- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1474-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14151-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- G. D., A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“
- Ieškovas
- BUAB „MUS Vilnius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jelenos Šiškinos, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „MUS Vilnius“ ieškinį atsakovams A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas BUAB „MUS Vilnius“ kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. priteisti ieškovo naudai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas reikalavimą grindė šiomis aplinkybėmis: Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5652-866/2016 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą UAB „MUS Vilnius“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-10-04). Minėta nutartimi bankrutavusios įmonės administratore paskirta V. L.. 2016-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. L. buvo atstatydinta ir UAB „MUS Vilnius“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo I. L.. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
3. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2010-10-05 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės vadovu buvo A. A.. Nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės vadovu buvo I. B.. Nuo 2012-01-25 iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadove buvo A. B.. Bankrutavusios įmonės akcininku nuo 2010-10-11 iki 2011-05-19 buvo G. D.. Nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės akcininku buvo UAB „Silver Group“. Nuo 2012-01-25 iki šiol bankrutavusios įmonės akcininkė yra A. B..
4. Nurodė, kad bankroto administratorius, atlikdamas viešai skelbiamų dokumentų analizę, nustatė, jog UAB „MUS Vilnius“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Kadangi atsakovai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta bankrutavusios įmonės finansinė padėtis bei šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį, nuo kurio įmonė tapo nemokia. Vis dėlto iš bankroto byloje esančio UAB „MUS Vilnius“ preliminaraus balanso, kurį buvo sudaręs A. A., matyti, kad jau nuo 2010 metų pabaigos įmonės finansiniai rodikliai rodė faktinį įmonės nemokumą. 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto iš viso už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt. Taigi, jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto turto vertės. Bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai, keletą kartų pasikeitė jos valdymo organai bei savininkai, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-08 nutartimi patvirtino 1700 Eur sumą, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 131 str. supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-27 nutartimi patvirtino dar 2140 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Taigi bendra bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 3840 Eur sumą. Minėtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (3840 Eur + 7960,79 Eur = 11800,79 Eur) laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai ir akcininkai laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.
6. Atsakovams nevykdant įstatymų numatytų pareigų: nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerūpestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirūpinant bankrutavusi įmonė ir jos kreditorius patyrė žalos. Nebuvo mokamos privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neperduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė net neturi galimybės padengti bankroto administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“ naudai. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Sprendime nurodyta, jog pagal bankroto administratoriaus duomenis, UAB „MUS Vilnius“ valdymo organai neperdavė buvusiai bankroto administratorei V. L. jokio įmonės turto ir dokumentų. BUAB „MUS Vilnius“ bankroto administratoriaus 2016-12-13 d. buvo sudarytas įmonės balansas, kuriame nurodyta, kad UAB „MUS Vilnius“ jokio turto neturi. Bankroto administratorius, atliko viešai skelbiamų dokumentų analizę ir nustatė, kad UAB „MUS Vilnius“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį, nuo kurio įmonė tapo nemokia. Tačiau bankroto administratorius teigė, kad iš UAB „MUS Vilnius“ preliminaraus balanso, kurį buvo sudaręs bendrovės vadovas A. A., matyti, kad jau nuo 2010 metų pabaigos įmonės finansiniai rodikliai rodė faktinį įmonės nemokumą: įmonė turėjo turto iš viso už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt. Taigi, jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto turto vertės. Bankroto administratoriaus teigimu UAB „MUS Vilnius“ jau esant nemokiai 2010 metų pabaigoje, keletą kartų pasikeitė jos valdymo organai bei savininkai, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
9. Teismas nustatė, jog skolos VSDFV Vilniaus skyriui pradėjo kauptis nuo 2010 metų pabaigos, 2011-04-01 d. skola sudarė 6687,80 Eur. 2011-01-28 d. buvęs UAB „MUS Vilnius“ vadovas A. A. pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui išdėstyti skolos mokėjimą, o 2011-05-02 d. UAB „Silver group“ vadovas I. B. pateikė dar vieną prašymą dėl skolos išdėstymo. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-08 d. nutartimi civ.byloje Nr. eB2-5652-866/2016 buvo patvirtinta 1700 Eur administravimo lėšų sąmata, o 2017-01-05 nutartimi civ.byloje Nr. eB2-1643-866/2017 buvo nutarta taikyti UAB „MUS Vilnius“ supaprastintą bankroto procedūrą, patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas dėl 7960,79 Eur sumos VSDFV Vilniaus skyriui, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-27 d. nutartimi buvo patvirtinta papildomai 2140 Eur administravimo lėšų sąmata. Tokiu būdu, administravimo išlaidos sudarė 3840 Eur (1700+2140 Eur), o kreditorių finansinių reikalavimų sudarė -7960,79 Eur. Viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 11800, 79 Eur (3840 Eur + 7960,79 Eur) nuostolių (žalos).
10. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2010-10-05 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės vadovu buvo A. A.; nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės vadovu buvo I. B.; nuo 2012-01-25 iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadove buvo A. B.; nuo 2010-10-11 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės akcininku buvo G. D.; nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės akcininku buvo UAB „Silver Group“; nuo 2012-01-25 iki šiol bankrutavusios įmonės akcininkė yra A. B..
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „MUS Vilnius“ nėra pateikusi VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų pradedant nuo 2011 m. Byloje yra tik 2010-12-31 d. preliminarus balansas, pasirašytas A. A., tačiau daugiau finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikiami, pažeidžiant CK 2.66 str. 4 d. numatytą prievolę. Pažymėtina, kad ir šią pareigą pažeidė ne tik UAB „MUS Vilnius“ vadovai, tačiau ir šios bendrovės akcininkai, nereikalavę iš šių vadovų šių įstatymo nustatytų funkcijų atlikimo. Pagal CK 6.246 str. asmenų veiksmai neteisėti ir tokiu atveju, jei nepaisoma bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
12. Teismas nurodė, jog atsakovai, kaip įmonės vadovai, turėjo vykdyti LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau-ABĮ) 23 str. 2 d., 24 str. 1 d. nustatytą pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir visuotiniam akcininkų susirinkimui teikti tvirtinti 2011-2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, o bankrutavusios bendrovės akcininkai šių veiksmų atlikimo nereikalavo. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, t.y. pradedant nuo 2011 metų pradžios bei neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas pažymėjo ir tai, kad apdairaus įmonės vadovo nepastabėjimas, kad įmonė nemokios būsenos, laikytinas neteisėtu neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-26 nutartis civ.byloje 2A-477/2010). Atsakovui UAB „MUS Vilnius“ nemokumas turėjo būti žinomas ne vėliau 2011-04-01 d., kai turėjo pateikti UAB „MUS Vilnius“ visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Žala skaičiuotina pagal tai, kiek UAB „MUS Vilnius“ turėjo skolų kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną ir kiek įmonė kreditorių reikalavimų negali patenkinti šiai dienai.
13. Teismas nurodė, jog 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt, t.y. viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. UAB „MUS Vilnius“ 2010 metų pabaigoje buvo nemoki, todėl pradedant nuo 2011 metų pradžios šios bendrovės vadovas/savininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
14. Sprendime konstatuota, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (pavėlavimo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditoriai bei įmonė patyrė 11800, 79 Eur (3840 Eur + 7960,79 Eur) nuostolių (žalos) . Atsakovams laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų buvę galima išvengti kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui bei UAB „MUS Vilnius“ patirtos žalos (administravimo išlaidų), atsiradusios nuo pareigos atsakovui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai turėjo į teismą kreiptis pradedant nuo 2010 metų pabaigos, tačiau pradedant nuo A. A. į teismą nesikreipė. Teismas vertino, jog akcininkams (savininkams) taip pat yra priskirta pareiga kontroliuoti, kad įmonė nustatyta tvarka pateiktų VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus, o įmonei tapus nemokia neeliminuoja savininkų (akcininkų) atsakomybės dėl neveikimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagrindas žalai (nuostoliams atlyginti) siejamas su įmonės bankroto byla ir joje nustatytais kreditorių finansiniais reikalavimais, nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus - 7960,79 Eur (nustatyta 2017-01-05 d.), o administravimo išlaidų suma nustatyta, kaip jau minėta-2016-11-08 d. (1700 Eur) bei 2017-01-27 d. (2140 Eur). Tokiu būdu, ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys apelianto atžvilgiu buvo patenkintas ir ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16.1 . Nurodo, kad teismo motyvai iš esmės yra susiję tik su vadovo atsakomybės dėl žalos atsiradusios dėl pavėluoto kreipimosi į teismą klausimu, t.y. teismo argumentacija iš esmės yra susijusi tik su vadovo atsakomybės klausimu. Teismas tik epizodiškai analizavo su ieškovo dalyvių atsakomybe susijusius aspektus ir klausimus.
16.2 . Kaip patvirtina byloje apelianto pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, jis ieškovo akcininku buvo mažiau kaip pusmetį, nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. kovo 10 d. Tuo laikotarpiu, t.y. 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje, galiojusio ĮBĮ 8 str. numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės vadovavosi ĮBĮ redakcija galiojančia ieškinio pareiškimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri atsakovai ieškovo akcininkais arba vadovais buvo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. Minėtu laikotarpiu ĮBĮ keitėsi kelis kartus, todėl pasisakydamas dėl kiekvieno atsakovo atsakomybės, ieškovo nemokumo sąvokos bei pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas privalėjo vadovautis atitinkamomis ĮBĮ redakcijomis. Nepaisant to, teismas to nedarė bei vadovavosi ĮBĮ redakcija, galiojusia ieškinio pareiškimo metu. Tokiu būdu teismas pažeidė esminį teisės principą – teisė negalioja atgal. Be kita ko, teismas pažeidė ir šiuo klausimų susiformavusią teismų praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Taigi vien šis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą, nes jis priimtas iš esmės pažeidus materialinės teisės normas, susijusias su teisės aktų taikymu.
Šalies argumentai
16.3 . Apeliantas nurodo, jog tuo metu, kai buvo ieškovo akcininkas, nedisponavo dokumentais bei informacija, kuria remiantis jis galėjo arba būtų galėjęs padaryti išvadą, kad ieškovas ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais. Taigi apeliantas nežinojo ir jam nebuvo žinoma apie ieškovo negalėjimą ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Tuo metu kai apeliantas buvo ieškovo akcininkas, ieškovas turėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nebuvo prielaidų daryti išvadai, kad ieškovas yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovo A. A. parengtame preliminariajame balanse nurodyti rodikliai rodo neva ieškovo nemokumą, nereiškia, kad tuo metu apeliantas žinojo ir galėjo žinoti, kad ieškovas ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais. Be kita ko, aplinkybė, kad 2010 m. pabaigoje ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas tuo metu buvo nemokus, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nereiškia, kad šių ieškovo įsipareigojimų vykdymo terminai jau buvo suėję, t.y. kad ieškovas vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus. Per metus mokėtinų sumų ir ieškovo turimo turto santykis neįrodo ieškovo faktinio nemokumo, nes vykdant veiklą ir generuojant pajamas, tas santykis gali kisti.
16.4 . Nurodo, jog ieškovas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ieškovo pradelstų įsipareigojimų suma 2010-2011 metais viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Nesant tokių įrodymų, darytina akivaizdi išvada, kad teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ieškovas jau buvo nemokus 2010 m. pabaigoje. Kaip matyti iš teismo padarytų išvadų, teismas sutapatino visus atsakovus į vieną asmenį, t.y. neanalizavo kiekvieno iš jų teisinio statuso, veiksmų ar neveikimo atitikties teisės aktų reikalavimams.
16.5 . Apeliantas nurodo, jog buvo ieškovo akcininkas, bet ne vadovas. Teisės aktai numato pareigą būtent įmonės vadovui, bet ne akcininkui teikti privalomas deklaracijas, paruošti ir pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, sušaukti akcininkų susirinkimus ir pan. Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Todėl net ir darant klaidingą prielaidą, kad apeliantas turėjo sužinoti apie ieškovo nemokumą tuo pačiu metu kaip ir ieškovo vadovas, t.y. sutapus akcininko ir vadovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti momentui, apeliantui negalėjo kilti atsakomybė, nes tuo metu apeliantas jau nebuvo ieškovo akcininku. Kaip matyti iš sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taip ir nenustatė atskaitos momento, nuo kurio turėjo kilti apeliantui atsakomybė.
16.6 . Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas išvis nevertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų, įskaitant apelianto, galėjimo ir turėjimo sužinoti apie ieškovo nemokumą momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų.
16.7 . Nurodo, jog apeliantas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog ieškovas yra nemokus 2010 m. pabaigoje (darant prielaidą, jog ieškovas tuo metu jau buvo nemokus). Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju negalėjo būti konstatuoti apelianto neteisėti veiksmai dėl neva ieškovo kreditoriams padarytos žalos. Nenustačius apelianto neteisėtų veiksmų, negali būti svarstomas ir žalos atlyginimo klausimas. Nepaisant to, apeliantas toliau pasisako ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama vadovo vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas šioje byloje nukrypo nuo šių kasacinio teismo išaiškinimų, nes šių aplinkybių (dėl pavėluoto kreipimosi išaugusio skolos dydžio) nenustatinėjo ir nenustatė.
16.8 . Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 36,76 Eur. Tačiau dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių šią sumą priteisė iš kiekvieno atsakovo, nors turėjo ją padalinti iš visų atsakovų. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šių išlaidų yra priteisiama iš kiekvieno atsakovo jau po 53,20 Eur. Taigi taip ir nėra aišku, kokio dydžio išlaidos yra priteisiamos iš kiekvieno atsakovo. Minėti neatitikimai bei prieštaravimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimo civilinėje byloje e2-20623545/2017 dalį, kuria ieškinys tenkintas atsakovo atžvilgiu, palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime remdamasis LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata, numatančia pareigą nemokios įmonės valdymo organams ir/ar savininkui inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nenurodo, kokia įstatymo redakcija remiasi. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas remiasi būtent ta įstatymo redakcija, kuri galioja ieškinio pateikimo dieną.
17.1. Ieškovas teigia, jog svarbu tai, jog tiek tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo ieškovo akcininku, tiek vėlesnio laikotarpio LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata numatė pareigą įmonės valdymo organams ir/ar savininkui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepajėgiant atsiskaityti su kreditoriais (t. y. esant faktiškai nemokiai). LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata galiojanti nuo 2016-01-01 įmonei esant faktiškai nemokiai pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą numato įmonės vadovui ir kitiems asmenims pagal kompetenciją. Tuo metu, kai atsakovas buvo ieškovo akcininku galiojusi LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata tiesiogiai numatė, kad minėtą pareigą turi įmonės vadovas ir savininkas (savininkai). Taigi iš esmės abi įstatymo redakcijos numato, jog įmonės savininkas privalo pateikti pareiškimą dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovas nurodo, jog prastą ieškovo finansinę padėtį buvusią tuo metu, kai atsakovas buvo akcininkas, patvirtina byloje esantys iš VSDFV Vilniaus skyriaus gauti dokumentai (VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma informacija, sprendimai dėl UAB „MUS Vilnius“ skolos išieškojimo priverstine tvarka, 2011-01-28 prašymas išdėstyti skolos mokėjimą ir kt.). Šie dokumentai patvirtina, jog jau nuo 2010 metų pabaigos ieškovas nebevykdė savo prievolių kreditoriams. Taip pat skundžiamame sprendime nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011-01-26 iki 2011-03-31 d. buvo atleisti visi įmonės (ieškovo) darbuotojai, nuo pat įsteigimo ieškovas neteikė jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat prastą įmonės finansinę padėtį patvirtina preliminarus balansas sudarytas 2010-12-31 dienai. Šis balansas įmonės (Ieškovo) tuometinio valdymo organo buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui. Minėta balansą bankroto administratorius gavo iš teisminės bankroto bylos medžiagos, todėl atsakovas nepagrįstai abejoja minėtais balanso duomenimis. Iš preliminaraus balanso matyti, kad 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto iš viso už 63760,00 LTL, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185,00 LTL. Taigi jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas buvo 100 proc. ieškovo akcijų turintis savininkas. Akcijas atsakovas pardavė 2011-03-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi už 100,00 LTL kainą, kai tuo tarpu vien įstatinis ieškovo kapitalas sudarė 10000,00 LTL. Pirmosios dvi aplinkybės (skolos VSDFV Vilniaus skyriui nedengimas bei preliminaraus balanso duomenys) leidžia manyti, kad atsakovas žinojo apie faktinį ieškovo nemokumą, todėl, siekdamas išvengti atsakomybės, už labai mažą kainą pardavė 100 proc. ieškovo akcijų.
17.3. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsirado atitinkamai jau nuo 2010 m. pabaigos (žr. skundžiamo sprendimo 8 psl.). Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog nenustatytas ieškovo tapimo nemokiu momentas. Atsakovo skunde pateikiami argumentai, jog pirmos instancijos teismas visus asmenis vertino kaip vieną – kaip įmonės vadovą, taip pat nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas skundžiame sprendime yra pateikęs atskirus motyvus dėl žalos priteisimo iš akcininkų (dalyvių) (žr. skundžiamo sprendimo 8, 9 psl.).
17.4. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės nemokumo momento. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagristus. Sprendime konstatuota, jog 2010 metų pabaigoje įmonės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto turto vertės ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. UAB „MUS Vilnius“ 2010 metų pabaigoje buvo nemoki. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įmonės nemokumo nustatymo.
20. Apeliantas nurodo, jog teismas spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės vadovavosi ĮBĮ redakcija galiojančia ieškinio pareiškimo metu. LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata galiojanti nuo 2016-01-01 įmonei esant faktiškai nemokiai pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą numato įmonės vadovui ir kitiems asmenims pagal kompetenciją. Tuo metu, kai atsakovas buvo ieškovo akcininku galiojusi LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostata tiesiogiai numatė, kad minėtą pareigą turi įmonės vadovas ir savininkas (savininkai). Taigi iš esmės abi įstatymo redakcijos numato, jog įmonės savininkas privalo pateikti pareiškimą dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo. Todėl nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuria įstatymo redakcija vadovaujasi spręsdamas dėl apelianto atsakomybės, iš esmės šios redakcijos skirtingai įmonės savininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skirtingai nereglamentavo.
21. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neargumentavo apelianto kaip įmonės savininko visų civilinės atsakomybės buvimo sąlygų ir padarė netinkamą išvadą dėl apelianto pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-300-611/2016).
23. Kaip matyti iš bylos, apeliantas buvo UAB „MUS Vilnius“ akcininku nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. kovo 10 d. Teisės aktai numato pareigą būtent įmonės vadovui, bet ne akcininkui teikti privalomas deklaracijas, paruošti ir pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, sušaukti akcininkų susirinkimus ir pan. Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kada būtent apeliantas kaip akcininkas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, ar apeliantas pažeidė ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir nenurodė, kada turėjo kilti apeliantui atsakomybė, nes analizavo ir pasisakė tik apie atsakovo A. A. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2011 m. balandžio 1 d. Konstatavus, jog apie įmonės nemokumą turėjo būti žinoma 2011 m. balandžio 1 d., teismas nepagrįstai sprendė, jog kyla apelianto kaip įmonės savininko atsakomybė, nes jis tai dienai įmonės akcininku jau nebuvo. Kolegija nurodo, jog vien tas faktas, jog apeliantas buvo įmonės savininku nesudaro pagrindo teigti, jog jam turėjo būti žinoma finansinė įmonės padėtis 2010 metų pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog apeliantas kaip akcininkas faktiškai žinojo apie nemokumą (nėra duomenų, jog jis buvo faktinis vadovas), todėl turi būti spręstina, ar jis neturėjo pareigos apie tai žinoti. Ieškovo nurodyti argumentai, jog apeliantui esant 100 procentų įmonės akcininku ir esant duomenų apie įmonės skolą VSDFV Vilniaus skyriui bei pagal 2010-12-31 preliminaraus balanso duomenis, apeliantas turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir todėl pardavė akcijas už žemą kainą, vertinami kritiškai. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas faktiškai žinojo ar turėjo žinoti apie faktinį ieškovo nemokumą. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, jog apeliantui būnant įmonės akcininku duomenys apie tai, jog įmonė turi skolą VSDFV buvo žinomi ir pateikti apeliantui, ar apeliantas turėjo pareigą apie tai žinoti. Taip pat nėra duomenų, jog apeliantui buvo pateikti ir žinomi 2010-12-31 preliminaraus balanso duomenys. Vien faktas, jog įmonės akcijas apeliantas pardavė už ieškovo teigimu žemą kainą, nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas žinojo apie įmonės faktinį nemokumą.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog apeliantas faktiškai žinojo apie įmonės finansinę padėtį anksčiau, todėl jam momentas, kada jis turėjo pareigą sužinoti apie bendrovės finansinę padėtį laikytinas nuo tada, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko eilinis akcininkų susirinkimas. Kadangi eilinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau nei iki 2011 m. balandžio 30 d., o apeliantas savo akcijas paravė ir akcininku nebebuvo nuo 2011 m. kovo 10 d., tai jam negalėjo kilti pareiga sužinoti apie įmonės nemokumą ir tuo pačiu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu nesant neteisėtų apelianto veiksmų, t.y. nenustačius, jog jis pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
25. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės akcininkui už nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, taikymo, ir nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš apelianto. Todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškinys apelianto atžvilgiu atmestinas. Atitinkamai naikintinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo.
26. Atmetus ieškovo ieškinį apelianto atžvilgiu, iš ieškovo priteistinos apelianto patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 str., ĮBĮ 36 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų apie savo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
27. Kolegija nurodo, jog pagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai nurodė priteistiną iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą. Įvertinus teismo sprendimo motyvuojančią dalį, matyti, jog yra padaryta aritmetinė klaida, kuri ištaisytina. Byloje teismas patyrė 36,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį patenkinus ir priteisus žalos atlyginimą iš keturių atsakovų, t.y. A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver group“, iš jų priteisinta 36,76 Eur suma, t.y. iš kiekvieno po 9,19 Eur (36,76/4) išlaidų valstybės naudai. Taip pat atitinkamai keistinas sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio iš atsakovų priteisimo, nurodant priteisti 266 Eur žyminį mokestį iš atsakovų A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver group“ lygiomis dalimis, t.y. po 66,50 Eur (266/4) iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieškovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieškinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmesti.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Silver Group“ į.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 11800,79 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus Eur 79 ct) žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovų A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Silver Group“ į.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio (po 66,50 Eur iš kiekvieno atsakovo), 36,76 Eur (trisdešimt šešis Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (po 9,19 Eur iš kiekvieno atsakovo), į valstybės pajamas. Priteistos sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ieškinį G. D. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, į.k. (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.“
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.