- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2-4411-347/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00075-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Daiva Galdikaitė
- Kategorijos
- 3.1.6Laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.8Laikinosios apsaugos priemonės
- 3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančosa išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei R. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo: 1) panaikinti D. S. ir D. S. santuokos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Gižų šv. Antano parapijos bažnyčioje; 2) pripažinti D. S. asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį Daimler Chrysler, 2004 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1736 Eur vertės; 3) priteisti iš D. S. D. S. 500 Eur už parduotą automobilį Hyundai, 2008 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) panaikinus įrašą, palikti pavardes – D. S. prigimtinę S. pavardę, D. S. – santuokinę S. pavardę; 5) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo tėvu D. S.; 6) priteisti iš D. S. nepilnamečio sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo dienos iki pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą – D. S.; 7) grąžinti 12 Eur permokėto žyminio mokesčio ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovė nesirūpino šeimos buitimi, mažamečio sūnaus priežiūra, jo lavinimu, išsiskyrė jų požiūriai į šeimos vertybes. Ieškovas ne visada buvo dėmesingas Atsakovei. Sprendžiant konfliktus nepavykdavo rasti kompromiso, todėl nesutarimai tik gilėjo. Jie tapo abejingi vienas kitam. 2019 metų vasarą buvo nutarę nutraukti santuoką abiejų bendru sutikimu, tačiau dar kartą pabandė taikytis. Teigiamų rezultatų nepasiekė. Nuo 2020 metų vasario santuoka iširo visiškai. Jie apsigyveno atskirai. Nebeveda bendro ūkio, santuokinių ryšių nebepalaiko. Santuokoje jie įgijo tik transporto priemonę – automobilį Hyundai, 2008 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. balandžio 17 d. D. S. pardavė už 1000 Eur. Apsigyvenus atskirai nuo Atsakovės ir jau iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo Ieškovas įsigijo už asmenines lėšas automobilį Daimler Chrysler, 2004 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo šį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taip pat Ieškovas nurodė, jog bendrų su Atsakove kreditorių neturi. Išlaikymo iš Atsakovės nereikalauja ir jai teikti išlaikymą nesutinka. Sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo – vaiko tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Ieškovas palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog sutinka sumokėti 500 Eur kompensaciją už parduotą automobilį Atsakovei. Taip pat nurodo, jog jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Dabar pasikeitė savo darbo sąlygas, kad galėtų daugiau būti su vaiku. Važinėja po Lietuvą. Sūnus auga pas jį. Kai jo nebūna, sūnumi pasirūpina jo gyvenimo draugė, kartais – tėvai. Atsakovė retai domisi vaiku. Žinodamas jos padėtį sutinka, kad būtų priteista ne po 200 Eur, o po 150 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį. Taip pat sutinka, kad vaikas bendrautų su mama kas antrą savaitgalį.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka, kad šeima yra iširusi dėl abiejų kaltės. Sutinka su turto padalijimu. Tačiau teigia, jog norėtų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja – vaiko motina. Vaikas iš jos buvo paimtas 2021 m. sausio 4 d., nes „gavosi kivirčas“. Dėl gyvenamosios patalpos yra sudariusi nuomos sutartį. Pripažįsta, kad kol kas niekur nedirba. Tik ieško darbo. Gyvena iš 200 Eur pašalpos ir užsidirba papildomai „iš vairavimo“ – kai ką nors paveža. Tuo pačiu pripažino, jog automobilio neturi. Teigia, jog gydėsi nuo depresijos. Tuo pačiu pripažįsta, kad gydymas tęsiamas. Lankosi pas psichologą ir psichiatrą. Sutinka, kad, jeigu kol kas vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, ji su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ieškovas ir Atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Gižų šv. Antano parapijos bažnyčioje. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems dar iki santuokos – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S. VĮ Registrų centro duomenimis šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas, o automobilis Daimler Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Ieškovo vardu, įsigytas 2021 m. balandžio 22 d.
Dėl santuokos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų kaltės
Ieškovas ir Atsakovė apie santuokos nutraukimą bendru sutarimu sprendė jau nuo 2019 metų. Daugiau nei prieš metu apsigyveno atskirai. Mediacija rezultatų nedavė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovas nurodė, kad, kad jo sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.24 straipsnio 1 dalis). Sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti bendros kompetencijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).
Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.
Nagrinėjamoje byloje Ieškovas pateikė prašymą dėl akto įrašo dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo. Atsakovė neprieštarauja. Prašymas tenkintinas.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas nurodė, jog santuoka faktiškai iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą, vaiko auklėjimą ir ugdymą, tarpusavio santykius šeimoje. Nuo 2020 m. vasario mėnesio santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Pagalbos šeimai centro atstovė paaiškino, jog Atsakovė nevaldo emocijų, pykčio, linkusi meluoti, nesavikritiška. Sudėtinga Atsakovės būsena ir būtinas medikamentinis gydymas nurodyti ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovas nurodo, jog yra veiksnus ir darbingas, todėl išlaikymo iš Atsakovės nereikalauja. Atsakovė sutiko, jog jai išlaikymas nereikalingas. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl santuokinio turto padalijimo
Ieškovas prašo pripažinti D. S. asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį Daimler Chrysler, 2004 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1736 Eur vertės. Priteisti iš D. S. D. S. 500 Eur už parduotą automobilį Hyundai, 2008 metų gamybos, kuris buvo parduotas už 1000 Eur.
Atsakovė prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo neišsakė.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog automobilis Hyundai, 2008 metų gamybos, kuris buvo įsigytas santuokos metu, parduotas už 1000 Eur. Pinigus gavo D. S. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsniu, sprendžiama, jog pusė automobilio vertės priklauso Atsakovei.
Transporto priemonę – automobilį Daimler Chrysler, 2004 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1736 Eur vertės, D. S. įsigijo gyvendamas atskirai nuo Atsakovės daugiau kaip metus laiko ir jau po to, kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ginčo, kad tai – jo asmeninėmis lėšomis įgytas turtas, nėra.
Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę – S., jo sutuoktinei – santuokinę S. pavardę. Atsakovė su tokiu prašymu sutinka.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo tėvu - D. S.; priteisti iš D. S. nepilnamečio sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo dienos iki pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą – D. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ieškovas nurodė, jog jis sutinka, kad Atsakovė vaiko išlaikymui mokėtų po 150 Eur kas mėnesį. Kitas vaikui reikalingas išlaidas jis pasirengęs padengti pats. Teigė, jog neprieštarautų, kad vaikas bendrautų su Atsakove – savo motina ir kad oficialiai būtų nustatyta, jog ji turi teisę pasiimti vaiką ir su juo bendrauti kas antrą savaitgalį. Sūnus šiuo metu gyvena pas jį. Tuo metu, kai jis būna išvykęs darbo reikalais, sūnumi rūpinasi gyvenimo draugė arba tėvai. Siekdamas daugiau laiko praleisti su sūnumi, pasikeitė savo darbo sąlygas – važinėja ne į užsienio valstybes, o po Lietuvą.
Atsakovė prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja – vaiko motina. Nurodė, jog šiuo metu dar tebesilanko pas psichologą ir psichiatrą. Vartoja medikamentus. Ieško darbo. Yra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir pageidautų gyventi su sūnumi. Tuo pačiu nurodo, jog pragyvena iš 200 Eur pašalpos ir atsitiktinio uždarbio.
Iš pateiktos nuomos sutarties kopijos matyti, jog Atsakovė sudarė buto nuomos sutartį, įsipareigodama kas mėnesį mokėti po 220 Eur vien nuomos moksčio ir dar papildomai komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius ( sutarties 1.2 ir 1.3 punktai). Nors sutartis sudaryta 2021 m. kovo mėn. 30 d., nėra jokių duomenų, kad realiai patalpos nuomojamos, mokesčiai mokami, kad Atsakovė turi pakankamai lėšų išlaikyti šias gyvenamąsias patalpas ir skirti lėšų sūnaus išlaikymui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. vasario 10 d. išvadoje Nr.4SD-690 nurodyta, jog pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus skyriuje buvo gauti 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. sausio 4 d. 2020 m. rugsėjo 24 d. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad D. S. nereguliariai lanko grupę, stebimas dažnas nuovargis, neišsimiegojimas, nereguliarus lankymasis pas logopedą dėl neišvystytos kalbos, nerimą kelia motinos elgesys bendraujant su pedagogais ir matant jos elgesį su vaiku. Reaguojant į pranešimą, D. S. namuose (duomenys neskelbtini) rasta didelė netvarka ir nešvara, vaiko motina neįžvelgė problemų dėl vaiko priežiūros. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Nustatytas motinai reikalingas kasdienių socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, pozityvios tėvystės mokymai, psichologo pagalba. Inicijuotas atvejo vadybos procesas.
2021 m. sausio 4 d. gautas socialinės darbuotojos pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus motina nepasiėmė mažamečio vaiko, telefonu neatsiliepia, tėvas išvykęs į reisą Lenkijoje. Reaguojant į pranešimą, susisiekus su motina, ji keitė neatvykimo priežastis, nepasidomėjo, kur vaikas yra, neišreiškė ketinimo jį pasiimti. Vaikas apgyvendintas pas giminaičius. Rekomenduota pagalba – motinai su vaiku apsigyventi Kėdainių pagalbos šeimai centro Laikino apgyvendinimo namuose. D. S. sutikus, 2021 m. sausio 7 d. D. S. grąžintas motinai.
Išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad Ieškovas savo teises įgyvendintų priešingai vaiko interesams. Jis geranoriškai teikia išlaikymą vaikui, moka darželio išlaidas, perka būtinas priemones, drabužius vaikui, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, ugdymo įstaiga vaiką liečiančiais klausimais, bendrauja su vaiku, užtikrina bendravimą su seneliais, draugais, kitais giminaičiais.
Liudytoja I. R. parodė, jog D. S. laikino apgyvendinimo namuose nevaldydavo pykčio, emocijų, konfliktavo. Situacija pagerėjo tik po to, kai iš jos buvo paimtas sūnus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojos paaiškinimus, išvadą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu (Ieškovu) šiuo metu ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms labiau atitiktų vaiko interesus.
Bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymui skirtų lėšų priteisimo
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Ieškovas savo ieškinyje nenurodė konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė ir išvadoje, ir teismo posėdžio metu nurodė, jog užtikrinant vaiko šeimos ryšių išsaugojimą, siūloma nustatyti bendravimo tvarką.
Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007)
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Teismo posėdžio metu šalys sprendė, jog vaikas bendrautų su tėvais kas antrą savaitgalį. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, sprendžiama, jog motina turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val., pranešdama apie pageidavimą bendrauti ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Kitu metu bendravimas su vaiku gali būti nustatomas bendru tėvų susitarimu.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu turi pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiam sūnui D. S. Vaikas lanko lavinimo įstaigą, papildomai – logopedo paskirtus užsiėmimus. Kol sūnus gyveno pas Atsakovę, jis jai mokėdavo sūnaus išlaikymui po 200 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu Ieškovas, atsižvelgdamas į Atsakovės turtinę padėtį, sutiko, kad iš jos būtų priteista 150 Eur. Kitas vaikui būtinas išlaidas jis pasirengęs apmokėti pats.
Atsakovės atstovė siūlė sumažinti išlaikymui skirtą sumą iki 120 Eur, nes yra dar ir valstybės mokami vaiko pinigai.
CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ieškovas dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) “, jo vidutinis atlyginimas yra 646,85 Eur per mėnesį. Atsakovė gauna 200 Eur bedarbio pašalpą ir turi papildomų ne nuolatinių pajamų, kurių dydžio nenurodė. Ieško darbo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Iš Atsakovės nepilnamečiam vaikui priteistinas 150 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas Ieškovo prašymu priteistinas nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas D. S. skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovas D. S. prašo priteisti iš atsakovės D. S. bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti prie prašymų mokėjimo pavedimai.
D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1398-4834 suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Būtent išimtis numato advokato ar advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas. Todėl šis Ieškovo prašymas tenkintinas. Sprendžiama, jog išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės, o bylos nagrinėjimas užsitęsė bei išlaidos išaugo ir dėl nevienkartinio Atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo žyminį mokestį 173,06 Eur. Patikslintu ieškiniu prašė grąžinti permokėtą 12 Eur sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 83 ir 80 straipsniais, atsižvelgianbt į ieškovo sumažintą reikalavimų dėl alimentų dydžio priteisimą, mokėtina žyminio mokesčio suma – 116 Eur. Permokėta žyminio mokesčio suma – 57 Eur. Permokėta suma grąžintina Ieškovui vadovaujantis CK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Likusi – 116 Eur suma, vadovaujantis CK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistina Ieškovui iš Atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Gižų šv. Antano parapijos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudaryta bažnytinė santuoka, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad šiuo teismo sprendimu nutraukiama tik šalių įregistruota civilinė santuoka, įtraukta į apskaitą.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo D. S. palikti turimą santuokinę pavardę – S., D. S. palikti prigimtinę pavardę – S.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Pripažinti D. S. asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį Daimler Chrysler, 2004 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. S. D. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) už parduotą automobilį Hyundai, 2008 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu D. S..
Priteisti iš D. S. nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų), mokant kasmėnesinėmis išmokomis nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo dienos (šio sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki D. S. pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Piniginių lėšų, skirtų sūnaus D. S. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą D. S..
Nustatyti, jog vaiko D. S. motina D. S. turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą , t.y. 1 ir 3 mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val., pranešdama vaiko tėvui apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš vieną dieną.
Priteisti iš D. S. D. S. 1100 Eur (tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. S. D. S. 116 Eur (šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti D. S. permokėtą žyminio mokesčio dalį – 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.