Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. K. ir atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį ir prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – nustatyti laikiną skyriumi gyvenančio tėvo K. K. ir nepilnamečių vaikų - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas K. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nevaržomai telefonu arba elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną bet kuriuo laiku iki 21 val. atsižvelgiant į vaiko poilsio ir užimtumo režimą; atsakovas K. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje mokslo metų vasaros atostogų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas K. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje mokslo metų žiemos (šv. Kalėdų) atostogų laikotarpiu. Atsakovas K. K, bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje mokslo metų pavasario atostogų laikotarpiu. Nepilnamečių vaikų išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais į J. K. privalo pasirūpinti ieškovė, tuo tarpu grįžimo į Lietuvos Respubliką bilietais privalo pasirūpinti atsakovas.

2. Nurodė, kad ieškovė nesudaro galimybių skyriumi gyvenančiam tėvui – atsakovui betarpiškai bendrauti su nepilnamečiais vaikais – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamosios vietos valstybėje, neleidžia vaikams grįžti į jų gyventus namus J. K., kur liko vaikų draugai, juos supusi socialinė aplinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismo argumentai:

3.1. Klausimas dėl nuolatinės šalių dukters gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

3.2. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams ar turtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės ar turtinės vaiko teisės.

3.3. Svarbu paminėti, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Šis principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

3.4. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. kovo 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. nurodė, jog jam mokslai sekasi gerai, turi klasėje draugų, su mama ir sese labai gerai sugyvena; tėtis į Lietuvą buvo atvažiavęs spalio mėnesį; mama nedraudžia su tėčiu bendrauti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. kovo 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. nurodė, jog jam mokslai sekasi gerai, turi klasėje draugų, su mama ir sese labai gerai sugyvena; tėtis į Lietuvą buvo atvažiavęs spalio mėnesį; mama nedraudžia su tėčiu bendrauti.

3.5. Atsakovas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų, jog jis siekė suderinti su ieškove vaikų atvykimą atostogoms į J. K., siūlė datas ir galimus skrydžių variantus, kalbėjosi apie tai su beveik pilnamete dukra A., o ieškovė nesudarė galimybės vaikams išvykti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundo argumentai:

4.1. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo suponuoja teismo pareigą būti aktyviam šeimos bylose ir tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš nurodyto seka, kad Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad byloje nėra pateikta specialisto išvadų ir/ar vaikų nuomonės dėl vaikų bendravimo su tėvu, nes teismas, gavęs atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, turėjo pareigą įpareigoti išvadą byloje teikiančią instituciją apklausti šalių vaikus ir pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai, teismo išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytinos vien todėl, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir neužtikrino vaikų nuomonės išklausymo dėl vaikų bendravimo su atsakovu, yra neteisėta.

4.2. Teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės teiktą atsiliepimą/rašytinius paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuose ieškovė pripažįsta, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais - ieškovė nesutinka, kad tėvas bendrautų su vaikais tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje - J. K.. Iš nurodyto seka, kad teismo išvados, esą atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis siekė suderinti su ieškove vaikų atvykimą atostogoms į J. K., siūlė datas ir galimus skrydžių variantus, kalbėjosi apie tai su beveik pilnamete dukra A., o ieškovė nesudarė galimybės vaikams išvykti, yra nepagrįstos. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, kad ji nesutinka su vaikų bendravimu J. K., nepagrįstai teigia, esą beveik pilnametystės sulaukusiai dukrai reikia griežtos priežiūros. Teismas taipogi neatsižvelgė į atsakovo pateiktus paaiškinimus, kad ieškovė netgi atėmė dukters pasą, kad ši neišvyktų į J. K..

4.3. Ieškovės siekis riboti atsakovui galimybes bendrauti su vaikais yra neteisėtas. Be kita ko, su priešieškiniu pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada teikta civilinėje byloje Nr. eN2-183 l-1187/2023, atsakovo susirašinėjimo su vaikais medžiaga patvirtina, kad atsakovo ir vaikų santykiai yra artimi, vaikai noriai bendrauja su tėvu.

4.4. Civilinėje byloje Nr. eN2-183 l-1187/2023 buvo konstatuota, kad ieškovė vaikus iš J. K. išvežė neteisėtai (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, atsakovo kaip tėvo bendravimo teisių su vaikais ribojimas pažeidžia bendrąjį teisės principą „iš neteisės teisė neatsiranda" (ex in juria non oritur jus) - ieškovė pažeidė atsakovo kaip tėvo teises, neteisėtai išvežusi vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, o šiai dienai siekia atsakovo kaip tėvo teises - bendrauti su vaikais - pažeisti dar kartą, paneigdama atsakovo teisę betarpiškai bendrauti su vaikais. Tokie ieškovės veiksmai yra iš esmės neteisėti, o jais ieškovė tikslingai siekia nutraukti atsakovo ir nepilnamečių vaikų šeiminius ryšius.

4.5. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tikslą, kurio siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (laikinai sureguliuoti ginčytinus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų teisių ir teisėtų interesų apsauga), teismas negali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka), sutampa su dalimi ieškiniu reiškiamų reikalavimų.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skindą. Prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovė niekada atsakovui nedraudė ir nedraudžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas turi realias galimybes su vaikais bendrauti telekomunikacinio ryšio priemonėmis bet kuriuo laiku ir neribotą laiką. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti susitikdamas gyvai Lietuvos Respublikoje laisvu grafiku, atsižvelgdamas tik į nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje ir būreliuose. Tai, kad nėra ir nebuvo daroma kliūčių patvirtina ir tai, jog, atsakovui esant Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), tarp šalių nekilo ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

5.2. Atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant nustatyti neva tai laikiną bendravimo tvarką, yra identiškos bendravimo tvarkai, kurią atsakovas prašo nustatyti nuolat.

5.3. Ieškovė nekvestionuoja fakto, kad byloje bus tikslinga gauti išvadą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo stadijoje minėtos išvados gavimas ir jos pritaikymas byloje reikštų ginčo sprendimą iš esmės.

5.4. Ieškovė pažymi, kad nepilnametės dukros A. problema yra dėl įsitraukimo į draugų kompaniją, kurioje yra narkotikus vartojančių ir pardavinėjančių asmenų, kurie galimai skatina juos vartoti ir šalių dukrą, nėra deklaratyvi. (duomenys neskelbtini). Be to, su atsiliepimu į priešieškinį, ieškovė taip pat pateikė iš šalių susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad atsakovui yra žinoma nepilnametės dukros A. problema, taigi, akivaizdu, jog atsakovui puikiai žinoma, kad nepilnametei dukrai A. kontrolė ir priežiūra yra reikalinga vien dėl to, jog nepilnametė dukra grįžusi į J. K. vėl nepakliūtų į tą pačią draugų kompaniją.

5.5. Kaip matyt iš atsakovo pateiktų duomenų, jis dirba 22 darbo dienas per mėnesį nuo pirmadienio iki penktadienio, bei dar papildomai kas antrą savaitgalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo darbo valandos gali prasidėti nuo 3 valandos ryto iki 19 valandos vakaro. Dėl intensyvaus užimtumo atsakovas negalėtų nei pabendrauti, nei praleisti daug laiko su savo nepilnamečiais vaikais.

5.6. Atsakovo gyvenamoji vieta yra užmiestyje, todėl nepilnamečiai vaikai, gyvenant J. K. nuolat buvo vežiojami į miestą ieškovės. Atitinkamai nepilnamečiams vaikams, atostogų metu, norint vykti į miestą, pas draugas, nusipirkti maisto produktų ar paprasčiausiai vykti pramogų / hobių, jie turėtų būti nuvežami, tuo tarpu atsakovas dėl savo darbo specifikos to padaryti negalėtų, nes paprasčiausiai turėtų dirbti.

5.7. Kai atsakovas buvo Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), jis su nepilnamečiais vaikais galėjo bendrauti neribotai, tik atsižvelgdamas į vaikų užimtumą. Tačiau kaip jau matyti iš daugelio atsakovo procesinių dokumentų, atsakovas net nesvarsto galimybės, jog su savo nepilnamečiais vaikais galėtų bendrauti ir Lietuvos Respublikoje, nes atsakovas tiesiog principingai reikalauja, kad jo bendravimas su vaikais vyktų tik J. K.. Ieškovės įsitikinimu, jeigu atsakovui būtų itin svarbus bendravimas su nepilnamečiais vaikais, atsakovas nekeltų ginčo tik dėl šalies vietos, kurioje gali bendrauti su savo vaikais.

5.8. Atsakovas nesiekia ieškoti kompromiso dėl susitikimo, o tiesiog siekia kelti principinius ginčus, taip į šalių ginčą įtraukiant ir nepilnamečius vaikus. Atsakovo teiginiai, jog nesant faktinio bendravimo nutrūks ryšiai tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų yra tiesiog deklaratyvūs. Jeigu atsakovas minėtus ryšius norėtų išsaugoti, šiam nekiltų keblumų susitikti su vaikais ir Lietuvos Respublikoje, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų, ypatingai dukros A., interesus.

5.9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas iš esmės siekia suklaidinti teismą, nurodydamas, jog Nr. eN2-1831-1187/2023 buvo konstatuota, kad ieškovė vaikus iš J. K. išvežė neteisėtai. Kadangi tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eN2-183 l-1187/2023, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-545-464/2023 atmetė atsakovo pareiškimus bei negrąžino į J. K. nepilnamečio sūnaus L. K..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo nutarties motyvams.

8. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikino bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Atsakovas su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės teiktą atsiliepimą/rašytinius paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuose ieškovė pripažįsta, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais - ieškovė nesutinka, kad tėvas bendrautų su vaikais tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje - J. K., todėl teismo išvados, esą atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis siekė suderinti su ieškove vaikų atvykimą atostogoms į J. K., siūlė datas ir galimus skrydžių variantus, kalbėjosi apie tai su beveik pilnamete dukra A., o ieškovė nesudarė galimybės vaikams išvykti, yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

11. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks laikino bendravimo tvarkos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina priimti pamatuotą sprendimą. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

12. Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo K. K. nuolatinė gyvenamo vieta yra J. K.. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su abiem vaikais nustatymo ir prašo nustatyti laikiną jo ir nepilnamečių vaikų - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai.

14. Ginčo esmė yra ta, kad atsakovas siekia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ne Lietuvoje, o J. K., nes jo teigimu, ten jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir likę vaikų draugai.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti susitikdamas gyvai Lietuvos Respublikoje laisvu grafiku, atsižvelgdamas tik į nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje ir būreliuose. Tai, kad nėra ir nebuvo daroma kliūčių patvirtina ir tai, jog, atsakovui esant Lietuvos Respublikoje 2022 m. spalio mėn., tarp šalių nekilo ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. 2023 m. kovo 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo apklausiamas šalių nepilnametis sūnus, nurodyta, kad jis su mama ir sese labai gerai sugyvena, tėtis į Lietuvą buvo atvažiavęs spalio mėnesį, mama nedraudžia su tėčiu bendrauti. Iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, kad abu nepilnamečiai vaikai tiek žinutėmis, tiek skambučiais bendrauja su atsakovu. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra pažeidžiami vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais. Kaip minėta, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais prioritetas yra teikiamas vaikų interesams. Teismo vertinimu, atsakovas teikdamas tokį prašymą dėl laikino bendravimo nustatymo siekia ne geriausių vaikų interesų, o tik sau palankių sąlygų bendrauti su vaikais nustatymo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad vaikai turi galimybę iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su tėvu, tėvui taip pat nėra uždrausta bendrauti su vaikais, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nei nepilnamečių vaikų, nei vaikų tėvo interesai bendrauti nebus pažeisti.

17. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad byloje nėra pateikta specialisto išvadų ir/ar vaikų nuomonės dėl vaikų bendravimo su tėvu, nes teismas, gavęs atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, turėjo pareigą įpareigoti išvadą byloje teikiančią instituciją apklausti šalių vaikus ir pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo teiginiu, nes paminėtos nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl šalių nepilnamečių vaikų nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neišklausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti šį klausimą.

19. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovo prašymą atmetė,

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.