Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-877-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-11
Bylos Nr.: e2A-877-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17908-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: V. E.
Atsakovas: M. V., R. V.

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1550-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17908-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) M. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. E. ir V. E. (ieškovų teisių ir pareigų perėmėjai – L. D. ir E. D.) ieškinį atsakovams M. V. ir R. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. G., I. K., V. K., I. V., E. V., A. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė pakeisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą 0,2284 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal:

1) 2018 m. lapkričio 27 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą, t. y. pakeisti egzistuojančios tvarkos 1.7 punktą ir jį išdėstyti taip: „Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29, turinčia 43 kv. m, sutarties šalys naudosis pagal 2018 m. lapkričio 27 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą tokia tvarka: 1.7.1. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 48-36-37-38, turinčia 3 kv. m bendrai naudosis V. E. ir V. E. – 2/2284 dalimis, R. V. ir M. V. – 1/2284 dalimi; 1.7.3. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K1“ ir skaičiais 49-45-44-50, turinčia 24 kv. m, asmeniškai naudosis V. E. ir V. E.; 1.7.4. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K2“ ir skaičiais 45-46-42-43, turinčia 5 kv. m, asmeniškai naudosis V. E. ir V. E.; 1.7.5. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K3“ ir skaičiais 46-48-38-39-40-42, turinčia 11 kv. m, asmeniškai naudosis R. V. ir M. V.“; arba

2) pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą, t. y. pakeisti egzistuojančios tvarkos 1.7 punktą ir jį išdėstyti taip: „Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29, turinčia 43 kv. m, sutarties šalys naudosis pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą tokia tvarka: 1.7.1. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 75-76-77-78, turinčia 7 kv. m, bendrai naudosis V. E. ir V. E. – 5/2284 dalimis, R. V. ir M. V. – 2/2284 dalimi; 1.7.2. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K1“ ir skaičiais 74-75-79-73, turinčia 10 kv. m, asmeniškai naudosis R. V. ir M. V.; 1.7.3. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K2“ ir skaičiais 70-74-73-71, turinčia 26 kv. m, asmeniškai naudosis V. E. ir V. E.“.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad šalys ir tretieji asmenys yra bendrasavininkai, turintys nuosavybės teisę į 0,2284 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 90/2284 dalys Žemės sklypo (nuosavybė įregistruota 1998 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-5224 ir 2015 m. vasario 18 d. mainų sutarties Nr. 2-953 pagrindu). Ieškovės V. E. asmeninės nuosavybės teise yra įregistruota 533/2284 dalis Žemės sklypo (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-3171 ir 2019 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota papildoma 6/2284 dalis). Bendrai ieškovams priklauso 629/2284 dalis Žemės sklypo. Bendrasavininkai 2014 m. gruodžio 9 d. susitarė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir nusistatė kiekvienam tenkančias realiąsias sklypo dalis. Naudojimosi tvarkos 1.7 punkte numatyta, kad žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29 žemės sklypo dalimi bendrai naudosis V. E. ir V. E. (16/2284 dalimis), I. V. ir E. V. (6/2284 dalimis), R. V. (6/2284 dalimis), S. G. (9/2284 dalimis) ir A. S. (6/2284 dalimis). Ieškinio pateikimo metu nurodytos 43/2284 dalys sudarančios indeksu „K“ pažymėtą sklypo dalį yra pasiskirsčiusios taip: 31/2284 dalys priklauso ieškovams V. E. ir V. E.; 6/2284 dalys priklauso atsakovui R. V. ir 6/2284 dalys priklauso atsakovui M. V.. Ieškiniu prašoma pakeisti naudojimosi tvarką (konkrečiai – sutarties 1.7 punktą), nes taip būtų labiau užtikrintos žemės sklypo bendrasavininkių, kartu jiems priskiriant naudotis atitinkamomis realiomis daikto dalimis.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovai nurodė, kad ieškovų pateiktas, matininko V. K. parengtas Žemės sklypo planas prieštarauja bendrasavininkų interesams, nes ant Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „K“ yra įrengtas rūsys, kuriuo bendrasavininkai naudojasi bendrai ir į kurį patenkama per laiptinę, esančią sklypo dalies „K“ ribose. Kadangi Žemės sklypo dalis pažymėta indeksu ,,K“ nėra laisva, nes skirta rūsio konstrukcijai laikyti, faktiškai nėra galimybės tai žemės sklypo daliai, ant kurios yra įrengtas rūsys, nustatyti realiąsias žemės sklypo dalis (nustatyti kuria sklypo dalimi turės teisę asmeniškai naudotis bendraturtis). Žemės sklypo dalis, esanti po rūsiu, yra skirta naudotis abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu rūsiu, o ne individualiems atskirų bendraturčių interesams tenkinti. Ieškovai, siūlydami keisti notaro patvirtintą naudojimosi tvarką, iš esmės siekia įgyti teisę savarankiškai naudotis po rūsiu esančia žemės sklypo dalimi. Nors patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, jog naujame plane atsižvelgta į atsakovų pastabas dėl 2018 m. lapkričio 27 d., tačiau jie to nepagrindė. Ieškovai taip pat nepagrindė pateikto alternatyvaus 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudaryto naudojimosi Žemės sklypu plano atitikimo racionalumo ir patogumo kriterijams. 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi žemės sklypu planas nebuvo derinamas su atsakovais (kaip ir 2018 m. lapkričio 27 d. planas). Atsakovų nuomone, ieškovai nenurodė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ieškovams pasunkėjo 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties vykdymas.

5. Tretieji asmenys I. K. ir V. K. atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. naudojimosi žemės sklypu plane nurodoma naudojimosi tvarka yra tinkama.

6. Tretieji asmenys I. V., E. V. ir A. S. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad planas pažeidžia turto bendrasavininkų interesus ir neatitinka proporcingumo, teisėtumo ir adekvatumo reikalavimų, neužtikrina socialinės taikos, socialaus daikto naudojimo, dėl ko ateityje gali kilti nauji konfliktai ir nauji ginčai. Kad būtų pakeista 2014 m. gruodžio 9 d. bendrasavininkų žemės sklypo naudojimo sutartis, turi būti tam tikros, aplinkybės iš esmės pakeitusios šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, tačiau tokių aplinkybių nėra.

7. Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies, nurodė, kad ją tenkina, jog Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „K“ būtų paskirstyta bendrasavininkams (ieškovams ir atsakovams).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį:

8.1. Pakeitė 2014 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą 0,2284 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą, t. y. pakeitė egzistuojančios tvarkos 1.7 punktą ir jį išdėstė taip:

„1.7. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29, turinčia 43 kv. m, sutarties šalys naudosis pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą tokia tvarka:

1.7.1. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 75-76-77-78, turinčia 7 kv. m, bendrai naudosis: V. E. ir V. E. – 5/2284 dalimis, R. V. ir M. V. – 2/2284 dalimis;

1.7.2. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K1“ ir skaičiais 74-75-79-73, turinčia 10 kv. m, asmeniškai naudosis R. V. ir M. V.;

1.7.3. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K2“ ir skaičiais 70-74-73-71, turinčia 26 kv. m, asmeniškai naudosis V. E. ir V. E.“.

8.2. Priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų 2075 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1037,50 Eur.

8.3. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 55,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 22,88 Eur, valstybės naudai.

9. Teismas nustatė, kad ieškovai su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis kaip bendrasavininkai turi nuosavybės teisę į 0,2284 ha žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ieškovams V. E. ir V. E. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso 90/2284 dalių Žemės sklypo (nuosavybė įregistruota 1998 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-5224 ir 2015 m. vasario 18 d. mainų sutarties Nr. 2-953 pagrindu). Ieškovei V. E. asmeninės nuosavybės teise priklauso 533/2284 dalis Žemės sklypo, taip pat papildomai įregistruota 6/2284 dalis Žemės sklypo (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-3171 ir 2019 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu). Bendrai ieškovams priklauso 629/2284 dalis Žemės sklypo. Sklypo bendrasavininkai 2014 m. gruodžio 9 d. susitarė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuria nusistatė kiekvienam bendrasavininkui tenkančias realiąsias sklypo dalis. Nurodytos tvarkos 1.7 punkte numatyta, kad Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29, bendrai naudosis V. E. ir V. E. (16/2284 dalimi), I. V. ir E. V. (6/2284 dalimi), R. V. (6/2284 dalimi), S. G. (9/2284 dalimi) ir A. S. (6/2284 dalimi).

Šalies argumentai

10. Ieškovai byloje pateikė jų prašymu parengtus V. K. 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. sudarytus naudojimosi Žemės sklypu planus.

11. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra svarbu priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, tuo pačiu siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas yra teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis aukščiau nurodytais principais, galima nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Kai faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė bei taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pripažino, kad nuo 2014 m. gruodžio 9 d. patvirtintos bendraturčių žemės sklypo padalinimo tvarkos, įvyko esminiai pakitimai (pasikeitė sklypo dalies bendraturčiai), todėl yra tikslinga pakeisti naudojimosi tvarką taip, kad kiekvieno bendraturčio teisė naudotis žemės sklypu atitiktų jų realiai naudojamas žemės sklypo dalis ir interesus.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, atsižvelgdami į atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad pagal teismui pateiktą 2018 m. lapkričio 27 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą atsakovams būtų apribota galimybė patekti į sandėliuką, pateikė teismui kitą – 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame yra numatytas 7 kv.m bendro naudojimo plotas, užtikrinantis atsakovams teisę netrukdomai naudotis rūsiu. Teismo nuomone, pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą kiekvienam naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie konkrečiam bendraturčiui priklausančių ar jo naudojamų statinių (buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti), juolab kad atsakovams siūloma priskirti naudotis sklypo dalis tiesiogiai ribojasi su atsakovų valdoma sklypo dalimi. Teismas vertino, kad atsakovų nesutikimas nė su vienu ieškovų pasiūlymu yra deklaratyvus, juolab kad atsakovai savo pasiūlymų nepateikė, o į jų anksčiau išsakytas pastabas ieškovai reagavo geranoriškai.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariamu atveju šalių santykiai yra įtempti, šalys nesusitaria dėl bendrai visiems priimtinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovai nepasiūlė kitos naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos varianto, yra susiklostę esminiai pokyčiai, susiję su bendraturčių turėta nuosavybe, teismas sprendė, kad ieškovų siūlomas 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas labiausiai atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, nes nenustatyti jokie atsakovų teisių ir interesų pažeidimai. Nurodytų motyvų teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo pagal 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas visiškai netyrė atsakovų pateiktų įrodymų įrodančių, kad Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu ,,K“, dėl kurio naudojimosi tvarkos kilo ginčas, yra daugiau nei šimto metų senumo bendraturčių bendrai naudojamas rūsys, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Teismas dėl šios faktinės aplinkybės visiškai nepasisakė, nors būtent tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Ginčo sklypo dalies naudojimasis asmeniškai tik ieškovams yra neįmanomas, nes ši sklypo dalis skirta statiniui eksploatuoti.

15.2. Teismas netyrė atsakovų pateiktų VĮ Registrų centro 2003 m. balandžio 18 d. pažymėjimo kopijos, Žemės sklypo planų, rūsio nuotraukų kopijų, sklypo dalies, kurioje yra rūsys matavimo kopijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. rašto, Kultūros vertybių registro 2019 m. gegužės 22 d. išrašo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Paminklų restauravimo projektavimo instituto paminklosaugos projekto (duomenys neskelbtini) bylos, brėžinio (išrašo iš VĮ Registrų centro archyvinės bylos) bei Vilniaus TTIB namų valdos inventorinės techninės-apskaitos kortelės. Tai, kad teismas visiškai neištyrė ir neįvertino nurodytų įrodymų, lėmė tai, jog buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad Žemės sklypo dalyje yra rūsys, nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas keisti nustatytą Žemės sklypo dalies, esančios po rūsiu, naudojimosi tvarką, priskiriant tam tikras Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu ,,K“, vietas ieškovams ir atsakovams naudotis asmeniškai. Kadangi rūsys nėra padalytas ir ieškovai bei atsakovai juo naudojasi bendrai, tai Žemės sklypo dalis, esanti po rūsiu, taip pat turi būti paliekama bendram naudojimui.

15.3. Nors rūsys, kaip pastatas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas, tačiau jis yra pastate esančių patalpų priklausinys. Rūsio, kaip statinio, egzistavimo faktą patvirtina atsakovų pateikti Žemės sklypo planai, parengti daugiau nei prieš 20 metų, fotofiksacijos, Paminklų restauravimo projektavimo instituto paminklosaugos projekto (duomenys neskelbtini)byla bei kiti į bylą pateikti dokumentai.

15.4. Ieškovai Byloje buvo pareiškę du alternatyvius reikalavimus – pakeisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą tvarką pagal 2018 m. lapkričio 27 d. arba pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytus naudojimosi Žemės sklypu planus, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl 2018 m. lapkričio 27 d. plano, aptardamas tik 2019 m. gegužės 9 d. planą. Teismas nepagrįstai, tinkamai nemotyvuodamas nurodė, kad ieškovų siūlomas 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi Žemės sklypu planas labiausiai atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo efektyvumo ir patogumo kriterijus, nes nenustatyti jokie atsakovų teisių ir interesų pažeidimai. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. plane, lyginant su ankstesniu planu, yra numatytas 7 kv. m bendro naudojimo plotas, kuriame yra laiptinė į rūsį, ir tai neva garantuotų atsakovams netrukdoma naudotis rūsiu. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino 2019 m. gegužės 9 d. plano, nes priešingu atveju būtų atkreipęs dėmesį į tai, kad siūlomas planas yra neracionalus, neužtikrina bendraturčių interesų ir turi daug techninių netikslumų.

15.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą ieškovai, siekdami patekti į jiems priskirtą Žemės sklypo dalį ,,K2“ (rūsyje), nuolatos eitų per atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį, pažymėtą ,,K1“ (rūsyje), nes yra tik vienas patekimas į rūsį per ,,K“ dalyje esančią laiptinę. Kadangi ieškovams teismo sprendimu priskirta Žemės sklypo dalis ,,K2“ yra labiausiai nuo laiptinės nutolusi, ieškovai siekdami atsidurti jiems priskirtoje Žemės sklypo dalyje turės pereiti per atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį ,,K1“. Todėl nustačius tokią tvarką nuolatos būtų pažeidžiami atsakovų interesai ir ši tvarka nebūtų funkcionali, t. y. atsakovams asmeniškai naudotis priskirta Žemės sklypo dalimi ,,K1“ nuolatos naudotųsi ir ieškovai, todėl atsakovai neturėtų realios galimybės šia Žemės sklypo dalimi naudotis tik asmeniškai.

15.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dalis atsakovų naudojamų sandėliukų yra Žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu ,,K2“ ir nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą, dalis atsakovų rūsyje naudojamų sandėliukų atsidurtų ant ieškovams asmeniškai naudotis priskirtos Žemės sklypo dalies ,,K2“. Nors byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl rūsio, o Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos keitimo, nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką turi būti taip pat įvertintos aplinkybės dėl sklype esančių pastatų, jų priklausomybės bendraturčiams.

15.7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nors šioje byloje rūsys tiek ieškovams, tiek ir atsakovams priklauso bendrai, tačiau, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, neturėtų būti nustatyta ir tokia sklypo naudojimosi tvarka, kai vieno iš bendraturčių turimi sandėliukai būtų ant kitam bendraturčiui asmeniškai naudotis priskirto žemės sklypo dalies.

15.8. Teismo argumentas, kad neva 2019 m. gegužės 9 d. plane numatyta naudojimosi tvarka yra racionali, nes kiekvienam bendraturčiui yra užtikrintas priėjimas prie jo asmeniškai valdomos sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, ar prie konkrečiam bendraturčiui priklausančių ar jo naudojamų statinių nėra objektyvus ir svarus. Jau pagal 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovai ir atsakovai iš jiems asmeniškai naudotis priskirtų Žemės sklypo dalių (C2 ir G2) turėjo priėjimą prie bendrai naudojamos Žemės sklypo dalies, ant kurios įrengtas rūsys (,,K“). Be to, tai, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą ieškovams priskirta Žemės sklypo dalis ,,K2“ ribojasi su jų asmeniškai naudojama Žemės sklypo dalimi ,,G2“, nereiškia, jog iš šios sklypo dalies ,,G2“ bus galima naudotis ,,K2“ dalimi, nes šioje dalyje yra rūsys, į kurį veda vienintelis įėjimas per ,,K“ dalyje esančią laiptinę.

15.9. 2019 m. gegužės 9 d. plane, kaip ir anksčiau teiktame 2018 m. lapkričio 27 d. plane, be jokio pagrindo atlikti Žemės sklypo dalių ribų pakeitimai bei sklypo dalių, pažymėtų indeksais ,,H“ ir ,,F1“, plotų pakeitimai. Pavyzdžiui, pagal prie 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pridėtą planą ,,H“ indeksu pažymėtos Žemės sklypo dalies plotas buvo 195 kv. m, o pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą ,,H“ indeksu pažymėtos Žemės sklypo dalies plotas tapo 227 kv. m, Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu ,,F1“ plotas pagal ankstesnį planą buvo 333 kv. m, o pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą tapo 301 kv. m.

15.10. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nustatytos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi šalys susitarė, kad Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,K“, bus naudojamasi bendrai, nes ši Žemės sklypo dalis yra reikalinga bendram rūsiui eksploatuoti, t. y. bendraturčiai susitarė bendram naudojimuisi palikti Žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esančiam bendrai naudojamam rūsiui (rūsio sienos ir grindys remiasi į Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą ,,K“ indeksu).

15.11. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad, nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, prioritetas yra teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai ir nuo šios taisyklės galima nukrypti tik motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Tačiau tokia kasacinio teismo praktika reikia vadovautis tik tada, kai tarp bendraturčių nėra nustatyta bendro naudojimosi tvarkos. Šioje situacijoje tarp šalių notarine forma buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, taigi teismas nepagrįstai vadovavosi praktika, kuri taikoma kitokiai nei ginčo situacija, t. y. ginčo tarp bendrasavininkų dėl Žemės sklypo valdymo nėra, nes sklypo valdymas (naudojimasis) yra sureguliuotas notaro patvirtinta 2014 m. gruodžio 9 d. sutartimi, o ginčas šiuo atveju yra dėl šios sutarties pakeitimo ieškovų iniciatyva.

15.12. Nei ieškovai, nei teismas teisiškai ir objektyviai nepagrindė, kodėl yra tikslinga keisti (ar kuo ši nusistovėjusi tvarka nėra tinkama dabartiniams bendraturčių santykiams) bendraturčių susitarimu nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią šio teisminio ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,K“, bendrasavininkiai naudojasi bendrai. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad neva įvyko esminiai pakitimai, t. y. pasikeitė Žemės sklypo dalies bendraturčiai ir dėl šių priežasčių yra tikslinga pakeisti naudojimosi tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą. Teismo teiginys dėl Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu ,,K“, bendraturčių pasikeitimo nėra tikslus. Nagrinėjamu atveju sumažėjo bendraturčių skaičius, t. y. ieškovai ir atsakovai mainų, pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo kitų bendraturčių dalis į Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu ,,K“, ant kurios yra rūsys, tačiau jokių naujų šios Žemės sklypo dalies bendraturčių neatsirado. Tai, kad ieškovų ir atsakovų dalys Žemės sklypo dalyje, dėl kurios šiuo metu vyksta ginčas, įgijus kitų bendraturčių dalis, padidėjo, negali būti laikoma esminiais pakitimais ir pagrindu keisti nustatytą naudojimosi tvarką.

15.13. Be sprendime nurodytos netikslios aplinkybės dėl neva įvykusio bendraturčių pasikeitimo, teismas nenurodė jokių kitų argumentų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, dėl kurių iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir ieškovams pasunkėjo 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties vykdymas. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.204 straipsnį, nes tokia aplinkybė remiantis CK 6.204 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir teismų praktika nėra laikoma aplinkybe, turinčia reikšmės 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties vykdymui.

15.14. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įvykęs bendraturčių pasikeitimas, t. y. atsiradę naujų bendraturčių, ši aplinkybe nebūtų laikoma aplinkybe iš esmės pakeičiančia sutartinių prievolių pusiausvyrą. CK 4.81 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu susitarimas dėl žemės naudojimo tvarkos yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Todėl net ir tuo atveju, jeigu atsirastų naujų bendraturčių, tai nebūtų pagrindas keisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kadangi ji būtų privaloma naujiems bendraturčiams.

15.15. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra neracionali, ydinga ir neatitinka bendraturčių interesų. Nėra pagrindo keisti notariškai patvirtintą 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir Žemės sklypo dalyje nustatyti realiąsias dalis bendraturčiams, kadangi bendraturčiai susitarė, jog sklypo dalimi, kuri reikalinga bendro rūsio eksploatacijai, bus naudojamasi bendrai. Šioje Žemės sklypo dalyje nėra laisvos žemės, kurią racionaliai būtų galima priskirti asmeniniam naudojimui bendraturčiams, nes joje yra rūsio perdanga ir kitos rūsio konstrukcijos. Teismas nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Kadangi rūsys tiek ieškovų, tiek atsakovų yra bendrai naudojamas, tai ir žemės sklypo dalis ant kurios stovi rūsys turi būti palikta bendrai naudoti, nenustatant atskirai kiekvienam bendraturčiui konkrečių sklypo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

15.16. Kadangi rūsys tiek ieškovų, tiek ir atsakovų naudojamas bendrai ir nėra nustatyta rūsio naudojimosi tvarka, Žemės sklypo dalis, esanti po rūsiu taip pat turėtų būti, paliekama bendram naudojimui. Priešingu atveju, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą ne tik, kad neužtikrintų ieškovų ir atsakovų interesų, bet ir lemtų tolimesnių konfliktų atsiradimą.

15.17. Ieškovai siekdami patekti iki jiems priskirtos Žemės sklypo dalies ,,K2“ (rūsyje), nuolatos eitų per atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį, pažymėtą ,,K1“ (rūsyje), nes kito įėjimo į rūsį nėra. Todėl nustačius šią tvarką nuolatos būtų pažeidžiami atsakovų interesai ir ši tvarka nebūtų funkcionali, t. y. atsakovams asmeniškai naudotis priskirta Žemės sklypo dalimi ,,K1“ nuolatos naudotųsi ir ieškovai.

Atsiliepimas

15.18. Didžioji dalis bendraturčių atsiliepimuose nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai nepritarė I. V., E. V., A. S. ir S. G.). Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad neva S. G. iš dalies sutiko su ieškovų reikalavimais. S. G. atsiliepime buvo aiškiai nurodyta, kad ji nesutinka, jog Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „K“, būtų paskirstyta bendrasavininkams pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką. Dėl to, kad S. G. nesutinka su tokia ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, teismo posėdžio metu pasisakė ir S. G. atstovas G. G..

15.19. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovų teismui pateiktų įrodymų, patvirtinančių bendro naudojimo rūsio, įtraukto į kultūros vertybių registrą, egzistavimo faktą. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl netyrė ir nevertino šių įrodymų, o išimtinai rėmėsi tik ieškovų pateiktais Žemės sklypo planais, turinčiais techninių trūkumų. Teismas, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus įrodymų, sprendime nepateikė aiškių ir nuoseklių argumentų, kodėl ieškovų pasiūlytas 2019 m. gegužės 9 d. planas, turintis techninių trūkumų, yra racionalus ir užtikrina visų bendraturčių interesus. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, paremtų kasacinio teismo praktika, kad Žemės sklypo dalis po bendro naudojimo rūsiu yra skirta rūsio eksploatavimui ir ja turi būti naudojamasi bendrai, nenustatant realiųjų dalių. Kadangi teismas neištyrė ir nepasisakė dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, t. y. kad ant Žemės sklypo dalies yra bendro naudojimo rūsys ir ši sklypo dalis, skirta rūsio eksploatavimui, turi būti palikta naudotis bendrai, byla buvo išspręsta neteisingai.

15.20. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai byloje buvo pareiškę du alternatyvius reikalavimus – pakeisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą tvarką pagal 2018 m. lapkričio 27 d. arba pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą. Sprendimu teismas patenkino tik vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, t. y. pakeitė 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą. Tai reiškia, kad kitas alternatyvus reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2018 m. lapkričio 27 d. planą buvo atmestas, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai teismas turėjo priteisti atsakovams 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų.

16. Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad siekiant patekti į rūsį reikėtų eiti per ieškovams priskirtą žemės sklypo dalį yra nepagrįstas. Didžioji rūsio dalis yra po žeme, o siekiant patekti į rūsį reikėtų eiti ne per ieškovams priskirtą žemės sklypo dalį, bet per 7 kv. m bendrai priskirtą žemės sklypo dalį (teismo sprendimu pakeistos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1.7.1 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino aplinkybę, kad žemės sklype yra rūsys, ir į šią aplinkybę atsižvelgė bei įvertino tinkamo priėjimo prie rūsio galimybę.

16.2. Atsakovų nurodomas rūsys apskritai net nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad rūsys kaip nekilnojamasis daiktas apskritai šiuo metu nėra įteisintas. Be to, atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų teises į rūsį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl rūsio apskritai nėra susiję su nagrinėjama byla.

16.3. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad sklypo dalis „K“ yra skirta statiniui eksploatuoti, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų ar įrodymų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas matininkas V. K. paaiškino, kad rūsys yra po žeme, jo parengtame plane pažymėtos dalimis „K1“ ir „K2“. Be to, patys atsakovai į bylą buvo pateikę fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad atitinkamos žemės sklypo dalys yra laisvos ir netgi jomis yra galima naudotis, nes patys atsakovai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje susidėjo lentas, o tai patvirtina, kad atitinkamomis žemės sklypo dalimis naudotis galima ir rūsys, esantis po žeme, tam visiškai nekliudo. Byloje taip pat yra matininko V. K. rašytinis paaiškinimas, kad raidėmis „K1“ ir „K2“ pažymėta teritorija nėra užstatyta antžeminiais statiniais. Šis paaiškinimas patvirtina, kad yra faktinė ir reali galimybė naudotis žemės sklypo dalimis, 2019 m. gegužės 9 d. plane pažymėtomis raidėmis „K1“ ir „K2“.

Šalies argumentai

16.4. Apeliacinio skundo teiginys, kad „žemės sklypo dalis, esanti po rūsiu, taip pat turi būti paliekama bendram naudojimui“ neatitinka tikrovės. Ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką dėl žemės sklypo dalies, esančios po rūsiu. Žemės sklypas yra virš rūsio, t. y. rūsys yra po žemės sklypu (žemės sklypo dalys „K1“ ir „K2“ yra laisvos ir nėra užstatytos antžeminiais statiniais). Todėl teismas sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio virš rūsio (o ne po rūsiu) naudojimosi tvarką. Pačios šalys 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje buvo nustačiusios tos pačios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Šiuo atveju teismas pakeitė naudojimosi tvarką tik nustatydamas konkrečias (realiąsias) žemės sklypo dalis, kuriomis naudosis bylos šalys.

16.5. Apeliacinio skundo teiginys, kad „teismas neįvertino aplinkybės, jog dalis Vitkauskų naudojamų sandėliukų yra Žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu „K2“ yra nepagrįstas. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į galimybes patekti į rūsį. Be to, patys atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jų teisę valdyti ir naudotis rūsiu. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Atsakovai nepateikė duomenų, kad jų valdymo teisės yra įregistruotos viešame registre, todėl jie apskritai neturi teisės valdyti ir naudotis rūsiu.

Atsiliepimas

16.6. Atsakovai teigia, kad skiriasi kai kurie 2014 m. gruodžio 9 d. naudojimosi tvarkos sutartyje ir 2019 m. gegužės 9 d. plane esantys kitų žemės sklypo dalių plotai, tačiau tokių argumentų atsakovai nepateikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas skundžiamu sprendimu patvirtino tik tą 2019 m. gegužės 9 d. plano dalį, kuri yra pažymėta indeksais „K“, „K1“ ir „K2“. Apeliantai nepateikė duomenų, kad nurodytos žemės sklypo dalys patvirtintame plane buvo nurodytos neteisingai. Be to, atsakovų nurodytos žemės sklypo dalys yra susijusios tik su V. E., V. E., I. K. ir V. K. valdomomis žemės sklypo dalimis. Jeigu atsakovai būtų šį klausimą iškėlę pirmosios instancijos teisme, ieškovai būtų pateikę atitinkamas notarines sutartis, pagrindžiančias, kad faktiškai pasikeitė kai kurios žemės sklypo dalių, nesusijusių su atsakovų valdomomis žemės sklypo dalimis, ribos.

16.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokio pagrindo pakeisti naudojimosi tvarkos sutarties, o bendraturčių pasikeitimas negali būti pagrindas pakeisti sutartį CK 6.204 straipsnio ir 6.223 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškinys nebuvo grindžiamas nei CK 6.204 straipsnio (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms), nei CK 6.223 straipsniu (sutarties pakeitimas), teismas savo sprendimo taip pat negrindė nurodytomis nuostatomis. Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pakeitimo minėtos CK nuostatos nėra aktualios. Šiuo atveju yra aktuali CK 4.75 straipsnio 1 dalis, pagal kurią kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ši teisės norma taikytina tiek tais atvejais, kai yra sudaryta sutartis dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, tiek tais atvejais, kai tokios sutarties nėra. Šiuo konkrečiu atveju byloje buvo nustatyta, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Buvęs valdymas pagal 2014 m. gruodžio 9 d. nustatytą naudojimosi tvarką neužkirto kelio konfliktinėms situacijoms.

16.8. Kasacinis teismas nurodęs, kad yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti pakeista bet kurio bendrasavininkio iniciatyva: bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

16.9. Nagrinėjamuoju atveju teismas pakeitė naudojimosi tvarką atsižvelgdamas į tai, kad konkrečioje situacijoje šalių santykiai yra įtempti, šalys nesusitaria dėl bendrai visiems priimtinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovai nepasiūlė kitos naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos varianto, yra susiklostę esminiai pokyčiai, susiję su bendraturčių turėta nuosavybe. 2014 metais, kai buvo sudaryta naudojimosi tvarkos sutarties, Žemės sklypo dalį „K“ valdė penkios šeimos (V. E. ir V. E.; I. V. ir E. V.; R. V.; S. G.; A. S.. Žemės sklypo dalis, pažymėtas „K1“ ir „K2“, bendrai sudarančias 36 kv. m, būtų sudėtinga priskirti kiekvienai atskirai šeimai valdyti, nes susiformuotų pernelyg maži žemės sklypo plotai. Laikui bėgant žemės sklypo bendrasavininkių sumažėjo, nes vieni iš kitų įsigijo Žemės sklypo dalis ir bylos iškėlimo metu žemės sklypo dalį „K“ valdė tik dvi šeimos (V. E. ir V. E.; R. V. ir M. V.). Dėl šios priežasties tapo racionalu ir protinga naudojimosi tvarką nustatyti taip, kad kiekvienam bendraturčiui būtų paskirta naudotis realioji daikto dalis.

16.10. Pagal suformuotą teismų praktiką savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

16.11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018). Byloje esantys įrodymai ir atsakovo R. V. duoti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad faktinė žemės sklypo dalies „K“ valdymo tvarka skyrėsi nuo naudojimosi tvarkos sutartyje nustatytos tvarkos. Pagal naudojimosi tvarkos sutartį žemės sklypo dalį „K“ turėjo valdyti ieškovai ir atsakovai bendrai, tačiau faktiškai atsakovai Žemės sklypo dalį „K1“ valdė vienašališkai, pažeisdami naudojimosi tvarkos sutartį bei CK 4.75 straipsnio 1 dalį (šią aplinkybę patvirtina šioje Žemės sklypo dalyje atsakovų sukrautos lentos). Todėl teismo sprendimas, kuriuo patvirtina, kad žemės sklypo dalis „K1“ priskirtina atsakovų valdymui, o žemės sklypo dalis „K2“ priskirtina ieškovų valdymui, kaip tik įtvirtina faktiškai pasikeitusią bei nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Atsiliepimas

16.12. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Žemės sklypo dalyje nėra laisvos žemės, o ieškovai, siekdami patekti iki jiems priskirtos Žemės sklypo dalies „K2“ (rūsyje), nuolatos eitų per atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį, pažymėtą „K1“ (rūsyje) (apeliacinio skundo 2.3 dalis). Įėjimas į rūsį yra bendrai priskirtoje žemės sklypo dalyje „K“, todėl patekimas į rūsį yra užtikrintas. Žemės sklypo dalys „K1“ ir „K2“ yra laisvos, neužstatytos antžeminiais statiniais, o dalimi „K1“ atsakovai faktiškai naudojasi (yra susikrovę lentas). Atsakovai, siekdami patekti iki jiems priskirtos žemės sklypo dalies „K1“ eitų ne per ieškovams priskirtą „K1“ dalį, bet per atsakovams priskirtą dalį „C2“. Tuo tarpu ieškovai, siekdami patekti iki jiems priskirtos žemės sklypo dalies „K2“, eitų per jiems priskirtą žemės sklypo dalį „G2“. Taigi, abi žemės sklypo dalys ribojasi su pačių šalių valdomomis to paties Žemės sklypo kitomis dalimis (tai patvirtina, kad teismo pakeista naudojimosi tvarka užtikrina racionalumo ir protingumo principus).

16.13. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo S. G. nesutiko su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka. S. G. aiškiai nurodė: „sutinku, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „K“ būtų paskirstyta bendrasavininkams (ieškovams ir atsakovams) atskirai“.

16.14. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pasiūlė net dvi skirtingas naudojimosi žemės sklypu tvarkas, o atsakovai jokių savo pasiūlymų nepateikė. Pagal suformuotą teismų praktiką pirmenybė turi būti skiriama asmeniniam, o ne bendram žemės sklypo naudojimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi tvarką pirmiausia apibrėžiamas žemės sklypas, kuriuo bendraturčiai neišvengiamai naudojasi bendrai, o likusi sklypo dalis skiriama jų asmeniniam naudojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-467/2004). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas užtikrino minėtų taisyklių laikymąsi, nes žemės sklypo dalis „K“ (kuri yra faktiškai užstatyta antžeminiu statiniu) priskirta bendram naudojimui, o žemės sklypo dalys „K1“ ir „K2“, kurios yra laisvos ir neužstatytos, priskirtos asmeniniam naudojimui.

16.15. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismui patenkinus vieną iš dviejų alternatyvių reikalavimų, atsakovams teismas turėjo priteisti ½ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįstas. Ieškovai alternatyvų reikalavimą pareiškė po to, kai atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus. Dėl šios priežasties ieškovai, siekdami užtikrinti visų šalių lygiateisiškumą, atsižvelgė į gautas pastabas bei pateikė alternatyvų naudojimosi žemės sklypu planą. Šiuo atveju tai, kad ieškovai byloje veikė aktyviai bei siūlė net kelis alternatyvius naudojimosi tvarkos variantus, nereiškia, kad ieškovų teisės turi nukentėti, jeigu teismas patenkintų kurią nors prašomą naudotis žemės sklypu tvarką. Bet kurio ieškovų alternatyvaus reikalavimo patenkinimas reikštų ir ieškinio patenkinimą, nes tokiu atveju byla būtų išspręsta ieškovų naudai. Be to, įmanoma patenkinti tik vieną (bet ne visus) alternatyvius reikalavimus, todėl teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

19. Atsakovai (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 1) matininko R. G. G. parengtą 2019 m. lapkričio 22 d. Žemės sklypo planą; 2) leistinų nesutapimų tarp vietinėje ir LKS94 sistemoje matuotų žemės sklypų ribų lentelę; 3) žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylą.

20. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nurodyta taisyklė reiškia tai, jog dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

21. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovai (apeliantai), prašydami priimti naujus įrodymus, nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis atsakovams surinkti šiuos įrodymus ir pateikti juos pirmosios instancijos teisme, juolab kad atsakovai nuo teismo proceso pradžios buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato.

23. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismui neįvertinus aplinkybės, kad Žemės sklype yra rūsys, iškilo būtinybė pateikti kadastrinių matavimų bylą, patvirtinančią rūsio egzistavimo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl aplinkybės, jog Žemės sklype yra rūsys, byloje nekilo, ir, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę, be kita ko, konstatuodamas, jog nustatoma naudojimo Žemės sklypu tvarka užtikrina atsakovams galimybę netrukdomai naudotis rūsiu.

24. Kitais naujais pateiktais įrodymais – 2019 m. lapkričio 22 d. Žemės sklypo planu ir leistinų nesutapimų tarp vietinėje ir LKS94 sistemoje matuotų žemės sklypų ribų lentele – atsakovai įrodinėja, kad matininko V. K. sudarytas 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi Žemės sklypu planas yra netinkamas, nes Žemės sklypo ribų posūkio taškų nesutapimai yra didesni nei leistini (daugiau nei 0,46 metro).

25. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto matininko R. G. G. parengto 2019 m. lapkričio 22 d. plano matyti, kad jis atspindi tik išorines Žemės sklypo ribas, tuo tarpu ginčas byloje yra kilęs tik dėl vidinėje Žemės sklypo dalyje esančios bendram naudojimuisi priskirtos sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K“, kuri nesiriboja ir neturi bendrų taškų su išorinėmis Žemės sklypo ribomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai neįrodė būtinybės tokius įrodymus pateikti vėliau, be to, šie įrodymai nepatvirtina jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nėra tokie svarbūs, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, todėl atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo

26. Byloje nustatyta, kad ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2284 ha ploto Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

27. Žemės sklypo bendraturčiai 2014 m. gruodžio 9 d. sudarė notarinę Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria susitarė, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis jie naudosis. Nurodytos sutarties 1.7 punkte šalys susitarė, kad Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „K“ ir skaičiais 29-28-50-52-53-54-56-58-29, turinčia 43 kv. m, sutarties šalys naudosis bendrai tokia tvarka: V. E. ir V. E. – 16/2284 dalių, I. V. ir E. V. – 6/2284 dalimis, R. V. – 6/2284 dalimis, S. G. – 9/2284 dalimis, A. S. – 6/2284 dalimis.

28. Nuo 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymo iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 20 d.) tarp bendraturčių buvo sudaryta keletas nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, kurių pagrindu Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K“, bendraturčių sudėtis keitėsi. Kreipimosi į teismą dieną ieškovams V. E. ir V. E. priskirtiną dalį sudarė 31/2284, atsakovui R. V. – 6/2284, o atsakovui M. V. – 6/2284 dalys Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K“.

29. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė pakeisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nustatytą Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K“, naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų 2018 m. lapkričio 27 d. arba 2019 m. gegužės 9 d. V. K. parengtų Žemės sklypo planų.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą, išdėstydamas egzistuojančios tvarkos 1.7 punktą taip:

1.7.2. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K1“ ir skaičiais 74-75-79-73, turinčia 10 kv. m, asmeniškai naudosis R. V. ir M. V.;

1.7.3. Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „K2“ ir skaičiais 70-74-73-71, turinčia 26 kv. m, asmeniškai naudosis V. E. ir V. E.“.

31. Po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo ieškovai pateikė teismui prašymą juos pakeisti teisių ir pareigų perėmėjais, nes nuosavybės teise valdytus butą (duomenys neskelbtini), ir 103/1142 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai perleido L. D. ir E. D., kurie, be kita ko, perėmė pardavėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir ieškovus V. E. ir V. E. pakeitė jų teisių bei pareigų perėmėjais L. D. ir E. D. (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

33. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kuriuo grindžiamas nesutikimas su skundžiamu sprendimu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovų (apeliantų) nuomone, visiškai netyrė ir nepasisakė dėl atsakovų teismui pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu ,,K“, dėl kurios naudojimosi tvarkos kilo ginčas, yra bendraturčių bendrai naudojamas rūsys. Atsakovų teigimu, teismas, neįvertinęs tai, kad nurodytoje ginčo Žemės sklypo dalyje yra rūsys, nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas keisti nustatytą Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu ,,K“, naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai neaptarė atsakovų byloje pateiktų įrodymų, kuriais jie grindė Žemės sklype esančio rūsio egzistavimo faktą, savaime neteikia pagrindo konstatuoti, jog šie įrodymai pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su Žemės sklypo, o ne jame esančio rūsio naudojimosi tvarkos nustatymu, be to, aptariamu atveju ginčo dėl aplinkybės, jog Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu ,,K“, yra rūsys, byloje apskritai nekilo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimo tvarkos pakeitimo, įvertino aplinkybę apie Žemės sklype egzistuojantį rūsį, be kita ko, konstatuodamas, jog nustatoma naudojimo Žemės sklypu tvarka užtikrina atsakovams galimybę netrukdomai naudotis rūsiu.

35. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių keitimą (CK 6.204, 6.223 straipsniais), o naudojimosi Žemės sklypu tvarką keisti tik nustatęs, aplinkybes, dėl kurių iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir ieškovams pasunkėjo 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties vykdymas, tuo tarpu vien tai, kad pasikeitė ginčo Žemės sklypo dalies bendraturčių sudėtis, nelaikytina esminiu aplinkybių pakitimu.

36. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, šalims nesutariant dėl naudojimosi daiktu tvarkos, todėl kilusiam ginčui spręsti taikytinos daiktinę teisę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką galioja tie principai, kaip ir ją nustatant. Dėl to atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti taikomos sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

38. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl bendram naudojimui priskirtos 43 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu ,,K“, naudojimo. Ieškovai siekia nustatyti tokią naudojimosi šia sklypo dalimi tvarką, pagal kurią atskiros jos dalys būtų naudojamos atskirų savininkų, bendram naudojimui paliekant tik minimalų plotą. Ieškovų teigimu, 2014 metais nustatant sklypo naudojimosi tvarką, bendram naudojimui priskirtą Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K“, valdė penkios šeimos ir nebuvo galimybės atskiras šios sklypo dalies dalis priskirti atskiriems bendraturčiams, nes susidarytų pernelyg maži Žemės sklypo plotai, tačiau sklypo bendraturčių sumažėjus iki dviejų šeimų, tapo racionalu ir protinga naudojimosi tvarką nustatyti taip, kad kiekvienam bendraturčiui būtų paskirta naudotis realioji daikto dalis. Tuo tarpu atsakovai nesutinka keisti esančios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, teigdami, kad sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu ,,K“, nėra laisvos žemės, kurią racionaliai būtų galima priskirti asmeniniam bendraturčių naudojimui, nes visa ši 43 kv. m ploto Žemės sklypo dalis yra būtina joje esančiam ir bendraturčių bendrai naudojamam rūsiui eksploatuoti, t. y. rūsio sienos ir grindys remiasi į Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K“.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

40. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai, išskyrus deklaratyvius teiginius, byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodytą aplinkybę, jog rūsio eksploatavimui reikalinga visa 43 kv. m ploto sklypo dalis, plane pažymėta indeksu ,,K“. Kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės taip pat atmestinas atsakovų teiginys, kad rūsio sienos ir grindys remiasi į Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K“. Iš matininko V. K. rašytinių ir teismo posėdžio metu teiktų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad didžioji rūsio dalis yra po žeme, o antžeminę rūsio dalį (įėjimą į rūsį) sudaro 7 kv. m plotas, 2019 m. gegužės 9 d. plane pažymėtas indeksu „K“. Likusių sklypo dalių, 2019 m. gegužės 9 d. plane pažymėtų indeksais „K1“ ir „K2“, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, plotas nėra užstatytas antžeminiais statiniais. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš bendram naudojimui priskirtos 43 kv. m ploto sklypo dalies, joje esančiam rūsiui eksploatuoti (patekti į rūsį) pakanka 7 kv. m ploto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą nustatoma naudojimosi sklypu tvarka užtikrina atsakovams galimybę netrukdomai naudotis rūsiu. Byloje nustatyta, kad likusi 36 kv. m. ploto sklypo dalis, 2019 m. gegužės 9 d. plane pažymėtų indeksais „K1“ (10 kv. m) ir „K2“ (26 kv. m) yra laisva, todėl gali būti priskiriama atskiram kiekvieno iš bendraturčių naudojimui.

41. Byloje nustačius, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą ginčo šalių atskiram naudojimui priskirtinos dalys, plane pažymėtos indeksais „K1“ ir „K2“, nėra užstatytos jokiais antžeminiais statiniais, o sandėliukai yra po žeme, kaip nepagrįsti ir faktinei bylos medžiagai prieštaraujantys atmestini atsakovų (apeliantų) teiginiai, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą, atsakovams priklausantys sandėliukai atsidurtų ant ieškovams priskirtos sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K2“. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendram naudojimui priskirtoje Žemės sklypo dalyje esantis rūsys apskritai nėra teisiškai įregistruotas, taip pat nėra nustatyta rūsyje esančių sandėliukų naudojimosi tvarka, todėl kilusio ginčo kontekste atsakovai apskritai negali būti laikomi teisėtais rūsio savininkais (valdytojais) ir tuo pagrindu grįsti negalimumą nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką.

42. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra neracionali, ydinga ir neatitinka bendraturčių interesų, nes ieškovai, siekdami patekti į jiems priskirtą Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K2“ (rūsyje), nuolatos eitų per atsakovams priskirtą dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K1“ (rūsyje).

43. Jau nurodyta, kad didžioji rūsio dalis yra po žeme, o antžeminė rūsio dalis – įėjimas į rūsį, yra Žemės sklypo dalyje, kuri priskirta bendram naudojimui. Taigi, tiek ieškovai, tiek atsakovai, siekdami patekti į rūsį, turėtų eiti ne per kitiems bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis, 2019 m. gegužės 9 d. plane pažymėtas indeksais ,,K1“ ir ,,K2“, bet per bendro naudojimo sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,K“, kurioje ir yra įėjimas į rūsį. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovai ieškiniu prašė ir pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė Žemės sklypo dalies, esančios virš rūsio, o ne po rūsiu, naudojimosi tvarką, atsakovų (apeliantų) argumentai dėl Žemės sklypo dalies, esančios po rūsiu, naudojimo laikytini teisiškai nepagrįstais.

44. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytas naudojimosi Žemės sklypu planas turi techninių trūkumų, nes jame netiksliai nurodyti Žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais „H“ ir „F1“, plotai,

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo ir buvo sprendžiama tik dėl ieškovų ir atsakovų bendram naudojimui priskirtos Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „K“, naudojimosi tvarkos pakeitimo. Palyginus prie 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pridėtą ir 2019 m. gegužės 9 d. V. K. sudarytą planus, matyti, kad bendram naudojimui priskirtos ginčo sklypo dalies plotas, ribos bei konfigūracija sutampa. Tuo tarpu naudojimosi tvarkos, susijusios su kitomis Žemės sklypo dalimis (įskaitant ieškovo nurodytas sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „H“ ir „F1“), keitimo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl galimų 2019 m. gegužės 9 d. plano techninių trūkumų (ieškovai su tuo nesutinka), atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir tiesiogiai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

46. Pagal 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi Žemės sklypu planą, ieškovai ir atsakovai bendrai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta indeksu „K“, turinčia 7 kv. m; atsakovai atskirai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta indeksu „K1“, turinčia 10 kv. m; ieškovai atskirai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta indeksu „K2“, turinčia 26 kv. m. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui yra užtikrinamas priėjimas prie bendrai naudojamų Žemės sklypo dalių, be to, kiekvienam iš bendraturčių priskirta atskiro naudojimosi Žemės sklypo dalis ribojasi su kitomis šalių atskirai naudojamomis sklypo dalimis (sklypo dalis, pažymėta indeksu „K1“, ribojasi su sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C2“, o sklypo dalis, pažymėta indeksu „K2“, ribojasi su sklypo dalimi, pažymėta indeksu „G2“), tokiu būdu padidinant kiekvienos iš šalių atskirai naudojamos sklypo dalies plotą.

47. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. naudojimosi Žemės sklypu planą kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, o bendram naudojimuisi paliekama tik tiek Žemės sklypo, kiek būtina sklype esančiam statiniui (rūsiui) eksploatuoti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtent tokia naudojimosi daiktu tvarka geriausiai užtikrina savininkų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019; kt.).

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka nesuteikia prioriteto nė vienam iš bendraturčių, yra patogi, nustato efektyvų, ekonomišką sklypo naudojimą, atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, nepažeidžia atsakovų ar kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei eliminuoja prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo ateityje.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

51. Atsakovų (apeliantų) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, kadangi teismas patenkino tik vieną iš dviejų alternatyvių ieškovų pareiktų reikalavimų (naudojimosi tvarką pakeisti pagal 2018 m. lapkričio 27 d. arba pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą), laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl teismas atitinkamai turėjo priteisti atsakovams 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų.

52. Atsakovų teisingai nurodyta, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

53. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog šioje byloje buvo pareikšti alternatyvūs reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje iš esmės reiškė tik vieną reikalavimą – pakeisti 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nustatytą naudojimo tvarką. Vien tai, kad egzistuojančią naudojimosi Žemės sklypu tvarką buvo prašoma pakeisti pagal vieną iš dviejų pateiktų planų, savaime neteikia pagrindo laikyti, kad byloje buvo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta prasme. Naudojimosi tvarkos nustatymas pagal vieną iš ieškovų pateiktų siūlymų (šiuo konkrečiu atveju – pagal 2019 m. gegužės 9 d. planą), reiškia ieškinio patenkinimą visa apimtimi, nes ieškovų kaip Žemės sklypo bendraturčių teisės buvo apgintos būtent jų pasirinktu teisminės gynybos būdu. Dėl to atsakovų (apeliantų) argumentas, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

54. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovų inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai pateikė įrodymus, kad dėl atsakovų inicijuoto apeliacinio proceso jie turėjo 1500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

55. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

56. Ieškovų prašomos atlyginti išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuoto dydžio (maksimalus atlygis už tokio procesinio dokumento parengimą – 1712,88 Eur). Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra išsamus, pagrįstas detalia šalių ginčo faktinių aplinkybių analize, kvalifikuotais teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, ieškovų išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis visa apimtimi.

57. Apibendrinant nurodytus motyvus, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1500 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

58. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti atsakovų apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Priteisti ieškovams L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų), bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė