- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-572-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo G. B. prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-313-284/2011 m., kuriuo tenkino ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų V. V., G. B. ir A. V., 64917,86 Lt skolos, 7983,12 Lt delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (72900,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Priteisė iš atsakovo V. V. 364,68 Lt žyminio mokesčio ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai bei 5,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Priteisė iš atsakovų G. B. ir A. V. po 364,66 Lt žyminio mokesčio ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, bei po 5,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Pakruojo rajono aplinkės teismo 2011-04-05 preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2011-05-12, todėl išduoti vykdomieji raštai.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. 2012 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu prašymas atnaujinti praleistą terminą civilinėje byloje Nr.2-313-284/2011 prieštaravimams paduoti, nes terminą apskųsti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. preliminarų sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. jam buvo atsiųstas tik priimto sprendimo paskutinis lapas ir nuo 2011-04-27 iki 2011-07-25 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes sirgo. Teigiama, kad sirgo ir vėliau, tačiau nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, dėl ligos buvo tik iš dalies darbingas (48-49 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje (23-24 b. l.).
Teismas nustatė, kad preliminaraus teismo sprendimo nuorašas (trys lapai) kartu su ieškinio bei jo priedų nuorašais (trylika lapų) ir teismo nutarties nuorašu, atsakovui G. B. įteikti 2011 m. balandžio 8 d. tinkamai (įteikta žmonai I. B.. Nei dokumentų nuorašų įteikimo metu, nei vėliau jokių pretenzijų, kad būtų įteiktai ne visi pažymoje išvardinti dokumentai, teismui pareikšta nebuvo.
Šalies argumentai
Teismas laikė, kad dėl priimto preliminarus sprendimo atsakovui buvo žinoma, nes jis 2012 m. birželio 4 d. pateikdamas Pakruojo rajono apylinkės teismui prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-232-284/2011 m., nurodė, kad „2011 metų kovo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą man žmona perdavė 2012 m. gegužės mėnesį, nes manė jog tai yra kito teismo sprendimo atkartojimas, nes abu sprendimai buvo priimti vienu metu dėl beveik sutampančių sumų, su tomis pačiomis šalimis“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjas prieštaravimus ir prašymą praleistam terminui atnaujinti teismui pateikė tik 2012 m. birželio 14 d., tai yra prieštaravimai pateikti akivaizdžiai praleidus terminą. Atsakovo G. B. prašyme nurodytus motyvus dėl praleisto termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo, teismas atmetė, nes nenurodytos jokios objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti prieštaravimus. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad siekdamas realizuoti savo teisę, G. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog terminas prieštaravimams paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties G. B. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymo, atnaujinti prieštaravimams paduoti terminą, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės 2012 m. birželio 15 d teismo nutartį ir atnaujinti prieštaravimų pateikimo dėl 2011-04-05 preliminaraus sprendimo terminą (70-71 b. l.).
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjanti teisėja pati yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, todėl privalėjo nusišalinti.
2. Apeliantas teigia, kad iš teismo gavo tik preliminaraus sprendimo priimto sprendimo paskutinį lapą, todėl manė, jog tai yra kitas teismo sprendimas priimtas to paties teismo, nes abu sprendimai buvo priimti vienu metu dėl beveik sutampančių sumų, su tomis pačiomis šalimis. Pilną apimtimi 2011 metų balandžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą gavau tik 2012 m. birželio 12 d., todėl negalėjo laiku tinkamai pasinaudoti savo teisę į prieštaravimo pateikimą.
3. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytos ligos ir nedarbingumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl teisėjos šališkumo
Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, laikytinas nepagrįstu.
Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (LR CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.
Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas nenurodo nušalinimo pagrindo, konkrečių faktų, nepateikia jokių apylinkės teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą patvirtinančių įrodymų. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teisėja yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, neįrodyta, todėl negali būti vertinama kaip teismo teisėjos šališkumo apraiška nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje nėra nė vieno atsakovo G. B. pareikšto nušalinimo teisėjai. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti abejonę dėl galimo bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo.
Dėl preliminaraus sprendimo įteikimo
Procesinių dokumentų įteikimo tikslas yra teismo vardu informuoti byloje dalyvaujantį asmenį apie konkretų atliktą procesinį veiksmą ar tokio veiksmo atlikimo vietą ir laiką. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami per atstumą, todėl būtina užtikrinti, kad adresatas tikrai gautų atitinkamą procesinį dokumentą, nes procesinių dokumentų įteikimo institutas ir jo tinkamas įgyvendinimas užtikrina ne tik asmens teisę būti informuotam, bet ir garantuoja tinkamą asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2011).
LR CPK 123 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).
Teismų praktikoje nurodyta, kad tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, kai jis nepateikia prieštaravimų per dvidešimt dienų nuo įteikimo, yra viena iš įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią, todėl svarbus tampa tinkamas atsakovo informavimas apie preliminarų teismo sprendimą.
Iš byloje esančios pažymos nustatyta, kad Pakruojo rajono 2011-04-05 preliminaraus teismo sprendimo nuorašas 3 lapai, kartu su ieškinio bei jo priedų nuorašais 13 lapų ir teismo nutarties nuorašu, atsakovo žmonai I. B. įteikti 2011 m. balandžio 8 d. (31 b. l.). Todėl laikytina, kad remiantis LR CPK 123 str. 3 d. atsakovui G. B. teismo siųsti procesiniai dokumentai ir preliminarus sprendimas įteikti tinkamai 2011-04-08. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dokumentų nuorašų įteikimo metu būtų neįteikti visi pažymoje išvardinti dokumentai (31 b. l.). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pilną apimtimi 2011 metų balandžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą gavo tik 2012 m. birželio 12 d., todėl negalėjo laiku tinkamai pasinaudoti savo teisę į prieštaravimo pateikimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovas iš teismo gavo tik preliminaraus sprendimo priimto sprendimo paskutinį lapą, todėl manė, jog tai yra kitas teismo sprendimas priimtas to paties teismo, nes abu sprendimai buvo priimti vienu metu dėl beveik sutampančių sumų, su tomis pačiomis šalimis, leidžia teigti, kad apeliantas turėjo procesinę pareigą pasidomėti teisme apie iškeltas bylas, juolab žinant, kad tame pačiame teisme buvo priimti vienu metu dėl beveik sutampančių sumų, su tomis pačiomis šalimis keli sprendimai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto žmona I. Bosienė, dėl kažkokių priežasčių, neperdavė apeliantui, pašto kurjerio jai įteiktų procesinių dokumentų.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad apeliantas G. B., nepaneigė byloje patvirtinančių aplinkybių, kad preliminarus teismo sprendimas jam buvo įteiktas tinkamai.
Dėl priežasčių lėmusių termino praleidimą vertinimo
Pagal LR CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).
Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t.y., ar procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti, šiuo atveju prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui G. B. Pakruojo rajono 2011-04-05 preliminaraus teismo sprendimo nuorašas įteiktas 2011 m. balandžio 8 d. (31 b. l.). Atsakovas į teismą dėl praleisto prieštaravimų pateikimo termino atnaujinimo kreipėsi tik 2012-06-14 (48-49 b. l.). CPK 430 str. 1 d. nurodyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Kadangi atsakovui preliminarus sprendimas įteiktas 2011-04-08, tai jis prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo privalėjo pateikti teismui per dvidešimties dienų terminą, tai yra 2011-04-28, o juos teismui pateikė 2012-06-14.
Apelianto pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (51 b. l.), byloje pateikta epikrizė iš ligos istorijos patvirtina, kad G. B. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (duomenys neskelbtini) gydėsi laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 20011-05-09, operuotas 2011-04-28 (52, 55 b. l.). Kadangi atsakovui preliminarus sprendimas įteiktas 2011-04-08, tai jis prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo privalėjo pateikti teismui per dvidešimties dienų terminą, tai yra 2011-04-28. Kadangi apeliantas iki 2011-04-27 nesigydė stacionare, todėl teismas daro išvadą, jog jo nurodomas nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino dėl prieštaravimų pateikimo, atnaujinimui.
Teismui konstatavus tinkamą preliminaraus sprendimo įteikimą atsakovui, kiti apelianto pateikti nedarbingumo laikotarpiai neanalizuotini, kadangi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, jog atsakovas G. B. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo pateikė praleidęs beveik 14 mėnesių terminą. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad terminas prieštaravimams dėl 2011-04-05 priimto preliminaraus sprendimo praleistas daug, o atsakovo nurodytos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl praleisto prieštaravimų pateikimo termino atnaujinimo, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
LR CPK 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina dalyvaujančių asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių nuostatų neatitinkantis ieškovo ir jo atstovo elgesys negali būti pripažintas svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.