Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-306-513/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: 2S-306-513/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07067-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo: A. B., Ž. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-306-513/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07067-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24; 3.5.26 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. B. ir Ž. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys Ž. M., A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė B. T. prašė teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo skolininkei A. B.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas patenkintas, leista taikyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022 nurodytas jo neįvykdymo pasekmes – suteikti išieškotojai Ž. M. teisę priverstine tvarka A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Taip pat suinteresuotam asmeniui A. B. paskirta 3 Eur dydžio bauda išieškotojos Ž. M. naudai už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022, kuriuo A. B. įpareigota atlaisvinti savavališkai užimtą Ž. M. nuosavybės teise priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą A. B. nuosavybės teise priklausančių inžinerinių komunikacijų, ir savo lėšomis sutvarkyti šią Ž. M. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo iki įpareigojimo įvykdymo dienos.

3. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/22/01463, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-171-1071/2022, kuriuo skolininkė A. B. įpareigota: 1) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą A. B. nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį; 2) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m. zoną iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m. atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o A. B. šio įpareigojimo nevykdant, suteikti Ž. M. teisę priverstine tvarka A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m. zoną iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2022 m. liepos 14 d., jo įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. spalio 14 d. Antstolė, nustačiusi, jog skolininkė įsiteisėjusio teismo sprendimo per jame nustatytą terminą neįvykdė, 2022 m. lapkričio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-5-48515.

4. Teismas nurodė, kad skolininkės pateikta 2022 m. rugsėjo 19 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. GT22-09/19 yra susijusi su kitos teismo sprendimo dalies, kuria skolininkė įpareigota atlaisvinti išieškotojai priskirtą žemės sklypo dalį nuo inžinerinių komunikacijų, vykdymu, todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su gyvenamojo namo dalies nugriovimu, vykdymo yra teisiškai nereikšminga. Skolininkė taip pat yra pateikusi architekto R. P. raštą „Dėl dalies gyvenamojo namo griovimo aprašo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad pastato dalies griovimas bus atliekamas tik remiantis parengtu ir patvirtintu griovimo darbų aprašu (grafine ir tekstine dalimis), pakeičiant gyvenamojo namo techniniame projekte nustatytus bendruosius statinio rodiklius, t. y. bendrąjį plotą, tūrį, užstatomą plotą. Teismas pažymėjo, kad iš šio architekto rašto matyti, kad šių metų pirmajame ketvirtyje bus rengiamas griovimo darbų aprašas, o antrajame ketvirtyje, skolininkei pasirinkus rangovą, būtų galima vykdyti namo griovimo darbus. Teismas pažymėjo, kad sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. spalio 14 d., o byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad tokius aprašo rengimo terminus būtų lėmusios objektyvios priežastys, taip pat nėra duomenų, kad skolininkė būtų pasirinkusi rangovą. Teismas vertino, kad skolininkė realiai yra pradėjusi vykdyti teismo sprendimo dalį, susijusią su namo dalies griovimu, ir kad ši sprendimo dalis bus įvykdyta per protingą laikotarpį, kuris užtikrins išieškotojos interesus.

5. Teismas pažymėjo, kad skolininkė nebendradarbiavo ir nesikreipė į ieškotoją ir antstolę siekdama informuoti, jog teismo sprendimo įvykdymas užtruko dėl užsitęsusių procedūrų aprašui parengti, o jos nurodytos priežastys, t. y. baimė kreiptis į išieškotoją dėl seniau vykusių konfliktų bei nežinomybė, kokių veiksmų imtis, nelaikytinos objektyviomis ir nuo skolininkės valios nepriklausančiomis priežastimis. Be to, nuo termino, iki kurio turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas (2022 m. spalio 14 d.), iki sprendimo neįvykdymo akto surašymo (2022 m. lapkričio 11 d.) skolininkė turėjo dar beveik papildomą mėnesį įvykdyti 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimą ir (ar) bendradarbiauti su antstole ir išieškotoja, informuoti, kad teismo sprendimo vykdymo trukmė gali užtrukti dėl užsitęsusių procedūrinių veiksmų bei antstolei ir išieškotojai pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų pagrindas netaikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Dėl to teismas taikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendime nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikė išieškotojai teisę priverstine tvarka skolininkės sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su išieškotojai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022 jo neįvykdymo pasekmės yra nurodytos tik tos sprendimo dalies, kuria skolininkė yra įpareigota nugriauti savavališkai žemės sklype pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, o kitos teismo sprendimo dalies, kuria skolininkė įpareigota atlaisvinti savavališkai užimtą Ž. M. nuosavybės teise priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo dalį, nevykdymo pasekmės nėra nustatytos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo termino įvykdyti teismo įpareigojimą pabaigos yra praėję trys mėnesiai ir skolininkė turėjo pakankamą laiko tarpą įvykdyti 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendime nurodytą įpareigojimą, tai, kad pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. statybos rangos sutarties Nr. GT22-09/19 1.3, 2.1.11, 2.1.12, 3.4 punktus rangovas įsipareigojo atlikti buitinių nuotėkų iškėlimo darbus, kai užsakovas pateiks atliekamų darbų aprašą ir gaus leidimą tiems darbams atlikti gretimame sklype, taip pat sumokės avansą, tačiau įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nuo sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki šiol skolininkė būtų ėmusis konkrečių veiksmų tam, kad būtų sudarytos prielaidos rangovui atlikti aptariamoje statybos rangos sutartyje sulygtus darbus, konstatavo, jog vien skolininkės pateikta statybos rangos sutartis savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkė yra realiai pradėjusi vykdyti teismo sprendimą ir kad aptariama teismo sprendimo dalis bus įvykdyta per protingą laikotarpį, kuris užtikrintų išieškotojos interesus. Teismas nurodė, jog šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes ir skirti A. B. baudą po 3 Eur už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojos Ž. M. naudai, baudą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

7. Suinteresuotas asmuo Ž. M. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria A. B. paskirta 3 Eur bauda, pakeisti ir padidinti baudą iki 13 Eur už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022 įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtą žemės sklypo dalį nevykdymo dieną.

8. Argumentuoja, kad svarbiausias CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos taikymo tikslas yra skolininko paskatinimas vykdyti antstolio reikalavimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 3 Eur bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną negali užtikrinti šio tikslo. Mano, jog atsižvelgiant į dideles A. B. skiriamas lėšas teisminiams ginčams, 3 Eur bauda už kiekvieną teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymo dieną (90 Eur per mėnesį), neužtikrina realaus priimto teismo sprendimo įvykdymo ir neskatina skolininkės vykdyti teismo sprendimą, nes baudos suma skolininkei nėra reikšminga.

9. Pažymi, kad jos šeima, ketindama statyti gyvenamąjį namą jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pardavė šeimai nuosavybės teise priklausiusį butą, tačiau vis dar negalėdama naudoti priklausančio žemės sklypo, susiduria su išlaidomis, būtinomis šeimos su mažamečiais vaikais gyvenamojo būsto užtikrinimui.

10. Mano, kad A. B. elgesys, t. y. statybos rangos sutarties sudarymas, rangos darbų vykdymo pradžios susiejimas su darbų aprašo ir leidimo atlikti darbus žemės sklype gavimu, kai nei aprašas, nei leidimas nereikalingi, nes darbai turi būti vykdomi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, liudija, kad A. B. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdyti nesirengia ir vienintelis jos siekiamas tikslas yra laimėti laiko, kad priverstų žemės sklypo savininkę Ž. M. priimti jai akivaizdžiai nenaudingas, jos ir šeimos interesams prieštaraujančias A. B. siūlomas taikaus ginčo sprendimo sąlygas.

Šalies argumentai

11. Suinteresuotas asmuo A. B. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir antstolės pareiškimo dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo atmesti arba nutarties dalį, kuria paskirta 3 Eur dydžio per dieną bauda, pakeisti ir paskirti vienkartinę 30 Eur dydžio baudą.

12. Argumentuoja, kad neignoruoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, pripažįsta ir neginčija jo vykdytinumo ir ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdyti nepavyko dėl objektyvių pateisinamų priežasčių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisminę praktiką dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymo teisinių pasekmių taikymo.

13. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos 2022 m. rugsėjo 19 d. sudaryta su UAB „GT Transport“ statybos rangos sutartis Nr. GT22-09/19 yra susijusi su kitos teismo sprendimo dalies, kuria skolininkė įpareigota atlaisvinti išieškotojai priskirtą žemės sklypo dalį nuo inžinerinių komunikacijų, vykdymu, tačiau pažymi, kad ši sutartis reikšminga ir kitos teismo sprendimo dalies tinkamam įvykdymui, kadangi šis inžinerinis įrenginys yra teismo sprendimu nugriautino arba perstatytino pastato priklausinys, neatsiejamai su juo susijęs, nes užtikrina galimybę gyvenamąjį pastatą naudoti pagal jo paskirtį ir todėl jo pašalinimas (perkėlimas) iš suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra susijęs su rengiamu pastato dalies griovimo aprašu ir jame numatytinais darbais.

14. Taip pat argumentuoja, kad nuo jos niekaip nepriklauso 2022 m. rugpjūčio mėn. 9 d. projektavimo darbų rangos sutarties šalies – projektuotojo (architekto) nustatyti sutarties vykdymo terminai, o ji pati ėmėsi visų būtinų priemonių, kad darbai būtų atlikti per įmanomai trumpiausius terminus, t. y. sutartį projektavimo ir planavimo darbams atlikti sudarė su asmeniu, vykdžiusiu nugriautino / perstatytino pastato statybos priežiūros darbus, todėl geriausiai žinančiu pastato techninius konstrukcinius parametrus bei statybos ypatumus. Skolininkė sudaryti pastato dalies griovimo / perstatymo rangos darbų sutarties neturėjo objektyvios galimybės, nes nėra žinoma ir atliktinų pagal griovimo aprašą / rekonstrukcijos projektą darbų apimtis bei galima kaina, tačiau preliminariai yra numatyta, kad pastato dalies griovimo / perstatymo darbus galėtų atlikti ta pati bendrovė, su kuria sudaryta rangos sutartis dėl pastato inžinerinių tinklų pašalinimo / perkėlimo (UAB „GT Transport“).

15. Teigia, kad neatitinka tikrovės išieškotojos teiginiai, jog jos sklype jau pasiruošta ir statybos galėtų būti pradėtos nedelsiant, kai tik teismo sprendimas bus įvykdytas. Teigia, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. sausio 23 d. išrašas patvirtina, kad išieškotoja sklypą valdo ne asmeninės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise, o Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. gruodžio 27 d. sklypo bendrasavininkų iniciatyva yra rengiamas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Taigi, iki sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės rengiamu teritorijos planavimo dokumentu išieškotoja gali vykdyti statybas tik esant rašytiniam visų sklypo bendrasavininkų sutikimui. Skolininkės žiniomis, jokie sklypo bendrasavininkų parašai dėl sutikimo vykdyti statybas išieškotojai priklausančioje sklypo dalyje renkami nebuvo, o tai reiškia, kad, skirtingai nei teigia išieškotoja, vykdyti statybas jai priklausančioje sklypo dalyje nedelsiant galimybės nėra. Aptariamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti dar 2017 metais, tačiau nebaigtas, nepatvirtintas ir jau tris kartus grąžintas taisyti, skolininkės turimais duomenimis, ir dėl sklypo bendrasavininkų nesutarimų dėl sklypų ribų. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo uždelsimas išieškotojos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Taip pat teigia, kad išieškotojos deklaruojamos aplinkybės, jog jos šeima pardavė butą ir patiria išlaidas būsto nuomai, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o 2021 m. vasario 2 d. pareiškime dėl teismo leidimo parduoti butą pati išieškotoja nurodė, kad šeima gyvens draugų name ir jokių išlaidų nuomai nepatirs.

16. Mano, jog svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad dalyje skolininkės sklypo yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) išieškotojos sklypo naudai. Servituto užimamos skolininkės žemės sklypo dalies plotas kaip tik atitinka namo užstatymu pažeidžiamo išieškotojos sklypo plotą. Supranta, kad ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą, tačiau gali būti vertinama kaip išieškotojos galbūt patiriamą žalą dėl vėluojančio sprendimo įvykdymo mažinanti aplinkybė.

17. Skolininkės žiniomis, išieškotoja dirba notaro padėjėja ir pažįsta bei bendrauja su išieškojimą atliekančia antstole. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl galimo antstolės šališkumo vykdant išieškojimo veiksmus, kadangi tam tikrais atvejais jie buvo atliekami nesilaikant nustatytos formos, pvz. paskambinus telefonu, todėl skolininkė neturėjo galimybės patikrinti bei įsitikinti skambinančių asmenų tapatybe ar jų sakomų aplinkybių bei informacijos tikrumu ir / arba teisingumu. Nepaisant to, siekdama įmanomai greito teismo sprendimo vykdymo antstolės veiksmams kliūčių nesudarė ir jos priimtų sprendimų vykdymo procese neskundė, antstolei nušalinimo nereiškė.

18. Teigia, kad svarbi ir aplinkybė, jog privalomas nugriauti / perstatyti gyvenamasis namas yra vienintelis jos sūnaus šeimos su dviem mažamečiais vaikais būstas ir nuolatinė gyvenamoji vieta. Ši aplinkybė vertintina kaip galinti pateisinti dėl ne nuo skolininkės valios susidariusį vėlavimą įvykdyti teismo sprendimą.

19. Mano, kad atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškotojos patiriamas jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl vėluojamo įvykdyti teismo sprendimo gali būti vertinamas kaip labai ženklus ar kad dėl negalimų pradėti suplanuotų statybų išieškotoja patiria išlaidas būsto nuomai, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl privačių asmenų interesų, bet ne dėl viešojo intereso. Teigia kad paskirta bauda jai yra nepakeliama našta, todėl nelaikytina protinga bei proporcinga, jos mėnesio pajamos iš darbo teisinių santykių sudaro apie 1 040 Eur, jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), kurių gydymas labai brangus, vaisto vieno švirkšto su injekciniu tirpalu dėžutė kainuoja virš 2 200 Eur, o injekcijos turi būti daromos kas 3 mėnesius, valstybė kompensuoja tik 50 proc. vaisto kainos, todėl ji išgali injekcijas daryti tik kas 6 mėnesius, be šio vaisto jos sveikata smarkiai pablogėtų, ji taptų tik iš dalies darbinga. Teismo paskirtos nuobaudos tęstinis vykdymas smarkiai apribotų jos galimybės šiuos vaistus įsigyti ir gauti efektyvų gydymą, o tokios pasekmės negali būti laikomas adekvačia ir pateisinama pavėluoto teismo sprendimo vykdymo nuobauda. Be to, vertintina ir aplinkybė, kad antstolė taikė areštą jai nuosavybės teise priklausančiam butui, taigi, ji jau patiria neigiamas turtines pasekmes. Dėl to bauda laikytina pertekline ir proporcingumo bei teisingumo principus pažeidžiančia priemone.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo Ž. M. atsiliepimu skolininkės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

21. Argumentuoja, kad skolininkės A. B. neva su UAB „GT transport“ 2022 m. rugsėjo 19 d. sudaryta statybos rangos sutartis yra sudaryta tokiu būdu, kad realiai ši sutartis galėtų būti niekada nevykdoma. Rangos sutartimi rangovo įsipareigojimų vykdymo pradžia yra susieta su griovimo darbų aprašo parengimo ir darbus leidžiančio leidimo gavimo momentu bei po jų sekančiu avansiniu mokėjimu, t. y. rangovo įsipareigojimų vykdymas susietas su sąlygomis, kurios negali atsirasti. Antra, projektuotojo 2022 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo su skolininke pagrindu neva atliekamų projektavimo darbų pagrindu jokie nei gyvenamojo namo, nei inžinerinių komunikacijų, griovimo, išardymo darbai negalės būti atliekami, nes sudarytas susitarimas dėl projektavimo darbų, kurie nesukels jokių pasekmių, atlikimo. Taigi, susitarta dėl dalies žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo griovimo aprašo sudarymo ir projektinės dokumentacijos rengimo, tačiau pagal šiuos dokumentus jokie darbai negalės būti atliekami ir vykdomi, nes statinio griovimo aprašas numato tik viso statinio, visų statinio konstrukcijų išardymą, o dalies statinio griovimas yra laikomas statinio rekonstrukcija. Dėl rekonstrukcijos jokių susitarimų skolininkė nesudarė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolininkės pateikti pranešimai ir rangos sutartis realaus teismo sprendimo vykdymo nepatvirtina.

22. Mano, kad priimto sprendimo nevykdymą patvirtina ir projektuotojo 2023 m. sausio 4 d. pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2022 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais buvo atliekami paruošiamieji griovimo aprašo parengimo darbai, t. y. informacijos apie pastatą surinkimas, susisteminimas, įvertinimas. Nurodytos trukmės informacijos rinkimo, sisteminimo trukmė, kai tas pats projektuotojas rengė ir gyvenamojo namo skolininkei priklausančiame žemės sklype projektą, techninį statybos projektą bei vykdė gyvenamojo namo statybos techninę priežiūrą, yra nereali, nes projektuotojui visa informacija apie gyvenamąjį namą, jo projektinius, statybos techninius sprendinius yra žinoma ir turima. Su atskiruoju skundu skolininkės pateiktas naujas 2023 m. sausio 23 d. projektuotojo pranešimas tik patvirtina, kad jokie parengiamieji darbai iki gruodžio mėnesio pabaigos net nebuvo pradėti, skolininkė parengiamųjų darbų ėmėsi tik 2023 metais ir jie nėra baigti. Be to, projektuotojas disponuoja tiek vaizdine, tiek technine gyvenamojo namo projektavimo medžiaga, todėl visiškai nerealiu laikytinas įsipareigojimo parengti griovimo aprašo tekstinę ir vaizdinę dalį per 2023 metų I-ąjį ketvirtį terminas.

23. Pažymi, kad kaip ir civilinės bylos Nr. e2-171-1071/2022 nagrinėjimo atveju teigusi apie artimą išieškotojos ir notarės, tvirtinusios žemės sklypo įsigijimo sandorį, giminystės ryšius ir tuo pagrindu kėlusi abejones dėl sklypo įsigijimo teisėtumo, taip ir atskirajame skunde skolininkė, teigdama apie egzistuojančius išieškotojos ir antstolės artimus ryšius, sąmoningai naudoja išieškotoją žeminančius, tikrovės neatitinkančius teiginius. Pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas – skolininkės veiksmų (neveikimo) nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir vertinimas, todėl bet kokie atskirojo skundo motyvai, susiję su sklypo išieškotojos naudojimu, yra nesusiję su ginčo dalyku. Taip pat nurodo, kad nuo 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimo priėmimo praėjo jau beveik metai, o skolininkės sūnus, kuriam priklauso neteisėtas, neregistruotas statinys, kuriame, skolininkės teigimu, gyvena mažamečiai vaikai, nepadarė nieko, kad neteisėtos statybos name gyvenančių nepilnamečių vaikų teisė į būstą būtų užtikrinta bei kad namas funkcionuotų tinkamai neteršdamas aplinkos, nes šiuo metu neturi veikiančių inžinerinių (vandens tiekimo, nuotėkų) komunikacijų.

24. Argumentuoja, kad teisiškai nereikšmingi skolininkės teiginiai dėl išieškotojos teisių pažeidimo galimo nebuvimo. Išieškotojai priklausančio žemės sklypo valdymo pažeidimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pats savaime yra pažeidimas. Baudos skyrimą lemia teismo sprendimo neįvykdymo faktas, o teismo sprendimo nevykdymo priežastys (skolininko (ne)veikimo priežastys) gali lemti tik skolininkui skirtinos baudos dydį. Išieškotoja nesutinka tik su skolininkei skirtos baudos dydžiu ir mano, kad jis neskatina skolininkės priimtą teismo sprendimą vykdyti.

Atsiliepimas

25. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu išieškotojos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime dėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip savo atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

27. Apeliantė A. B. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – architekto 2023 m. sausio 23 d. raštą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. sausio 23 d. išrašą, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo internetinio puslapio kopiją, 2017 m. lapkričio 2 d. skelbimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo kopiją, 2021 m. vasario 2 d. prašymo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams dėl teismo leidimo parduoti butą (namą) išdavimo kopiją, Sendvario seniūnijos 2021 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. V10-22 apie asmenų gyvenamąją vietą, atsiskaitymo lapelio už 2022 m. spalio mėnesį kopiją, medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, antstolės 2022 m. gruodžio 21 d. patvarkymo Nr. S-22-5-54255 kopiją.

28. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susijęs su atskirajame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, tačiau pažymėtina, kad didžioji dalis įrodymų nėra atsiradę naujai, jie turėjo ir galėjo būti žinomi apeliantei dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ypač susiję su jos sveikatos būkle. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Ž. M. turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais, dalis jų susiję su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir dėl naujai pateiktų apeliantės A. B. įrodymų pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, darytina išvada, kad priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

29. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos antstolės prašymą ir taikė teismo sprendime nurodytas jo nevykdymo pasekmes bei paskyrė skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/22/01463, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-171-1071/2022, kuriuo skolininkė A. B. įpareigota: 1) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą A. B. nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį; 2) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m. zoną iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m. atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o A. B. šio įpareigojimo nevykdant, suteikti Ž. M. teisę priverstine tvarka A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba.

31. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2022 m. liepos 14 d., jo įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. spalio 14 d. Antstolė, nustačiusi, jog skolininkė įsiteisėjusio teismo sprendimo per jame nustatytą terminą neįvykdė, 2022 m. lapkričio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-5-48515.

32. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

33. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

34. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

35. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. skolininkė neatlaisvino savavališkai užimto išieškotojai nuosavybės teise priklausančios ir nustatytos naudotis žemės sklypo dalies, kuri užimta skolininkei nuosavybės teise priklausančiomis inžinerinėmis komunikacijomis, bei nenugriovė savavališkai žemės sklype pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalies, kuri patenka į 3 metrų zoną iki žemės sklypo su išieškotojai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba, arba šio pastato neperstatė taip, kad būtų užtikrintas 3 metrų atstumas nuo pastato iki išieškotojai priklausančio žemės sklypo. Skolininkė šią aplinkybę pripažįsta, tačiau argumentuoja, kad siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jo vykdymas užtruko dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su skolininkės argumentais nesutinka ir faktinių bylos aplinkybių neturi pagrindo vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

37. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022 jo neįvykdymo pasekmės yra nurodytos tik tos sprendimo dalies, kuria skolininkė yra įpareigota nugriauti ar perstatyti savavališkai žemės sklype pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, o teismo sprendimo dalies, kuria skolininkė įpareigota atlaisvinti savavališkai užimtą išieškotojai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, nevykdymo pasekmės nėra nurodytos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bent pradėjusi vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria įpareigota nugriauti ar perstatyti gyvenamojo namo dalį. Nors architekto 2023 m. sausio 4 d. rašte nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. su skolininke sudaryta sutartis dėl dalies gyvenamojo namo griovimo aprašo sudarymo, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių rašte išdėstytas aplinkybes, byloje nėra, nepateikta ir pati 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis. Skolininkės pateikta 2022 m. rugsėjo 19 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. GT22-09/19 yra susijusi su inžinerinių komunikacijų iškėlimu, taigi, ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad ši sutartis aktuali kitos teismo sprendimo dalies – įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtą išieškotojai priklausančią sklypo dalį, vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-171-1071/2022 įsiteisėjo 2022 m. liepos 14 d., o jo įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. spalio 14 d., tuo tarpu, skolininkė tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. su architektu sudarė sutartį dėl dalies gyvenamojo namo griovimo aprašo sudarymo ir, akcentuodama, kad statybos rangos sutartis dėl komunikacijų iš sklypo dalies iškėlimo susijusi ir su gyvenamojo namo perstatymu / dalies nugriovimu, šią sutartį sudarė tik 2022 m. rugsėjo 19 d., taigi, likus mažiau nei mėnesiui iki teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos. Jokių objektyvių priežasčių, trukdančių skolininkei tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą, nenurodyta ir byloje nėra nustatyta, juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas būtų realiai pradėtas vykdyti.

38. Neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016, kt.). Konstatuotina, kad skolininkei tinkamai neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes, apie kurias skolininkė žinojo ir buvo įspėta, t. y. suteikė išieškotojai teisę priverstinai skolininkės sąskaita nugriauti savavališkai teismo sprendime nurodytame žemės sklype pastatyto pastato – gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 metrų zoną iki žemės sklypo su išieškotojai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės argumentai, jog gyvenamasis namas, kurio dalis griautina / perstatytina, priklauso jos sūnui, kurio šeima su nepilnamečiais vaikais jame faktiškai gyvena, nėra teisiškai pagrįsti ir nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ginčo namas yra pastatytas neteisėtai, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento ir neturint gretimų žemės sklypų sutikimų, prie pat ieškovės žemės sklypo ribos. Dėl to nagrinėjamo ginčo teisinio vertinimo niekaip nekeičia aplinkybė, kad nelegaliai pastatytame name gyvena šeima su nepilnamečiais vaikais.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikęs sprendime nurodytas jo dalies nevykdymo teisines pasekmes, už kitos teismo sprendimo dalies nevykdymą pagrįstai paskyrė skolininkei baudą. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

40. Bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

41. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo teisinė galimybė skolininkei taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas pasekmes už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį.

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Taigi, teismo skiriamos baudos dydis turi atitikti ir išieškotojo interesus.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė neįrodė, kad egzistuoja pagrindas sumažinti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą – po 3 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad skolininkė gauna vidutines pajamas, turi nekilnojamojo turto, tačiau serga liga, kurios gydymui reikalingi brangūs vaistai, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą iš esmės minimalią baudą, nes pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba dieną, juo labiau, skolininkės prašoma vienkartinė 30 Eur dydžio bauda neskatintų jos kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Aplinkybė, kad skolininkei priklausantis butas yra areštuotas, priešingai nei teigia skolininkė, savaime nesukelia jai jokių neigiamų turtinių pasekmių ir dėl to ji nepatiria finansinių nuostolių. Tačiau, teismo vertinimu, išieškotojos prašoma 13 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, viršijanti trečdalį skolininkės mėnesio pajamų, taip pat nebūtų adekvati ir proporcinga, o taptų jai nepakeliama našta, taigi, nenustatytas ir teisinis pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą, kuri atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir šalių interesų pusiausvyrą.

44. Pažymėtina ir tai, kad bauda skolininkei nustatyta tik nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, taigi, iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos bauda skolininkei nėra skaičiuojama. Be to, nuo termino, iki kurio turėjo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos skolininkė turėjo dar papildomus penkis mėnesius teismo sprendimui įvykdyti ar bent pradėti jį realiai vykdyti, tačiau jokių įrodymų, kad teismo sprendimas būtų pradėtas realiai vykdyti, nepateikė. Vien deklaratyvūs skolininkės teiginiai apie sudarytas sutartis su rangovais, apie nuo jos nepriklausančias aplinkybes ir pan., nesudaro pagrindo vertinti, kad skolininkė iš tikrųjų siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jai kliudo objektyvios priežastys. Taip pat skolininkės argumentai apie tai, kad išieškotojai priklausanti žemės sklypo dalis nėra atidalyta iš bendrosios nuosavybės, tai, kad statybos joje dar negalimos, tai, kad išieškotoja galbūt pažįstama su teismo sprendimą vykdančia antstole, kad dalyje skolininkės sklypo yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) išieškotojos sklypo naudai, kad, skolininkės subjektyviu suvokimu, išieškotoja nepatiria didelės žalos dėl užsitęsusio teismo sprendimo vykdymo ir panašūs teiginiai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir nepateisina skolininkės delsimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad skolininkė pažeidžia išieškotojos nuosavybės teisę ir pateisinimų tokiam pažeidimui nėra nustatyta, o šių pažeidimų skolininkė pašalinusi nėra.

45. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Suinteresuotas asmuo Ž. M. prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš suinteresuotojo asmens A. B., iš viso 600 Eur, kuriuos sudaro 240 Eur už atskirojo skundo parengimą ir 360 Eur už atsiliepimo į A. B. atskirąjį skundą parengimą.

48. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesas priešingas, A. B. neveikimas (įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas) lėmė Ž. M. kreipimąsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

49. Pažymėtina, kad Ž. M. atskirasis skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą, tačiau atmetus A. B. atskirąjį skundą Ž. M. priteistinas išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą Ž. M. naudai iš A. B.

Teisėja Irma Čuchraj