Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Dž. J. ieškinį atsakovui K. K. ir atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

24. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad atsakovas K. K. nuo 2011-08-23 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę.

25. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kur būtų geriausia nustatyti šalių dukters A. gyvenamąją vietą, kokį priteisti išlaikymo dydį vaikams ir kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų skyrium skirtingose šalyse gyvenančių tėvų ir vaikų interesų pusiausvyrą.

27. Iš Klaipėdos „Vitės progimnazijos“ pažymos matyti, kad šalių sūnus L. K. mokosi progimnazijos 6 d klasėje nuo 2022-09-01. L. K. yra iš užsienio grįžęs mokinys, jam duodamas pereinamasis laikotarpis, todėl pažymiais I pusmetį jo nevertina. II pusmetis sekasi neblogai, bendras mokymosi vidurkis yra 7,63. Sunkumų kyla dėl kalbos barjero, ne visada supranta ko iš jo prašoma, sunku rašyti ir kartais kalbėti lietuvių kalba, bet stebima didelė pažanga. Dėl L. elgesio ar kitokių problemų nusiskundimų nėra buvę. L. mokymo įstaigoje atstovauja mama Dž. J. Su Dž. buvo ne kartą bendrauta telefonu (jos iniciatyva, norėjo pasiteirauti kaip sekasi L. adaptuotis, sutarti su mokytojais ir klasės draugais), taip pat ji dalyvavo visuose vykusiuose tėvų susirinkimuose. Pastaruoju metu ugdytinio elgesyje pasikeitimų nėra pastebėję.

28. Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių sūnus L. po pamokų lanko futbolo treniruotes, kurios ir jam patinka ir gerai sekasi, vaikas dalyvauja varžybose, giriamas trenerio, jam siūlomi papildomi apmokami privatūs užsiėmimai.

29. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių dukra A. yra beveik pilnametė mergaitė, jai 2024 m. birželio 27 d. sukaks aštuoniolika metų. Matyti, jog sprendimo priėmimo metu iki A. pilnametystės liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

30. Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės (detalizacijos) matyti, kad ieškovė nurodo, jog duketrs išlaikymui išleidžia per mėnesį 843 Eur sumą, kurią sudaro: 200,00 Eur - maistas; 25,00 Eur - blakstienų priauginimo kurso mokestis ir priemonės; 80,00 Eur - rūbai, avalynė, apatinis trikotažas, kojinės, aksesuarai, galvos apdangalai, pirštinės ir kt.; 30,00 Eur - išlaidos privačiam gydytojui; 30,00 Eur - išlaidos odontologui, ortodontui; 10,00 Eur - išlaidos mobiliam telefonui bei internetui; 295,00 Eur - būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai; 60,00 Eur - higienos priemonės (šampūnai, kondicionieriai, plaukų formavimo ir šukavimo priemonės, higieniniai paketai, skutimosi priemonės, kirpyklos ir kt.); 5,00 Eur - buities prekės (skalbimo, valymo); 30,00 - sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai, maisto papildai); 50,00 Eur – laisvalaikis; 20,00 Eur – kišenpinigiai; 8,00 Eur – kišenpinigiai.

31. Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės (detalizacijos) matyti, kad ieškovė nurodo, kad sūnaus L. K. išlaikymui išleidžia per mėnesį 903 Eur sumą, kurią sudaro: 200,00 Eur – maistas; 95,00 Eur – futbolo mokestis; 50,00 Eur - rūbai, avalynė, apatinis trikotažas, kojinės, aksesuarai, galvos apdangalai, pirštinės ir kt.; 25,00 Eur - sportinė / mokyklos apranga; 10,00 Eur išlaidos mobiliam telefonui bei internetui; 295,00 Eur - būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai; 30,00 Eur - higienos priemonės (šampūnai, kondicionieriai, plaukų formavimo ir šukavimo priemonės, skutimosi priemonės ir kirpimosi paslaugos kt.); 5,00 Eur - buities prekės (skalbimo, valymo); 30,00 Eur - sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai, maisto papildai, vizitai pas kitų sričių gydytojus); 20,00 Eur - ugdymo priemonės (knygos, žurnalai, rašikliai, dailės priemonės); 5,00 Eur - rinkliava mokykloje; 50,00 Eur – laisvalaikis; 8,00 Eur - gimtadienio šventės; 50,00 Eur – kišenpinigiai; 15,00 Eur viešasis transportas bei kuras; 15,00 Eur - Microsoft prenumeratos mokestis.

32. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklauso po 1/2. Įregistravimo pagrindas: 2007-01-30 Sutartinė hipoteka Nr. HL125.

33. Kito nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi.

34. Iš ieškovės pateiktos 2023 m. gegužės 16 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovė dirba AB „Paystrax“ bei gauna darbo užmokestį bruto 2 105 Eur neatskaičius visų mokesčių.

35. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2022/01 nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina mėnesiui 650 Eur.

36. Iš atsakovo pateiktos 2023 m. kovo 17 d. darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas dirba „Spiby Partners“ bei gauna 16,80 svarų sterlingų per valandą kas mėnesį. Taip pat nurodyta, kad gaus papildomų 300 svarų sterlingų premiją, susijusią su veiklos rezultatais, per mėnesį. Atsakovas apgyvendintas (duomenys neskelbtini), „Spiby Partners“ suteiktame būste.

37. Atsakovo K. K. žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui darbo užmokestis mokamas už išdirbtas valandas, todėl per metus svyruoja nuo 40 000 iki 45 000 svarų. Atsakovas patvirtino, jog turi teisę gyventi darbdavio suteiktame būste, tačiau jo išlaikymo mokesčius turi sumokėti pats. Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

38. Iš 2022-11-14 A. K. vaiko situacijos anketos nustatyta, kad mergaitė gyvena su mama 4 kambarių bute. Turi savo kambarį su reikalingais baldais poilsiui, mokslui. Santykiai su mama geri. Santykiais su tėvu geri. Mergaitė teigė, kad gyveno nuo mažens Anglijoje, ten ji lankė mokymo įstaigą. 10 klasių nebaigė, nes neišlaikė visų egzaminų. Vasarą ji su mama ir broliu grįžo į Lietuvą. Mergaitė norėjo atgal grįžti į Angliją, nes turėjo draugą. Pasikalbėjus su mergaite, ji teigė, kad jai patiko gyventi Anglijoje. Mergaitė paaiškino, kad tėvas buvo atvykęs į Lietuvą. Po jo atvykimo ir pasikalbėjus su juo, mergaitė nori grįžti pas tėvą. Mergaitė teigė, kad myli mamą ir tėvą, bet jai norisi grįžti pas tėvą. Ji teigė, kad ten tęs mokslus ir pradės dirbti.

39. Iš 2022-11-14 L. K. vaiko situacijos anketos nustatyta, kad berniukas gyvena su mama ir sese 4 kambarių bute. Turi savo kambarį su reikalingais baldais poilsiui, mokslui. Santykiai su mama ir sese geri. Su tėvu vaikas, nebendrauja. Berniukas teigė, kad gyveno nuo mažens Anglijoje, ten jis lankė mokymo įstaigą. Dabar vaikas mokosi „Vitės‘ progimnazijoje 4 klasėje. Mokslai sekasi gerai, turi klasės draugų. Vaikas pasakojo, kad jam patinka gyventi ir mokytis Lietuvoje. Vaikas neturi noro sugrįžti pas tėvą į Angliją.

40. Bylos nagrinėjimo teisme metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išklausė vaiko – A. K. nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Matyti, kad 2023-09-26 A. K. nurodė, kad jai labiau patinka kalbėti angliškai, nes ilgą laiką gyveno Anglijoje. Bet lietuviškai supranta, nes su mama bendrauja lietuviškai, o su broliu ir tėčiu angliškai. A. stengėsi pasakoti, atsakinėti lietuviškai, bet, kai nežinodavo, kaip pasakyti lietuviškai, išreikšdavo savo mintis angliškai. Mergina papasakojo, jog jai patinka gyventi Lietuvoje, dažniausiai laiką leidžia su šeima, nes draugų Lietuvoje neturi, kartais bendrauja su pusbroliais, pusseserėmis, sako, jog su broliu sutaria gerai. A. niekur nesimoko ir nedirba. Mergina sako, jog norėtų gyventi su mama, tačiau iškart akcentuoja, jog norėtų gyventi Anglijoje. Paklausus, ar Anglijoje gyventų su mama, A. atsakė, jog mama į Angliją nenori, nes Lietuvoje ji jaučiasi saugesnė. A. sako, jog sulaukus 18 metų važiuos gyventi į Angliją, sako, jog mama šitam neprieštarauja. Paklausus, ką A. veiktų Anglijoje, atsakė, jog dirbtų su blakstienų priauginimu ir gyventų pas tėtį. A. papasakojo, jog su tėčiu bendrauja ir dažniausiai susirašinėja žinutėmis, bet tik kartais paklausia kaip jai sekasi, ką veikia. Papasakojo, jog būna įvairių situacijų bendraujant su tėčiu, tai geriau, tai blogiau, sunkiau, nes pasitaiko atvejų, jog tėtis pyksta, kad A. jo nepalaiko, o gina ir palaiko mamą. Su tėčiu per savaitę susirašo 4-5 kartus. A. papasakojo, jog tėtis duoda pinigų, kai ji paprašo bei teikia išlaikymą. Pasiteiravus dėl bendravimo tvarkos, jei gyventų pas mamą, A. pasakė, jog su tėčiu patys susitartų.

41. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. išmokų negavo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra A. yra beveik pilnametė mergaitė, jai 2024 m. birželio 27 d. sukaks aštuoniolika metų. Matyti, jog sprendimo priėmimo metu iki A. pilnametystės liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

45. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalių dukra A. K. šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Byloje yra duomenų, kad, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, šalių dukra turėjo sunkumų ir nebaigė mokyklos. Mergaitė buvo susijusi su netinkama draugų aplinka, jų įtaka, todėl turėjo problemų su teisėsauga. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu iš dalies patvirtino abu mergaitės tėvai.

46. Nustatyta ir tai, kad mergaitė A. sunkiai išgyveno šį laikotarpį, gyvenamosios vietos pakeitimą, o šiuo metu su tėvų pagalba yra baigusi grožio paslaugų mokymus, galėtų dirbti šioje srityje. Gyvena su mama nuomojamame bute Klaipėdoje.

47. Šiuo atveju spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek išvadą teikiančios institucijos atstovei, tiek išsakydama savo nuomonę teisme, A. nebuvo konkreti ir tiksli. Mergaitė įvardino ir net kelis kartus, kad norėtų gyventi Jungtinėje Karalystėje, bet su mama. Tokiu būdu matyti, jog mergaitė sieja savo atsakymą ne su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, bet kurioje šalyje. Vertinant bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad didžiąją gyvenimo dalį A. gyveno ne Lietuvoje, toks atsakymas tikėtinas ir logiškai pagrįstas, bet neatspindi tikrosios mergaitės valios, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi.

48. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad ieškovė Dž. J. dukros poreikių tinkamai neužtikrino, kad ieškovės elgesys keltų grėsmę A. K., šalių dukra būtų neprižiūrėta, nebūtų užtikrinamos jos teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Be to, nors K. K. ir D. J. nurodo vienas kito netinkamą elgesį dukros atžvilgiu, tačiau dauguma argumentų neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl šie argumentai yra labiau deklaratyvūs, o institucija, teikianti išvadą byloje, duomenų apie netinkamą bent vieno iš tėvų elgesį jų dukros atžvilgiu neturi. Kita vertus, šalių konfliktiški santykiai neturi daryti neigiamos įtakos dukrai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų dėti maksimalias pastangas užtikrinti tinkamą dukros bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

49. Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimų tekstus, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad tiek Dž. J., tiek ir K. K. nori bendrauti su dukra, dukros emocinis ryšys tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu yra stiprus.

50. Apibendrinant išdėstytą ir atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad vaikas neišreiškė konkrečios nuomonės, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi ir į tai, kad šalių dukrai iki pilnametystės liko keturi mėnesiai, po ko mergaitė galės savarankiškai pasirinkti tiek šalį, gyvenamąją vietą, tiek namus, kuriuose nori gyventi, veiklą, kuria norės užsiimti, todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo ir vėl trumpam periodui keisti vaiko gyvenamosios vietos, todėl ji nustatytina su motina ieškove D. J. (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą).

52. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti nuolatinį vaikų bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo

53. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

54. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 12 straipsnis nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

55. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

56. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.

59. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

60. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

61. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo bendravimas su vaikais. Nors nagrinėjamoje byloje šalys ir teikė teismui susirašinėjimo su vaikais kopijas, kurios šalių vertinimu rodo netinkamą atsakovo bendravimą su vaikais arba suaugusiųjų bendravimą su atsakovu iš vaikų telefonų, tačiau bylos duomenimis atsakovas su vaikais sutaria pakankamai gerai, jų ryšys stiprus.

62. Įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaikais tvarkos alternatyvas, teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovo K. K. siūlomą bendravimo su vaikais tvarką su tam tikrais pakeitimas, atsižvelgiant tiek į tai, kad būtų užtikrintas maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas, tiek ir įvertinus šalių vaikų interesus.

63. Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tėvo ir vaikų pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.

64. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

65. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo, ne tik nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, bet ir įpareigoti ieškovę pasirūpinti nepilnamečių vaikų išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais į Jungtinę Karalystę.

66. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimus, konstatuota, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

67. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1831-1187/2023 atsakovo prašymas grąžinti L. K. į Jungtinę Karalystę atmestas ir L. K. į Jungtinę Karalystę nebuvo grąžintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

68. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir vaikų kelionių išlaidų atlyginimo laiko, kad yra svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti atsakovo ar vaikų keliones (jų dalį). Atsižvelgti į tai, kad vienas nepilnametis keliauti lėktuvu į užsienio šalį negalės, ji turi lydėti suaugęs asmuo.

69. Bylos rašytine medžiaga bei atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jo metinės pajamos susijusios su darbiniais santykiais sudaro 40 000 – 45 000 svarų. Atsakovas gyvena darbdavio suteiktame būste. Moka 700 svarų komunalinius patarnavimus. Moka 100 Eur būsto kreditą, už butą, kurį turi įsigiję kartu su ieškove Plungėje. Taip pat gauna 100 Eur nuomą už išnuomotą butą Plungėje.

70. Bylos rašytine medžiaga bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė gauna darbo užmokestį 1 210 Eur per mėnesį. Neturi kreditorinių įsipareigojimų. Moka būsto nuomą 650 Eur bei apie 240 Eur komunalinių patarnavimų. Turi ½ buto dalies Plungėje.

71. Teismas pažymi, jo išlaikymo vaikams priteisimą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės kelionės pas skyrium gyvenantį tėvą išlaidų prilyginti išlaikymo priteisimui ar laikyti jas tokių dalimi. Tokios išlaidos yra savarankiškos išlaidos, susijusios su bendravimo tvarkos vykdymu tarp atskirai gyvenančių tėvų, o ne vaikų išlaikymu. Todėl atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę apmokėti vaikų kelionės į Jungtinę Karalystę išlaidas yra vertinamas kaip perteklinis, iš kurio ateityje gali kilti papildomi ginčai vykdymo procese, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

72. Teismas nagrinėjamu atveju, pažymi, jog bendravimas su šalių vaikais turi vykti ieškovės ir atsakovo susitarimu iš anksto suderinus išvykimo į Jungtinę Karalystę datas vaikų atostogų metu, taip pat iš anksto aptariant grįžimo į Lietuvą datas elektroniniu paštu, Sms žinutėmis ar kitomis komunikacijų priemonėmis ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai iki planuojamo išvykimo.

73. Šalims siūlytina metų pradžioje raštu aptarti el paštu, ar kitomis komunikacijos priemonėmis planuojamas Velykų, vasaros, Kalėdų/Žiemos atostogas, jų grafikus ir galimus skrydžių variantus, kad tiek vienas, tiek kitas tėvas turėtų galimybę atitinkamai suderinti savo kasmetines atostogas su darbdaviais.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

74. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

75. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

76. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, nes tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2022-07-17 šalys gyvena atskirai ir nuo to laiko, ieškovės teigimu, atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui teikia nepakankamai pinigų.

77. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti po 392,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį iš atsakovo, nuo ieškinio pateikimo, o atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl turtinės padėties.

78. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus, abu yra sveiki ir darbingi. Pateikiant ieškinį ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis į rankas sudaro 1210 Eur, o atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, jo darbo užmokestis per metus sudaro 40 000 – 45 000 svarų. Atsakovas kitų išlaikomų asmenų, kuriems turėtų teikti išlaikymą jis neturi.

79. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, tai yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismui yra apsunkinta galimybė nustatyti tikrą atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas teismui nepateikė pilnų savo sąskaitų išrašų už ginčo laikotarpį iš kurių būtų galima matyti ne tik atsakovo gautas pajamas, bet ir jo patiriamos išlaidos, nors teismas tokį į pareigojimą atsakovui buvo nustatęs.

80. Iš atsakovo pateiktos 2023 m. kovo 17 d. darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas dirba „Spiby Partners“ bei gauna 16,80 svarų sterlingų per valandą kas mėnesį. Taip pat nurodyta, kad gaus papildomų 300 svarų sterlingų premiją, susijusią su veiklos rezultatais, per mėnesį. Atsakovas apgyvendintas (duomenys neskelbtini), „Spiby Partners“ suteiktame būste. Komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 700 svarų. Turi transporto priemonę.

82. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė turi nekilnojamąjį turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklauso po 1/2. Įregistravimo pagrindas: 2007-01-30 Sutartinė hipoteka Nr. HL125.

83. Iš ieškovės pateiktos 2023 m. gegužės 16 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovė dirba AB „Paystrax“ bei gauna darbo užmokestį bruto 2 105 Eur neatskaičius visų mokesčių. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2022/01 nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina mėnesiui 700 Eur.

84. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes gauna didesnį darbo užmokestį, turi transporto priemonę, darbdavys suteikė būstą, už kurį moka tik komunalinius patarnavimus.

85. Šalių nepilnamečiai vaikai, gyvena su ieškove, kuri imasi visų aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, moka būsto nuomą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

86. Ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį patiriamos 843,00 Eur išlaidos, sūnaus išlaikymui patiriamos 903,00 Eur. Pateikė dalį išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

87. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė sūnaus pomėgiui, tai yra futbolui išleidžia tiek treniruotėms, tiek ir tai, kad sūnus vyksta į įvairius turnyrus, tai yra patiria nemažai papildomų išlaidų.

88. Ieškovė dalinai teikė į bylą įrodymus apie realiai patiriamas išlaidas maistui, dienpinigiams, drabužiams ir avalynei, higienos ir asmeninėms reikmėms (kirpykla, telefonas ir internetas), komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, įvairioms šventėms, laisvalaikiui. Plėtodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

89. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

90. Kaip minėta, pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas, vėjaraupiai ir pan.). Todėl teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“). Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė nuo 2023 m. turėtų šalių išlaikymui skirti kiekvienas po 317,00 Eur per mėnesį (633,00 Eur / 2 = 316,50 Eur suapvalinus 317,00 Eur).

91. Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių vaiko poreikius, į tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, darytina išvada, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti išlaikymo dydį, kuris prilyginamas pusei šiuo metu vyriausybės nustatyto minimalios algos dydžio, tai yra po 316,50 Eur suapvalinus po 317,00 Eur išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį.

92. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 317,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

93. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į konkrečią nagrinėjamą situaciją nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui mokamų pinginių lėšų, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas teismo vertinimu yra pajėgus ir gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius ir nėra pagrindo iš nustatytų vaikų poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą.

94. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, atsakovui leidžia vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

95. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

96. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

97. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

98. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

99. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

100. Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikams išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad nuo 2022 m. liepos 17 d. kartu nebegyvena.

101. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 840,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio vaikų išlaikymui bendrai yra sumokėjęs 1 000 Eur, iš Anglijos už abu vaikus per savaitę gaudavo 39 svarus. Ieškovė nurodo, jog viso nurodyto laikotarpio metu jis turėjo gauti iš atsakovo po 392,00 Eur vaiko išlaikymui, todėl mano, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio yra 6 840,00 Eur.

102. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jam negali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, nes pati ieškovė išvažiavo iš Jungtinės Karalystės, tai pati turi išlaikyti vaikus. Atsakovas teiktame teismui atsiliepime nurodė, kad prieš jai išvykstant į Lietuvą, atsakovas pervedė į ieškovės banko sąskaitą 14 000 svarų. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino aplinkybę, kad 14 000 svarų buvo ieškovei pervesta kompensacija už jam likusią naudoti bendrą šalių transporto priemonę.

103. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio paskaičiavo po 392,00 Eur per mėnesį.

104. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

105. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos po 392,00 Eur nėra. Todėl, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas pagal priteistą išlaikymo sumos dydį, t.y. po 317,00 Eur.

106. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6340 Eur (10 mėn. x 317,00 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

107. Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

108. Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.190 straipsnis).

109. Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

110. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

111. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 80 procentų, t.y. dėl gyvenamosios vietos nustatymo (100 proc. patenkintų reikalavimų), reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies (92,69 proc. patenkintų reikalavimų), reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkina iš dalies (teismo vertinimu yra tenkinama 50 proc. šio reikalavimo).

112. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinys, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas spręsti, kad byloje bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas skirstyti taip, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 80 proc. turėtų atstovavimo, žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 20 proc. jo turėtų atstovavimo išlaidų (įvertinus tai, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies).

113. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 113 žyminį mokestį bei patyrė 3052 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

114. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 110 žyminį mokestį bei patyrė 2662 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

115. Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi ir du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo.

116. Iš atsakovo yra pagrindas priteisti 86,00 Eur žyminį mokestį bei 143,00 Eur žyminį mokestį už tenkintą iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisti 229,00 Eur.

117. Įvertinus aptartas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistina 2532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (113,00 Eur žyminio mokesčio + 3052,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą x 80,00 poc.).

118. Atsakovui iš ieškovės priteistina 554,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (2662+110,00 Eur x 20,00 proc.).

119. Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų įskaitymo teismas neatlieka.

120. 2023 m. birželio 1 d. nutartimi teismas nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo K. K. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 290 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

121. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Dž. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 317,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui L. K. po 317,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės Dž. J. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Paskirti ieškovę Dž. J. nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 317,00 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo dienai sudaro 6340,00 Eur.

Nustatyti tokią vaikų tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

a) K. K. bendrauja su vaikais iki jų pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikams priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaikų interesus bei užimtumą;

b) K. K. turi teisę kiekvienais metais nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu ne mažiau kaip dvi savaites, bet ne ilgiau, kaip 1 mėnesį bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie planuojamą kelionę atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu dzordzza@gmail.com);

c) K. K. turi teisę nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) atostogų metu nelyginiais metais per Šv. Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau aštuonias kalendorines dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečių vaikų atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu dzordzza@gmail.com);

d) K. K. turi teisę nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) lyginiais metais per Šv. Velykas ne mažiau penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečių vaikų atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu dzordzza@gmail.com);

e) K. K. turi teisę bendrauti su vaikais kita, D. J. ir K. K. suderinta tvarka.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. K. 229,00 Eur žyminį mokestį valstybei, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo K. K. 2532,00 Eur ieškovei Dž. J. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. J. atsakovui K. K. 554,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2023 m. birželio 1 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.