Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 pagal ieškovės BUAB ,,MUS Vilnius“ ieškinį atsakovams A. B., I. B., A. A., G. D., UAB ,,Silver Group“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės BUAB ,,MUS Vilnius“ ieškinį atsakovams A. B., I. B., A. A., G. D., UAB ,,Silver Group“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“ naudai. 2018-11-29 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieškovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieškinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmetė ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, naudai. Priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group, lygiomis dalimis 266 Eur žyminio mokesčio (po 66,50 Eur iš kiekvieno atsakovo), 36,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (po 9,19 Eur iš kiekvieno atsakovo), į valstybės pajamas.

Teisme gautas ieškovo A. B. atsiliepimas. Ieškovas nurodė, kad 2019-03-01 varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 11800,79 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų reikalavimo teisę į solidarius skolininkus A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver Group“, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1474- 640/2018 ir 2018-12-12 išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 ( Buvęs kreditorius UAB „Mus Vilnius“, į.k. 302542515).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigia, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tačiau jokių naujų tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 sprendimu e2-20623-545/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2018-11-29 nutartimi Nr. e2a-1474-640/2018 jau yra detaliai pasisakęs dėl įmonės UAB „MUS Vilnius“ vadovų atsakomybės. Taigi tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas šį klausimą yra išnagrinėjęs tinkamai ir pareiškėjo minimos teisės aiškinimo klaidos nėra. Pažymėjo, kad apie iš varžytynių nupirktą reikalavimo teisę A. A. buvo informuotas registruota pašto siunta. Papildomai dokumentai buvo persiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėjas žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, buvo tariamasi dėl tam tikrų nuolaidų, dengiant skolą geranoriškai. A. A. su skola sutiko, tačiau pageidavo, kad būtų išieškoma ne solidariai, kaip nurodyta vykdomajame dokumente, o lygiomis dalimis, skolą dalinant kiekvienam vadovui. Dalį skolos, t.y. 3236,33 Eur pareiškėjas pervedė į A. B. sąskaitą ir nutraukė tolimesnį bendravimą. Kadangi likusi skola nebuvo sumokėta, 2019-03-12 vykdomasis dokumentas Nr. e2-20623-545/2017 dėl skolos išieškojimo pateiktas antstoliui V. M.. Antstolio raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjui įteiktas 2019-03-15. Skola raginimo metu nebuvo sumokėta, todėl pradėtas priverstinis išieškojimas ir į pareiškėjo darbovietę išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Ieškovas A. B. prašė 2019-12-13 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 netenkinti.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007-03-01 sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007-03-15 sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti ir prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju CPK 368 straipsnyje nustatyta termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas(nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo nuomone, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas teismui pateikė 2019 m. gruodžio 16 d., siekdamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017, kurioje teismas dar 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą. Minėtas sprendimas yra įsitesėjęs, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą : 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieškovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieškinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmetė ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, naudai.

Pareiškėjas pripažįsta, kad praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, nurodo, kad terminą praleido dėl rimtų priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti teismo procesą. Teismas tokį pareiškėjo pareiškimą vertina kaip pateiktą prašymą dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Visgi Teismas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė svarbių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimo priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas teigia, kad terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl teisinių žinių stokos, apeliuoja į aplinkybę, jog neturi teisinio išsilavinimo, taip pat dėl to, jog aktualiu laikotarpiu jo šeimoje buvo susiklosčiusios sudėtingos aplinkybės, gimus vaikams.

Teismo vertinimu, nurodytos priežastys šiuo atveju nepripažintinos svarbiomis. Visų pirma, teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, esą dėl teisinių žinių stokos jis nesuprato, kad teismo procesas pradėtas būtent jo atžvilgiu, – teismo vertinimu, šiai aplinkybei suvokti ypatingo išprusimo nereikia. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog tuo metu, kai prasidėjo ir tęsėsi teismo procesai, pareiškėjas šeimoje išgyveno sunkų laikotarpį. Pareiškėjas su žmona sužinojo, kad laukiasi dvynių. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo žmonos sudėtingą nėštumo eigą nėra pagrindas pateisinti pasyvų Pareiškėjo elgesį : visų pirma, jos liudija ne apie pareiškėjo, o apie jo žmonos sudėtingą sveikatos būklę, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas dar 2017 m. gruodžio 11 d., o pagal pareiškėjo patektus duomenis jo vaikai gimė (duomenys neskelbtini) d. (b.l. 131), pareiškėjo teigimu, 2 mėnesiams anksčiau laiko. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos 2017 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimas įsitesėjo, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą : 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieškovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieškinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmetė ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, naudai. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1474-640/2018 priėmimo iki 2019 m. gruodžio 16 d. kreipiantis pareiškėjui į teismą su prašymu atnaujinti procesą praėjo daugiau negu vieneri metai ir, teismo vertinimu, Pareiškėjas nenurodė jokių pateisinamų tokio ilgo delsimo priežasčių.

Tai, kad pareiškėjas nesidomėjo procesiniais teismų sprendimų padariniais, savaime neatleidžia jo nuo pareigos laikytis procesinių terminų, kuriais užtikrinamas civilinio proceso koncentruotumas, kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai. Teismo vertinimu, Pareiškėjas elgėsi nepateisinamai pasyviai, apie teismo procesus neabejotinai žinojo ir jų padarinius neabejotinai suprato, nes dalis priteistos skolos yra išieškota ( dar 2019 m. kovo 26 d. priimtas antstolio patvarkymas), be kita ko, pagal A. B. atsiliepime nurodytas aplinkybes, su Pareiškėju vyko derybos dėl skolos mokėjimo galimybių, o aplinkybė, jog Pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 3 d. buvo suteiktos tėvystės, o nuo 2019 m. gegužės 3 d. – atostogos vaikui prižiūrėti, nėra pagrindas pateisinti pasyvų Pareiškėjo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad iki kreipiantis į teismą su pareiškimu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 2 metai, į pasyvų Pareiškėjo elgesį teik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, teismas mano, kad pareiškėjas neįrodė esant svarbias priežastis, dėl kurių praleistas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą.

Nesant pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, teismas vis dėlto mano esant reikalingą pasisakyti ir dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, įvertinęs aplinkybę, jog šis terminas nėra naikinamasis.

Proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėjas teigia esant padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nes teismas nepagrįstai nesiaiškino, kuriuo momentu įmonė tapo nemoki, padarė neteisingą išvadą, kad nemoki tapo 2010 m. pabaigoje, o nuo to momento nustatymo, savo ruožtu, priklauso ir aplinkybės, nuo kada pareiškėjui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir pakeistas 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kuria iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, solidariai priteista 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, naudai. Minėtoje 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, be kita ko, pasisakyta ir dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, t. y. minėtos nutarties 19 punkte Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įmonės nemokumo nustatymo momento. Nurodytais argumentais atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas. Netenkinus pareiškėjo prašymo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370–371 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-20623-545/2017.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.