimą (t. 4, b. l. 54-56), prašydama priimti jos atsisakymą nuo pagrindinio ieškinio materialiojo reikalavimo (buvusios bankrutavusios įmonės 53 074,35 Eur skolos priteisimo iš atsakovų) ir bylą šioje ginčo dalyje nutraukti, kartu jame nurodžiusi, kad palaiko savo ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas ir, šį reikalavimą patikslinusi, prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. K., T. S., P. V. ir UAB „Exposeit“ 10 476,73 Eur procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013-04-30) iki priverstino atsakovų atsiskaitymo su ieškove dienos (iki 2017-04-11), taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė pareiškime nurodė, kad BUAB „Exposeit East“ bankroto byloje grynasis buhalterinis skolos likutis jai buvo sumokėtas po to, kai kitoje byloje visų trijų instancijų teismuose šios bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Todėl tokio reikalavimo nepalaiko, prašydama priteisti tik CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. Tvirtina, kad jai priklausančiais pinigais negalėjo naudotis ir patyrė nuostolių būtent dėl netesėtų atsakovų veiksmų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovai turėjo galimybę atsiskaityt su ieškove kur kas anksčiau, nei tai padarė siekdami išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už įmonės privedimą tyčia prie bankroto. Naudodamiesi ieškovei priklausančiomis lėšomis atsakovai tuo pačiu laikotarpiu įsteigė pelningai veikiančią atsakovę UAB „Exposeit“. Taigi ieškovė siekia bent minimalių savo nuostolių atlyginimo tokia forma, kuria ir numato įstatymas, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki atsiskaitymo su ja dienos.

6. Dėl sąmoningų neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė nurodo patyrusi iš viso 13 391,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ir tik jų dalis – 2 638,48 Eur – ieškovei iš atsakovų buvo priteista trijų instancijų teismuose išnagrinėtose bylose, kuriose buvo nuspręsta dėl BUAB „Exposeit East“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl likusią neatlygintą bylinėjimosi išlaidų sumą, atėmus jau priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-20 sprendimu (t. 4, b. l. 142-150) priėmė ieškovės UAB ,,Ajala“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 53 074,35 Eur (183 255,11 Lt) skolos priteisimo ieškovei UAB „Ajala“ solidariai iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V., taip pat civilinės bylos dalį, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovei BUAB „Exposeit East“, nutraukė; ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB ,,Ajala“ solidariai iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. 10 440,38 Eur palūkanų; priteisė ieškovei UAB ,,Ajala“ lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Exposeit“ A. K., T. S. ir P. V. 6 594,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 648,62 Eur iš kiekvieno atsakovo.

8. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2255-781/2013 (vėliau Nr. B2-2783-781/2017), BUAB „Exposeit East“ buvo iškelta bankroto byla, o joje 2013-05-22 priimta nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Ajala“ 183 255,11 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1212-160/2016, BUAB „Exposeit East“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1027-330/2016, palikta nepakeista, o pastaroji nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016.

9. Teismas nurodė, kad su visais BUAB „Exposeit East“ kreditoriais bankroto byloje buvo atsiskaityta (dalį jų reikalavimų perėmė A. K. ir vėliau jų atsisakė; dalis kreditorių patys atsisakė savo reikalavimų; A. K. įmokėjo į BUAB „Exposeit East“ sąskaitą 85 377,89 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta likusių kreditorių, įskaitant ir ieškovę UAB „Ajala“, reikalavimams patenkinti, taip pat bankroto administravimo išlaidoms padengti), kad bendrovėje neliko turto ir kreditorių, kad bendrovės akcininkai nepageidavo atnaujinti bendrovės veiklos, todėl bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą, 2017-05-17 priėmė sprendimą dėl BUAB „Exposeit East“ pabaigos ir šis sprendimas įsiteisėjo 2017-06-17.

10. Pripažinęs, kad ieškovės 53 074,35 Eur reikalavimas buvo patenkintas bankroto byloje, bei nustatęs, kad atsakovė BUAB „Exposeit East“ 2017-07-24 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir civilinę bylą dėl 53 074,35 Eur skolos (su netesybomis) priteisimo CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, o atsakovės BUAB UAB „Exposeit East“ atžvilgiu taip pat ir CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu nutraukė.

11. Vertindamas reikalavimo priteisti iš atsakovų palūkanas pagrįstumą, teismas sprendė, kad ieškovė, kaip BUAB „Exposeit East“ kreditorė, turėjo teisę teikti tiesioginį ieškinį BUAB „Exposeit East“ ir nesulaukusi BUAB „Exposeit East“ bankroto bylos, kurioje buvo patvirtintas tokio paties dydžio finansinis reikalavimas, pabaigos. Tokią išvadą motyvavo tuo, jog subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė, todėl subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Todėl kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą, vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

12. Teismo vertinimu, CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma taip pat neturi būti aiškinama siaurinamai – kaip nustatanti, kad juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, galėtų būti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedūrai. Be to, tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13. Teismas sprendė, kad nustačius teisinį pagrindą pagrindinio reikalavimo patenkinimui, nuo kurio prašoma skaičiuoti procesines palūkanas, atsiranda prielaidos išvestiniam reikalavimui patenkinti. Tačiau net ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė yra įvykdoma iki teismo galutinio sprendimo dėl pagrindinio reikalavimo (ar reikalavimų) priėmimo, teisė į procesines palūkanas, kompensuojančias minimalius kreditoriaus nuostolius už bylinėjimosi laikotarpį, pati savaime neprarandama net ir atsisakius nuo pagrindinio reikalavimo.

14. Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, kad bankroto byloje 2013-05-22 patvirtintas BUAB „Exposeit East“ ieškovės 53 074,35 Eur (183 255,11 Lt) dydžio finansinis reikalavimas nebuvo tenkinamas iki teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, UAB „Exposeit East“ veiklą jos dalyviams ir vadovui perkėlus į kitą susijusią įmonę UAB „Exposeit“. Be to, pats atsakovas A. K. bankroto byloje perėmė dalį kreditorinių reikalavimų ir vėliau jų atsisakė, o kiti kreditoriai, įskaitant ir atsakovus, taip pat atsisakė savo reikalavimų bankroto byloje. Likę finansiniai reikalavimai, taip pat ir ieškovės, bei administravimo išlaidos buvo apmokėti iš lėšų, kurias A. K. 2017-04-10 įmokėjo į BUAB „Exposeit East“ sąskaitą. Tokių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad buvusiems įmonės dalyviams neįmokėjus į bankrutavusios bendrovės sąskaitą lėšų, jos kreditorių reikalavimai, įskaitytinai ir ieškovės, būtų likę nepatenkinti. Tokiu atveju byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Exposeit East“ nesumokėtos sumos priteisimo iš atsakovų, kaip už kreditorės patirtą žalą atsakingų asmenų.

15. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Sprendė, jog ir nagrinėjamu atveju BUAB „Exposeit East“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu iš esmės dėl atsakovų kaltų veiksmų, įmonės dalyviams ir vadovui perkėlus BUAB „Exposeit East“ veiklą į kitą susijusią įmonę UAB „Exposeit“. Todėl būtent šios bylos atsakovams, jeigu pagrindinis ieškovės reikalavimas būtų nagrinėjamas toliau, būtų tekusi pareiga paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi (šiuo atveju ieškove) net jiems ir neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

16. Teismas pripažinęs, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį tik įvardijo savo ieškinyje kaip reikalavimą dėl skolos priteisimo, o atsakovai, net ir nesutikdami su šiuo ieškiniu, kitoje byloje pasikeitus aplinkybėms (pripažinus įmonės bankrotą dėl jų veiksmų tyčiniu) faktiškai patenkino šį ieškovės reikalavimą, konstatavo, kad būtinosios sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti bei jas priteisti šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos, t. y. teisme yra iškelta byla, o ieškovė ieškinyje yra pareiškusi reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Pažymėjo, kad nors šis ieškinio reikalavimas buvo susijęs su bankrutavusios įmonės neįvykdytomis prievolėmis – buvo prašoma žalos, kuri liks nepadengta bankroto byloje, atlyginimo, tačiau jis buvo reiškiamas ne pačiai bankrutuojančiai / bankrutavusiai įmonei, o kitiems atsakingiems už tokią žalą asmenims (įmonės vadovui, dalyviams, susijusiai įmonei). Todėl, teismo vertinimu, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, kad teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjus yra nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, šiuo konkrečiu atveju netaikytina.

17. Teismas 10 440,38 Eur dydžio priteisiamas procesines palūkanas apskaičiavo už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2013-05-06 dienos iki reikalavimo patenkinimo 2017-04-11 dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Taip pat įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės likęs reikalavimas (dėl procesinių palūkanų priteisimo) didžiąja dalimi (99,65 proc.) yra tenkinamas, ir pripažinęs ieškovės procesinį elgesį tinkamu, teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidas priteisė tik ieškovei, o atsakovų tokį prašymą atmetė.

18. Tačiau nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos – 11 352,59 Eur, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Todėl ieškovei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, remiantis šiomis Rekomendacijomis, sumažino iki 6 457,99 Eur.

19. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokį faktą, kad ieškovė prašo išlaidų, jos patirtų nagrinėjant ir kitą civilinę bylą (dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; civilinės bylos Nr. B2-1212-160/2016), atlyginimo. Tačiau dėl tokių jos išlaidų priteisimo jau buvo teismų sprendžiama (ir išspręsta) minėtoje civilinėje byloje, todėl ieškovei, remiantis Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais bei nustatytais maksimaliais dydžiais, priteistinos tik tos išlaidos, kurios faktiškai jos buvo patirtos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas pripažino pagrįstomis ir ieškovei kompensuotinomis taip pat ir 20,64 Eur su vertimu susijusias išlaidas bei 115,85 Eur išlaidas, turėtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovai UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 153-163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-20 sprendimo dalį, kuria iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteista 10 440,38 Eur procesinių palūkanų ir ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteista 6 594,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 16 745,98 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo procesines teises pareikšdama ieškinį šioje civilinėje byloje. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginius ieškinius įmonės akcininkams ir vadovams tik pasibaigus įmonės bankroto procedūrai, išskyrus atvejus, kai ieškinio reikalavimo dydis yra aiškus iki įmonės bankroto procedūrų pabaigos, o tiesioginiai reikalavimai atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims yra ribojami nepatenkintų bankroto procese kreditorių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017; 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017; 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Šiuo atveju ieškinio reikalavimas (jo dydis) nebuvo aiškus BUAB „Exposeit East“ bankroto proceso metu, t. y. nebuvo aiškus ieškovės likusių nepatenkintų reikalavimų dydis, dėl ko ši byla buvo stabdoma. Todėl ieškovė negalėjo reikšti tiesioginio ieškinio atsakovams tol, kol BUAB „Exposeit East“ bankroto procedūros nebuvo pabaigtos.

20.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatas, be pagrindo šia teisės norma nesirėmė, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės reiškiamas ieškinys, kurio pagrindu priteistos procesinės palūkanos iš atsakovų, yra perteklinis, t. y. buvo pareikštas nepagrįstai. Šis reikalavimas buvo tapatus reikalavimui, sprendžiamam BUAB „Exposeit East“ bankroto byloje.

20.3. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Minėtos ĮBĮ nuostatos pagrindu nuo bankroto bylos UAB „Exposeit East“ iškėlimo dienos (2013-01-21) procesinių palūkanų skaičiavimas turėjo būti nutrauktas, juolab pagrindinis ieškovės reikalavimas iš esmės buvo siejamas su sutartinių įsipareigojimų, susiklosčiusių tarp BUAB „Exposeit East“ ir ieškovės, nevykdymu.

20.4. Teismas tinkamai neįvertino reikalavimo priteisti procesines palūkanas pobūdžio. Šiuo atveju bankroto byloje Nr. B2-2783-781/2017 visiškai atsiskaičius su ieškove, ji atsisakė pagrindinio materialinio reikalavimo šioje byloje, o nesant pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai, iš jo kildinami reikalavimai. BUAB „Exposeit East“ bankroto procese atsiskaičius su ieškove, neliko ginčo dalyko.

20.5. Teismas nevertino ir neanalizavo, ar yra įrodytos kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Skundžiamame sprendime pateikti abstraktūs motyvai nesudaro pagrindo daryti tokios išvados. Šiuo atveju ieškovei neįrodinėjant jų atsakomybės sąlygų, o teismui nepagrįstai ignoruojant šią aplinkybę, atsakovams buvo užkirsta galimybė konkrečiais teisiniais ir fakto argumentais apsiginti nuo tokio abstraktaus ieškinio reikalavimo.

20.6. Teismas, neįvertinęs ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, be pagrindo iš atsakovų ieškovės naudai priteisdamas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos susidarė dėl jos pačios netinkamo procesinio elgesio – perteklinės civilinės bylos inicijavimo.

20.7. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepriteisdamas atsakovų patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, nors ieškovė, nepagrįstai pradėdama perteklinį šios civilinės bylos procesą, nesąžiningai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

21. Ieškovė UAB ,,Ajala“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 166-171) prašo jo netenkinti, priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1. Jeigu ieškovė laiku nebūtų kreipusis į teismą su šiuo ieškiniu ir nagrinėjamoje byloje prieš ketverius metus nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, o ieškinys būtų pareikštas tik pasibaigus bankroto bylai, tai ieškovės naudai priimtas sprendimas galėtų likti neįvykdytas. Atsakovai, siekdami išvengti atsiskaitymo su BUAB „Exposeit East“ kreditoriais, kartą jau perkėlė verslą UAB „Exposeit“, todėl tikėtina, kad bandytų daryti tą patį ir vėl.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016 konstatavo, jog ĮBĮ 20 straipsnio norma yra materialioji, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti ĮBĮ redakciją, kuri galiojo atitinkamų teisinių santykių atsiradimo metu, t. y. ankstesnę, tačiau ne tą, kuri galiojo teismo procesinio veiksmo atlikimo metu. BUAB „Exposeit East“ 2013-01-21 nutartimi iškėlus bankroto bylą, buvo privalu taikyti iki 2013-10-01 galiojusią ĮBĮ redakciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostata, kadangi taikytinoje šios normos redakcijoje straipsnis nebuvo suskirstytas dalimis.

21.3. Kita vertus, ieškovė pareiškė konkrečios sumos dydžio ieškinį, todėl net ir šiuo atveju būtų galima taikyti po 2013-10-01 įsigaliojusią ĮBĮ 20 straipsnio redakciją, atitinkamai šio straipsnio 7 dalį. Ją aiškinančios teismų praktikoje suformuotos taisyklės apie tokio reikalavimo aiškumą taip pat nebūtų pažeistos, kadangi aiškinant kartu ir prievolės subsidiarumą, po ieškinio pareiškimo buvo būtina sulaukti bankroto bylos pabaigos. Pažymi ir tai, šį ieškinį ji teikė būtent į bankroto bylą, o pradėjus nagrinėti jį atskiroje byloje prašė bylas sujungti, taigi dabartinė situacija susiklostė tik pačiam teismui nusprendus kitaip.

21.4. Atsakovai turėjo visas galimybes su ieškove atsiskaityti daug anksčiau, dar iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu atveju jie nebūtų padarę ieškovei didžiulių papildomų nuostolių, kuriuos teismo priteistos procesinės palūkanos kompensuoja tik nedidele dalimi.

21.5. Tiek pagrindinis materialusis ieškinio reikalavimas iki jo atsisakant, tiek ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo reiškiamas ne bankrutuojančiai įmonei, o už žalą atsakingiems asmenims – bankrutuojančios įmonės akcininkams, bendrovės vadovui bei seserinei įmonei, išvystytai iš ieškovei neteisėtai negrąžintų piniginių lėšų.

21.6. Pareiškusi šį ieškinį ieškovė tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo teisėmis bei pareigomis. Todėl atsakovams priteisus jų patirtas bylinėjimosi išlaidas būtų pažeistas teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė UAB ,,Ajala“ ir dalyvavusi atsakovės pozicijoje BUAB ,,Exposeit East“, kuriai jokių materialiųjų reikalavimų ieškovė šioje byloje nepareiškė, turėjo sutartinių teisinių santykių pagal 2009-09-17 judviejų pasirašytą tiekimo sutartį Nr. EXP – 07092009/01 (t. 1, b. l. 11-12). Nėra ginčo dėl to, kad ši atsakovė neatsiskaitė su sutarties kontrahentu UAB ,,Ajala“, skolos ir netesybų dydis buvo suderintas dvišaliais tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais (t. 1, b. l. 13-49), kurių dalis šalių buvo pasirašyti ir po bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Exposeit East“, t .y. 2013-02-14 ir 2013-03-19 (t. 1, b. l. 50-52, 53).

23. Bankroto byla BUAB ,,Exposeit East“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi (t. 2, b. l. 35; prijungta prie civilinės bylos bankroto byla Nr. B2-2783-781/2017), o joje teismo 2013-05-22 nutartimi buvo patvirtintas 53 074,34 Eur (183 255,11 Lt) ieškovės kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš pagrindinės skolos, netesybų ir palūkanų (t. 1, b. l. 9-10; prijungtoji bankroto byla Nr. B2-2783-781/2017). Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1212-160/2016, kuri taip pat yra prijungta prie nagrinėjamos bylos, BUAB „Exposeit East“ bankrotą yra pripažinęs tyčiniu ir tokia nutartis įsiteisėjusi.

24. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos buvo priimtas 2017-05-17 (civilinės bylos Nr. B2-2783-781/2017 t. 2, b. l. 116-117), šis sprendimas įsiteisėjo 2017-06-17 ir BUAB „Exposeit East“ 2017-07-24 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismo sprendime dėl įmonės pabaigos nurodyta, kad bankroto administratoriaus pateiktas BUAB „Exposeit East“ likvidacinis balansas patvirtina, jog realaus turto įmonė neturi; taip pat administratorius pateikė įrodymus, kad vienas iš įmonės akcininkų padengė visus bendrovės kreditorinius reikalavimus. Tokias aplinkybes pagrindžia ir prijungta prie nagrinėjamos bylos bankroto bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad akcininkas A. K. įsigijo dalį, sudarančią 32 236,76 Eur, kreditorių reikalavimų (civilinės bylos Nr. B2-2783-781/2017 t. 2, b. l. 41-82) ir 2017-04-06 pareiškimu šių reikalavimų atsisakė, įskaitant ir savo paties 4 633,92 Eur dydžio finansinio reikalavimo (iš viso 36 870,68 Eur) (civilinės bylos Nr. B2-2783-781/2017 t. 2, b. l. 83-84). Savo finansinių reikalavimų 2017-04-06 taip pat atsisakė ir kreditoriai T. S. (1 573,89 Eur), UAB „Loro dizainas“ (441,72 Eur), P. V. (4 768,12 Eur) bei UAB „Exposeit“ (147 702,85 Eur) (civilinės bylos Nr. B2-2783-781/2017 t. 2, b. l. 85-92). Likusią finansinių reikalavimų dalį, įskaitant administravimo išlaidas, padengė A. K., 2017-04-10 į BUAB „Exposeit East“ banko sąskaitą įnešęs 85 377,89 Eur sumą (civilinės bylos Nr. B2-2783-781/2017 t. 2, b. l. 93-95).

25. Kaip matyti iš 2017-04-11 mokėjimo nurodymo turinio (mokėtojas – UAB „Exposeit East“, gavėjas – UAB ,,Ajala“, mokėjimo suma – 53 074,35 Eur, mokėjimo paskirtis – kreditorinio reikalavimo dengimas) (t. 4 , b. l. 13-14), ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo visiškai patenkintas BUAB ,,Exposeit East“ bankroto bylos nagrinėjimo metu.

26. Reaguodama į tokią susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovė 2017-10-13 atsisakė savo reikalavimo priteisti iš atsakovų 53 074,35 Eur skolą, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šį atsisakymą priėmė ir iš esmės išnagrinėjo tik reikalavimą dėl ieškovės apskaičiuotos procesinių palūkanų sumos priteisimo, jį iš dalies patenkindamas. Apeliaciniame skunde yra kvestionuojama ieškovės reikalavimo teisė pareikšti tokio pobūdžio ieškinį iki nebus išnagrinėta įmonės skolininkės bankroto byla, taip pat keliais aspektais keliami nepagrįstai priteistų 10 440,38 Eur palūkanų bei neteisingai išspręsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl subsidiaraus reikalavimo pareiškimo įmonės dalyviams bei valdymo organui

27. Visų pirma įvertintini tokie apeliacinio skundo argumentai, ar ieškovė apskritai galėjo inicijuoti tokio pobūdžio teisminį ginčą, iki bus išnagrinėta BUAB „Exposeit East“ bankroto byla ir joje (ne)paaiškės, kuri ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimų dalis liko (ir ar liko) nepatenkinta.

28. Akcininko atsakomybė yra specifinis teisės institutas tuo aspektu, kad ši atsakomybė sietina ir su bendrovių teise. Atsakomybė taikoma atsižvelgus į pamatinius bendrovių teisės principus (bendrovės, kaip juridinio asmens, atskirumas, ribota akcininkų atsakomybė). Taigi akcininko atsakomybė gali kilti tik esant tam tikroms specifinėms sąlygoms, dėl akcininkui nebūdingo, bet faktiškai atlikto aktyvaus vaidmens bendrovėje. Atsakomybė grindžiama akcininko padaryta nesąžininga įtaka bendrovei, pažeidžiančia bendrovės kreditorių interesus ir padarančia jiems žalos. Akcininkas atsako už pasekmes, kurias sukėlė bendrovės sprendimai, priimti ne autonomiškai, bet dėl akcininko, kaip dalyvio, įtakos.

29. Akcininkų, kaip dalyvių, atsakomybė dažniausiai suformuojama remiantis teismų praktika. Aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės nemokumo atveju jos akcininko ir / ar vadovo atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei (CK 6.263 str. 1 d.), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu.

30. Antruoju atveju akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko ar vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017; 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017).

31. Vadinasi, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistos savo teisės ar teisėto intereso gynybos, susijusių su nemokiu (bankrutavusiu) jo skolininko, turi būti labai aiškiai identifikuotas jo reikalavimo turinys, nes, kaip minėta, kreditorius negali reikšti tiesioginio ieškinio skolininko akcininkui ar vadovui dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui iškelta bankroto byla nėra baigta, jeigu neįrodinėja, kad jam padaryta individuali žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017).

32. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio (t. 1, b. l. 131-140), ieškovė pareiškė tiesioginį (individualų) reikalavimą dėl savo, kaip kreditorės, teisių gynimo, nurodydama, kad jos skolininkė, atsakovė BUAB „Exposeit East“, su ja neatsiskaitė pagal sutartį ir bankrutavo dėl priežasčių, leidžiančių jos bankrotą vertinti tyčiniu, t. y. jos akcininkai (atsakovai) įsteigė kitą tokią pačią veiklą vykdančią įmonę, atsakovę UAB „Exposeit“, kurios veikla, priešingai nei įmonės skolininkės, yra pelninga. Todėl iš verslo santykių su BUAB „Exposeit East“ atsiradusią skolą (183 255,11 Lt), kiek ši liks nepadengta iš pačios atsakovės BUAB „Exposeit East“ (skolininkės) turto, prašė priteisti subsidiariai iš kitų atsakovų.

33. Kaip teisinį savo reikalavimų pagrindą nurodė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 dalį, 6.6 straipsnio 3 dalį, o atsakovo A. K. (buvusio ne tik įmonės skolininkės dalyviu, bet ir vadovu) atžvilgiu – ir CK 1.137 straipsnio 3 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį.

34. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Taigi viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

35. Taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, visais atvejais turi būti nustatyta (įrodyta), kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais, kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimai buvo grindžiami įmonės skolininkės (atsakovės BUAB „Exposeit East“) bendrojo nemokumo sukėlimu dėl tyčinių kitų atsakovų (jos akcininkų) veiksmų, dėl ko šį įmonė galiausiai prarado galimybę atsiskaityti su ieškove ir neįvykdė jai sutartinių prievolių (nepamokėjo sąskaitų). Ieškovė, pareiškusi tiesioginį ieškinį, jame konkrečiai neįvardijo ir neįrodinėjo jokių būtent į ją nukreiptų nesąžiningų įmonės vadovo ar jos akcininkų veiksmų, pažeidžiančių jos teises, apie kuriuos jau buvo pasisakyta šios nutarties 29 punkte, o akcentavo vien buhalterinės skolos jai susidarymą ir šios skolos negrąžinimą, skolininkei tapus nemokiai, kai tuos pačiu metu nauja tų pačių akcininkų įsteigta įmonė veiklą vykdė pelningai.

36. Kadangi atsakovų, skolininkės dalyvių ir vadovo, specifinės civilinės atsakomybės sąlygos tiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. konkretūs į ieškovę nukreipti nesąžiningi jų veiksmai, sukėlę jai žalą, nebuvo nurodyti ir įrodinėti, dar daugiau, atsakovės UAB „Exposeit“ atžvilgiu apskritai nebuvo nurodytas joks civilinės atsakomybės pagrindas (kuriuos šios atsakovės veiksmus ieškovė laiko neteisėtais ir kaltais, padariusiais jai žalos), teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinio pareiškimo metu faktinių ir teisinių prielaidų spręsti dėl atsakovų tiesioginės civilinės atsakomybės šiai kreditorei nebuvo.

37. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokia aplinkybė, kad jau po ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo įmonės bankrotas kitoje byloje buvo pripažintas tyčiniu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo ar akcininko veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Tik nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017).

38. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinio pareiškimo momentu dar nebuvo aiški ieškovei bankroto procese neatlyginta jos kreditorinio reikalavimo dalis. Tai reiškia, kad nebuvo vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų akcininkų subsidiariai atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kilti – žalos kreditorei atsiradimo fakto ir jos dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina įmonės skolininkės dėl nemokumo nesumokėtą skolą su jai padaryta žala, kurią turi ar turėjo atlyginti atsakovai. Tokios žalos padarymo kreditorei faktas galėtų būti konstatuotas tik tuomet, kai pati skolininkė bankroto byloje skolos nesumoka ir yra išregistruojama. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį akcininko turtinė prievolė kvalifikuotina kaip subsidiari civilinę atsakomybė dėl delikto. Pagal šią koncepciją akcininko atsakomybė tiesiogiai nepriklauso nuo bendrovės prievolės pagrindo, kita vertus, kreditorių patirti turtiniai praradimai įvertinami specifiniu, įstatyme įtvirtintu būdu – pagal neįvykdytas bendrovės prievoles ar jų dalį. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė ir žala kreditorei apskritai neatsirado, nes kreditorinis reikalavimas buvo visiškai apmokėtas bankroto byloje.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindo

39. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Taigi procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. Priešingu atveju šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas kreditoriaus reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.

40. Procesinės palūkanos skaičiuotinos tik tam subjektui (skolininkui), kuris turi atitinkamo dydžio piniginę prievolę kitam asmeniui, atsiradusią bet kurio teisiniu pagrindu, taip pat ir iš delikto, tačiau šios turtinės prievolės gera valia nevykdo. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškinio pareiškimo momentu dar nebuvo atsiradusi konkretaus dydžio, apibrėžta, mokėtina atsakovų prievolė ieškovei. Tokia asmeninė jų piniginė prievolė neatsirado ir šios bylos nagrinėjimo eigoje, net ir sustabdžius jos procesą iki atsakovės BUAB „Exposeit East“ bankroto bylos pabaigos. Teismo sprendimu nėra nustatyta, kad atsakovai savo veiksmais yra padarę ieškovei žalos ir turi (arba turėjo ieškinio pareiškimo momentu) ją atlyginti. Priešingai, nėra ginčo dėl to, kad pati bankrutavusi bendrovė įvykdė savo prievolę ieškovei, nepriklausomai nuo to, iš kurio asmens ar asmenų lėšų ji gavo finansavimą.

41. CK 6.210 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas moka skolininkas, praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pirmiau nustačius, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas atsakovams, kurie pareigos atlyginti žalą nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą neturėjo, o ieškovė neturėjo ir galiausiai neįgijo reikalavimo teisės į tokios žalos atlyginimą dėl ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas tokį ieškovės reikalavimą, šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. Tokiu atveju teismo sprendimas pakeistinas ir ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo atmestinas pilnai (CPK 330 str.).

42. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir toks klausimas, ar bankroto bylos skolininkei iškėlimas turėjo įtakos atsakovų, ieškovės įvardintų subsidiariais atsakomybės už jai negrąžintą skolą subjektais, prievolei mokėti palūkanas, kai pačiai bankrutuojančiai įmonei nuo bankroto bylos iškėlimo yra nutraukiamas palūkanų skaičiavimas. Nors šie skundo argumentai pirmiau pripažinus, kad atsakovai neturėjo vykdytinos prievolės ieškovei, atitinkamai, iš jų negalima reikalauti ir palūkanų, tapo teisiškai neaktualiais, vis tik pažymėtina, kad tokia atsakovų pozicija nėra pagrįsta. Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas ĮBĮ straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jie be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014 išaiškinimais, kadangi tos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, visų pirma, tarp šalių buvo susiklostę laidavimo teisiniai santykiai, antra, buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų, apskaičiuotų pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas. Be to, procesinių palūkanų skaičiavimas subsidiariam skolininkui galėtų būti taikomas ir nepaisant aplinkybės, kad jos neskaičiuojamos pagrindiniam skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S. ir P. V. apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, visiškai atmetant UAB „Ajala“ ieškinio reikalavimus, iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

45. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės reglamentuojamos CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse, tačiau teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė ir pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, kurios taikytinos byloms, kai nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės. BUAB „Exposeit East“ bankroto byloje patenkinus ieškovės UAB „Ajala“ finansinį reikalavimą, ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl 53 074,35 Eur sumos pritesimo iš atsakovų atsisakė ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta.

46. Tokiu atveju paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas turi reikšmę ir procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

47. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį ir įvertinus pagrindinio reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

48. Nagrinėjamoje byloje pirmiau konstatavus, kad ieškovė neturėjo teisinių ar faktinių prielaidų tokio pobūdžio tiesioginio ieškinio pareiškimui, nes nebuvo atsiradusi žala dėl atsakovų veiksmų, vadinasi, net ir jai ieškinio neatsisakius nebūtų galimybė konstatuoti visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, pripažintini atsakovai. Atitinkamai, būtent ieškovei tenka pareiga kompensuoti atsakovams dėl šio jos inicijuoto teisminio proceso atsiradusias bylinėjimosi išlaidas pagal principą „pralaimėjęs moka“, o atsakovams tokia procesinė pareiga atlyginti išlaidas ieškovei nekyla.

49. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose. Šiuo atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais (toliau ir – Rekomendacijos), patikrina, ar byloje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos yra pagrįstos.

50. Prašydami kompensuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme atsakovai pateikė jų detalizacijas, išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių nustatyta, kad jiems teisinės paslaugos šios instancijos teisme iš viso kainavo 16 745,98 Eur (t. 4, b. l. 116-130).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų atstovo atliktus veiksmus pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2., 8.15, 8.16., 8.19. punktuose nurodytus maksimalius dydžius (iki 2015-03-20 galiojusioje redakcijoje), atsakovų nurodomų bylinėjimosi išlaidų pagrįsta suma pirmosios instancijos teisme, kuri neviršija Rekomendacijų (redakcijos, galiojusios iki 2015-03-20) maksimalių dydžių, pripažįsta 3 794,02 Eur sumą, t. y. 868,86 Eur (3 000 Lt) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (3 x 1 000 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt) už prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui išaiškinti 2013-07-16 nutartį, už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paaiškinimų prie šio skundo, atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo parengimą (4 x 0,5 x 1 000 Lt); 173,77 Eur (600 Lt) prašymo antstolei dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-16 nutartį, prieštaravimų antstolei dėl akcijų vertės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skundo dėl antstolės patvarkymo dėl akcijų vertės nustatymo, prašymo antstolei dėl arešto nukreipimo į akcijas, 2013-09-27 atsakymų į ieškovės klausimus ir paaiškinimų teismui rengimą (5 x 0,12 x 1 000 Lt) ir 2 172,15 Eur (7 500 Lt) už atstovavimą ir suteiktas konsultacijas pirmosios instancijos teisme (50 val. x 0,15 x 1 000 Lt).

52. Apskaičiuojant priteistiną atsakovams užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydį pagal 2017-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija NIP Nr. 27975, 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija NIP Nr. 28233 ir 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija NIP Nr. 28559, atsižvelgtina į Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose numatytus koeficientus (nuo 2015-03-20 įsigaliojusi redakcija) ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (2017 m. I ketv.) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalie ūkyje (817,60 Eur). Šiuo atveju atsakovų nurodomos atstovavimo išlaidos (2 653,33 Eur) minėtu laikotarpiu pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras viršija Rekomendacijų (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) maksimalius dydžius, todėl maksimali priteistina suma yra 1 962,24 Eur, t. y. 1 308,16 Eur už prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimą, 2017-08-03 kitų procesinių prašymų rengimą, atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo ir prašymo dėl teismo posėdžio paskyrimo rengimą (4 x 0,4 x 817,60 Eur) ir 654,08 Eur už atstovavimą bei konsultavimą (8 val. x 0,1 x 817,60 Eur). Iš viso atsakovams kompensuotinos 5 756,26 Eur (3 794,02 Eur + 1 962,24 Eur) patirtos pirmosios instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

53. Atsižvelgiant į byloje pateiktus mokėjimus, bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė tik atsakovė UAB „Exposeit“, todėl atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos iš ieškovės UAB „Ajala“ priteistinos tik UAB „Exposeit“ naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

54. Ieškovė prašo priteisti 750 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, ieškovei šios išlaidos neatlygintinos.

55. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindžia pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 838,70 Eur), todėl priteistinos UAB „Exposeit“ naudai (jas apmokėjusiam subjektui) iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas ir ieškovei priteista iš atsakovų solidariai 10 440,38 Eur palūkanos bei lygiomis dalimis 6 594,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje uždarosios akcinės bendrovės „Ajala“ ieškinį taip pat atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“ (į. k. 302554154) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ajala“ (į. k. 301732312) 5 756,26 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“ (į. k. 302554154) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ajala“ 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėAntanas RudzinskasEgidijus Žironas