Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo (atsakovo) A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 pagal ieškovės BUAB ,,MUS Vilnius“ (teisių perėmėjas A. B.) ieškinį atsakovams A. B., I. B., A. A., G. D., UAB ,,Silver Group“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės BUAB ,,MUS Vilnius“ ieškinį atsakovams A. B., I. B., A. A., G. D., UAB ,,Silver Group“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. solidariai 11 800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“ naudai.

2. 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieškovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieškinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmetė ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“ solidariai 11 800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, naudai. Priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group lygiomis dalimis 266 Eur žyminio mokesčio (po 66,50 Eur iš kiekvieno atsakovo), 36,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (po 9,19 Eur iš kiekvieno atsakovo), į valstybės pajamas.

3. Pareiškėjas (atsakovas) A. A. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

4. Pareiškėjas teigia, kad įmonėje nebedirbo nuo 2011 m. gegužės 19 d. ir negalėjo žinoti, kokius dokumentus įmonė teikė ar neteikė VĮ Registrų centrui bei kitoms institucijos, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, tuometinė įmonės direktorė ir akcininkai nepateikė bankroto administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų bei informacijos apie įmonės turtą. Nurodė, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino, kuriuo metu ieškovas tapo nemokus bei padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas nemokiu tapo 2010 m. pabaigoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, tačiau ne faktais ir įrodymais. Teismas netinkamai kvalifikavo tariamai kilusią žalą, todėl negali būti nustatyta pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

5. Pareiškėjo išsilavinimas niekaip nėra susijęs su teise bei pareiškėjas neturi ne tik jokios patirties šioje srityje, tačiau ir nežino teisinių terminų, ko pasėkoje nesuprato, kad teismo procesas pradėtas būtent pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, jog tuo metu, kai prasidėjo ir tęsėsi teismo procesai, pareiškėjas šeimoje išgyveno sunkų laikotarpį. Pareiškėjas su žmona sužinojo, kad laukiasi dvynių, kurie gimė maždaug 2 mėnesiais per anksti. Ligoninėje teko praleisti daugiau nei mėnesį laiko, kol vaikai sustiprėjo ir galėjo keliauti į namus. Šeimai teko mokytis vaikams skirtų specialiųjų poreikių. Ilgą laiką vaikai buvo maitinami per zondus, o šeima išgyveno sunkų laikotarpį, gyvendami su baime, ar išgyvens jų vaikai, ar jie normaliai vystysis. Pareiškėjas išėjo tėvystės atostogų. Pažymėjo, kad vaikų vystymasis yra sutrikęs, jis atsilieka nuo normalaus vystymosi, todėl nuolatos skiriamos reabilitacijos. Pareiškėjas nurodo, kad teismo terminus praleido dėl iš tiesų rimtų priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti teismo procesą.

6. Ieškovės BUAB ,,MUS Vilnius“ teisių perėmėjas A. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

7. Nurodė, kad 2019-03-01 varžytynių aktu Nr. 1 įsigijo 11 800,79 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų reikalavimo teisę į solidarius skolininkus A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver Group“, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1474- 640/2018 ir 2018-12-12 išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 (buvęs kreditorius UAB „Mus Vilnius“).

8. Pažymėjo, kad 2017-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime Nr. e2-20623-545/2017 nurodyta, kad pareiškėjas A. A. apie tuo metu vykusį teisminį procesą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad tuo metu, kai prasidėjo teisminiai procesai, šeimoje išgyveno ypač sunkų laikotarpį, yra nepagrįsti ir klaidinantys, kadangi apie teisminį nagrinėjimą A. A. buvo žinoma dar 2017 metų gruodį, todėl prašymo padavimo terminai praleisti be rimtų priežasčių ir atnaujinti teisminį procesą nėra pagrindo.

9. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigia, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tačiau jokių naujų tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Teismai jau yra detaliai pasisakęs dėl įmonės UAB „MUS Vilnius“ vadovų atsakomybės. Taigi tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas šį klausimą yra išnagrinėjęs tinkamai ir pareiškėjo minimos teisės aiškinimo klaidos nėra. Pažymėjo, kad apie iš varžytynių nupirktą reikalavimo teisę A. A. buvo informuotas registruota pašto siunta. Papildomai dokumentai buvo persiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėjas žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, buvo tariamasi dėl tam tikrų nuolaidų, dengiant skolą geranoriškai. A. A. su skola sutiko, tačiau pageidavo, kad būtų išieškoma ne solidariai, kaip nurodyta vykdomajame dokumente, o lygiomis dalimis, skolą dalinant kiekvienam vadovui. Dalį skolos, t. y. 3 236,33 Eur pareiškėjas pervedė į A. B. sąskaitą ir nutraukė tolimesnį bendravimą. Kadangi likusi skola nebuvo sumokėta, 2019 m. kovo 12 d. vykdomasis dokumentas Nr. e2-20623-545/2017 dėl skolos išieškojimo pateiktas antstoliui V. M.. Antstolio raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjui įteiktas 2019 m. kovo 15 d. Skola raginimo metu nebuvo sumokėta, todėl pradėtas priverstinis išieškojimas ir į pareiškėjo darbovietę išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017.

11. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui, termino eiga pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo nuomone, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pareiškėjas pripažįsta, kad praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė svarbių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimo priežasčių.

12. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentą, jog dėl teisinių žinių stokos jis nesuprato, kad teismo procesas pradėtas būtent jo atžvilgiu, kadangi tokiai aplinkybei suvokti ypatingo išprusimo nereikia. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo žmonos sudėtingą nėštumo eigą nėra pagrindas pateisinti pasyvų pareiškėjo elgesį, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas dar 2017 m. gruodžio 11 d., o pagal pareiškėjo patektus duomenis jo vaikai gimė 2018 m. gruodžio 18 d. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 priėmimo iki 2019 m. gruodžio 16 d. kreipiantis pareiškėjui į teismą su prašymu atnaujinti procesą praėjo daugiau negu vieneri metai ir pareiškėjas nenurodė jokių pateisinamų tokio ilgo delsimo priežasčių.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas elgėsi nepateisinamai pasyviai, apie teismo procesus neabejotinai žinojo ir jų padarinius suprato, nes dalis priteistos skolos yra išieškota, be to, su pareiškėju vyko derybos dėl skolos mokėjimo galimybių, o aplinkybė, jog pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 3 d. buvo suteiktos tėvystės, o nuo 2019 m. gegužės 3 d. – atostogos vaikui prižiūrėti, nėra pagrindas pateisinti pasyvų pareiškėjo elgesį.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl prašyme nurodyto pagrindo procesui atnaujinti. Pareiškėjas nurodė, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino, kuriuo momentu įmonė tapo nemoki, padarė neteisingą išvadą, kad nemoki tapo 2010 m. pabaigoje, o nuo to momento nustatymo, savo ruožtu, priklauso ir aplinkybės, nuo kada pareiškėjui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir pakeistas 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi. 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, be kita ko, pasisakyta ir dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, t. y. minėtos nutarties 19 punkte kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įmonės nemokumo nustatymo momento, taigi nėra pagrindo atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

15. Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d nutartį ir atnaujinti procesą.

16. Nurodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi vadovaudamasis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, nepraleisdamas 5 metų termino nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismai netinkamai taikė solidariąją vadovų atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, ir dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pareiškėjas įmonėje dirbo nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., tačiau jau vien šioje vietoje buvo padaryta svarbi ir esminė klaida. Pagal VSDFV duomenis, iš tikrųjų pareiškėjas įmonėje dirbo iki 2011 m. kovo 22 d. Priimant sprendimą teismas nepagrįstai vertino, kad 2010 m. pabaigoje įmonė jau buvo nemoki ir pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas į bylą nebuvo pateikęs jokių dokumentų, įrodančių, kad pradelstų įsipareigojimų suma 2010-2011 m. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

17. Teismas vertino ne pareiškėjo argumentus, kokiu pagrindu priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas, tačiau vertino pareiškėją, kaip asmenį, kuris kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujino, jo veiksmus, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui apginti savo turtinius interesus. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, jog dėl teisinių žinių stokos jis nesuprato, kad teismo procesas pradėtas būtent jo atžvilgiu, bei aplinkybes apie žmonos sudėtingą nėštumo eigą. Teismas, atlikdamas pareiškėjo vertinimą, jo necharakterizavo, nesigilino į tai, kad pareiškėjas nėra dalyvavęs tokio pobūdžio teismo procesuose.

18. Teigia, kad pareiškėjui aiškios teisinės pasekmės paaiškėjo tik tada, kai su juo susisiekė naujasis kreditorius ir pareikalavo iš pareiškėjo visos ieškinio sumos. Pareiškėjas sumokėdamas trečdalį priteistos sumos nepripažino skolos, tačiau nežinodamas, kaip apginti savo turtinius interesus, tikėjosi, kad sumokėjus dalį skolos jo atžvilgiu bus nutraukti bet kokie procesiniai veiksmai. Teismo vertinimas, kad pareiškėjas su skola sutiko yra klaidingas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21. Proceso atnaujinimo tikslas – galimai neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ištaisymas, tačiau šis institutas neturi virsti priemonė šalims dar kartą pasibylinėti dėl to paties ginčo ar vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims siekti užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

23. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad termino eiga pradedama skaičiuoti nuo momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo nuomone, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2019 m. gruodžio 16 d., taigi praleidęs procesinį 3 mėnesių terminą prašymui pateikti. Toks procesinis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomos esminės objektyvios aplinkybės, sudariusios kliūtis tokį prašymą pateikti laiku. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių esminių ir objektyvių aplinkybių, kurios sukliudė per daugiau nei metus laiko kreiptis dėl proceso atnaujinimo, o pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų tokias teismo išvadas paneigti galinčių argumentų, tik pateikia subjektyvų teismo išvadų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, visiškai pagrįstai įvertino pasyvų pareiškėjo procesinį elgesį, kai tuo tarpu tiek CPK, tiek teismų praktika įpareigoja laikytis operatyvumo, procesinių terminų laikymosi bei koncentruotumo principų. Skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nustatyta, kad teisinių žinių neturėjimas nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas deklaratyviai tvirtina, kad dėl teisinių žinių stokos jis nesuprato, kad teismo procesas pradėtas būtent jo atžvilgiu, kadangi tokiai aplinkybei suprasti pakanka vidutiniškai protingo bei apdairaus asmens suvokimo, o teisinių padarinių priėmus nepalankų teismo sprendimą nesupratimas tuo labiau nelaikytinas svarbia aplinkybe, kadangi pareiškėjas galėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismų praktikoje paprastai vyrauja situacijos, kuomet į teismą besikreipiantis asmuo neturi nei teisinio išsilavinimo, nei teisinių žinių, ir net ir tokiais atvejais teisinių žinių stoka nepripažįstama svarbia aplinkybe terminui atnaujinti. Be to, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjui aiškios teisinės pasekmės paaiškėjo tik kreditoriui pareikalavus grąžinti skolą, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, išieškojimo veiksmai pradėti atlikti 2019 m. kovo 26 d. priimtu antstolio patvarkymu, tačiau ir tada pareiškėjas operatyviai į teismą nesikreipė. Dėl šių aplinkybių apelianto argumentai dėl teisinių žinių stokos, sukliudžiusios jam laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikytini nepagrįstais.

26. Apeliantas taip pat teigia, kad laiku pateikti prašymą sukliudė ir aplinkybės, susijusios su sudėtingu žmonos nėštumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmojoje instancijoje teismo sprendimas priimtas dar 2017 m. gruodžio 11 d., apeliacine tvarka byla išnagrinėta 2018 m. lapkričio 29 d., pareiškėjo vaikai gimė 2018 m. gruodžio 18 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2019 m. gruodžio 16 d., taigi praėjus metams nuo vaikų gimimo, ką apeliantas įvardija kaip aplinkybę dėl procesinio termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delsimas įgyvendinti procesines teises negali būti pateisinamas. Be to, praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai terminas skundui paduoti dėl ligos (sveikatos) gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga ar būklė buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos būklė svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo lemti asmens valią ar fizines galimybes kokiu nors būdu savalaikiai pateikti prašymą teismui. Tik tuo atveju, jeigu liga (sveikatos būklė) buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo prašymo pateikti ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-572-357/2012). Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl žmonos būklės pagrįstai nebuvo vertintos kaip tokio pobūdžio, kurios galėjo riboti pareiškėjo galimybę savalaikiai kreiptis į teismą arba pasinaudoti teisine pagalba.

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 d. proceso atnaujinimui privalo egzistuoti abi sąlygos - nepraleistas terminas prašymui paduoti (CPK 368 straipsnis) ir bent vienas pagrindas proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnis). Netenkinus prašymo bei neatnaujinus termino prašymui pateikti, tai yra savarankiškas pagrindas tokiam prašymui atmesti, todėl, neatnaujinus termino, atskirojo skundo argumentai, kiek tai susiję su CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindimu, nenagrinėtini.

28. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.