- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-440-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00484-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Zita Malova
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021-01-01 epizodas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021-02-11 epizodas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. R. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. R. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 6 d. ir nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m gegužės 14 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio gavimo šios priemonės vykdančioje institucijoje - Lietuvos probacijos tarnyboje - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš E. R. priteista 139,57 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. R. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y.:
1.1. jis 2021 m. sausio 1 d., apie 13.50 val., (duomenys neskebtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės R. T. atžvilgiu, tai yra tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į nosį, padarydamas nukentėjusiajai R. T. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
1.2. Taip pat jis 2021 m. vasario 11 d., apie 23.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2021-02-12, 00:07:19 val., nustatytas 1.34 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskebtini), gyvenamojo namo kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės R. T. atžvilgiu, tai yra tyčia sudavė jai du smūgius žarstekliu į galvą, vieną smūgį į kairę ausį ir vieną smūgį į dešinę ranką, po to tyčia panardino nukentėjusiosios galvą į kibirą su vandeniu, dėl ko pastaroji pradėjo dusti, tuo nukentėjusiajai R. T. padarė tris muštines žaizdas galvoje: dvi viršugalvyje, vieną kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas nugaroje, žastuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Apeliantas pažymi, jog iki sulaikymo jis buvo priimtas dirbti įmonėje bandomajam laikotarpiui ir galėtų dirbti šioje įmonėje, nes darbdavys sutinka jį priimti, tokiu būdu turėtų galimybę atlyginti Valstybinei ligonių kasai priteistą civilinį ieškinį. Jis atsiprašė nukentėjusiosios R. T. dėl savo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, pažada, jog daugiau toks elgesys nesikartos.
2.2. E. R. teigimu, sumažinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, jis turėtų galimybę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbti, taip pat gauti tinkamą medicininę pagalbą. Teigia, jog iki suėmimo jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys, tačiau laisvės atėmimo vietoje jam yra neužtikrinamas tinkamas gydymas ir liga progresuoja. Jam atlikus visą pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, galimai liga progresuos negrįžtamai ir gydymas nebepadės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Posėdžio metu nuteistasis E. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, pateikė teismui prijungimui prie bylos UAB „(duomenys neskebtini)“ ir UAB „(duomenys neskebtini)“ pažymas dėl E. R. įdarbinimo, taip pat Nacionalinio vėžio instituto raštą bei Valstybinio patologijos centro pažymą, iš kurių matyti, jog E. R., 2019 m. sausio 10 d. atlikus prostatos adatinės biopsijos tyrimą, nustatyta galutinė patologijos diagnozė – prostatos gerai diferencijuota adenokarcinoma. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo vietoje bei pateiktus dokumentus, nuteistojo gynėja prašė paskirti E. R. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atleisti jį nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos (BK 76 straipsnio 2 dalis). Prokurorė neprieštaravo BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. R. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą, pateikė medicininiu dokumentus ir prašė atleisti jį nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 2 dalį dėl sunkios nepagydomos ligos (prostatos gerai diferencijuotos adenokarcinomos). Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo.
6. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. yra nuteistas už dviejų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tuo pačiu nuosprendžiu konstatuotą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas E. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino, jog E. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, vienok, atsižvelgęs į tai, jog ši aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir E. R. teisinės padėties nesunkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją (įvykdytos dvi baigtos, tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos, susijusios su smurto šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2019 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų ir arešto, ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo, kai buvo pripažinta, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją keturis kartus, padarydamas nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir grasino ją nužudyti, padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, vėl padarė dvi analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tos pačios nukentėjusios – savo sugyventinės atžvilgiu, kas rodo, kad ankstesniais teismo sprendimais paskirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.
9. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs reikšmingų aplinkybių ar tai, kad bausmės parinkimui svarbias aplinkybes būtų vertinęs atsietai (kažkuriai jų suteikdamas nepagrįstai didelę reikšmę). Nepaisant nurodytų iš esmės neigiamų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas E. R. už pirmąją nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už antrąją – šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmes, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Visa tai leidžia spręsti, jog paskirta bausmė nėra pernelyg griežta.
10. Taigi, aptartų argumentų visuma leidžia konstatuoti, kad apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinus E. R. apeliacinį skundą ir sušvelninus nuteistajam, kuris nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, paskirtą bausmę, tokia bausmė, būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliktų savo funkcijų, nerealizuotų bausmės paskirties ir tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuotina, kad per švelni bausmė ne tik nenubaus E. R., bet ir neatgrasys (nesulaikys) jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Taigi, E. R. paskirta bausmė nelaikytina per griežta.
Dėl BK 76 straipsnio 2 dalies taikymo
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo E. R. gynėja pateikė Nacionalinio vėžio instituto raštą bei Valstybinio patologijos centro pažymą, iš kurių matyti, jog E. R., 2019 m. sausio 10 d. atlikus prostatos adatinės biopsijos tyrimą, nustatyta galutinė patologijos diagnozė – prostatos gerai diferencijuota adenokarcinoma, dėl ko prašė, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi, E. R. atleisti nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos.
12. BK 76 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl ligos taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, taikant BK 76 straipsnį, nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą, o sveikatos būklės patikrinimo aktas teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio. Spręsdamas klausimą, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Atsižvelgiama ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015, 2K-7-70-895/2018).
13. Byloje nustatyta, jog E. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2021 m. sausio 1 d. ir 2021 m. vasario 11 d. Iš teismui pateiktų E. R. medicininių dokumentų matyti, jog prostatos gerai diferencijuota adenokarcinoma nuteistajam diagnozuota dar 2019 m. sausio 10 d. Be to, Nacionalinio vėžio instituto rašte pažymėta, jog E. R. gydymas nebuvo skirtas, nes jis daugiau Nacionalinio vėžio institute nesilankė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, į tai, kad apeliantas nusikalstamų veikų padarymo metu jau sirgo prostatos gerai diferencijuota adenokarcinoma, tenkinti prašymo ir vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi E. R. atleisti nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos, nėra pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-5812 nurodoma, kad iš nuteistojo E. R. valstybės naudai priteistinos 150,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Zitos Malovos darbo užmokestis.
15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, E. R. nemoka lietuvių kalbos ir yra suimtas, todėl gynėjas jam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistajam E. R. advokatę Zitą Malovą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo gynėja (2 t., b. l. 114).
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. R. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktai ir 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo E. R. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. R. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. R. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.