Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-334-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: e2A-334-856/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: D. G.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-334-856/2023Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. G. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, ir VTAS arba Skyrius) ieškiniu prašė laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei D. G. nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui disponuoti nepilnamečio vaiko P. G. išlaikymui skirtomis lėšomis, nustatyti nepilnamečio vaiko P. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) pas budinčią globėją iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

2. Ieškinyje nurodė, kad P. G. nuo 2021-09-01 buvo užregistruota į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, bet vaikas taip ir nepradėjo jos lankyti, o ir šeima gyveno (-a) (duomenys neskelbtini) mieste. 2021-10-05, apie 9 val., D. G. turėjo nuvesti nepilnametę dukrą P. G. į (duomenys neskelbtini) pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PPT), tačiau vaiko nenuvedė. 2021-10-05 buvo gautas pranešimas dėl galimo D. G. suicido atvejo. 2021-10-05, apie 10 val., Skyriaus specialistams nuvykus į D. G. namus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose buvo didžiulė netvarka, nešvara, sklido šlapimo kvapas, nepilnametė P. G. murzina ir suveltais plaukais sėdėjo lovoje šalia motinos ir visiškai neįgalaus suaugusio gulinčio brolio M. G.. Lovos čiužinys buvo permirkęs šlapimo kvapo, atvykus specialistams neįgalus sūnus buvo užklotas lovoje po skudurais. Įvertinus esamą situaciją, nepilnametis vaikas P. G. buvo paimta ir perkelta į (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namus. Skyrius 2021-10-14 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti nepilnametę P. G. iš atsakovės išdavimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką P. G. iš jos motinos D. G.. (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nepilnametei P. G. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. P. G. medikai yra nustatę vėluojančią kalbos raidą. (duomenys neskelbtini) PPT nustatė, jog nepilnametei P. G. kalbos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, (duomenys neskelbtini), reikalinga teikti specialiojo pedagogo ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija. Atsakovė D. G. bausta administracine tvarka už tai, kad vengė leisti vaiką P. G. į mokyklą. 2022-04-21 (duomenys neskelbtini)savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad D. G. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, todėl socialiniai darbuotojai neturi galimybės objektyviai įvertinti šeimoje vykstančius teigiamus/neigiamus pokyčius. 2022-05-05 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą – D. G., nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nėra įrodytos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas riboti motinos valdžią atsakovei. Atsakovė yra pajėgi, turi įgūdžius ir realias galimybes užtikrinti savo vaiko teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai elgiasi savo dukters atžvilgiu, jai trūksta socialinių, kasdieninių buities priežiūros, higienos įgūdžių. Ieškinyje nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl atsakovės domėjimosi dukra, jos ugdymu ir pasiekimais. Ieškinyje neužsimenama, jog atsakovė skiria daug dėmesio savo neįgalaus sūnaus, kurio negali palikti ilgesniam laikui, priežiūrai. Atsakovė yra kaltinama nesirūpinimu dukra ir nesaugia aplinka, tačiau ieškovė nekreipia dėmesio į atsakovės nuogąstavimus dėl vaiko susivėlusių plaukų, nesutvarkytų nagų, netinkamų rūbų budinčios globėjos atžvilgiu. Su dabartine vaiko globėja yra sudėtinga bendrauti, ji neatsiliepia į atsakovės skambučius. Ieškovė nereaguoja į prašymus nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko broliu, kuris turi sąlygas prižiūrėti savo sesę. Reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra ciniškas atsižvelgiant į tai, jog atsakovė viena išlaiko ir rūpinasi neįgaliu sūnumi, kuriam išlaikyti reikalinga nemažai piniginių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei D. G. nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisė iš atsakovės D. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos (2023-02-23) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedė (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui disponuoti nepilnamečio vaiko P. G. išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise, nustatė nepilnamečio vaiko P. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namų (duomenys neskelbtini)pas budinčią globėją iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu ji nevedė (duomenys neskelbtini) į pirmąją klasę dėl, jos nuomone, objektyvių priežasčių, tačiau visos atsakovės nurodytos aplinkybės teismų buvo ištirtos ir įvertintos kaip nepagrįstos ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2021-12-15 nutartimi; (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022-03-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl turi prejudicinę galią priimamam sprendimui. Taigi, atsakovė, nenuvedusi P. G. į pirmąją klasę ir neužtikrinusi jos mokymo pagal pradinio ugdymo programą, pažeidė nepilnamečio vaiko teisę mokytis. Tai, kad dėka budinčios globėjos (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nereiškia, kad vaiko teisės pažeidimą pašalino atsakovė, ir tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės pobūdžio bei nesuteikia garantijų, kad vaikas, jį grąžinus į šeimą, ir toliau mokysis minėtoje mokykloje.

6. Teismas nurodė, kad vaiko teisės mokytis pažeidimas pasireiškia ne tik vaiko nenuvedimu į pirmąją klasę. Byloje nustatyta, kad 2018-03-22 P. G. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)), vaikui skirtos (duomenys neskelbtini) reabilitacijos paslaugos, rekomenduota lankyti lopšelį-darželį, tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) darželio visai nelankė. 2020-10-13 (duomenys neskelbtini) PPT vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirta (duomenys neskelbtini) pagalba, nurodyta, kad šias paslaugas vaikas gali gauti (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju neurologu, pakartotinai vertinti prieš pirmąją klasę. Atsakovė nurodė, jog ji vedė vaiką pas logopedą, kad buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos vaikui darželyje, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, (duomenys neskelbtini) darželį pradėjo lankyti 2020-11-17 ir faktiškai ėjo į darželį iki 2021 m. sausio mėnesio (į šį laikotarpį patenka žiemos atostogos (2020-12-23–2021-01-05)), ir nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021-06-11 (į šį laikotarpį patenka pavasario atostogos (2021-04-06–2021-04-09)), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki kovo mėnesio vaikai darželio nelankė dėl paskelbto karantino, užsiėmimai vyko nuotoliniu būdu ir, kaip nurodė atsakovė, vaikas turėjo atlikti tam tikras užduotėles, nufotografuoti ir atsiųsti klasės auklėtojai, taigi, (duomenys neskelbtini) paslaugos P. G. buvo teikiamos itin trumpai, atsakovė neįgyvendino rekomendacijų kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) pagalbos į specializuotą (duomenys neskelbtini) mokyklą, vietoje to nusprendė vesti mergaitę į bendrąsias ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiantį vaikų lopšelį-darželį. 2021-11-15 (t. y. beveik po 3 metų) stebimas vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimo pablogėjimas - (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), kuris pasireiškė (duomenys neskelbtini)(2021-11-15 medicinos dokumentų išrašas). (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, jog nors P. G. padarė didelę pažangą, tačiau jos branda ir pasiruošimas mokyklai vertinamas patenkinamai. Šie įrodymai iš esmės patvirtina tai, jog P. G. darželyje teiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos nebuvo tiek veiksmingos, tikėtina, dėl itin neilgos trukmės, kad vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimas išnyktų arba taptų minimalus, netrukdantis vaikui mokytis bet kurioje atsakovės pasirinktoje bendrojo ugdymo įstaigoje pagal pradinio ugdymo programą, o kitų priemonių, kad vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimas išnyktų arba taptų minimalus, atsakovė nesiėmė, pas kitus specialistus nesilankė, rekomendacijų lankytis pas specializuotos mokyklos logopedą nesilaikė.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė žinojo apie vaikui diagnozuotą kalbos išraiškos sutrikimą, iš pradžių pasireiškusį sulėtėjusia kalbos raida, o vėliau - vidutiniu kalbos neišsivystymu, kad vaikui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), kad reikalingas pakartotinis vaiko ugdymosi poreikių vertinimas prieš pirmąją klasę, tačiau vaiko poreikio ugdyti pritaikant ugdymo programą, teikiant specialistų pagalbą, nepripažino, vaiko į (duomenys neskelbtini) PPT prieš pirmąją klasę (taip pat ir 2021-10-05) nenuvedė, priešingai, ketino vesti vaiką pas burnos higienistę, kad gauti medicinos pažymą, reikalingą pateikti mokyklai mokslo metų pradžioje, ir ketino vesti vaiką į (duomenys neskelbtini) progimnaziją ar (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (atsakovės paaiškinimai, liudytojų J. A., D. G. parodymai), taigi, atsakovė nepripažino fakto, kad vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba. Dar daugiau, teismo posėdyje atsakovė teigė, kad socialiniai darbuotojai nori padaryti jos dukrą „nesveika“, kad ji nematanti vaiko (duomenys neskelbtini)pokyčių, įvykusių po vaiko paėmimo, atsakovė nepripažįsta specialistų išvadų, kad vaiko kalbos raida žymiai pagerėjusi, kad stebimi tik specifiniai mokymosi sutrikimai, nors pagrindo jomis netikėti nėra, kas patvirtina, kad atsakovė iki šiol vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių nepripažįsta. Taigi, atsakovė, žinodama apie vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimą, neatliepė nepilnamečio vaiko poreikio (mokytis), vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimo nepripažįsta, taip pat nepripažįsta vaiko (duomenys neskelbtini)pokyčių atliepiant vaiko specialiuosius poreikius ugdytis.

8. Teismas iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad jai ypač svarbu, jog (duomenys neskelbtini) eitų į ugdymo įstaigą šalia gyvenamosios vietos, nes atsakovė nuolat rūpinasi pilnamečiu neįgaliu sūnumi M. G., kurio negali palikti kito asmens priežiūrai ar vieno. Tačiau minėtą atsakovės teiginį paneigia pačios atsakovės veiksmai, t. y. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-04-11 įsiteisėjus sprendimo daliai dėl ugdymo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo šią sutartį vykdyti, atsakovė savo dukters į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darželį, kuris yra šalia atsakovės gyvenamosios vietos, nevedė, važiuodavo kiekvieną savaitę kartu su dukra ir M. G. į (duomenys neskelbtini), kur vedė (duomenys neskelbtini) į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. V. P. į darželį (duomenys neskelbtini) ir ją pasiimdama, atsakovė palikdavo M. G. be priežiūros, ką patvirtina pačios atsakovės paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) gyveno darbo dienomis trise: ji, (duomenys neskelbtini) ir M. G., ir liudytojų M. G. ir J. A. parodymai. Į susitikimus su dukra atsakovė ateidavo nurodydama, kad neįgalų sūnų prižiūri jos mama J. A. arba pilnametė dukra G. G., kas patvirtina, jog M. G. galima palikti kito asmens priežiūrai, kad jo sveikatos pablogėjimai nėra nuolatiniai. Atsakovė, išreikšdama poreikį (duomenys neskelbtini) ugdyti arčiau gyvenamosios vietos, 2021 m. nepateikė laiku (2021 m. kovo – balandžio mėnuo) (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai prašymo dėl nepilnamečio vaiko priėmimo į pirmąją klasę (prašymas pateiktas 2021 m. rugpjūčio pabaigoje), taip pat pavėluotai (2021-06-28) pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) progimnazijai, objektyvių priežasčių, sąlygojusių tokį elgesį, nenurodė, kas iš esmės atspindi atsakovės neatsakingumą ir/ar nerūpestingumą siekiant užtikrinti nepilnametės dukters teisę mokytis. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra ugdoma (duomenys neskelbtini) mokykloje ir šioje mokykloje teikiamos paslaugos atitinka vaiko poreikius, tačiau atsakovė nepripažįsta vaiko poreikio būti ugdomai specializuotoje mokykloje, kad minėta mokykla nėra šalia atsakovės gyvenamosios vietos ir kad būtent atsakovei, o ne (duomenys neskelbtini) broliui D. G., yra nustatyta pareiga užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę mokytis, kelia abejonių dėl atsakovės teiginio, jog ves (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nuoširdumo.

9. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė pažeidė nepilnamečio vaiko P. G. teisę mokytis, būti ugdomai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko specialiuosius ugdymo poreikius. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nė karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) mokyklą dėl (duomenys neskelbtini) ugdymo, nesidomėjo jos ugdymu, ugdymo procese nedalyvavo, su mokyklos administracija ar klasės mokytoja nebendravo, klasės tėvelių susitikimuose, mokyklos renginiuose ir šventėse nedalyvavo, duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi pakeisti pagalbos planą, nustatant jai leidimą vaiką palydėti į mokyklą ir pasiimti iš mokyklos, leisti kitaip įsitraukti į ugdymo procesą, byloje nėra. Klausimo vaikui, kaip jam sekasi mokykloje, uždavimas, kitaip aktyviai neįsitraukiant į ugdymo procesą, suponuoja išvadą, jog atsakovė iš esmės perleido motinos pareigą užtikrinti vaiko teisę mokytis budinčiai globėjai.

10. Teismas byloje nustatė, jog 2021-10-05 vaiko paėmimo metu buvo nustatyti kiti nesmurtiniai nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai, t. y. vaikas buvo per mažo svorio, buities sąlygos neatitiko vaiko interesų, fiksuota nepakankama vaiko priežiūra (šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovės buities sąlygos yra pagerėjusios, vaiko svoris šiuo metu normalus, (duomenys neskelbtini) susitikimų su atsakove ar broliu metu gauna vaišių, rūbų, avalynės, su ja žaidžiama, bendraujama. Kita vertus, ne visuomet atsakovė, rūpindamasi vaišių gausa, atsižvelgia į vaiko sveikatos poreikius (atnešami saldumynai, tačiau vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuriam esant saldumynų kiekis turi būti minimalus), atnešdama rūbus ar avalynę atsižvelgia į vaiko rūbų ar avalynės dydį (vieno pasimatymo metu (duomenys neskelbtini) grąžino broliui D. G. 2 poras sportinių batelių, nes jie buvo per dideli) ar bendraudama su vaiku nepažeidžia jo teisių (pvz., atsakovė neatvyko į pasimatymus su (duomenys neskelbtini) prieš mamos dieną ar per (duomenys neskelbtini) gimtadienį, per kai kuriuos susitikimus reiškė priekaištus budinčiai globėjai dėl vaiko aprangos, priežiūros, konfliktavo su globos koordinatore, socialine darbuotoja, taip sukeldama neigiamas emocijas nepilnamečiam vaikui), tačiau iš esmės atsakovė po vaiko paėmimo stengėsi pakeisti savo elgesį.

11. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina visų atsakovės teiginių dėl tėvystės įgūdžių turėjimo arba juos patvirtina tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, atsakovės sūnaus M. G. sveikatos sutrikimai skiriasi nuo P. G. (duomenys neskelbtini)sutrikimo: M. G. reikalinga intensyvi priežiūra, specialios slaugos priemonės ir paslaugos, maistas, vaistai ir kt., tuo tarpu P. G. analogiškos priežiūros ir kitų priemonių nereikia. Vien tai, jog atsakovė globoja savo pilnametį neįgalų sūnų, nepatvirtina to, kad nereikalinga ugdyti jos tėvystės įgūdžius. Pasimatymai su (duomenys neskelbtini) ne visuomet atitinka vaiko poreikius ir/ar nepažeidžia vaiko teisių, ne visi pasimatymai (duomenys neskelbtini)i buvo džiaugsmingi, sukėlė teigiamas emocijas, atsakovė atvyko į mažiau nei pusę organizuotų susitikimų su dukra, teikdama prioritetą neįgalaus sūnaus priežiūrai ir motyvuodama tuo, jog nėra kam palikti sūnaus (nors kartu gyvena pilnametė dukra G. G., kuri ne kartą prižiūrėjo savo brolį, nors atsakovei ne kartą buvo siūlyta integrali pagalba, kurios ji atsisakė), o ne emocinio ryšio su dukra palaikymui. Nustatyta, kad atsakovė padėjo dukrai atlikti darbelius karantino laikotarpiu, kai vaikas lankė priešmokyklinę grupę darželyje, kartais išeidavo su vaiku į kiemą pasisupti, pasivaikščioti, tačiau liudytoja J. A. nurodė, jog atsakovė „kažkiek“ žaisdavo su dukra, dainelių nedainuodavo, dėl greitakalbių nežino, liudytojas D. G. nurodė, kad atsakovė „savaip“ mokino (duomenys neskelbtini). Tačiau iš liudytojos D. L. parodymų matyti, kad po paėmimo iš šeimos vaikas buvo fiziškai silpnas, greitai pavargdavo, o dabar yra stipresnė, šokinėja per kanalizacijos šulinukus, lipa kopėčiomis, laksto, juda, be to, paėmus vaiką, jis nemokėjo šypsotis, kalbėjo balsėmis, ją buvo sudėtinga suprasti, o globėja su mergaite pradėjo dainuoti, kalbėti greitakalbes ir taip papildomai lavina vaiko kalbą, pas atsakovę vaikas tuštinosi į puodelį, kartais nesulaukdavo mamos paguodos, paramos ((duomenys neskelbtini) jai vieną kartą pasakojo, jog ji išsigando žaibų, tačiau atsakovė vaiko nenuramino, apsikabino M. G.), po atsakovės kritikos dėl vaiko rūbų spalvos, nukirptų kirpčiukų, nenukirptų nagų vaikas jautėsi blogai, prieš kitus susitikimus stengiasi apsirengti taip, kad mama neturėtų priekaištų, graužia nagus. Apklausiant vaiką teismo posėdyje jis nurodė, kad norėtų, jog jos mama vestų ją dažniau į lauką, tačiau patvirtino, jog į lauką su mama eidavo, supdavosi, eidavo į parką. Minėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ne visuomet vaiko priežiūra, lavinimas ir laisvalaikis atitiko vaiko poreikius, ne visuomet buvo rūpinamasi vaiko emocine būsena. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė vedė (duomenys neskelbtini) pas gydytojus, tačiau tuo pačiu kyla pagrįstos abejonės, ar visuomet atsakovė laiku pastebėdavo vaiko sveikatos sutrikimus, pvz. trumpas liežuvėlio pasaitėlis buvo pakirptas tik 2019 m., t. y. kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini), tačiau trumpas liežuvio pasaitėlis yra įgimta būklė, trukdanti laisvai judėti liežuviui, dėl ko galimi mitybos sutrikimai, vaikas dėl šios būklės gali netarti atitinkamų garsų. Taip pat P. G. 2018-03-22 skirtos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, tačiau tik 2019-07-26 – 2019-11-11 ji lankėsi Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje, vaikui suteiktas pilnas 20 paslaugų kursas, po kurio stebimi raidžių tarimo trūkumai, skurdus žodynas, kalbos gramatikos taisyklingumo trūkumai. Nors atsakovė teigė, jog vaiko sveikatos būklė šiuo metu yra pablogėjusi dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš liudytojos D. L. parodymų, mergaitė jau atvykusi pas ją turėjo (duomenys neskelbtini), o ir atsakovė ne visuomet linkusi laikytis susitarimo į susitikimus su dukra nevežti tiek saldumynų dėl vaikui diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Taigi, vien šios aplinkybės verčia abejoti atsakovės teiginiu, jog jai nereikalingi tėvystės įgūdžius stiprinantys mokymai, o atsakovės teiginys, kad neva ji galinti lankyti tėvystės įgūdžius tik dalyvaujant kartu advokatui, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tėvystės įgūdžių kursai yra skirti tėvams, stokojantiems ar neturintiems tėvystės įgūdžių, tačiau ne advokatams.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ji dalyvavo ne visuose susitikimuose su dukra, tai patvirtina ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimai, liudytojo D. G. parodymai bei byloje esantys susitikimų su šeima protokolai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė dalyvavo mažiau nei pusėje organizuotų susitikimų su dukra, tačiau į visus juos be išimties atvykdavo (duomenys neskelbtini) brolis D. G.. Minėta priemonė (susitikimai su dukra) buvo nustatyta atsakovei, o ne kitiems šeimos nariams, siekiant išlaikyti motinos emocinį ryšį su vaiku. Todėl atsakovei ne visuomet atvykstant į susitikimus su dukra, susitikimų metu ne visuomet tenkinant vaiko poreikį bendrauti (pvz. konfliktuojant su kitais asmenimis, reiškiant priekaištus budinčiai globėjai), stebimas stiprus brolio ir sesers ryšys bei užsimezgantis vaiko ir budinčios globėjos ryšys (išklausant vaiko nuomonę teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad norėtų toliau gyventi pas budinčią globėją). Atsakovė tai, kad ne visuomet atvyksta į susitikimus su dukra, motyvavo tuo, jog negali palikti be priežiūros M. G.. Tačiau minėta aplinkybė nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, nes inicijavus civilinę bylą atsakovė atvykdavo į visus be išimties susitikimus (išskyrus, kai vaikas nurodė, jog norėtų bendrauti tik su broliu), o M. G. priežiūrą patikėdavo savo pilnametei dukrai G. G. ar mamai J. A., intensyvios priežiūros M. G. paslaugų atsisakė. Taigi, atsakovė ne visada tinkamai vykdė ir šią pagalbos plano priemonę.

13. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teismo posėdyje teigė, jog jai ir jos šeimai socialiniai darbuotojai neteikia jokios pagalbos, tik kenkia ir šmeižia, kad neskyrė integralios pagalbos M. G., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad atsakovės prašymas dėl integralios pagalbos M. G. buvo tenkintas per 16 dienų nuo jo gavimo, atsakovė atsisakė šių paslaugų. Atsakovė taip pat nesikreipė dėl M. G. dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos gavimo, nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis dėl neįgalaus sūnaus slaugos, priežiūros, nesikreipė dėl kitų socialinių paslaugų pilnamečiams neįgaliems asmenims, kurias teikia (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracija ar jai pavaldžios įstaigos, nors apie tokias paslaugas atsakovė buvo informuota. Taigi, atsakovė neįvykdė pagalbos plane numatytos priemonės, kuri būtų sudariusi jai sąlygas daugiau laiko ir dėmesio skirti susitikimams su (duomenys neskelbtini), pokyčiams šeimoje.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose (išskyrus kai kartu dalyvauja advokatas), socialinių darbuotojų neįsileidžia į šeimos namus (išskyrus kai dėl apsilankymo šeimoje susitarė jos mama J. A. ir kuomet teismas įpareigojo atsakovę įsileisti dėl buities sąlygų tyrimo), neatsiliepia į skambučius, neperskambina, vietoje atsakovės su socialiniais darbuotojais siekia bendrauti ir bendradarbiauti atsakovės mama J. A., bendravo sūnus D. G., o šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje pati atsakovė. Atsakovės nepasitikėjimas socialiniais darbuotojais, konfliktavimas su jais, neigiamas požiūris į socialinius darbuotojus yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti bent kokį socialinių darbuotojų priešiškumą ar šališkumą atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovės teiginiai apie socialinių darbuotojų priešiškumą, šmeižimą, kenkimą atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, atsakovė nevykdė ir šios pagalbos plane numatytos priemonės. Šios pagalbos plane numatytos priemonės vykdymas sudarytų galimybę socialiniams darbuotojams vykdant šeimos stebėseną nustatyti teigiamus pokyčius šeimoje (pvz. šiuo atveju apie tai, kad atsakovė lankė psichologo konsultacijas tapo žinoma tik nagrinėjant bylą teisme, atsakovė apie tai, kad įgyvendino šią pagalbos plano priemonę socialinių darbuotojų neinformavo), taip pat įvertinti, ar teigiami pokyčiai yra vienkartinio pobūdžio, ar tęstinio pobūdžio, laiku nustatyti vaiko teisių pažeidimus, jei tokie būtų. Kartu atsakovei nevykdant minėtos pagalbos plano priemonės po vaiko grąžinimo į šeimą, kyla rizika, kad vaiko teisių pažeidimai, kurių metu kyla pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, nebus laiku nustatyti, o vaiko sveikatai bus padaryta žala.

15. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė kaltais veiksmais pažeidė vaiko teisę mokytis, taip pat kad buvo nustatyti ir kiti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau atsakovei iš dalies vykdant pagalbos plane numatytas priemones bei teismo posėdyje nurodžius, kad vykdys ir kitas iki tol nevykdytas priemones (pvz. bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais), sieks keisti savo elgesį su tikslu susigrąžinti į šeimą vaiką, tikėtina, kad padėtis pasikeis, todėl egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai laikinai riboti motinos valdžią.

16. Įvertinęs tai, kiek valstybė skiria budinčiai globėjai kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui (apie 300 Eur), atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę, tai, kad sprendimo priėmimo dieną nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, įvertinęs visuotinai žinomas aplinkybes apie maisto, rūbų, avalynės, mokymosi priemonių, paslaugų kainas, teismas sprendė, jog vaiko poreikiai kas mėnesį yra didesni, nei kad skiriamos valstybės išmokos. Teismas nurodė, kad atsakovė turi ½ dalį nekilnojamojo daikto, yra darbingo amžiaus, jos darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų. Tačiau atsakovė niekur nedirba, gauna tikslines išmokas neįgaliam sūnui, nedidelės piniginės lėšos yra išieškomos atsakovei antstolio. Atsakovė taip pat nurodė teismo posėdyje, kad kartais parduoda daiktus kitiems asmenims ir taip gauna pajamų. Todėl atsižvelgęs į vaiko poreikius, kurie kasdien didėja, nes vaikas auga, į tai, kad atsakovei pasinaudojus galimybe gauti integralią pagalbą M. G. ir/ar kitas socialines paslaugas, ji turės galimybes palikti sūnų ne tik šeimos narių, bet ir kitų asmenų priežiūrai, pradėti dirbti ir gauti pajamas, kad atsakovė nepaisant to, jog prižiūri neįgalų sūnų, turi įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 150 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės pagal atsakovės dabartinę turtinę padėtį yra protingas, proporcingas atsakovės turtinei padėčiai ir būtinas patenkinti bent dalį būtiniausių vaiko poreikių.

17. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytinai įrodymai, liudytojos D. L. parodymai, nepilnamečio vaiko P. G. nuomonė patvirtina, jog pas budinčią globėją (duomenys neskelbtini)i sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis, tobulėti, globėja užsiima su mergaite, tenkina visus jos poreikius, laiku kreipiasi į gydytojus, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, socialiniais darbuotojais, tinkamai vykdo savo kaip globėjos pareigas. Nepilnametis vaikas nori toliau gyventi pas budinčią globėją. Todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) paskirtos budinčios globėjos gyvenamojoje vietoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VTAS ieškinį atsakovei D. G. atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai taikė CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo metu atsakovės dukra lanko ugdymo įstaigą, todėl ši dukros teisė į ugdymą yra užtikrinta ir šis teisės pažeidimas iš esmės yra išnykęs. Vien ta aplinkybė, kad vaiko teisė į ugdymą buvo pažeista 2021 metais, visiškai nereiškia, jog šia aplinkybe teismas turi vadovautis praėjus dviem metams po tokio teisės pažeidimo. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė vengtų atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpintų vaikais.

18.2. CK 3.180 straipsnis apima baigtinį sąrašą sąlygų, kuomet gali būti ribojama tėvų valdžia, plečiamas šios teisės normos aiškinimas yra negalimas. Tokiu būdu aplinkybės dėl tik iš dalies vykdomo pagalbos šeimai plano, nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės kaltę ir taikyti CK 3.180 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju jokios atsakovės kaltės nėra nustatyta, todėl nėra ir teisinio pagrindo apriboti motinos valdžią dukros atžvilgiu. Tiek ieškinys, tiek sprendimas iš esmės grindžiamas senais duomenimis ir visiškai neanalizuojama, kokia situacija yra šiuo metu. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad neva atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nesuponuoja išvados apie būtinybę taikyti ultima ratio priemonę, nustatant motinos valdžios apribojimą.

18.3. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Į šį teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio.

18.4. Teismo išvados, kad diagnozavus specifinį sutrikimą vaikui skirtinos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, rekomenduotina lankyti vaikų lopšelį darželį, tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) darželio visai nelankė, iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir tik pagrindžia išvadą, jog teismas selektyviai vertino tik ieškinį pagrindžiančius įrodymus, visiškai nevertindamas ieškinio nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų, esmingai klydo dėl įrodymų turinio ir jų vertinimo. Nors teismas laikė, kad neva atsakovė neįgyvendino rekomendacijų kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų į specializuotą (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau pats teismas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje -darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nepaaiškino ir nedetalizavo, kodėl (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini) mokykloje būtų „geresnės“ nei buvo teikiamos lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Teismo argumentas, kad neva darželyje teiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos nebuvo tiek veiksmingos, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to egzistuoja atsakovės kaltė bei tai yra sąlyga, suponuojanti motinos valdžios ribojimą. Šiuo atveju atsakovė pasitikėjo specialistais ir ji nėra kompetentinga vertinti atitinkamų sričių darbuotojų veiklos. Jei (duomenys neskelbtini) paslaugos nebuvo tiek veiksmingos, kaltė tenka logopedui, o ne atsakovei.

18.5. Priešingai nei nurodo teismas, 2021-11-15 medicinos dokumentų išraše niekur nėra informacijos apie tai, kad būtų stebimas (duomenys neskelbtini) sutrikimo pablogėjimas – kalbos išraiškos sutrikimas. Į bylą pateiktose pažymose buvo nurodyta dukros pažanga atitinkamose srityse ir jokiu būdu joks pablogėjimas. Nepaisant to, teismas padarė išvadą, jog vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimas išnyktų ar taptų minimalus, atsakovė nesiėmė kitų priemonių, pas kitus specialistus nesikreipė. Priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovė visada pripažino faktą, kad vaikas turi specialių poreikių ir dėjo pastangas šių poreikių užtikrinimui. Vien ta aplinkybė, kad 2021-10-05 atsakovė nusprendė vykti pas burnos higienistę, o ne į (duomenys neskelbtini) PPT, dar nepatvirtina, kad atsakovė nepripažįsta specialistų išvadų, reikalingos vaikui pagalbos, specialiųjų ugdymo poreikių. Visuma byloje įrodymų patvirtina visapusišką atsakovės, kaip motinos, rūpinimąsi dukros gerove. Dukrą paėmus iš šeimos bei paskyrus laikinąja globėja kitą asmenį, atsakovės įtaka priimant sprendimus dėl kreipimosi į specialistus iš esmės buvo eliminuota.

18.6. Teismas vertinant įrodymus iš esmės taikė dvigubus standartus. Jau po vaiko paėmimo iš šeimos teismas įžvelgė žymų vaiko kalbos (duomenys neskelbtini) pagerėjimą, nors 2022-11-08 atlikus pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikio įvertinimą (duomenys neskelbtini) PPT nustatyta kompleksinis sutrikimas: kalbos ir specifiniai mokymosi sutrikimai, (duomenys neskelbtini), rekomenduojama ugdyti pagal bendrąsias programas, teikti (duomenys neskelbtini), specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo pagalbą. Taigi, vertinant aplinkybę, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams po dukros paėmimo, nustatomi iš esmės dar didesni vaiko poreikiai, nei buvo nustatyti dukrai gyvenant su mama. Iki dukrai augant su atsakove, jokio (duomenys neskelbtini) dukrai nebuvo nustatyta, tuo tarpu dukrą paėmus iš šeimos, labai tikėtina, kad būtent dėl dukros atskyrimo nuo šeimos ir/ar netinkamos jos priežiūros, (duomenys neskelbtini) išsivystė.

18.7. Iš vaiko susitikimų protokolų matyti, kad dukra su motina susitikus jaučiasi gerai, laukia atvykstant mamos. Apklausos teisme metu dukra nenurodė, kad nenori grįžti į šeimą, papildomai pažymėjo, kad norėtų, jog į mokyklą vestų mama. Bylos duomenimis nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų šeimos išskyrimą kaip išimtinę priemonę ir kaip išskirtinai rimtą apribojimą. Priešingai, teismas konstatavo, kad vaiko nuomonė atskleidžia tai, kad tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovės bei D. G. yra emocinis – psichologinis ryšys. Tačiau teismo sprendimas reiškia siekį atitolinti motinos ryšį su dukra bei paneigti VTAPĮ 4 straipsnyje įtvirtintą biologinės šeimos principą.

18.8. Nors į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta, kad apsilankymo atsakovės šeimos namuose metu buvo sudarytos gyvenimo ir buities sąlygos, kurios galimai yra tinkamos gyventi vaikui, tačiau teismas sprendime citavo tik dalį šioje pažymoje nustatytų aplinkybių, o pastarųjų, t. y. kad buities sąlygos yra tinkamos gyventi vaikui, sprendime visiškai nenurodė. Tai tik patvirtina selektyvų įrodymų vertinimą, nevertinant ieškinio nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų.

18.9. Vertinant aplinkybes, kad 2021-10-05 atsakovės dukra buvo paimta iš šeimos dėl galimo atsakovės suicido, kuris visiškai nepasitvirtino, netvarkos šeimos gyvenamojoje vietoje bei dukros teisės į ugdymą neužtikrinimo, akivaizdu, jog visos šios aplinkybės šiai dienai yra jau išnykusios ir jokių pagrindų taikyti CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas neturėjo. Tuo tarpu pagalbos šeimai planas ir atvejo vadybos posėdžiai gali būti vykdomi ir netaikant ultima ratio priemonės.

18.10. Teismas suabsoliutino atsakovės tariamą nebendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, nors tai nėra sąlyga, patenkanti į CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Be to, teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, nes dalyvavimas atvejo vadybos posėdžiuose su advokatu niekuo nesiskiria nuo to atvejo, jei atsakovė dalyvautų atvejo vadybos posėdyje viena. Įstatymas nedraudžia atvejo vadybos posėdyje atsakovei dalyvauti su atstovu ir tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip nedalyvavimas atvejo vadybos posėdyje. Byloje yra duomenys apie tai, kad apie atvejo vadybos posėdžius atsakovė nebuvo tinkamai informuota, apie juos atsakovė nežinojo, todėl objektyviai ir juose negalėjo dalyvauti. Paskutiniuose organizuotose atvejo vadybos posėdžiuose atsakovė dalyvavo su savo atstovais, kas tik paneigia teismo argumentus apie tai, jog atsakovė nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose.

18.11. Teismas iš esmės padarė absoliučiai klaidingą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė lankė psichologo konsultacijas, tapo žinoma ieškovei tik nagrinėjant bylą teisme, apie tai, kad įgyvendino šią priemonę, atsakovė neinformavo socialinių darbuotojų. Tačiau apie tai, kad buvo įvykdyta pagalbos plane numatyta priemonė, t. y. psichologo lankymas, ieškovė buvo informuota dar paskutinio vykusio atvejo vadybos posėdžio metu ir dar iki bylos nagrinėjimo pradžios.

18.12. Nors teismas nurodė, kad neva atsakovė nesidomi dukros ugdymo procesu, dukters mokymosi pasiekimais, tačiau pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovės prašymu jai siunčiamos dukters nuotraukos, ji domėjosi ugdymo pasiekimais, dukters sveikata ir t.t. Faktas dėl domėjimosi dukters ugdymo procesu yra įrodytas ieškovo pripažintu faktu ir papildomai šios aplinkybės nereikia įrodinėti. Taigi, akivaizdu, kad teismo argumentai apie neva atsakovės nesidomėjimą dukros ugdymu, nelankymu, prieštarauja pačios ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams bei dėstomai pozicijai. Teismas pats pripažino, kad iš tiesų atsakovė susitikimų metu domisi dukros ugdymo pasiekimais, o nėra įstatyminio imperatyvo būtinai apie ugdymo procesą domėtis tiesiogiai su ugdymo įstaiga. Tokiu būdu teismo išvada, kad neva atsakovė iš esmės perleido motinos pareigą užtikrinti vaiko teisę mokytis budinčiajai globėjai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei visiškai nepagrįsta.

18.13. Didelis dėmesys iš atsakovės pusės skiriamas jos visiškai neįgalaus sūnaus priežiūrai, kurio palikti atsakovė ilgesniam laikui negali. Tai yra objektyvi priežastis rečiau matytis su dukra išvykstant iš atsakovės gyvenamosios vietos, tačiau visiškai nelemianti išvados, kad dėl to reikia apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią. Aplinkybė, kad po išnagrinėtos civilinės bylos su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo pripažintas sutarties nutraukimas neteisėtu, visiškai nepaneigia fakto, kad iš tiesų atsakovė atitinkamu momentu norėjo užtikrinti dukrai ugdymo įstaigos lankymą arčiau namų..

18.14. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pati nebūtų pajėgi užtikrinti savo mažametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė yra visiškai pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškas teises ir pareigas bei turi realias galimybes užtikrinti pagrindines savo vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis. Pats teismas konstatavo, kad atsakovės buities sąlygos yra pagerėjusios, vaiko svoris normalus, atsakovė po vaiko paėmimo stengėsi pakeisti savo elgesį.

18.15. Teismas iš esmės suabsoliutino atsakovės pozityvios tėvystės kursų neišklausymą, nurodydamas, kad ta aplinkybė, jog atsakovė yra kito savo sūnaus globėja, neturi įtakos šiai bylai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo paskirta savo sūnaus M. G. globėja, įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad atsakovė gali būti sūnaus globėja, ji turi tam reikalingas charakterio savybes ir t. t. Jei atsakovė turi įgūdžius būti globėja ir tais pačiais metais kai buvo paimta dukra yra konstatuotos šios aplinkybės, tai darytina išvada, kad atsakovė turi visus reikiamus įgūdžius, būtinus auginat mažametę dukrą, ir papildomi pozityvios tėvystės kursai nereikalingi. 2021 metais atsakovė lankė pozityvios tėvystės kursus. Vien faktas dėl pozityvios tėvystės kursų neišklausymo negali būti objektyvi kliūtis grąžinti dukros į šeimą ar būti pagrindu apriboti motinos valdžią.

18.16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė nurodė, kad lyginant nagrinėjamą bylą ir 2016 metais išnagrinėtą civilinę bylą (2016 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kur buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo, tai pagrindas kreiptis į teismą buvo tos pačios priežastys. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad dėl tokių pačių priežasčių ieškovės ieškinys buvo atmestas. Be to, priešingai nei konstatavo teismas, 2016 m. išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas ir dėl motinos valdžios apribojimo dukros P. G. atžvilgiu. Teismas neįsigilino į bylos esmę. Teismas vertino įrodymus selektyviai, jų negretino, vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu.

18.17. Byloje esantiems įrodymams prieštarauja sprendime padaryta teismo išvada, kad po vaiko paėmimo dukra buvo fiziškai silpna, vaikas nemokėjo šypsotis, greitai pavargdavo, o dabar yra stipresnė, šokinėja per kanalizacijos šulinius, lipa kopėčiomis, laksto, juda. Byloje atsakovė pateikė diplomus iš (duomenys neskelbtini) vaikų darželio, video įrašą su dukros šokiu, kurie patvirtina, kad vaikais augant pas atsakovę buvo visiškai sveikas, fiziškai aktyvus, šypsojosi ir t. t. Pats vaikas apklausiamas patvirtino, kad su mama eidavo į parką, supdavosi.

18.18. Atsakovė nėra medicinos srities specialistė ir būtent dėl to ji pati vesdavo dukrą pas juos, nes tik jie gali konstatuoti atitinkamus sutrikimus, bet ne atsakovė. Jei gydytojai laiku nepastebėjo dukros sveikatos sutrikimų, nors atsakovė pas juos profilaktiškai lankydavosi ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, tai visa kaltė dėl netinkamo gydymo paslaugos suteikimo negali būti perkelta atsakovei.

18.19. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė liudytojų K., J. A., D. G. parodymus apie tai, kad atsakovė savo dukra tinkamai rūpinosi, su ja leisdavo laisvalaikį, namuose būdavo žaislų ir t. t. Tuo tarpu nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dukrai (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas dar iki dukrą paėmus iš šeimos, teismas, nesant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, „lengvai“ patikėjo laikinos globėjos žodžiu apie tai, jog mergaitė jau atvykusi pas ją turėjo (duomenys neskelbtini). Teismas tos pačios rūšies įrodymams suteikė skirtingą vertinimą, nors esminių prieštaravimų tarp liudytojų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nebuvo.

18.20. Nors teismas nurodė, kad ieškovė ir/ar socialiniai darbuotojai neturi jokio nusistatymo prieš atsakovę ar jos šeimą, tačiau nesant jokių draudimų ir apribojimų bendrauti su seserimi P. G. jos broliui D. G., pastarajam suteikiama tokia pati galimybė bendrauti su seserimi kaip atsakovei, t. y. vos kartą per savaitę. Atsakovei išreiškus norą matytis ir bendrauti su dukra didesnį kartų skaičių, toks prašymas nebuvo patenkintas. Tai tik patvirtina, kad ieškovė ir jos darbuotojai yra nusistatę prieš atsakovę ir jos šeimą.

Žemesnės instancijos teismas

18.21. Nesutiktina su teismo sprendimu dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikina globėja patvirtino, kad ji už vaiką gauna 400 Eur iš valstybės ir 1 200 Eur kaip globėja, bei nurodė, kad šių lėšų pakanka išlaikyti nepilnametį vaiką. Priešingai nei nurodo teismas, iš laikinosios globėjos pusės yra noras pasilikti vaiką sau dėl elementarios finansinės paskatos. Atsakovė turi visiškai neįgalų sūnų, kurio priežiūrai reikalingos didelės išlaidos.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VTAS prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Vaiko teisės mokytis pažeidimas pasireiškė ne tik nenuvedimu į pirmą klasę. Apeliantė vaiko ugdymosi nelaiko svarbia aplinkybe, užtikrinančia geriausius vaiko interesus. Apeliantės šeima vaiko teisių apsaugos institucijai žinoma nuo 2010 m. Šeimoje esančios vaikų ugdymo problemos buvo ir anksčiau, nes apeliantė turi dar tris vaikus, kurie dabar yra pilnamečiai, tačiau vienas iš jų M. G. yra visiškai neįgalus, kiti – D. G. ir G. G., kartu gyvena, bet niekur nedirba. D. ir G. G. taip pat nelankė mokyklos, buvo paskirti ateinantys į šeimą mokytojai, tačiau jų į namus atsakovė neįsileisdavo, su socialiniais darbuotojais atsakovė ir tada nebendravo ir nebendradarbiavo. Atsakovė vis motyvuodavo, kad jos kiti vaikai neįgalūs, tačiau nei vienam iš tų vaikų oficialiai nėra patvirtinti neįgalumai.

19.2. Pateiktos PPT išvados ir darželio pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)i buvo reikalingos ilgalaikės, nuolatinės (duomenys neskelbtini) paslaugos tam, kad vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimas išnyktų arba taptų minimalus, netrukdantis vaikui mokytis, tačiau apeliantė kitų priemonių nesiėmė, pas kitus specialistus nesilankė, rekomendacijų lankytis pas specializuotos mokyklos logopedą nesilaikė. Apeliantei buvo žinoma apie vaikui diagnozuotą kalbos išraiškos sutrikimą, kuris iš pradžių pasireiškė sulėtėjusia kalbos raida, o vėliau – vidutiniu kalbos neišsivystymu, kad vaikui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), tačiau to nepripažino, nenuvedė vaiko į (duomenys neskelbtini) PPT prieš pirmąją klasę, kaip buvo rekomenduota specialistų, o kaip tik ketino vaiką vesti į J. S. progimnaziją ar (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą.

19.3. Apeliantės pateikti duomenys tvirtina tik apie tai, kad ji pagal savo galimybes mažamete P. G. rūpinosi, t. y. iki tol, kol vaikas buvo mažo amžiaus, kol vaikui dar nebuvo privaloma lankyti pirmą klasę, vaikas augo šeimoje, nors šeima buvo stebima socialinių darbuotojų. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad D. G. dar iki vaiko paėmimo iš šeimos nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, neatsiliepdavo į skambučius, neįsileisdavo į namus tam, kad būtų galimybė stebėti ir įvertinti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir socialinę aplinką. D. G. dar 2018 m. atvejo vadybos posėdžio metu buvo įpareigota užregistruoti dukrą P. G. į darželį.

19.4. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį, jog ieškovas byloje vadovaujasi „senais duomenimis“. Tačiau pati apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, kalba tik apie ankstesnius duomenis t. y. 2018, 2019, 2020 metus. Tačiau P. G. iš šeimos paimta 2021 metais, mergaitė nuo 2021-10-26 auga laikinoje globoje. Apeliantė nepateikia jokių duomenų, kokias priemones įgyvendino ir kaip pakeitė savo elgesį, kad mažametė būtų grąžinta į šeimą. Apeliantė iki ieškinio pateikimo nesikreipė į Skyrių susigrąžinti vaiką P. G. į šeimą.

19.5. Nustačius vaiko laikinąją globą, situacija šeimoje nepasikeitė. Po nepilnamečio vaiko paėmimo iš šeimos 2021-11-05 buvo organizuojamas šeimos atvejo vadybos posėdis, tačiau posėdis neįvyko, nes nesant apeliantės bendradarbiavimo socialiniams darbuotojams nepavyko įteikti apeliantei kvietimo. Vėliau, 2021-11-15, socialiniams darbuotojams pavyko su motina susisiekti, bet per apeliantės motiną J. A.. Apeliantė buvo informuota apie sekantį atvejo vadybos posėdį, tačiau 2021-11-25 į atvejo vadybos posėdį apeliantė neatvyko ir neinformavo, dėl kokių priežasčių neatvyks. Atvejo vadybos posėdis buvo būtinas sudaryti šeimai pagalbos planą, nustatyti priemones, tikslus, kokius tėvai privalo įvykdyti tam, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Tik 2021-12-07 pavyko organizuoti atvejo vadybos posėdį, kuriame dalyvavo apeliantė su advokatu. Buvo sudarytas šeimai Pagalbos planas. Su Pagalbos planu apeliantė buvo susipažinusi, jos interesus atstovavęs advokatas sutiko su plane nurodytais tikslais.

19.6. Apeliantė pagalbos plane nustatytas priemones įgyvendino tik dalinai (t. y. lankėsi pas psichologą nuotoliniu būdu – kas tapo aišku tik posėdžio metu, iki tol atsakovė net neinformavo šeimos socialinės darbuotojos; susitikimuose su dukra bendravo epizodiškai, intensyviau pradėjo bendrauti kai vyko teismo posėdžiai (apeliantė dalyvavo mažiau nei pusę organizuojamų susitikimų su dukra). Tačiau atsakovė visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kurie teikia šeimai paslaugas. Nebendravo iki vaiko paėmimo iš šeimos ir nebendrauja bei savo elgesio nekeičia vaikui nustačius laikiną globą. Pati atsakovė nerodo jokios iniciatyvos susigrąžinti dukrą į šeimą.

19.7. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog institucijos riboja motinos ir vaiko bendravimą, suteikiant apeliantei teisę su dukra bendrauti 1 valandą per savaitę. Pati apeliantė su dukra bendravo mažiau nei pusę planuotų susitikimų. Pati apeliantė neatvykdavo pasimatyti su dukra ir net neinformuodavo apie neatvykimą. Intensyvesni susitikimai su dukra buvo kai vyko teismo posėdžiai nagrinėjamoje civilinėje byloje: apeliantė globos centro reikalaudavo susitikimų su dukra net tada, kai mergaitė buvo susirgusi. Šiai dienai susitikimai vyksta tarpininkaujant psichologui tam, kad būtent psichologas galėtų įvertinti mergaitės psichologinę būklę. Apeliantė nesikreipė į atvejo vadybininką, kad būtų pakeistas pagalbos planas, prailgintos valandos ar nustatyta daugiau dienų susitikimams su dukra.

19.8. Nesant apeliantės bendradarbiavimo, institucijos neturi galimybės įsitikinti, ar šeimoje daromi pokyčiai yra ilgalaikiai ar tik momentiniai (epizodiniai). Apeliantė leido patikrinti jos šeimos sąlygas namuose tik tada, kai prasidėjo civilinės bylos nagrinėjimas, be to, apsilankymo data ir valanda buvo suderinta teisme, posėdžio metu, dalyvaujant jos advokatui. Sutartą dieną nuvykus į apeliantės gyvenamąją vietą, į namus įsileido ne apeliantė, o jos motina; apeliantė buvo namuose, bet nebendravo su socialiniais darbuotojais.

19.9. Nesant apeliantės bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, sunku įsitikinti, ar grąžinus vaiką į šeimą bus užtikrintas vaiko emocinis ir fizinis saugumas, nėra galimybės įsitikinti, ar motina nepakeis vaiko ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko pagal specialistų rekomendacijas. Pati apeliantė posėdžio metu net nenurodė, kad grąžinus mergaitę į jos šeimą ves dukrą ir toliau į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą. PPT dar 201(duomenys neskelbtini)s rekomendavo mergaitę vesti į priešmokyklinę grupę „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, tačiau apeliantė šių rekomendacijų nesilaikė. Apeliantė ligi šiol nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, laisvalaikiu. Apeliantė ir posėdžio metu nepripažįsta, kad dukrai reikalinga specialistų pagalba.

19.10. Žalingi įpročiai taip pat kelią abejones, nes apeliantė dar 2022-10-18 pati buvo išsikvietusi policija, kuri nustatė motinai neblaivumą, nustatytas 2,11 promilių girtumas. Atsakovė posėdžio metu šias aplinkybes neigė, nors į bylą pateiktas policijos pranešimas.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini)savivaldybės vaikų globos namai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23. Apeliaciniu skundu apeliantė D. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-621-553/2020). Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

26. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose, duodami paaiškinimus teismo posėdžių metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistavimo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

27. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

28. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

29. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant šioms aplinkybėms: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

30. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

31. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

32. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas senais duomenimis ir visiškai neanalizuota, kokia situacija yra šiuo metu. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad neva atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nesuponuoja išvados apie būtinybę taikyti ultima ratio priemonę nustatant motinos valdžios apribojimą.

33. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi visais į bylą pateiktais, t. y. 2018-2023 metų, duomenimis (rašytiniais įrodymais), šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

34. Sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais dėl vaiko teisių augti biologinėje šeimoje ir teisių į šeimos ryšius, tačiau pabrėžtina, kad šių teisių įgyvendinimas negali būti priešpastatomas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą). Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticija Nr. 30943/96, 66 punktas; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktas).

35. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nenustatyta CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant būtų galima jai riboti motinos vadžią nepilnametės dukros atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog iki P. G. paėmimo iš atsakovės, atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos institucijoms buvo žinoma nuo 2010 metų. Kiti atsakovės vaikai nelankė mokyklos, buvo paskirti ateinantys į šeimą mokytojai, tačiau jų į namus atsakovė neįsileisdavo, su socialiniais darbuotojais atsakovė nebendradarbiavo. 2021-10-05 P. G. laikinai paimta iš atsakovės šeimos, vaiko paėmimo metu buvo nustatyta, kad namuose netvarka, sklido blogas kvapas (šlapimo), P. G. buvo susivėlusiais plaukais, nešvari, baldai sulūžę, čiužinys, ant kurio sėdėjo atsakovė su dukra (duomenys neskelbtini) ir gulėjo M. G., permirkęs šlapimo kvapu, P. G. neturėjo savo lovytės. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)leido paimti P. G. iš vaiko motinos D. G.. Teismas minėta nutartimi nustatė, kad 2021-10-05 kilo grėsmė P. G. sveikatai ar gyvybei, todėl vaikas pagrįstai buvo laikinai paimtas iš jo motinos. Teismas pažymėjo, kad P. G. yra per mažo svorio, kad kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, specialistų vertinimu nustatytas kalbos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, (duomenys neskelbtini), reikalinga teikti specialiojo pedagogo ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija, mergaitė nepradėjo lankyti mokyklos. Atvejo vadybos posėdyje buvo nustatytos šios pagalbos priemonės, kurias turėjo įgyvendinti D. G.: 1) iki kito posėdžio išklausyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursą; 2) ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę dalyvauti susitikimuose su dukra; 3) lankyti psichologo konsultacijas iki kito posėdžio (posėdis turėjo vykti ne vėliau kaip po 6 mėnesių) pagal suderintą grafiką; 4) kreiptis dėl skirtos dienos socialinės globos paslaugos šeimos namuose, išsiaiškinti apie NVO „Caritas“ savanorių teikiamas paslaugas; 5) geranoriškai bendradarbiauti su socialine darbuotoja (reaguoti į patarimus, pastabas, laikytis susitarimų, informuoti apie kylančias problemas ir t. t.); socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) turėjo ne rečiau kaip kartą per savaitę arba pagal poreikį iki kito posėdžio lankytis šeimoje, tarpininkauti, atstovauti tvarkant reikiamus dokumentus bei sprendžiant iškylančias problemas, vykdyti stebėseną ir kontrolę. Pagalbos planas buvo pasirašytas atsakovės atstovo advokato R. V.. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis šiais esminiais motyvais: 1) tai, kad dėka budinčios globėjos P. G. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje nereiškia, jog vaiko teisės pažeidimą pašalino atsakovė, ir tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės pobūdžio bei nesuteikia garantijų, kad vaikas, jį grąžinus į šeimą, ir toliau mokysis minėtoje mokykloje; 2) atsakovė, žinodama apie P. G. (duomenys neskelbtini)sutrikimą, neatliepė nepilnamečio vaiko poreikio (mokytis), vaiko (duomenys neskelbtini)sutrikimo nepripažįsta, taip pat nepripažįsta vaiko (duomenys neskelbtini)pokyčių atliepiant vaiko specialiuosius poreikius ugdytis; 3) atsakovė nepripažįsta vaiko poreikio būti ugdomai specializuotoje mokykloje, todėl kyla abejonių dėl atsakovės teiginio, kad ves dukrą į (duomenys neskelbtini) mokyklą (specializuotą mokyklą), nuoširdumo; 4) atsakovė nė karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) mokyklą dėl dukros ugdymo, nesidomėjo jos ugdymu, ugdymo procese nedalyvavo; 5) atsakovei dėl praeityje nustatytų nesmurtinių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų (per mažo dukters svorio, buities sąlygų neatitikimo vaiko interesams, nepakankamos vaiko priežiūros) būtini tėvystės įgūdžius stiprinantys mokymai, tačiau ji neišklausė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kurso; 6) atsakovė dalyvavo ne visuose sutikimuose su dukra; 7) atsakovė neįvykdė pagalbos plane numatytos priemonės, kuri būtų sudariusi jai sąlygas daugiau laiko ir dėmesio skirti susitikimams su dukra, pokyčiams šeimoje; 8) atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose (išskyrus kai kartu dalyvauja advokatas), socialinių darbuotojų neįsileidžia į šeimos namus (išskyrus kai dėl apsilankymo šeimoje susitarė jos mama J. A. ir kuomet teismas įpareigojo atsakovę įsileisti dėl buities sąlygų tyrimo), neatsiliepia į skambučius, neperskambina. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismo nustatytos aplinkybės yra susijusios su CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais riboti tėvų valdžią, t. y. vengimu atlikti savo pareigą auklėti vaikus ir nesurūpinimu jais.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nagrinėjamu atveju papildomai akcentuotina, kad nors atsakovei ir buvo teikiama valstybės pagalba, atsakovė nebuvo suinteresuota aktyviai keisti nei savo elgesio, nei požiūrio į motinystę, o didesnės pastangos pradėtos rodyti tik po bylos dėl motinos valdžios apribojimo pradėjimo (pavyzdžiui, tik inicijavus civilinę bylą atsakovė atvykdavo į visus susitikimus su dukra).

37. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kaltais veiksmais pažeidė vaiko teisę mokytis, taip pat atliko kitus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, be to, atsakovei tik iš dalies vykdant pagalbos plane numatytas priemones, egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai laikinai riboti motinos valdžią. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl atsakovei taikytino laikino motinos valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir vertino visas aplinkybes (atsakovės veiksmus, atsakovės gyvenimo būdą, specialistų vertinimus ir liudytojų parodymus) visapusiškai ir teisingai, remiantis byloje šalių pateiktais įrodymais ir duomenimis bei kompetentingų institucijų (specialistų) išvadomis.

38. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, specialistų (ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės, pasiūlymai, liudijimai yra vertinami kaip patikimesni įrodymai ir dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę. Kita vertus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą sprendimą taip pat atsižvelgta ir į nepilnamečio vaiko P. G. nuomonę. (duomenys neskelbtini) teismo atliktos apklausos metu išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi su budinčia globėja.

39. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė liudytojų S. K., J. A. ir D. G. parodymus apie tai, kad atsakovė savo dukra tinkamai rūpinosi, su ja leisdavo laisvalaikį, namuose būdavo žaislų ir t. t. Teismas tos pačios rūšies įrodymams (liudytojų paaiškinimai) suteikė skirtingą vertinimą, nors esminių prieštaravimų tarp liudytojų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nebuvo.

40. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytojų parodymams lemiamos įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų J. A. ir D. G. parodymai negali būti laikomi patikimais atsižvelgiant į tai, jog šiuos liudytojus ir apeliantę sieja giminystės ryšiai, o su liudytoja S. K. sieja artimi ryšiai (pastaroji liudytoja yra apeliantės kaimynė), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos jais remtis.

41. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės suabsoliutino apeliantės pozityvios tėvystės kursų neišklausymą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo paskirta savo sūnaus M. G. globėja. Jei atsakovė turi įgūdžius būti globėja ir tais pačiais metais, kai buvo paimta dukra, yra konstatuotos šios aplinkybės, tai darytina išvada, kad atsakovė turi visus reikiamus įgūdžius, būtinus auginat mažametę dukrą, ir papildomi pozityvios tėvystės kursai nereikalingi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės sūnaus M. G. sveikatos sutrikimai skiriasi nuo P. G. (duomenys neskelbtini) sutrikimo, ir vien tai, kad atsakovė globoja savo pilnametį neįgalų sūnų, nepatvirtina to, jog nereikalinga ugdyti jos tėvystės įgūdžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, suponuoja išvadą, jog visgi apeliantė stokoja tėvystės įgūdžių savo nepilnametės dukros atžvilgiu.

42. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė nurodė, kad lyginant nagrinėjamą bylą ir 2016 metais išnagrinėtą civilinę bylą ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kur buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo, pagrindu kreiptis į teismą buvo tos pačios priežastys. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad dėl tokių pačių priežasčių ieškovės ieškinys buvo atmestas. Be to, priešingai nei konstatavo teismas, išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ir dėl motinos valdžios apribojimo dukros P. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 metais priimtas sprendimas neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamo ginčo atveju, nes nagrinėjamu atveju skiriasi faktinės bylos aplinkybės, t.y. apeliantės minimoje byloje ginčo nagrinėjimo ribas sudarė iki 2016 metų buvusių aplinkybių vertinimas, o šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nepilnametės P. G. 2021-10-05 paėmimą iš atsakovės šeimos, vertinimas, bei aplinkybių, apibūdinančių atsakovės pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, vertinimas.

43. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, nes dalyvavimas atvejo vadybos posėdžiuose su advokatu, niekuo nesiskiria nuo to atvejo, jei atsakovė dalyvautų atvejo vadybos posėdyje viena. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Bylos duomenimis nustatyta, kad po P. G. paėmimo apeliantės šeimai buvo organizuojami penki atvejo vadybos posėdžiai: 2021-11-07, kuris neįvyko, nes nepavyko įteikti apeliantei pranešimo apie posėdį, ji neatsiliepė į skambučius, niekas neatidarė buto durų; 2022-11-25, į kurį kvietimas atsakovei buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau atsakovė nedalyvavo, motyvuodama tuo, kad nebuvo informuota; 2021-12-07, kurio metu dalyvavo atsakovė ir jos atstovas advokatas R. V.; 2022-04-25 posėdis buvo organizuotas dėl P. G. laikinosios globos peržiūros, tačiau jame apeliantė nedalyvavo, apie neatvykimą neinformavo, apie posėdį pranešta registruotu laišku ir SMS žinute; 2022-04-29 organizuotas pakartotinis posėdis, tačiau jame apeliantė nedalyvavo, nors jai apie posėdį pranešta tinkamai.

44. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai, nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

45. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantės atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.

46. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantės elgesys keičiasi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tokio apeliantės elgesio stabilumo ir ilgalaikiškumo, o ne tik bylos nagrinėjimo metu, šiuo atveju laikinas motinos valdžios apribojimas yra proporcinga priemonė apsaugoti nepilnametės P. G. interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas motinos valdžios apribojimas nesukels neigiamų emocinių pasekmių vaikui, laikino motinos valdžios apribojimo atveju bendravimo su vaiku teisė išlieka. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė iki ieškinio šioje byloje pateikimo nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių siekdama susigrąžinti vaiką P. G. į šeimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, neįsitikinus, jog vaikui grįžti į šeimą saugu ir nusprendus jį grąžinti motinai, būtų padaryta didelė žala vaiko emocinei sveikatai ir visai vystymosi raidai, todėl grąžinant vaiką atsakovei privaloma įsitikinti, jog atsakovė dėjo ir deda maksimalias pastangas keisdama gyvenimo būdą ir spręsdama turimas problemas, nuosekliai ir visapusiškai vykdo pagalbos planą bei specialistų įpareigojimus/rekomendacijas. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis).

47. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės pareiga išlieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Kartu akcentuotina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovės šiuo atveju prašė priteisti 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių. Nors apeliantė argumentuoja, kad turi ribotas galimybes teikti išlaikymą, nes ji turi visiškai neįgalų sūnų, kurio priežiūrai reikalingos didelės išlaidos, tačiau pažymėtina, jog visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, jos darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, tad atsakovei pasinaudojus galimybe gauti integralią pagalbą M. G. ir/ar kitas socialines paslaugas, ji turės galimybes palikti sūnų ne tik šeimos narių, bet ir kitų asmenų priežiūrai, pradėti dirbti ir gauti pajamas. Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur nepilnametei dukrai, yra pagrįstas.

48. Kadangi apeliantė neginčija aplinkybių dėl nuolatinės globos nustatymo, teisėjų kolegija šioje dalyje plačiau nepasisako.

49. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su netinkamu valstybinių institucijų darbo organizavimu (dėl netinkamo pagalbos teikimo apeliantei, vykdomų draudimų/apribojimų apeliantei bendrauti su dukra ir kt.), pažymėtina, kad teismas nevykdo šių institucijų veiklos priežiūros. Apeliantė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai pažeisti, savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė