Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šomis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ dėl negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šomis“ 239 701,11 Eur negautų pajamų, 4 439,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį – priteisė iš atsakovės 239 701,11 Eur negautų pajamų, 4 439,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl šalių skirtingai aiškinamų 2008 m. sausio 7 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. 080107 sąlygų, susijusių su atsakovės ieškovui mokėtinos sumos dydžiu už tarpininkavimo paslaugas (tarpininkavimo mokesčiu).

Dėl prašymo skirti ekspertizę

18. Apeliantė UAB „Šomis“ pateikė prašymą paskirti civilinėje byloje retrospektyvinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsakant į klausimą, kokia buvo 0,7846 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 d.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

20. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad tam, jog išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti.

21. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo objekto rinkos verte. Todėl apeliantei tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje ekspertizę, kai į civilinę bylą yra pateiktas tiek pačios apeliantės užsakymu atliktos teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 21001, tiek ieškovo pateikta teismo eksperto T. M. konsultacinė išvada dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės 2021 m. rugpjūčio 17 d. bei 2022 m. vasario 2 d. UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ konsultacinė išvada Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos, be kita ko, pareiškus prašymą tik apeliacinės instancijos teisme, toks apeliantės prašymas netenkinamas. Nurodytina, kad apeliantė tinkamai nepagrindė, kodėl prašymas skirti ekspertizę nebuvo teikiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra ir pavėluotas bei perteklinis ir netikslingas.

Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, šalių teisių bei pareigų apimties ir pan., sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktas). Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015).

24. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. M. ir atsakovė UAB „Šomis“ 2008 m. sausio 7 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 080107, kuria tarpininkas (ieškovas) įsipareigojo suteikti užsakovei Sutarties 1.1 punkte nurodytas paslaugas – bendradarbiauti su užsakove (atsakove) rengiant užsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami)) naują detalų planą, kuriuo minėti žemės sklypai bus apjungti į vieną, naujai suformuotam sklypui bus įteisinti nauji teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimai, žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinę paskirtį, ir vykdyti Sutarties 2.1.1–2.1.10 punktuose nurodytus įsipareigojimus, o užsakovė įsipareigojo suteikti tarpininkui tam reikalingus įgaliojimus, sutikimus ir (ar) kitus dokumentus bei atsiskaityti su tarpininku Sutarties 3 dalyje numatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad darbai detalaus plano parengimo ir patvirtinimo apimtimi turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 31 d. (Sutarties 1.1 punktas).

27. Remiantis Sutarties 1.3 punktu, ieškovas įsipareigojo atlikti ir papildomus darbus, t. y. ieškoti šios sutarties objekto pirkėjų, už kurių ieškojimą ir (ar) suradimą apmokama tarpininkavimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

28. Taigi, šalys sudarė susitarimą dėl ieškovo tarpininkavimo, rengiant atsakovei nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (nurodytų nutarties 26 punkte) naują detalųjį planą, siekiant juos apjungti į vieną žemės sklypą ir naujai suformuotam žemės sklypui įteisinti naujus teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimus, pakeičiant žemės sklypo paskirtį į komercinę, be kita ko, papildomai suteikiant ieškovui teisę ieškoti žemės sklypo pirkėjo. Remiantis šalių sudarytos sutarties turiniu, akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – padedant tarpininkui, parengti, suderinti ir patvirtinti teritorijos detalųjį planą, apjungiant žemės sklypus į vieną ir pakeičiant jo paskirtį į komercinę. Atsakovė, sudarydama Sutartį, siekė per ieškovą, kaip turintį reikalingų žinių ir įgūdžių šioje srityje, detaliuoju planu apjungti jai priklausančius žemės sklypus ir pakeisti jiems taikytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą – padėti parengti, suderinti ir patvirtinti sklypams naują teritorijos detalųjį planą ir padėti ieškoti naujai sukurtam objektui pirkėjų, tačiau pirkėjų paieška ir (ar) suradimas numatytas tik kaip papildomas darbas (Sutarties 1.3 punktas).

Dėl šalių sutarto atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas

29. Byloje nustatyta, kad Sutarties 3.1.1 punkte šalys susitarė, jog atsakovės gautina nekintama Sutarties kaina yra 2 316 960,15 Eur (8 000 000 Lt) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Minimali objekto pardavimo kaina yra 2 896 200,19 Eur (10 000 000 Lt) be PVM (Sutarties 3.1.2 punktas). Sutarties 3.1.3 punkte šalys patvirtino, kad objekto pardavimo kaina gali kilti be apribojimų, tačiau užsakovės nekintama po pardavimo gautina suma visuomet lieka tokia, kokia nurodyta šios sutarties 3.1.1 punkte, t. y. 2 316 960,15 Eur (8 000 000 Lt) be PVM. Šalys Sutarties 3.1.4 punkte susitarė dėl tarpininkavimo apmokėjimo, kad piniginis skirtumas tarp 3.1.1 punkte nurodytos užsakovės nekintamos gautinos sumos ir realios objekto pardavimo kainos dalinamas į dvi dalis, po lygiai kiekvienai šaliai, iš kurių 50 procentų kainos skirtumo atitenka atsakovei, 50 procentų – ieškovui. Šios sutarties 3.1.4 punkte nurodytas atlygis tarpininkui sumokamas priklausomai nuo objekto pirkėjo sumokėjimo, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo objekto pirkėjo pavedimo jo banke padarymo dienos (Sutarties 3.3 punktas). Be kita ko, Sutarties 3.4 punkte numatyta, kad tarpininkas gauna šios sutarties 3.1.4 punkte numatytą atlygį nepriklausomai nuo to, ar objekto pirkėjas buvo rastas tarpininko pastangomis, ar užsakovo, ar trečiųjų asmenų.

30. Kaip matyti iš 2008 m. liepos 31 d. baigtinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1, šalys savo parašais patvirtino, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2008 m. sausio 7 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. 080107 1.1 punktą, nes iki 2008 m. liepos 31 d., t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-201 buvo patvirtintas UAB „Archsoma“ rengtas žemės sklypo (duomenys neskelbiami) detalusis planas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 nėra ginčijamas. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, iš paminėtų Sutarties nuostatų akivaizdu, kad atlygis pagal tarpininkavimo sutartį ieškovui buvo numatytas išimtinai už 1.1 punkte nurodytus darbus, susijusius su detaliuoju planavimu, ir atsakovė patvirtino, jog ieškovas šiuos darbus pagal tarpininkavimo sutartį atliko. Tuo tarpu, objekto pirkėjų paieška pagal Sutarties 1.3 punktą buvo numatyta tik kaip papildomas veiksmas, patvirtinant, kad už tai bus apmokama ta pačia tvarka, kaip ir vykdant 1.1 punkte nurodytas sąlygas, t. y. jokio papildomo (kitokio) apmokėjimo už pirkėjo (-ų) suradimą nenumatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkėjo (-ų) ieškojimas (suradimas) buvo ieškovui papildomai suteikta teisė, kadangi suradus pirkėją iš to naudos turės abi šalys, įskaitant ir ieškovą, todėl tokia teisė ieškovui ir buvo suteikta, bet ieškovo atlyginimas pagal Sutartį nepriklausė nuo to, ar pirkėją ras jis, ar kitas asmuo (Sutarties 3.4 punktas).

31. Teismas iš esmės teisingai vertino ir atsakovės argumentą, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-201 patvirtino UAB „Archsoma“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbiami) detalųjį planą (pagal savo kompetenciją), nes, viena vertus, ieškovas pagal Sutarties nuostatas neįsipareigojo parengti plano ar jį tvirtinti, t. y. ieškovas įsipareigojo tarpininkauti rengiant ir tvirtinant detalųjį planą. Kita vertus, pati atsakovė pasirašė 2008 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, kad ieškovas Sutartį įvykdė tinkamai ir sutartas paslaugas atliko. Taigi, iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra atlikęs, o atsakovė priėmusi ieškovo atliktus darbus pagal tarpininkavimo sutartį.

Dėl ieškovo negautų pajamų

32. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad jo negautas pajamas nulėmė sutartinės prievolės pažeidimas, kai dėl atsakovės vienašalių, neteisėtų veiksmų sutarties objektas buvo parduotas už mažesnę nei sutartą minimalią kainą, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo negautų pajamų (nuostolių). Tuo tarpu, negautas pajamas skaičiavo, kaip 1/2 dalį sumos nuo skirtumo tarp Sutartyje numatytos minimalios žemės sklypo kainos ir fiksuotos sumos, skirtos atsakovės interesams tenkinti. Ieškovas iš esmės pripažįsta ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, kad jo negautų pajamų dydžiui (tarpininkavimo atlygio dydžiui) nesvarbi realiai už žemės sklypą gauta pardavimo kaina ir jis remiasi pažodiniu sutarties sąlygų aiškinimu, t. y. jog turi būti sumokėtas (apskaičiuotas) tarpininkavimo mokestis ne nuo realios pardavimo, bet nuo Sutartyje nustatytos minimalios žemės sklypo pardavimo kainos – 3 504 402,22 Eur (10 000 000 Lt su PVM). Įrodinėdamas tokias aplinkybes, ieškovas pateikė UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2022 m. vasario 2 d. Konsultacinę išvadą Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos, kuria grindžia aplinkybę, kad ginčo objekto rinkos kaina jo faktinio pardavimo metu – 2021 m. rugpjūčio 17 d., vertinant 2 skirtingais metodais (panašių sandorių palyginamuoju metodu ir turto vystymo potencialo metodu) buvo didesnė nei sutartyje nustatyta minimali objekto pardavimo kaina; apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. išvadą dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės.

34. Atsakovė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad šalių susitarta reali žemės sklypo pardavimo kaina priklausė nuo išorinių veiksnių (situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, ekonominės padėties, pasiūlos ir paklausos santykio), todėl įvertinus, jog žemės sklypo nebuvo įmanoma parduoti 13 metų, reali objekto pardavimo kaina buvo ta kaina, už kurią ginčo sklypas buvo parduotas ir tai vertintina kaip maksimali kaina, kurią objektyviai ir pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovė. Savo pozicijai pagrįsti, apeliantė į bylą pateikė teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 21001; taip pat rėmėsi teismo posėdyje apklausto liudytojo – UAB „Inreal“ darbuotojo A. Š. parodymais, kad atsakovei pasisekė parduoti žemės sklypą už itin gerą, t. y. kuomet pirkėjas mokėjo 38 554,68 Eur už 1 arą, kainą. Todėl vertina, kad ieškovo atžvilgiu yra tinkamai įvykdžiusi visas prievoles, kylančias iš Sutarties.

35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

37. Kaipo jau nurodyta, ginčo objekto pardavimas užsitęsė 13 metų, kadangi nepavyko rasti pirkėjo už Sutartyje nustatytą minimalią žemės sklypo pirkimo pardavimo kainą. Atsakovė, siekdama parduoti žemės sklypą, 2021 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį su UAB „Inreal“ dėl objekto pirkėjų paieškos ir vedė derybas su UAB „Inreal“ surastu potencialui pirkėju UAB „Noto“ dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo. Pasikonsultavusi su nekilnojamojo turto ekspertais, atsakovė priėmė sprendimą – žemės sklypą parduoti už 3 025 000 Eur su PVM, tai sudarė 38 554,68 Eur už 1 arą Atsakovė su UAB „Noto“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria žemės sklypą pardavė už 2 500 000 Eur be PVM (arba 3 025 000 Eur su PVM). Atsakovė 2022 m. sausio 3 d. ieškovui sumokėjo 110 739,11 Eur su PVM sumą, t. y. pusę sumos nuo realios objekto pardavimo kainos ir nekintamos atsakovės gautinos sumos skirtumo, taip pat 2 989,96 Eur sutartyje nustatyto dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

38. Iš ieškovo pateiktos UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2022 m. vasario 2 d. Konsultacinės išvados Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos matyti, kad konsultacinė išvada dėl turto rinkos kainos yra informacinio pobūdžio dokumentas, paruoštas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, naudojantis turto naudingumu nagrinėjimo dienai (2021 m. rugpjūčio16 d.); turto vertinimas atliktas dviem skirtingais metodais – panašių sandorių palyginamuoju metodu (kaina nustatoma pagal įvykusius panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorius, panašiose vietovėse su nagrinėjamu turtu vertinant valstybės įmonės Registrų centro fiksuojamus sandorių duomenis) ir turto vystymo potencialo metodu (kaina nustatoma pagal faktinius sklypo užstatymo reglamentus – parengtą detalųjį planą). Pirmuoju atveju vertintojo nustatyta sklypo rinkos kaina siekė 3 659 000 Eur įskaitant PVM (3 023 997 Eur be PVM); antruoju atveju – 3 086 000 Eur be PVM; įvertinęs, jog sklypas turi vystymo potencialą su specifiniais sprendiniais (tai nenurodyta parduotuose žemės sklypuose, kurių pirkimo pardavimo sandoriai parinkti nagrinėjant pirmuoju metodu), vertintojas nusprendė, kad objektyvesnė yra antruoju metodu nustatyta žemės sklypo rinkos kaina – 3 086 000 Eur be PVM ir padarė išvadą, jog žemės sklypo kaina buvo didesnė nei Sutartyje nustatyta minimali objekto pardavimo kaina.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konsultacinė išvada yra parengta ieškovo užsakymu ir, kaip nurodoma pačioje išvadoje, yra informacinio pobūdžio dokumentas, parengtas duomenų analizės pagrindu, kuris remiantis teismų praktika yra skirtas užsakovui ir nelaikytinas juridinę galią turinčiu dokumentu bei nepatvirtina realios rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Konsultacinėje išvadoje pateiktiems vertinimams bei atliekamiems tyrimams nėra keliami jokie reikalavimai ir tokiu būdu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė negarantuoja, kad už turtą gauta kaina atitiks nurodytą rinkos vertę. Nurodytina, pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sąvokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios sąvokos. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypas, to neneigia ir ieškovas, ilgą laiką (13 metų) buvo parduodamas už Sutartyje numatytą minimalią žemės sklypo kainą, tačiau neatsirado pirkėjų, norinčių įsigyti žemės sklypą už tokią kainą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypas buvo parduotas už kainą – 3 025 000 Eur su PVM, atitinkančią ne tik realią pardavimo, bet ir rinkos kainą. Be kita ko, pats ieškovas pripažino, kad per tuos 13 metų siūlė atsakovei ginčo žemės sklypo pirkėjus už žemesnę, nei Sutartyje numatyta minimali kaina, tačiau tokia kaina (kaip pernelyg maža), netiko atsakovei.

40. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė jo užsakymu atliktą teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės, kurioje ekspertas pajamų vertinimo metodu nustatė nurodytam laikui buvusią ginčo žemė sklypo rinkos vertę – 3 080 000 Eur be PVM, tačiau, kaip minėta anksčiau, konsultacinė išvada nelaikytina juridinę galią turinčiu dokumentu bei nepatvirtina realios rinkos vertės; be to, žemės sklypo vertė nustatyta neapžiūrėjus žemės sklypo ir naudojantis pajamų vertinimo metodu, vertinant, kad ateityje vertinamam žemės sklypui patvirtinti detaliojo plano sprendiniai turi konkrečius ir leistinus planuojamų statyti pastatų techninius parametrus – vertinamas žemės sklypas yra skirtas komercinės paskirties pastatams statyti, tačiau toks vertinimas neatspindi realios žemės sklypo rinkos vertės, nes yra susietas su ateities sprendiniais. Pažymėtina ir tai, kad eksperto išvada, padaryta prielaidų forma nepraranda savo įrodomosios galios, bet negali būti vertinama kaip konkreti ir pagrįsta išvada, patvirtinanti teisingą turto vertę.

41. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

42. Byloje teismo ekspertizė ginčo žemės sklypo vertei nustatyti nebuvo skiriama, tačiau apeliantė pateikė jos užsakymu atliktos teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 21001, kuriame buvo tiriama, kokia yra 0,7846 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), retrospektyvinė rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 dieną ir, atlikus tyrimą lyginamuoju metodu, nustatyta ginčo žemės sklypo 2 720 000 Eur su PVM retrospektyvinė rinkos vertė vertinimo dienai (2021 m. rugpjūčio 17 d.).

43. Viena vertus, apeliantės pateiktas vertinimas byloje yra tik rašytinis įrodymas (ne teismo ekspertizės aktas), tačiau tyrimas atliktas lyginamuoju metodu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu 2011 m. lapkričio 09 d., Nr. XI-1497, atliktas laikantis turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2012 m. balandžio 27 d. Nr. 1K-159, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais (EVS 2020) bei kitais teisės aktais, jame yra visos privalomos ekspertizės akto turinio dalys, akte padarytos išvados susietos su ją atlikusio eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, R. G. atliktu tyrimu, todėl toks rašytinis įrodymas vertinamas kaip patvirtinantis akte nustatytą retrospektyvinę turto 2 720 000 Eur su PVM rinkos vertę ir teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatyta vertė iš esmės atitiko žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo sandorio kainą, už kurią pirkėjas įsigijo žemės sklypą. Kita vertus, UAB „Inreal“ atstovas A. Š. 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo išsiųsta 20–30 potencialiems tokias finansines galimybes turintiems pirkėjams ir buvo gauti 5 pasiūlymai, iš kurių su vienu iš jų – UAB „NOTO“ pavyko suderėti 2 500 000 Eur be PVM (3 025 000 Eur su PVM) kainą, kuri viršijo kitų potencialių pirkėjų siūlytą apie 2 000 000 Eur be PVM kainą.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turėjo įrodyti, jog jis negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių ir patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tuo tarpu, pagal Sutarties 3.1.4 punktą, priešingai nei teigia ieškovas ir vertino pirmosios instancijos teismas, šalys apmokėjimą už tarpininkavimo paslaugas siejo ne su realia turto pardavimo kaina, o su piniginiu skirtumu tarp 3.1.1 punkte nurodytos užsakovės nekintamos gautinos sumos (2 803 521,78 Eur (8 000 000 Lt su PVM)), ir realios objekto pardavimo kainos dalinamos į dvi dalis, po lygiai kiekvienai šaliai, iš kurių 50 procentų kainos skirtumo atitenka atsakovei, 50 procentų – ieškovui. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog ginčo žemės sklypas buvo parduotas už realią pardavimo kainą, kurios nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios tuo metu buvusios rinkos kainos ir byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nepasitikėti apeliantės pateiktu įvertinimu (ekspertizės aktu Nr. 21001), patvirtinančiu, kad žemės sklypo pardavimo kaina atitiko eksperto lyginamuoju metodu nustatytą sklypo retrospektyvinę rinkos vertę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai realią objekto pardavimo kainą susiejo su Sutartyje nustatyta minimalia pardavimo kaina ir rėmėsi ieškovo pateikta konsultacine išvada, nes, kaip minėta, kainos realumas pagal Sutartį buvo siejamas su įvykusiu pardavimo sandoriu, o ne su rinkos vertės nustatymu, atitinkamai ir atsiskaitymas su ieškovu pagal Sutarties 3.3 punktą, nustatytas įvykus realiam pirkimo–pardavimo sandoriui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties sąlygas ir nepagrįstai tarpininkavimo mokesčio dydį už ieškovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas susiejo su Sutartyje nustatyta minimalia pardavimo kaina ir rėmėsi ieškovo pateikta konsultacine išvada, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmeti.

46. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovas laikytinas pralaimėjęs šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 6 175 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą; pranešimo parengimą; prašymo dėl taikyto turto arešto masto sumažinimo parengimą; atsiliepimo į ieškinį parengimą; prašymo dėl leidimo nutartį vykdyti skubiai parengimą; prašymo dėl taikyto turto arešto eiliškumo pakeitimo parengimą; atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; atstovavimą teismo posėdžiuose. Kartu su 2022 m. birželio 14 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

47. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, atsakovės atstovei rengiant šio sprendimo 46 punkte nurodytus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma už advokato teisines paslaugas neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkinamas ir jos naudai iš ieškovo priteistina 6 175 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

48. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 2 806 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą; 5 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą ir 800 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytą maksimalų 3 561 Eur dydį (2 x 1 780,50) už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, apeliantės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme mažinamos iki 3 561 Eur už apeliacinį skundą, ir iš ieškovo atsakovei priteisiama iš viso 7 167 Eur (2 806 + 3 561 + 800) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

49. Grąžintina ieškovui G. M., į banko sąskaitą (duomenys neskelbiami), 200 Eur (du šimtai eurų) sumokėtų į Kauno apygardos teismo sąskaitą (duomenys neskelbiami), 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ dėl negautų pajamų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ (juridinio asmens kodas 135008933) 6 175 Eur (šešis tūkstančius šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo G. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ 7 167 Eur (septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pavesti Kauno apygardos teismo buhalterijai grąžinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), į banko sąskaitą (duomenys neskelbiami), 200 Eur (du šimtus eurų), sumokėtų į Kauno apygardos teismo sąskaitą (duomenys neskelbiami), 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13.