Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo T. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. E. priklausančiam turtui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 6 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-316/2023, be kitų asmenų, T. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtinei aplinkai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. liepos 14 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. E. priklausančiam nekilnojamajam turtui. Procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas (išskyrus tam tikrus laikotarpius, kuomet procesinė prievartos priemonė taikoma nebuvo), paskutinį kartą – skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 6 d. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, pratęstas šiam turtui:

2.1. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 18 100 Eur;

2.2. pastatui – gyvenamajam namui su garažu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 86 900 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi pirmosios instancijos teisme vykstantį procesą ir jo metu civilinio ieškovo išsakytą poziciją dėl civilinio ieškinio šioje byloje, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. E. ir jo sutuoktinės turtui buvo pratęstas nepagrįstai, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje tam nesant jokio teisinio pagrindo.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apygardos teismas, pratęsdamas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nustatė, jog vis dar egzistuoja vienas iš jos taikymo pagrindų – siekis užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas klausimus dėl galimų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų civiliniame procese, kuriame buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios savo prigimtimi turi panašumų su BPK įtvirtintu laikinu nuosavybės teisės apribojimu), yra pažymėjęs, jog laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, jeigu juo siekiama užtikrinti, jog ginčijamas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims iki teismo proceso pabaigos, tam, kad būtų užtikrintas kreditoriaus ieškinio patenkinimas. Tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas Raimondo prieš Italiją), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe. Pirminiai ieškiniai gali pateisinti ginčo turto areštą, tačiau tokios aplinkybės negali atleisti teismų nuo pareigos nustatyti ir pagrįsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tiesų atitinka sąlygas, nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose, ir ar tos sąlygos vykstant teismo procesams neišnyko (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas UAB „JKG Statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą).

8. Šioje byloje AAD ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (78 t., b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180–181). Pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog žalą prašo priteisti iš kaltų asmenų, patikslintame civiliniame ieškinyje žalos atlyginimo prašoma tik iš AB „G. K.“. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo šioje byloje, yra ne kartą vertinęs argumentus dėl AAD pareikšto civilinio ieškinio bei aplinkybės, kas pirminiame bei patikslintame civiliniuose ieškiniuose yra nurodyti kaip atsakingi už galimai padarytą žalą asmenys, kokioje apimtyje ir kieno atžvilgiu turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2022 m. kovo 14 d. nutartyje (Nr. 1S-68-658/2022) teismas pažymėjo, jog byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, o civilinis ieškovas nėra nurodęs aiškios pozicijos kokius reikalavimus, kokia apimtimi ir svarbiausia, konkrečiai kieno atžvilgiu, palaiko bei prašo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla ir priteisti žalą. Teismas akcentavo, jog siekiat sąžiningo ir operatyvaus proceso civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau bei tiksliai nurodyti kurį ieškinį (reikalavimus), kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje. Priešingu atveju gali būti pažeista kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

9. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-17-378/2020, e3K-3-138-381/2021). Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal BPK įtvirtintas procesines taisykles (taip pat ir tas, kurios reglamentuoja civilinio ieškinio pareiškimą bei jo išsprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą), negali būti taikomas visa apimtimi. Pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pastarasis gali būti reiškiamas konkretiems asmenims – kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis).

10. Kaip minėta anksčiau nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo šioje baudžiamojoje byloje, taip pat ne kartą akcentavo būtinybę išsiaiškinti (įvertinti) civilinio ieškovo poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio ir kaip už žalą atsakingo nurodyto asmens (jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-68-658/2022, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-116-658/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 1S-87-579/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartys bylose Nr. 1S-344-658/2022, 1S-343-658/2022). Pažymėtina, jog civilinis ieškovas apie visų minėtų skundų nagrinėjimą buvo informuotas, jam taip pat siųstos minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigos, civilinio ieškovo pozicija dėl konkrečių už žalą galimai atsakingų asmenų, kurie, patenkinus pareikštą civilinį ieškinį, turėtų šią žalą atlyginti, šioje proceso stadijoje jau yra aiški. Pirmą kartą civilinio ieškovo pozicija dėl asmenų, kuriems šioje byloje reiškiamas ieškinys, buvo išsakyta 2022 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu, kuomet sprendžiant klausimą dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, civilinio ieškovo atstovė nurodė, jog civilinis ieškinys yra pareikštas akcinei bendrovei „G. K.“ ir dėl to jis nagrinėtinas toje apimtyje, kokioje yra pateiktas, ir to asmens, tai yra, AB „G. K.“ atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 25 d., metu civilinio ieškovo atstovė vėlgi pažymėjo, jog šiuo metu, jos teigimu, yra visiškai aišku, kam šioje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, patvirtino palaikanti patikslintą civilinį ieškinį, kuriame kaip už žalą atsakingas asmuo buvo nurodyta tik AB „G. K.“. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). Taigi, pagal BPK 116 straipsnio dispozicijos konstrukciją procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtą įgyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvaus pobūdžio. BPK 116 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti išlieka aktuali viso baudžiamojo proceso metu. Visgi teismo pareiga imtis atitinkamų priemonių turi būti vertinama kartu su aptartu dispozityvumo principu, kuris tam tikra apimtimi taikomas ir baudžiamajame procese nagrinėjant klausimus, susijusius su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Klausimas dėl asmens, kuriam šioje byloje reiškiamas civilinis ieškinys, buvo ne kartą akcentuotas teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, tačiau civilinis ieškovas savo pozicijos nepakeitė – patvirtino palaikantis patikslintą civilinį ieškinį, kuriame kaip atsakovas nurodyta tik AB „G. K.“.

11. Baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.‏‏‎ ‏‏‎2K-2-788/2018, 2K-7-50-1073/2019, 2K-225-303/2019, 2K-38-788/2020, 2K-202-303/2020). Šiame proceso etape civilinis ieškinys pareikštas vienam iš kaltinamųjų – AB „G. K.“. Civilinio ieškovo pozicija dėl asmens, kuris turėtų atlyginti padarytą žalą gamtai, yra aiškiai išreikšta. Taigi pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kitų kaltinamųjų, taip pat ir T. E., atžvilgiu, šiuo metu nėra. Pasikeitus aplinkybėms, klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo gali būti svarstomas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti kaltinamojo T. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti kaltinamajam T. E. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam ir jo sutuoktinei O. E. priklausantį nekilnojamąjį turtą:

žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 18 100 Eur;

pastatą – gyvenamąjį namą su garažu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 86 900 Eur

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.